A-858-1546-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1546/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00078-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 20. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei J. M.-Merkienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ediga ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ediga ir Ko“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. Č.) dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ediga ir Ko“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Ediga ir Ko”) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-3), prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT, Tarnyba) 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) pažeidimus Nr. 3K10/142 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti;

2) paaiškėjus, kad D. Č. pardavė cigaretes nepilnamečiam asmeniui, panaikinti Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui paskirta 4 000 litų bauda, ir paskirti švelnesnę sankciją;

3) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl D. Č. administracinės atsakomybės.

Pareiškėjas paaiškino, jog Nutarimu UAB „Ediga ir Ko“ buvo nubaustas 4 000 litų bauda už tai, kad 2010 m. lapkričio 11 d. apie 15.45 val. pareiškėjui priklausančiame kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kasininkė-pardavėja D. Č. pardavė nepilnamečiui I. J., gimusiam 1993 m. lapkričio 19 d., vieną pakelį cigarečių „Partner“ (banderolė PMS EAJ 839621) už 4,79 litus. Pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjas su pažeidimu negali sutikti, kadangi tiek pardavėja, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. 1 PK) pareigūnai ginčo faktines aplinkybes traktuoja skirtingai. Pardavėja D. Č. aiškina, kad 2010 m. lapkričio 11 d. apie 15-16 val. jai dirbant prekybos kioske priėjo vaikinas, kuris paprašė parduoti jam cigarečių. Kadangi vaikinas buvo jaunas, pardavėja paprašė jo parodyti asmens dokumentą su nuotrauka, kuris patvirtintų vaikino amžių. Įsitikinusi, kad pirkėjui yra daugiau nei 18 metų, D. Č. pardavė jam pakelį cigarečių. Tuo tarpu policijos pareigūnai nurodo priešingai, t. y. kad D. Č. pardavė pakelį tabako gaminių nepilnamečiam asmeniui. Pareiškėjas pažymėjo, kad incidento metu kitų jo atstovų, išskyrus pardavėją, prekybos vietoje nebuvo, todėl pareiškėjas nežino tikrųjų aplinkybių ir negali nei paneigti, nei pripažinti TKĮ pažeidimo.

Nurodė, kad D. Č. buvo supažindinta su draudimu pardavinėti tabako gaminius nepilnamečiams asmenims. Kioske taip pat buvo iškabintas pranešimas (informacinis stendas), kuriame nurodytas draudimas pardavinėti tabako gaminius nepilnamečiams asmenims, taip pat piniginės sankcijos už šio tipo pažeidimus. Pareiškėjas iš esmės darė viską, kad tabako gaminiai nebūtų parduodami nepilnamečiams asmenims, ir todėl, jei ir būtų nustatyta, kad D. Č. padarė pažeidimą, mano, jog pareiškėjo atsakomybė švelnintina. Pabrėžė, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog pareiškėjas administracine tvarka už TKĮ pažeidimus anksčiau yra nebaustas. Nurodė, kad šiuo metu pas pareiškėją dirba trylika žmonių. 2008 metais UAB „Ediga ir Ko“ patyrė 8 124 litų nuostolį, o 2009 metų pelnas sudarė 5 519 litų. 2010 metų preliminariais duomenimis pareiškėjo veikla nebuvo pelninga. Todėl 4 000 litų baudos paskyrimas reiškia, kad pareiškėjas privalės riboti savo veiklą ir mažinti sąnaudas (mažinti darbo vietų skaičių, darbo užmokestį ar pan.). Pareiškėjas prašė teismo sumažinti ekonominės sankcijos dydį, skiriant įspėjimą ar mažesnę baudą.

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (teisių ir pareigų perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 18-20) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir palikti Nutarimą galioti visa apimtimi.

Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad tabako gaminių pardavimo nepilnamečiui faktą patvirtina nepilnamečio cigarečių pirkėjo I. J., pardavėjos D. Č. rašytiniai paaiškinimai, Vilniaus m. 1 PK pareigūnų J. U. ir I. S. 2010 m. lapkričio 11 d. tarnybiniai pranešimai, 2010 m. lapkričio 11 d. kasos kvitas 0135 (LF GD 00000241), kita bylos medžiaga. Tarnyba, remdamasi 2010 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 10-12-S-29941, pateikta Vilniaus m. 1 PK Prevencijos skyriaus medžiaga, nustatė, kad UAB „Ediga ir Ko“ nepasirinko atitinkamo elgesio modelio, jog tabako gaminiai nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų, ir todėl pažeidė TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Pažymėjo, kad nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių Tarnyba skyrė pareiškėjui baudos vidurkį atitinkančią 4 000 litų ekonominę sankciją (TKĮ 26 str. 7, 14 d.). Nurodė, jog priimdama Nutarimą Tarnyba baudų skyrimo taisyklių nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, todėl paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 66-69) pareiškėjo UAB „Ediga ir Ko“ skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Tarnybos Nutarimo dalį dėl 4 000 litų baudos skyrimo, paskiriant UAB „Ediga ir Ko“ 3 000 litų baudą, kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog TKĮ taikymo požiūriu ūkio subjektas yra specialus subjektas, kuriam yra nustatytos atitinkamos ekonominės sankcijos už TKĮ nustatytų draudimų pažeidimą. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus nustatyta kitiems subjektams ir pagal kitus teisės aktus nelaikytina non bis in idem principo (dvigubos atsakomybės neleistinumo principo) pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009, 2010 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1168/2010, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A23-1016/2011), taip pat išaiškino, kad TKĮ yra aiškiai išskiriama atsakomybė už TKĮ pažeidimus (TKĮ 25 str.), kaip atsakomybė fiziniams asmenims, pažeidusiems TKĮ, ir ekonominės sankcijos (TKĮ 26 str.), kaip prevencinės priemonės inter alia juridiniams asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A23-1016/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog teismo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-38-171/2011, kurioje sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo fiziniam asmeniui D. Č., neteisėtai pardavusiai cigaretes nepilnamečiui, neturi (ir neturės) prejudicinės galios nagrinėjant administracinę bylą dėl ekonominių sankcijų taikymo juridiniam asmeniui UAB „Ediga ir Ko“, kurios darbuotoja neteisėtai pardavė cigaretes. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl bylos sustabdymo, kol įsiteisės teismo sprendimas minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, netenkino.

Teismas pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai, t. y. Vilniaus m. 1 PK Prevencijos skyriaus pareigūnų J. U. ir I. S. 2010 m. lapkričio 11 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2010 m. lapkričio 11 d. vykdydami prekyvietės neviešą stebėjimą apie 15.45 val. jie nustatė, jog UAB „Ediga ir Ko“ prekybos kioske dirbanti D. Č. pardavė nepilnamečiui I. J., gimusiam 1993 m. lapkričio 19 d., vieną pakelį tabako gaminių „Partner“, pardavėjos D. Č. 2010 m. lapkričio 11 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji paaiškino, kad paprašė pirkėjo parodyti asmens dokumentą, tačiau nepastebėjo jame nurodytos gimimo datos, nepilnamečio pirkėjo I. J. 2010 m. lapkričio 12 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, kad pardavėja nepaklausė, kiek jam metų, nepaprašė parodyti asmens dokumento ir pardavė jam vieną pakelį cigarečių „Partner“, 2010 m. lapkričio 11 d. kasos kvitas 0135, kuriame užfiksuota, kad 2010 m. lapkričio 11 d. 15.41 val. UAB „Ediga ir Ko“ prekyvietėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduota tabako gaminių 4,79 litų sumai, I. J. asmens duomenys, kurie rodo, kad asmuo yra nepilnametis, bei kita VTAKT bylos Nr. 3K10/142 medžiaga, patvirtina Nutarime nurodytas faktines aplinkybes, kad 2010 m. lapkričio 11 d. apie 15.45 val. UAB „Ediga ir Ko“ priklausančiame kioske adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kasininkė-pardavėja D. Č. pardavė nepilnamečiui I. J., gimusiam 1993 m. lapkričio 19 d., vieną pakelį cigarečių „Partner“ už 4,79 litus. Teismui nekilo abejonių dėl Nutarimo pagrįstumo, t. y. dėl to, kad pareiškėjas UAB „Ediga ir Ko“ pažeidė TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 patvirtintų Tabako gaminių pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.3 punktą, kurie imperatyvia forma įtvirtina draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų ir reikalavimą tabako gaminių pardavėjams, kilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, reikalauti iš perkančio tabako gaminius asmens pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą, o jeigu toks dokumentas nepateikiamas, atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. Todėl konstatavo, kad VTAKT, vadovaudamasi TKĮ 26 straipsnio 7 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai taikė pareiškėjui ekonominę sankciją (baudą).

Pabrėžė, jog, svarstant skundo reikalavimo dėl pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos sušvelninimo pagrįstumą, turi būti vadovaujamasi TKĮ 26 straipsnio 14 dalies nuostatomis, kurios numato, kad šio straipsnio 13 dalyje nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už TKĮ pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už TKĮ pažeidimus, kad jis ėmėsi prevencinių veiksmų, siekdamas išvengti TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimų (t. y. supažindino pardavėją su teisės aktų nuostatomis, draudžiančiomis pardavinėti tabako gaminius nepilnamečiams asmenims, iškabino prekybos kioske stendą, informuojantį apie minėtą draudimą ir pinigines sankcijas už šio tipo pažeidimus), taip pat aplinkybes, susijusias su UAB „Ediga ir Ko“ finansine padėtimi, t. y. kad 2008 metais pareiškėjas patyrė virš 8 000 litų nuostolių, 2009 metais gavo tik apie 5 500 litų pelno, o 2010 metais preliminariais duomenimis pareiškėjo veikla nebuvo pelninga, laikė išvardytas aplinkybes lengvinančiomis pareiškėjo atsakomybę TKĮ 26 straipsnio 15 dalies nuostatų prasme. Todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas švelninti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją, t. y. mažinti Nutarimu skirtą baudos dydį iki TKĮ 26 straipsnio 7 dalyje numatyto baudos minimumo (3 000 litų). Pažymėjo, jog, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir didelį pavojingumo visuomenės saugomiems gėriams (žmonių gyvybei, sveikatai, bendrai tautos gerovei) laipsnį, pareiškėjui paskirta bauda negali būti mažinama daugiau nei TKĮ 26 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus piniginės baudos dydis.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ediga ir Ko“ apeliaciniu skundu (b. l. 75-77) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – sustabdyti bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-38-171/2011, panaikinti Tarybos Nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, be to, paaiškėjus, kad D. Č. pardavė cigaretes nepilnamečiam asmeniui, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria UAB „Ediga ir Ko” paskirta 3 000 litų bauda ir paskirti švelnesnę ekonominę sankciją.

Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog teismas neįvertino to, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-38-171/2011 ginčijamas pats fakto klausimas, t. y. siekiama nustatyti, ar egzistavo toks įvykis kaip cigarečių pardavimas nepilnamečiam asmeniui. Pažymi, jog gali susidaryti tokia situacija, kad asmuo, kuris vykdė pardavimo funkciją (pardavėja), gali būti išteisintas dėl to, kad nebuvo paties cigarečių pardavimo fakto, o įmonė už tai, jog niekas nepardavė cigarečių nepilnamečiam asmeniui, liks nubausta pinigine 3 000 litų bauda. Todėl teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas prielaida, kad teisės pažeidimas buvo padarytas, nors tai nėra patvirtinta.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti arba pakeisti Nutarimą, iš esmės revizavo kitos administracinės teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos teisme fabulą ir įvertinęs esančius įrodymus konstatavo, kad teisėjų kolegijai nekilo jokių abejonių dėl Nutarimo pagrįstumo, t. y. dėl to, ar pareiškėjas pažeidė TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir Taisyklių 8.3 punktą.

Pareiškėjas nurodo, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, leidžiančias mažinti pareiškėjui paskirtą sankciją. Be to, nors teismas ir pažymėjo, jog taikyti švelnesnės negu įstatyme nustatyta minimali sankcija taikyti pagrindo nėra, tačiau pareiškėjas mano, kad paskirta minimali sankcija yra didelė. Pabrėžia, jog paskirta sankcija yra didelė, be to, paskirta sankcija yra griaunama viešoji tvarka, nes dėl vienos pardavėjos veiksmų (nors jos kaltė nepatvirtinta ir nekonstatuota) liks be darbo kiti pareiškėjo darbuotojai. Todėl nustačius teisės pažeidimą turi būti skiriama mažesnė nei minimali TKĮ 26 straipsnio 7 dalyje numatyta bauda.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (Tarnybos teisių ir pareigų perėmėjas) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 83-86) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodomi atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentai. Atsakovas pažymi, jog ne tik Nutarimas taikyti ekonomines sankcijas pardavėjai D. Č. įrodo tabako gaminių pardavimo nepilnamečiui faktą. Įrodymų visumą sudaro policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nepilnamečio paaiškinimas, pačios pardavėjos paaiškinimas ir kiti byloje esantys įrodymai. Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktika panašiose bylose siekiant nevilkinti bylų nagrinėjimo yra suformuota ta linkme, kad būtų užtikrintas teismo proceso ekonomiškumo principas (UAB „Antidarė” vs. Tarnyba, UAB „Bebirva” v. Tarnyba ir kt). Pabrėžia, jog 2011 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. II-38-171/2011 D. Č. atžvilgiu tabako gaminių pardavimo nepilnamečiui faktą pripažino ir paskyrė 500 litų baudą.

Atsakovas nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad TKĮ14 straipsnio 5 dalies 3 punkto teisės normos paskirtis – užtikrinti joje nustatyto draudimo vykdymą, toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-929/2009, 2009 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-l09/2009, 2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-771/2008). Įstatymų leidėjas suteikė pardavėjui tam tikras teises reikalauti asmens amžių patvirtinančių dokumentų, o kartu ir numatė draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Tokiu būdu įmonė, prekiaujanti tabako gaminiais, privalo pasirinkti savo nuožiūra atitinkamą elgesio modelį, kad tabako gaminiai nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1099/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-980/2009). Ginčo atveju pareiškėjas nepasirinko atitinkamo elgesio modelio, kad tabako gaminiai nebūtų parduoti asmenims iki 18 metų ir todėl pažeidė TKĮ.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010, kurioje buvo nurodyta, jog ekonominė sankcija, skiriama už TKĮ numatytus pažeidimus, įgyvendina inter alia prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau tuo atveju, jei sunkios galimybės įmonei būtų visais atvejais vertinama kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, tai ji nebeįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti TKĮ reikalavimus, įmonei a priori žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi. Tokiu būdu išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) formuojamo proporcingumo principo sampratos. Todėl mano, jog remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis dar kartą sumažinti pareiškėjui paskirtą ekonominę sankciją būtų neteisinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 3K10/142, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, teisėtum ir pagrįstumo, taip pat skirtos sankcijos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną reguliavimą, nusprendė, kad Nutarime atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė TKĮ reikalavimus, tačiau, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pareiškėjui skirtą 4000 litų baudą sumažino iki 3000 litų.

Pareiškėjo apeliacinis skundas paremtas, be kita ko, tuo, jog jam ekonominė sankcija skirta už tai, kad jo darbuotoja D. Č. pardavė cigarečių pakelį nepilnamečiui, tačiau minėta darbuotoja su pažeidimo faktu nesutinka, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme minėtos darbuotojos D. Č. atsakomybės klausimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu dar nebuvo išspręstas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš LITEKO sistemoje esančių duomenų, 2012 m. birželio 28 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-441/2012 išnagrinėjo D. Č. apeliacinį skundą ir jo netenkino, t. y. paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį, kurioje teismas padarė išvadą, jog D. Č. už tabako gaminių pardavimą nepilnamečiui pagrįstai nubausta už LR ATPK 1852 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog D. Č., kuri bylai reikšmingu metu buvo pareiškėjo darbuotoja, pardavė nepilnamečiui I. J. tabako gaminius.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2008 m. rugsėjo 17 d. redakcija) 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų; kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, tabako gaminių pardavėjai privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. TKĮ 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda, už šio draudimo pažeidimą, padarytą toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai per trejus metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas.

Įvertinusi pirmiau minėtas TKĮ nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas byloje vertinamu atveju pažeidė TKĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir, remdamasis TKĮ 26 straipsnio 7 dalimi, jam pritaikė ekonominę sankciją.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepakankamai sumažino pareiškėjui skirtą baudą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus argumentus, sumažino jam skirtą 4000 litų baudą iki 3000 litų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo juos vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2010 metais bendrovės veikla preliminariais duomenimis nebuvo pelninga, jis nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ediga ir Ko“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė