70dfdde0-3e3b-4750-ac75-ea5fac556ba3 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-318/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19480-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.4.2.1; 1.2.28.5.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsÄjo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Nerijaus MeiluÄio, Reginos PocienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Ernesto RimÅ¡elio, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡eviÄienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam E. T., jo gynÄjui advokatui Mykolui GirdiuÅ¡ui, nukentÄjusiajai J.
Legislator headnote
AI generated70dfdde0-3e3b-4750-ac75-ea5fac556ba3 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kad Å¡i istorija bÅ«tų įtikinama, ji suklastojo FNTT direktoriaus A. M. raÅ¡tÄ neva ta žemÄ buvo parduota Å«kininkui V. F. įgyvendinant Europos SÄ jungos paramos projektÄ , o lÄÅ¡os pervestos į J. K. asmeninÄ sÄ skaitÄ . VÄliau E. T. buvo pateiktas padirbtas SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad J. K. 2019 m. kovo 1 d. į sÄ skaitÄ pervesta 325 777 Eur, iÅ¡ kurių ji 15 000 Eur pervedÄ G. Ž., o 2 000 Eur pervedÄ apmokÄti E. T. bÅ«sto paskolÄ . TaÄiau teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jokios žemÄs J.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-318/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19480-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.4.2.1; 1.2.28.5.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsÄjo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Nerijaus MeiluÄio, Reginos PocienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Ernesto RimÅ¡elio, sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡eviÄienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam E. T., jo gynÄjui advokatui Mykolui GirdiuÅ¡ui, nukentÄjusiajai J.
K., jos atstovui advokatui Daniui SvirinaviÄiui, ekspertams G. A. C., P. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. T., jo gynÄjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o, nukentÄjusiosios J. K. atstovo advokato Daniaus SvirinaviÄiaus apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mÄnesiui ir 15 (penkiolikai) dienų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmÄs laikÄ E. T. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužÄs 22 d. iki 2021 m. liepos 8 d., ir nusprÄsta laikyti E. T. atlikusiu jam paskirtÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs E. T. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinÄ ir fizinÄ prievartÄ , savavaliÅ¡kai vykdÄ ginÄijamÄ , bet nerealizuotÄ tariamÄ savo teisÄ, atvirai versdamas nukentÄjusiÄ jÄ J.
K. grÄ Å¾inti skolÄ , taip padarydamas didelÄ Å¾alÄ jos teisÄms ir teisÄtiems interesams, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas iÅ¡ anksto susitarÄs susitikti su I. K., kuris turÄjo atvažiuoti kartu su J. K. pakalbÄti apie tarpusavio santykius, E. T. 2020 m. gegužÄs 20 d., nuo 18 iki 19 val., aikÅ¡telÄje prie restorano â(duomenys neskelbtini)â, esanÄio (duomenys neskelbtini), įsÄdo į I. K. vairuojamÄ automobilį ,,Ford Focus C-Maxâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinÄs sÄdynÄs Å¡alia nukentÄjusiosios J.
K.. I. K. pradÄjus važiuoti (duomenys neskelbtini) link, J. K. pasakius, kad nekalbÄs, jis pagrasino, kad jÄ Ä¯mes į bagažinÄ ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kur užkas. J. K. pradÄjus Å¡auktis pagalbos, E. T. sudavÄ jai vienÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu į veidÄ , pagrasino, kad jÄ apipurkÅ¡ aÅ¡arinÄmis dujomis. Atvažiavus į aikÅ¡telÄ, esanÄiÄ prieÅ¡ais VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)â, adresu: (duomenys neskelbtini), jis trenkÄ alkÅ«ne J. K. į deÅ¡inį smilkinį ir pasakÄ, kad tuoj atvažiuos jo draugai ir jÄ iÅ¡veÅ¡.
Tuomet pridÄjo J. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ prie lÅ«pų ir reikalavo į diktofonÄ pasakyti, kad Å¡i jam skolinga 30 000 Eur. NukentÄjusiajai atsakius, kad ji to nesakys, suÄmÄs rankomis už kaklo, jį spaudÄ ir J. K. padarÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, nubrozdinimÄ virÅ¡utinÄje lÅ«poje, kraujosruvÄ kaklo priekyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du E. T. atvirai vertÄ nukentÄjusiÄ jÄ grÄ Å¾inti jam 30 000 Eur skolÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai Apeliaciniame skunde nuteistasis R.
T. ir jo gynÄjas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir E. T. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti. Apeliantai skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles, nes apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindÄ tik nukentÄjusiosios J. K. parodymais, kurie yra nepatikimi ir kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas taip pat neužtikrino Å¡alių lygybÄs principo, t. y. netenkino nÄ vieno nuteistojo ir jo gynÄjo praÅ¡ymo apklausti liudytojus, pridÄti prie bylos tam tikrus dokumentus, todÄl liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta ne tik iki įvykio buvÄ turtiniai ir neturtiniai santykiai tarp nuteistojo E. T. ir nukentÄjusiosios J.
K., taÄiau ir nukentÄjusiosios iÅ¡skirtinÄs charakterio savybÄs â patologiÅ¡kas polinkis meluoti ir apgaudinÄti bei iÅ¡skirtiniai gebÄjimai vaidinti ir apsimetinÄti. Teismas neįvertino, kad nuo pažinties su E. T., J. K., turÄdama tikslÄ Ä¯vairiais bÅ«dais pasisavinti nuteistojo pinigus, melavo prisigalvodama nebÅ«tų istorijų, todÄl ir istorija apie tariamÄ jos sumuÅ¡imÄ bei reikalavimÄ iÅ¡ jos pinigų yra melas. J. K., dar 2018 m. iÅ¡vogusi iÅ¡ seifo E. T. pinigus, tam, kad nukreiptų nuo savÄs dÄmesį, pradÄjo meluoti, neva GeneralinÄs prokuratÅ«ros prokuroras A.
U., kerÅ¡ydamas E. T. už iÅ¡teisinimÄ ankstesnÄje byloje, nurodÄ kažkokiems asmenims â pareigÅ«nams â jį sekti. BÅ«tent turÄdami šį tikslÄ , jie prievarta J. K. žagino, nuogÄ filmavo, leido jai narkotikus ir dar kažkÄ darÄ bei įsakÄ jai duoti E. T. buto raktus ir praneÅ¡ti, kada ji su juo nebus namuose, todÄl pinigus, neva vogÄ âU. žmonÄsâ. TokiÄ melagystÄ ji iÅ¡dÄstÄ raÅ¡tu ir laiÅ¡kÄ Ä¯teikÄ E. T., kuris buvo pradÄjÄs jÄ Ä¯tarinÄti dÄl vagysÄių ir dÄl to iÅ¡sakÄs jai pretenzijas.
Tam, kad Å¡iai istorijai suteiktų tikroviÅ¡kumo, nukentÄjusioji sumelavo esanti (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko D. Ž. artima giminaitÄ ir suraÅ¡Ä fiktyvų praÅ¡ymÄ buvusiam (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininkui D. Ž., kad pastarasis âskirtų apsaugÄ nuo prokuroro A. U. veiksmųâ bei suklastojo policijos pareigÅ«no pažymÄjimÄ â neva ji pati esanti policijos pareigÅ«nÄ. Å ias aplinkybes teisme patvirtino E. T., jas patvirtina ir E. T. bute rasti raÅ¡ytiniai įrodymai:
J. K. E. T. perduotas laiÅ¡kas, J. K. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas tuometiniam (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininkui D. Ž. bei suklastoto policijos pareigÅ«no pažymÄjimo kopija, kuriuos ir buvo praÅ¡oma teismo pridÄti prie bylos, taÄiau apygardos teismas Å¡io nuteistojo bei jo gynÄjo praÅ¡ymo netenkino. Teismas, remdamasis nukentÄjusiosios parodymais kaip patikimais, neatsižvelgÄ, kad J. K. sugebÄjimai meluoti ir vaidinti normaliam žmogui yra sunkiai įsivaizduojami. Ji, meluodama, kad jos tÄvas susirgo vÄžiu, apgaule, pateikdama E. T. neva tÄvo gydymui reikalingų vaistų ir paslaugų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ E. T. iÅ¡viliojo daugiau nei 18 000 Eur.
Apie J. K. sugebÄjimus įtikinamai meluoti ir vaidinti rodo ir bylos nagrinÄjimo teisme metu nustatytas faktas, kad ji melavo, jog ir pati sirgo vÄžiu, o tam, kad Å¡iam melui suteikti tikrovÄs įspÅ«dį, buvo plikai nusiskutusi galvÄ . Tai, kad J. K. buvo suvaidinusi savižudybÄ, patvirtino ir byloje liudytojais apklausti G. A., J. L. ir R. R.. Po J. K. įvykdytų pinigų vagysÄių iÅ¡ E. T. sesers, iÅ¡ A. P., iÅ¡ valytojos, iÅ¡ draugo ir kitų, tam, kad nukreiptų nuo savÄs įtarimÄ ir sukurti turtingos merginos įvaizdį, kuriai neva nereikalingi svetimi pinigai, nukentÄjusioji padirbo netikrÄ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , pagal kurį ji paveldÄjimo bÅ«du yra įgijusi 22,2548 ha žemÄs (duomenys neskelbtini), kurios vertÄ 339 000 Eur.
Kad Å¡i istorija bÅ«tų įtikinama, ji suklastojo FNTT direktoriaus A. M. raÅ¡tÄ neva ta žemÄ buvo parduota Å«kininkui V. F. įgyvendinant Europos SÄ jungos paramos projektÄ , o lÄÅ¡os pervestos į J. K. asmeninÄ sÄ skaitÄ . VÄliau E. T. buvo pateiktas padirbtas SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad J. K. 2019 m. kovo 1 d. į sÄ skaitÄ pervesta 325 777 Eur, iÅ¡ kurių ji 15 000 Eur pervedÄ G. Ž., o 2 000 Eur pervedÄ apmokÄti E. T. bÅ«sto paskolÄ . TaÄiau teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jokios žemÄs J.
K. nebuvo paveldÄjusi ir visi Å¡ie dokumentai yra padirbti, o nuteistajam pervestas tik 1 Eur. Teismas nepagrįstai byloje esanÄių susiraÅ¡inÄjimų nepripažino įrodymais, jų nevertino ir dÄl jų nepasisakÄ. IÅ¡ jų turinio akivaizdu, kad jokiu fiziniu smurtu E. T. niekada J. K. negrasino ir ateityje jo prieÅ¡ jÄ naudoti nesiruoÅ¡Ä. Reikalavimas atlyginti padarytus nuostolius traktuojamas kaip savavaldžiavimas tik esant sÄ lygai, kad reikalaujant yra padaryta didelÄs žalos asmens teisÄms ir teisÄtiems interesams, taÄiau tokios žalos konkreÄiu atveju nebuvo padaryta.
E. T. SMS žinutÄmis reikalavo iÅ¡ J. K. grÄ Å¾inti pinigus už sudaužytÄ automobilį, iÅ¡ jo ir jo sesers pavogtus pinigus, daiktus, taÄiau reikalaudamas jis niekada negrasino, kad naudos neteisÄtus, nusikalstamus bÅ«dus. NukentÄjusios parodymai teisme, kad neva ji savo iniciatyva norÄjo nutraukti ryÅ¡ius su E. T., taÄiau Å¡is grasino už tai jÄ âiÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , sužaloti, apipilti veidÄ rÅ«gÅ¡timiâ ir susidoroti kitais fiziniais bÅ«dais, neatitinka tikrovÄs. Tokių aplinkybių nepatvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai.
PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad J. K. norÄjo palaikyti ryÅ¡ius su E. T., o ne, kaip ji tvirtina, juos nutraukti. IÅ¡ byloje esanÄio susiraÅ¡inÄjimo taip pat matyti, kad E. T. raÅ¡Ä SMS žinutes J. K., jog dÄl jam padarytos žalos kreipsis į teismÄ , į policijÄ , kad jÄ âužmÅ«risâ â pasodins jÄ Ä¯ kalÄjimÄ , t. y. žadÄjo teisÄtomis priemonÄmis iÅ¡sireikalauti iÅ¡ jos jam padarytÄ Å¾alÄ , taÄiau susiraÅ¡inÄjimai SMS žinutÄmis nepatvirtina tariamų J.
K. parodymų, kad E. T. grasino jÄ iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , nužudyti, sužaloti ir pan. Teismas taip pat netinkamai vertino liudytojų G. A., J. L. ir R. R. parodymus. Liudytojai parodÄ, kad matÄ nukentÄjusiÄ jÄ J. K. po konflikto su E. T. iÅ¡bÄganÄiÄ iÅ¡ automobilio, taÄiau nepatvirtino, jog automobilyje prieÅ¡ J. K. E. T. naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ , nes jie automobilyje nebuvo. Jie matÄ J. K. jau iššokusiÄ iÅ¡ automobilio, kuri pagal juos buvo âlabai iÅ¡sigandusi, drebanti, buvo susivÄlusi, drabužiai iÅ¡tampyti, padraskytiâ.
Vienintelis liudytojas, buvÄs automobilyje kartu su E. T., buvo J. K. draugas I. K., kuris nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodÄ, kad E. T., bÅ«nant jiems trims automobilyje, pinigų iÅ¡ J. K. nereikalavo ir jokio fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo. Pasak liudytojo, E. T. J. K. akivaizdoje jam, kaip J. K. draugui, pradÄjo pasakoti apie jos melavimus, apgavystes, vagystes, apie tai, jog E. T. nÄra jos tÄvas, kaip J. K. E. T. jam buvo pristaÄiusi, todÄl J. K., suprasdama, kad ji, jo akivaizdoje yra demaskuojama, labai iÅ¡sigando, pradÄjo blaÅ¡kytis automobilyje, isterikuoti, plÄÅ¡yti drabužius.
Tokius liudytojo parodymus teismas be pagrindo pripažino nepatikimais. I. K. yra J. K. draugas, jos vaiko tÄvas, todÄl byloje nÄra jokio pagrindo manyti, kad jis turi kokį nors suinteresuotumÄ padÄti E. T. iÅ¡vengti atsakomybÄs. Teismas be pagrindo tikÄjo nukentÄjusios J. K. parodymais apie sužalojimų padarymo aplinkybes, nors jų nepatvirtina nei E. T., nei įvykį betarpiÅ¡kai matÄs liudytojas I. K.. Kai E. T. automobilyje J. K. draugo I. K. akivaizdoje pradÄjo pasakoti apie jos melavimus ir apgaudinÄjimus, ji pradÄjo nuteistajam žnaibyti kojÄ , norÄdama jį nutildyti.
Kadangi jisai dÄl žnaibymo jautÄ fizinį skausmÄ , todÄl jis, traukdamas jos rankÄ nuo savo kojos, galÄjo su jos ar su savo ranka netyÄia pataikyti jai į lÅ«pÄ , taÄiau daugiau jis prie J. K. nebuvo prisilietÄs, smÅ«gio alkÅ«ne nesudavÄ ir kaklo nespaudÄ. SužalojimÄ smilkinio srityje J. K. galÄjo pasidaryti Å¡okdama iÅ¡ automobilio ir smilkinio sritimi atsitrenkdama į durelių briaunÄ . Siauros â 0, 6 mm ploÄio ir 5 cm ilgio â kraujosruvos smilkinyje alkÅ«nÄs smÅ«giu nepadarysi.
E. T. parodymus patvirtino liudytojas I. K.. Jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ susitinkant su nuteistuoju, jis su nukentÄjusiÄ ja mylÄjosi, todÄl kraujosruva ant J. K. kaklo galÄjo atsirasti ir intymių santykių tarp jų metu. Byloje nÄra duomenų, paneigianÄių Å¡iÄ aplinkybÄ. Teismas taip pat padarÄ bylos duomenims prieÅ¡taraujanÄiÄ iÅ¡vadÄ , kad susitikimas su J. K. buvo organizuotas E. T., turint tikslÄ reikalauti iÅ¡ jos pinigų. IÅ¡ liudytojo I. K. parodymų matyti, kad jis susitikimÄ su E. T. ir J.
K. organizavo tam, jog įsitikintų, ar iÅ¡ tikrųjų J. K. jam meluoja ir jį apgaudinÄja. Taigi, E. T. tikslas buvo J. K. draugo I. K. praÅ¡ymu, J. K. akivaizdoje, atskleisti jos tikrÄ jį veidÄ , demaskuoti jos melagystes ir apgavystes, įspÄti jos draugÄ apie galimas vagystes. Liudytojas I. K. po Å¡io susitikimo suprato, kad ir jam nukentÄjusioji taip pat melavo ir jį apgaudinÄjo. TodÄl nepagrįstas teismo sprendimas, kad E. T. veiksmai J. K. draugo I. K. ir jos paÄios akivaizdoje iÅ¡sakant nuomonÄ apie jÄ , demaskuojant jos melagystes, atitinka savavaldžiavimo nusikaltimo sudÄtį.
E. T. turÄjo turtinio pobÅ«džio pretenzijų J. K., ne kartÄ Å¾inutÄmis reikalavo, kad ji grÄ Å¾intų, jo nuomone, iÅ¡ jo ir sesers pavogtus pinigus, atlygintų dÄl automobilio sudaužymo ir melavimo bei apgaulÄmis jam padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ , taÄiau jų tarpusavio konfliktas nepasiekÄ baudžiamosios teisÄs ginamų vertybių pavojingumo (kasacinÄs nutartys Nr. 2A-7-2/2010, Nr. 2K-383/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-207-677/2015 ir kt.). Nuteistojo veiksmuose nÄra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų savavaldžiavimo sudÄties požymių.
J. K. veiksmai, kaltinant E. T. prievartavus iÅ¡ jos turtÄ , yra eilinÄ jos melagystÄ ir vaidyba, bÅ«dinga jai atsidÅ«rus kritinÄse situacijose. Apeliaciniame skunde nukentÄjusiosios J. K. atstovas praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį: E. T. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad jis, neturÄdamas teisÄto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinÄ prievartÄ ir fizinį smurtÄ prievartavo turtÄ , o bÅ«tent: jis, bÅ«damas iÅ¡ anksto sutarÄs susitikti su I.
K., kuris turÄjo atvažiuoti kartu su J. K. pakalbÄti apie tarpusavio santykius, 2020 m. gegužÄs 20 d., nuo 18 iki 19 val., aikÅ¡telÄje prie restorano â(duomenys neskelbtini)â, esanÄio (duomenys neskelbtini), įsÄdÄs į I. K. vairuojamÄ automobilį âFord Focus C-Maxâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinÄs sÄdynÄs Å¡alia nukentÄjusiosios J. K., I. K. pradÄjus važiuoti (duomenys neskelbtini) link, J. K. pasakius, jog nekalbÄs, pagrasino, kad įmes į bagažinÄ ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kur užkas.
J. K. pradÄjus Å¡auktis pagalbos, sudavÄ vienÄ smÅ«gį kumÅ¡Äiu į veidÄ , pagrasino, kad jÄ apipurkÅ¡ aÅ¡arinÄmis dujomis, atvažiavus į aikÅ¡telÄ, esanÄiÄ prieÅ¡ais VšĮ â(duomenys neskelbtini)â, adresu: (duomenys neskelbtini), trenkÄ alkÅ«ne J. K. į deÅ¡inį smilkinį, pasakÄ, kad tuoj atvažiuos jo draugai ir jÄ iÅ¡veÅ¡, pridÄjo J. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ prie lÅ«pų ir reikalavo į diktofonÄ pasakyti, kad Å¡i jam skolinga 30 000 Eur, o nukentÄjusiajai atsakius, kad nesakys, suÄmÄs rankomis už kaklo, jį spaudÄ, tokiu bÅ«du J.
K. padarÄ kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, nubrozdinimÄ virÅ¡utinÄje lÅ«poje, kraujosruvÄ kaklo priekyje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais veiksmais vertÄ nukentÄjusiÄ jÄ J. K. perduoti jam didelÄs vertÄs turtÄ â 30 000 Eur sumÄ , bei paskirti jam laisvÄs atÄmimo bausmÄ, ne mažesnÄ nei 4 (ketverius) metus, bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose. Apeliantas skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai E. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ioje byloje nenustatyta, kad jis kaltinime nurodytÄ dienÄ ar kitu laiku bÅ«tų turÄjÄs kokį nors teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ nukentÄjusiosios turto.
Teismas teisingai nustatÄ, kad E. T. kaltinime nurodytoje vietoje, nurodytu laiku vartojo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ psichinÄ ir fizinÄ prievartÄ , sužalojo jÄ , vartodamas prievartÄ prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ reikalavo, jog pastaroji pripažintų, kad skolinga jam 30 000 Eur, reikalavo į diktofonÄ pasakyti, jog nukentÄjusioji jam skolinga tokiÄ pinigų sumÄ , taÄiau padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad âkaltinamasis reikalavo pripažinti skolÄ bÅ«tent už sudaužytÄ jo automobilį ir neatlygintÄ Å¾alÄ â.
E. T., atlikdamas smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ , jÄ sužalodamas, prievartavo iÅ¡ jos turtÄ , o tokio elgesio motyvai buvo savanaudiÅ¡ki. Jis kerÅ¡ijo nukentÄjusiajai, kad ji jį paliko ir buvo pradÄjusi gyventi su kitu jaunu vyriÅ¡kiu, nuo kurio po to susilaukÄ kÅ«dikio. Be to, E. T. vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ , jai bÅ«nant nÄÅ¡Äiai. NukentÄjusiosios neÅ¡tumas matÄsi, todÄl vien tik dÄl Å¡ios aplinkybÄs nuteistasis nusipelnÄ griežtesnÄs bausmÄs. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentÄjusiosios atstovo skundÄ â atmesti.
Prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo ir jo gynÄjo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentÄjusiosios atstovo â tenkinti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir iÅ¡vados NukentÄjusiosios J. K. atstovo advokato D. SvirinaviÄiaus apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo E. T. ir jo gynÄjo M. GirdiuÅ¡o apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendis keistinas dÄl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, neteisingo nusikaltimo įvykio aplinkybių nustatymo ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
TeisÄjų kolegija, įvertinusi, kad nuteistasis, jo gynÄjas ir nukentÄjusiosios atstovas skunduose nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dÄl E. T. kaltÄs padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, dÄl abiejų apeliacinių skundų argumentų pasisako bendrai, tuo paÄiu vertindama ir individualius konkretaus skundo argumentus. DÄl BPK 20 straipsnio pažeidimo ir E. T. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį BPK 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ginant žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus, privalu ne tik greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, taÄiau ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas.
Taigi, siekiant asmenį pripažinti kaltu dÄl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, bylos įrodymų visuma turi leisti daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dÄl jo kaltÄs. Pirmosios instancijos teismas E. T. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteisÄ už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinÄ ir fizinÄ prievartÄ , J. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , savavaliÅ¡kai vykdÄ ginÄijamÄ , bet nerealizuotÄ tariamÄ savo teisÄ, t. y. atvirai vertÄ nukentÄjusiÄ jÄ grÄ Å¾inti skolÄ bei padarÄ didelÄ Å¾alÄ jos teisÄms ir teisÄtiems interesams.
Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynÄjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinÄmis bylos aplinkybÄmis, tvirtina, kad nuteistojo veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudÄties, nes E. T., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai nevykdÄ ginÄijamos, bet nerealizuotos tariamos savo teisÄs į 30 000 Eur skolÄ . NukentÄjusiosios atstovas tvirtina, kad E. T. neturÄjo teisinio pagrindo iÅ¡ J. K. reikalauti 30 000 Eur žalos atlyginimo, todÄl jo veiksmai sudaro ne savavaldžiavimo, o nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudÄtį.
TeisÄjų kolegija, atlikusi papildomÄ tyrimÄ (apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje apklaususi nuteistÄ jį E. T., nukentÄjusiÄ jÄ J. K., teismo medicinos ekspertus G. A. C., P. P., iÅ¡tyrusi kitÄ raÅ¡ytinÄ bei garsinÄ bylos medžiagÄ ), iÅ¡ naujo įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , sprendžia, kad apeliantai skunduose pagrįstai teigia, kad apygardos teismas savo iÅ¡vadų dÄl nuteistojo kaltumo padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ neparÄmÄ visapusiÅ¡ku iÅ¡tirtų bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių viseto vertinimu, ir tai lÄmÄ netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ .
BK 181 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybÄ nustatyta tam, kas neturÄdamas teisÄto pagrindo atvirai <...> savo <....> naudai vertÄ kitÄ asmenį <...> perduoti turtÄ , suteikti jam turtinÄ teisÄ <...>, panaudodamas fizinį smurtÄ <...>, ir jam padarÄ didelÄs turtinÄs žalos, o BK 294 straipsnio 2 dalyje â tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdÄ ginÄijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisÄ, panaudodamas psichinÄ ar fizinÄ prievartÄ nukentÄjusiam <..> ir padarÄ didelÄs žalos jo teisÄms ar teisÄtiems interesams.
TeisÄs doktrinoje ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto prievartavimo nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusÄ sudaro neteisÄtas vertimas suteikti turtinÄ naudÄ kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinÄ prievartÄ . Vertimo neteisÄtumas reiÅ¡kia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumÄ . Jeigu kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausanÄiÄ turtinÄ teisÄ (tikrÄ ar tariamÄ ) veika nekvalifikuojama kaip turto prievartavimas, taÄiau gali sudaryti savavaldžiavimo požymius.
Vertimas perduoti turtÄ pasireiÅ¡kia kaip perdavimas nukentÄjusiajam informacijos apie bÅ«tinumÄ atlikti veiksmÄ , dÄl kurio jis neatlygintinai neteks savo materialaus turto (pvz., pinigų) kaip nuosavybÄs arba valdymo objekto arba kaltininkas ar asmuo, kurio interesais jis veikia, įgaus faktinį perduoto turto valdymÄ . Vertimas suteikti turtinÄ teisÄ gali pasireikÅ¡ti kaip vertimas atlygintinai arba neatlygintinai patvirtinti tam tikrÄ juridinį faktÄ . Tuo tarpu, savavaldžiavimo atveju, veika pasireiÅ¡kia, kaip savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens neįgyvendintos (tiek ginÄijamos, tiek pripažįstamos) teisÄs (tikros arba tariamos), vykdymas.
Kaltininkas ar asmuo, kurio interesais veikia kaltininkas, visada yra tikro arba tariamo teisinio santykio subjektas. NenustaÄius tokio santykio, kaltininko pavojingi veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. TeisÄs vykdymo savavaliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisÄs įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka geros moralÄs, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-167/2008; Nr. 2K-308-976/2018).
Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodÄs, kad esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamÄ veikÄ nuo savavaldžiavimo nusikaltimo, yra vertimo perduoti turtÄ pagrindo (ne)teisÄtumas, nenukrypo nuo teisÄs doktrinoje ir formuojamoje teismų praktikoje pateiktų aptartų iÅ¡aiÅ¡kinimų. TaÄiau, prieÅ¡ingai, negu laikosi pozicijos skunde nukentÄjusiosios atstovas, apygardos teismas, teisingai nustatÄs, kad E. T. nukentÄjusiajai turimos tam tikros turtinÄs pretenzijos, susijusios su nepataisomai pastarosios sugadinta nuteistajam priklausanÄia transporto priemone, neatlyginta kita žala, nesudaro turto prievartavimo požymių, vis dÄlto nepagrįstai jo veiksmus perkvalifikavo iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį, nes, teisÄjų kolegijos vertinimu, E. T. veiksmuose nÄra ir BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties.
IÅ¡ apskųstojo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nustatydamas nagrinÄjamo įvykio faktines aplinkybes, rÄmÄsi: nukentÄjusiosios J. K., iÅ¡ dalies nuteistojo E. T. ir liudytojo I. K. paaiÅ¡kinimais, taip pat liudytojų G. A., E. L., R. R., I. K., L. A., A. B., N. K., R. P., J. V. parodymais, įvykio vietos, vaizdo įrašų apžiÅ«rų, savarankiÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolų duomenimis, specialistų iÅ¡vadomis, eksperto G.
A. C. paaiÅ¡kinimais teisme ir kita bylos raÅ¡ytine medžiaga. NukentÄjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad ji, pamaÄiusi nuteistÄ jį, labai iÅ¡sigando. E. T., įsÄdÄs į automobilį, kuriame sÄdÄjo I. K., jai pradÄjo grasinti, todÄl ji pro pravirÄ automobilio langÄ , ÄmÄ Å¡auktis pagalbos. Tuomet E. T. deÅ¡inÄs rankos kumÅ¡Äiu sudavÄ jai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , pataikydamas į nosį ir lÅ«pÄ , dÄl to pradÄjo bÄgti kraujas. VÄliau, pridÄjÄs telefonÄ prie lÅ«pų, liepÄ nukentÄjusiajai sakyti, kad ji jam skolinga 30 000 Eur.
Kai nukentÄjusioji nuteistajam atsakÄ, kad ji to nesakys, jis vienÄ kartÄ kairÄs rankos alkÅ«ne jai sudavÄ Ä¯ deÅ¡inÄ galvos pusÄ, pataikydamas tiesiai į smilkinį. Jai labai skaudÄjo, pasidarÄ silpna. Tada E. T. abejomis rankomis suÄmÄ jai už kaklo ir jį spaudÄ iki tol, kol I. K. persÄdo į automobilio galÄ ir atitraukÄ E. T. rankas nuo jos kaklo. Kai I. K. grįžo į vairuotojo vietÄ , ji, nutaikiusi momentÄ , atsirakino duris ir puolÄ bÄgti iÅ¡ automobilio. E. T. ranka sugriebÄ jÄ už megztinio ir traukÄ Ä¯ save.
Ji bandÄ iÅ¡sinerti iÅ¡ megztinio ir jai pavyko iÅ¡trÅ«kti. NukentÄjusioji nubÄgo arÄiausiai stovinÄio automobilio ir į jį atsisÄdo. Ten buvo dvi merginos, kurių ji papraÅ¡Ä pagalbos (t. 1, b. l. 1â4, 73â75, 114â119). Teisme J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiÅ¡kino, kad E. T. automobilyje jai kumÅ¡Äiu trenkÄ Ä¯ veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ , iÅ¡ kurios pradÄjo bÄgti kraujas. Nuteistasis ÄmÄ jÄ kaltinti įvairiomis vagystÄmis, kad ji âiÅ¡neÅ¡Ä jo Å¡aibasâ ir, įjungÄs telefonÄ , liepÄ pripažinti, jog ji jam skolinga 30 000 Eur.
NukentÄjusiajai atsisakius pripažinti, kad ji jam skolinga 30 000 Eur, E. T. trenkÄ jai alkÅ«ne į pakaušį, taip pat į smilkinį, todÄl ji trumpam prarado sÄ monÄ. Po to jis jÄ ÄmÄ smaugti. Tuomet į automobilio galÄ persÄdo I. K. ir atitraukÄ nuteistojo rankas nuo nukentÄjusiosios. VÄliau, kai ji lipo iÅ¡ automobilio, E. T. jÄ griebÄ už rÅ«bų ir bandÄ sulaikyti. NukentÄjusioji iÅ¡siverÅ¾Ä iÅ¡ automobilio ir nubÄgo prie Å¡alia stovinÄio kito automobilio, kuriame sÄdÄjo nepažįstamos merginos, kurių ji papraÅ¡Ä pagalbos (t. 6, b. l. 65â69).
E. T. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai neigÄ smurtavÄs prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ ir tvirtino, kad jam įsÄdus į I. K. vairuojamÄ automobilį Å¡alia J. K. ir su ja pasisveikinus bei paklausus, ar jis yra jos tÄtis, nieko neatsakiusi pastaroji ÄmÄ nuteistajam žnybti į kojÄ , o pasakius, kad viskÄ pavieÅ¡ins socialiniuose tinkluose, atnaujins bylÄ , atiduos teisÄsaugai jos pavogtas pinigines ir pan., nukentÄjusiajai prasidÄjo isterija, ji ÄmÄ Å¡aukti âgelbÄkitâ, veržÄsi iÅ¡ važiuojanÄio automobilio, todÄl apeliantas, tempdamas nukentÄjusiÄ jÄ už megztinio, norÄjo jÄ sulaikyti, jog ji neiššoktų iÅ¡ automobilio.
I. K., persÄdÄs į automobilio galÄ prie nukentÄjusiosios, bandÄ jÄ raminti, taÄiau nukentÄjusioji buvo apimta isterijos, muistÄsi, draskÄsi, plÄÅ¡Äsi drabužius, plaukus, veržÄsi iÅ¡ automobilio. Nuteistasis neneigia, kad jis, prievarta laikydamas J. K. už drabužių ir jÄ temdamas, galÄjo jai padaryti sužalojimÄ kaklo srityje. Be to, nukentÄjusioji gnybo E. T. į kojÄ , todÄl jis jÄga bandÄ atitraukti jos rankÄ nuo savo kojos ir taip J. K. pati savo ar jo ranka netyÄia galÄjo trinktelÄti sau į veidÄ , o vÄliau, I.
K., iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio ir uždarydamas dureles, kai J. K. veržÄsi iÅ¡ automobilio, netyÄia automobilio durelÄmis trinktelÄjo jai į galvÄ (t. 4, b. l. 83â87, 91; t. 6, b. l. 74â85; t. 8, b. l. 35â45). Liudytoju apklaustas I. K. parodÄ, kad J. K., pamaÄiusi E. T., atrodÄ pasimetusi ir iÅ¡ karto pradÄjo isterikuoti, ÄmÄ rÄkti, bandÄ iššokti iÅ¡ važiuojanÄio automobilio. E. T. jÄ sugriebÄ, kad ji neiššoktų. Tuomet liudytojas persÄdo į galÄ ir bandÄ raminti nukentÄjusiÄ jÄ .
NukentÄjusioji nenurimo, plÄÅ¡Ä liudytojo rÅ«bus. Liudytojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. IÅ¡ paskos rÄkdama âgelbÄkitâ iÅ¡bÄgo ir J. K., taÄiau jos niekas nemuÅ¡Ä, tik norÄjo jÄ sulaikyti. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo E. T., kuris sekÄ paskui jÄ , taÄiau ji įsÄdo į kitÄ automobilių aikÅ¡telÄje stovÄjusiÄ transporto priemonÄ ir iÅ¡važiavo. Liudytojas negirdÄjo, kad E. T. automobilyje iÅ¡ J. K. bÅ«tų reikalavÄs pinigų, nematÄ, kada ir kaip buvo sužalota J.
K. lÅ«pa, veidas. Visų E. T. veiksmų sÄdÄdamas automobilio priekyje galÄjo ir nematyti. Jo nuomone, J. K. galÄjo patirti sužalojimus, kai ji muistÄsi automobilyje norÄdama iÅ¡trÅ«kti (t. 2, b. l. 5â6, 8â9; t. 6, b. l. 103â111). Aptarti nukentÄjusiosios J. K., nuteistojo E. T. ir liudytojo I. K., t. y. tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai apie esmines 2020 m. gegužÄs 20 d. įvykio aplinkybes iÅ¡ esmÄs nesutampa tarpusavyje dÄl pareikÅ¡tų grasinimų, reikalavimo pripažinti, kad J.
K. yra skolinga E. T. 30 000 Eur, dÄl fizinio smurto naudojimo ir J. K. patirtų sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ E. T. ir I. K. parodymų, jie su nukentÄjusiÄ ja buvo artimuose asmeninio pobÅ«džio santykiuose: E. T. gyveno su J. K. kaip sugyventinis iki įvykio, o I. K. jos sugyventiniu buvo inkriminuoto įvykio metu. TodÄl I. K., pasikvietÄs į savo automobilį E. T., norÄjo galutinai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentÄjusioji jam sakÄ tiesÄ , kad E. T. jai yra tik tÄvas, o ne sugyventinis.
SupratÄs, kad J. K. naujajam sugyventiniui I. K. nesako tiesos apie buvusius ankstesnius tarpusavio santykius, E. T. jautÄsi J. K. įžeistas ir iÅ¡naudotas. TodÄl įlipÄs į automobilį I. K. praÅ¡ymu, jo akivaizdoje siekÄ naujajam sugyventiniui atskleisti tikrÄ jį nukentÄjusiosios moralinį veidÄ , turÄdamas tikslÄ , dalyvaujant J. K., papasakoti apie jos visas melagystes ir vagystes, kurias nuteistasis patyrÄ gyvendamas su ja kaip sugyventinis, o ne kaip jos tÄvas, kaip savo naujam draugui jį pristatinÄjo buvusi sugyventinÄ J.
K.. Nuteistasis žinojo, kad nukentÄjusioji pinigų neturi, todÄl jokios padarytos žalos atlyginimo iÅ¡ jos nesitikÄjo. NukentÄjusioji apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje tvirtino, kad E. T., pykdamas, jog ji pradÄjo gyventi su kitu, liepÄ jai sakyti, kad yra skolinga 30 000 Eur. Apygardos teismas, grįsdamas E. T. kaltÄ dÄl inkriminuoto savavaldžiavimo padarymo, E. T., I. K. ir J. K. parodymus apie įvykio aplinkybes turÄjo gretinti tarpusavyje ir vertinti itin atsargiai bei remtis jais tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys.
Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad E. T. I. K. vairuojamame automobilyje susitikimo su J. K. metu reikalaudamas pripažinti, jog ji nuteistajam skolinga 30 000 Eur, vykdÄ savo tariamÄ turtinÄ teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , iÅ¡ esmÄs rÄmÄsi tik nukentÄjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentÄjusiojo parodymais. NukentÄjusiojo parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys, teismo pripažinti įrodymais.
PanaÅ¡ios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje, pagal kuriÄ nukentÄjusiojo parodymai įrodymais pripažįstami tik tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje arba ikiteisminio tyrimo teisÄjui ir kai jie patys kiekvienas atskirai bei vertinant kitų įrodymų kontekste nekelia jokių pagrįstų abejonių (kasacinÄ nutartis Nr. 2K-73-689/2019).??? Kaip minÄta, nukentÄjusioji J. K. proceso metu nurodÄ, kad E. T., įsÄdÄs į automobilį, ÄmÄ jÄ kaltinti įvairiomis vagystÄmis, jog ji pavogÄ iÅ¡ jo pinigus, ir, įjungÄs telefonÄ , liepÄ pripažinti, kad ji jam skolinga 30 000 Eur.
Liudytoja L. A. parodÄ, kad jai J. K. pasakojo, jog įvykio dienÄ Ä¯ automobilį, kurį vairavo I. K., įsÄdÄs E. T., nukentÄjusiajai grasino ir liepÄ pripažinti, kad J. K. jam skolinga 20 000â30 000 Eur, kad E. T. tampÄ nukentÄjusiÄ jÄ už megztinio, rankų bei smaugÄ. Liudytoja N. K. nurodÄ, kad iÅ¡ sesers R. P. ji sužinojo, jog J. K. užpuolÄ ir sužalojo E. T.. Jis nukentÄjusiÄ jÄ muÅ¡Ä, smaugÄ, kiÅ¡o prie veido mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , liepdamas pasakyti, jog J.
K. jam skolinga 30 000 Eur. Liudytoja R. P. paaiÅ¡kino, kad jai įvykio dienÄ paskambinusi J. K. pasakÄ, jog E. T. jÄ I. K. automobilyje sumuÅ¡Ä ir praÅ¡Ä pripažinti, kad nukentÄjusioji nuteistajam skolinga 30 000 Eur už sudaužytÄ automobilį, praÅ¡Ä atvažiuoti jÄ pasiimti. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimų, jos patvirtino J. K. joms papasakotas įvykio aplinkybes apie E. T. reikalavimÄ pripažinti, kad nukentÄjusioji pastarajam skolinga 20 000â30 000 Eur ir jo prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ vartotÄ smurtÄ .
Å ios liudytojos J. K. ir E. T. konflikto aplinkybių tiesiogiai nematÄ ir nurodÄ tas aplinkybes, kurias sužinojo iÅ¡ nukentÄjusiosios jau po įvykio. TaÄiau nukentÄjusiosios J. K. parodymus, kad E. T. įvykio metu reikalavo gražinti skolÄ , grasindamas jai fiziniu smurtu, paneigia nuteistojo E. T. ir byloje liudytoju apklausto nukentÄjusiosios vaiko tÄvo I. K., kuris įvykio metu buvo tame paÄiame automobilyje, parodymai. IÅ¡ E. T. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis I. K. iniciatyva sutiko susitikti su I.
K. turÄdamas tikslÄ , jog bÅ«tų atskleistos jos melagystÄs apie buvusius tarpusavio santykius, o nesiekdamas turtinÄs naudos â J. K. vieÅ¡o E. T. teisÄs į 30 000 Eur dydžio skolÄ pripažinimo I. K. akivaizdoje. Å ioje byloje E. T. buvo apklausiamas kelis kartus, taÄiau duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nÄ karto nenurodÄ, kad jis su J. K. automobilyje aptarÄ ir tarpusavio turtinių pretenzijų klausimÄ . Apklausiamas apeliacinÄs instancijos teisme E. T. tvirtino, kad jis nereikalavo, jog J.
K. pripažintų esanti jam skolinga 30 000 Eur, ir nurodÄ, kad automobilyje kalbos apie pinigus nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad J. K. jam buvo skolinga už eismo įvykyje nepataisomai sugadintÄ 15 000 Eur vertÄs automobilį, 3 000 Eur, kuriuos ji pavogÄ iÅ¡ apelianto sesers, apie 2 700 Eur, kuriuos pavogÄ iÅ¡ jo draugo ir pinigus, skirtus nukentÄjusiosios tÄvo tariamam gydymui, t. y. iÅ¡ viso apie 40 000 Eur, taÄiau žinodamas, kad ji pinigų neturi, realiai iÅ¡ jos niekada nesitikÄjo žalos atlyginimo.
Nuteistasis pažymÄjo, kad tik J. K. naujo draugo iniciatyva susitiko su I. K. ir J. K., nes norÄjo atskleisti jos melagystes ir tikÄjosi, jog jį pamaÄiusi, ji nustos meluoti I. K., kad E. T. yra jos tÄvas (t. 4, b. l. 83â87, 91; t. 6, b. l. 74â85; t. 8, b. l. 35â45). Tokius nuteistojo parodymus patvirtina liudytojo I. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posÄdyje, kad jam J. K. teigÄ, jog E. T. yra jos tÄvas, kuris dirba Vokietijoje. VÄliau liudytojas sužinojo, kad nuteistasis nÄra nukentÄjusiosios tÄvas, o yra jos buvÄs draugas.
Liudytojas savo iniciatyva susitiko su E. T., kuris jam papasakojo apie įvairias J. K. melagystes ir vagystes, todÄl jie susitarÄ su J. K. padaryti akistatÄ , kad ji pati tai pripažintų. Liudytojas parodÄ, kad jis negirdÄjo, jog E. T. iÅ¡ J. K. bÅ«tų reikalavÄs 30 000 Eur ar jai grasinÄs, taÄiau girdÄjo, jog E. T., sÄdÄdamas Å¡alia J. K., iÅ¡ jos Å¡aipÄsi, klausdamas, kas jis jai toks, užduodamas ir kitus klausimus, susijusius su jos melagystÄmis (t. 2, b. l. 5â6, 8â9; t. 6, b. l. 103â111).
Apygardos teismas kritiÅ¡kai vertino aptartus E. T. ir I. K. parodymus, motyvuodamas jų suinteresuotumu bylos baigtimi, taÄiau nenurodÄ jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti I. K. parodymų patikimumu. Bylos duomenimis, E. T. 2020 m. gegužÄs 21 d. ir 2020 m. gegužÄs 22 d. parodymus duoti atsisakÄ. Jis 2020 m. gegužÄs 22 d. buvo suimtas. I. K. parodymus pirmÄ kartÄ davÄ 2020 m. gegužÄs 22 d., t. y. kai apeliantas buvo suimtas. Byloje nÄra jokių duomenų, kurie tvirtintų apie nuteistojo ir Å¡io liudytojo artimus santykius, ir kad jie po įvykio savo parodymus tarpusavyje derino.
I. K., kaip tiesioginis liudytojas, pirmas duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir E. T., kuris parodymus apie įvykį davÄ tik 2020 m. birželio 9 d. Apklausiamas I. K. nurodÄ, kad nagrinÄjamo įvykio metu jis sÄdÄjo automobilio priekyje ir buvo suinteresuotas klausytis ir iÅ¡girsti tarp J. K. ir E. T. vykusį pokalbį, t. y. kÄ pasakys J. K., iÅ¡girdusi E. T. žodžius. Taigi, byloje nÄra pagrindo sprÄsti, kad E. T. reikalavimo pripažinti skolÄ ar reiÅ¡kiamų grasinimų naudoti fizinÄ prievartÄ jis galÄjo negirdÄti.
Be to, jis nurodÄ, kad visų nuteistojo veiksmų galÄjo nematyti, nes sÄdÄjo automobilio priekyje, o J. K. su E. T. â ant galinÄs automobilio sÄdynÄs. Å io liudytojo parodymai yra tiesioginis įrodymų Å¡altinis. I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino tas paÄias įvykio aplinkybes, bÅ«damas prisiekÄs dÄl atsakomybÄs už žinomai melagingų parodymų davimÄ . NukentÄjusioji apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje aiÅ¡kino, kad, jos manymu, E. T. priklausÄ kažkokiai nusikalstamai grupuotei, o I.
K. tokiu bÅ«du siekÄ E. T. palankumo, taÄiau tokių jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Tokių duomenų apeliantÄ su skundu taip pat nepateikÄ. TodÄl apygardos teismas neturÄjo pagrindo I. K. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir, nustatydamas įvykio aplinkybes, prioritetÄ teikti nukentÄjusiosios J. K. parodymams, kaip E. T. kaltÄ dÄl savavaldžiavimo patvirtinanÄiam įrodymui. Esant tokioms aplinkybÄms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukentÄjusiosios parodymus vertino nevisapusiÅ¡kai, jų tarpusavyje negretino su visais įrodymais, nejungÄ jų į loginÄ sekÄ nustatytų įvykio aplinkybių kontekste ir tokiu bÅ«du pažeidÄ BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
TodÄl pagrįstais pripažįstami nuteistojo ir jo gynÄjo skundo argumentai, kad teismas neturÄjo pagrindo abejoti liudytojo I. K. parodymais ir sprÄsti, jog jis, bÅ«damas J. K. vaiko tÄvu, siekdamas palengvinti E. T. teisinÄ padÄtį, tyÄia neigÄ nukentÄjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, kad nuteistasis, naudodamas grasinimus ir fizinį smurtÄ , reikalavo grÄ Å¾inti 30 000 Eur skolÄ . BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veikia padaroma tik tyÄia. Veikdamas tiesiogine tyÄia, kaltininkas suvokia, kad savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdo savo ar kito asmens teisÄ, numato, jog dÄl to bus padaryta didelÄs žalos nukentÄjusiojo teisÄms ir teisÄtiems interesams, ir Å¡ių padarinių nori.
Esant netiesioginei tyÄiai, kaltininkas, numatydamas minÄtų padarinių atsiradimo galimybÄ, jų nenori, taÄiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susijÄ su objektyviaisiais, todÄl kaltÄs turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ . KaltÄs forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį ir situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti.
Apelianto E. T. parodymai teisme (t. 6, b. l. 74â85; t. 8, b. l. 35â45), taip pat byloje esantys susiraÅ¡inÄjimai SMS žinutÄmis tarp nuteistojo ir nukentÄjusiosios (t. 1, b. l. 81â83; t. 2, b. l. 91â146; t. 6, b. l. 3â57) rodo, kad E. T. turÄjo tam tikrų turtinio pobÅ«džio priekaiÅ¡tų J. K. dÄl sudaužyto jo automobilio ir kitų, jo nuomone, patirtų nuostolių. TaÄiau Å¡ie duomenys patys savaime nepatvirtina aplinkybÄs, kad E. T. inkriminuoto įvykio metu siekÄ sprÄsti ar net sprendÄ tarp jo ir J.
K. egzistuojanÄius tikrus ar tariamus turtinius teisinius santykius, t. y. savavaliÅ¡kai vykdÄ savo tariamÄ turtinÄ teisÄ. IÅ¡ anksÄiau aptartų E. T. ir liudytojo I. K. parodymų matyti, kad nagrinÄjamo įvykio atveju E. T. susitikimo su J. K. tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti ne turtinius, o anksÄiau egzistavusius tarpusavio asmeninius santykius, jog aiÅ¡kinimosi metu bÅ«tų atskleisti nukentÄjusiosios asmenybÄs bÅ«do bruožai, atskleista J. K. melagingai pateikta naujajam draugui anksÄiau turÄtų artimų santykių istorija su E. T. ir pan., o ne E. T. reikalavimas, kad J.
K. I. K. akivaizdoje patvirtintų E. T. turtinÄ teisÄ Ä¯ 30 000 Eur dydžio sumÄ . ApeliacinÄs instancijos teisme J. K. paaiÅ¡kino, kad, jos nuomone, jeigu ji bÅ«tų grįžusi gyventi pas E. T., jis jai nebÅ«tų liepÄs pripažinti, jog ji jam skolinga 30 000 Eur (t. 8, b. l. 35â45). Å i aplinkybÄ neprieÅ¡tarauja tam, kad pati J. K. šį reikalavimÄ suprato ne kaip E. T. iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¾alos atlyginimo reikalavimÄ , o kaip norÄ susigrÄ Å¾inti nukentÄjusiÄ jÄ . Taigi, netgi darant prielaidÄ , kad nuteistasis I.
K. akivaizdoje pasakÄ: ,,pripažink, kad esi man skolinga 30 000 Eurâ, nagrinÄjamo pokalbio metu E. T. iÅ¡sakant ir visas, jo manymu, bendro gyvenimo laikotarpiu buvusias nukentÄjusiosios melagystes, jo pasakytoji frazÄ J. K., teisÄjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo sprÄsti, kad Å¡ie nuteistojo veiksmai, juos vertinant bylos aplinkybių kontekste, atitinka BK 294 straipsnio 2 dalies objektyviuosius požymius. Nors J. K. proceso metu ir tvirtino, kad E. T. sakÄ âpripažink, jog esi man skolinga 30 000 Eurâ, taÄiau byloje nepaneigta, kad Å¡i frazÄ, kurios nepatvirtino I.
K., net jei ji iÅ¡ tiesų buvo pasakyta, galÄjo reikÅ¡ti tik E. T. nuoskaudÄ , jog J. K. jį materialiai iÅ¡naudojusi paliko, nes iÅ¡ I. K. bei nuteistojo E. T. parodymų matyti, kad jų suorganizuoto pokalbio su J. K. tikslas buvo atskleisti nukentÄjusiosios, kaip buvusios sugyventinÄs, nesÄ Å¾iningumÄ jai pradÄjus gyventi su kitu gyvenimo draugu. Taigi, bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad žodžių ,,pripažink, kad esi man skolinga 30 000 Eurâ turinys galÄjo bÅ«ti susijÄs su dviejų vyrų ketinimu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentÄjusioji, su kuria jie tam tikru laiku artimai bendravo, buvo sÄ Å¾ininga, jÄ demaskuoti ir galimai pažeminti, o ne su kokiu nors turtiniu reikalavimu.
Asmeninio pobÅ«džio santykius ir jų aiÅ¡kinimÄ si tarpusavyje reglamentuoja moralÄs normos. Jie nÄra baudžiamosios teisÄs reguliavimo dalykas iki tol, kol tokių santykių aiÅ¡kinimosi metu nÄra pažeidžiami baudžiamuoju įstatymu saugomi gÄriai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡dÄstytų aplinkybių neįvertino, todÄl, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. T., nukentÄjusiajai sakydamas ,,pripažink, kad esi skolinga man 30 000 Eurâ, realizavo savavaldžiavimo objektyviÄ jÄ pusÄ â savavaliÅ¡kai vykdÄ savo tariamÄ teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , nesilaikydamas įstatymais ir kitais teisÄs aktais nustatytos tvarkos.
Nuteistojo minÄti veiksmai neatitinka savavaldžiavimo objektyviosios pusÄs požymių. Juose nÄra Å¡io nusikaltimo sudÄties. Esant nustatytoms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija iÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio, kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis, Å¡alina nustatytas aplinkybes, kad E. T., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasindamas, savavaliÅ¡kai vykdÄ ginÄijamÄ , bet nerealizuotÄ tariamÄ savo teisÄ, t. y. atvirai vertÄ nukentÄjusiÄ jÄ J. K. grÄ Å¾inti skolÄ . ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužÄs 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J.
K. buvo nustatyti trys kÅ«no sužalojimai, t. y. kraujosruva deÅ¡inio smilkinio srityje, nubrozdinimas virÅ¡utinÄje lÅ«poje ir kraujosruva kaklo priekyje. Taigi, iÅ¡vadoje sužalojimų nosies ir pakauÅ¡io srityje, kaip buvo nurodžiusi J. K., nenustatyta. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentÄjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Å ioje iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobÅ«dis leidžia teigti, kad jie galÄjo bÅ«ti padaryti 2020 m. gegužÄs 20 d., apie 17 val., užduotyje nurodytomis aplinkybÄmis: automobilio salone konflikto metu J.
K. buvusiam draugui sudavus jai vienÄ kartÄ kairÄs rankos alkÅ«ne smÅ«gį į deÅ¡inÄs pusÄs žandÄ bei vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu į veido sritį ir prakirtus lÅ«pÄ , taip pat suÄmus abiem rankom už kaklo ir jį spaudžiant (t. 1, 88â89, 91). TaÄiau specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis, kurie nagrinÄjamoje byloje neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad minÄtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus J.
K. patyrÄ bÅ«tent jos nurodytomis aplinkybÄmis (t. 1, b. l. 1â4, 73â75, 114â119; t. 6, b. l. 65â69). IÅ¡ prie bylos pridÄtos konsultacinÄs specialisto iÅ¡vados Nr. 0019/22 matyti, kad deÅ¡inio smilkinio srityje J. K. nustatytas sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas pailgos formos kietu buku daiktu, kuris kontaktavo su labiausiai atsikiÅ¡usiomis veido dalimis, t. y. veido sriÄiai atsitrenkiant į automobilio durelių briaunÄ , durelių statramstį ar kitÄ siaurÄ vertikalų daiktÄ , o ne suduodant smÅ«gį alkÅ«ne.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje buvo pareikalauta ir iÅ¡tirta teismo medicinos eksperto G. A. C. nukentÄjusiosios tyrimo metu padaryta foto nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad nustatytas sužalojimas deÅ¡inio skruosto â smilkinio srityje yra siauros, pailgos formos. KonsultacinÄ specialisto iÅ¡vadÄ pateikÄs ekspertas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje patvirtino, kad toks sužalojimas yra bÅ«dingas ne padarytam kontaktuojant su apvalios formos alkÅ«ne, o siauru pailgu kietu daiktu, kuriuo galÄjo bÅ«ti ir automobilio durelių statramstis ar durelių briauna.
VirÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄs kairÄje esantis nubrozdinimas galÄjo atsirasti dÄl lÅ«pos džiÅ«vimo pavasarį arba paÄiai nukentÄjusiajai susikandant. Kraujosruva kaklo srityje padaryta ne smaugiant, o kietu buku daiktu, nes smaugimo metu bÅ«tų likÄ pirÅ¡tų žymÄs kitoje kaklo pusÄje (t. 8, b. l. 67â73). ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje teismo medicinos ekspertas G. A. C. patvirtino ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužÄs 21 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), taÄiau susipažinÄs su konsultacinÄmis iÅ¡vadomis, pripažino, kad jog J.
K. nustatyti sužalojimai smilkinio srityje ir virÅ¡utinÄs lÅ«pos gleivinÄs kairÄje pusÄje esantis nubrozdinimas nerodo tikslaus jų padarymo mechanizmo. Ekspertas nurodÄ, kad nagrinÄjamu atveju sužalojimo vieta â smilkinio sritis ir jo vaizdas neatskleidžia sužalojimo mechanizmo, todÄl jis negali tiksliai pasakyti, ar sužalojimas nukentÄjusiosios smilkinio srityje buvo padarytas suduodant alkÅ«ne, ar nukentÄjusiajai atsitrenkiant į bukÄ daiktÄ , kuriuo pripažįstama ir automobilio durelių kampas.
DÄl sužalojimo nukentÄjusiosios lÅ«pos gleivinÄs kairÄje ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad jis negali konkreÄiai atsakyti, kokiu daiktu jis buvo padarytas: ar daiktui judant ir turint kontaktÄ su nukentÄjusiosios burna, ar paÄiai tiriamajai judant ir atsitrenkiant į aplinkinius daiktus (t. 8, b. l. 77â88). Taigi, bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, ekspertas G. A. C. nepaneigÄ, kad iÅ¡vadose aptarti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti ir kitomis aplinkybÄmis, t. y. nukentÄjusiajai atsitrenkiant į automobilio durų staktÄ ir (ar) kitus aplinkinius kietus bukus daiktus (t. 8, b. l. 77â88).
Teismo medicinos eksperto G. A. C. paaiÅ¡kinimai teisme iÅ¡ esmÄs neprieÅ¡tarauja konsultacinei iÅ¡vadai bei E. T. ir I. K. parodymams, kad J. K. sužalojimus galÄjo patirti ir ne pirmosios instancijos teismo nustatytomis ( E. T. tyÄia nukentÄjusiajai suduodant smÅ«gius) aplinkybÄmis, o pastarajam nukentÄjusiÄ jÄ jÄga laikant, tyÄia tampant jÄ už drabužių ir neleidžiant iÅ¡lipti, J. K. besiveržiant iÅ¡ automobilio paskui I. K. ir galva atsitrenkus į automobilio durelių kraÅ¡tÄ bei kitus daiktus.
To nepaneigia ir liudytojų G. A., E. L., R. P. parodymai, kad nukentÄjusiosios rÅ«bai buvo iÅ¡sitÄ sÄ, ant lupos matÄsi kraujas, nes tiek E. T., tiek I. K. patvirtino, jog E. T. įsÄdus į automobilį, J. K. atrodÄ pasimetusi, veržÄsi iÅ¡ automobilio (t. 6, b. l. 121â128, 160â165). Tai, kad J. K. yra impulsyvi ir jai stinga emocijų kontrolÄs, nurodyta ir nukentÄjusiosios psichologinio tyrimo iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 139â141). Liudytoja G. A. nurodÄ, kad nukentÄjusiajai iÅ¡ karto po įvykio įsÄdus į jos automobilį, ji matÄ pastarosios sumuÅ¡tÄ lÅ«pÄ , kraujÄ .
Liudytoja E. L. taip pat patvirtino maÄiusi J. K. suskilusiÄ lÅ«pÄ . Liudytoja R. P. parodÄ, kad nukentÄjusiosios lÅ«pos buvo kruvinos (t. 6, b. l. 121â128, 160â165). Taigi, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužÄs 21 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. K. sužalojimus patyrÄ inkriminuojamo įvykio metu. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje teismo medicinos ekspertas G. A. C. paaiÅ¡kino, kad nukentÄjusiosios apatinÄs lÅ«pos iÅ¡orinÄje dalyje esantis sužalojimas galÄjo atsirasti ne dÄl kokio nors trauminio poveikio ir ne dÄl nubrozdinimo, o dÄl ligos, t. y. galimai herpeso.
Taigi, byloje nepaneigta aplinkybÄ, kad kraujas iÅ¡ apatinÄs lÅ«pos galÄjo bÄgti nukentÄjusiajai ligos pažeistÄ vietÄ tiesiog užgavus, besimuistant automobilyje, kai E. T. jÄ tyÄia tampÄ. TodÄl, vertinant nuteistojo fizinius duomenis (tvirto sudÄjimo) ir nukentÄjusiajai padarytų sužalojimų smilkinio â skruosto ir lÅ«pos srityje pobÅ«dį, nÄra pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sužalojimai buvo padaryti E. T. smÅ«giuojant į nukentÄjusiosios veido sritį alkÅ«ne ar kumÅ¡Äiu.
Kaip konstatuota pirmiau, teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad pirÅ¡to galo dydžio kraujosruva nukentÄjusiosios kaklo priekyje galÄjo bÅ«ti padaryta inkriminuojamo įvykio metu. J. K. aiÅ¡kino, kad E. T. jÄ smaugÄ, abiem rankom suspaudÄs kaklÄ . Teismo medicinos ekspertui apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje paaiÅ¡kinus, kad, smaugiant abiem rankom, paprastai lieka žymÄs kitoje kaklo pusÄje, nukentÄjusioji parodÄ, jog nuteistasis spaudÄ jos gerklÄ sudÄjÄs abiejų rankų rodomuosius pirÅ¡tus vienas ant kito.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusioji tvirtino, kad E. T. jÄ smaugiant, I. K., persÄdÄs ant automobilio užpakalinÄs sÄdynÄs, atitraukÄ jo rankas nuo nukentÄjusiosios kaklo. Å iuos jos parodymus liudytojas I. K. paneigÄ, sakydamas, kad nematÄ, jog E. T. bÅ«tų smaugÄs J. K.. Liudytojas nurodÄ, kad ant užpakalinÄs sÄdynÄs persÄdo ne tam, kad nutrauktų nuteistojo veiksmus, o siekdamas nuraminti isterikuojanÄiÄ J. K.. Taigi, nukentÄjusiosios nurodytos sužalojimo, nustatyto kaklo srityje, aplinkybÄs kelia pagrįstas abejones, kurių paÅ¡alinti nÄra galimybÄs, o bylos faktiniai duomenys yra nepakankami pagrįsti, kad kraujosruvÄ priekinÄje kaklo dalyje E. T. padarÄ nukentÄjusiÄ jÄ smaugdamas jos nurodytu bÅ«du, t. y. neliesdamas jos kaklo kitais savo rankų pirÅ¡tais ar spausdamas jį suÄmÄs abiejų rankų pirÅ¡tais.
KasacinÄs instancijos teismo formuojamoje praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dÄl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.). NukentÄjusioji J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad Å¡alia jos į automobilį įsÄdÄs E. T. jÄ kaltino vagystÄmis ir melagystÄmis, todÄl ji veržÄsi kuo greiÄiau iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, taÄiau to padaryti jai neleido E. T., kuris jÄ , besiveržianÄiÄ iÅ¡ automobilio, tampÄ už rankų ir drabužių.
Å ias nukentÄjusios nurodytas aplinkybes patvirtino tiek liudytojas I. K., tiek ir pats nuteistasis, kuris pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad, taip veikdamas â trukdydamas nukentÄjusiajai iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, galÄjo jai padaryti teismo medicinos iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus. Kaltininko kaltÄ baudžiamojoje teisÄje nÄra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dÄl kiekvienos nusikalstamos veikos. PareigÄ Ä¯rodyti, kad asmuo padarÄ tam tikrÄ nusikaltimÄ , turi baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdanÄios institucijos.
To nepadarius, bet kokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nÄra nustatyta tvarka ir neginÄytinai įrodyti. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dÄstyta, taip pat vadovaudamasi visų neaiÅ¡kumų ir netikslumų aiÅ¡kinimu kaltinamojo naudai, teisÄjų kolegija, kitaip, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog Å¡ioje byloje neabejotinai pasitvirtino, kad nuteistasis E. T. tyÄia nukentÄjusiajai J.
K. padarÄ kÅ«no sužalojimus atitinkanÄius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iuos veiksmus padarÄ ne realizuodamas savo tariamÄ teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , o dÄl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu; ne jÄ smaugdamas, suduodamas smÅ«gį kumÅ¡Äiu į veido sritį, alkÅ«ne â į deÅ¡inį smilkinį, o tyÄia tampydamas J. K. už rankų ir drabužių sÄdinÄiÄ ant galinÄs automobilio sÄdynÄs nedidelÄje erdvÄje, jai atsitrenkiant į kietus bukus daiktus â automobilio salono, korpuso dalis.
BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybÄ nustatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai Å¡is nusikaltimas pasireiÅ¡kia muÅ¡imu arba kitokiu smurtavimu, sukÄlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . MuÅ¡imas arba kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , taÄiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.
Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvÅ«nus ar gyvius. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyÄia, siekiant sukelti fizinį skausmÄ , kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sÄ moningai leidžiant kilti tokiems padariniams. NagrinÄjamu atveju E. T. neabejotinai matÄ, kad ribotoje automobilio galinÄs sÄdynÄs erdvÄje aplinkui yra daug atsikiÅ¡usių daiktų, jog nukentÄjusioji, dÄl jo iÅ¡sakytų frazių bÅ«dama iÅ¡vesta iÅ¡ psichologinÄs pusiausvyros, muistosi ir siekia iÅ¡siveržti, pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio, suprato, kad, esant tokioms aplinkybÄms, dÄl jo veiksmų â nukentÄjusiosios tyÄinio tÄ symo, tampymo už drabužių, ji gali patirti sužalojimus.
Nors E. T. savo smurtiniais veiksmais nesiekÄ padaryti nukentÄjusiajai Å¡ioje byloje nustatytų sužalojimų, taÄiau leido jiems kilti. Å iems sužalojimams atsirasti buvo reali tikimybÄ, nes nuteistasis besimuistanÄiÄ , bandanÄiÄ iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ automobilio J. K. tyÄia laikÄ, tampÄ už rankų ir drabužių ribotoje erdvÄje, kurioje, kaip minÄta, buvo bukų kietų automobilio dalių. TodÄl nuteistojo veiksmus â akivaizdžiai besimuistanÄios ir siekianÄios iÅ¡sivežti iÅ¡ automobilio nukentÄjusiosios laikymÄ už drabužių bei rankų ir tyÄinį jos tampymÄ ribotoje automobilio galinÄs sÄdynÄs erdvÄje, teisÄjų kolegija pripažįsta fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ .
DÄl Å¡ių nuteistojo veiksmų J. K. įvykio metu, atsitrenkdama į automobilio tiksliai nenustatytas dalis â kietus bukus daiktus, patyrÄ kÅ«no sužalojimus, pasireiÅ¡kusius kraujosruvomis lÅ«pos srityje, kaklo priekinÄje dalyje bei deÅ¡inÄje veido pusÄje. Tokiu bÅ«du nuteistasis, veikdamas netiesiogine tyÄia, nežymiai sutrikdÄ J. K. sveikatÄ . Tarp jo panaudoto fizinio smurto â siekianÄios iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ automobilio nukentÄjusiosios laikymo bei jos tyÄinio tampymo, ir atsiradusių pasekmių â nežymaus J.
K. sveikatos sutrikdymo â yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis jokių sužalojimų nukentÄjusiajai nepadarÄ, jos nemuÅ¡Ä ir nesmaugÄ, nukentÄjusioji, besidraskydama ir besiverždama iÅ¡ automobilio, galÄjo susižaloti pati. Tokie E. T. ir jo gynÄjo skundo argumentai nepagrįsti, nes J. K. atsiradÄ nežymaus sveikatos sutrikdymo padariniai buvo nulemti nurodytų E. T. tyÄinių smurtinių veiksmų. BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nepasitvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, kad E. T.
J. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarÄ suduodamas kumÅ¡Äiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , trenkdamas alkÅ«ne į deÅ¡inį smilkinį ir, suÄmÄs rankomis, spausdamas kaklÄ . TaÄiau pirmiau aptarti faktiniai duomenys neabejotinai rodo, kad J. K. nustatytus sužalojimus jis padarÄ panaudodamas kitokio pobÅ«džio fizinį smurtÄ , o tai apima BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudÄtį. TodÄl E. T. nusikalstamus veiksmus teisÄjų kolegija iÅ¡ BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoja į BK 140 straipsnio 1 dalį, ir nustato, kad:
E. T., iÅ¡ anksto susitarÄs susitikti su I. K. ir automobilyje J. K. akivaizdoje pasikalbÄti apie jų tarpusavio asmeninius santykius, 2020 m. gegužÄs 20 d., nuo 18 iki 19 val., aikÅ¡telÄje prie restorano â(duomenys neskelbtini)â, esanÄio (duomenys neskelbtini), įsÄdÄs į I. K. vairuojamo automobilio ,,Ford Focus C-Maxâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinÄs sÄdynÄs Å¡alia ten jau sÄdÄjusios nukentÄjusiosios J. K., I. K. toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) link ir atvažiavus į aikÅ¡telÄ, esanÄiÄ prieÅ¡ais VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)â, adresu: (duomenys neskelbtini), siekdamas I.
K. atskleisti, E. T. manymu, nukentÄjusiosios J. K., kaip buvusios sugyventinÄs, nesÄ Å¾iningumÄ ir melagingai nupasakotÄ ankstesnÄ jų tarpusavio santykių istorijÄ , pradÄjo J. K. klausinÄti, ar iÅ¡ tikrųjų jis yra jos tÄvas, kaltinti jÄ vagystÄmis. J. K. susierzinus, pradÄjus Å¡auktis pagalbos ir pradÄjus veržtis iÅ¡ automobilio, E. T. prieÅ¡ nukentÄjusiÄ jÄ atliko smurtinius veiksmus, t. y., trukdydamas jai savanoriÅ¡kai pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio, tyÄia tampÄ jÄ už rankų ir drabužių, kol besiverždama iÅ¡ nuteistojo rankų nukentÄjusioji dÄl prieÅ¡ tai pavartotų smurtinių veiksmų (tyÄinio tampymo už rankų ir drabužių), atsitrenkÄ Ä¯ tiksliai nenustatytas automobilio salono bei korpuso dalis ir patyrÄ sužalojimus, pasireiÅ¡kusius kraujosruva deÅ¡inio smilkinio â skruosto srityje, kaklo priekyje ir nubrozdinimu virÅ¡utinÄje lÅ«poje.
Tokiu bÅ«du E. T. nežymiai sutrikdÄ J. K. sveikatÄ . Skunde nuteistasis ir jo gynÄjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinÄs nÄ vieno nuteistojo ir jo gynÄjo praÅ¡ymo apklausti liudytojus, pridÄti prie bylos tam tikrus dokumentus, pademonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ ir pažeidÄ Å¡alių lygybÄs principÄ . Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Å iuo aspektu teisÄjų kolegija pažymi, kad teismo motyvuotas atsisakymas patenkinti Å¡alių praÅ¡ymus, savaime nereiÅ¡kia nei esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nei teismo Å¡aliÅ¡kumo.
Vien tai, kad teismas atmeta proceso dalyvių praÅ¡ymus ir proceso dalyviai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, taip pat savaime nesuteikia ??pagrindo teigti teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ , â tai, ar proceso dalyvių praÅ¡ymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-7-39-1073/2022 ir kt.).â DÄl kitų skunduose nurodomų apeliantų argumentų teisÄjų kolegija plaÄiau nepasisako, nes nurodytais motyvais atmetus J. K. atstovo skundÄ , o E. T. ir jo gynÄjo skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, jie neteko teisinÄs reikÅ¡mÄs. DÄl bausmÄs paskyrimo Å iuo nuosprendžiu E. T. veiksmus nusprendus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 294 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, iÅ¡sprÄstinas ir jam skirtinos bausmÄs klausimas.
Teismas skiria bausmÄ pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidÄjas yra numatÄs alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus, laisvÄs apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvÄs atÄmimÄ iki 1 (vienerių) metų. BK nurodyta, kad skirdamas bausmÄ teismas turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltÄs formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybÄ; nusikalstamos veikos stadijÄ ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Ä®vertinÄs visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas turi motyvuotai parinkti Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį, taip pat skiriamos bausmÄs dydį, kuris skaiÄiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdama bausmÄ E. T., teisÄjų kolegija įvertina tai, kad nÄra jo atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių. Jis padarÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis 3 dalis). DÄl nuteistojo nusikalstamų veiksmų sunkios pasekmÄs nukentÄjusiajai neatsirado.
E. T. yra vidurinio iÅ¡silavinimo. Jis anksÄiau yra veikÄs prieÅ¡ingai teisei, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ , baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 14â18, 39â54). Tokios aplinkybÄs neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį ir teisÄjų kolegijai sudaro pagrindÄ sprÄsti, kad bausmÄs paskirtis ir tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam paskyrus ne kitÄ alternatyviÄ , o trumpalaikÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos trukmÄ nustatant artimÄ baudžiamojo įstatymo, numatanÄio atsakomybÄ už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje esanÄiam Å¡ios bausmÄs vidurkiui.
TeisÄjų kolegijos nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmÄ yra teisinga ir neprieÅ¡tarauja BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti: E. T. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmÄ â laisvÄs atÄmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkÄiu ir BK 66 straipsniu, į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužÄs 22 d. iki 2021 m. liepos 8 d. ir laikyti, kad E. T. yra atlikÄs Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmÄ. Panaikinti E. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti. NukentÄjusiosios J. K. atstovo advokato Daniaus SvirinaviÄiaus apeliacinį skundÄ atmesti.
KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Nerijus Meilutis Regina PocienÄ Ernesta RimÅ¡elis