2016-03-30 Nr. AB-7241-3-61-3-00157-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2016-03-30 Nr. AB-7241-3-61-3-00157-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas pažymėjo, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-187-602/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00157-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo skundą atsakovui Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 12 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. spalio 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2 (toliau – ir 2015 m. spalio 13 d. apžiūros aktas); 2) panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 40-686 „Dėl Musninkų medžiotojų klubo skundo“ (toliau – ir 2015 m. lapkričio 23 d. raštas).
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 40-686 „Dėl Musninkų medžiotojų klubo skundo“. Atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. spalio 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2. Atsakovu byloje įtraukė Širvintų rajono savivaldybės administraciją. Širvintų rajono savivaldybę pašalino iš atsakovų. Įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. sausio 29 d. pateikti teismui Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo įstatus (nuostatus), vadovo išrinkimo (paskyrimo) dokumentus.
Teismas pažymėjo, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui.
Ginčijamas aktas, kaip minėta, buvo priimtas 2015 m. spalio 13 d., dalyvaujant pareiškėjo atstovui, kuris ant minėto akto nurodė „su žala grikių pasėlyje, kurį kaip mano savininkas, padarė žvėrys nesutinku“. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundas teismui turi būti paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl ginčijamo akto panaikinimo į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino.
Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir pareiškėjo skundą dėl pirmojo reikalavimo atsisakė priimti. Pareiškėjui išaiškintina, kad tai neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.
Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 23 d. raštą teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, kad minėtas raštas yra administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą skundą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Pareiškėjas nurodė, kad minėtas sprendimas buvo gautas neregistruotu paštu (t. y. pareiškėjas jį išsiėmė iš pašto dėžutės), todėl pareiškėjas skundą teismui teikia nepraleidęs 1 mėnesio termino nuo skundžiamo akto įteikimo. Minėtu sprendimu iš esmės buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skunde keltus prašymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šis sprendimas gali būti administracinės bylos dalyku, todėl pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas priimtas nagrinėti. Teismas taip pat akcentavo, kad minėtą sprendimą priėmė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė, todėl atsakovu byloje turėtų būti Širvintų rajono savivaldybės administracija, o ne Širvintų rajono savivaldybė.
III. Pareiškėjas Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2015 m. spalio 13 d. apžiūros aktą. Taip pat prašoma atnaujinti terminą skundui dėl 2015 m. spalio 13 d. apžiūros akto panaikinimo paduoti.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo nesutikimo su skundžiamu administraciniu aktu motyvus. Pažymi, kad Širvintų rajono savivaldybės Komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. spalio 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 2 nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, taip pat pareiškėjui žodžiu nebuvo paaiškinta, kur kreiptis dėl jo apskundimo. Nesutikdamas su priimtu aktu, pareiškėjas 2015 m. spalio 23 d. padavė skundą atsakovo direktoriui. Į skundą buvo atsakyta Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 40-686 „Dėl Musninkų medžiotojų klubo skundo“, kuriame nurodyta, jog nesutinkant su apskaičiuotu žalos dydžiu, siūloma kreiptis į teismą. Taigi 2015 m. spalio 13 d. apžiūros akto apskundimo tvarka buvo nurodyta tik 2015 m. lapkričio 23 d. rašte. Pareiškėjas pabrėžia, kad žalos dydis dar nėra apskaičiuotas. Kol kas yra priimtas ginčijamas 2015 m. spalio 13 d. apžiūros aktas, kuriuo komisija, sklype neatlikusi jokių matavimų ir skaičiavimo veiksmų, o vizualiai jį apžiūrėjusi, nustatė 35 proc. dydžio pažeidimą. Prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nes praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pažymėtina, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis suteikia teisę šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, ABTĮ nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Toks sprendimas expressis verbis laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-557/2009).
Nagrinėjamoje byloje Širvintų rajono savivaldybės Komisija medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti priėmė 2015 m. spalio 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2. Jame nėra apskaičiuota nei konkreti padaryta žala, nei nustatytas įpareigojimas pareiškėjui atlyginti padarytą žalą. Todėl turi būti priimtas galutinis Komisijos, apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, sprendimas, kuris, pagal minėtas Medžioklės įstatymo nuostatas, yra skųstinas administraciniam teismui. Tokia išvada darytina ir įvertinus pareiškėjo atskirojo skundo turinį, kuriame pats pareiškėjas pabrėžia, kad žalos dydis dar nėra apskaičiuotas, t. y. nėra priimtas sprendimas dėl žalos, galimai sklype padarytos medžiojamųjų gyvūnų, dydžio. Taigi ginčijamas 2015 m. spalio 13 d. apžiūros aktas nėra savarankiškas administracinis aktas, jis yra tik tarpinis dokumentas, kuris pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Todėl sprendimu, minimu Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje, laikytinas toks sprendimas, kuriuo yra apskaičiuojamas konkretus padarytos žalos dydis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, iš esmės atliko teisingą procesinį veiksmą, tačiau nurodė neteisingą atsisakymo pagrindą – teismas turėjo skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), o ne kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jo atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas konstatuota, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. spalio 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2, keistina nurodant, jog šią skundo dalį atsisakytina priimti remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės Komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2015 m. spalio 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2, pakeisti nurodant, jog šią skundo dalį atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan