Legislator Case Law & Legislation
70dfdde0-3e3b-4750-ac75-ea5fac556ba3 AI generated

70dfdde0-3e3b-4750-ac75-ea5fac556ba3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 70dfdde0-3e3b-4750-ac75-ea5fac556ba3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-318/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19480-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.4.2.1; 1.2.28.5.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam E. T., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nukentėjusiajai J.

Legislator headnote

AI generated

70dfdde0-3e3b-4750-ac75-ea5fac556ba3 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kad Å¡i istorija bÅ«tų įtikinama, ji suklastojo FNTT direktoriaus A. M. raÅ¡tÄ neva ta žemė buvo parduota Å«kininkui V. F. įgyvendinant Europos SÄ jungos paramos projektÄ , o lėšos pervestos į J. K. asmeninę sÄ skaitÄ . Vėliau E. T. buvo pateiktas padirbtas SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad J. K. 2019 m. kovo 1 d. į sÄ skaitÄ pervesta 325 777 Eur, iÅ¡ kurių ji 15 000 Eur pervedė G. Ž., o 2 000 Eur pervedė apmokėti E. T. bÅ«sto paskolÄ . Tačiau teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jokios žemės J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-318/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19480-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.4.2.1; 1.2.28.5.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistajam E. T., jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, nukentėjusiajai J.

K., jos atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, ekspertams G. A. C., P. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. T., jo gynėjo advokato Mykolo GirdiuÅ¡o, nukentėjusiosios J. K. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ E. T. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. liepos 8 d., ir nuspręsta laikyti E. T. atlikusiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės E. T. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinę ir fizinę prievartÄ , savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ tariamÄ savo teisę, atvirai versdamas nukentėjusiÄ jÄ J.

K. grÄ Å¾inti skolÄ , taip padarydamas didelę žalÄ jos teisėms ir teisėtiems interesams, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas iÅ¡ anksto susitaręs susitikti su I. K., kuris turėjo atvažiuoti kartu su J. K. pakalbėti apie tarpusavio santykius, E. T. 2020 m. gegužės 20 d., nuo 18 iki 19 val., aikÅ¡telėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įsėdo į I. K. vairuojamÄ automobilį ,,Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės Å¡alia nukentėjusiosios J.

K.. I. K. pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) link, J. K. pasakius, kad nekalbės, jis pagrasino, kad jÄ Ä¯mes į bagažinę ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kur užkas. J. K. pradėjus Å¡auktis pagalbos, E. T. sudavė jai vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , pagrasino, kad jÄ apipurkÅ¡ aÅ¡arinėmis dujomis. Atvažiavus į aikÅ¡telę, esančiÄ prieÅ¡ais VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), jis trenkė alkÅ«ne J. K. į deÅ¡inį smilkinį ir pasakė, kad tuoj atvažiuos jo draugai ir jÄ iÅ¡veÅ¡.

Tuomet pridėjo J. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ prie lÅ«pų ir reikalavo į diktofonÄ pasakyti, kad Å¡i jam skolinga 30 000 Eur. Nukentėjusiajai atsakius, kad ji to nesakys, suėmęs rankomis už kaklo, jį spaudė ir J. K. padarė kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, nubrozdinimÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvÄ kaklo priekyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du E. T. atvirai vertė nukentėjusiÄ jÄ grÄ Å¾inti jam 30 000 Eur skolÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai Apeliaciniame skunde nuteistasis R.

T. ir jo gynėjas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir E. T. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti. Apeliantai skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė tik nukentėjusiosios J. K. parodymais, kurie yra nepatikimi ir kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismas taip pat neužtikrino Å¡alių lygybės principo, t. y. netenkino nė vieno nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymo apklausti liudytojus, pridėti prie bylos tam tikrus dokumentus, todėl liko neiÅ¡siaiÅ¡kinta ne tik iki įvykio buvę turtiniai ir neturtiniai santykiai tarp nuteistojo E. T. ir nukentėjusiosios J.

K., tačiau ir nukentėjusiosios iÅ¡skirtinės charakterio savybės – patologiÅ¡kas polinkis meluoti ir apgaudinėti bei iÅ¡skirtiniai gebėjimai vaidinti ir apsimetinėti. Teismas neįvertino, kad nuo pažinties su E. T., J. K., turėdama tikslÄ Ä¯vairiais bÅ«dais pasisavinti nuteistojo pinigus, melavo prisigalvodama nebÅ«tų istorijų, todėl ir istorija apie tariamÄ jos sumuÅ¡imÄ bei reikalavimÄ iÅ¡ jos pinigų yra melas. J. K., dar 2018 m. iÅ¡vogusi iÅ¡ seifo E. T. pinigus, tam, kad nukreiptų nuo savęs dėmesį, pradėjo meluoti, neva Generalinės prokuratÅ«ros prokuroras A.

U., kerÅ¡ydamas E. T. už iÅ¡teisinimÄ ankstesnėje byloje, nurodė kažkokiems asmenims – pareigÅ«nams – jį sekti. BÅ«tent turėdami šį tikslÄ , jie prievarta J. K. žagino, nuogÄ filmavo, leido jai narkotikus ir dar kažkÄ darė bei įsakė jai duoti E. T. buto raktus ir praneÅ¡ti, kada ji su juo nebus namuose, todėl pinigus, neva vogė „U. žmonės“. TokiÄ melagystę ji iÅ¡dėstė raÅ¡tu ir laiÅ¡kÄ Ä¯teikė E. T., kuris buvo pradėjęs jÄ Ä¯tarinėti dėl vagysčių ir dėl to iÅ¡sakęs jai pretenzijas.

Tam, kad Å¡iai istorijai suteiktų tikroviÅ¡kumo, nukentėjusioji sumelavo esanti (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininko D. Ž. artima giminaitė ir surašė fiktyvų praÅ¡ymÄ buvusiam (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininkui D. Ž., kad pastarasis „skirtų apsaugÄ nuo prokuroro A. U. veiksmų“ bei suklastojo policijos pareigÅ«no pažymėjimÄ â€“ neva ji pati esanti policijos pareigÅ«nė. Å ias aplinkybes teisme patvirtino E. T., jas patvirtina ir E. T. bute rasti raÅ¡ytiniai įrodymai:

J. K. E. T. perduotas laiÅ¡kas, J. K. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas tuometiniam (duomenys neskelbtini) AVPK virÅ¡ininkui D. Ž. bei suklastoto policijos pareigÅ«no pažymėjimo kopija, kuriuos ir buvo praÅ¡oma teismo pridėti prie bylos, tačiau apygardos teismas Å¡io nuteistojo bei jo gynėjo praÅ¡ymo netenkino. Teismas, remdamasis nukentėjusiosios parodymais kaip patikimais, neatsižvelgė, kad J. K. sugebėjimai meluoti ir vaidinti normaliam žmogui yra sunkiai įsivaizduojami. Ji, meluodama, kad jos tėvas susirgo vėžiu, apgaule, pateikdama E. T. neva tėvo gydymui reikalingų vaistų ir paslaugų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ E. T. iÅ¡viliojo daugiau nei 18 000 Eur.

Apie J. K. sugebėjimus įtikinamai meluoti ir vaidinti rodo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas faktas, kad ji melavo, jog ir pati sirgo vėžiu, o tam, kad Å¡iam melui suteikti tikrovės įspÅ«dį, buvo plikai nusiskutusi galvÄ . Tai, kad J. K. buvo suvaidinusi savižudybę, patvirtino ir byloje liudytojais apklausti G. A., J. L. ir R. R.. Po J. K. įvykdytų pinigų vagysčių iÅ¡ E. T. sesers, iÅ¡ A. P., iÅ¡ valytojos, iÅ¡ draugo ir kitų, tam, kad nukreiptų nuo savęs įtarimÄ ir sukurti turtingos merginos įvaizdį, kuriai neva nereikalingi svetimi pinigai, nukentėjusioji padirbo netikrÄ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , pagal kurį ji paveldėjimo bÅ«du yra įgijusi 22,2548 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurios vertė 339 000 Eur.

Kad Å¡i istorija bÅ«tų įtikinama, ji suklastojo FNTT direktoriaus A. M. raÅ¡tÄ neva ta žemė buvo parduota Å«kininkui V. F. įgyvendinant Europos SÄ jungos paramos projektÄ , o lėšos pervestos į J. K. asmeninę sÄ skaitÄ . Vėliau E. T. buvo pateiktas padirbtas SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad J. K. 2019 m. kovo 1 d. į sÄ skaitÄ pervesta 325 777 Eur, iÅ¡ kurių ji 15 000 Eur pervedė G. Ž., o 2 000 Eur pervedė apmokėti E. T. bÅ«sto paskolÄ . Tačiau teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jokios žemės J.

K. nebuvo paveldėjusi ir visi Å¡ie dokumentai yra padirbti, o nuteistajam pervestas tik 1 Eur. Teismas nepagrįstai byloje esančių susiraÅ¡inėjimų nepripažino įrodymais, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. IÅ¡ jų turinio akivaizdu, kad jokiu fiziniu smurtu E. T. niekada J. K. negrasino ir ateityje jo prieÅ¡ jÄ naudoti nesiruošė. Reikalavimas atlyginti padarytus nuostolius traktuojamas kaip savavaldžiavimas tik esant sÄ lygai, kad reikalaujant yra padaryta didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau tokios žalos konkrečiu atveju nebuvo padaryta.

E. T. SMS žinutėmis reikalavo iÅ¡ J. K. grÄ Å¾inti pinigus už sudaužytÄ automobilį, iÅ¡ jo ir jo sesers pavogtus pinigus, daiktus, tačiau reikalaudamas jis niekada negrasino, kad naudos neteisėtus, nusikalstamus bÅ«dus. Nukentėjusios parodymai teisme, kad neva ji savo iniciatyva norėjo nutraukti ryÅ¡ius su E. T., tačiau Å¡is grasino už tai jÄ â€žiÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , sužaloti, apipilti veidÄ rÅ«gÅ¡timi“ ir susidoroti kitais fiziniais bÅ«dais, neatitinka tikrovės. Tokių aplinkybių nepatvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad J. K. norėjo palaikyti ryÅ¡ius su E. T., o ne, kaip ji tvirtina, juos nutraukti. IÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo taip pat matyti, kad E. T. rašė SMS žinutes J. K., jog dėl jam padarytos žalos kreipsis į teismÄ , į policijÄ , kad jÄ â€žužmÅ«ris“ – pasodins jÄ Ä¯ kalėjimÄ , t. y. žadėjo teisėtomis priemonėmis iÅ¡sireikalauti iÅ¡ jos jam padarytÄ Å¾alÄ , tačiau susiraÅ¡inėjimai SMS žinutėmis nepatvirtina tariamų J.

K. parodymų, kad E. T. grasino jÄ iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ , nužudyti, sužaloti ir pan. Teismas taip pat netinkamai vertino liudytojų G. A., J. L. ir R. R. parodymus. Liudytojai parodė, kad matė nukentėjusiÄ jÄ J. K. po konflikto su E. T. iÅ¡bėgančiÄ iÅ¡ automobilio, tačiau nepatvirtino, jog automobilyje prieÅ¡ J. K. E. T. naudojo fizinį ir psichinį smurtÄ , nes jie automobilyje nebuvo. Jie matė J. K. jau iššokusiÄ iÅ¡ automobilio, kuri pagal juos buvo „labai iÅ¡sigandusi, drebanti, buvo susivėlusi, drabužiai iÅ¡tampyti, padraskyti“.

Vienintelis liudytojas, buvęs automobilyje kartu su E. T., buvo J. K. draugas I. K., kuris nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad E. T., bÅ«nant jiems trims automobilyje, pinigų iÅ¡ J. K. nereikalavo ir jokio fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo. Pasak liudytojo, E. T. J. K. akivaizdoje jam, kaip J. K. draugui, pradėjo pasakoti apie jos melavimus, apgavystes, vagystes, apie tai, jog E. T. nėra jos tėvas, kaip J. K. E. T. jam buvo pristačiusi, todėl J. K., suprasdama, kad ji, jo akivaizdoje yra demaskuojama, labai iÅ¡sigando, pradėjo blaÅ¡kytis automobilyje, isterikuoti, plėšyti drabužius.

Tokius liudytojo parodymus teismas be pagrindo pripažino nepatikimais. I. K. yra J. K. draugas, jos vaiko tėvas, todėl byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad jis turi kokį nors suinteresuotumÄ padėti E. T. iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas be pagrindo tikėjo nukentėjusios J. K. parodymais apie sužalojimų padarymo aplinkybes, nors jų nepatvirtina nei E. T., nei įvykį betarpiÅ¡kai matęs liudytojas I. K.. Kai E. T. automobilyje J. K. draugo I. K. akivaizdoje pradėjo pasakoti apie jos melavimus ir apgaudinėjimus, ji pradėjo nuteistajam žnaibyti kojÄ , norėdama jį nutildyti.

Kadangi jisai dėl žnaibymo jautė fizinį skausmÄ , todėl jis, traukdamas jos rankÄ nuo savo kojos, galėjo su jos ar su savo ranka netyčia pataikyti jai į lÅ«pÄ , tačiau daugiau jis prie J. K. nebuvo prisilietęs, smÅ«gio alkÅ«ne nesudavė ir kaklo nespaudė. SužalojimÄ smilkinio srityje J. K. galėjo pasidaryti Å¡okdama iÅ¡ automobilio ir smilkinio sritimi atsitrenkdama į durelių briaunÄ . Siauros – 0, 6 mm pločio ir 5 cm ilgio – kraujosruvos smilkinyje alkÅ«nės smÅ«giu nepadarysi.

E. T. parodymus patvirtino liudytojas I. K.. Jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ susitinkant su nuteistuoju, jis su nukentėjusiÄ ja mylėjosi, todėl kraujosruva ant J. K. kaklo galėjo atsirasti ir intymių santykių tarp jų metu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę. Teismas taip pat padarė bylos duomenims prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad susitikimas su J. K. buvo organizuotas E. T., turint tikslÄ reikalauti iÅ¡ jos pinigų. IÅ¡ liudytojo I. K. parodymų matyti, kad jis susitikimÄ su E. T. ir J.

K. organizavo tam, jog įsitikintų, ar iÅ¡ tikrųjų J. K. jam meluoja ir jį apgaudinėja. Taigi, E. T. tikslas buvo J. K. draugo I. K. praÅ¡ymu, J. K. akivaizdoje, atskleisti jos tikrÄ jį veidÄ , demaskuoti jos melagystes ir apgavystes, įspėti jos draugÄ apie galimas vagystes. Liudytojas I. K. po Å¡io susitikimo suprato, kad ir jam nukentėjusioji taip pat melavo ir jį apgaudinėjo. Todėl nepagrįstas teismo sprendimas, kad E. T. veiksmai J. K. draugo I. K. ir jos pačios akivaizdoje iÅ¡sakant nuomonę apie jÄ , demaskuojant jos melagystes, atitinka savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtį.

E. T. turėjo turtinio pobÅ«džio pretenzijų J. K., ne kartÄ Å¾inutėmis reikalavo, kad ji grÄ Å¾intų, jo nuomone, iÅ¡ jo ir sesers pavogtus pinigus, atlygintų dėl automobilio sudaužymo ir melavimo bei apgaulėmis jam padarytÄ turtinę žalÄ , tačiau jų tarpusavio konfliktas nepasiekė baudžiamosios teisės ginamų vertybių pavojingumo (kasacinės nutartys Nr. 2A-7-2/2010, Nr. 2K-383/2011, Nr. 2K-P-183/2012, Nr. 2K-207-677/2015 ir kt.). Nuteistojo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų savavaldžiavimo sudėties požymių.

J. K. veiksmai, kaltinant E. T. prievartavus iÅ¡ jos turtÄ , yra eilinė jos melagystė ir vaidyba, bÅ«dinga jai atsidÅ«rus kritinėse situacijose. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios J. K. atstovas praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį: E. T. pripažinti kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, pavartodamas psichinę prievartÄ ir fizinį smurtÄ prievartavo turtÄ , o bÅ«tent: jis, bÅ«damas iÅ¡ anksto sutaręs susitikti su I.

K., kuris turėjo atvažiuoti kartu su J. K. pakalbėti apie tarpusavio santykius, 2020 m. gegužės 20 d., nuo 18 iki 19 val., aikÅ¡telėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įsėdęs į I. K. vairuojamÄ automobilį „Ford Focus C-Max”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės Å¡alia nukentėjusiosios J. K., I. K. pradėjus važiuoti (duomenys neskelbtini) link, J. K. pasakius, jog nekalbės, pagrasino, kad įmes į bagažinę ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ , kur užkas.

J. K. pradėjus Å¡auktis pagalbos, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , pagrasino, kad jÄ apipurkÅ¡ aÅ¡arinėmis dujomis, atvažiavus į aikÅ¡telę, esančiÄ prieÅ¡ais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), trenkė alkÅ«ne J. K. į deÅ¡inį smilkinį, pasakė, kad tuoj atvažiuos jo draugai ir jÄ iÅ¡veÅ¡, pridėjo J. K. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ prie lÅ«pų ir reikalavo į diktofonÄ pasakyti, kad Å¡i jam skolinga 30 000 Eur, o nukentėjusiajai atsakius, kad nesakys, suėmęs rankomis už kaklo, jį spaudė, tokiu bÅ«du J.

K. padarė kraujosruvÄ deÅ¡inio smilkinio srityje, nubrozdinimÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, kraujosruvÄ kaklo priekyje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais veiksmais vertė nukentėjusiÄ jÄ J. K. perduoti jam didelės vertės turtÄ â€“ 30 000 Eur sumÄ , bei paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, ne mažesnę nei 4 (ketverius) metus, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Apeliantas skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Teismas nepagrįstai E. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes Å¡ioje byloje nenustatyta, kad jis kaltinime nurodytÄ dienÄ ar kitu laiku bÅ«tų turėjęs kokį nors teisinį pagrindÄ reikalauti iÅ¡ nukentėjusiosios turto.

Teismas teisingai nustatė, kad E. T. kaltinime nurodytoje vietoje, nurodytu laiku vartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ psichinę ir fizinę prievartÄ , sužalojo jÄ , vartodamas prievartÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ reikalavo, jog pastaroji pripažintų, kad skolinga jam 30 000 Eur, reikalavo į diktofonÄ pasakyti, jog nukentėjusioji jam skolinga tokiÄ pinigų sumÄ , tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „kaltinamasis reikalavo pripažinti skolÄ bÅ«tent už sudaužytÄ jo automobilį ir neatlygintÄ Å¾alÄ â€œ.

E. T., atlikdamas smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jÄ sužalodamas, prievartavo iÅ¡ jos turtÄ , o tokio elgesio motyvai buvo savanaudiÅ¡ki. Jis kerÅ¡ijo nukentėjusiajai, kad ji jį paliko ir buvo pradėjusi gyventi su kitu jaunu vyriÅ¡kiu, nuo kurio po to susilaukė kÅ«dikio. Be to, E. T. vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , jai bÅ«nant nėščiai. Nukentėjusiosios neÅ¡tumas matėsi, todėl vien tik dėl Å¡ios aplinkybės nuteistasis nusipelnė griežtesnės bausmės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios atstovo skundÄ â€“ atmesti.

Prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiosios atstovo – tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Nukentėjusiosios J. K. atstovo advokato D. Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo E. T. ir jo gynėjo M. GirdiuÅ¡o apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendis keistinas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, neteisingo nusikaltimo įvykio aplinkybių nustatymo ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusiosios atstovas skunduose nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl E. T. kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų pasisako bendrai, tuo pačiu vertindama ir individualius konkretaus skundo argumentus. Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimo ir E. T. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį BPK 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, privalu ne tik greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, tačiau ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas.

Taigi, siekiant asmenį pripažinti kaltu dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, bylos įrodymų visuma turi leisti daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas E. T. pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteisė už tai, kad jis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinę ir fizinę prievartÄ , J. K. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ tariamÄ savo teisę, t. y. atvirai vertė nukentėjusiÄ jÄ grÄ Å¾inti skolÄ bei padarė didelę žalÄ jos teisėms ir teisėtiems interesams.

Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tvirtina, kad nuteistojo veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes E. T., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai nevykdė ginčijamos, bet nerealizuotos tariamos savo teisės į 30 000 Eur skolÄ . Nukentėjusiosios atstovas tvirtina, kad E. T. neturėjo teisinio pagrindo iÅ¡ J. K. reikalauti 30 000 Eur žalos atlyginimo, todėl jo veiksmai sudaro ne savavaldžiavimo, o nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Teisėjų kolegija, atlikusi papildomÄ tyrimÄ (apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaususi nuteistÄ jį E. T., nukentėjusiÄ jÄ J. K., teismo medicinos ekspertus G. A. C., P. P., iÅ¡tyrusi kitÄ raÅ¡ytinę bei garsinę bylos medžiagÄ ), iÅ¡ naujo įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , sprendžia, kad apeliantai skunduose pagrįstai teigia, kad apygardos teismas savo iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltumo padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ neparėmė visapusiÅ¡ku iÅ¡tirtų bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių viseto vertinimu, ir tai lėmė netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ .

BK 181 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai <...> savo <....> naudai vertė kitÄ asmenį <...> perduoti turtÄ , suteikti jam turtinę teisę <...>, panaudodamas fizinį smurtÄ <...>, ir jam padarė didelės turtinės žalos, o BK 294 straipsnio 2 dalyje – tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ nukentėjusiam <..> ir padarė didelės žalos jo teisėms ar teisėtiems interesams.

Teisės doktrinoje ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto prievartavimo nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę sudaro neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudÄ kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartÄ . Vertimo neteisėtumas reiÅ¡kia kaltininko keliamų turtinių pretenzijų teisinį nepagrįstumÄ . Jeigu kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančiÄ turtinę teisę (tikrÄ ar tariamÄ ) veika nekvalifikuojama kaip turto prievartavimas, tačiau gali sudaryti savavaldžiavimo požymius.

Vertimas perduoti turtÄ pasireiÅ¡kia kaip perdavimas nukentėjusiajam informacijos apie bÅ«tinumÄ atlikti veiksmÄ , dėl kurio jis neatlygintinai neteks savo materialaus turto (pvz., pinigų) kaip nuosavybės arba valdymo objekto arba kaltininkas ar asmuo, kurio interesais jis veikia, įgaus faktinį perduoto turto valdymÄ . Vertimas suteikti turtinę teisę gali pasireikÅ¡ti kaip vertimas atlygintinai arba neatlygintinai patvirtinti tam tikrÄ juridinį faktÄ . Tuo tarpu, savavaldžiavimo atveju, veika pasireiÅ¡kia, kaip savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens neįgyvendintos (tiek ginčijamos, tiek pripažįstamos) teisės (tikros arba tariamos), vykdymas.

Kaltininkas ar asmuo, kurio interesais veikia kaltininkas, visada yra tikro arba tariamo teisinio santykio subjektas. Nenustačius tokio santykio, kaltininko pavojingi veiksmai nekvalifikuotini kaip savavaldžiavimas. Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų (kasacinės nutartys Nr. 2K-167/2008; Nr. 2K-308-976/2018).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamÄ veikÄ nuo savavaldžiavimo nusikaltimo, yra vertimo perduoti turtÄ pagrindo (ne)teisėtumas, nenukrypo nuo teisės doktrinoje ir formuojamoje teismų praktikoje pateiktų aptartų iÅ¡aiÅ¡kinimų. Tačiau, prieÅ¡ingai, negu laikosi pozicijos skunde nukentėjusiosios atstovas, apygardos teismas, teisingai nustatęs, kad E. T. nukentėjusiajai turimos tam tikros turtinės pretenzijos, susijusios su nepataisomai pastarosios sugadinta nuteistajam priklausančia transporto priemone, neatlyginta kita žala, nesudaro turto prievartavimo požymių, vis dėlto nepagrįstai jo veiksmus perkvalifikavo iÅ¡ BK 181 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, E. T. veiksmuose nėra ir BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

IÅ¡ apskųstojo apygardos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nustatydamas nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, rėmėsi: nukentėjusiosios J. K., iÅ¡ dalies nuteistojo E. T. ir liudytojo I. K. paaiÅ¡kinimais, taip pat liudytojų G. A., E. L., R. R., I. K., L. A., A. B., N. K., R. P., J. V. parodymais, įvykio vietos, vaizdo įrašų apžiÅ«rų, savarankiÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolų duomenimis, specialistų iÅ¡vadomis, eksperto G.

A. C. paaiÅ¡kinimais teisme ir kita bylos raÅ¡ytine medžiaga. Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji, pamačiusi nuteistÄ jį, labai iÅ¡sigando. E. T., įsėdęs į automobilį, kuriame sėdėjo I. K., jai pradėjo grasinti, todėl ji pro pravirÄ automobilio langÄ , ėmė Å¡auktis pagalbos. Tuomet E. T. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , pataikydamas į nosį ir lÅ«pÄ , dėl to pradėjo bėgti kraujas. Vėliau, pridėjęs telefonÄ prie lÅ«pų, liepė nukentėjusiajai sakyti, kad ji jam skolinga 30 000 Eur.

Kai nukentėjusioji nuteistajam atsakė, kad ji to nesakys, jis vienÄ kartÄ kairės rankos alkÅ«ne jai sudavė į deÅ¡inę galvos pusę, pataikydamas tiesiai į smilkinį. Jai labai skaudėjo, pasidarė silpna. Tada E. T. abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė iki tol, kol I. K. persėdo į automobilio galÄ ir atitraukė E. T. rankas nuo jos kaklo. Kai I. K. grįžo į vairuotojo vietÄ , ji, nutaikiusi momentÄ , atsirakino duris ir puolė bėgti iÅ¡ automobilio. E. T. ranka sugriebė jÄ už megztinio ir traukė į save.

Ji bandė iÅ¡sinerti iÅ¡ megztinio ir jai pavyko iÅ¡trÅ«kti. Nukentėjusioji nubėgo arčiausiai stovinčio automobilio ir į jį atsisėdo. Ten buvo dvi merginos, kurių ji paprašė pagalbos (t. 1, b. l. 1–4, 73–75, 114–119). Teisme J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiÅ¡kino, kad E. T. automobilyje jai kumščiu trenkė į veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ , iÅ¡ kurios pradėjo bėgti kraujas. Nuteistasis ėmė jÄ kaltinti įvairiomis vagystėmis, kad ji „iÅ¡nešė jo Å¡aibas” ir, įjungęs telefonÄ , liepė pripažinti, jog ji jam skolinga 30 000 Eur.

Nukentėjusiajai atsisakius pripažinti, kad ji jam skolinga 30 000 Eur, E. T. trenkė jai alkÅ«ne į pakaušį, taip pat į smilkinį, todėl ji trumpam prarado sÄ monę. Po to jis jÄ Ä—mė smaugti. Tuomet į automobilio galÄ persėdo I. K. ir atitraukė nuteistojo rankas nuo nukentėjusiosios. Vėliau, kai ji lipo iÅ¡ automobilio, E. T. jÄ griebė už rÅ«bų ir bandė sulaikyti. Nukentėjusioji iÅ¡siveržė iÅ¡ automobilio ir nubėgo prie Å¡alia stovinčio kito automobilio, kuriame sėdėjo nepažįstamos merginos, kurių ji paprašė pagalbos (t. 6, b. l. 65–69).

E. T. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir tvirtino, kad jam įsėdus į I. K. vairuojamÄ automobilį Å¡alia J. K. ir su ja pasisveikinus bei paklausus, ar jis yra jos tėtis, nieko neatsakiusi pastaroji ėmė nuteistajam žnybti į kojÄ , o pasakius, kad viskÄ pavieÅ¡ins socialiniuose tinkluose, atnaujins bylÄ , atiduos teisėsaugai jos pavogtas pinigines ir pan., nukentėjusiajai prasidėjo isterija, ji ėmė Å¡aukti „gelbėkit“, veržėsi iÅ¡ važiuojančio automobilio, todėl apeliantas, tempdamas nukentėjusiÄ jÄ už megztinio, norėjo jÄ sulaikyti, jog ji neiššoktų iÅ¡ automobilio.

I. K., persėdęs į automobilio galÄ prie nukentėjusiosios, bandė jÄ raminti, tačiau nukentėjusioji buvo apimta isterijos, muistėsi, draskėsi, plėšėsi drabužius, plaukus, veržėsi iÅ¡ automobilio. Nuteistasis neneigia, kad jis, prievarta laikydamas J. K. už drabužių ir jÄ temdamas, galėjo jai padaryti sužalojimÄ kaklo srityje. Be to, nukentėjusioji gnybo E. T. į kojÄ , todėl jis jėga bandė atitraukti jos rankÄ nuo savo kojos ir taip J. K. pati savo ar jo ranka netyčia galėjo trinktelėti sau į veidÄ , o vėliau, I.

K., iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio ir uždarydamas dureles, kai J. K. veržėsi iÅ¡ automobilio, netyčia automobilio durelėmis trinktelėjo jai į galvÄ (t. 4, b. l. 83–87, 91; t. 6, b. l. 74–85; t. 8, b. l. 35–45). Liudytoju apklaustas I. K. parodė, kad J. K., pamačiusi E. T., atrodė pasimetusi ir iÅ¡ karto pradėjo isterikuoti, ėmė rėkti, bandė iššokti iÅ¡ važiuojančio automobilio. E. T. jÄ sugriebė, kad ji neiššoktų. Tuomet liudytojas persėdo į galÄ ir bandė raminti nukentėjusiÄ jÄ .

Nukentėjusioji nenurimo, plėšė liudytojo rÅ«bus. Liudytojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. IÅ¡ paskos rėkdama „gelbėkit“ iÅ¡bėgo ir J. K., tačiau jos niekas nemušė, tik norėjo jÄ sulaikyti. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo E. T., kuris sekė paskui jÄ , tačiau ji įsėdo į kitÄ automobilių aikÅ¡telėje stovėjusiÄ transporto priemonę ir iÅ¡važiavo. Liudytojas negirdėjo, kad E. T. automobilyje iÅ¡ J. K. bÅ«tų reikalavęs pinigų, nematė, kada ir kaip buvo sužalota J.

K. lūpa, veidas. Visų E. T. veiksmų sėdėdamas automobilio priekyje galėjo ir nematyti. Jo nuomone, J. K. galėjo patirti sužalojimus, kai ji muistėsi automobilyje norėdama ištrūkti (t. 2, b. l. 5–6, 8–9; t. 6, b. l. 103–111). Aptarti nukentėjusiosios J. K., nuteistojo E. T. ir liudytojo I. K., t. y. tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymai apie esmines 2020 m. gegužės 20 d. įvykio aplinkybes iš esmės nesutampa tarpusavyje dėl pareikštų grasinimų, reikalavimo pripažinti, kad J.

K. yra skolinga E. T. 30 000 Eur, dėl fizinio smurto naudojimo ir J. K. patirtų sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Kaip matyti iÅ¡ E. T. ir I. K. parodymų, jie su nukentėjusiÄ ja buvo artimuose asmeninio pobÅ«džio santykiuose: E. T. gyveno su J. K. kaip sugyventinis iki įvykio, o I. K. jos sugyventiniu buvo inkriminuoto įvykio metu. Todėl I. K., pasikvietęs į savo automobilį E. T., norėjo galutinai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusioji jam sakė tiesÄ , kad E. T. jai yra tik tėvas, o ne sugyventinis.

Supratęs, kad J. K. naujajam sugyventiniui I. K. nesako tiesos apie buvusius ankstesnius tarpusavio santykius, E. T. jautėsi J. K. įžeistas ir iÅ¡naudotas. Todėl įlipęs į automobilį I. K. praÅ¡ymu, jo akivaizdoje siekė naujajam sugyventiniui atskleisti tikrÄ jį nukentėjusiosios moralinį veidÄ , turėdamas tikslÄ , dalyvaujant J. K., papasakoti apie jos visas melagystes ir vagystes, kurias nuteistasis patyrė gyvendamas su ja kaip sugyventinis, o ne kaip jos tėvas, kaip savo naujam draugui jį pristatinėjo buvusi sugyventinė J.

K.. Nuteistasis žinojo, kad nukentėjusioji pinigų neturi, todėl jokios padarytos žalos atlyginimo iš jos nesitikėjo. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino, kad E. T., pykdamas, jog ji pradėjo gyventi su kitu, liepė jai sakyti, kad yra skolinga 30 000 Eur. Apygardos teismas, grįsdamas E. T. kaltę dėl inkriminuoto savavaldžiavimo padarymo, E. T., I. K. ir J. K. parodymus apie įvykio aplinkybes turėjo gretinti tarpusavyje ir vertinti itin atsargiai bei remtis jais tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad E. T. I. K. vairuojamame automobilyje susitikimo su J. K. metu reikalaudamas pripažinti, jog ji nuteistajam skolinga 30 000 Eur, vykdė savo tariamÄ turtinę teisę į žalos atlyginimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys, teismo pripažinti įrodymais.

PanaÅ¡ios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje, pagal kuriÄ nukentėjusiojo parodymai įrodymais pripažįstami tik tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kai jie patys kiekvienas atskirai bei vertinant kitų įrodymų kontekste nekelia jokių pagrįstų abejonių (kasacinė nutartis Nr. 2K-73-689/2019).??? Kaip minėta, nukentėjusioji J. K. proceso metu nurodė, kad E. T., įsėdęs į automobilį, ėmė jÄ kaltinti įvairiomis vagystėmis, jog ji pavogė iÅ¡ jo pinigus, ir, įjungęs telefonÄ , liepė pripažinti, kad ji jam skolinga 30 000 Eur.

Liudytoja L. A. parodė, kad jai J. K. pasakojo, jog įvykio dienÄ Ä¯ automobilį, kurį vairavo I. K., įsėdęs E. T., nukentėjusiajai grasino ir liepė pripažinti, kad J. K. jam skolinga 20 000–30 000 Eur, kad E. T. tampė nukentėjusiÄ jÄ už megztinio, rankų bei smaugė. Liudytoja N. K. nurodė, kad iÅ¡ sesers R. P. ji sužinojo, jog J. K. užpuolė ir sužalojo E. T.. Jis nukentėjusiÄ jÄ mušė, smaugė, kiÅ¡o prie veido mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , liepdamas pasakyti, jog J.

K. jam skolinga 30 000 Eur. Liudytoja R. P. paaiÅ¡kino, kad jai įvykio dienÄ paskambinusi J. K. pasakė, jog E. T. jÄ I. K. automobilyje sumušė ir prašė pripažinti, kad nukentėjusioji nuteistajam skolinga 30 000 Eur už sudaužytÄ automobilį, prašė atvažiuoti jÄ pasiimti. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimų, jos patvirtino J. K. joms papasakotas įvykio aplinkybes apie E. T. reikalavimÄ pripažinti, kad nukentėjusioji pastarajam skolinga 20 000–30 000 Eur ir jo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ vartotÄ smurtÄ .

Å ios liudytojos J. K. ir E. T. konflikto aplinkybių tiesiogiai nematė ir nurodė tas aplinkybes, kurias sužinojo iÅ¡ nukentėjusiosios jau po įvykio. Tačiau nukentėjusiosios J. K. parodymus, kad E. T. įvykio metu reikalavo gražinti skolÄ , grasindamas jai fiziniu smurtu, paneigia nuteistojo E. T. ir byloje liudytoju apklausto nukentėjusiosios vaiko tėvo I. K., kuris įvykio metu buvo tame pačiame automobilyje, parodymai. IÅ¡ E. T. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jis I. K. iniciatyva sutiko susitikti su I.

K. turėdamas tikslÄ , jog bÅ«tų atskleistos jos melagystės apie buvusius tarpusavio santykius, o nesiekdamas turtinės naudos – J. K. vieÅ¡o E. T. teisės į 30 000 Eur dydžio skolÄ pripažinimo I. K. akivaizdoje. Å ioje byloje E. T. buvo apklausiamas kelis kartus, tačiau duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nė karto nenurodė, kad jis su J. K. automobilyje aptarė ir tarpusavio turtinių pretenzijų klausimÄ . Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme E. T. tvirtino, kad jis nereikalavo, jog J.

K. pripažintų esanti jam skolinga 30 000 Eur, ir nurodė, kad automobilyje kalbos apie pinigus nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad J. K. jam buvo skolinga už eismo įvykyje nepataisomai sugadintÄ 15 000 Eur vertės automobilį, 3 000 Eur, kuriuos ji pavogė iÅ¡ apelianto sesers, apie 2 700 Eur, kuriuos pavogė iÅ¡ jo draugo ir pinigus, skirtus nukentėjusiosios tėvo tariamam gydymui, t. y. iÅ¡ viso apie 40 000 Eur, tačiau žinodamas, kad ji pinigų neturi, realiai iÅ¡ jos niekada nesitikėjo žalos atlyginimo.

Nuteistasis pažymėjo, kad tik J. K. naujo draugo iniciatyva susitiko su I. K. ir J. K., nes norėjo atskleisti jos melagystes ir tikėjosi, jog jį pamačiusi, ji nustos meluoti I. K., kad E. T. yra jos tėvas (t. 4, b. l. 83–87, 91; t. 6, b. l. 74–85; t. 8, b. l. 35–45). Tokius nuteistojo parodymus patvirtina liudytojo I. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kad jam J. K. teigė, jog E. T. yra jos tėvas, kuris dirba Vokietijoje. Vėliau liudytojas sužinojo, kad nuteistasis nėra nukentėjusiosios tėvas, o yra jos buvęs draugas.

Liudytojas savo iniciatyva susitiko su E. T., kuris jam papasakojo apie įvairias J. K. melagystes ir vagystes, todėl jie susitarė su J. K. padaryti akistatÄ , kad ji pati tai pripažintų. Liudytojas parodė, kad jis negirdėjo, jog E. T. iÅ¡ J. K. bÅ«tų reikalavęs 30 000 Eur ar jai grasinęs, tačiau girdėjo, jog E. T., sėdėdamas Å¡alia J. K., iÅ¡ jos Å¡aipėsi, klausdamas, kas jis jai toks, užduodamas ir kitus klausimus, susijusius su jos melagystėmis (t. 2, b. l. 5–6, 8–9; t. 6, b. l. 103–111).

Apygardos teismas kritiÅ¡kai vertino aptartus E. T. ir I. K. parodymus, motyvuodamas jų suinteresuotumu bylos baigtimi, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti I. K. parodymų patikimumu. Bylos duomenimis, E. T. 2020 m. gegužės 21 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. parodymus duoti atsisakė. Jis 2020 m. gegužės 22 d. buvo suimtas. I. K. parodymus pirmÄ kartÄ davė 2020 m. gegužės 22 d., t. y. kai apeliantas buvo suimtas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie tvirtintų apie nuteistojo ir Å¡io liudytojo artimus santykius, ir kad jie po įvykio savo parodymus tarpusavyje derino.

I. K., kaip tiesioginis liudytojas, pirmas duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir E. T., kuris parodymus apie įvykį davė tik 2020 m. birželio 9 d. Apklausiamas I. K. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis sėdėjo automobilio priekyje ir buvo suinteresuotas klausytis ir iÅ¡girsti tarp J. K. ir E. T. vykusį pokalbį, t. y. kÄ pasakys J. K., iÅ¡girdusi E. T. žodžius. Taigi, byloje nėra pagrindo spręsti, kad E. T. reikalavimo pripažinti skolÄ ar reiÅ¡kiamų grasinimų naudoti fizinę prievartÄ jis galėjo negirdėti.

Be to, jis nurodė, kad visų nuteistojo veiksmų galėjo nematyti, nes sėdėjo automobilio priekyje, o J. K. su E. T. – ant galinės automobilio sėdynės. Å io liudytojo parodymai yra tiesioginis įrodymų Å¡altinis. I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, bÅ«damas prisiekęs dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ . Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiÅ¡kino, kad, jos manymu, E. T. priklausė kažkokiai nusikalstamai grupuotei, o I.

K. tokiu bÅ«du siekė E. T. palankumo, tačiau tokių jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys. Tokių duomenų apeliantė su skundu taip pat nepateikė. Todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo I. K. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir, nustatydamas įvykio aplinkybes, prioritetÄ teikti nukentėjusiosios J. K. parodymams, kaip E. T. kaltę dėl savavaldžiavimo patvirtinančiam įrodymui. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus vertino nevisapusiÅ¡kai, jų tarpusavyje negretino su visais įrodymais, nejungė jų į loginę sekÄ nustatytų įvykio aplinkybių kontekste ir tokiu bÅ«du pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Todėl pagrįstais pripažįstami nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo abejoti liudytojo I. K. parodymais ir spręsti, jog jis, bÅ«damas J. K. vaiko tėvu, siekdamas palengvinti E. T. teisinę padėtį, tyčia neigė nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, kad nuteistasis, naudodamas grasinimus ir fizinį smurtÄ , reikalavo grÄ Å¾inti 30 000 Eur skolÄ . BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veikia padaroma tik tyčia. Veikdamas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad savavaliÅ¡kai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, vykdo savo ar kito asmens teisę, numato, jog dėl to bus padaryta didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, ir Å¡ių padarinių nori.

Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas, numatydamas minėtų padarinių atsiradimo galimybę, jų nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kaltės forma, rūšis bei jos turinys nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį ir situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti.

Apelianto E. T. parodymai teisme (t. 6, b. l. 74–85; t. 8, b. l. 35–45), taip pat byloje esantys susirašinėjimai SMS žinutėmis tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios (t. 1, b. l. 81–83; t. 2, b. l. 91–146; t. 6, b. l. 3–57) rodo, kad E. T. turėjo tam tikrų turtinio pobūdžio priekaištų J. K. dėl sudaužyto jo automobilio ir kitų, jo nuomone, patirtų nuostolių. Tačiau šie duomenys patys savaime nepatvirtina aplinkybės, kad E. T. inkriminuoto įvykio metu siekė spręsti ar net sprendė tarp jo ir J.

K. egzistuojančius tikrus ar tariamus turtinius teisinius santykius, t. y. savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ turtinę teisę. IÅ¡ anksčiau aptartų E. T. ir liudytojo I. K. parodymų matyti, kad nagrinėjamo įvykio atveju E. T. susitikimo su J. K. tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti ne turtinius, o anksčiau egzistavusius tarpusavio asmeninius santykius, jog aiÅ¡kinimosi metu bÅ«tų atskleisti nukentėjusiosios asmenybės bÅ«do bruožai, atskleista J. K. melagingai pateikta naujajam draugui anksčiau turėtų artimų santykių istorija su E. T. ir pan., o ne E. T. reikalavimas, kad J.

K. I. K. akivaizdoje patvirtintų E. T. turtinę teisę į 30 000 Eur dydžio sumÄ . Apeliacinės instancijos teisme J. K. paaiÅ¡kino, kad, jos nuomone, jeigu ji bÅ«tų grįžusi gyventi pas E. T., jis jai nebÅ«tų liepęs pripažinti, jog ji jam skolinga 30 000 Eur (t. 8, b. l. 35–45). Å i aplinkybė neprieÅ¡tarauja tam, kad pati J. K. šį reikalavimÄ suprato ne kaip E. T. iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¾alos atlyginimo reikalavimÄ , o kaip norÄ susigrÄ Å¾inti nukentėjusiÄ jÄ . Taigi, netgi darant prielaidÄ , kad nuteistasis I.

K. akivaizdoje pasakė: ,,pripažink, kad esi man skolinga 30 000 Eur“, nagrinėjamo pokalbio metu E. T. išsakant ir visas, jo manymu, bendro gyvenimo laikotarpiu buvusias nukentėjusiosios melagystes, jo pasakytoji frazė J. K., teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad šie nuteistojo veiksmai, juos vertinant bylos aplinkybių kontekste, atitinka BK 294 straipsnio 2 dalies objektyviuosius požymius. Nors J. K. proceso metu ir tvirtino, kad E. T. sakė „pripažink, jog esi man skolinga 30 000 Eur“, tačiau byloje nepaneigta, kad ši frazė, kurios nepatvirtino I.

K., net jei ji iÅ¡ tiesų buvo pasakyta, galėjo reikÅ¡ti tik E. T. nuoskaudÄ , jog J. K. jį materialiai iÅ¡naudojusi paliko, nes iÅ¡ I. K. bei nuteistojo E. T. parodymų matyti, kad jų suorganizuoto pokalbio su J. K. tikslas buvo atskleisti nukentėjusiosios, kaip buvusios sugyventinės, nesÄ Å¾iningumÄ jai pradėjus gyventi su kitu gyvenimo draugu. Taigi, bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad žodžių ,,pripažink, kad esi man skolinga 30 000 Eur“ turinys galėjo bÅ«ti susijęs su dviejų vyrų ketinimu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nukentėjusioji, su kuria jie tam tikru laiku artimai bendravo, buvo sÄ Å¾ininga, jÄ demaskuoti ir galimai pažeminti, o ne su kokiu nors turtiniu reikalavimu.

Asmeninio pobÅ«džio santykius ir jų aiÅ¡kinimÄ si tarpusavyje reglamentuoja moralės normos. Jie nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas iki tol, kol tokių santykių aiÅ¡kinimosi metu nėra pažeidžiami baudžiamuoju įstatymu saugomi gėriai. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstytų aplinkybių neįvertino, todėl, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. T., nukentėjusiajai sakydamas ,,pripažink, kad esi skolinga man 30 000 Eur“, realizavo savavaldžiavimo objektyviÄ jÄ pusę – savavaliÅ¡kai vykdė savo tariamÄ teisę į žalos atlyginimÄ , nesilaikydamas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos tvarkos.

Nuteistojo minėti veiksmai neatitinka savavaldžiavimo objektyviosios pusės požymių. Juose nėra Å¡io nusikaltimo sudėties. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iÅ¡ apygardos teismo nuosprendžio, kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis, Å¡alina nustatytas aplinkybes, kad E. T., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, grasindamas, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ tariamÄ savo teisę, t. y. atvirai vertė nukentėjusiÄ jÄ J. K. grÄ Å¾inti skolÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J.

K. buvo nustatyti trys kūno sužalojimai, t. y. kraujosruva dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas viršutinėje lūpoje ir kraujosruva kaklo priekyje. Taigi, išvadoje sužalojimų nosies ir pakaušio srityje, kaip buvo nurodžiusi J. K., nenustatyta. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis leidžia teigti, kad jie galėjo būti padaryti 2020 m. gegužės 20 d., apie 17 val., užduotyje nurodytomis aplinkybėmis: automobilio salone konflikto metu J.

K. buvusiam draugui sudavus jai vienÄ kartÄ kairės rankos alkÅ«ne smÅ«gį į deÅ¡inės pusės žandÄ bei vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį ir prakirtus lÅ«pÄ , taip pat suėmus abiem rankom už kaklo ir jį spaudžiant (t. 1, 88–89, 91). Tačiau specialisto iÅ¡vada yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, kuris turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais bylos duomenimis, kurie nagrinėjamoje byloje neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus J.

K. patyrė bÅ«tent jos nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 1–4, 73–75, 114–119; t. 6, b. l. 65–69). IÅ¡ prie bylos pridėtos konsultacinės specialisto iÅ¡vados Nr. 0019/22 matyti, kad deÅ¡inio smilkinio srityje J. K. nustatytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas pailgos formos kietu buku daiktu, kuris kontaktavo su labiausiai atsikiÅ¡usiomis veido dalimis, t. y. veido sričiai atsitrenkiant į automobilio durelių briaunÄ , durelių statramstį ar kitÄ siaurÄ vertikalų daiktÄ , o ne suduodant smÅ«gį alkÅ«ne.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo pareikalauta ir iÅ¡tirta teismo medicinos eksperto G. A. C. nukentėjusiosios tyrimo metu padaryta foto nuotrauka, iÅ¡ kurios matyti, kad nustatytas sužalojimas deÅ¡inio skruosto – smilkinio srityje yra siauros, pailgos formos. Konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad toks sužalojimas yra bÅ«dingas ne padarytam kontaktuojant su apvalios formos alkÅ«ne, o siauru pailgu kietu daiktu, kuriuo galėjo bÅ«ti ir automobilio durelių statramstis ar durelių briauna.

VirÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės kairėje esantis nubrozdinimas galėjo atsirasti dėl lÅ«pos džiÅ«vimo pavasarį arba pačiai nukentėjusiajai susikandant. Kraujosruva kaklo srityje padaryta ne smaugiant, o kietu buku daiktu, nes smaugimo metu bÅ«tų likę pirÅ¡tų žymės kitoje kaklo pusėje (t. 8, b. l. 67–73). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas G. A. C. patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau susipažinęs su konsultacinėmis iÅ¡vadomis, pripažino, kad jog J.

K. nustatyti sužalojimai smilkinio srityje ir virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės kairėje pusėje esantis nubrozdinimas nerodo tikslaus jų padarymo mechanizmo. Ekspertas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sužalojimo vieta – smilkinio sritis ir jo vaizdas neatskleidžia sužalojimo mechanizmo, todėl jis negali tiksliai pasakyti, ar sužalojimas nukentėjusiosios smilkinio srityje buvo padarytas suduodant alkÅ«ne, ar nukentėjusiajai atsitrenkiant į bukÄ daiktÄ , kuriuo pripažįstama ir automobilio durelių kampas.

Dėl sužalojimo nukentėjusiosios lÅ«pos gleivinės kairėje ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad jis negali konkrečiai atsakyti, kokiu daiktu jis buvo padarytas: ar daiktui judant ir turint kontaktÄ su nukentėjusiosios burna, ar pačiai tiriamajai judant ir atsitrenkiant į aplinkinius daiktus (t. 8, b. l. 77–88). Taigi, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, ekspertas G. A. C. nepaneigė, kad iÅ¡vadose aptarti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir kitomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjusiajai atsitrenkiant į automobilio durų staktÄ ir (ar) kitus aplinkinius kietus bukus daiktus (t. 8, b. l. 77–88).

Teismo medicinos eksperto G. A. C. paaiÅ¡kinimai teisme iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja konsultacinei iÅ¡vadai bei E. T. ir I. K. parodymams, kad J. K. sužalojimus galėjo patirti ir ne pirmosios instancijos teismo nustatytomis ( E. T. tyčia nukentėjusiajai suduodant smÅ«gius) aplinkybėmis, o pastarajam nukentėjusiÄ jÄ jėga laikant, tyčia tampant jÄ už drabužių ir neleidžiant iÅ¡lipti, J. K. besiveržiant iÅ¡ automobilio paskui I. K. ir galva atsitrenkus į automobilio durelių kraÅ¡tÄ bei kitus daiktus.

To nepaneigia ir liudytojų G. A., E. L., R. P. parodymai, kad nukentėjusiosios rÅ«bai buvo iÅ¡sitÄ sę, ant lupos matėsi kraujas, nes tiek E. T., tiek I. K. patvirtino, jog E. T. įsėdus į automobilį, J. K. atrodė pasimetusi, veržėsi iÅ¡ automobilio (t. 6, b. l. 121–128, 160–165). Tai, kad J. K. yra impulsyvi ir jai stinga emocijų kontrolės, nurodyta ir nukentėjusiosios psichologinio tyrimo iÅ¡vadoje (t. 1, b. l. 139–141). Liudytoja G. A. nurodė, kad nukentėjusiajai iÅ¡ karto po įvykio įsėdus į jos automobilį, ji matė pastarosios sumuÅ¡tÄ lÅ«pÄ , kraujÄ .

Liudytoja E. L. taip pat patvirtino mačiusi J. K. suskilusiÄ lÅ«pÄ . Liudytoja R. P. parodė, kad nukentėjusiosios lÅ«pos buvo kruvinos (t. 6, b. l. 121–128, 160–165). Taigi, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. K. sužalojimus patyrė inkriminuojamo įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas G. A. C. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiosios apatinės lÅ«pos iÅ¡orinėje dalyje esantis sužalojimas galėjo atsirasti ne dėl kokio nors trauminio poveikio ir ne dėl nubrozdinimo, o dėl ligos, t. y. galimai herpeso.

Taigi, byloje nepaneigta aplinkybė, kad kraujas iÅ¡ apatinės lÅ«pos galėjo bėgti nukentėjusiajai ligos pažeistÄ vietÄ tiesiog užgavus, besimuistant automobilyje, kai E. T. jÄ tyčia tampė. Todėl, vertinant nuteistojo fizinius duomenis (tvirto sudėjimo) ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų smilkinio – skruosto ir lÅ«pos srityje pobÅ«dį, nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sužalojimai buvo padaryti E. T. smÅ«giuojant į nukentėjusiosios veido sritį alkÅ«ne ar kumščiu.

Kaip konstatuota pirmiau, teismo medicinos ekspertai patvirtino, kad pirÅ¡to galo dydžio kraujosruva nukentėjusiosios kaklo priekyje galėjo bÅ«ti padaryta inkriminuojamo įvykio metu. J. K. aiÅ¡kino, kad E. T. jÄ smaugė, abiem rankom suspaudęs kaklÄ . Teismo medicinos ekspertui apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiÅ¡kinus, kad, smaugiant abiem rankom, paprastai lieka žymės kitoje kaklo pusėje, nukentėjusioji parodė, jog nuteistasis spaudė jos gerklę sudėjęs abiejų rankų rodomuosius pirÅ¡tus vienas ant kito.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji tvirtino, kad E. T. jÄ smaugiant, I. K., persėdęs ant automobilio užpakalinės sėdynės, atitraukė jo rankas nuo nukentėjusiosios kaklo. Å iuos jos parodymus liudytojas I. K. paneigė, sakydamas, kad nematė, jog E. T. bÅ«tų smaugęs J. K.. Liudytojas nurodė, kad ant užpakalinės sėdynės persėdo ne tam, kad nutrauktų nuteistojo veiksmus, o siekdamas nuraminti isterikuojančiÄ J. K.. Taigi, nukentėjusiosios nurodytos sužalojimo, nustatyto kaklo srityje, aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kurių paÅ¡alinti nėra galimybės, o bylos faktiniai duomenys yra nepakankami pagrįsti, kad kraujosruvÄ priekinėje kaklo dalyje E. T. padarė nukentėjusiÄ jÄ smaugdamas jos nurodytu bÅ«du, t. y. neliesdamas jos kaklo kitais savo rankų pirÅ¡tais ar spausdamas jį suėmęs abiejų rankų pirÅ¡tais.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019 ir kt.). Nukentėjusioji J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai tvirtino, kad Å¡alia jos į automobilį įsėdęs E. T. jÄ kaltino vagystėmis ir melagystėmis, todėl ji veržėsi kuo greičiau iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, tačiau to padaryti jai neleido E. T., kuris jÄ , besiveržiančiÄ iÅ¡ automobilio, tampė už rankų ir drabužių.

Å ias nukentėjusios nurodytas aplinkybes patvirtino tiek liudytojas I. K., tiek ir pats nuteistasis, kuris pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, taip veikdamas – trukdydamas nukentėjusiajai iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, galėjo jai padaryti teismo medicinos iÅ¡vadoje nustatytus sužalojimus. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. PareigÄ Ä¯rodyti, kad asmuo padarė tam tikrÄ nusikaltimÄ , turi baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančios institucijos.

To nepadarius, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, draudžiama veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaudamasi visų neaiÅ¡kumų ir netikslumų aiÅ¡kinimu kaltinamojo naudai, teisėjų kolegija, kitaip, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog Å¡ioje byloje neabejotinai pasitvirtino, kad nuteistasis E. T. tyčia nukentėjusiajai J.

K. padarė kÅ«no sužalojimus atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iuos veiksmus padarė ne realizuodamas savo tariamÄ teisę į žalos atlyginimÄ , o dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu; ne jÄ smaugdamas, suduodamas smÅ«gį kumščiu į veido sritį, alkÅ«ne – į deÅ¡inį smilkinį, o tyčia tampydamas J. K. už rankų ir drabužių sėdinčiÄ ant galinės automobilio sėdynės nedidelėje erdvėje, jai atsitrenkiant į kietus bukus daiktus – automobilio salono, korpuso dalis.

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai Å¡is nusikaltimas pasireiÅ¡kia muÅ¡imu arba kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . MuÅ¡imas arba kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvÅ«nus ar gyvius. Nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmÄ , kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sÄ moningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Nagrinėjamu atveju E. T. neabejotinai matė, kad ribotoje automobilio galinės sėdynės erdvėje aplinkui yra daug atsikiÅ¡usių daiktų, jog nukentėjusioji, dėl jo iÅ¡sakytų frazių bÅ«dama iÅ¡vesta iÅ¡ psichologinės pusiausvyros, muistosi ir siekia iÅ¡siveržti, pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio, suprato, kad, esant tokioms aplinkybėms, dėl jo veiksmų – nukentėjusiosios tyčinio tÄ symo, tampymo už drabužių, ji gali patirti sužalojimus.

Nors E. T. savo smurtiniais veiksmais nesiekė padaryti nukentėjusiajai Å¡ioje byloje nustatytų sužalojimų, tačiau leido jiems kilti. Å iems sužalojimams atsirasti buvo reali tikimybė, nes nuteistasis besimuistančiÄ , bandančiÄ iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ automobilio J. K. tyčia laikė, tampė už rankų ir drabužių ribotoje erdvėje, kurioje, kaip minėta, buvo bukų kietų automobilio dalių. Todėl nuteistojo veiksmus – akivaizdžiai besimuistančios ir siekiančios iÅ¡sivežti iÅ¡ automobilio nukentėjusiosios laikymÄ už drabužių bei rankų ir tyčinį jos tampymÄ ribotoje automobilio galinės sėdynės erdvėje, teisėjų kolegija pripažįsta fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Dėl Å¡ių nuteistojo veiksmų J. K. įvykio metu, atsitrenkdama į automobilio tiksliai nenustatytas dalis – kietus bukus daiktus, patyrė kÅ«no sužalojimus, pasireiÅ¡kusius kraujosruvomis lÅ«pos srityje, kaklo priekinėje dalyje bei deÅ¡inėje veido pusėje. Tokiu bÅ«du nuteistasis, veikdamas netiesiogine tyčia, nežymiai sutrikdė J. K. sveikatÄ . Tarp jo panaudoto fizinio smurto – siekiančios iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ automobilio nukentėjusiosios laikymo bei jos tyčinio tampymo, ir atsiradusių pasekmių – nežymaus J.

K. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nuteistasis E. T. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis jokių sužalojimų nukentėjusiajai nepadarė, jos nemušė ir nesmaugė, nukentėjusioji, besidraskydama ir besiverždama iÅ¡ automobilio, galėjo susižaloti pati. Tokie E. T. ir jo gynėjo skundo argumentai nepagrįsti, nes J. K. atsiradę nežymaus sveikatos sutrikdymo padariniai buvo nulemti nurodytų E. T. tyčinių smurtinių veiksmų. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepasitvirtino pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad E. T.

J. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ padarė suduodamas kumščiu vienÄ smÅ«gį į veidÄ , trenkdamas alkÅ«ne į deÅ¡inį smilkinį ir, suėmęs rankomis, spausdamas kaklÄ . Tačiau pirmiau aptarti faktiniai duomenys neabejotinai rodo, kad J. K. nustatytus sužalojimus jis padarė panaudodamas kitokio pobÅ«džio fizinį smurtÄ , o tai apima BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Todėl E. T. nusikalstamus veiksmus teisėjų kolegija iÅ¡ BK 294 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoja į BK 140 straipsnio 1 dalį, ir nustato, kad:

E. T., iÅ¡ anksto susitaręs susitikti su I. K. ir automobilyje J. K. akivaizdoje pasikalbėti apie jų tarpusavio asmeninius santykius, 2020 m. gegužės 20 d., nuo 18 iki 19 val., aikÅ¡telėje prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įsėdęs į I. K. vairuojamo automobilio ,,Ford Focus C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės Å¡alia ten jau sėdėjusios nukentėjusiosios J. K., I. K. toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) link ir atvažiavus į aikÅ¡telę, esančiÄ prieÅ¡ais VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), siekdamas I.

K. atskleisti, E. T. manymu, nukentėjusiosios J. K., kaip buvusios sugyventinės, nesÄ Å¾iningumÄ ir melagingai nupasakotÄ ankstesnę jų tarpusavio santykių istorijÄ , pradėjo J. K. klausinėti, ar iÅ¡ tikrųjų jis yra jos tėvas, kaltinti jÄ vagystėmis. J. K. susierzinus, pradėjus Å¡auktis pagalbos ir pradėjus veržtis iÅ¡ automobilio, E. T. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atliko smurtinius veiksmus, t. y., trukdydamas jai savanoriÅ¡kai pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilio, tyčia tampė jÄ už rankų ir drabužių, kol besiverždama iÅ¡ nuteistojo rankų nukentėjusioji dėl prieÅ¡ tai pavartotų smurtinių veiksmų (tyčinio tampymo už rankų ir drabužių), atsitrenkė į tiksliai nenustatytas automobilio salono bei korpuso dalis ir patyrė sužalojimus, pasireiÅ¡kusius kraujosruva deÅ¡inio smilkinio – skruosto srityje, kaklo priekyje ir nubrozdinimu virÅ¡utinėje lÅ«poje.

Tokiu bÅ«du E. T. nežymiai sutrikdė J. K. sveikatÄ . Skunde nuteistasis ir jo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs nė vieno nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymo apklausti liudytojus, pridėti prie bylos tam tikrus dokumentus, pademonstravo Å¡aliÅ¡kumÄ ir pažeidė Å¡alių lygybės principÄ . Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo motyvuotas atsisakymas patenkinti Å¡alių praÅ¡ymus, savaime nereiÅ¡kia nei esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nei teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Vien tai, kad teismas atmeta proceso dalyvių praÅ¡ymus ir proceso dalyviai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, taip pat savaime nesuteikia ??pagrindo teigti teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ , – tai, ar proceso dalyvių praÅ¡ymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-7-39-1073/2022 ir kt.).“ Dėl kitų skunduose nurodomų apeliantų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes nurodytais motyvais atmetus J. K. atstovo skundÄ , o E. T. ir jo gynėjo skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, jie neteko teisinės reikÅ¡mės. Dėl bausmės paskyrimo Å iuo nuosprendžiu E. T. veiksmus nusprendus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 294 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, iÅ¡spręstinas ir jam skirtinos bausmės klausimas.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus, laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki 1 (vienerių) metų. BK nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadijÄ ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Ä®vertinęs visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas turi motyvuotai parinkti Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdama bausmę E. T., teisėjų kolegija įvertina tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jis padarė nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnis 3 dalis). Dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų sunkios pasekmės nukentėjusiajai neatsirado.

E. T. yra vidurinio iÅ¡silavinimo. Jis anksčiau yra veikęs prieÅ¡ingai teisei, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ , baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 14–18, 39–54). Tokios aplinkybės neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį ir teisėjų kolegijai sudaro pagrindÄ spręsti, kad bausmės paskirtis ir tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam paskyrus ne kitÄ alternatyviÄ , o trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimÄ baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje esančiam Å¡ios bausmės vidurkiui.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir neprieÅ¡tarauja BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti: E. T. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2021 m. liepos 8 d. ir laikyti, kad E. T. yra atlikęs Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Panaikinti E. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nukentėjusiosios J. K. atstovo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundÄ atmesti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Nerijus Meilutis Regina Pocienė Ernesta RimÅ¡elis