70e31c4a-e0e7-421e-ab67-6d48f12e00c8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-351-271/2017(Proceso Nr. 1-07-1-00417-2014-8) Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2.1  VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2017 m. liepos 3 d.                                                                      Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,kaltinamajam A.

Å .,kaltinamojo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,civilinio ieÅ¡kovo „If P & C Insurance AS” (filialas Lietuvoje) atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį,                                                     n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. Å ., bÅ«damas UAB „Ūrus ir Ko“, į.k. 145496114, direktoriumi, žinodamas, jog 2013-03-08 bendrovė If P&C Insurance AS ir UAB „Ūrus ir Ko“ pasirašė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo iÅ¡duotas liudijimas Serija BCA Nr. 00006977, kuriuo buvo apdrausta UAB „Ūrus ir Ko“ civilinė atsakomybė, kylanti dėl draudėjo vykdomos veiklos: pavojingų atliekų rinkimo, transportavimo ir saugojimo, 2014 m. sausio 22 d., 16.18 val., UAB „Ūrus ir Ko“ nuomojamose gamybinėse patalpose, esančiose RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, UAB „Ūrus ir Ko“ darbuotojams mechaniniu bÅ«du praduriant ir taip ruoÅ¡iant utilizuoti slėginius indus - aerozolinius flakonėlius, tai yra, vykdant veiklÄ , kuri nebuvo apdrausta, dėl tokių veiksmų su Å¡iomis pavojingomis atliekomis susidarius sprogiai atmosferai, įvyko sprogimas ir gaisras, jis, tyčia, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ draudimo lėšas dėl įvykusio sprogimo ir gaisro UAB „Ūrus ir Ko“ naudai bei iÅ¡vengti turtinės prievolės sumokėti draudimo įmokas pagal draudimo sutartį, 2014-01-22, po įvykio, nurodė bendrovės darbuotojui V.

V. pateikti raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , adresuotÄ jam pačiam kaip UAB „Ūrus ir Ko“ direktoriui, ir paaiÅ¡kinimÄ Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos virÅ¡ininkui J. M., kuriuose nurodyti žinomai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog V. V., remontuodamas automobilį „Renault Master“, panaudojo dujinį Å¡ildytuvÄ , dujų balionÄ , galimai užsidegus automobilyje esantiems čiužiniams, dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas. Po to kai UAB „Ūrus ir Ko“ 2014-01-23 kreipėsi į draudimo bendrovę "If P&C Insurance AS", Lietuvoje vykdančiÄ veiklÄ per filialÄ , ir pranešė apie įvykį, A.

Å ., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2014-05-29 raÅ¡te Nr.2.2-75 dėl informacijos pateikimo bendrovės "If P&C Insurance AS" atstovei N. M. nurodė žinomai neteisingÄ informacijÄ , kuri lėmė apsisprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tai yra, kad UAB “Ūrus ir Ko“ gamybinėse sandėliavimo patalpose vykdomi paruoÅ¡iamieji gamybiniai darbai – tvarkomos, remontuojamos nuotekų valymo įrenginių vidinės įrangos dalys, ruoÅ¡iamos kasetės su filtruojančiomis medžiagomis, vykdomi transporto priemonių priežiÅ«ros, komplektavimo, smulkÅ«s remonto darbai, tačiau tyčia nuslėpdamas tikrÄ sias įvykio aplinkybes, o bÅ«tent, kad aukščiau apraÅ¡ytu bÅ«du buvo ruoÅ¡iami utilizuoti slėginiai indai – aerozoliniai flakonėliai.

Taip pat jis prie minėto raÅ¡to pridėjo 2014-01-23 V. V. žinomai neteisingÄ paaiÅ¡kinimÄ dėl įvykio aplinkybių. Å iais tyčiniais A. Å . veiksmais suklaidinta dėl įvykio priežasčių draudimo bendrovė If P&C Insurance AS 2014 m. liepos 15 d. apskaičiavo 26065,80 eurų (90 000 (devyniasdeÅ¡imties tÅ«kstančių litų)) draudimo iÅ¡mokÄ dėl sprogimo ir gaisro metu sugadintų gamybinių patalpų, iÅ¡ kurių pervedė UAB „Ūrus ir Ko“ 82 461 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ ) litÄ Â (23882,36 eurus) bei įskaitė UAB „Ūrus ir Ko“ nesumokėtas draudimo įmokas už draudimo sutartis Serija BCA Nr.00008781 už 6389 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis) litus (1850,38 eurų), Serija CMRA Nr.002236 už 1150 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) litų (333,06 eurų), tokiu bÅ«du, jis, apgaule, UAB „Ūrus ir Ko“ naudai įgijo didelės vertės turtÄ 82 461 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ ) litÄ (23882,36 eurų) bei iÅ¡vengė 7539 (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių) litų (2183,44 eurų) vertės turtinės prievolės, dėl ko "If P&C Insurance AS" patyrė 26065,80 eurų (90 000 litų) vertės turtinę žalÄ .

A. Å . teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad tai seni įvykiai, todėl reikia prisiminti. Ä®vykio metu buvo bendrovės direktoriumi. Bylos tyrimas vyko keistai. Jo, kaip vadovo, apie eigÄ neinformavo, tyrimas kvietė žmones, gÄ sdino. Kokia veikla buvo vykdoma? Taip vadinamų „balionėlių“ badymas garaže nebuvo jų Å¡alinimo ir utilizavimo procedÅ«ra. Tai buvo atliekų pasiruoÅ¡imas pridavimui galutiniam tvarkytojui. Å i veikla buvo įmonės absoliučiai drausta.

SpecialÅ«s leidimai, gamybinėse patalpose atliekų ar kitokių medžiagų paruoÅ¡imui ir pridavimui galutiniam Å¡alintojui, nėra reglamentuojami. Kai buvo sprendžiamas draudimo klausimas, su įmonės darbuotoja L. D. buvo aptarinėtos sÄ lygos, keliami maksimalÅ«s reikalavimai draudimui, t.y. kad bÅ«tų draudžiami ir paruoÅ¡iamieji darbai. ParuoÅ¡iama, padedama į sandėlį ir vežama tolimesniam pridavimui. Tuo metu buvo Utenoje, kai paskambino sandėlio vedėjas, Å«kvedys A. Ž., Å¡iuo metu jau miręs, ir pranešė, kad įvyko sprogimas.

Iki Å¡iol nesupranta, kodėl buvo sekamas, kodėl užfiksuoti tik vieno jo telefono pokalbiai, nes turėjo ir naudojosi ir kitais dviem ar trimis telefonais, kalbėjo ir su kitais žmonėmis. Klausė A., kas įvyko. Jis aiÅ¡kino, jog įvyko sprogimas, galbÅ«t sprogo nuo balionėlių - toks buvo jo pasakymas. Klausė jo, ar nėra sužeistų, ar visi gyvi. Dar klausinėjo, kÄ jie darė ir kodėl veikė kažkokioj „koncentruotoje aplinkoje“. Ä®monė savo veikoje atlikdavo darbus, kur bÅ«davo ir metano dujos, cheminės medžiagos, pavojingos dujos.

Tam tikslui buvo prietaisai, kurie tikrino bet kokių susikaupusių cheminių medžiagų, dujų kiekį patalpoje ar talpoje. Todėl jis ir klausinėjo apie tai A. (Ž.). Kad jie garažuose vykdė balionėlių paruoÅ¡imo darbus, jis nežinojo, kadangi minėtame garaže nebuvo apie du mėnesius, nuo gruodžio mėnesio. Tai buvo gamybos vadovo ir meistrų kompetencija, kokias atliekas jie ruoÅ¡ia pridavimui galutiniam tvarkytojui. Atsakingas už gamybÄ buvo B. V., kuris pakankamai ilgai dirbo įmonėje, turėjo visas reikiamas kvalifikacijas.

Juo galima buvo pasitikėti. Važiuodamas į vietÄ aiÅ¡kinosi, kas vyksta. Jam telefonu buvo aiÅ¡kinama, kad atvyko spaudos atstovai, prieÅ¡gaisrinės tarnybos, policijos darbuotojai, masė žmonių. Todėl ir pasisakė darbuotojams, kad mažiau Å¡nekėtų, kol viskas neaiÅ¡ku. Nieko nenorėjo apgauti, tikriausiai reikia bÅ«ti nesveiku žmogumi, kuriam po 3 minučių turėjo rÅ«pėti, kaip jis turi apgauti draudimÄ . Kadangi valandÄ laiko jis aiÅ¡kinosi aplamai, kas ir kur įvyko, žmonės panikavo.

Ä®monei teko dirbti ekstremaliosiose situacijose, tvarkyti amoniako iÅ¡siliejimÄ , dirbti ten, kur žmogui pavojinga, darbuotojai yra tikrai savo srities specialistai. BÅ«tent todėl jo žodžiai ir posakiai, kaip: „nugesinti gaisrininkus“, „sutvarkyti aplinkosaugÄ â€œ, buvo ne kas kita, kaip paprastas žmonių nuraminimas, kadangi jiems buvo sakyta neteikti spaudos atstovams informacijos, kol nebus atliktas tyrimas, kadangi nėra žinoma, kas iÅ¡ tikrųjų įvyko. BÅ«tent dėl to bevažiuodamas skambino ir prašė prieÅ¡gaisrinės tarnybos vadovo J.

M. privažiuoti ir pasiaiÅ¡kinti su saviÅ¡kiais, kad negÄ sdintų žmonių. Esmė tokiam skambučiui buvo noras iÅ¡vengti spaudos atstovų atakos. Nenorėjo, kad žurnalistai iÅ¡kraipytų faktus.Po valandos, kalbant su gamybos vadovu (B.V.) ar A. Ž., jam paaiÅ¡kėjo, kad sprogo patalpa, kur stovėjo transporto priemonės ir kur buvo atitinkama suvirinimo įranga, dujų balionai, t.y. Å¡altkalvio suvirintojo darbo vieta. Kai atvyko į vietÄ , jo neįleido į patalpas. Priėjo prie iÅ¡verstų durų: matėsi iÅ¡traukti čiužiniai, iÅ¡barstyti įvairaus tipo balionėliai.

Toje patalpoje, kur vyko atliekų paruošimo darbai, taip vadinamojoje Plovykloje arba G3, jokio sprogimo požymių nebuvo. Už plovyklos yra didžiosios patalpos G2, kur ir matė sprogimo židinį. Plovyklos patalpai G3 niekas neatsitiko. Sekančioje patalpoje G4, kur buvo krosnis, taip pat visiškai niekas nebuvo pažeista. Pagrindinis smūgis kažkodėl susidarė patalpoje G2, kur sienos pakrypusios, plokštės nusmukusios. Tokiu būdu, sprogimas įvyko toje patalpoje, kur nebuvo vykdomi paruošiamieji darbai.

Iš kur patalpoje atsirado taip vadinami „balionėliai“, jis nežinojo ir žinoti negalėjo. Balionėlis aerozolinis ar makrofleksinis, ar kitoks savaime nėra sprogus, jeigu jo nepaveikia ugnies šaltinis. Tačiau pečius tuo šaltiniu netapo. Antras momentas, nebūna, kad žmogus būtų užsirakinęs, nevaikščiotų. Susidarė įspūdis, kad sprogimas įvyko dėl kažko kito. Dar važiuodamas klausė A. Ž., ar nėra patalpoje kokių nors dujų balionų. Šis atsakė teigiamai.

Patalpose buvo įrengti prieÅ¡gaisriniai hidrantai, įmonės darbininkai patys, dar iki gaisrininkų atvykimo pradėjo gesinti ugnį ir aiÅ¡ku, kad jie užeidinėjo į vidų. A. Ž. telefonu klausė, kur yra tie balionai. Buvo pasakyta, kad su dujų balionu Å¡ildė V. V.. Jis gi (A. Ž.) pasakė, kad balionas yra ir tik įvykus sprogimui iÅ¡nešė jį į kitas patalpas. Kaip suprato atvykęs  į gaisro vietÄ , darbininkai po darbo išėjo į laukÄ , tuomet ir įvyko sprogimas.

Pagal darbuotojo V. V. žodinį paaiÅ¡kinimÄ , pastarasis dirbo Å¡ildydamas dėl Å¡alčio detales, remontuodamas mikroautobusÄ Â ir taip pat remontuodamas hidrodinaminę maÅ¡inÄ , vadinamÄ â€žsiurbėlę“, kuri skirta Å¡ulinių valymui ir panaÅ¡iai. Darbininkai vaikščiojo per patalpas, todėl dujų koncentracija buvo neįmanoma, ko negalėjo patvirtinti ir patys ekspertai. Policijos vietoje jau nebuvo, jį pasitiko prieÅ¡gaisrinės apsaugos atstovas, kurio pavardės nežinojo, dabar žino - D.

Z.. Buvo tamsu, nieko nesimatė. Bandė iÅ¡klausti prieÅ¡gaisrinės tarnybos atstovÄ , kokia jo iÅ¡vada dėl įvykio. Atsakymo kaip įmonės vadovas negavo. KitÄ dienÄ iÅ¡ ryto nuvažiavo prie PrieÅ¡gaisrinės apsaugos tarnybos departamento pastato. Kaip vadovui jam rÅ«pėjo bent preliminarios iÅ¡vados. Vadovas J. M. išėjo į kiemÄ ir į klausimÄ , ar jau yra žinomos gaisro (sprogimo) priežastys, atsakė neigiamai ir pasisakė, jog Å¡iuo metu jų ekspertas dirba vietoje. PrieÅ¡gaisrinės apsaugos vadui joks poveikis nebuvo daromas.

Tokiais atvejais niekas nekalba apie tokius dalykus, tikrai jokios įtakos neketino daryti. Skambino iÅ¡ savivaldybės turto fondo skyriaus vadovė, kursiokė I. K., irgi domėjosi įvykiu, todėl telefonu informavo jÄ , kad kažkas sprogo, balionėliai ar ne balionėliai, dujos, kažko jie prisidirbo. Po pokalbio su J. M. nuvyko į vietÄ prie garažų (sandėlių), kur rado dirbantį ekspertÄ . Pasiklausė įmonės susirinkusių darbininkų, kas ir kÄ vakar darė. Darbininkai tylėjo. Tuomet prieÅ¡gaisrinės tarnybos inspektorius uždavė jam klausimÄ , kas dirbo su suvirinimo aparatu arba dujų balionu, nes gaisras kilęs nuo maÅ¡inos (mikroautobuso Renault Master) užsidegimo.

Prašė jo (kaltinamojo) surasti, kas iÅ¡ tikrųjų dirbo su dujų balionu. Visų paklausė, kas dirbo su suvirinimo aparatais, ar tai su kempais, ar tai su kitais aparatais. Pastovus darbuotojas su suvirinimo aparatu buvo A. Å ., tačiau jis kategoriÅ¡kai atsisakė pasakyti, kad dirbo tokį darbÄ . Tada paklausė, kas dar dirbo. V. V. pasisakė, kad dirbo, todėl jis pastarÄ jį prie inspektoriaus ir pristatė, paaiÅ¡kinęs, jog Å¡is žmogus Å¡ildė maÅ¡inos detales. Kaip vėliau sužinojo, jam (V.

V.) buvo pasiÅ«lyta važiuoti į prieÅ¡gaisrinės apsaugos departamentÄ pasiaiÅ¡kinti. Grįžęs jis (V. V.) pranešė, kad buvo nubaustas už prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių (reikalavimų) nesilaikymÄ Â 12 su puse litų bauda. RaÅ¡ytinis V. V. paaiÅ¡kinimas atsirado ir ant jo stalo, tekstas identiÅ¡kas kaip ir prieÅ¡gaisrinės tarnybos atstovams. Galimai V. V. surašė paragintas darbuotojos O. J.. Kuris V. V. paaiÅ¡kinimas buvo suraÅ¡ytas pirmiau, t.y. jo vardu ar prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai, pasakyti negali.

Teisme, kaip girdėjo, bendrovės darbininkas A. Å . parodė, kad jis lyg užsuko angliarÅ«gÅ¡tinį balionÄ , bet ten buvo ir deguonies balionas, todėl perÅ¡asi mintis: galimas nutekėjimas deguonies uždarius patalpas. Kontaktuojant su tepalais gali bÅ«ti ugnis ir įvykti sprogimas. Tačiau tai yra tik prielaida. Balionėliai negali įtakoti, nes aerozoliniai miÅ¡iniai savaime nėra sprogÅ«s. Su draudimu bendravo tik raÅ¡tu, kalbėti žodžiu ir be iÅ¡vados beprasmiÅ¡ka, todėl bendravo susiraÅ¡inėdamas.

Prašė jų atstovų kuo greičiau atvykti, patikrinti. Reikėjo saugoti įvykio vietÄ , taip pat reikėjo garažuose pradėti tvarkytis. Kas dėl dokumentų draudimui rinkimo, tai jis pasakė bendrovės darbuotojams bendrauti raÅ¡tu. Surinktus dokumentus jis peržiÅ«rėdavo ir persiųsdavo draudikų kompanijai. Draudikai gan ilgai tyrė šį klausimÄ , savivaldybė irgi ilgai tyrė, galiausiai sutiko, kad pastatų tvarkymo darbus atliktų jų įmonė ir kad draudimo iÅ¡moka bÅ«tų iÅ¡mokėta įmonei.

Kas ir buvo padaryta. Kaip supranta, ieÅ¡kinį draudimo įstaigai liepė suraÅ¡yti STT pareigÅ«nai netgi nepaaiÅ¡kinę, kodėl tai turi bÅ«ti padaryta. IÅ¡ karto po sprogimo jis negalvojo apie draudimÄ , bet apie žmones, jų sveikatÄ . Leidimas tokiai veiklai (paruoÅ¡iamiesiems darbams) patalpose, kur vyko sprogimas, nereikalingas. Tokia veikla leistina ir ji buvo apdrausta. Tai licencijuotos įmonės veikla: paimti, pervežti, surinkti atliekas. Patalpos buvo pakankamai ventiliuojamos, juolab, kad ir pačios patalpos nebuvo sandarios.

Vykusi veikla priskiriama nepavojingų atliekų tvarkymui. Telefoniniuose pokalbiuose jis naudoja žodžius „nugesinti“ gaisrininkus, kad jie „nekeltų Å¡arÅ¡alo“, kad „užčiaups juos“ ir panaÅ¡iai, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis ketino daryti spaudimÄ tyrimui ar kÄ panaÅ¡aus. Tai buvo tiesiog emocingi ir spontaniÅ¡ki žodžiai, tuo labiau iÅ¡ karto po įvykio. Žodžiai pasakyti tam, kad darbuotojai nepergyventų, kad neduotų informacijos spaudai iki nebus nustatytos tikrosios sprogimo priežastys.

Nors jis ir suvokė, kad balionėliai negalėjo bÅ«ti sprogimo priežastimi. Apie tai (jog balionėliai negali įtakoti sprogimo) jis girdėjo ir iÅ¡ prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų atvykęs į gaisro vietÄ . Automobilis Renault Master įvykio metu nebuvo eksploatuojamas, darbuotojas V. V. galėjo naudoti detales pritaikymui, todėl Å¡ildyti jas. Nuo balionėlių ardymo kažkiek dujų galėjo patalpoje susikaupti, tačiau tai negali bÅ«ti sprogimo priežastis. Ar darbininkai dirbo su respiratoriais, pasakyti negali.

KitÄ dienÄ po gaisro matė maiÅ¡uose balionėlius. Telefoniniuose pokalbiuose, kurie yra prie bylos, užfiksuotas yra ir jo balsas. A. Ž. sakė, kad „sprogo balioniukai“. Jam buvo suprantama, kad kažkoks likutis jų (balionėlių) galėjo bÅ«ti patalpose. Buvo saugos reikalavimas, todėl buvo nuolat sakoma, kad koncentruotoje aplinkoje nedirbti, apie kÄ jis pasisakė važiuodamas į vietÄ telefoniniame pokalbyje su A. Ž.. Siuntė draudimui V. V. paaiÅ¡kinimÄ , kitus dokumentus, tačiau jokios apgaulės iÅ¡ jo pusės tikrai nebuvo.Liudytojas R.

R. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Ä®vykio metu buvo už kelių Å¡imtų metrų nuo minėtų garažų, su kaimynu rÅ«kė. Ugnies pradžioje nebuvo, dÅ«mai veržėsi ir įvyko sprogimas, t.y. buvo smÅ«gis ir gaisras. Sekundžių reikalas. Nubėgo pažiÅ«rėti, dar bandė maÅ¡inÄ iÅ¡traukti, paskambino 112, paskui gaisrininkai atvažiavo. Matė degantį baltÄ autobusiukÄ . Buvo dar dvi maÅ¡inos. Gaisrininkai sakė, kad konstrukcijos pažeistos, užeiti neleido. Atsirado ir darbuotojai.

Versijų daug buvo, pirma versija, kad kažkas degė ir sprogo. Apie dujų balionÄ niekas nesakė, jo garažuose nematė.Liudytojas S. B. parodė, kad nuo 2005 metų dirbo UAB „Ūrus ir Ko“. Darbo dienos pradžioje darbus paskirstydavo Å«kio dalies vadovas B. V. arba A. Ž.. A. Å . asmeniÅ¡kai nurodymų neduodavo. Sprogimo dienÄ dirbo įmonės patalpose. Kartu dirbo V. J., A. Å . ir V. V.. Darbas vyko patalpoje, vadinamoje plovykla. Patalpoje buvo tokie flakonėliai (balionėliai), kuriuose jie pradurdavo skylutes, kad iÅ¡eitų garai.

IÅ¡ kur jie (balionėliai) atsirado garažuose, iÅ¡ kur jie buvo gauti, nežino. Pradurdavo juos plaktukais. Nebuvo taip, kad visi keturi darbininkai pastoviai stovėdavo prie flakonėlių. V. V., kiek atsimena, kitoje patalpoje (ketvirtame garaže) tvarkė automobilį. Plovykloje buvo stalas, ant jo ir pradurdavo flakonėlius. PradÅ«rę juos suspausdavo ir sudėdavo į didelį maiÅ¡Ä . PradÅ«rus iÅ¡eidavo kvapas. Tų flakonėlių buvo vienas ar du dideli maiÅ¡ai. MaiÅ¡ai, į kuriuos sudėdavo pradurtus flakonėlius, buvo apie kÅ«bo talpos.

Patys flakonėliai nedideli – 20-30 cm. Jų buvo visokių: ir naujų, ir nenaujų, ir pilnų, ir tuščių. Jie buvo ardomi dvi ar tris dienas. Patalpos vėdinamos nebuvo. Durys buvo uždarytos. Už sienos buvo kÅ«renama krosnis (pečius). Krosnies durelės buvo uždarytos. Žmonės laisvai judėdavo per visas patalpas. Buvo žiema, tad prie krosnies eidavo pasiÅ¡ildyti. Patalpoje, kur dirbo, Å¡ildoma nebuvo. IÅ¡eidami uždarydavo duris. Plovyklos vartų neatidarydavo. Su bendradarbiu V. V. po pietų išėjo į laukÄ Ä¯kvėpti gryno oro (patalpoje buvo aerozolio kvapas), parÅ«kyti ir tuomet įvyko sprogimas.

Pradžioje gaisrÄ bandė gesinti patys. Vėliau atvažiavo gaisrininkai, policija. Visus patikrino alkotesteriu. Dėl ko įvyko sprogimas, nežino. Su darbo saugos taisyklėmis buvo supažindintas. Vadovai apie įvykį nekalbėjo. Direktorius A. Å . atvažiavo vėliau, jau po įvykio. AsmeniÅ¡kai jam jokių nurodymų jis nedavė. Apie įvykį su juo apskritai neteko kalbėtis. Patalpoje, be tų balionėlių, dar buvo dujų balionas ir didelis suvirinimo balionas (žalios ar mėlynos spalvos).

Dujų balionas berods buvo, stovėdavo patalpoje, kur stovėjo maÅ¡inos. VisÄ laikÄ ten bÅ«davo, tačiau, ar jį (dujų balionÄ ) matė tÄ dienÄ , pasakyti negali. AsmeniÅ¡kai taip pat nematė, kad kas nors dirbtų tÄ dienÄ su tuo balionu. Plovyklos, kur buvo ardomi balionėliai, lubų aukÅ¡tis 3 metrai, tikslaus dydžio nepasakytų. Patvirtina, kad telefoniniame pokalbyje su bendrovės darbuotoju A. J. 2014-01-22 iÅ¡ karto po sprogimo pasisakė apie tai, kad buvo per didelė koncentracija, kad su V. (V.) išėjo į laukÄ ir tuomet sprogo, „tarp to gyvenimo dvi minutės skyrė faktiÅ¡kai“.

Telefoniniame pokalbyje iÅ¡sakytas jo žodis „ koncentracija“ reiÅ¡kia, kad patalpoje buvo per daug garų.Liudytojas V. J. parodė, kad UAB „Ūrus ir Ko“ dirbo darbininku. TÄ dienÄ , kai įvyko sprogimas, buvo garaže. TÄ dienÄ dirbo keliese: jis, S. B., A. Å ., A. Ž. ir V. V.. Ardė balionėlius. Buvo įsakymas subadyti balionėlius ir sudėti po to į maiÅ¡us. Neatsimena – A. Ž. ar B. V. nurodė jiems tai daryti. Kiti darbuotojai remontavo maÅ¡inÄ . Konkrečiai – V.

V. remontavo. Matė, kad buvo iÅ¡ardytas jos variklis. Balionėliai buvo praduriami, iÅ¡eidavo garai, paskui sudėdavo juos į maiÅ¡Ä . Kvapas iÅ¡ balionėlių buvo kaip dezodoranto. Kai kuriuose bÅ«davo ir skysčio. Jie buvo seni, neturėjo prekinės iÅ¡vaizdos. Tarp jų buvo ir sulamdytų, ir tuščių. Visokių. Å is darbas buvo atliekamas plovykloje. Tokį darbÄ dirbo pirmÄ kartÄ . Balionėlių kiekio nepasakys. Gal maiÅ¡as. Kam jie priklauso, nežino. Po gaisro jie (balionėliai) buvo iÅ¡vežti į sÄ vartynÄ .

Patalpų dirbant su balionėliais nevėdino. Nebuvo tokio nurodymo. Neleisdavo ir sandėlininkas A. (Ž.). Kodėl neleisdavo – nežino. Kai įvyko sprogimas, jis buvo katilinėje. Ä®tarė, kad sprogimas įvyko dėl balionėlių. Dėl nuo jų susikaupusių dujų. Kas paskatino jų užsidegimÄ â€“ neįsivaizduoja. Su kuo kalbėjosi apie sprogimo priežastis, nepamena. Tiesiog su bendradarbiais. Nėra ekspertas nustatyti, nuo ko įvyko sprogimas. Tačiau, jo manymu, nebuvo nuo ko daugiau sprogti, iÅ¡skyrus tuos balionėlius.

Bent taip jau galvojo, kad sprogimas įvyko dėl susikaupusių dujų nuo balionėlių. Nuo elektros sprogo. Ar buvo jis supažindintas su darbų saugos taisyklėmis, neatsimena. Kurioje tiksliai patalpoje įvyko sprogimas, nežino. Po jo iÅ¡lakstė patalpų sienos. Labiausiai pakrypusi siena buvo patalpoje, kurioje buvo automobiliai. Joje labiausiai iÅ¡virto sienos. Patalpoje, kurioje jis dirbo, dar buvo durys į katilinę ir servisÄ . Vaikščiojo pro visas tas duris. Pečius buvo katilinėje. Jį kÅ«reno A..

TÄ dienÄ berods su S. (S. B.) ardė balionėlius. Dar buvo A. Ž. kartu. Jis prižiÅ«rėdavo. Patalpose buvo ir dujų balionai. Kas konkrečiai su jais dirbo, nepasakys. Nematė, ar kas nors tÄ dienÄ Å¡ildėsi ar kÄ Å¡ildė su dujų balionu. Kilus gaisrui gesino jį patys, bet buvo atvažiavę ir gaisrininkai, padėjo gesinti. TÄ dienÄ A. Å ., atrodo, nematė. Jis jokių nurodymų asmeniÅ¡kai davęs jam nebuvo. Nežino, dėl ko reikėjo nuslėpti faktÄ apie flakonėlių ardymÄ .

Gal nebuvo galima ten jų ardyti. Taip buvo valdžios kalbama, bet konkrečių kalbų dabar neatsimena. Valdžia – tai B. V., A. J., A. Ž.. Liudytojas A. Å . parodė, kad dirbo įmonėje „Ūrus ir Ko“ nuo 2002 m. iki 2014-03-14 d. Konfliktų su kaltinamuoju A. Å . neturėjo. Ä®monė su juo pilnai neatsiskaitė iki Å¡iol, apie 1600 Eur skoloje. Gaisro dienÄ dirbo, buvo sandėlyje (garažuose). Vyko balionėlių ardymas pridavimui į metalo lauÅ¾Ä . IÅ¡ kur jie buvo suvežti, pasakyti negali.

PorÄ savaičių ardė, tačiau ne kiekvienÄ dienÄ . Balionėliai buvo nuo oro gaiviklių. Buvo visokių: iÅ¡ tuščių, ir pilnų. Turėjo juos pradurti su metaliniais, aÅ¡triais įrankiais, kuriuos patys ir pagamino. PradÅ«rus bėgo skystis, kuris tuojau pat iÅ¡garuodavo. Likučius skysčio iÅ¡pildavo į kibirÄ . Pradurtus balionėlius dėjo į didelius maiÅ¡us, kurie buvo sudėti mikroautobuse. MaiÅ¡o dydis – metras ant metro, aukÅ¡tis apie 2 metrus. Dirbo su respiratoriais. TÄ dienÄ dirbo su S. B., V.

V., V. J. ir A. Ž.. Pastarasis buvo sandėlininkas, atrakino patalpas. Jiems neleisdavo vėdinti patalpų, gal kad paÅ¡aliniai nematytų, galimai todėl, kad veikla buvo nelegali. Vyrai iÅ¡eidavo į laukÄ atsikvėpti. Darbams vadovavo B. V., iÅ¡ jo gaudavo nurodymus. Ar badyti balionėlius komandÄ jis gavo iÅ¡ A. Å ., pasakyti negali. TÄ dienÄ jie kÅ«reno krosnį. Dirbo patalpose, kurios turi G2 ir G3 numerius. Darbui baigiantis nugriaudėjo sprogimas. Sprogimas įvyko ten, kur buvo ardomi ir sudedami balionėliai, t.y. garažuose.

Gyvi liko, nes sprogimo metu buvo lauke. KitÄ dienÄ direktorius A. Å . paklausė jo, ar gerai jis užsuko dujų balionÄ . Nesuprato apie kurį balionÄ eina kalba: angliarÅ«gÅ¡tės ar kitÄ kokį. Atsakė, kad gerai (užsuko). Pagal specialybę jis yra Å¡altkalvis - remontininkas. Teko ir suvirinimo darbus atlikti, o suvirinimui reikalingas angliarÅ«gÅ¡tės balionas. Tačiau sprogimo dienÄ nedirbo su juo. Po sprogimo ir gaisro girdėjosi angliarÅ«gÅ¡tės baliono cypsėjimas, todėl užsuko jį geriau.

Nukentėjo ne tik autobusiukas, bet ir stovėjęs toje patalpoje M. D. automobilis Peugeot, kurio variklio dangtis nuo bangos net iÅ¡sipÅ«tė. Kad neįsidegtų, apliejo maÅ¡inos dangtį vandeniu. Girdėjo V. V. pasakojant, kad A. Å . siÅ«lė prisiimti kaltę, prašė jo. Blogai su atmintimi, nemažai praėjo laiko, todėl jis patvirtina, jog tyrimo metu jo parodymai užfiksuoti tinkamai, nes tyrimui jis sakė visÄ tiesÄ .Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.23-27), liudytojas A.

Å . patvirtino, kad prie arbatos V. V. pasakojo, jog A. Å . prašė jo prisiimti kaltę dėl sprogimo. A. Å . buvo žinoma, kad garaže badomi atvežti iÅ¡ Utenos balionėliai. Sprogimo dienÄ V. V. dirbo lauke iki pietų, atliko darbus prie hidraulinės maÅ¡inos, buvo naudojamas dujų (propano) balionas. Prie hidraulinės maÅ¡inos iki pietų dirbo su S. B.. Patalpoje nematė, kad bÅ«tų dirbama su dujų balionu. Nematė, kad jis (V. V.) tÄ dienÄ dirbtų garaže ir naudotų dujų balionÄ . Apie 14 valandÄ V.

V. hidrodinaminę maÅ¡inÄ nuvarė į aikÅ¡telę, vėliau jis sugrįžo ir dirbo po pietų jau tik su balionėliais. Buvo aitrus dujų kvapas, suprato, kad gaisras ir sprogimas įvyko bÅ«tent nuo Å¡ių dujų koncentracijos, kai nuo trumpo elektros sujungimo ar nuo kito ir įvyko sprogimas. Kito dujų nuotėkio patalpose nebuvo ir bÅ«ti negalėjo. Sprogimo metu jis su A. Ž. buvo buitinėse patalpose, iÅ¡bėgo į laukÄ , kur buvo kiti darbininkai. Visur patalpoje mėtėsi balionėliai.

Degė autobusiuke, kur buvo čiužiniai ir balionėliai, taip pat reikėjo dar gesinti aplinkui besimėtančius ant žemės ir degančius balionėlius. Kai po sprogimo atvažiavo O. J., L. D., B. V., o vėliau ir direktorius A. Å ., jų (darbininkų) nieko neklausinėjo, nes ir taip jiems buvo aiÅ¡ku, kad dėl aerozolių balionėlių badymo įvyko sprogimas. Liepė atvažiuoti visiems kitÄ dienÄ . A. Å . klausinėjo jo, ar tikrai gerai užsuko angliarÅ«gÅ¡tės balionÄ . Atsakė teigiamai, tuomet A.

Å . numojo ranka ir nuėjo kalbėtis prie V. V..Liudytojas V. V. (tyrime apklaustas taikant BPK 80 str. 1 d.) parodė, kad dirbo įmonės vairuotoju, konfliktų su vadovu A. Å . neturėjo. Ä®monė yra skolinga jam atlyginimo. Gaisro dienÄ Ä¯ darbÄ atvyko savo automobiliu. Pastoviai prie flakonėlių tÄ dienÄ jis nedirbo, kiek jų iÅ¡ardė, pasakyti negali: gal 40-60 vnt., gal mažiau. Dirbo prie automobilio, autobusiuko Renault, nes A. Ž. liepė nuimti kolektorių. MaÅ¡ina buvo darbinė, važiuojanti.

Naudojo raktus, o kaitinimui - propano balionÄ . Buvo Å¡alta, reikėjo paÅ¡ildyti detalę. Automobilis - nevažiuojantis, be variklio, reikėjo iÅ¡rinkinėti detales. Patalpoje stovėjo trys automobiliai. Atlikęs darbus propano balionÄ paliko toje pat patalpoje, nesupranta, kodėl jo nepastebėjo gaisrininkai ir pareigÅ«nai. Baigęs darbus su S. B. išėjo į laukÄ ir tada pamatė ugnį iÅ¡ patalpos. Puolė gesinti gaisrÄ . Atvyko ir gaisrininkai, kurie ir tęsė gesinimo darbus. Suvirinimo aparatu nesinaudojo, tÄ dienÄ matė jį toje pačioje patalpoje, tačiau niekas su juo nedirbo.

Gaisrininkas klausė jo, kas dirbo su dujų balionu. Neatsimena ir nežino, iÅ¡ kur gaisrininkai galėjo žinoti, jog bÅ«tent jis dirbo. Liepė kitÄ dienÄ atvykti į prieÅ¡gaisrinę tarnybÄ ir pasiaiÅ¡kinti. TÄ vakarÄ buvo atvykęs ir direktorius A. Å ., tačiau nieko jo apie darbÄ su dujų balionu ir apie gaisro priežastį  neklausinėjo. Negali paaiÅ¡kinti savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo eigoje, kai nurodė, jog atvykus A. Å . jam viskas buvo aiÅ¡ku. Ant rytojaus atvažiavo Å¡efas A.

Å ., saugos darbuotoja O. J.. Direktorius paklausė, kas dirbo su propanu. Atsakė, jog dirbo jis. A. Å . liepė suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , todėl jis trumpai pasiaiÅ¡kino apie įvykį ir savo darbus su dujų balionu. Direktorius liepė nuvažiuoti pas gaisrininkus ir jiems suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , kÄ jis ir padarė. Nurodė, kad galėjo įvykti dujų nutekėjimas iÅ¡ naudojamo baliono. Neatsimena, ar jis pats rašė, ar iÅ¡ jo žodžių buvo suraÅ¡ytas paaiÅ¡kinimo tekstas. Taip iÅ¡eina, kad balionas buvo nekokybiÅ¡kas, plius dar Å¡altis.

Čia yra tik jo prielaida, kad dujų balionas - nekokybiÅ¡kas. Nuo ko iÅ¡ tikrųjų įvyko sprogimas, jis nežino. Atviros ugnies tikrai niekur nematė. Čiužiniai buvo sudėti automobilyje, galėjo užsidegti. Kur ir kam bus teikiami jo paaiÅ¡kinimai, nežino, apie tai kalbos su juo nebuvo. Kur buvo gaisro židinys, jis nežino, tačiau gaisro metu matė, kad autobusiuke ruseno čiužiniai. Nežinojo, kad jo paaiÅ¡kinimas bus teikiamas draudimui. Su autobusiuku Renault Master jis dirbo tik tÄ gaisro dienÄ , kai nuiminėjo kolektorių, tačiau nuimti iki galo nepavyko.

Tai buvo vienintelis atvejis. Ar automobilyje buvo balionėlių, nematė. Negali pasakyti, ar gaisro dienÄ buvo remontuojama kieme stovinti hidrodinaminė maÅ¡ina. Ar buvo Å¡ildomas filtras ar siurblys, neatsimena. Jeigu buvo, tai buvo daroma su tuo pačiu dujų balionu. Nežino, ar sprogimo priežastys gali bÅ«ti ir nuo balionėlių dujų. A. Å . nieko nekalbėjo, kad kreipsis į draudimÄ . Nebuvo kalbama apie įvykį ir apie tai, kad nuo sprogimo priežasties priklausys įmokos. Už prieÅ¡gaisrinių taisyklių pažeidimÄ buvo nubaustas bauda.Papildomai apklaustas liudytojas V.

V. parodė, kad prie sandėlio buvo atvykęs nuosavu automobiliu. Atrodo, kad įvykio dienÄ remontavo automobilį Ford ar Renault. Prie flakonėlių tÄ dienÄ dirbo trumpai. Dujų (propano) balionas buvo raudonos spalvos, po darbo paliko jį vietoje, iÅ¡ patalpos neiÅ¡nešė. Su A. Å . jo santykiai normalÅ«s. Vietoje, kur jis ardė automobilio kolektorių, jautėsi malonus kvapas, bet akių negriaužė, kvėpuoti buvo galima. Be to jie pro duris ir iÅ¡eidavo, ir įeidavo. Ar degė pečius, pasakyti negali.

Po darbo automobilyje rusenančių čiužinių nematė, darė tik prielaidÄ apie čiužinius. Autobusiuke, be čiužinių, buvo ir balionėlių. Teismui parodžius liudytojui Renault Master nuotraukas, jis pripažino, kad „matosi, kad važiuoti negali, nes nėra variklio, variklis iÅ¡rinktas“ (t. 8 b.l. 184).Liudytojas M. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo kaltinamojo vadovaujamojoje įmonėje. Pykčių neturėjo. Algos vėlavo, todėl kreipėsi į ginčų komisijÄ , daugiau niekur.

Ä®monė buvo skolinga praktiÅ¡kai visiems darbininkams. Buvo penktadienis, kai jam grįžtant iÅ¡ Utenos paskambino bendradarbiai. Klausė, kur rakteliai, nes reikia jo mamos maÅ¡inÄ Â Peugeot 406 iÅ¡varyti iÅ¡ garažų, aiÅ¡kino jam, kad sprogo garažai. Kai atvyko į vietÄ , matė iÅ¡griautÄ sienÄ , taip pat matėsi iÅ¡mėtyti balionėliai. Darbininkai bandė gesinti, tempė čiužinius, bandė paslėpti balionėlius. Kvapas buvo specifinis, kaip nuo dezodorantų. Faktas, kad įvyko sprogimas, reikėjo tik pridegti ir sprogo.

Balionėlius ardė V. V., J. (V.), atrodo, dirbo ir S. B. bei Å . (A.). Visiems buvo aiÅ¡ki sprogimo priežastis, tačiau atvyko A. Å ., I. V., B. (V.) ir suko galvÄ , kas prisiims atsakomybę. Niekas nenorėjo prisiimti, bet faktas buvo, kad ir valdžia neprisiims ant savęs. Kaip suprato, valdžia nenorėjo, kad iÅ¡eitų į vieÅ¡umÄ , todėl aiÅ¡kino - apie balionėlius ir kalbos negalėjo bÅ«ti. ViskÄ norėjo užglaistyti. A. Å . pasiÅ«lė sakyti, kad buvo dirbama su dujų balionu ir kad sprogo dujų balionas, liepė paslėpti balionėlius, kad jų čia nebÅ«tų.

KitÄ dienÄ Â vėl susitiko prie garažų. Matomai A. Å . atsisakė, tai A. Å . pasiÅ«lė kitÄ - V. V.. Å is aiÅ¡kino jiems, jog jam nėra kur dėtis. V. V., kaip jis pasakojo, buvo pasakyta, kad viskas A. Å . yra suderinta su gaisrininkais, o jam (V. V.) tik reikės nuvažiuoti pas juos. Pasakyti, kad dirbo, neva kažkÄ darė (Å¡ildė, virino) su dujų balionu. IÅ¡ tikrųjų su automobiliais garaže jokie darbai nebuvo atliekami, tam nebuvo ir sÄ lygų. Dujų baliono garaže jis nėra matęs aplamai.

Vėliau V. V. aiÅ¡kino, jog sumokėjo apie 100 Lt baudos ir kad A. Å . jam turės grÄ Å¾inti pinigus. V. V. buvo pasirinktas, nes buvo teises praradęs, turėjo piniginių problemų, gal buvo palankesnis. Jo A. Å . paprašė prisiimti atsakomybę, tai jis ir sutiko. Kitas (A. Å .) nesutiko. Sprogimo metu buvo apgadintas ir jo motinai priklausantis automobilis Peugeot 406.Liudytojas A. J. parodė, kad dirbo įmonėje „Ūrus ir Ko“ meistru. Atrodo po gaisro, 2014 m. kovo mėnesį baigė ten dirbti.

Konfliktų su A. Å . neturėjo. Ä®monė su juo atsiskaitė pilnai. Ä®vykio (gaisro) metu dirbo Utenoje, nes ten yra sandėliai, paskambino dėl darbo reikalų V. J. ir tuo metu įvyko sprogimas, girdėjosi sirenos veikimas. V. pranešė, kad sprogo sandėlis. Klausė, kaip ir kodėl sprogo. Ä® kÄ V. atsakė, jog tvarkė balionėlius ir sprogo. IÅ¡ karto nepatikėjo, nes V. buvo mėgėjas pasiÅ¡aipyti. Todėl paskambino S. B. ir Å¡is patvirtino - sprogo sandėlis, aiÅ¡kino, jog jie ardė balionėlius ir sprogo.

Kiek atsimena, skambino B. V., reikėjo važiuoti į Šiaulius. Atvažiavo į Šiaulius vakare, pamatė, kad tikrai sprogo sandėlis. Sienos buvo išverstos. Darbininkai kalbėjo, kad ardė balioniukus ir dėl to galėjo sprogti. Apie tai kalbėjo S. B., V. J.. Patikėjo. Vėliau V. (V.) parašė, kad dujų baliono neužsuko. Tarpusavy buvo kalbėta, jog tikriausiai jo paprašė ir šis taip parašė. Pats jis negirdėjo, kad to prašytų A. Š.. Jis (liudytojas) pats balionėlių neardė, tačiau sandėliuose Šauliuose būdavo.

Balioniukai Å iauliuose atsirasdavo iÅ¡ sandėlių Utenoje. Kiek jų buvo sprogimo dienÄ â€“ nepasakys. Kodėl V. V. prisiėmė atsakomybę už sprogimÄ , reikia klausti jo paties.Liudytojas B. V. parodė, kad UAB „Ūrus ir Ko“ gamybos vadovu dirbo iki 2015-03-31. Ä®monė užsiimdavo atliekų tvarkymu. Kas dėl paties įvykio, tai jam grįžtant į Å iaulius paskambino direktorius A. Å . ir pranešė, kad įvyko sprogimas bei gaisras sandėliuose. Pirmas klausimas buvo, ar niekas žmonėms neatsitiko.

Greitai nuvyko į vietÄ , kur jau buvo gaisrininkai, policininkai. Teritorija - aptverta. ApžiÅ«rėjus patamsyje nieko nesimatė. SekančiÄ dienÄ matėsi viskas: pajudintos sienos, buvo pavojinga eiti į patalpas, durys buvo iÅ¡verstos. Balionėliai surinkti iÅ¡ įmonių, dirbama buvo pagal sutartį. Jie buvo sandėliuojami. Kurie buvo nepavojingi, galima buvo priduoti į metalo lauÅ¾Ä . Jie buvo praduriami, nes praktiÅ¡kai tuÅ¡ti buvo. Darbininkai pradurdavo. Reikėjo juos (aerozolinius balionėlius) kažkaip suspausti, kad sutilptų į maiÅ¡us.

Duodavo nurodymus Utenoje, dar buvo meistrai, Mažutis ir A. J.. Konkrečiai tame sandėlyje, kur įvyko sprogimas, jis tokių nurodymų nedavė ir kas tai padarė, pasakyti negali. Surenkami buvo panaudoti balionėliai. Jie buvo nuo dažų, nuo putų, dezodorantų, poliravimo. PraktiÅ¡kai tuÅ¡ti buvo. Jie turėdavo galvutę, gali patikrinti, jeigu yra skysčio ar garų, gali iÅ¡leisti. Jeigu pradursi, tai daugiau gali suspausti. Nepavojingi balionėliai buvo priduodami į metalo lauÅ¾Ä , pagal vadovybės leidimus.

Pridavinėjo darbininkai, vairuotojai, kas pasitaikydavo. Oficialiai buvo vedama apskaita. Apie dujų balionÄ sužinojo jau po įvykio. Galimai darbininkai dirbo su respiratoriais, bet jis pats to nematė. Nemano, kad galėjo susidaryti toks dujų kiekis, kuris galėtų sudaryti pavojingas sÄ lygas. Po gaisro davė darbininkams komandÄ iÅ¡vežti balionėlius ar tai į sÄ vartynÄ , ar į metalo lauÅ¾Ä . Pripažįsta, kad užfiksuotame jo bei kaltinamojo A. Å . telefoniniame pokalbyje pastarasis kalba „nekelti Å¡arÅ¡alo“, t.y. nekelti sumaiÅ¡ties.

Negali paaiškinti, kodėl jis pats kalba apie „žaliuosius“, kuriuos reikės „užsmaukti“, kodėl aiškina A. Š., kad su gaisrininkais „galima bus susišnekėt“.Liudytoja I. Š. (buvusi V.), kaltinamojo žmona, sutikusi liudyti teisme, parodė, kad įvykio metu įmonėje dirbo inžiniere-ekologe. Jos darbinės funkcijos buvo - dokumentų, atsakymų rengimas, bendravimas su institucijomis. Kuomet įvyko gaisras, sprogimas gamybinėse patalpose Šiauliuose, jai teko rengti kai kuriuos dokumentus ir teikti draudimo bendrovei.

Draudimas siuntė užklausimus, įmonė atsakinėjo. Buvo bendraujama ir telefonu. L. D. buvo Å iaulių padalinio vadovė, jos atsakomybės ribose buvo padalinio veikla draudimo klausimais. Tuo metu ji daugiausiai dirbo su draudimo bendrovėmis. BÅ«tent ji (L. D.) pradėjo bendravimÄ po įvykio su draudimo kompanija, vėliau ji susirgo, todėl jai (liudytojai) teko perimti jos pareigas. Kiek jai žinoma, teikiant draudimui informacijÄ apie gaisro priežastis buvo vadovaujamasi Šiaulių prieÅ¡gaisrinės tarnybos pateikta pažyma.

Informacija apie automobilio Å¡ildomÄ detalę buvo gauta iÅ¡ darbininko V. V. paaiÅ¡kinimo. Jis yra tik jos bendrapavardis, ne giminė. O. J. buvo atsakinga už darbų saugÄ . Mano, kad vairuotojas M. D. turėtų pagrindo apkalbėti jÄ bei direktorių. Jis buvo mažai atsakingas asmuo, turėjo nemažai autoįvykių, siekdavo iÅ¡sisukti nuo atsakomybės. Direktorius gi visada yra blogas: atlyginimo nemoka, verčia dirbti. Jai nėra žinoma, kas vyko sandėliuose, tačiau jeigu asmenys ir vykdė kažkokius balionėlių badymus, tai nebuvo Å¡alinimas, utilizavimas.

Tai buvo paruoÅ¡iamieji darbai tolimesniam jų naudojimui, Å¡alinimui.IÅ¡ liudytojo A. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje (liudytojas mirė) matyti, kad bendrovėje dirbo Å«kio prižiÅ«rėtoju. KitÄ dienÄ po įvykio (sprogimo) „balionėliai surinkti ir iÅ¡vežti“, kad „jie dideliuose maiÅ¡uose (apie 1 kubinį metrÄ ) buvo sukrauti ir iÅ¡vežti su bendrovės maÅ¡ina Scania“. Jis kalbėjo telefonu su A. Å . ir pasakė jam, kad „sprogo balioniukai“. Kodėl pastarasis pasakė jam „niekam nesakyti apie balioniukus ir jų sprogimÄ â€œ, pasakyti negali.

Kaip negali jis pasakyti, kodėl A. Š. pokalbyje liepia sakyti, kad sprogimas įvyko „nuo dujų baliono nuotėkio“, kas jam (liudytojui) nėra žinoma (t.1, b.l.87-90). Papildomos apklausos metu liudytojas nurodė, kad patalpoje G2 mikroautobusiuke buvo sudėti čiužiniai, galimai trys, ir kad „pagrindinė ardytų flakonėlių sudėjimo vieta buvo autobusiuke“ (t.2, b.l.37-41).Liudytojas L. Č. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities Vyriausiajame policijos komisariate VPK, dabar yra Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos vyr. specialistas.

Budėtojų dalyje buvo gautas praneÅ¡imas, jog garažuose Å iauliuose įvyko sprogimas. Ä®vykio vietoje su kolega matė, kad viename iÅ¡ įmonės garažų buvo įvykęs sprogimas. Vietoje jau dirbo gaisrininkai. Ä®vykio vietÄ pradėjo apžiÅ«rinėti tik tada, kai buvo užgesintas gaisras. Buvo iÅ¡kviestas įmonės direktorius. Iki jam atvažiuojant jis apžiÅ«rinėjo įvykio vietÄ kartu su ekspertu ir kolegomis. Garaže, kuris buvo smarkiausiai apgadintas, kur ir įvyko sprogimas, stovėjo trys automobiliai.

Vienas jų buvo baltas mikroautobusiukas, kuriame buvo sukrauti pradurti aliuminio balionėliai. Tiek autobusiuko viduje, tiek ir aplink jį ant žemės buvo pilna tuščių, pradurtų flakonėlių. Akivaizdžiai matėsi, kad mikroautobusas buvo apdegęs, visa jo galinė dalis, todėl sprogimas galėjo įvykti šioje vietoje. Buvo dar vienas mikroautobusiukas ir lengvasis automobilis. Garažo sienos buvo smarkiai pažeistos, jų konstrukcija tapo nesaugi. Apžiūrint kitus garažus taip pat matė tuščius flakonėlius.

Matėsi, kad garažuose su jais buvo kažkas daroma. Nenustačius nusikalstamos veikos požymių ikiteisminio tyrimo tuo metu nepradėjo. Negali pasakyti, ar buvę darbuotojai davė vietoje kažkokius paaiÅ¡kinimus. Jie tiesiog nenorėjo bendrauti, slapstėsi. Atvyko stambaus kÅ«no sudėjimo asmuo, prisistatė įmonės direktoriumi, tai galėjo bÅ«ti kaltinamasis. Jo kalba buvo tokia, kad jis nepageidauja jokio tyrimo, pats iÅ¡spręs Å¡iÄ problemÄ ir policijos įsikiÅ¡imo jis nepageidauja. Buvo padarytos įvykio vietos nuotraukos.

Spėjo, kad sprogimas galėjo įvykti dėl to, kad buvo pradurti tušti flakonėliai, susikaupė sprogi medžiaga, galimai buvo uždegtas degtukas ar nuo kito šaltinio įvyko sprogimas. Kokia buvo galutinė ekspertų išvada, nežino.Liudytojas J. M. parodė, jog su kaltinamuoju pažįstamas galimai nuo 1999 metų. Santykiai darbiniai, tekdavo neretai susitikti. Įvykio metu dirbo Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininku. 2014-01-22 d., laiko tiksliai neatsimena, po darbo valandų, sulaukė įmonės „Ūrus ir Ko“ vadovo A.

Å . skambučio, kuris sakė, jog kažkas pas jį įmonėje atsitiko, kaip sakė „bumbtelėjo“, įvardijo adresÄ ir paprašė atvykti. Suprato, kad įvykis rimtas, galimas sprogimas, kas Å iauliuose vyksta ne kasdien. Atvyko į vietÄ , ten jau dirbo gaisrinės padaliniai. Pabendravo su incidento likvidavimo vadovu R. M.. Å is aiÅ¡kino, kad sėkmingai susitvarkė su likvidavimu, tačiau priežastis dar buvo neaiÅ¡ki. Buvo atvykęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas D. Z.. Jam sprogimo priežastis taip pat buvo neaiÅ¡ki.

Pabuvo apie 10 minučių ir iÅ¡vyko. Vėliau pasirašė raÅ¡tÄ Â apie galimÄ sprogimo ir gaisro priežastį. RaÅ¡tas buvo paruoÅ¡tas A. Z.. Tiksliai turinio neatsimena, tačiau buvo pasakyta, kad sprogimas įvyko nuo dujų nuotėkio. Remontuojant automobilio dujinę sistemÄ , kiek pamena, taip buvo įvardyta raÅ¡te. Tokių raÅ¡tų pasiraÅ¡ydavo daug, todėl detalių neprisimena. Kaip ir neatsimena pokalbio susitikimo su A. Å . metu. Nematė ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau kaip specialistas gali pasakyti, kad praduriant balionėlius patalpoje bÅ«na užrÅ«kymas.

Mano, kad nei vienas protingas žmogus taip nesielgtų. Tokiems darbams keliami specifiniai reikalavimai, yra sprogimui pavojinga aplinka. Jeigu buvo tokie darbai atliekami, turėjo bÅ«ti įrengti specialÅ«s dujų fiksatoriai. Vykdant tokiÄ veiklÄ reikia turėti leidimÄ , patalpa turi bÅ«ti pritaikyta, turi bÅ«ti atliktas darbininkų apmokymas tokiems darbams.Liudytojas D. Z. (tyrime apklaustas taikant BPK 80 str. 1 d.) teisme parodė, kad tuo metu dirbo Å iaulių gaisrų tyrimo poskyryje. A. Å . nepažinojo. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad įvyko sprogimas.

Lyg tai dispečerė pranešė apie įvykį. Nuvykus į vietÄ ugnis buvo jau beveik užgesinta. Su tarnybos vadovu J. M. teko kalbėti gaisro vietoje. PaaiÅ¡kino jam, kad gaisro priežastys yra nežinomos. Buvo iÅ¡verstos patalpų sienos, primėtyta daiktų, flakonėlių. Gaisro židinys rastas automobilio (mikroautobuso) priekinėje dalyje. Jei nustatoma, kad sprogimas kilo ne nuo gaisro, toliau jį tiria policija. Buvo atvykę kriminalistai. ApžiÅ«rėjęs gaisro vietÄ matė, kad iÅ¡ pradžių įvyko gaisras patalpoje, o toliau – sprogimas.

Reikėjo atviro ugnies Å¡altinio. Patalpoje buvo prabadyti flakonėliai, matomai ruoÅ¡iami metalo laužui. Kiek žino, juos ardė darbininkai. IÅ¡vada, kad kilus gaisrui automobilyje buvo susidariusi degių produktų koncentracija ir įvyko sprogimas. Darbuotojai sakė, kad sprogimo metu patalpoje nieko nebuvo. Klausė jų, kiek iÅ¡ viso laiko patalpoje nebuvo žmonių, nes iki užsidegimo turi praeiti 10-15 minučių. Per porÄ minučių automobilis neužsidega. Pagal degimo požymius matėsi, kad užsidegė arba nuo elektros, arba nuo atviros ugnies.

Atrodo, patalpose buvo dujų balionas, bet jis buvo iÅ¡neÅ¡tas į kitÄ patalpÄ . Vienas darbuotojas sakė apie darbÄ su tuo balionu. Kas jam nurodė tÄ darbininkÄ , pasakyti negali. Liepė Å¡iam darbuotojui rytojaus dienÄ atvykti į prieÅ¡gaisrinę tarnybÄ . Atrodo, dujų balionu buvo Å¡ildomas variklis. Kažkuris iÅ¡ žmonių paaiÅ¡kino tai raÅ¡tu. Neatsimena – tÄ pačiÄ dienÄ , ar kitÄ - darbininkas atvyko su direktoriumi A. Å . ar vienas, savo iniciatyva ar buvo atvežtas iÅ¡ įvykio vietos.

Jo parodymų tekstÄ rašė pats, žmogus tik pasirašė. Į įvykio vietÄ važiavo gal penkis kartus. ApžiÅ«rėjo visas patalpas. Patalpose buvo pečiukas – „buržuika“. Jis sprogimui įtakos neturėjo. Sprogimui įtakÄ turėjo automobilio degimas. Kokių dujų koncentracija buvo susikaupusi patalpose, negalėtų pasakyti. Nemano, kad tai įvyko nuo balionėlių. Sprogus dujoms daiktai nedega, jie užsidega kilus gaisrui. Kilus gaisrui automobilyje ir susidarius koncentratui dega, skleidžiasi dÅ«mai.

Kažkas atidarė duris ir įvyko sprogimas. Gaisro židinys buvo balto mikroautobuso priekyje – variklyje ir salone, kurie degė, kol jų neužgesino. Kiek atsimena, jis buvo remontuojamas. Nuo krosnies užsidegti negalėjo. Jei būtų pirma sprogusios dujos ore, tai visi automobiliai vienodai būtų apdegę. Neveikiantis dyzelinis variklis savaime užsidegti negali, turėjo šalia būti atvira liepsna. Galėjo būti palikta nuorūka ar atliekami kokie nors ugnies darbai. Balionėliai nieko bendro su pačiu gaisru, jo manymu, neturėjo.

Papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad pirmÄ dienÄ Ä¯vykio vietoje dujų baliono jis nematė. KitÄ dienÄ atvyko darbininkas ir jis iÅ¡ jo žodžių surašė paaiÅ¡kinimÄ . Å is aiÅ¡kino, kad dirbo su dujų balionu, kaitino ir galimai nuo tos liepsnos užsidegė automobilis. Ar tai galėjo bÅ«ti V. V., jis nepasakys. Su A. Å . 22-23 d. galimai ir teko bendrauti, kalbėti apie sprogimo, gaisro priežastį. AiÅ¡kino jam, kad labiausiai tikėtina, jog užsidegus automobiliui, susikaupus dujoms galėjo įvykti sprogimas.

Atrodo po V. V. apklausos buvo nuvykęs į įvykio vietÄ , autobusiukas buvo jau iÅ¡temptas, dar papildomai jį apžiÅ«rėjo. Darė nuotraukas, suvirinimo aparato nematė, nepastebėjo ir angliarÅ«gÅ¡tės baliono. Neatsimena, kas jam ir kur parodė kitÄ dienÄ dujų balionÄ , kurį taip pat nufotografavo. PirmÄ dienÄ jo (baliono) nematė, kitaip bÅ«tų nufotografavęs. Vadovas J. M. jokių nurodymų jam nedavė, jis tik domėjosi sprogimo priežastimi.Liudytoja O. J. parodė, kad dirbo A.

Å . vadovaujamoje įmonėje, Å¡iuo metu yra pensininkė, dirba kitoje įmonėje. Ä®vykio dienÄ jai paskambino padalinio vadovė L. D., buvo po darbo, labai Å¡alta diena. Ji pasakė, kad RadviliÅ¡kio 47, Å iauliuose įvyko sprogimas, darbuotojai nenukentėjo. Susitiko prie degalinės ir nuvažiavo iki objekto. Ten rado gaisrininkus ir policijÄ . Buvo aptverta gaisravietės teritorija, jų ten neįleido, net su darbuotojais neleido pasikalbėti. Laukė, kol atvažiuos A. Å .. Policija neleido bendrauti su darbuotojais.

Matė iÅ¡virtusias duris ir besimėtančius balionėlius. Negali pasakyti, kas įvyko. Buvo atsakinga už darbų saugÄ . Aplinkybių dėl balionėlių ardymo nežinojo, B. V. jos apie tokiÄ veiklÄ neinformavo. Patalpoje, kur įvyko sprogimas, buvo propano bei angliarÅ«gÅ¡tės balionai, suvirinimo aparatas „Kentas“. Mano, kad dėl balionėlių ardymo sprogimas įvykti negalėjo. Aerozolis negali iÅ¡Å¡aukti sprogimo, jeigu nėra kibirkÅ¡ties. Vėliau V. V. aiÅ¡kino, kad jis dirbo tÄ dienÄ prie maÅ¡inos su dujomis, Å¡ildė variklį, maÅ¡inoje buvo degios medžiagos, kas irgi galėjo paveikti, buvo įrengta vieta suvirinimui, ten irgi galėjo bÅ«ti naudojami balionai.

Galimas dujų nuotėkis. Pokalbis su A. Å . vyko sekančiÄ dienÄ Å iauliuose, iÅ¡ pačio ryto. Jis pasakė, kad vyrai iÅ¡siaiÅ¡kins su gaisrininkais, nustatys, kas kaltas ir tuomet asmuo ateis bei paraÅ¡ys paaiÅ¡kinimÄ . A. Å . pavardės neminėjo, bet pas jÄ atėjo darbininkas V. V.. Jis ir pasakė, jog galimai paliko neužsuktÄ propano dujų balionÄ . Buvo jis ir prieÅ¡gaisrinės apsaugos tarnyboje, kur parašė paaiÅ¡kinimÄ , kad galimai neužsuko minėto baliono. V. V. pats rašė, niekas jam nediktavo.

Direktoriui buvo perduotas dokumento (paaiÅ¡kinimo) originalas.Pagarsinus liudytojos 2014-01-22 telefoninį pokalbį su A. Å . ji parodė, kad negali atsakyti, kodėl pokalbyje buvo akcentuojama, jog neturi bÅ«ti kalbos apie balionėlius. Liudytojas A. Å . parodė, kad yra gaisrininkas. Kaltinamojo nepažįsta. Buvo gautas praneÅ¡imas apie gaisrÄ po sprogimo. Atvykęs į įvykio vietÄ pamatė ant grindinio gulinčias garažo duris. Gaisro gesinimas jau buvo pradėtas iki jų. Apklausus žmones, ar yra nukentėjusiųjų, iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad visi darbuotojai sveiki.

Užgesinę gaisrÄ pamatė, kad pastumta galinė siena. Darbuotojai sakė lakoniÅ¡kai, kad įvyko sprogimas. Jie nieko daug neaiÅ¡kino, bendrauti nenorėjo. Kodėl nenorėjo – jam nežinoma. Gaisro priežasčių nenustatinėjo. Tai nepriklauso gaisrininkams pagal pareigybę. Buvo matyti, kad gaisro židinys mikroautobuse, pastarÄ jį sunkiai sekėsi gesinti. Užgesindavo ir vėl atsirasdavo židinys, kas nėra natÅ«ralu. Mikroautobuse kažkas turėjo įtakos tam židiniui vis atsinaujinti.

Galimai gaisrÄ veikė ir kiti faktoriai. Viduje buvo matyti flakonėliai nuo dezodorantų. Su bendrovės vadovais bendrauti neteko. Patalpoje nebuvo deguonies ar dujų balionų, kitaip jie iÅ¡ sykio bÅ«tų buvę neÅ¡ami į laukÄ . Taigi, balionų nematė nei viduje, nei lauke. Patalpos buvo uždÅ«mintos, gesinama buvo per atstumÄ . Flakonėliai buvo sudėti autobusiuko gale – bagažo skyriuje. Dėl ko patalpose įvyko sprogimas, nepasakys. Tai galėjo bÅ«ti nuo dujų koncentracijos. Vien nuo gaisro garažo vartai ir sienos neiÅ¡virstų.

Matomai buvo atsitiktinumas, kad sprogimas įvyko vos išėjus žmonėms. Jei dujų koncentracija patalpose pakankama, sprogimui užtenka mažiausios kibirkÅ¡ties. IÅ¡ardytas variklis neužsidegs, tačiau jei jo plastiko detalės buvo plaunamos, tarkim benzinu, dyzelinu, tada gali.      Liudytoja L. D. parodė, kad dirbo įmonėje „Ūrus ir Ko“. Kiek atsimena, paskambino direktorius A. Å . ir pasakė, kas įvyko, liepė nuvažiuoti į vietÄ . Nuvykus prie garažų pabendrauti su darbuotojais nepavyko.

Manoma buvo, kad sprogo dujos. Po kiek laiko atvažiavo A. Å .. Kadangi bendrovėje dirbo su draudimo reikalais, sekančiÄ dienÄ Â paskambino ar parašė elektroninį laiÅ¡kÄ draudimui, kad įvyko įvykis, buvo sprogimas, kad pirminiais duomenimis, sprogo balionas ar kažkas, neatsimena tiksliai, kÄ Â nurodė. Bijo pasakyti, bet atrodo draudimui papildomos medžiagos ji neteikė, tik pranešė apie patį įvykį. Buvo įmonės padalinio vadovė. Kokia veikla buvo vykdoma garažuose (sandėliuose), nežinojo, kaip nežinojo, jog ten buvo pradÅ«rinėjami balionėliai.

Tokių dalykų ji nematė. Tokius darbus galėjo pavesti gamybos vadovas B. V., o jam - direktorius. KitÄ dienÄ po sprogimo matė garažuose balionėlius. Atpažįsta save kalbantis telefonu su A. Å .. Buvo strese, kai ėjo kalba apie tai, jog reikės „užgesinti“ gaisrininkus, kad „nekeltų Å¡arÅ¡alo per daug“.Liudytojas E. Å . parodė, kad dirba gaisrininku. Kaltinamojo nepažįsta. Atvykus į įvykio vietÄ jų - gaisrininkų užduotis buvo sudaryti dvi grandis ir gesinti.

Smarkaus degimo nebuvo, tik patalpos buvo uždÅ«mintos. Degimas buvo maÅ¡inoje, kur buvo nemažai balionėlių. Kadangi patalpoje buvo tamsu, nepasakytų – kokių. Gaisrininkai nesiaiÅ¡kina gaisro priežasties, tik atvažiavę daro savo darbÄ . Gesindami matė, kad degė flakonėliai, kurių buvo nemažai mikroautobuso viduje ir patalpoje. Jie degė kaip liepsna, tačiau ugnis buvo kitos spalvos ir juos buvo sunku gesinti. Visur patalpose buvo daug tų flakonėlių, balionėlių. Prie ėjimo jų buvo daug pažeistų.

Jie (flakonėliai) buvo subadyti. Ar automobilyje jie buvo pažeisti, nepasakys. Kai patalpa uždūminta, nelabai matėsi. Kur tiksliai buvo gaisro židinys, nepasakys. Jo užduotis – gesinti. Didesnis degimas buvo prie mašinos. Dujų baliono patalpoje su automobiliais nebuvo. Degė vienas autobusiukas. Jo bagažo dalyje buvo gal 40 cm aukščio balionėlių. Sunku pasakyti, kiek tiksliai jų buvo – daugmaž iki kelių. Pats jis mašinos negesino, tai darė antroji grandis. Su darbininkais bendrauti neteko.

Kokia buvo sprogimo priežastis, nelabai domėjosi. Tačiau turi susidaryti kažkokia dujų koncentracija, kad sprogimas įvyktų. Patalpų lubų aukÅ¡tis buvo 5-6 m, ilgis gal 10 m. Lauke buvo minusinė temperatÅ«ra. Viduje Å¡ilta, tačiau veikiausiai – dėl gaisro. Degdamos dujos skleidžia Å¡ilumÄ . Liudytojas A. R. parodė, kad dirba gaisrinėje. Kaltinamojo nepažįsta. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad įvyko sprogimas. Atvykus buvo sudarytos dvi grandys ir pradėtas gesinimas. Jo paties grandis gesino automobilio (mikroautobuso) priekį.

Automobilio spalvos ir modelio neužfiksavo. Be to uždÅ«mintoje patalpoje ir su apsaugine kauke nebuvo gero matymo. Degė variklis ir vidus. Ten yra plastiko detalių, kuro sistema. Todėl užtruko gesindami. Užgesinus, pradėjo Å¡alinti gaisro židinį. PaÅ¡alinę židinį susirinko įrangÄ ir iÅ¡vyko. Nuo ko užsidegė, pasakyti negali. Patalpoje ir pačiame automobilyje buvo flakonėlių. Jų buvo maždaug iki kelių. Spardė juos, kad neatsinaujintų židinys. Matė tarp jų pradurtų.

Automobilyje kitų daiktų, be flakonėlių, nebuvo. IÅ¡ patalpų į laukÄ buvo iÅ¡neÅ¡ti lova ir čiužinys. Dujų balionų nematė. Buvo dar kitas autobusiukas ir lengvasis automobilis, tačiau pastarieji nedegė. Nežino, ar automobilis galėjo užsidegti nuo sprogimo.Liudytojas R. M. parodė, kad dirba gaisrinėje vyr. specialistu. Jo darbas – vadovauti incidentui. KaltinamÄ jį pažįsta tik iÅ¡ matymo. Gavę praneÅ¡imÄ , kad įvyko sprogimas, iÅ¡vyko į vietÄ . Atvykus pirmosios pajėgos jau buvo vietoje.

Gaisras buvo lokalizuotas. Vyko tik autobusiuko gesinimas. Matė iÅ¡virtusius vartus. Patalpose buvo dÅ«mai. Buvo iÅ¡virtę garažo vartai, siena, iÅ¡griuvusi anga, viduje stovėjo automobilis. Kai atvyko, dar vyko kažkoks jo degimas. Buvo kažkokia lova laukan iÅ¡neÅ¡ta. Patalpose mėtėsi flakonai nuo dezodorantų. Ä®vertino saugumÄ , liepė aptverti pastatÄ ir nieko neleisti, nes viduje buvo nesaugu. Matėsi, kad galinė siena vos laikosi. Su darbuotojais nebendravo. Matė plaktukÄ , buvo matyti, kad su balionėliais vyko kažkokia veikla.

Kažkas minėjo, kad su balionėliais buvo vykdomi darbai, jie buvo pradurti. Negali pasakyti, ar sprogimas įvyko nuo dujų mišinio. Nėra specialistas. Kad sprogimas buvo – matė. Į tas patalpas, kur nebuvo gaisro židinio, nėjo. Buvo dar šildymo patalpa, toliau nuo sprogimo vietos buvo krosnis ar „buržuika“. Tikrai nežino, ar sprogimas galėjo įvykti nuo krosnies. Gali turėti asmeninę nuomonę, tačiau nėra ekspertas. Susidarė įspūdį, kad sprogimas greičiausiai įvyko nuo dujų koncentracijos. Flakonai buvo subadyti, patalpoje jautėsi spirito ar dezodorantų kvapas.

Tų flakonėlių buvo tikrai ne deÅ¡imt. Didžioji jų dalis buvo neapdegusi. Jų buvo ir automobilyje, kai kurie (flakonėliai) dar degė. Mano, kad sprogimas įvyko patalpoje, kur stovėjo automobilis. Jis galėjo užsidegti nuo sprogimo.Liudytojas R. Č. parodė, kad dirba Å iaulių vyriausiajame policijos komisariate. Apie įvykį mažai kÄ atsimena. Jam atvykus gaisras jau buvo užgesintas. Jo užduotis buvo užfiksuoti įvykį, padaryti nuotraukas. IÅ¡ įvykio vietos buvo paimti: plaktukas ar kažkoks kitas smailus daiktas skylėms padaryti bei vienas ar du flakonėliai. Dėl ko įvyko gaisras, jam nėra žinoma.

Ä® įvykio vietÄ vyko kartu su tyrėju. Gali bÅ«ti, kad sprogimas įvyko dėl dujų koncentracijos. Ten buvo ilgas mÅ«rinis pastatas, suskirstytas sekcijomis. Kaip garažas. Kiek atsimena, buvo iÅ¡virtusios sienos ir po patalpas vaikščioti buvo pavojinga. Gaisrininkai buvo dėl to perspėję. Įėjęs buvo tiek, kad galėtų nufotografuoti. Vienoje patalpoje buvo autobusiukas, kitoje pusėje buvo kita patalpa. Joje ir buvo paimtas įrankis bei balionėliai nuo dezodorantų. Jų buvo visokių, su skirtingais užraÅ¡ais.

Jie buvo kiauri. Ar buvo ir apdegusių, dabar jau negalėtų pasakyti. Vienoje iÅ¡ mažesniųjų patalpų buvo krosnelė. Sienos ten buvo atsidalijusios. Ar patalpose buvo dujų balionas, nepasakys. Liudytoja N. M. parodė, kad IF draudime dirba teisininke. 2014 m. jai teko nagrinėti įmonės „Ūrus ir Ko“ bylÄ po įvykio, nes viena iÅ¡ jos funkcijų yra įvykių žalų reguliavimas. Reikėjo sureguliuoti įvykį sprendimui priimti: iÅ¡mokėti arba neiÅ¡mokėti įmokÄ .

Buvo gautas pranešimas, kad yra žala dėl sprogimo bei gaisro. Išreikalavo reikalingus dokumentus. Draudėjo buvo pateikta informacija, kad remonto metu buvo šildoma automobilio detalė, mašina buvo naudojama atliekų tvarkymui (draudžiama veikla) ir dėl darbuotojo neatsargumo įvyko gaisras. Buvo pateiktas ir darbuotojo V. V. paaiškinimas. Su įmonės vadovu bendravo po įvykio, kai tik jis  atsitiko. Kalbėjo telefonu. O toliau susirašinėjimas vyko raštu. Tyrimo metu jai kilo klausimų dėl gaisro ir sprogimo aplinkybių, todėl ir buvo įtrauktas dar tyrėjas G.

V.. Å is kalbėjo ir su gaisrininkais. Informacijos apie balionėlių badymus Draudimo įstaiga negavo. Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir iÅ¡mokėta iÅ¡moka. Preziumuojamas yra Draudėjo sÄ Å¾iningumas. Dar vėliau buvo gautas STT raÅ¡tas, jog tyrimo metu nustatyta, kad jiems buvo pateikta melaginga informacija. Paprašė iÅ¡ naujo įvertinti, ar įvykis bÅ«tų draudžiamasis ar ne. Byla buvo perduota regreso skyriui, kuris įvertino įvykį iÅ¡ naujo ir pareiÅ¡kė regresÄ , t.y. reikalavimÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi vėliau paaiÅ¡kėjo, kad Draudėjo buvo pateikta melaginga informacija. Neteisėta, nelegali veikla negali bÅ«ti draudžiama. Taip pat Taisyklėse yra punktas, jog Draudikas negali teikti melagingos informacijos. Liudytojas M. U. parodė, kad dirba If P&C Insurance AS klientų departamento vadovu. Vertinant šį atvejį, ar tai draudiminis įvykis, reikėtų atsižvelgti į tai, kad jeigu sÄ moningai slepiama informacija, tai turėtų įtakos sprendimui. Liudytojas A. S. parodė, kad dirba If P&C Insurance AS.

Ä®monė buvo draudimo įstaigos klientė. Kiek atsimena, buvo sprendžiama po gaisro, ar tai draudiminis įvykis. Pradžioje buvo gauta informacija apie remontuojamÄ automobilį, po to buvo patikslinta, kad Å¡ildant detalę įvyko sprogimas.Liudytojas G. V. parodė, kad dirba IF draudimo bendrovėje draudiminių įvykių padalinio tyrėju. IÅ¡ bendrovės teisininkės N. M. gavo praÅ¡ymÄ pasitikslinti įvyko aplinkybes. Su kaltinamuoju teko bendrauti tik telefonu. Jis paaiÅ¡kino, kad sprogimo priežastis - nesaugus dujų baliono naudojimas, kai vienas iÅ¡ darbuotojų remontavo autobusiukÄ .

Po darbų dujų baliono neužsuko ir dėl to įvyko sprogimas. Paskui atsisakė kalbėtis, pasiÅ«lė bendrauti su atsakingais įmonės darbuotojais raÅ¡tais. VisÄ informacijÄ Â perdavė N. (M.). Ä®vykio vietoje nebuvo. Abejonių nekilo, nes bendravo telefonu ir su gaisrininkais, kurie patvirtino aplinkybę dėl dujų baliono. 2016-01-21 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp A. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), V. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), G.

M., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 str. nustatyta tvarka, Panevėžio apygardos teismui 2013-12-31 ir 2014-03-27 nutartimis sankcionavus techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka (t.6, b.l. 81-82):2014-01-22 (Å¡ifras: 140103, STT04, pokalbis Nr. 1420) A. J. skambina V. J.. Pokalbis vyksta dėl sprogimo priežasties. V. J. nurodė - „Nu kas sprogo, flakoniukai visi sprogo.“2014-01-23 (Å¡ifras: 140103, STT04, pokalbis Nr. 1496) A.

J. skambina G. M.. Pokalbio metu G. M. teiraujasi, kaip sekasi, o A. J. nurodo, jog buvo atvykęs gaisrininkų ekspertas, kurį atvežė A. ir nustatė, jog buvo dujų nuotėkis iÅ¡ baliono; kai gaisrininkas jo paprašė parodyti dujų balionÄ toje patalpoje, to baliono net nebuvo, tai A. nuėjo iÅ¡ kitur jo atneÅ¡ti; kalba, tai kÄ , netyčia prileido dujų, iÅ¡sinešė į kitÄ vietÄ ir viskas susprogo, o A. J. nurodė, kad bent jau tokia oficiali versija „tai kaip suprantu, čia bus, bus oficiali versija“ (t.6, b.l. 85-101).2016-01-22 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamojo A.

Å ., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), B. V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), O. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), I. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (Kriminalinės žvalgybos veiksmai atlikti LR Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 str. nustatyta tvarka, Panevėžio apygardos teismui 2013-12-31 ir 2014-03-27 nutartimis sankcionavus techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka (t.6, b.l. 80,83):2014-01-22 (Å¡ifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1192) kaltinamasis A. Å . skambina O.

J.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Å . paskambinęs duoda nurodymus O. J., koks jos tikslas nuvažiavus į įvykio vietÄ , t.y., uždrausti kam nors Å¡nekėti,kad sprogimas įvyko nuo aerozolinių flakonėlių, bet kokia kaina: „Ir du klausimai, vienÄ klausimÄ , gaisrininkus turi, turi iÅ¡ karto, ten jie, ten iÅ¡dykavo, ko nereikėjo, darė, apie,balioniukai ten keli buvo tokie, tuos, apie tuos balioniukus iÅ¡ karto negali bÅ«t kalbos“ (t.6, b.l.108).2014-01-22 (Å¡ifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1195) kaltinamasis A.

Å . skambina A. Ž.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Å . pasiteiravo, ar pas jį garaže ten buvo dujų balionas ir atsakė, kad nepamena, o A. Å . sako, kad važiuoja į policijÄ susitikti ir nurodė, jei kažkas A. Ž. labai klaus, dėl ko įvyko sprogimas, liepė nurodyti, kad dėl dujų baliono dujų nuotėkio: „Ne, nu jeigu jau matysi, kad labai klaus, sakyk, nu buvo dujų balionas, gal bÅ«t tas nuleido iÅ¡ kur aÅ¡ žinau kaip“ (t.6, b.l.111).2014-01-22 (Å¡ifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1257) kaltinamasis A.

Å . skambina I. K.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Å . pasakojo sprogimo gaisro aplinkybes UAB „Ūrus ir Ko“ garaže taip: „Nu chebra, chebra tvarkė, supranti, ten tokius, Å¡Å«dÄ , metalo lauÅ¾Ä , žinai, balionėliai ir visai...“ ir „PradÅ«rinėjo, susikaupė biÅ¡ki dujų ir pistelėjo, sprogo, nu i viskas.“ Taip pat jis pripažino, kad viskas įvyko dėl neatsargumo: „Žmonių neatsargumas, daugiau nieko.“ „Tik tiek, kad žinai, tokį plaktukÄ rado tie, atsisėdę supranti, jie pra...pradÅ«rinėja, tikrina, ar nėra dujų, nes negali atiduot metalo, žinai.“, „Paim, bakst bakst pradur pradur, supranti.“ „O iÅ¡ tų po biÅ¡ki prisirinko, tu supranti.

Užsidarė, šalta gi subinės, tai gerai, kad nebuvo viduj“ (t.6, b.l.61).2014-01-23 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1313) kaltinamasis A. Š. skambina I. V.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Š. skundžiasi I. V., jog daug patyrė nuostolių dėl gaisro-sprogimo, tuomet I. V. pasako, kas už visus prisiėmė atsakomybę „Nu gaus velnių V., už visus.“, „Ai Dieve mano, V. (neaišku) matau.“ 2014-01-23 (šifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1321) A. Š. skambina B. V.. Pokalbis vyksta apie draudikus ir flakonėlius:

„Dabar žiÅ«rėk, su draudikais reikės sudirbt tenai, kas liečia autobusiukus, ir taip toliau.“, „Nu kÄ (neaiÅ¡ku), jie čia norės, kai iÅ¡valysim, ar...“, liepė prieÅ¡ apžiÅ«rÄ visÄ autobusiukÄ iÅ¡valyti nuo aerozolinių flakonėlių, į kÄ B. V. sako - „Ne, nu tai tuos mes balionus kai iÅ¡imsim.“, o A. Å . atsako - „Nu nu tai taip taip taip.“ (t.6, b.l. 102-144).2010-11-19 „If P&C Insurance AS“ filialo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.010 7.8 punkte nurodyta, kad draudimo objektu nelaikoma atsakomybė dėl veiksmų (veikimo ar neveikimo), padarytų tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 7.16.2 punkte nurodyta, kad draudimo objektu nelaikoma atsakomybė, tiesiogiai ar netiesiogiai kylanti dėl bet kokių lengvai užsidegančių ar kitų pavojingų medžiagų; 58.2 punkte nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka nemokama, jeigu draudėjas arba trečiasis asmuo bando suklaidinti DraudikÄ klastodamas faktus, kurie turi įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar (ir) draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti (t.1, b.l. 32-37).2014-05-29 UAB „Ūrus ir Ko“ raÅ¡te Nr. 2.2-75 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotame „If P&C Insurance AS“ filialo juristei N. M., nurodyta, kad UAB „Ūrus ir Ko“ nuomojamose gamybinėse sandėliavimo patalpose, RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, vykdomi paruoÅ¡iamieji gamybiniai darbai - tvarkomos, remontuojamos nuotekų valymo įrenginių vidinės įrangos dalys, ruoÅ¡iamos kasetės su filtruojančiomis medžiagomis, vykdomi transporto priemonių priežiÅ«ros, komplektavimo, smulkÅ«s remonto darbai (t.1, b.l. 49-50).2014-07-09 Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus raÅ¡te Nr. STR-1254 „Dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo“ nurodyta: kadangi UAB „Ūrus ir Ko“ įsipareigojo atstatyti pastatÄ ir sutvarkyti avarijos padarinius savo jėgomis ir draudimo lėšomis, todėl sutinka, kad draudimo iÅ¡moka, pagal administruojamÄ Å¾alos bylÄ Nr. IF/BC/0000600, bÅ«tų pervedama į UAB „Ūrus ir Ko“ sÄ skaitÄ LT974010042403936929, esančiÄ DNB banke (t.1, b.l. 59). 2014-07-15 „If P&C insurance AS“ filialo praneÅ¡ime Nr. IF/BC/0000600, adresuotame UAB „Ūrus ir Ko“, nurodyta, kad pagal 2014-01-23 praneÅ¡imÄ apie įvykį, kuris draudimo poliso Nr. BCA 00006977 sÄ lygomis buvo pripažintas draudžiamuoju, suskaičiuota 90 000 Lt draudimo iÅ¡moka.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.130 - 6.140 straipsniais, 2184 eurų (7539 Lt) Å¡iuo praneÅ¡imu įskaitoma nesumokėtoms draudimo įmokoms padengti už draudimo sutartis Serija BCA Nr.00008781 už 6389 litus (1851 eurÄ ) ir Serija CMRA Nr.002236 už 1150 litų (333 eurų), kita draudimo iÅ¡mokos dalis - 23882 eurai (82461 litas) - iÅ¡mokėta į UAB „Ūrus ir Ko“ nurodytÄ sÄ skaitÄ (t.1, b.l. 61-62).2015-04-27 praneÅ¡imu Nr. IF/BC/0000600 „If P&C Insurance AS“ filialo juristė N. M. pateikė 2014-01-22 RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, įvykusio gaisro žalos bylos dokumentų kopijas (t.3, b.l. 2-83).

IÅ¡ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautos medžiagos Nr. 011500038483, įrašų iÅ¡ žurnalo apie įvykį kopijos (t.3, b.l. 85- 106). 2014-01-22 Å iaulių apskrities VPK Žurnalo apie įvykį iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad atvykę Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos inspektoriai pateikė pirminę iÅ¡vadÄ , kad sprogimo ir gaisro židinys - vienas iÅ¡ garaže stovėjusių krovininių autobusų, kuriame buvo sukrauti tuÅ¡ti aerozoliniai buteliukai, iÅ¡ kurių galimai nutekėjus ir susikaupus sprogioms dujoms ir atsiradus paÅ¡aliniam ugnies Å¡altiniui, įvyko sprogimas, po kurio kilo gaisras.

Viename iÅ¡ UAB „Ūrus ir Ko“ garažų buvo rasta daugiau tuščių tokių aerozolinių dezodorantų buteliukų. įtariama, kad visi buteliukai buvo tuÅ¡tinami, prakertant jų metalinį korpusÄ . Ä®vykio vietoje rasti ir paimti du plaktukai su privirintais smailiais antgaliais, trys apdegę metaliniai dezodorantų buteliukai (t.3, b.l. 86-87). 2014-04-24 Danske Bank operacijos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 2014-07-15 iÅ¡ „If P&C insurance AS“ filialo banko sÄ skaitos Nr.LT387400000022223620 į UAB „Ūrus ir Ko“ banko sÄ skaitÄ Nr. LT974010042403936929 buvo atliktas 82 461 lito (23882 eurų) vertės mokėjimas su nuoroda:

„Žala IF/BC/0000600/2, draudimo iÅ¡moka dėl sugadinto garažo“ (t.3, b.l. 70). 2014-01-28 protokole - pareiÅ¡kime užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas A. Å . nurodė, kad jo bendrovė užsiima pavojingų atliekų tvarkymu. Ten rasti kieti aerozolio buteliukai garaže yra patikrinami, kad juose nebÅ«tų skysčio, praduriant juose skylę. Sprogimo priežastis buvo dujų nutekėjimas iÅ¡ baliono, kuris buvo naudojamas, garaže Å¡ildant automobilį (t.3, b.l. 100). 2014-01-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodytas įvykio vietos, RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, planas, kuriame apraÅ¡yta, kur buvo rasti plaktukai, aerozolio buteliukai, automobiliai ir plastikinės talpos (t.3, b.1.116-118). 2015-08-12 Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdyba pateikė įvykio - gaisro, įvykusio 2014-01-22 RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, tyrimo medžiagÄ (t.3, b.l. 129-138).2014-01-23 Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus akte dėl kilusio gaisro Nr. 50-36 yra nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis - prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, atliekant ugnies darbus (t.3, b.l. 131). 2014-01-23 V.

V. paaiÅ¡kinime, adresuotame Å iaulių APGV virÅ¡ininkui J. M., nurodyta, kad 2014-01-22 jis dirbo savo darbo vietoje UAB „Ūrus ir Ko“, adresu Å iauliai, RadviliÅ¡kio g. 47, remontavo automobilį Renault Master. Kadangi buvo labai Å¡alta, jis darbui prie automobilio naudojo dujinį Å¡ildytuvÄ su atviru ugnies Å¡altiniu. Automobilis buvo pakrautas lovos čiužiniais. Jis manė, kad dirbant nuo atviro ugnies Å¡altinio galėjo pradėti smilkti sukrauti čiužiniai, bet jis to nepastebėjo. Sprogimas galėjo kilti dėl dujų nuotėkio iÅ¡ naudoto dujų įrenginio.

Baigęs dirbti, dujų balionÄ paliko tame pačiame garaže. Apie 16 val. 26 min. garaže iÅ¡girdo sprogimÄ . Ä®bėgęs į garaÅ¾Ä , pastebėjo, kad dega Renault automobilis (t.3, b.l. 132). 2014-01-23 V. V. paaiÅ¡kinime, adresuotame UAB „Ūrus ir Ko“ direktoriui, nurodyta, kad remontuojant mikroautobusÄ Renault Master, reikėjo atÅ¡ildyti užšalusiÄ automobilio detalę. Darbus atliko, naudojant atvirÄ propano baliono dujų liepsnÄ . Jis neatkreipė dėmesio, kad automobilio kėbule sukrauti lovų čiužiniai.

Baigęs darbus, užgesino dujų degiklį ir ruošėsi eiti namo. Nepastebėjo, kad iÅ¡ propano baliono yra dujų nuotėkis, taip pat, kad rusena čiužiniai, dėl ko jie užsidegė ir įvyko sprogimas (t.1, b.l. 39). 2014-02-23 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrÄ patikrinimo“ nurodyta, kad gaisro vieta RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, mÅ«riniame garaže, naudojamame UAB „Ūrus ir Ko“. IÅ¡ nustatytų aplinkybių padaryta iÅ¡vada, kad kilus gaisrui krovininiame mikroautobuse, jam degant ir kaupiantis dujoms iÅ¡ suskystintųjų dujų baliono, jos sprogo, padarydamos žalÄ mÅ«rinio garažo konstrukcijoms.

Prie praneÅ¡imo pridedama fotolentelė su nuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos, kuriose matyti įvykio vietoje gausiai pasklidę aerozolio flakonėliai (t.3, b.l. 133-136). 2016-01-11 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. D. pateikė 2 vnt. slėginių indų - aerozolinių flakonėlių (t.3, b.l. 142-143). 2016-02-23 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje apie hidrometeorologines sÄ lygas Nr.4-09-134 nurodyta,  kad  Šiaulių meteorologijos stoties duomenimis, 2014-01-22 oro sÄ lygos buvo: vidutinė oro temperatÅ«ra -15,6 (cels), maksimali -12,4 (cels), minimali-18,4 (cels) (t.3, b.l. 145). 2016-09-22 Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡te Nr.(28.6)-A4-9508 „Dėl reikalavimo pateikti informacijÄ â€œ nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentÅ«ra laikotarpiu (nuo 2013-03-08 iki 2014-03-07) UAB „Ūrus ir Ko“ nebuvo iÅ¡davusi leidimo/licencijos veiklai vykdyti adresu RadviliÅ¡kio g. 47/P. M. g. 10, Å iauliai (t.3, b.l. 165). 2016-03-03 tyrimo metu apžiÅ«rėtas interneto tinklalapis http://lietuvosdiena.lrytas.lt/nelaimes/siauliuose-per-sprogima-sugriuvo-dalis-garazo-sienos.htm (t. 7, b.l. 24-40).

Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja detaliai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das, turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti ir pan.

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės iÅ¡vengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti.

Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyviÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-274/2011).BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o jo dalykas yra turtinė nauda, kuriÄ , panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiÅ¡kia, be kita ko, turtinės prievolės iÅ¡vengimu.

Taigi sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimÄ turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto.

Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitÄ asmenį (įstaigÄ , institucijÄ ), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalÄ , o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.Sutinkamai su BPK 255 straipsnio 1 dalimi byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.Nagrinėjamojoje byloje, nors kaltinamasis A.

Å . ir neigia veikęs nusikalstamai tikslu apgaulės bÅ«du užvaldyti draudimo kompanijos turtÄ , teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad jis sÄ moningai (tyčia) suklaidino draudimo bendrovę, nurodydamas tikrovės neatitinkančiÄ , melagingÄ informacijÄ apie tikrÄ sias įvykio (sprogimo, gaisro) aplinkybes. Apgaulė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė juridinio asmens - Draudėjo suklaidinimu apie tai, kokia veikla iÅ¡ tikrųjų buvo vykdoma sandėliuose RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, kokia buvo sprogimo bei gaisro priežastis, kas nulėmė, jog bendrovė „If P&C insurance AS“ apskaičiavo 26065,80 Eur draudimo iÅ¡mokÄ dėl sprogimo, gaisro metų patalpoms padarytos žalos, iÅ¡ kurių 23882,36 Eur pervedė bendrovei UAB „Ūrus ir Ko“, o 2183,44 Eur įskaitė už nesumokėtas draudimo įmokas.

Tokiais veiksmais juridinio asmens naudai kaltinamasis A. Å . įgijo didelės vertės turtÄ bei iÅ¡vengė turtinės prievolės.Kaip matyti iÅ¡ liudytojų S.B., V. J., A. Å ., V. V. parodymų teisme, liudytojo A. Ž. (mirė) parodymų ikiteisminio tyrimo metu, bendrovės sandėliuose, adresu RadviliÅ¡kio 47, Å iauliuose, patalpoje G3, vadinamoje plovykla, darbininkai specialiais įrankiais (specialiai tam pritaikytais plaktukais) pradurdavo aerozolinius flakonėlius, balionėlius, iÅ¡ kurių iÅ¡leisdavo skystį (garus), po ko suspausdavo juos ir sudėdavo į maiÅ¡us.

Kaip parodė liudytojas A. Ž., daugiausia jų (flakonėlių) buvo sudėta bÅ«tent į nevažiuojantį mikroautobusÄ (Renault Master). Toks darbas vyko keletÄ dienų. Liudytojas S. B. nurodo, kad patalpoje buvo aerozolio kvapas, tačiau patalpos vėdinamos nebuvo. Apie tai parodė ir liudytojas V. J., teigdamas, kad jiems (darbininkams) nebuvo leista vėdinti patalpų, ir kad sprogimas, kaip įtaria, įvyko dėl balionėlių, dėl nuo jų susikaupusių dujų, o kas paskatino užsidegimÄ - liudytojui nėra žinoma, galimai tai įvyko nuo elektros.Liudytojas, policijos tyrėjas L.

Č. parodė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu rasta flakonėlių, kurie buvo iÅ¡mėtyti ant žemės, Å¡alia maÅ¡inos. Flakonėliai buvo ir kitose patalpose, matėsi, kad su jais kažkas buvo daroma. Spėjo, kad kai buvo pradurti flakonėliai, susikaupė sprogi medžiaga, galimai buvo uždegtas degtukas ir įvyko sprogimas. Darbininkai nebendravo, slapstėsi. Atvykęs asmuo, prisistatęs direktoriumi, teigė, kad nepageidauja jokio tyrimo ir pats iÅ¡spręs Å¡iÄ problemÄ . AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė apklausoje ir kitas policijos pareigÅ«nas, liudytojas R.

Č., aiškindamas, kad iš įvykio vietos buvo paimtas plaktukas su smailiu galu skylėms padaryti, du flakonėliai nuo dezodorantų. Vieta buvo fotografuojama.2014-01-22 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta, kad buvo rasti plaktukai, aerozolio buteliukai, automobiliai ir plastikinės talpos (t.3, b.1.116-118,119).Liudytojai E. Š., A. R., R. M., kurie atvyko gesinti gaisro, nurodo, kad smarkaus degimo nebuvo, patalpos buvo uždūmintos. Taip pat visi gaisrinės darbuotojai parodė, jog patalpoje visur mėtėsi balionėliai, dalis jų buvo subadyti, pradurti.

Gesindami matė, kad dega ir iÅ¡mėtyti patalpoje flakonėliai. Flakonėliai buvo ir degusio mikroautobuso viduje, kaip nurodė liudytojas E. Å ., sunku pasakyti, kiek jų buvo automobilyje, apie 40 cm aukščio. Juos reikėjo gesinti, nes jie ir vėl užsidegdavo. Dujų baliono patalpoje su automobiliais nebuvo.2016-09-22 Aplinkos apsaugos agentÅ«ros raÅ¡te Nr.(28.6)-A4-9508 „Dėl reikalavimo pateikti informacijÄ â€œ nurodyta, kad Aplinkos apsaugos agentÅ«ra laikotarpiu (nuo 2013-03-08 iki 2014-03-07) UAB „Ūrus ir Ko“ nebuvo iÅ¡davusi leidimo/licencijos veiklai vykdyti adresu RadviliÅ¡kio g. 47/ P. M. g. 10, Å iauliuose (t.3, b.l. 165).2017-05-16 Aplinkos apsaugos agentÅ«ra raÅ¡te Nr.(27)-A4-5122 nurodo, kad jei aerozolinių balionėlių atliekos bÅ«tų identifikuotos kaip pavojingos atliekos, t.y. pasižymėtų viena ar kelioms pavojingomis savybėmis, nurodytomis Reglamento Nr.1357/2014 (ES) priede, tai tokie nurodyti veiksmai, kaip aerozolių balionėlių tuÅ¡tinimo darbai, juos mechaniÅ¡kai praduriant bei iÅ¡leidžiant juose esančius skysčius ir dujas ar jų likučius, bÅ«tų priskiriami pavojingų atliekų tvarkymo veiklai.

Tokiai veiklai reikalinga licencija. Nagrinėjamu laikotarpiu UAB „Ūrus ir Ko“ neturėjo Licencijos veiklos vykdymui adresu Radviliškio g.47/ P. M. g.10, Šiauliuose (t. 9, b.l. 21-23).Kad tuštinami bendrovės sandėliuose flakonėliai (balionėliai) priskiriami pavojingoms atliekoms,  matyti iš daiktinių įrodymų, esamų prie bylos aerozolinių flakonėlių „Alberto Ross“. Du tokius flakonėlius įvykio vietoje, mamos (S. D.) sprogimo apgadintame automobilyje Peugeot 406 rado liudytojas, bendrovės darbuotojas M.

D.. Jo motina Å¡iuos balionėlius pateikė tyrimui (t.2, b.l. 3-6, t.3, b.l. 139-142). Kaltinamasis A. Å . nurodo, kad tai gaisro neapgadinti ir galimai M. D. ne iÅ¡ įvykio vietos paimti balionėliai. Tačiau netikėti M. D. parodymais, jog rasti jie buvo garaže po sprogimo, pagrindo nėra. Liudytojas A. Å . parodė, kad bÅ«tent tokio pavadinimo „Alberto Ross“ dezodorantai buvo „badomi“ garaže. Minėtieji dezodorantai priskiriami yra prie pavojingų (degiųjų medžiagų), ant jų esamas simbolis „Infammable“ bei specialus ženklas perspėja apie greitÄ užsidegimÄ .Kaltinamasis A.

Å . nurodo, kad tokia veikla (aerozolinių balionėlių atliekų tuÅ¡tinimas mechaniniu bÅ«du - praduriant bei iÅ¡leidžiant juose esančius skysčius ar dujas, jų likučius) priskiriama prie atliekų paruoÅ¡imo naudoti ar Å¡alinti veiklų, tačiau ir tokiai veiklai įmonė turėtų turėti TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimÄ , parengtÄ ir iÅ¡duotÄ teisės aktų nustatyta tvarka.Patalpos, kur vyko aerozolinių balionėlių tuÅ¡tinimas, neturėjo atliktos PŪV (planuojamai Å«kinei veiklai) poveikio aplinkai vertinimo procedÅ«ros.

Kaltinamojo A. Å . raginimai telefoniniuose pokalbiuose ir atvykus į įvykio vietÄ bendrovės darbuotojams jokiu bÅ«du nepasakoti niekam apie tai, kad sandėliuose buvo praduriami aerozoliniai balionėliai, įrodo, kad jis turėjo aiÅ¡kų tikslÄ nuslėpti, kokia iÅ¡ tikrųjų veikla buvo vykdoma iki sprogimo bendrovės patalpose. 2014-01-22 jis skambina įmonės darbuotojai O. J. ir pasisako, kad <... „apie tuos balioniukus iÅ¡ karto negali bÅ«t kalbos“> (t. 6,   b.l.108).Taip pat byloje surinkta pakankamai duomenų, neabejotinų įrodymų apie tai, kad kaltinamasis A.

Å . atliko eilę tyčinių veiksmų tam, kad nepaaiÅ¡kėtų tikroji sprogimo ir gaisro įmonės patalpose RadviliÅ¡kio g.47, Å iauliuose priežastis. Ir įvykdyti Å¡ie jo veiksmai buvo bÅ«tent tam, kad jų rezultate buvo konstatuota visiÅ¡kai kita sprogimo priežastis, kuri leistų įmonei gauti draudimo iÅ¡mokÄ bei iÅ¡vengti bÅ«tinų įmokų pagal sutartį, o bÅ«tent:Dar vykdamas automobiliu į gaisravietę 2014-01-22 kaltinamasis A. Å . telefonu duoda nurodymus darbuotojams tylėti apie balionėlius ir tikrÄ jÄ sprogimo priežastį:1) 2014-01-22 (Å¡ifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1176) A.

Å . skambina A. Ž.. Pokalbio pradžioje kaltinamasis A. Å . klausia, kas atsitiko, o A. Ž. nurodo, kad „sprogo balioniukai“, taip pat bendrai nupasakoja, kokiÄ Å¾alÄ padarė sprogimas, o A. Å . papildo, jog jis perspėjo, kad negalima koncentruotos aplinkos sudaryti: „Nu aÅ¡ gi perspėjau, kad negalima koncentruotos daryt tokį dalykÄ , nu.“. Tuomet A. Ž. pasako, kad galėjo sprogti nuo elektros instaliacijos (t.6, b.l.59);2) 2014-01-22 (Å¡ifras: 140103,STT03, pokalbis Nr. 1186) kaltinamasis A.

Å . skambina B. V.. Pokalbis vyksta apie tai, kad B. V. pasakoja A. Å ., kokia bendra situacija, kokios tarnybos yra atvažiavę ir sako, kad su gaisrininkais turbÅ«t bus galima susiÅ¡nekėti: „Tai gal...su gaisrininkais turbÅ«t galima bus suÅ¡nekėt“, tuomet A. Å . užtikrintai pasako, kad viskÄ sutvarkys, kad niekas „čia Å¡ar...Å¡arÅ¡alo nekeltų“ ir priduria „Tai.... tie žalieji, užsmauksim tuos žaliuosius, jiem čia. Ten nieko nėra, kad ten nėra dėl ko kelt tiem žaliesiem“ (t.6, b.l.105);3) 2014-01-22 (Å¡ifras: 140103,STT03, pokalbis Nr. 1187) kaltinamasis A.

Å . skambina L. D.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Å . duoda nurodymus jai kartu su O. (J.) važiuoti į įvykio vietÄ ir kalbėtis su gaisrininkais, kad jie neužfiksuotų realių faktų „Taip, tik davai O. imk, kad, reik gaisrininkus, kad užgesintų .... ir ne nekeltų Å¡arÅ¡alo per daug. Tu supranti?“ (t.6, b.l.60);4) 2014-01-22 (Å¡ifras: 140103, STT03, pokalbis Nr. 1189) kaltinamasis A. Å . skambina A. Ž.. Pokalbis vyksta apie tai, kad A. Ž. pasakoja, jog sprogimas įvyko nuo balionėlių, o A.

Š. jam duoda nurodymus niekam nepasakoti tikrosios sprogimo priežasties „Nu tai, nu tai gerai, išvartė, yra tai yra, bet.... viskas, balionėlių ne, apie balionėlius jokios kalbos negali net būt“, o A. Ž. prižadėjo niekam nepasakoti, tačiau jis sako, vis tiek gaisrininkai balionėlius pamatys. Tuomet A. Š. atsako „Tai (necenzūriniai žodžiai...), užčiaupsiu aš juos, davai sutvarkot, supratot mane? To daikto būt negali“ (t.6, b.l.106-107 );Kaltinamasis A. Š. 2014-01-22 skambina tuometiniam Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui J.

M.. Ir nors kaltinamasis teigia, kad skambino ir prašė pastarojo pasiaiÅ¡kinti su saviÅ¡kiais, t.y. prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, kad negÄ sdintų žmonių, kadangi norėjo iÅ¡vengti faktų apie įvykius iÅ¡kraipymo spaudoje, užfiksuoto pokalbio turinys leidžia teigti, jog kaltinamasis praÅ¡o valdybos virÅ¡ininko visiÅ¡kai kito - kad „vyrai nepultų jo, intensyviai...“, žada su juo susitikti (2014-01-22, Å¡ifras: 140103, STT03, pokalbis Nr.1243, t.6, b.l.117).Kaip matyti iÅ¡ liudytojo J.

M. parodymų, jis buvo gaisro vietoje, priežastis jam buvo neaiÅ¡ki. KitÄ dienÄ Â su juo buvo susitikęs A. Å ., pokalbio turinio liudytojas neatsimena. Vėliau jis pasirašė darbuotojo D. Z. paruoÅ¡tÄ raÅ¡tÄ , kuriame buvo pasakyta, jog sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio. Kaip specialistas gali pasakyti, kad praduriant balionėlius patalpa yra uždÅ«minama. Tokiems darbams keliami specifiniai reikalavimai, susidaro sprogimui pavojinga aplinka. Vykdant tokiÄ veiklÄ reikia turėti leidimÄ , patalpa turi bÅ«ti atitinkamai pritaikyta, darbuotojai apmokyti.2014-02-23 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrÄ patikrinimo“ inspektorius D.

Z. nurodo, kad gaisro vieta RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, mÅ«riniame garaže, naudojamame UAB „Ūrus ir Ko“. IÅ¡ nustatytų aplinkybių padaryta iÅ¡vada, kad kilus gaisrui krovininiame mikroautobuse, jam degant ir kaupiantis dujoms iÅ¡ suskystintųjų dujų baliono, jos sprogo, padarydamos žalÄ mÅ«rinio garažo konstrukcijoms. Prie praneÅ¡imo pridedama fotolentelė su nuotraukomis iÅ¡ įvykio vietos, kuriose matyti įvykio vietoje gausiai pasklidę aerozolio flakonėliai, dujų balionas, apdegęs mikroautobusas (t.3, b.l. 133-136).Prie tarnybinio praneÅ¡imo taip pat pridėtas V.

V. 2014-01-23 raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodyta, kad 2014-01-22 jis remontavo automobilį Renault Master, Å¡ildė detales, naudojo dujinį Å¡ildytuvÄ su atviru ugnies Å¡altiniu, nuo atviros ugnies galėjo pradėti smilkti sukrauti autobusiuke čiužiniai, o sprogimas galėjo įvykti dėl dujų nuotėkio iÅ¡ naudojamo dujų įrenginio (baliono) (t.3, b.l.132).2014-01-24 administraciniu nurodymu V. V. už ATPK 192 str.1d. pažeidimÄ skirta 12,50 Lt bauda (t.8, b.l. 95).PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius D.

Z., apklausiamas teisiamajame posėdyje teigė, kad, jo manymu, gaisro židinys buvo automobilio (mikroautobuso Renault Master) priekinėje dalyje, kur darbuotojas V. V. Å¡ildė detales, naudojo dujų balionÄ , buvo neatsargus, dėl ko užsidegus automobiliui įvyko susikaupusių dujų sprogimas. Kokia buvo dujų koncentracija, pasakyti negali, tačiau nemano, kad tai galėjo įvykti nuo balionėlių ardymo.V. V. parodė, kad naudojo dujų (propano) balionÄ Â ir Å¡ildė automobilio Renault Master detales.

Galėjo užsidegti nuo ugnies čiužiniai automobilyje, jis galėjo neužsukti baliono ir įvykti nutekėjimas bei sprogimas. Apie tai parašė direktoriui, kuris liepė jam nuvažiuoti pas gaisrininkus ir jiems suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , kÄ jis ir padarė.Ä®vertinęs ir iÅ¡analizavęs byloje esančius kitus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. V. paaiÅ¡kinimuose surašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , dėl ko vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei  teisiamajame posėdyje davė melagingus parodymus dalyje dėl to, kad jis 2014-01-22 dujų baliono Å¡ildytuvo pagalba Å¡ildė aukščiau nurodyto automobilio Renault Master detales, galėjo užsidegti čiužiniai, o sprogti galėjo dujų nuotėkis iÅ¡ jo darbams atlikti naudojamo baliono.

Teismas pažymi itin prieÅ¡taringus liudytojo parodymus proceso eigoje: 2016-12-14 teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad „maÅ¡ina buvo darbinė, važiuojanti“ (t.7, b.l.203), teismui pademonstravus liudytojui nuotraukas, jis pakeitė parodymus ir pripažino, kad „važiuoti negali, nes nėra variklio“ (t. 8 b.l. 184). Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu V. V. buvo apklaustas taikant LR BPK 80 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio 3 dalies nuostatas, jo, kaip specialaus liudytojo, statusas ikiteisminio tyrimo metu jokiu procesiniu sprendimu panaikintas nebuvo, jam nebuvo praneÅ¡ta apie jo statuso pasikeitimÄ , jis kaip liudytojas įprasta tvarka apklaustas nebuvo (LR generalinio prokuroro 2008-01-09 įsakymu Nr. I-8 patvirtintose Rekomendacijose dėl liudytojo apklausos LR BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), todėl teismas netaiko LR BPK 257 straipsnio nuostatų liudytojo atžvilgiu dėl prokuroro informavimo apie proceso metu duotus melagingus parodymus.

Bylos faktinių duomenų visuma leidžia teismui spręsti, kad tokiÄ melagingÄ informacijÄ Â gaisro tyrimo specialistams liudytojas V. V. pateikė paveiktas kaltinamojo A. Å .. Taip pat teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius D. Z. nepagrįstai jau kitÄ dienÄ po įvykio darė iÅ¡vadas dėl gaisro bei sprogimo priežasčių. Å ioje vietoje teismas pažymi, kad D. Z., kaip ir jo vadovas J. M., neigia galimÄ kaltinamojo A. Å . poveikį jų sprendimams (2016-09-22 Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal požymius BK 228 str. 1 d. nutrauktas, t. 1, b.l. 16-18), tačiau iÅ¡Â A.

Š. telefoninių pokalbių su įmonės darbuotojais apie tai, jog reikės „gaisrininkus užgesinti“ (t.6, b.l.60, t.7, b.l.144, A. Š. pokalbis su L. D.) bei kad jis juos „užčiaups“ (t.6, b.l.60, t.7, b.l.144, A. Š. pokalbis su A. Ž.) ir jo telefoninio pokalbio su tarnybos vadovu J. M., kuomet kaltinamasis aiškina, kad „bumbtelėjo dujos“ ir kad „vyrai ant manęs daug nepultų“ (t.6, b.l.60), o J. M. kreipiasi į jį vardu, kaltinamojo bei J. M. susitikimas bei pokalbis 2014-01-23 ne kabinete, bet lauke, specialisto D.

Z. itin greitos iÅ¡vados apie sprogimo bei gaisro priežastį, kuomet jis netgi neužsimena savo patikrinimo medžiagoje apie rastus balionėlius bei flakonėlius garažuose, kaip galimÄ gaisro priežastį, leidžia teismui vertinti, kad kaltinamasis, nors pats jis tai neigia, galėjo daryti įtakÄ prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams priimant sprendimÄ dėl iÅ¡vados apie sprogimo, gaisro priežastį.Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. Å . nuo pat pradžių veikė tikslu nuslėpti normatyvinių aktų neatitinkančiÄ Â Ä¯monės veiklÄ sandėliuose (garažuose) RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliai bei tikrÄ sias gaisro ir sprogimo priežastis.

Ir nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis aiškina, kad jį daugiausia domino sprogimo pasekmės ir darbuotojų sveikata (ar nebuvo sužalojimų), užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, liudytojų M. D., A. Š., A. Ž., L. D. parodymai, byloja apie tai, jog A. Š. rūpėjo nuslėpti, kokia veikla su aerozoliniais balionėliais buvo vykdoma patalpose, bei būsimo žalos draudiminio atlyginimo klausimai. 2014-01-23 jis skambina B. V.. Pokalbis vyksta apie draudikus ir flakonėlius: „Dabar žiūrėk, su draudikais reikės sudirbt tenai, kas liečia autobusiukus ir taip toliau.

Nu kÄ (neaiÅ¡ku) jie čia norės, kai iÅ¡valysim, ar ...“. Liepia prieÅ¡ apžiÅ«rÄ visÄ autobusiukÄ iÅ¡valyti nuo aerozolinių flakonėlių, į kÄ B. V. atsako, kad „tuos balionus iÅ¡ims“ (t.6, b.l.62). Tokiu bÅ«du, kaltinamajam rÅ«pėjo, kad draudimo įstaigos darbuotojai  aerozolinių balionėlių autobusiuke ir patalpose nematytų. Kaip teisiamajame posėdyje parodė liudytojas B. V., direktoriaus A. Å . nurodymÄ jis įvykdė: balionėliai skubiai buvo iÅ¡vežti ar tai į sÄ vartynÄ , ar tai į metalo lauÅ¾Ä .Liudytojas M.

D. parodė, jog visiems buvo aiÅ¡ki sprogimo priežastis - nuo tuÅ¡tinamų balionėlių susikaupė dujos, reikėjo tik ugnies ar kito uždegimo Å¡altinio ir jos sprogo. Kaip jis (liudytojas) suprato, atvykus į vietÄ A. Å ., B. V. ir I. V. (Å .) direktorius nenorėjo, kad viskas iÅ¡eitų į vieÅ¡umÄ , todėl nurodė, kad apie balionėlius ir kalbos negali bÅ«ti. A. Å . pasiÅ«lė sakyti, kad buvo dirbama su dujų balionu ir kad sprogo dujų baliono dujos, tuo tarpu liepė paslėpti balionėlius.

Matomai darbuotojas A. Å . atsisakė, todėl A. Å . pasiÅ«lė kitÄ - V. V.. Pastarasis sutiko, jam buvo pasakyta, kad su gaisrininkais viskas suderinta ir jam reikės tik ten nuvažiuoti, pasakyti, kad jis dirbo, Å¡ildė su dujų balionu. Tai buvo netiesa, nes dirbti su dujų balionu ten ir sÄ lygų nebuvo, su automobiliais jokie remonto darbai tuo metu nebuvo atliekami. Vėliau V. V. aiÅ¡kino, kad A. Å . praÅ¡ymu jis sutiko prisiimti atsakomybę. Sprogimo metu apdegė ne tik mikroautobusiukas, bet ir jo mamos garaže stovėjęs automobilis Peugeot 406.Liudytojas A.

Å . parodė, kad kitÄ dienÄ po gaisro direktorius A. Å . klausė jo, ar gerai užsuko dujų balionÄ . Atsakė teigiamai. Kartais jis dirba su angliarÅ«gÅ¡tės balionu, tačiau tÄ dienÄ nedirbo. Jis patvirtino teismui parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad V. V. pasakojo, jog direktorius prašė jo prisiimti kaltę dėl sprogimo. IÅ¡ tikrųjų garaže su dujomis (propanu) V. V. tÄ dienÄ nedirbo. Jeigu jis (V. V.) ir Å¡ildė hidraulinės maÅ¡inos detalę, darė tai iki pietų ir lauke, kartu su S. B..

Patalpoje buvo aitrus dujų kvapas nuo balionėlių, suprato, kad sprogimas įvyko bÅ«tent dėl to. Po sprogimo visur mėtėsi balionėliai. Pažymėtina, kad 2014-06-25, atsakydama draudimo bendrovei, UAB „Ūrus ir Ko“ darbuotoja I. V. (Å .) nurodė, kad „Darbuotojas Å¡ildė hidrodinaminės maÅ¡inos (ne Renault Master) vandens filtrÄ (tai yra atskirai nuimamas metalinio korpuso vandens filtras, naudojamas hidraulinės maÅ¡inos siurbliams apsaugoti, kuris buvo užšalęs dėl itin žemos lauko temperatÅ«ros).

Å is vandens filtras nėra variklio detalė, tuo labiau – ne Renault Master detalė“ (t.1, b.l. 40). Kaltinamasis A. Å . savo 2014-05-29 raÅ¡ytiniame laiÅ¡ke draudimo kompanijai nurodė, kad neeksploatuojamame automobilyje Renault Master viduje jokie ugnies darbai nebuvo vykdomi (t. 1, b.l. 49-50).Kaltinamasis A. Å . neigia daręs poveikį V. V. dėl jo prisipažinimo apie darbÄ su dujų balionu ir galimÄ dujų nuotėkį. Tačiau pagrindo netikėti liudytojų M. D. bei A. Å . parodymais nėra.

Kaltinamasis parodė, kad dujų (propano) balionas buvo ir, pagal A. Ž. aiÅ¡kinimus, jam (A. Å .) po sprogimo jis (balionas) buvo tiesiog nuneÅ¡tas į kitas patalpas, tačiau liudytojai A. Å ., E. Å ., A. R., kurie pirmieji atvyko į įvykio vietÄ ir dalyvavo gaisro pasekmių likvidavime, nurodė, kad patalpoje ar lauke dujų baliono jie nerado ir nematė. Ä®vykio vietÄ pirmas apžiÅ«rėjęs tyrėjas L. Č. taip pat dujų (propano) baliono neužfiksavo ir - kaip jis parodė teisme - tokio baliono jis nematė.

Nebuvo toks balionas užfiksuotas ir nuotraukose (t.3, b.l.116-118, t.8, b.l.35-83). Pažymėtina, kad ir liudytojas D. Z. pripažino, kad gaisro dienÄ (2014-01-22) dujų (propano) baliono jis taip pat nerado ir neužfiksavo, padarė tai atvykęs į vietÄ kitÄ dienÄ , t.y. 2014-01-23, kai nufotografavo šį įrenginį, tačiau iÅ¡ kur jis atsirado, pasakyti negali (t.8, b.l.177). Akivaizdu, kad nepastebėti dujų baliono įvykio vietoje specialistai - gaisrininkai įvykio metu tiesiog negalėjo, nes tai yra ypatingÄ pavojų dėl galimo pakartotino sprogimo keliantis objektas.

Tuo tarpu liudytojas V. V. parodo, kad paliko dujų balionÄ toje pat patalpoje, kur automobiliai, t.y. garaže.Å ioje vietoje teismas pažymi, kad dar neatvykęs į gaisro vietÄ 2014-01-22 16.57 val. kaltinamasis A. Å ., kalbėdamas telefonu su A. Ž. klausia jo: „kas ten, dujų balionas pas tave buvo, kas ten buvo?“. Ä® kÄ A. Ž. atsako, jog jis nežino ir nesakė. Tuomet kaltinamasis pasisako jam ir konkretizuoja savo iÅ¡sakytÄ mintį: „jei matysi, kad labai klausia, sakyk, kad buvo dujų balionas, gal bÅ«t tas nuleido“ (t.6 , b.l.60).

Tokiu bÅ«du, dar iki pokalbio su įmonės darbuotojais kaltinamasis A. Å . nurodo, kaip reikės paaiÅ¡kinti ateityje dujų susikaupimo bei sprogimo priežastį. BÅ«tent jis, o ne A. Ž. pirmasis prakalbo (dar važiuodamas į vietÄ ) apie dujų balionÄ , kaip galimo sprogimo paaiÅ¡kinimo versijÄ . Pažymėtina ir tai, kad A. Å . numatė ir kitÄ galimÄ sprogimo priežasties paaiÅ¡kinimÄ , nes 2014-01-22 17.23 val. pokalbyje su A. Ž. aiÅ¡kina pastarajam: „ten stovėjo dujų generatoriaus ir suvirinimo aparatas, nuėjo dujos ir sprogo tas, taip ir paaiÅ¡kinkite“ (t.5, b.l.61).

Tai parodo, jog jis ieÅ¡kojo sprogimo priežasties galimo paaiÅ¡kinimo, tačiau visiÅ¡kai kito, nei dujų koncentracija ir galimas sprogimas nuo garažuose tuÅ¡tinamų aerozolinių balionėlių. Telefoniniame pokalbyje kaltinamasis A. Ž. nurodo: „jeigu užgesino, jokio ypatingo atvejo nėra, tik nesakyk, kad nuo balionėlių sprogo“ (t.6, b.l.60). Tokiu bÅ«du, telefoninio pokalbio turinys paneigia kaltinamojo parodymus, jog jis iÅ¡ A. Ž. sužinojo apie naudojamÄ dujų balionÄ ir apie tai, kad jis (balionas) po sprogimo buvo perneÅ¡tas į kitas patalpas.Kuomet suvirinimo darbus įmonėje vykdantis A.

Å . į direktoriaus A. Å . klausimÄ , ar jis gerai užsuko dujų balionÄ (angliarÅ«gÅ¡tės), atsakė teigiamai, pastarasis numojo ranka ir nuėjo prie V. V.. Vėliau šis pasisakė bendradarbiams, jog direktorius prašė jo prisiimti kaltę dėl sprogimo. Apie tai parodė liudytojai M. D., A. Å ..Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. 2014-01-23 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime direktoriui (t.3, b.l.17) ir Å iaulių apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos virÅ¡ininkui (t.3, b.l.132) akcentuojama keletas momentų, o bÅ«tent, kad jis (V.

V.) dirbo su propano dujų balionu (1), kad Å¡ildė detales ir naudojo atvirÄ ugnies Å¡altinį (2), kad nuo ugnies galėjo pradėti smilkti automobilyje Renault Master esami lovos čiužiniai (3), o sprogimas galėjo įvykti nuo dujų nuotėkio naudojant propano („dujų įrenginį“) – balionÄ (4). Taigi, jo paaiÅ¡kinimuose akcentuotos ir dėstomos buvo visos bÅ«tinos sÄ lygos gaisrui kilti ir sprogimui įvykti. Ä®vertinęs tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog sprogimo nuo dujų baliono nuotėkio versija pirmiausia buvo iÅ¡sakyta kaltinamojo A.

Å . (t.3, b.l.60) ir V. V. po pokalbio su juo turėjo tik prisiimti kaltę, teismas sprendžia, kad Å¡iuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstyta informacija neatitinka tikrųjų įvykių ir gaisro bei sprogimo priežasties. Pažymėtina ir tai, kad dujų balionas, su kuriuo neva prie Renault Master dirbo ir Å¡ildė detales V. V., turi tris apsaugas: ventilis ant paties baliono, kitas ventilis ant metalinio vamzdelio (sujungtas su žarna) ir dar vienas, trečiasis, t.y. rankena, kuriÄ paspaudus galima leisti dujas ir uždegti (t.8, b.l.177).

Taigi, pamiršus ir neužsukus vienos apsaugos (ventilio), nutekėjimas dujų dar nevyks. Apie tai parodė teisme ir apklaustas ekspertas S.K.. Darytina išvada, kad paaiškinimo detales sukūrė ne pats įmonės darbuotojas V. V., o veikiant jį suinteresuotam asmeniui - kaltinamajam A. Š.. Kaltinamasis A. Š. ir liudytojas D. Z. nurodo, kad gaisras prasidėjo nuo mikroautobuso, kuris buvo apdegęs ir tai, pagal juos, patvirtina darbuotojo V. V. aiškinimus, jog jis dirbo prie automobilio ir galėjo užsidegti čiužiniai.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad būtent į automobilį Renault Master buvo kraunami pradurti balionėliai. Tai seka ir iš įvykio vietos apžiūros rezultatų, kuomet nuotraukose aiškiai matyti, jog aplink galinę šio automobilio dalį ant grindų mėtosi didelis kiekis balionėlių su baltos spalvos maišu, į kurį jie buvo sudedami, daug balionėlių liko dar automobilyje (t.3, b.l.116-118, t.8, b.l.80). Kaip tyrimui parodė liudytojas A. Ž., patalpoje G2 mikroautobusiuke buvo sudėti čiužiniai, galimai trys, ir kad „pagrindinė ardytų flakonėlių sudėjimo vieta buvo autobusiuke“ (t.2, b.l. 37-41).Tokiu būdu, tai, kad sprogimo ir gaisro metu apdegė daugiausiai mikroautobusas Renault Master, yra paaiškinama ne tuo, kad ten gulėjo čiužiniai, kurie užsidegė pirmiausia, tačiau tuo, kad automobilyje buvo sukraunami tuštinami flakonėliai (balionėliai).

Toje vietoje natÅ«raliai susikaupė daugiausiai degios ir dar garuojančios medžiagos, kas natÅ«raliai ir nulėmė, kad Å¡is objektas (automobilis) po sprogimo daugiausiai apdegė. Kaip nurodė liudytojas A. Å ., prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos komandos pamainos vadovas, ugnis mikroautobuse buvo gesinama, tačiau ir vėl užsiliepsnodavo ir tai sÄ lygojo jame buvusi medžiaga – mikroautobuse buvo likę dar daug aerozolinių flakonėlių. Kita vertus, nuo sprogimo nukentėjo ne tik mikroautobusas, tačiau ir už jo stovintis automobilis Peugeot 406, priklausantis liudytojo M.

D. motinai. Apie tai paliudijo teisme ne tik liudytojas M. D., bet ir liudytojas A. Š., teigdamas teisme, kad stovėjusio M. D. automobilio Peugeot variklio dangtis nuo bangos išsipūtė. Automobilis po gaisro užfiksuotas nuotraukose (t.8, b.l.83, 172). Kad nukentėjo ne tik Renault Master, matyti ir iš kaltinamojo A. Š. 2014-01-22 pokalbio su L. D., kai jis klausia apie apgadinimus Renault Master ir sužino, jog apgadintas ir kitas automobilis: „naujo automobilio nosis nunešta“ (telefoninis pokalbis Nr.1221).Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant šio automobilio „suodžių nuosėdos“, aplink jį bei iš jo priekio - balionėliai (t.3, b.l.116-118).

Sunaikinto, apgadinto turto 2014-01-24 apžiÅ«ros akte taip pat yra nurodyta, kad „įlenktas variklio gaubtas“ (t. 1, b.l. 42).Å iaulių APGV inspektorius D. Z. jau kitÄ dienÄ po įvykio, t.y. 2014-01-23, daro iÅ¡vadÄ ir tarnybiniame praneÅ¡ime nurodo, kad „kilus gaisrui mikroautobuse, jam degant ir kaupiantis dujoms iÅ¡ suskystintų dujų baliono, jos sprogo“ (t.3, b.l.133). IÅ¡vada buvo daroma netgi neiÅ¡tyrus nufotografuoto kitÄ dienÄ po sprogimo dujų baliono: ar jis buvo paveiktas gaisro, koks jo sandarumas, kaip veikia jo ventiliai, ar jame yra dujų ir pan.

Teismas pažymi ir tai, kad inspektoriaus medžiagoje nėra netgi užsimenama apie aerozolinių balionėlių buvimo garaže faktÄ -jokios informacijos apie tai, kad reikėtų patikrinti, ar dujos nesusikaupė dėl jų tuÅ¡tinimo. Jis negalėjo nematyti salone ir aplink automobilį (iÅ¡ galo) besimėtančių didelio kiekio balionėlių ir netgi pats juos nufotografavo (t.3, b.l.134-135). Kad balionėliai degė pačiame mikroautobuse, parodė liudytojai A. Å ., A. R.. Liudytojas A. Å . nurodo, kad reikėjo iÅ¡mesti iÅ¡ mikroautobuso dezodorantų flakonėlius, nes jie lengvai užsidegdavo vėl ir vėl.

Liudytojas A. R. nurodo, kad degė automobilis ir jame esantys flakonėliai, todėl spardė juos, kad vėl neužsidegtų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ Â teismas vertina, kad inspektoriaus D. Z. iÅ¡vada dėl galimo sprogimo priežasties yra padaryta objektyviai neiÅ¡tyrus visų įvykio aplinkybių, neįvertinus bei tiesiog nutylint aerozolinių balionėlių buvimo bei jų tuÅ¡tinimo gamybinėse patalpose faktÄ . Å i iÅ¡vada visiÅ¡kai atitiko kaltinamojo A. Å . dėstomÄ Ä¯monės darbuotojams, o vėliau ir draudimo įstaigos darbuotojams melagingÄ versijÄ apie sprogimo priežastį.

Kaltinamasis pastarojo momento ir neslėpė, nes 2014-01-23 skambindamas gamybos vadovui B. V. A. Å . pasisako sekančiai: „Dabar žiÅ«rėk, su draudikais reikės sudirbt tenai, kas liečia autobusiukus ir taip toliau“, liepia iÅ¡valyti autobusiukÄ nuo aerozolinių flakonėlių (t.6, b.l.102-104). Skambindamas draudimo įstaigos atstovei N. M. 2014-01-24 kaltinamasis aiÅ¡kina, kad <... „ReiÅ¡kia, priežastis yra aiÅ¡ki, yra tiesiog ... baliono...balionas buvo, nu, kranas blogai suveikė, neužsisukęs, pri...prisikaupė dujų, gavo gal susimaiÅ¡inimÄ ir įvyko sprogimas...>“.

Jis gi nurodo, kad < ... „prieÅ¡gaisrinės apsaugos nustatyta, nutekėjimas dujų ir sprogimas, viskas. Ir taip...“> (t.6, b.l.130-131).2016-05-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr.11-2506 (15) nurodyta, kad tikėtina, jog tiriamuoju atveju sprogiÄ atmosferÄ plovykloje G-3 pagrindinai sudarė tuÅ¡tinamų aerozolinių balionėlių ingredientai - dujos ir etanolio garai, o garaže G-2 - minėtų ingredientų likučiai atgabentuose iÅ¡tuÅ¡tintuose aerozolių balionėliuose.

Tiriamojo sprogimo tiesioginėmis priežastimis buvo patalpų uždujinimas ryÅ¡ium su aerozolinių balionėlių tuÅ¡tinimu (įskaitant jų laikymÄ po tuÅ¡tinimo garaže G-2) ir nenustatyto uždegimo Å¡altinio poveikis susidariusiai sprogiai atmosferai. Å iaulių APGV VPPS inspektorius D. Z. iÅ¡vadas dėl tiriamojo įvykio priežasčių padarė įvertinęs ne visas tiriamojo įvykio aplinkybes, jo iÅ¡vados dėl tiriamojo įvykio priežasčių pripažįstamos neatitinkančiomis faktinės situacijos.

Bylos medžiagoje yra požymių, kad tiriamojo įvykio atveju aerozolinių balionėlių tuÅ¡tinimas neatitiko taisyklių [12] 82,116, 89 punktų reikalavimų (t.7, b.l. 49-63). IÅ¡vadoje taip pat teigiama, kad esant nuotėkiui SND balione laikomos dujos galėtų sudaryti degų miÅ¡inį su oru (sprogiÄ atmosferÄ ) ir sprogti esant uždegimo Å¡altiniui iÅ¡ Å¡alies. Tačiau yra konstatuojama, kad nei pareigÅ«no L. Č. įvykio apžiÅ«ros metu, nei  prieÅ¡gaisrinės tarnybos atstovo D.

Z. tarnybiniame praneÅ¡ime nieko apie dujų balionÄ Â nėra pasisakyta, iÅ¡vada pastarojo daroma tik iÅ¡ V. V. paaiÅ¡kinimų. Tiriant įvykį balionas nebuvo apžiÅ«rėtas, jo čiaupo uždarymo padėtis, sandarumas, taip pat likutis dujų balione tiriami nebuvo.Teisiamajame posėdyje apklausas ekspertas S. K. patvirtino atlikto tyrimo rezultatus (iÅ¡vadÄ ) ir parodė, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metų suskystintų dujų baliono niekas neužfiksavo, tačiau vėliau prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas D.

Z. kaip ir nufotografavo, nors nenurodė patalpos bei padarė išvadas, kad nutekėjimas buvo iš to baliono ir dėl to įvyko sprogimas. Medžiagoje buvo užfiksuoti aerozoliniai balionėliai, jų kapojimas, apie jų kiekį žinoma netiksliai, tik iš liudytojų parodymų. Fiksuoti du maišai balionėlių nenurodant kiekio. Apie sprogimo priežastį sprendė savo kompetencijos ribose ir pasisakė bei motyvavo, kodėl jo išvada skiriasi nuo kitos, byloje padarytos inspektoriaus D. Z. išvados.

Vienas dalykas, kuris nekelia abejonių – sprogimas. IÅ¡skyrus dujas, patalpose nebuvo kam sprogti. Spręstina, kad sprogo oro miÅ¡inys su dujomis, todėl buvo ieÅ¡komas, nustatomas Å¡altinis. Dujų balionas buvo ar nebuvo, koks jo vaidmuo, tai yra tik iÅ¡ dalies techninis klausimas, daugiau fakto klausimas - ar jis iÅ¡ viso buvo patalpoje įvykio metu. Tokioje situacijoje, kaip buvo konstatuota įvykio apžiÅ«ros metu ir nufotografuota, atmetė dujų balionÄ ir konstatavo ir dabar teigia, kad nuotėkis buvo iÅ¡ balionėlių.

Dujų balionas turi tris apsaugas: du ventilius ir dar rankenÄ , kuriÄ reikia paspausti. Baigęs darbÄ asmuo bent vienÄ iÅ¡ ventilių tikrai užsuks. Jeigu bÅ«tų sprogimo banga į sienÄ , galėjo pažeisti dujų balionÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (nuotraukų), to neįvyko. Dujoms reikalingas uždegimo Å¡altinis, taigi veikė trys komponentai: miÅ¡inio susidarymas, tinkama koncentracija ir uždegimo Å¡altinis, pvz. elektros jungiklio kibirkščiavimas, kai iÅ¡jungiama elektra.

Kokie balionėliai buvo praduriami, duomenų nėra. Ar jie buvo pilni, ar pilni ir Lietuvos rinkai netinkami balionėliai, duomenų nėra. Iš praktikos gali pastebėti, prieš 10 metų buvo didelis sprogimas su gaisru Kirtimuose, kai buvo utilizuojami balionėliai. Netgi pusiau atviroje erdvėje susidarius koncentracijai tuomet įvyko dujų sprogimas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo A. Š. poveikį liudytojui V. V. bei jo pasisakymus, kad jis „užčiaups“ gaisrininkus, jo telefoninio pokalbio su valdybos viršininku J.

M. turinį, kai jis praÅ¡o, kad Å¡is pasirÅ«pintų ir kad „vyrai nepultų jo intensyviai...“ bei žada su juo susitikti ir kitos dienos ryte susitinka pokalbiui, dujų baliono nebuvimÄ Ä¯vykio vietoje (gaisro) jos apžiÅ«ros metu, teismas sprendžia, kad eksperto iÅ¡vada, jog tiriamuoju atveju sprogiÄ atmosferÄ plovykloje G-3 pagrindinai sudarė bÅ«tent tuÅ¡tinamų aerozolinių balionėlių ingredientai - dujos ir etanolio garai, o garaže G-2 - minėtų ingredientų likučiai atgabentuose iÅ¡tuÅ¡tintuose aerozolių balionėliuose, yra visiÅ¡kai pagrįsta ir patvirtinama ne tik eksperto atliktu tyrimu, tačiau ir kita bylos medžiaga, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros rezultatais, daiktiniais įrodymais.

Pastebėtina, kad kaltinamasis A. Å . iÅ¡ pat pradžių suvokė galimÄ pagrindinę sprogimo priežastį, nes skambindamas savivaldybės darbuotojai, savo kurso draugei I. K. taip aiÅ¡kino sprogimo ir gaisro aplinkybes UAB „Ūrus ir Ko“: „Nu chebra, chebra tvarkė, supranti, ten tokius, Å¡Å«dÄ , metalo lauÅ¾Ä , žinai, balionėliai ir visai...“ ir „PradÅ«rinėjo, susikaupė biÅ¡ki dujų ir pistelėjo, sprogo, nu i viskas.“ Taip pat pokalbyje jis pripažino, kad viskas įvyko dėl neatsargumo:

„Žmonių neatsargumas, daugiau nieko.“ „Tik tiek, kad žinai, tokį plaktukÄ rado tie, atsisėdę supranti, jie pra...pradÅ«rinėja, tikrina, ar nėra dujų, nes negali atiduot metalo, žinai.“, „Paim, bakst bakst pradur pradur supranti.“ „O iÅ¡ tų po biÅ¡ki prisirinko, tu supranti. Užsidarė, Å¡alta gi subinės, tai gerai, kad nebuvo viduj“ (t.6, b.l. 117-119).UAB „Ūrus ir Ko“, į.k. 145496114, 2013-03-08 su bendrovė „If P&C Insurance AS“ (veikia per filialÄ Lietuvoje) pasirašė draudimo sutartį, buvo iÅ¡duotas liudijimas Serija BCA Nr. 00006977, kuriuo buvo apdrausta UAB „Ūrus ir Ko“ civilinė atsakomybė, kylanti dėl draudėjo vykdomos veiklos: pavojingų atliekų rinkimo, transportavimo ir saugojimo (t.1, b.l. 29-31). 2014 m. sausio 22 d., 16.18 val., UAB „Ūrus ir Ko“ nuomojamose gamybinėse patalpose, esančiose RadviliÅ¡kio g. 47, Å iauliuose, UAB „Ūrus ir Ko“ darbuotojams mechaniniu bÅ«du praduriant aerozolinius flakonėlius, t.y. vykdant veiklÄ , kuri nebuvo apdrausta, dėl tokių veiksmų su Å¡iomis pavojingomis atliekomis susidarius sprogiai atmosferai, įvyko sprogimas ir gaisras.

Kaltinamasis A. Å ., tyčia, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ draudimo lėšas dėl įvykusio sprogimo ir gaisro UAB „Ūrus ir Ko“ naudai bei iÅ¡vengti turtinės prievolės sumokėti draudimo įmokas pagal draudimo sutartį, 2014-05-29 raÅ¡tu Nr.2.2-75 (t.1, b.l.49-61) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB “Ūrus ir Ko“ gamybinėse sandėliavimo patalpose vykdomi paruoÅ¡iamieji gamybiniai darbai – tvarkomos, remontuojamos nuotekų valymo įrenginių vidinės įrangos dalys, ruoÅ¡iamos kasetės su filtruojančiomis medžiagomis, vykdomi transporto priemonių priežiÅ«ros, komplektavimo, smulkÅ«s remonto darbai, tačiau tyčia nuslėpė tikrÄ sias įvykio aplinkybes - tai, kad aukščiau apraÅ¡ytu bÅ«du (praduriant, iÅ¡leidžiant dujas, skysčius) buvo ruoÅ¡iami utilizuoti slėginiai indai – aerozoliniai balkonėliai (flakonėliai).

Prie minėto raÅ¡to kaltinamasis pridėjo 2014-01-23 V. V. žinomai neatitinkantį tikrų įvykių raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame buvo nurodyta, jog jis (V. V.) atliko automobilio remonto darbus su dujų (propano) balionu, po darbų nepastebėjo, kad iÅ¡ baliono galimas dujų nuotėkis, kad ruseno automobilyje sudėti čiužiniai, dėl ko jie užsidegė ir įvyko sprogimas. Tokiais tyčiniais kaltinamojo veiksmais suklaidinta dėl įvykio priežasčių draudimo bendrovė If P&C Insurance AS“ (filialas Lietuvoje), 2014 m. liepos 15 d. apskaičiavo 26065,80 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių erų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurocentų) (90 000 (devyniasdeÅ¡imties tÅ«kstančių) litų) draudimo iÅ¡mokÄ , dėl sprogimo ir gaisro metu sugadintų gamybinių patalpų, iÅ¡ kurių dalį pervedė UAB „Ūrus ir Ko“  (23882,36 eurų) bei įskaitė UAB „Ūrus ir Ko“ nesumokėtas draudimo įmokas už draudimo sutartis Serija BCA Nr.00008781 už 6389 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis) litus (1850,38 eurų), Serija CMRA Nr.002236 už 1150 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) litų (333,06 eurų), tokiu bÅ«du, jis, apgaule, UAB „Ūrus ir Ko“ naudai įgijo didelės vertės turtÄ 82 461 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ ) litÄ (23882,36 eurų) bei iÅ¡vengė 7539 (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt devynių) litų (2183,44 eurų) vertės turtinės prievolės, dėl ko „If P&C Insurance AS“ patyrė 26065,80 eurų (90 000 litų) vertės turtinę žalÄ .

Pagal BendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles Nr.010 (su jomis buvo supažindintas draudikas, kuris sutiko, kad tai bÅ«tų draudimo sutarties dalis (t.1, b.l. 29-31)). Draudimo objektu nelaikoma atsakomybė dėl veiksmų (veikimo ar neveikimo), padarytų tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas asmens elgesys, pasireiÅ¡kiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs (pvz. asmens girtumas, neturėjimas teisės dirbti su Atitinkamais įrengimais ar mechanizmais ir pan.), taip pat kitos aplinkybės, patvirtinančios didelį asmens neatsargumÄ (Taisyklių 7.8 p).

Be to draudimo iÅ¡moka nemokama, jeigu Draudėjas arba trečiasis asmuo klaidina DraudikÄ klastodamas faktus, kurie turi įtakos draudžiamojo įvykio priežastims ar (ir) draudimo dydžiui nustatyti (Taisyklių 58.2 p.). Å iuo atveju pastarojo punkto taikymas nepriklauso nuo to, ar „Ūrus ir Ko“ turėtų leidimÄ veiklai, kuriÄ vykdant įvyko sprogimas, taip pat nuo to, ar buvo pažeisti prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimai. Teikdamas klaidingÄ informacijÄ apie esmines įvykio priežastis draudėjas praranda teisę į draudimo iÅ¡mokÄ .

Kaltinamasis nutylėjo, tiek kad patalpose buvo vykdoma normatyviniais aktais neleistina veikla (UAB „Ūrus ir Ko“ neturėjo leidimo nurodytu adresu vykdyti atliekų tvarkymo, jų paruoÅ¡imo Å¡alinimui), tiek kad ji buvo atliekama itin neatsargiai (uždarose patalpose, jų nevėdinant, nesant saugios elektros instaliacijos, patalpose, nepritaikytose aerozolinių balionėlių tuÅ¡tinimo veiklai).Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis A. Å . žinojo galiojančias Taisykles, tyčia teikė Draudikui klaidingÄ informacijÄ , kuri turėjo įtakos įvykio priežastims nustatyti, sprendimui dėl įvykio pripažinimo draudiminiu priimti ir taip apgaule užvaldė įmonės „Ūrus ir Ko“ naudai svetimÄ turtÄ bei iÅ¡vengė prievolės. Draudimo bendrovė, bÅ«dama suklaidinta kaltinamojo teikiamos informacijos, priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ko žinodama tikrÄ sias įvykio aplinkybes bei tikrÄ sias sprogimo ir gaisro priežastis, nebÅ«tų dariusi, nes pagal draudimo sutarties ir draudimo taisyklių nuostatas (Taisyklių 7.8, 7.16.2, 58.2 p.) nebÅ«tų pripažinusi įvykio draudžiamuoju.

Kaltinamojo A. Å . veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį. Bausmės skyrimas Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės kaltinamiesiems A. Å . paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes bei atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimÄ tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Taip pat teismas įvertina padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (BK 54 str.).Kaltinamasis A.

Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ Ä¯statymas priskiria prie sunkių. Lengvinančių bei sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi.Visų Å¡ių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nevirÅ¡ija numatyto šios bausmės už padarytÄ veikÄ vidurkio, yra jam artimas.Nuo įvykdytos nusikalstamos veikos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, virÅ¡ trejų metų.

Per tÄ laikotarpį kaltinamasis dirbo. Spręsdamas ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniÅ¡kumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog A. Å . paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant jam BK 75 str. 2 d. 8 p. numatytÄ pareigÄ bei BK 67 str. 2 d. 6 p. ir BK 71 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti už veikÄ materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.Civilinis ieÅ¡kovas If P&C Insurance AS pateikė 26.065,80 Eur dydžio ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinys įrodytas ir tenkintinas. Asmuo privalo atlyginti dėl jo kaltės padarytÄ turtinę žalÄ (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Civilinio ieÅ¡kovo atstovė advokatė pateikė praÅ¡ymÄ dėl 724 Eur patirtų civilinio ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

PraÅ¡ymas pagrįstas įstatymu, pateiktais įrodymais (sÄ skaita JM Nr.0228), todėl tenkintinas (BPK 106 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į civiliniam ieÅ¡kovui suteiktų paslaugų kiekį, sudėtingumÄ , bylos trukmę, daro iÅ¡vadÄ , kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinka 724 Eur suma, ji priteistina iÅ¡ kaltinamojo.           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 straipsniais, teismas NUSPRENDĖ : A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams.Bausmės vykdymÄ nuteistajam remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. atidėti 2 metams.Ä®pareigoti nuteistÄ jį:neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę:

įpareigoti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ 10 MGL dydžio (376,60 Eur) įmokÄ (BK 67 str. 2 d. 6 p.,71 str.).Nuosprendį perdavus vykdyti, kardomÄ jÄ priemonę nuteistajam (raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti) panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo If P&C Insurance AS ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti tenkinti. Priteisti iÅ¡ nuteistojo If P&C Insurance AS naudai 26.065,80 Eur.          Priteisti iÅ¡ nuteistojo civilinio ieÅ¡kovo If P&C Insurance AS naudai 724 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato darbo apmokėjimÄ .Nuosprendis 20 dienų terminu gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                    P.Borkovski