70dfd309-33ee-4c95-96d1-4ef759b472e0 · Kauno apylinkės teismas

       Byla Nr. T-18-946/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-1-00127-1995-8                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1.   KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. sausio 4 d.Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam J.

B. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė: 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-900 nutarta taikyti nuteistajam J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 6 mėn. 7 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2017 m. lapkričio 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 28 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema.

Nuteistojo elgesys Å¡iuo metu vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sÄ lygomis, dvideÅ¡imt keturis kartus paskatintas. Pataisos įstaigoje siekia prasmingo užimtumo – mokėsi, dirba, turi teigiamas nuostatas į priežiÅ«rÄ . Socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko, civilinį ieÅ¡kinį dengia. Å iuo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai. Pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ mažinantys veiksniai: teigiama darbinė motyvacija ir darbinės veiklos planų turėjimas, tinkamos gyvenimo sÄ lygos, visapusiÅ¡kas artimųjų palaikymas, nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų.

Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. J. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Å iaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnyje, 272 straipsnio 3 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje, 75 straipsnyje, 16 straipsnyje, 105 straipsnio 8 punkte, 105 straipsnio 8 ir 12 punkte, 232 straipsnyje, ir, vadovaujantis 1961 m.

BK 42 straipsniu, paskirta mirties bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 1996 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta mirties bausmė pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Å iaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 267 straipsnio 1 dalį, nuo bausmės paskirtos pagal 1961 m.

BK 105 straipsnio 12 punktÄ atleistas, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2012 m. gegužės 9 d. dekretu Nr. 1K-1060 „Dėl malonės suteikimo“ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytÄ privalomÄ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 6 mėn. 7 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2017 m. lapkričio 30 d.).Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam J.

B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra atsisakytina tvirtinti.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. B. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet bÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dengia civilinį ieÅ¡kinį, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismas taip pat įvertina tai, kad J. B. nuteistas už keletÄ labai sunkių nusikaltimų, jam buvo skirta pati griežčiausia bausmė – mirties bausmė suÅ¡audant. Vėliau jo padėtis Å¡velnėjo: bausmė buvo pakeista į Å¡velnesnę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, o 2012 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Dėl malonės suteikimo nuteistojo padėtis ypatingai buvo suÅ¡velninta nustatant terminuotÄ 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, jog pataisos priemonės buvo taikomos neabejotinai vertinant tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumÄ .

Pažymėtina, jog tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytas nuteistojo asmenybei bÅ«dingas egocentrizmas – nuteistasis linkęs iÅ¡sakyti kritikÄ , kuri neturi realaus pagrindo ir remiasi jo asmeniniu įsivaizdavimu ir manymu, taip pat iÅ¡liekantis aktualus nuteistojo kriminogeninis veiksnys taip pat charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo jo nepakankamÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir yra vertinami sprendžiant ar nuteistasis gali bÅ«ti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nors nuteistasis J.

B. ir daro pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam J. B. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimÄ Nr. 93-900 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-7 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimÄ Nr. 93-900 taikyti nuteistajam J. B. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas                                                                              Arūnas Purvainis