2019-02-27 Nr. AB-5259-3-61-3-02820-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-709-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02820-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–30).

2. Skunde nurodė, kad žalą dėl netinkamų suėmimo sąlygų jis patyrė kalėdamas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. Pažymėjo, jog visą kalėjimo laikotarpį buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes nebuvo laikomasi ploto vienam asmeniui reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, iš bendro kameros ploto turėtų būti išskaičiuotas baldų plotas ir sanitarinio mazgo plotas. Nurodė, kad atvykęs į Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su tvarka pasirašytinai, dėl ko nežinojo, kaip elgtis, kad nepažeistų vidaus tvarkos taisyklių.

3. Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo įrengtas orumą žeminantis sanitarinis mazgas, žalą pareiškėjo sveikatai taip pat darė pasivaikščiojimo kiemeliuose esantis asbestas, kuris yra susijęs su mirtina ir kankinančia liga. Nurodė, kad kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengta vėdinimo sistema, kamerų sienos pažeistos pelėsiu, nuo sienų byrėjo tinkas. Kamerų šildymas yra nepakankamas tinkamai apšildyti patalpų, nėra įrengta vėdinimo sistema, vienoje patalpoje laikoma per daug asmenų, o tai tiesiogiai susiję su pareiškėjo kalinimu antisanitarinėmis sąlygomis, temperatūros neatitinkančiose patalpose. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti, todėl esant reikalui būtų neįmanoma sulaukti pareigūnų pagalbos. Pareiškėjui ne kartą teko belstis su šaukštu į duris, kad garsas būtų skardesnis. Nebuvo įrengtų vietų skalbti ir džiovinti drabužius. Tai teko daryti vienoje kriauklėje, kurioje prausiamasi, plaunami indai ir skalbiami drabužiai. Pažymėjo, kad naudojimasis dušu nustatytas tik vieną kartą per savaitę ir toks ribojimas žeidė pareiškėjo orumą, pareiškėjas jautė didelį diskomfortą. Užimtumas už kameros ribų per mėnesį sudarė tik 1,6 val.

4. Pareiškėjas teigė, kad buvo kalinamas su daug vienos lyties asmenų, todėl matydamas kitų žmonių asmeninius trūkumus ir priešingai, savo asmeninio gyvenimo pateikimas prieš savo valią kitiems, vertė jaustis nepilnavertišku ir pažemintu. Pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo kalinamas laikino sulaikymo kamerose, kuriose nebuvo sanitarinio mazgo, praustuvės, buvo priverstas stovėti, patalpose trūko oro. Patalpose nuolat buvo rūkoma, dėl didelio pareigūnų užimtumo nebuvo galimybės nueiti į tualetą. Pabrėžė, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, nepatogumus, psichologinį išsekimą, fobijas ir pan. Patirtą kančią, išgyvenimus prašė atlyginti pinigais.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 68–82).

6. Pateikdamas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką, atsakovas nurodė, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros galėjo būti perpildytos. Pažymėjo, kad esant tokiai situacijai, stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis asmuo būtų laikomas kuo trumpesnį laiką.

7. Atsakovas pažymėjo, kad už švarą kamerose atsakingi patys nuteistieji, o švarai palaikyti yra išduodamas atitinkamas inventorius ir priemonės. Nurodė, kad kameros minimaliai aprūpinamos baldais, kurių išskaičiavimo iš kameros ploto teisės aktai nenumato. Paaiškino, kad laikinojo sulaikymo kameroje asmenys laikomi ne ilgiau nei 2 val. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras patalpinami laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Rūkyti bendro pobūdžio patalpose griežtai draudžiama. Pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji nerūkytų, taip pat yra iškabinti draudžiamieji ženklai. Pažymėjo, kad kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti budintį prižiūrėtoją. Atkreipė dėmesį, kad vien tai, kad kamerose mygtukas būtų neveikiantis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė konkrečias kančias. Nurodė, kad dalyje kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengtos užuolaidos ar kabinos, todėl siekiama atitinkamais būdais užtikrinti asmenų privatumą. Ventiliacijos, apšvietimo reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, vedimas pasivaikščioti ir į dušą taip pat buvo vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad Lukiškių TI-K yra sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius. Nurodė, kad nelaužomi ir negadinami asbesto lakštai pavojaus sveikatai nekelia. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas su taisyklėmis, draudimais buvo supažindintas pasirašytinai.

8. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo argumentus grindžia abstrakčiais teiginiais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Pabrėžė, jog būtina įrodyti, kad gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K tiesiogiai pareiškėjui darė įtaką, kuri jam sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 172–179).

10. Teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš viso Lukiškių TI-K buvo patalpintas 502 paras. Nustatyta, jog per šį laikotarpį pareiškėjas 244 paras buvo patalpintas pažeidžiant įstatymu nustatytą minimalų (3,6 kv. m) vienam asmeniui tenkantį kameros ploto reikalavimą ir 33 paras buvo patalpintas kamerose, kuriose ploto reikalavimas buvo pažeistas tik atskaičius sanitarinio mazgo plotą – 0,56 kv. m. Teismas darė išvadą, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija dalį ginčo laikotarpio pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. viešojo administravimo institucija veikė ne taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas, remdamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytais reikalavimais, nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, be to, neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis, tačiau jos reglamentuoja teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, todėl šios taisyklės nėra aktualios sprendžiant dėl pareiškėjo patirtų nepatogumų.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl sanitarinio mazgo įrengimo bendroje erdvėje, nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam naudojantis sanitariniu mazgu, kuris įrengtas bendroje erdvėje ir neužtvertas nuo gyvenamosios zonos, buvo pažeidžiamas jo privatumas bei kėlė kitus skunde minimus nepatogumus.

12. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl patalpų vėdinimas per langus teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. Taip pat atkreipė dėmesį, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi (buvo taikomi) tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiuo atveju atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu (dėl ventiliacijos nebuvimo kamerose) dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.

13. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Todėl pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Teismas taip pat nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore teisės aktų nuostatoms neprieštarauja. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus dėl nepakankamo užimtumo už kameros ribų, atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K yra organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos, vyksta religinio pobūdžio renginiai, profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, asmenims yra sudaryta galimybė skaityti periodinę spaudą bei knygas gyvenamosiose kamerose, sudaryta galimybė naudotis sporto sale, asmenys vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl mygtuko pareigūnui iškviesti kamerose nebuvimo, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad kilus grėsmei jo sveikatai, jis nukentėjo dėl to, kad negalėjo pasinaudoti pagalbos mygtuku. Nesant byloje tokių įrodymų, teismas padarė išvadą, kad abstraktaus pobūdžio teiginiai pareiškėjui padarytos žalos neįrodo.

15. Atsakovas pateikė pareiškėjo susipažinimą su taisyklėmis, patvirtintą jo paties parašu, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad pareiškėjas, pasirašydamas tvarką, teises, pareigas suprato.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerų sienos pažeistos pelėsiu, nuo sienų byra tinkas, kamerų apšildymas yra nepakankamas tinkamai apšildyti patalpų, teismas pažymėjo, kad remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Be to, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys suimtieji, kuriems išduodami šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateikti patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K administracija kamerų remontus atlieka pagal galimybes. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde tik bendrai nurodė šiuo aspektu pareiškėjui nerimą keliančius nusiskundimus.

17. Teismas pažymėjo, kad patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę ir iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami sausi. Turintys pinigų asmeninėse sąskaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę, neturintiems pinigų viršutiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius nemokamai, todėl tik bendro pobūdžio nusiskundimas atsakovo veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl sąlygų laikino sulaikymo kamerose, pažymėjo, kad laikino sulaikymo kameroje asmuo patalpinamas neilgiau 2 valandoms, be to, yra suolai, kur suimtieji (nuteistieji) gali sėdėti. Teismas taip pat nurodė, kad administracinėje byloje nebuvo pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie nuteistųjų padarytus bausmės ar suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, taip pat ir laikino sulaikymo kameroje, asmenys rūkė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl rūkymo su skundu būtų kreipęsis į administraciją. Atsižvelgus į tai, teismas padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose ir šiuo aspektu nekonstatuotinas Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumas ir pareiškėjo teisių pažeidimas.

19. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl drėgmės, jog kameros, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas, pilnai atitiko higienos reikalavimus. Tačiau, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotas nuostatas, įrodymų naštos paskirstymo prasme, teismas nurodė, kad pareiškėjui taip pat tenka pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę ir tik bendrai nurodė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, todėl teismas pripažino, kad vien tik bendro pobūdžio teiginys (šalta, drėgna) negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl asbesto, pažymėjo, kad į bylą nepateikti pareiškėjo skundai atsakovui, kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo ir jo galimai daromos žalos. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

21. Teismas padarė išvadą, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, taip pat pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kas, be kita ko, taip pat galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 2 700 Eur.

22. Lukiškių TI-K prašė teismo priteisti 3,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes patyrė dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas. Teismas prašymo netenkino, nes minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą. Bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

III. 23. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo pateiktais duomenimis apie bendrą ir vidutinį kalinamųjų skaičių kamerose minėtą dieną, dėl ko sprendimą priėmė atsakovo naudai. Pareiškėjo nuomone, vienam asmeniui tenkantis plotas turėtų būti apskaičiuojamas, remiantis miegamųjų vietų skaičiumi. Be to, pažymi, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, kadangi nurodytas teisės aktas neteko galios.

25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada ir teigia, kad teisės aktuose įtvirtinta norma „ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę“, suponuoja, jog turėtų būti užtikrinama teisė pareiškėjui pasinaudoti dušu tiek kartų, kad jis galėtų jaustis oriai, švarioje aplinkoje.

26. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir darė šališką išvadą dėl asbesto gaminių.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl pareiškėjui nesuteikto tinkamo užimtumo už kameros ribų. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo taip paskirstyti pareiškėjo kalinimo laiką, kad pareiškėjas kiekvieną dieną galėtų nors trumpam palikti kamerą, o ne vienkartinius mėnesinius išėjimus iš kameros.

28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo patirtas nežmoniškas kalinimo sąlygas, dėl ko turėtų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – V. V. skundą atmesti.

30. Atsakovas pažymi, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

31. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas prašo vadovautis jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir paaiškinimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d., atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo V. V. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

35. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, kuris teigia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, dėl ko nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo laikomas 209 paras kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui buvo mažesnis nei 3 kv. m (atitinkamai vienam asmeniui teko 2,56 – 2,69 kv. m) (I t., b.l.31-33) . Be to, atskaičius sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui tekęs kameros plotas būtų dar mažesnis.

38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, jog apskaičiuojant jam tenkantį plotą turėtų būti išskaičiuojamas baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas, pažymėtina, kad asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

39. Nors pareiškėjas nurodo, kad minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 negalioja, tačiau, patikrinus teisės aktų registre, tokios informacijos, jog nurodytas įsakymas neteko galios, nėra.

40. Ginčui aktualiuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dėl to pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeista nustatyta norma nesudarius sąlygų praustis po šiltu dušu dažniau nei kartą per savaitę, atmetamas.

41. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su asbesto buvimu aplinkoje, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl asbesto laikymo atmestini.

42. Nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiais, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas užimtumas už kameros ribų. Iš bylos medžiagos matyti, Lukiškių TI-K yra organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos, vyksta religinio pobūdžio renginiai, profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, asmenims yra sudaryta galimybė skaityti periodinę spaudą bei knygas gyvenamosiose kamerose, sudaryta galimybė naudotis sporto sale, asmenys vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose. Be to, kasdien suimtieji (nuteistieji) vienai valandai yra vedami pasivaikščioti gryname ore (I t., b. l. 98, 100).

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto (209 paras pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto), taip pat liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl privatumo pažeidimo dėl įrengto sanitarinio mazgo bendroje erdvėje, dėl ko pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.). Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, atsižvelgus į pakankamai ilgą pažeidimų trukmę bei tai, kad judėjimą dar labiau apribojo patalpoje esantys baldai, vertintina kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

44. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2274-552/2018). Vadovaujantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 172 p.).

45. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas priteisė tinkamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, atsižvelgtina į tai, kad teismas neteisingai nustatė, kiek laiko pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu per mažo ploto sąlygomis pareiškėjas buvo kalinimas ne 244, o 209 paras. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3341-968/2019), konstatavus, jog nagrinėjamos bylos kontekste pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes, reikšmingas vertinant neturtinę žalą, teismas turi teisę priteistiną sumą sumažinti. Atsižvelgus į tai, įvertinus pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad adekvati ir protingo dydžio suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 2 300 Eur.

46. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir dėl to neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturinės žalos dydį. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui priteisiant 2 300 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui V. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė