Legislator Case Law & Legislation
70d42cc1-18cc-45c3-a5ab-e7b2f33b7d81 AI generated

70d42cc1-18cc-45c3-a5ab-e7b2f33b7d81 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 70d42cc1-18cc-45c3-a5ab-e7b2f33b7d81
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. liepos 10 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos, kolegijos teisėjų Violetos Miliuvienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Saunoriui,nuteistojo J. G. gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,nuteistojo V. Ž. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J.

Legislator headnote

AI generated

70d42cc1-18cc-45c3-a5ab-e7b2f33b7d81 · Klaipėdos apygardos teismas: Nukentėjusysis visÄ vakarÄ kartu gėrė, nuteistųjų veiksmams neprieÅ¡taravo, nesiprieÅ¡ino, neieÅ¡kojo pagalbos, nebėgo, nesislėpė. Apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Veika padaryta spontaniÅ¡kai, be iÅ¡ankstinio susitarimo. Apeliantas nesuvokė savo veikos pavojingumo, nenumatė, kokie padariniai jo laukia, tų padarinių nenorėjo. Nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes nukentėjusysis nesikreipė į psichologus. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, jog jis buvo stipriai emociÅ¡kai paveiktas, sukrėstas, jautė nerimÄ , bijojo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Arvydas Daugėla                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-621-458/2014Teisėja Gražina Gudžiūnienė                                 Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00330-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                 1.1.8.6.6.; 1.2.7.2.1.; 2.1.15.1.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. liepos 10 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos, kolegijos teisėjų Violetos Miliuvienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Saunoriui,nuteistojo J. G. gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,nuteistojo V. Ž. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J.

G., V. Ž. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2014 m. kovo 16 d. imtinai.             V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas suėmime nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2014 m. kovo 16 d. imtinai.             IÅ¡ V. S., J. G. ir V. Ž. priteistas solidariai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys 49,31 Lt žalai atlyginti.

IÅ¡ V. S., J. G. ir V. Ž. priteista solidariai A. P. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.             Nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nuosprendis jam apeliacine tvarka nėra skundžiamas.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:              V. S., J. G. ir V. Ž. nuteisti už tai, kad 2013 m. liepos 19 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), Å«kininko V.

A. namuose, kambaryje, veikdami kartu, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodami jėgÄ , fizinę prievartÄ , grasindami, kad tuoj užmuÅ¡, V. S. įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ A. P., o J. G. sudavė 4 kartus Å¡lepete į veidÄ , pavartodami psichologinį smurtÄ privertė A. P. tenkinti J. G. lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Tuo metu, kai J. G. seksualiai prievartavo A. P. oraliniu bÅ«du, V. S. sudavė nukentėjusiajam kumščiu smÅ«gį į Å¡onÄ . Tęsdami psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ A.

P., pastarasis buvo priverstas tenkinti lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du gulinčiam lovoje V. Ž.. Po to V. S. sudavė ne mažiau kaip 5–6 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas A. P., tuo padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inėje Å¡launyje ir kelio sÄ nario vidiniame pavirÅ¡iuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir iÅ¡sivedęs A. P. laukan, oraliniu bÅ«du tenkino savo lytinę aistrÄ prieÅ¡ jo valiÄ . Tokiais savo veiksmais V. S., J. G. ir V. Ž., veikdami bendrininkų grupe, seksualiai prievartavo nukentėjusįjį A.

P..             V. Ž. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 8 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), G. S. priklausančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu į veidÄ motinos G. S. sugyventiniui A. G., spyrė į smakrÄ , tampė už plaukų, padarydamas smakro odos nubrozdinimÄ , muÅ¡tines žaizdas nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . G. S. bandant sustabdyti V. Ž., jis tyčia sudavė į nugarÄ motinai G.

S. kauptuku, po to per rankÄ , padarydamas plėštinę deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡to žaizdÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .              Nuteistasis J. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį, suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, todėl pažeistos BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Skundžiamas nuosprendis priimtas ir surašytas vadovaujantis negaliojančiu BPK 306 straipsniu, neatitinka BPK 304 straipsnio reikalavimų, t. y. nenurodytas teismo pavadinimas, rezoliucinėje dalyje nenurodytas teismo pavadinimas, per kurį nuosprendis gali būti skundžiamas. Paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, turėtų būti švelninama, nes veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo A. P. provokuojantis ir rizikingas elgesys, tai turėjo būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Nukentėjusysis visÄ vakarÄ kartu gėrė, nuteistųjų veiksmams neprieÅ¡taravo, nesiprieÅ¡ino, neieÅ¡kojo pagalbos, nebėgo, nesislėpė. Apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Veika padaryta spontaniÅ¡kai, be iÅ¡ankstinio susitarimo. Apeliantas nesuvokė savo veikos pavojingumo, nenumatė, kokie padariniai jo laukia, tų padarinių nenorėjo. Nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes nukentėjusysis nesikreipė į psichologus. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, jog jis buvo stipriai emociÅ¡kai paveiktas, sukrėstas, jautė nerimÄ , bijojo.

Apeliantas mano, jog žalai atsirasti turėjo įtakos paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas. Priteisiant neturtinę žalÄ nebuvo atsižvelgta į apelianto turtinę padėtį.             Nuteistasis V. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį, nes jis nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. Apeliaciniame skunde teigia, kad tÄ vakarÄ buvo girtas, nematė, kas su A. P. gėrė ir kÄ jie darė.

Jis lovoje miegojo, todėl nejuto, kÄ su juo darė A. P.. PraÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.              Nuteistųjų gynėjai advokatai praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.             Prokuroras praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.             Apeliaciniai skundai atmestini.             Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo             Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Tauragės rajono apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo V. Ž. kaltės, jo nusikalstamai veikai taikė tinkamÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .              Nors nuteistasis V. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 2 dalyje, padarymo neigia, ji visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiojo A. P., nuteistojo A. S., liudytojos G.

L. parodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga. IÅ¡analizavus ir įvertinus bylos medžiagÄ , nekyla abejonių, kad nuteistasis V. Ž. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .             V. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad tÄ vakarÄ buvo girtas ir miegojo lovoje, nematė, kas su A. P. gėrė ir kÄ jie darė. Jei A. P. jam miegančiam atliko oraliniu bÅ«du lytinį aktÄ , tai jis to nejuto. Å ie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti ir neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių.

Nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kai A. P. gulinčiam lovoje V. Ž. tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, V. Ž. nebuvo užmigęs, jis A. P. nieko nesakė, tenkinosi atliekamu veiksmu (t. 1, b. l. 89–90). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. S. neigė, jog nukentėjusysis kam nors tenkino lytinę aistrÄ (t. 3, b. l. 6–7). Nukentėjusysis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. Ž. nemiegojo, pats nusimovė kelnes (t. 1, b. l. 12–13; t. 3, b. l. 8).

Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino akistatos su J. G. metu (t. 1, b. l. 137). Byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu. Nukentėjusysis A. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir atitinka faktines bylos aplinkybes.              Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V.

Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra teisinio pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip apeliaciniame skunde prašė apeliantas.             Dėl nuteistojo J. G. apeliacinio skundo             Apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis, įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad užtektų baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl įrodymų rinkimo ribų, įrodymų pakankamumo sprendžia prokuroras, o teismas priimdamas sprendimÄ pateikia galutines iÅ¡vadas dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje surinktų įrodymų visiÅ¡kai pakanka neabejotinai iÅ¡vadai dėl J. G. kaltės padarius BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , padaryti. Be to, pats J. G. apeliaciniame skunde kaltės neginčija.             BPK 304 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodomas nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas.

BPK 307 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai. Tai, kad įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje nenurodytas teismo pavadinimas, negalima vertinti kaip BPK pažeidimus, kurie sutrukdė teismui teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ar pažeidė apelianto teises.             Pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimų apeliantas neginčija.

Nuteistasis J. G. skundžia nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo, nurodo, kad ji per griežta, praÅ¡o bausmę sumažinti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.              Apeliantas teigia, kad veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo A. P. provokuojantis ir rizikingas elgesys, tai turėtų bÅ«ti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Teismai, spręsdami klausimÄ , ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininkÄ jam nusikalsti (iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiÅ«riu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panaÅ¡aus pobÅ«džio elgesys iÅ¡ dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ jį.             Nustatyta, kad V.

S., J. G. ir V. Ž. veikdami kartu, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, pavartodami jėgÄ , fizinę prievartÄ , grasindami, kad tuoj užmuÅ¡, pavartodami psichologinį smurtÄ , privertė A. P. tenkinti J. G., V. Ž., V. S. lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusysis prieÅ¡ nuteistuosius bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinęs juos pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad nuteistieji visÄ laikÄ grasino, tyčiojosi iÅ¡ jo.

Jis labai bijojo, bandė išeiti iš kambario, bet nuteistieji neleido (t. 3, b. l. 8–9). Teisėjų kolegija nuteistojo argumentus, susijusius su šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, atmeta, nes byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo elgesys įvykio metu buvo provokuojantis ar rizikingas.             Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė paskirta teisingai.              Paskirdamas bausmę nuteistajam J. G., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė vienÄ sunkų nusikaltimÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas, teistumas neiÅ¡nykęs. J. G. yra nuteistas pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, kur sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). J. G. už šį nusikaltimÄ paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam J. G. laisvės atėmimo bausmę, artimÄ sankcijos vidurkiui, teismas pakankamai atsižvelgė į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, įvertino kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę laikyti aiÅ¡kiai per griežta.             Dėl neturtinės žalos priteisimo             Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , kuri per tam tikrÄ laikÄ bent iÅ¡ dalies jau patikrinta ir įtvirtinta ar, prieÅ¡ingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.

Tokiose nutartyse iÅ¡reikÅ¡ta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių.              Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nukentėjusiajam A. P. priteista 10 000 Lt neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos, įvertino tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, po įvykio buvo stipriai emociÅ¡kai sukrėstas, jautė nerimÄ , bijojo.

Nuteistųjų nusikalstami veiksmai su nukentėjusiuoju truko ilgai, jis patyrė pažeminimÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Todėl nukentėjusiajam A. P. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo netinkamai taikytas įstatymas, nustatantis neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ar pažeistos BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimÄ .             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:

             nuteistųjų J. G., V. Ž. apeliacinius skundus atmesti.              Kolegijos pirmininkas                                                    Arvydas Daugėla                                                                                                               Kolegijos teisėjai                                                    Violeta Miliuvienė                                                                                           Linas Pauliukėnas