2019-12-04 Nr. AB-22760-3-62-3-02654-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3361-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02654-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (mirusiojo G. M. paveldėjimo teisių perėmėjo), apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. M. (mirusiojo G. M. teisių perėmėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas G. M. skunde, atsiliepimuose į atsakovo atsiliepimą, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2016 m. lapkričio mėnesio buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 24 ir Nr. 23, kuriose nebuvo užtikrinta pakankama dieninė apšvieta. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras), kuris minėtose kamerose nustatė nepakankamą dieninę apšvietą.

3. Pareiškėjo nuomone, būtent dėl neteisėtų Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų ir teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų jis patyrė emocinius išgyvenimus, nepatogumus, dėl nepakankamos apšvietos teko kęsti akių skausmą, suprastėjo regėjimas.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. už režimo pažeidimus nuobaudas atliko Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kameroje Nr. 24. Šioje patalpoje įrengti antivandaliniai šviestuvai, be to, patalpa yra apšviečiama natūraliu būdu (per langus). Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių dėl blogų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjo kalėjimo Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kameroje Nr. 23 sąlygos yra nenagrinėtinos, kadangi tokios kameros Pravieniškių PN-AK nėra.

6. Atsakovas pažymėjo, kad 2016 m. spalio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl suprastėjusio regėjimo, kadangi daug skaito neapšviestoje patalpoje, pareiškėjui buvo paskirti akių lašai. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nustatytos diagnozės yra psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, lėtinis hepatitas C. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nuolat žalojasi, badauja ir reikalauja psichotropinių medžiagų iš gydytojų. Atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje pareiškėjas nesikreipė į Psichologijos tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Pravieniškių PN-AK.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde nepateikė duomenų, pagrindžiančių neturtinės žalos faktą, jo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais, todėl skundas yra nepagrįstas.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 78 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpų kamerose Nr. 24 ir Nr. 23. Iš pareiškėjo pateiktų Visuomenės sveikatos centro raštų matyti, jog atlikus dirbtinio apšvietimo tyrimą Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 24 dirbtinės apšvietos vertė siekė 132 lx, o kameroje Nr. 23 – 128 lx.

10. Teismas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punktu apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovo atstovui nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, teismas konstatavo, kad kameros Nr. 24 ir Nr. 23 neatitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų, t. y. 149 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta tinkama apšvieta.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas į psichologus dėl netinkamų sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2016 m. spalio 19 d. pareiškėjas skundėsi gydytojai, kad blogai mato, nes daug skaito neapšviestoje patalpoje, gydymui buvo paskirti akių lašai. Teismas vertino, kad pareiškėjo regos prastėjimui galėjo turėti įtakos nepakankamas kamerų apšvietimas.

12. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per silpno apšvietimo) patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 78 Eur suma, kurią priteisė iš atsakovo.

III. 13. Pareiškėjas G. M. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas, neproporcingas nustatytai pažeidimo trukmei.

14. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodomi abstraktūs motyvai, nepateikta jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumų. Teismo sprendimas yra priimtas tinkamai atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendimas pagrįstas galiojančiu teisiniu reglamentavimu, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atlyginimui keliamų sąlygų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas G. M. kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo G. M. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 78 Eur neturtinei žalai atlyginti už Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas G. M., nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, padavė apeliacinį skundą.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo G. M. skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

21. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenims, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., iš viso 149 paras, kai pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kamerose Nr. 23 ir Nr. 24 d., nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas (pažeistas Higienos normos HN 134:2015 14 punktas).

22. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

23. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

24. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi subjektinės teisės pažeidimo mastą (neužtikrintas teisės aktų nuostatas atitinkantis dirbtinis apšvietimas) ir trukmę (149 paras), neteisėtus veiksmus, Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, minimalų mėnesinį darbo užmokestį ir pan.), atsižvelgusi į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas G. M. skundėsi akių skausmu ir suprastėjusiu regėjimu, ką galėjo įtakoti higienos normos reikalavimų neatitinkantis apšvietimas, tačiau byloje nesant duomenų, jog tokiu būdu atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjui priteista 78 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra pakankama.

25. Nors pareiškėjas G. M. skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

26. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas G. M. 2018 m. rugpjūčio 9 d. mirė. Pagal 2019 m. lapkričio 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusiojo G. M. procesinės teisės ir pareigos bei turtinės teisės ir pareigos šioje administracinėje byloje perėjo valstybei.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo G. M. (mirusiojo teisių perėmėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. M. (mirusiojo teisių perėmėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė