2018-05-22 Nr. AB-10021-3-63-3-00258-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-366-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00258-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 23 d. teismui pateikė skundą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-457 bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 1-289.

Pareiškėjas dėl praleisto termino skundui paduoti paaiškino, kad Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendime nurodyta, jog šis sprendimas skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), tačiau pastaroji 2018 m. vasario 8 d. sprendimu bylą nutraukė kaip neskundžiamą šiai institucijai.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. kovo 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir jam grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas Muitinės 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Departamentui, kuris 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu minėtą sprendimą paliko nepakeistą bei nurodė savo sprendimo apskundimo tvarką, t. y. kad šis sprendimas skundžiamas Komisijai. Komisija bylą nutraukė 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 3R-67(AG-28/04-2018). Pareiškėjas šį Komisijos sprendimą gavo 2018 m. vasario 15 d., jo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, tačiau teismui apskundė Muitinės ir Departamento sprendimus, praleidęs įstatymu nustatytus terminus skundui paduoti

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skundą teismui privalėjo ir galėjo paduoti per įstatymo nustatytą terminą – vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 23 d. Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą tvirtino, kad jis terminą skundui paduoti praleido dėl Departamento neteisingai nurodytos apskundimo tvarkos. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino skundui paduoti atnaujinimo būtinybę, kadangi pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis savo teisininkus, kurie taip pat privalo žinoti teisės aktus. Be to, Departamento sprendime nurodyta, kad jį galima skųsti ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjas, 2018 m. vasario 15 d. gavęs Komisijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą, į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 23 d., t. y. ir šiuo atveju praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti, kuris baigėsi 2018 m. kovo 15 d., šio termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą be svarbios priežasties, todėl netenkino jo prašymo atnaujinti šį praleistą terminą bei atsisakė priimti skundą.

III. Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismas išnagrinėti skundą iš esmės.

Pareiškėjas paaiškina, kad, gavęs Komisijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir papildomai išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jis nustatė, jog skundą dėl Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo pateikė ne tam subjektui. Pareiškėjas neneigia praleidęs terminą skundui dėl Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo paduoti, tačiau pabrėžia, kad šis terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl skundžiamame sprendime neteisingai nurodytos skundo padavimo tvarkos. Teismo argumentai dėl laikotarpio nuo Komisijos sprendimo gavimo iki skundo teismui padavimo nėra aktualūs, kadangi skundas teikiamas ne dėl Komisijos sprendimo. Komisija, 2017 m. gruodžio 21 d. gavusi pareiškėjo skundą, jį grąžino ne iškart. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nėra aiškiai įtvirtina, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas skundžiamas administraciniam teismui, todėl teismo priėjo nepagrįstą išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas praleido terminą dėl suklaidinimo, nelaikytina svarbia dėl to, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, turintis savo teisininkus, kurie taip pat privalo žinoti teisės aktus. Pareiškėjas operatyviai ėmėsi priemonių ginti savo pažeistas teises. Be to, pareiškėjo nuomone, terminas skundui dėl Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo paduoti buvo praleistas itin nežymiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad būtų panaikintas Muitinės 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. 1(LM18)-457 ir Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 1-289, kuriuo ginčas dėl skundžiamo Muitinės sprendimo buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl skundžiamų Muitinės ir Departamento sprendimų paduoti ir nebuvo svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nėra pakankamai svarbios, ir prašo šį terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl Muitinės 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-457, gauto 2017 m. rugsėjo 25 d. (žyma apie gavimą ant lydraščio, b. l. 11), ir Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 1-289, gauto 2017 m. lapkričio 24 d. (žyma apie gavimą ant lydraščio, b. l. 15), pateikė 2018 m. kovo 23 d. (žyma ant elektroninio dokumento, b. l. 1-9), t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad jis buvo suklaidintas institucijos (šiuo atveju, Departamento), kurios skundą siekė apskųsti.

Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendime Nr. 1A-289 (b. l. 16-20) nurodyta, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 2 punktu bei Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatų 8 punktu, gali būti apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas galėjo būti suklaidintas dėl skundžiamame Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendime nurodytos apskundimo tvarkos. Administracinėje byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Kita vertus, pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus, rūpestingas ir galėdamas be jokių kliūčių naudotis teisininkų pagalba, galėjo žinoti, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų sprendimai yra skundžiami būtent teismui. Net ir 2018 m. vasario 15 d. gavęs Komisijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 3R-67(AG-28/04-2018) (b. l. 25-27; žyma apie gavimą ant lydraščio, b. l. 24), kuriame aiškiai nurodyta, jog Departamentas ginčą išnagrinėjo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, Komisijai nepriskirta nagrinėti skundus dėl kitų ikiteisminio skundo nagrinėjimo institucijų priimtų sprendimų, pareiškėjas delsė ir į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 23 d. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl, žinodamas, kad skundą dėl Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo jis pateikė netinkamam subjektui – Komisijai, jis į tinkamą subjektą – teismą – kreipėsi tik praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Komisijos sprendimo nutraukti bylą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindo pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jis operatyviai ėmėsi priemonių ginti savo pažeistas teises, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad maža termino praleidimo trukmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, bet ne kaip pakankamas ir savarankiškas pagrindas atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-10-502/2016). Šiuo atveju pareiškėjas terminą skundui dėl Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo paduoti praleido 3 mėnesiais. Aplinkybė, kada pareiškėjas gavo Komisijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimą, skaičiuojant termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį, nėra aktuali, nes pareiškėjas pastarojo sprendimo neskundžia. Konstatuotina, kad termino skundui paduoti praleidimo laikotarpis šiuo konkrečiu atveju negali būti pripažintas nežymiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Veslava Ruskan