70ddfc8f-b331-4ff2-bf96-b9117098fb1e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-188-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00486-2012-4                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 25.1.; 30.1.; 30.9.2.; 34.1.; 34.4.;34.4.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

V. P. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-308/2013 pagal ieÅ¡kovo A. V. P. ieÅ¡kinį atsakovams A. V., P. V., Vilniaus m 36-ajam notarų biuro notarei J. D., tretiesiems asmenims Varėnos raj. 1-ajam notarų biurui, VÄ® Registrų centras Alytaus filialui dėl pirkimo-pardavimo sutarties, testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių pripažinimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,n u s t a t ė:I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. V. P. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas 1) pripažinti negaliojančiu M. P. 2006-02-27 sudarytÄ testamentÄ , reg. Nr.5816, kaip neteisėtÄ ;

2) panaikinti 2010-12-28 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , reg. Nr. 5816, dėl 1471/3145 dalių gyvenamojo namo bendro ploto 94,35 kv.m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su Å¡uliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė - 12000,00 Lt (dalies vertė - 5612,72 Lt), esančių (duomenys neskelbtini), Å¡ioje dalyje naikinant ir registro įraÅ¡us Nr. 44/10445;

3) pripažinti 2007-05-25 sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5973, patvirtintÄ Vilniaus m. 36 - ajame notarų biure notarės J. D. dalyje dėl Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 115 kv.m, vidutinė rinkos vertė – 5900,00 Lt, pardavimo atsakovams P. V. ir A. V. negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atitinkamai naikinant ir registro įraÅ¡us Nr. 44/104459;

4) pripažinti ieÅ¡kovo A. V. P. asmenine nuosavybe šį turtÄ - 1471/3145 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 94,35 kv.m, su Å¡uliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 12000,00 Lt (dalies vertė - 5612,72 Lt), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 115 kv.m, vidutinė rinkos vertė – 5900,00 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), 5) priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.1, b.l. 3-9). Nurodė, kad su M.

P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gyveno iki M. P. mirties, tik dėl padaryto nusikaltimo nuo 2005 m. rudens iki 2013 m vasario mėn. kalėjo Vilniaus 2 pataisos namuose. (duomenys neskelbtini) M. P., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė. Po sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas kreipėsi į Varėnos I-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad M. P. visÄ savo turtÄ 2006-02-27 testamentu paliko atsakovei A. V.. Mano, kad Å¡is testamentas, kaip neatitinkantis tikrosios testatorės valios, turi bÅ«ti panaikintinas CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Po ieÅ¡kovo suėmimo jo sutuoktinė liko gyventi viena jų sodyboje (duomenys neskelbtini). Jam paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė, priteistas didelis žalos atlyginimas nukentėjusiems itin pablogino M. P. sveikatÄ , be to, ji ėmė piktnaudžiauti alkoholiu. M. P. sveikatos bÅ«klė ir elgsena paskutiniu metu prieÅ¡ jos mirtį tiek jam, tiek aplinkiniams kėlė įtarimus dėl jos veiksmų adekvatumo. M. P. ieÅ¡kovÄ reguliariai lankė pataisos įstaigoje, jų santykiai buvo geri, todėl gali bÅ«ti, kad testamentas trečiojo asmens naudai buvo suraÅ¡ytas ne jos valia, nes, bÅ«dama garbaus amžiaus, M.

P. pagalbos kreipdavosi į atsakovę A. V., kuri pasinaudodama M. P. bÅ«kle, priklausomybe nuo jos, galėjo siekti perimti M. P. turtÄ , daryti psichologinį spaudimÄ sudaryti testamentÄ jos naudai. 2009-10-15 atvykusi ieÅ¡kovo aplankyti M. P. nurodė, kad ketina suraÅ¡yti testamentÄ , kuriuo ginčijamÄ turtÄ paliks jam, aiÅ¡kino, kaip ketina paskirstyti turtÄ . Mano, kad toks testamentas, kaip atitinkantis M. P. valiÄ , ir buvo suraÅ¡ytas, todėl 2006-02-27 sudarytas testamentas, kaip neatitinkantis tikrosios testatorės valios, turi bÅ«ti panaikintas, nes palikėja M.

P. testamento sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Nurodė, kad tuo metu buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas jo baudžiamojoje byloje, todėl M. P. kažkas galėjo suklaidinti, kad jos vardu registruotas turtas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas kaip žalos atlyginimas už ieÅ¡kovo padarytÄ nusikaltimÄ . Pripažinus testamentÄ negaliojančiu, naikintinas ir paveldėjimo teisės liudijimas. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai apsigyvenę P. B. ir jos sutuoktiniui P. B. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 1986 metų pabaigoje P. B. padovanojo M.

P. ½ dalį vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, medinio tvarto ir lauko virtuvės, esančių (duomenys neskelbtini). Namo dalis, kurioje ieškovas su M. P. apsigyvenę 1976 metais, buvo negyvenama ir visiškai apleista. Vos pradėję gyventi jiems priskirtoje namo dalyje, savo lėšomis ir darbu jie šias patalpas rekonstravo iš pagrindų, žymiai pagerino gyvenamojo namo būklę. Bendra padarytų pagerinimų vertė sudaro apie ¼ dalis M. P. gyvenamojo namo vertės. Net registro pažymėjime nurodyta, kad, atlikus statybos darbus, padidėjo gyvenamojo namo plotas.

Å is turtas pripažintinas ieÅ¡kovo su M. P. bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Ūkinį pastatÄ 1979 metais pastatę savo lėšomis ir darbu. Kadangi nuo 2005 metų buvo laisvės atėmimo įstaigoje, tik 2010 m. ieÅ¡kovas sužinojo, kad 2007 metais jo sutuoktinė M. P. pagal 2007-05-25 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5973 pardavė atsakovams P. V. ir A. V. 8/16 dalis žemės sklypo, ½ dalį pastato-viralinės, Å«kinį pastatÄ , ½ dalį Å«kinio pastato ir kitų statinių. Atsakovai negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais, o turto perleidimo sandoriai turėtų bÅ«ti pripažinti niekiniais, kaip sudaryti nesÄ Å¾iningai, pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus.

Atsakovai P. V. ir A. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 122-129). Nurodė, kad atsakovė A. V. po tetos M. P. mirties paveldėjo jai priklausiusį turtÄ , t.y. ½ gyvenamojo namo, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ mirusioji M. P. buvo įgijusi dovanojimo sutarties pagrindu, jis palikėjai priklausė asmeninės nuosavybės teise. M. P., sudarydama testamentÄ , dėl jai priklausančio turto aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . (duomenys neskelbtini) palikėjai M.

P. mirus, notaras nuvyko į pataisos namus ir supažindino ieÅ¡kovÄ su jo sutuoktinės testamentu. IeÅ¡kovas, suabejojęs testamento tikrumu, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Testamentas yra galiojantis ir teisėtas, įgyvendinant palikėjos valiÄ , todėl Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaras iÅ¡davė paveldėtojai A. V. paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Pažymėjo, kad Varėnos rajono apylinkės teisme jau buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2-105-445/2012, kurioje ieÅ¡kovas prašė teismo dalyje dėl ¼ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Varėnos rajono 1 notarų biuro notaro R. M. 2010-12-28 patvirtintÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , pripažinti jam teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, tačiau teismas 2012-01-24 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir Å¡is sprendimas yra įsiteisėjęs. PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovas, M.

P. buvo labai darbÅ¡ti, tvarkinga, aÅ¡traus proto ir geros nuovokos. IeÅ¡kovas tik naudojosi M. P. turtu, pajamomis, pats prie bendro gyvenimo iÅ¡laidų neprisidėdamas, jÄ iÅ¡naudojo, smurtavo. Atsakovai M. P. pastoviai lankydavo, padėdavo Å«kio darbuose, daugiau niekas ja nesirÅ«pino. M. P., sudarydama testamentÄ , veikė niekieno neverčiama, jos veiksmai buvo apgalvoti, o sveikata nekėlė jokių abejonių dėl jos veiksnumo ir galėjimo valdyti savo veiksmus bei juos suprasti. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo melagingai įvardijamas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti.

Be to, Varėnos rajono apylinkės teismas 2012-01-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-105-445/2012 yra konstatavęs, jog palikėjos M. P. turtas – tai asmeninė jos nuosavybė, todėl turto savininkas asmenine nuosavybe disponuoja savo nuožiÅ«ra, kÄ ir padarė M. P.. Nėra pagrindo pripažinti, jog M. P. turėtas nekilnojamasis turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas ir kad tai savo lėšomis ar darbu atliko ieÅ¡kovas. M. P. 2007-05-25 sutartimi parduodamas nekilnojamasis turtas jai teisėtai priklausė asmeninės nuosavybės teise, kaip ir kitas nekilnojamasis turtas, kurį ji testamentu paliko atsakovei A.

V..Atsakovė Vilniaus 36-ojo notarų biuro notarė J. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti (T.1, b.l. 139-141). Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nurodomi pardavimui statiniai priklausė pardavėjai. Notarė neturėjusi pagrindo abejoti oficialiais VÄ® Registrų centras iÅ¡duotais dokumentais dėl M. P. nuosavybės dovanojamiems statiniams ir neturėjusi pagrindo netvirtinti sutarties, nes nebuvo jokių duomenų, kad dalį statinių bÅ«tų reikėję laikyti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Trečiasis asmuo Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaras R.

M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad po M. P. mirties (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad ji 2006-02-27 yra sudariusi testamentÄ , kuriuo savo turtÄ paliko A. V.. Notaras, nuvykęs į Vilniaus pataisos namus, supažindino ieÅ¡kovÄ su M. P. sudarytu testamentu. IÅ¡girdęs testamento turinį, ieÅ¡kovas labai supyko, nurodydamas, kad M. P. keletÄ mėnesių prieÅ¡ savo mirtį jam buvo sakiusi, kad testamentu viskÄ paliekanti jam. Jokio kito M. P. testamento nebuvo sudaryta, todėl privalėjo vadovautis galiojančiu testamentu bei jo pagrindu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVarėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2007-05-25 sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5973, patvirtintÄ notarės J. D. Vilniaus m. 36 notaro biure, dalyje dėl ½ dalies Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (2950,00 Lt vertės) užstatytas plotas 115 kv.m, vidutinė rinkos vertė 5900,00 Lt, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo atsakovui P. V., a.k(duomenys neskelbtini) panaikinant nekilnojamojo turto registro įraÅ¡Ä Nr. 44/104459 dėl ½ dalies Å¡io Å«kinio pastato įregistravimo atsakovo P. V., a.k(duomenys neskelbtini) vardu; pripažino ieÅ¡kovui A.

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į ½ dalį Å«kio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (2950,00 Lt vertės) užstatytas plotas 115 kv.m, vidutinė rinkos vertė 5900,00 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, bei priteisė iÅ¡ A. V. P. atsakovei A. V. 1000,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (T.3, b.l. 11-24). IÅ¡ surinktų įrodymų byloje visumos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas tik iÅ¡ dalies dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo į Å«kinį pastatÄ , t.y. ieÅ¡kovui pripažintina ½ dalis nuosavybės teisės į šį statinį, kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Teismas konstatavo, kad įrodymai byloje - ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, liudytojų parodymai, statybos leidimo A.V. P. statyti Å«kinį pastatÄ iÅ¡davimas, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažyma patvirtina, kad A.V. P., bÅ«damas santuokoje su M. P., 1979 m pasistatė Å«kinį pastatÄ , 115 kv m bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). M. P. 2007-05-25, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, sutinkamai su CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, turėjo gauti sutuoktinio A.V. P. sutikimÄ parduoti šį turtÄ , kadangi Å¡ios sutarties sudarymo momentui M.

P. buvo santuokoje su ieÅ¡kovu ir jų turtas nebuvo padalintas, o ginčo Å«kinis pastatas nebuvo paskirtas vien tik jos asmeninėn nuosavybėn, nors ir buvo užraÅ¡ytas tik M. P. vardu. Galiojant prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui pripažintina nuosavybės teisės tik į ½ dalį Å«kinio pastato. Kadangi 2007-05-25 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota ir ieÅ¡kovui priklausanti ½ dalis Å«kinio pastato, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia dalyje dėl ½ dalies Å«kinio pastato pardavimo, kartu panaikinant ir registro įraÅ¡Ä dėl Å¡ios Å«kinio pastato dalies įregistravimo atsakovo P. V. vardu.

ReikalavimÄ pripažinti 2006-02-27 M. P. sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu, kaip sudarytÄ neatitinkant testatorės tikrosios valios, ieÅ¡kovas grindė tuo, kad M. P. dėl sveikatos bÅ«klės galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės, o taip pat galėjo patirti atsakovų V. įtakÄ dėl Å¡io testamento sudarymo. Tačiau teismas konstatavo, kad apklausti liudytojai I. K., B. M., G. K., A. L. vieningai patvirtino, kad iki susirgimo 2009 m. pabaigoje M. P. buvo sÄ moninga, tvarkingai rÅ«pinosi namais ir namų Å«kiu bei nebuvo jokių abejonių dėl jos psichinės sveikatos sutrikimo.

Kad iki testamento sudarymo bÅ«tų sutrikusi M. P. psichinė sveikata, nepatvirtinta ir pateikti medicininiai dokumentai. Be to, iÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad 2006-03-02 registre buvo įregistruotas tik 2006-02-27 M. P. sudarytas testamentas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bÅ«tų pažeistos testamento sudarymÄ ir jo galiojimÄ reglamentuojančios CK normos, ir laikė, kad nėra pagrindo naikinti M. P. sudarytÄ testamento. Pažymėjo, kad testatorė, disponuodama savo nuosavybe, turi teisę sudaryti tokio turinio testamentÄ , kad jai priklausantis turtas bÅ«tų paveldėtas pagal jos valiÄ .

Nagrinėjamu atveju palikėja M. P., įgijusi nuosavybės teisę į dalį gyvenamojo namo, šį jai priklausantį turtÄ testamentu paliko atsakovei A. V.. Teismo vertinimu ieÅ¡kovas neįrodė ir ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010-12-28 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ dėl 1471/3145 dalių gyvenamojo namo paveldėjimo, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡i gyvenamojo namo dalis, nors ir priklausė asmeninės nuosavybės teise M. P., buvo esmingai pagerinta iÅ¡ jo lėšų ir sudarė bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Teismo nuomone iÅ¡ surinktų įrodymų matyti, kad Å¡i namo dalis priklausė M. P. asmeninės nuosavybės teise, įgyta dovanojimo sutarties pagrindu. Å io turto sutuoktiniai patys nesukÅ«rė, nuosavybės teisės į pastatus atsirado pagal dovanojimo sandorį, o į žemės sklypÄ â€“ pagal pirkimo-pardavimo sandorį. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡is M. P. turėtas asmeninis turtas iÅ¡ esmės buvo pagerintas jo lėšomis. Liudytojų parodymais teismas nustatė, kad, ieÅ¡kovui gyvenant santuokoje su M.

P., buvo atliekami jai priklausančios namo dalies pagerinimo darbai, tačiau liudytojai negalėjo nurodyti, kurio iÅ¡ sutuoktinių lėšomis tie darbai buvo atliekami. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad pagerinimai bÅ«tų atlikti iÅ¡imtinai jo lėšomis, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad pagerinimo darbai galėjo bÅ«ti atliekami M. P. lėšomis. Be to, tokie darbai ieÅ¡kovo galėjo bÅ«ti atliekami, siekiant susikurti konfortiÅ¡kesnę gyvenimo aplinkÄ , tačiau neturint tikslo sukurti jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė A. V. pateikė dokumentus priteisti iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti 1500,00 Lt sumai. Teismas sprendė, kad iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir priteisė atsakovei 1000,00 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. V. P. praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimÄ atmestų reikalavimų dalyje panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai (T.3, b.l. 29-34).

Mano, kad sprendimas skundžiamoje dalyje nepagrįstas, nes teismas nevertino visų ieÅ¡kovo pateiktų paaiÅ¡kinimų ir kitų įrodymų, pažeidė materialines teisės normas, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nebuvo dėl dalies reikalavimų atskleista bylos esmė. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu M. P. 2006-02-27 sudarytÄ testamentÄ , reg. Nr. 5816. Testamentas ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip neatitinkantis M.

P. tikrosios valios. Apeliantui buvo žinoma, kad tikroji žmonos valia buvo savo turtÄ palikti ne tik A. V., bet ir kitiems asmenims, o taip pat ir apeliantui. M. P. žadėjo dalį turto - gyvenamÄ namo dalį ir Å«kinius pastatus (duomenys neskelbtini), kai kuriuos žemės ir miÅ¡ko sklypus palikti apeliantui. Testamentas naikintinas ir CK 1.91 straipsnio pagrindu – dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, realus grasinimo ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių Å¡eimoje. Teigia, kad M. P. ginčo testamentÄ sudarė ne laisva valia, o paveikta atsakovų ir jų sÅ«naus antstolio R.

V., kurie ekonominio spaudimo bÅ«du, Å¡eimoje susidarius sunkioms aplinkybėms, nurodydami apie gresiantį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , turto areÅ¡tÄ , tokiu bÅ«du įkalbėjo bemokslę, silpnos sveikatos, neįgaliÄ M. P. suraÅ¡yti tokio turinio testamentÄ .2. Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ½ dalies gyvenamojo namo su naujai pastatytomis verandomis pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Gyvenamojo namo dalis iÅ¡ esmės buvo pagerinta, padarytas kapitalinis remontas, pastatyti priestatai.

M. P. vardu registruota gyvenamojo namo dalis yra sukurta apelianto ir P., gyvenant santuokoje, bendromis jų lėšomis. M. P. buvo neįgali, II grupės invalidė, ir ilgus metus niekur nedirbo, jÄ kaip sutuoktinę iÅ¡laikė apeliantas. Apeliantas nepateikė statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų, nes jie nėra iÅ¡likę, o iÅ¡likusiųjų negalėjo paimti iÅ¡ gyvenamojo namo, nes atsakovai apelianto į namÄ neįleidžia. Pati M. P. niekada neginčijo, kad turtÄ valdė bendrai, visada buvo laikoma, kad tai abiejų sutuoktinių užgyventas turtas, todėl sodyboje buvo atliekami ir statybos darbai, statomi nauji pastatai ne tik M.

P. bet ir apelianto vardu (Å«kinis pastatas), tokiu bÅ«du pripažįstant, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.3. Nesutinka su iÅ¡ apelianto atsakovams priteistomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Å iuo metu apelianto turtinė padėtis yra itin bloga, byloje apeliantui suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, be to, dalis ieÅ¡kinio reikalavimų teismo sprendimu tenkinta.Be to, apeliantas prašė prie bylos prijungti papildomus įrodymus – 2004-11-16 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, 2005 m. vasario 7 d. stataus miÅ¡ko pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2005 02 07 /1D.S, 1986 m. rugpjūčio 26 d. testamentÄ , VSDFV Alytaus skyriaus Varėnos skyriaus 2013-07-23 raÅ¡tÄ Nr. (10.1) R1-16291, advokatės N. RauluÅ¡aitienės praÅ¡ymÄ , Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2010-04-12 raÅ¡tas Nr. SR.1.4-274, BUAB „Snoras“ 2013-09-13 raÅ¡tÄ Nr. P1272, Vilniaus pataisos namų 2013-09-12 raÅ¡tÄ Nr. 11-68(03), 2013-10-02 raÅ¡tÄ Nr. 11-74(01), 2013-07-12 praÅ¡ymÄ notarų rÅ«mams, Notarų rÅ«mų 2013-09-16 raÅ¡tÄ Nr. S-1183; 2013-08-23 liudijimÄ apie palikimo priėmimÄ , 2013-09-23 Nuosavybės teisės liudijimÄ , antstolio V.

M. 2013-06-16 patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos nestabdymo (T.3, b.l. 86-106), VSDFV Alytaus skyriaus Varėnos skyriaus 2013-11-25 raÅ¡tÄ Nr. R2-15818, M. P. darbo knygelės ir invalidumo Å¡aknelių kopijas, 2013-08-26 praÅ¡ymÄ Varėnos rajono apylinkės teismo pirmininkei ir teismo 2013-08-30 raÅ¡tÄ Nr. SD-491 (T.3, b.l. 109-126); taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur iÅ¡ BUAB „SNORAS“ dingo M. P. indėliai 20900,00 Lt sumai, kas ir kada juos nuėmė pinigus, apklausti pataisos namų darbuotojus apie notaro R.

M. atvykimÄ Ä¯ pataisos namus, iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros skundÄ (registracijos Nr. P-6173) (T.3, b.l. 128) bei bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.3, b.l. 108).Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai P. V. ir A. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei iÅ¡ apelianto priteisti apeliacinės instancijos teisme jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.3, b.l. 70-77). Teismas, iÅ¡ dalies atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus, Å¡ioje dalyje tinkamai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir priėmė pagrįstÄ , motyvuotÄ bei teisingÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, todėl Å¡is sprendimas turėtų bÅ«ti paliktas galioti.

M. P. buvo normalios sveikatos ir alkoholiu nepiktnaudžiavo. VisiÅ¡kai neabejotina, jog testamentÄ M. P. sudarė savo valia, be jokios prievartos ar įtakos. M. P. testamentÄ sudarė bÅ«dama visiÅ¡kai veiksni, suprasdama savo veiksmų esmę, reikÅ¡mę bei padarinius. Nėra jokių pagrindų pripažinti M. P. sudarytÄ testamentÄ negaliojančiu ir tuo pagrindu panaikinti atsakovei A. V. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas atmestų reikalavimų sprendimo dalyje tinkamai iÅ¡sprendė ir turto nuosavybės klausimÄ .

Apelianto argumentai ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra nepagrįsti, juo labiau, kad teismas jas sumažino.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

Teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovo praÅ¡ymų apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantas nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir raÅ¡ytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingÄ sprendimÄ .Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Lietuvos Respublikos CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Taigi įstatyme nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir tuo pačiu užtikrinti galimybę užkirsti keliÄ proceso Å¡alims piktnaudžiauti procesu, tai skatina greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardintas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugumÄ praÅ¡omų įrodymų ieÅ¡kovas A. V. P. jau buvo pateikęs byloje, o kiti nėra susiję su ginčo dalyku. Pagal Å¡ios bylos duomenis ieÅ¡kovui pirmosios instancijos teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, todėl Å¡iuos naujus įrodymus atsisakytina priimti, iÅ¡skyrus 2013-09-23 apeliantui iÅ¡duotÄ Nuosavybės teisės liudijimÄ . Dėl kitų apelianto praÅ¡ymų. Teisėjų kolegija netenkina kitų apelianto praÅ¡ymų – iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur iÅ¡ BUAB „SNORAS“ dingo M.

P. indėliai 20900,00 Lt sumai, kas ir kada juos nuėmė pinigus, apklausti pataisos namų darbuotojus apie notaro R. M. atvykimÄ Ä¯ pataisos namus, iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno apygardos prokuratÅ«ros skundÄ (registracijos Nr. P-6173), kadangi Å¡ie praÅ¡ymai nėra pagrįsti, neturi tiesioginės įtakos ginčo iÅ¡sprendimui ir pateikiami pavėluotai, t.y. jie galėjo bÅ«ti pareikÅ¡ti bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme. Apeliantas skundžia sprendimo dalį dėl atmestų jo reikalavimų.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių netenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų – pripažinti negaliojančiu M. P. 2006-02-27 sudarytÄ testamentÄ panaikinti 2010-12-28 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ ir registro įraÅ¡us, dėl dalies turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl Å¡ių apeliacinio skundo argumentų. Dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad testamentas, kaip vienaÅ¡alis sandoris, iÅ¡reiÅ¡kia testatoriaus valiÄ ir turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Testamentas, kaip sandoris, gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra bent vieno sandorio elemento. Testatorius turi turėti visiÅ¡kÄ veiksnumÄ testamento sudarymo momentu. Net tuo atveju, kai testatorius pripažįstamas neveiksniu po testamento sudarymo, tai neturi įtakos testamento galiai.

Niekas negali versti asmenį sudaryti testamentÄ kieno nors naudai. Ä®statymas nedraudžia asmenims praÅ¡yti, kad testatorius sudarytų testamentÄ . Tuo atveju, kai testamentas sudarytas kam nors papraÅ¡ius, bet laisva testatoriaus valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro savaime testamento negaliojančiu.Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.).

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams ir specialieji – paveldėjimo teisės normų nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Ginčijant testamentÄ , galima remtis visais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.). M. P. mirė (duomenys neskelbtini). (T.1, b.l. 25; T.2, b.l. 46 antra pusė). Palikėja M. P. mirė bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu A.

V. P. (T.1, b.l. 24; T.2, b.l. 56). Byloje nustatyta, kad testatorė M. P. 2006 m. vasario 27 d. sudarė testamentÄ , pagal kurį visÄ jai mirties dienÄ priklausantį turtÄ paliko atsakovei A. V. (T.1, b.l. 26). Duomenų apie kitus palikėjos sudarytus testamentus Testamentų registre 2010-03-18 nebuvo įregistruota (T.2, b.l. 48). IeÅ¡kovas 2010-04-28 pateikė notarų biurui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (T.2, b.l. 54). Atsakovei A. V. 2010-12-28 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimas (T.2, b.l. 78-79).VienaÅ¡alio sandorio (testamento) pripažinimo negaliojančiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kinyje buvo nurodytos kelios teisės normos – CK 1.89, 1.90 ir 1.90 straipsniai.

IeÅ¡kovas siekė nuginčyti testamentÄ teigdamas, kad testamentas neatitiko tikrosios testatoriaus valios, nes palikėja niekada nebuvo kalbėjusi apie tai, kad turtÄ paliks ne savo sutuoktiniui, o kitiems asmenims. IeÅ¡kovas taip pat teigė, kad dėl savo sveikatos bÅ«klės, susiklosčiusių aplinkybių, daromos atsakovų įtakos, palikėja galėjo bÅ«ti suklaidinta. Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valiÄ ir nulemia sandorio pagrindÄ (teisinį tikslÄ ). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t.y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Dėl testamento ginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindu. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012).

Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; kt.).Taigi asmeniui, Å¡iuo pagrindu pateikusiam ieÅ¡kinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamÄ asmens bÅ«senÄ . Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti ir dėl iÅ¡sivysčiusios ar Å«minės ligos, piktnaudžiavimo alkoholiu ar toksinėmis medžiagomis. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog testatorė M. P. negalėjo suprasti savo veiksmų dėl blogos sveikatos ir piktnaudžiavimo alkoholiu. IÅ¡ Varėnos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2013-01-23 raÅ¡to Nr. S-108 nustatyta, kad M. P. Varėnos PSC gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose nebuvo įraÅ¡yta (T.2, b.l. 24).

Byloje esančiuose išrašuose iš medicininių dokumentų (T.1, b.l. 20-23), bei prie bylos prijungtoje M. P. sveikatos istorijoje nėra jokių įrašų, kurie leistų teigti, kad testamento sudarymo metu, t.y. 2006 m. vasario 27 d. Byloje apklausti liudytojai B. M., G. K., V. K., A. L. taip pat patvirtino, kad M. P. sveikatos problemų neturėjo, alkoholiu nepiktnaudžiavo (T.2, b.l. 109-111). Dėl valios trūkumų. Sandorių, turinčių valios trūkumų, kategorijai yra priskiriami ir CK 1.90 bei 1.91 straipsniuose išvardinti atvejai.

VienaÅ¡alio sandorio (testamento) ginčijamas Å¡iuo teisiniu pagrindu, teigiant apie sandorio sudarymo metu buvusiÄ situacijÄ , suformavusiÄ netinkamÄ testatoriaus valiÄ ar veiksmų nekontroliavimÄ , yra galimas tik pagal paties sandorį sudariusio fizinio asmens, o ne pagal kitų kurių nors asmenų ieÅ¡kinį (CK 1.90 str. 1 d., 1.91 str. 1 d.). Mirus testatoriui, jo valia pagal Å¡ias teisės normÄ negali paneigiama, nebent vėliau nustatyta tvarka byloje buvo įrodyti Å¡ie pagrindai – apgaulė, piktavaliÅ¡kas susitarimas, ekonominis spaudimas ar realus grasinimas, susidėjusios sunkios aplinkybės bÅ«tų įrodytos.

Byloje nei pačios testatorės suklydimas, nei atsakovės ar trečiųjų asmenų apgaulė, ar, juo labiau, prievarta nebuvo įrodyta (CK 178 str.). Pažymėtina, kad vien tik ieÅ¡kovo teiginiai, kad M. P. jam nesakė, kad nesakė apie testamento sudarymÄ , neleidžia kitiems asmenims nuginčyti jos testamento ir kartu aiÅ¡kiai nepakanka testatorės buvusiai valiai paneigti. Tai, kad M. P. ieÅ¡kovÄ lankė įkalinimo įstaigoje, neįrodo jos valios dėl paveldimo turto. Juolab, kad iÅ¡ byloje esančio Varėnos rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2010-11-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 55-2-00016-10 nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta notarė D.

K. patvirtino, jo atvykusi į notarų biurÄ palikėja M. P. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ visÄ turtÄ palikti A. V., palikėjai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį, kitos testamento sudarymo pasekmės (T.1, b.l. 87-88). IÅ¡ Å¡io nutarimo matyti, kad Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto 2010-07-29 iÅ¡vadoje nustatyta, kad ginčijamÄ testamentÄ pasirašė pati testatorė M. P.. Todėl bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokiÄ aplinkybę visų Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste įvertino teisingai, nepažeidė nei CK 1.5 straipsnio nuostatų, nei įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t.y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ . Nagrinėdami Å¡ios kategorijos bylas, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė, taip pat gali turėti reikÅ¡mės ir valios įforminimo trÅ«kumai.

Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, bei tas aplinkybes, kad atsakovė buvo ne svetimas velionei asmuo, darytina iÅ¡vada, jog sudarytas testamentas, kuriuo ji visÄ turtÄ paliko atsakovei A.

V., atitiko testatorės M. P. tikrÄ jÄ valiÄ , ir neprieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Be to, byloje nėra duomenų, kad notarė D. K., tvirtindama testamentÄ , neatliko LR Notariato įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytų veiksmų ir nenustatė tikrosios testatorės valios. Apeliantas nepateikė duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ tenkinti apeliacinį skundÄ . Vien tos aplinkybės, kad apeliantas mano turintys teisę paveldėti testatorės turtÄ , yra testatorės sutuoktinis, savaime nesuteikia jam jokių teisinių privilegijų, nes testatorė, sudarydama 2006-02-27 testamentÄ , nebuvo pripažinta neveiksnia, neturėjo psichikos sutrikimų, jos valia buvo tikra ir laisva, testamento turinys teisėtas ir testamento forma atitinka imperatyvius įstatymų reikalavimus ir tai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji bÅ«tų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, jÄ privalu gerbti, kaip ir apskritai asmens – testatoriaus – atminimÄ . Å ios valios nuginčijimui turi bÅ«ti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdÅ«s tokios valios nebuvimo įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje tokių įrodymų nėra, suklydimo, apgaulės ar privartos nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.Nepripažinus negaliojančiu M.

P. sudaryto testamento, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovo reikalavimo dėl atsakovei A. V. 2010 m. gruodžio 28 d. iÅ¡duoto paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo bei įrašų vieÅ¡ajame registre panaikinimo. Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo dėl gyvenamojo namo dalies su Å¡uliniu ir Å«kinio pastato dalies pripažinimo asmenine nuosavybe, nes Å¡ie ginčo pastatai buvo iÅ¡ esmės pagerinti.

Teismas ginčijamu sprendimu pripažino, kad Å«kinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 115 kv.m, esantis (duomenys neskelbtini). buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir pripažinęs 2007 m. gegužės 25 d. sudarytÄ sandorį iÅ¡ dalies negaliojančiu, kartu pripažino apeliantui nuosavybės teise į ½ dalį Å¡io pastato. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog visas pastatas jam turėtų priklausyti asmeninės nuosavybės teise (CPK 178 str.).

Apeliaciniame skunde A. V. P. teigia, kad gyvenamojo namo dalis, kuriÄ M. P. padovanojo P. B. buvo iÅ¡ esmės pagerinta, todėl turėtų bÅ«ti pripažinta bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, t. y. asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iÅ¡ esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sÄ voka „turto pagerinimas iÅ¡ esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008). Tam, kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, galima bÅ«tų pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ .

TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas, reikalaujantis M. P. asmeninį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CPK 178 str.).Byloje nustatyta, kad P. B. 1986-12-26 padovanojo M. B. ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 84 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini). (T.1, b.l. 36). IeÅ¡kovas įrodinėja, kad, gyvenant santuokoje, nekilnojamasis turtas buvo gerinamas, remontuojamas, keičiamos komunikacijos, Å¡ildymo sistema ir kt.

Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje pasistatė dvi verandas 1aIž (6,09 kv.m) ir 2aIž (11,30 kv.m) (T.1, b.l. 11-19, 37; T.2, b.l. 72), dėl ko padidėjo namo plotas. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl padarytų pagerinimų įtakos turto vertei ir ar tie pagerinimai buvo esminiai. Ir nors atsakovas teigia, kad namas iš esmės buvo pagerintas, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad namo fizinis nusidėvėjimas 65 procentai.CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Å ioje normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – kiekviena Å¡alis turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ . Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar apeliantas įrodė aplinkybę, kad M. P. asmeninės nuosavybės teise turimas ginčo turtas santuokos metu buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovui pateikiant tik žodinius paaiÅ¡kinimus dėl turto pagerinimo ir prisidėjimo prie pagerinimo darbų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo įnaÅ¡as, pagerinant turtÄ nėra esminis ir nėra pagrindo šį turtÄ pripažinti sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.90 str.).

IÅ¡ paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimo matyti, kad A. V. paveldėjo dalį gyvenamojo namo (T.2, b.l. 78-79) ir jai nuosavybės teise priklauso 6087/6290 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 94,35 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini). (T.1, b.l. 40-42). 203/6290 dalys Å¡io namo remiantis apylinkės seniÅ«no pažymėjimu ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä registruota M. P. vardu. IeÅ¡kovas teismui pateikė nuosavybės teisės liudijimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis (t.y. 203/3145 dalys) Å¡io santuokoje su M.

P. įgyto turto (T.3, b.l. 101-104).   Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nenustatyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumos, leidžiančios atsakovo asmeninę nuosavybę pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str.). Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad prisidėjo prie turto pagerinimo, tačiau pažymėtina, kad ir pats ieÅ¡kovas gyveno ir naudojosi santuokos metu atliktais turto pagerinimais. Be to, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad nekilnojamasis turtas, kurį ieÅ¡kovas prašė pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo pagerintas iÅ¡ esmės.Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ , apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas mano, kad iš jo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas iš apelianto atsakovei A. V. priteisė 1000,00 advokato atstovavimo išlaidų, su kuriomis apeliantas nesutinka. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jo turtinė padėtis yra itin bloga ir jam teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, be to, ieškinys iš dalies patenkintas, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme yra sumokėjusi 1500,00 Lt (T.1, b.l. 179-180). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ , trukmę, specialių žinių poreikį, į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) patvirtintais maksimaliais dydžiais sumažino priteistinÄ sumÄ iki 1000,00 Lt.

Ä®vertinus visas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK numatyti atleidimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei pagrindai nėra pagrindas atleisti pralaimėjusiÄ Å¡alį nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas (CPK 93 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė teismui įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas, todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1, 2 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                              Žibutė Budžienė                                                                               Evaldas Burzdikas                  Virginija Gudynienė