70dfa146-61ce-44a1-8ad0-e08a9ea30ffd · Alytaus rajono apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-215-849/2012Proceso Nr. 1-52-1-00562-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S)        1.1.7.2.4, 1.2.25.4.1.;2.3.6.4. ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 20 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva,sekretoriaujant Rasai NaruÅ¡evičienei,dalyvaujant prokurorams Laurai Mačiulytei - Valaitei ir Neringai Kaminskienei,kaltinamosios gynėjui advokatui V. J.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeGIEDRUTĖ STANULIENĖ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteista,kaltinama padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

G. S. 2011-05-31 apie 9:00 val., Alytuje, Statybininkų g., ties namu Nr. 33, turėdama visus dokumentus reikiamus vairuojant transporto priemonę ir vairuodama automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus – artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jos važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus – jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, pamačius pėsčiųjų perėjoje pėsčiÄ jÄ I.

T., nestabdė automobilio, neapvažiavo kliÅ«ties ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ I. T., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai I. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nes dėl sužalojimų visumos (kÅ«no sumuÅ¡imo, deÅ¡inio žasto, abiejų kelių sÄ narių sumuÅ¡imo, muÅ¡tinės kaktos žaizdos, galvos smegenų trauminės ligos) jai sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.Kaltinamoji G. S. pilnai prisipažino padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Parodė, kad 2011-05-31 važiavo Alytuje, Statybininkų gatve, link LikiÅ¡kėlių gatvės 43 km/h greičiu. Jai privažiavus pėsčiųjų perėjÄ staiga pamatė kaip iÅ¡ deÅ¡inės į kairę pėsčiųjų perėja pradėjo bėgti mergaitė-ji nesidairė ir iÅ¡Å¡oko prieÅ¡ jÄ iÅ¡ už kelyje stovinčio automobilio, todėl jÄ pastebėjo, kai Å¡i buvo ties jos maÅ¡ina. Ji pradėjo ieÅ¡koti stabdžio pedalo, jo nesurado, nes buvo labai iÅ¡sigandusi, todėl partrenkė mergaitę pėsčiųjų perėjoje. mergaitė pradėjo virsti tiek jos langu nuo vairuotojo durelių.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.IÅ¡ nukentėjusiosios nepilnametės I.

T. apklausos protokolo matyti, kad 2011-05-31 apie 8.45 val. kartu su sese A. T. ėjo į mokyklÄ . Ėjo nuo Statybininkų g., namo Nr.

33. Joms reikėjo pereiti Statybininkų g. Jos priėjo pėsčiųjų perėjÄ , kuri yra prie jų namo. Prie pėsčiųjų perėjos nebuvo Å¡alikelėje pastatytų automobilių. Automobiliai stovėjo toliau nuo perėjos. Kai priėjo pėsčiųjų perėjÄ , pamatė, kad jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės atvažiavęs automobilis sustojo jas su sese praleisti. Kažkaip nepastebėjo važiuojančių automobilių iÅ¡ kairės. Pradėjo eiti per keliÄ . IÅ¡ pradžių ėjo kelis žingsnius, po to nusprendė pabėgėti, kad automobilis ilgai nestovėtų. Tik pradėjo bėgti kai pajuto smÅ«gį iÅ¡ kairės pusės. Kas ir kaip jÄ partrenkė, neprisimena. Susitrenkė galvÄ , susimušė rankas ir kojas. Kiek kelio buvo nuėjusi, negali pasakyti. Kur tuo metu buvo sesė nežino (b.l. 36-37).IÅ¡ liudytojos nepilnametės A. T. apklausos protokolo matyti, kad 2011-05-31 apie 8.45 val. kartu su sese I. T. ėjo į mokyklÄ . Ėjo nuo Statybininkų g., namo Nr.

33. Joms reikėjo pereiti Statybininkų g. Jos priėjo pėsčiųjų perėjÄ , kuri yra prie jų namo. Prie pėsčiųjų perėjos nebuvo Å¡alikelėje pastatytų automobilių. Automobiliai stovėjo toliau nuo perėjos. Kai priėjo pėsčiųjų perėjÄ , pamatė, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės atvažiavęs automobilis sustojo jas praleisti. Dar pastebėjo, kad iÅ¡ kairės kiek toliau, atstumo žodžiais nurodyti negali, link perėjos atvažiuoja automobilis. Tuo metu sesė jau pradėjo eiti per keliÄ .

Ji sustojo. Pamatė, kad sesė pradėjo bėgti per keliÄ . IÅ¡ pradžių ji ėjo, o po to pradėjo bėgti. Kai ji pribėgo jau beveik vidurį kelio, iÅ¡ kairės pusės atvažiavęs automobilis nestabdė ir partrenkė sesę. Po smÅ«gio labai iÅ¡sigando, pradėjo rėkti. Sesę partrenkęs automobilis sustojo toli už perėjos. Paskambino mamai ir pasakė kas atsitiko (b.l. 42-43).IÅ¡ 2011-05-31 kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta kelių eismo įvykio vieta, esanti Alytuje, Statybininkų gatvėje, ties namu Nr. 33 (b.l. 6-12).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 390/11 (06) matyti, kad I. T. konstatuoti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl sužalojimų visumos sveikata nukentėjusiajai sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 32-34).IÅ¡ liudytojos A. T. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užfiksuota kaip A. T. Alytuje, Statybininkų g. prie pėsčiųjų perėjos, ties namu Nr. 33 rodo vietÄ kur stovėjo automobilis (b.l. 44-47).Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma, leidžia teismui daryti besÄ lyginę iÅ¡vadÄ , kad inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė G.

S.. Vairuodama automobilį kelyje, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, pamačius pėsčiųjų perėjoje pėsčiÄ jÄ I. T., nestabdė automobilio, neapvažiavo kliÅ«ties ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ , dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai I. T. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 37 p., 134 p. reikalavimus. Tarp kaltinamosios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y. nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.Dėl bausmės skyrimo. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimÄ , kuriuo žala padaryta vienam asmeniui. Ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Pažymėtina, kad kaltinamoji nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, netrukdė ikiteisminiam tyrimui byloje nustatyti tiesÄ , nuosekliai dėstė savo parodymus, iÅ¡kart pažymėjo, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi, po autoįvykio lankė nukentėjusiÄ jÄ ligoninėje, domėjosi jos gydymo eiga, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios nuoÅ¡irdumu. Kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, jos sesers ir motinos, savo noru iÅ¡ dalies dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino nukentėjusiajai žalÄ ir siekė susitarti dėl visos žalos atlyginimo, kas patvirtina pozityvų kaltinamosios nusiteikimÄ ir norÄ atlyginti nukentėjusiajai žalÄ , nors jos civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiÄ jį asmenį buvo apdrausta privalomuoju transporto draudimu.

Sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji praeityje neteista (b.l. 57), administracinėmis nuobaudomis nebausta (b.l. 58), dirbanti, į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ neįraÅ¡yta (b.l. 69). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jai Å¡velniausiÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , artimÄ Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytos baudos minimumui. Pažymėtinas, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apylinkių bei apygardų teismai, o tokius jų nuosprendžius LAT palieka nepakeistus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose 2K-44/2008, 2K-247/2008).Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnis, kaip vienÄ iÅ¡ baudžiamojo poveikių priemonių numato uždraudimÄ asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Tačiau Å¡ioje normoje yra įvirtinta teismo teisė, o ne pareiga taikyti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę. Å iuo atveju teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nes kaltinamoji, kuri teisiama pirmÄ kartÄ , nėra padariusi nei vieno administracinio teisės pažeidimo, tame tarpe ir KET pažeidimo per visÄ savo vairavimo staÅ¾Ä . Dėl civilinio ieÅ¡kinio.Civilinis ieÅ¡kinys atsakovo UADB „Industrijos garantas“ atžvilgiu tenkintinas iÅ¡ dalies.Civilinis ieÅ¡kinys atsakovės G.

S. atžvilgiu atmestinas.Byloje civilinei atsakovei G. S. ir UADB „Industrijos Garantas“ yra pareikÅ¡tas nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡o priteisti jos naudai 6.000 Lt. savo ieÅ¡kinį vėliau patikslino, sumažindama savo reikalavimÄ , ir praÅ¡o priteisti jos naudai 4020 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 40). Savo ieÅ¡kinyje civilinė ieÅ¡kovė N. T. reikalaujamos neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota jos dukra I.

T., ji ir jos dukros patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ , jos dukra Inga patyrė fizinį skausmÄ , turėjo didelių nepatogumų, jai buvo sudėtinga bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Dėl dukros fizinio skausmo ir kančios ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ . Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieÅ¡kovas N. T., grįsdama savo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, parodė, kad 2011-05-31 apie 08.45 val. Alytuje, Statybininkų gatvėje automobilis partrenkė jos dukrÄ IngÄ .

Mano, jog, ta perėja labai matoma ir tik labai neatidÅ«s vairuotojai gali nepastebėti žmogaus. Mergaitė buvo sužalota paskutinę mokslo metų dienÄ , liko randai, dėl galvos traumos apie metus negalėjo lankyti sporto bÅ«relių, kÅ«no kultÅ«ros. Mergaitės vasara praėjo ligoninėje ir sanatorijoje. Draudimas atlygino 1080 litų už vaistus. Dar ir dabar mergaitė jaučia galvos skausmus. Jai ir kitai dukrai, kuri matė kaip IngÄ partrenkė automobilis, buvo psichologinis Å¡okas. Todėl praÅ¡o priteisti neturtinės žalos 4020 litų.Kaltinamoji su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, nes jos nuomone, tai per didelė suma, kad 200 Lt yra jau atlyginusi, ir kad neturtinę žalÄ Â turi atlyginti draudimo kompanija, o ji turėtų atlyginti 500 Lt.Civilinis atsakovas UADB „Industrijos Garantas“ raÅ¡ytiniu atsiliepimu į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nesutiko su reikalaujamu neturtinės žalos dydžiu, nes, jų nuomone, draudikas pilnai įvykdė savo prievolę ir atlygino neturtinę žalÄ pagal draudimo iÅ¡mokas reglamentuojančius tesiės aktus.Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt.

Neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo arba Å¡io asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau jos praÅ¡omas priteisti 4020 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo bei yra pilnai nepagrįstas, todėl nukentėjusiojo ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis patvirtinta, kad eismo įvykio dienÄ galiojo G.

S. su draudimo bendrove UADB „Industrijos Garantas“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta tiek transporto priemonės savininko, tiek jo naudotojo civilinė atsakomybė, ir pagal kuriÄ 2011-03-216 buvo iÅ¡duotas Å¡ios sutarties liudijimas, dėl ko minėta draudimo bendrovė buvo įtraukta į bylÄ civiliniu atsakovu (t. 1., b.l. 15).Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Ä®statymo) 19 str. 6 d. nustatyta, kad, draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Ä®statymo 11 str. nustatytÄ draudimo sumÄ , ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų.

Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi bÅ«ti per didelis. Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , bet ne leisti nukentėjusiajai pasipelnyti kaltinamosios sÄ skaita. Kaip vienÄ iÅ¡ motyvų dėl padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios įstatyminė atstovė nurodo, kad nukentėjusioji I. T. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl nusikalstamos veikos padaryti nukentėjusiajai sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad nukentėjusioji gydėsi stacionare nuo 2011-05-31 iki 2011-06-06, o ambulatorinį gydymÄ poliklinikoje tęsė iki 2011-06-23, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji I.

T. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumų gydymosi laikotarpiu.Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė taip pat nurodo, kad dėl įvykio ji, kaip nukentėjusiosios motina, patyrė didelį emocinį sukrėtimÄ .BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Tai yra ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir LAT, kad nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamajame procese turi bÅ«ti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės (fizinės, moralinės) žalos. 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose 1 straipsnio a punkte, pateikiančiame nukentėjusiojo sÄ vokÄ , taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis „fizinis asmuo, patyręs žalÄ , įskaitant kÅ«no sužalojimÄ ar psichinę traumÄ , emocinį sukrėtimÄ ar ekonominius nuostolius tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo pažeidžiant valstybės narės baudžiamÄ jį įstatymÄ â€œ.

Å ioje byloje nukentėjusiÄ ja yra pripažinta I. T., todėl neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginta tik dėl jos patirtos neturtinės žalos, o ne jos motinos, todėl Å¡is motyvas nukentėjusiosios įstatminės atstovės atmestinas kaip nepagrįstas. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neigiamai paveikus dvasinę, emocinę bÅ«senÄ Â yra neigiamo poveikio pasekmės, dėl to patirti iÅ¡gyvenimai. RaÅ¡ytinių ar kitų įstatymu leistinų įrodymų apie pasekmes savo dvasinei ir emocinei sveikatai, kokiu bÅ«du sumažėjo nukentėjusiosios bendravimo galimybės, teismui civilinė ieÅ¡kovė taip pat nepateikė.Å ios aptartos aplinkybės yra vienas iÅ¡ pagrindų mažinti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydį.Teismas, mažindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl neatsargaus nusikaltimo.

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę bei jos turtinę padėtį, nes žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, kai nėra žalÄ padariusio asmens tyčios, yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamoji vidutiniÅ¡kai per mėnesį gauna 364,00 Lt. dydžio darbo užmokestį jos sutuoktinis - 824,50 Lt., turi pilnametį sÅ«nų, kuris yra studentas (t.1., b.l. 128-129).BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieÅ¡kinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas.

CPK 178 str. nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieÅ¡kinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 3.600 Lt. dydžio neturtinė žala.

Kadangi draudimo kompanija jau yra atlyginusi 1.080 Lt., nustatytos neturtinės žalos dydis mažintinas Å¡ia suma (b.l. 141-146, 148). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji taip pat yra atlyginusi nukentėjusiajai 200 Lt. Nors nukentėjusiosios įstatyminė atstovė teigia, kad kaltinamoji atlygino už sugadintÄ kuprinę ir telefonÄ , (t.1., b.l.138), tačiau iÅ¡ teismui pateiktos draudimo bendrovės pažymos matyti, kad bendrovė už telefonÄ yra atlyginusi (t.1., b.l. 148), be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji Å¡iais pinigais atlygino bÅ«tent padarytÄ turtinę žalÄ , juo labiau, kad kaltinamosios veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ turi atlyginti draudimo bendrovė, pateikus teisės aktų nustatyta tvarka turtinę žalÄ pagrindžiančius dokumentus.

Tuo tarpu pati kaltinamoji teigia, kad ji Å¡iÄ sumÄ atlygino dėl patirtų sužalojimų autoįvykio metu, kas vertintina kaip neturtinės žalos, o ne turtinės žalos , atlyginimas, todėl nustatytos neturtinės žalos dydis mažintinas ir kaltinamosios sumokėta 200,00 Lt. suma nukentėjusiajai. Taigi, neatlygintos neturtinės žalos dydis yra 2320 Lt., ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės. Nors civilio atsakovo nuomone neturtinę žalÄ nukentėjusiai bendrovė atlygino pilnai, tačiau toks jo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas dėl Å¡ių motyvų.Žalos ir mokėtinos draudimo iÅ¡mokos nustatymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam yra sumokėjusi 1.080 Lt. neturtinės žalos atlyginimo, apskaičiuotÄ pagal nukentėjusiojo iÅ¡gulėtas dienas ligoninėje (Taisyklių 12.1p.), tačiau draudimo bendrovė nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumÄ , fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias savybes dydį, kokius nepatogumus Å¡is asmuo patyrė dėl sužalojimų, kaip tai numato Taisyklių 12.4 p., todėl atsakovas UADB „Industrijos garantas“ turi atlyginti ir likusiÄ neatlygintÄ neturtinės žalos dydį.Kadangi priteista iÅ¡ draudimo bendrovės neturtinės žalos suma nevirÅ¡ija maksimalios draudimo iÅ¡mokos – 1000 eurų, civilinis ieÅ¡kinys kaltinamosios atžvilgiu atmestinas.Dėl advokato iÅ¡laidų priteisimo:Teismui pateiktas advokato Georgijaus Gromovo orderis atstovauti N. T., kuri Å¡ioje byloje yra pripažinta civiline ieÅ¡kove, o ne nukentėjusiÄ ja (b.l. 126), teikiant antrinę teisinę pagalbÄ .

Suteiktų paslaugų suma sudaro 320 Lt. (t.1., b.l. 126).Kadangi civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir neturtinės žalos atlyginimas priteistas tik iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“, antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kas sudaro 56,86 proc., t.y. 181,95 Lt., iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“.Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimai neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str., n u s p r e n d ž i a:

G. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę –6 MGL, t.y. 780,00 Lt. (septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų 00ct.) dydžio baudÄ .Ä®pareigoti nuteistÄ jÄ sumokėti baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 ,,Swedbank“ AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, per penkis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Sumokėjus baudÄ nuteistoji privalo pateikti teismo raÅ¡tinės tarnautojui banko kvitÄ . Ä®spėti nuteistÄ jÄ , kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).G. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Civilinį ieÅ¡kinį civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ atžvilgiu tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti nukentėjusiajai N. T. 2320,00 Lt. (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt litų,00ct.) iÅ¡ civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“, į/k 110070382, 181,95 Lt. (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 95 ct.) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Civilinį ieÅ¡kinį kaltinamosios ir civilinės atsakovės G.

S. atžvilgiu atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  Diana Atajeva