2021-05-05 Nr. AB-9700-3-61-3-04339-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1613-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04339-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. KS-321 „Dėl D. R.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Komisija Sprendimu pripažino, jog pareiškėja, būdama Prienų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) nare, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos, todėl tuo pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3. Ginčydama Sprendimo teisėtumą, pareiškėja pažymėjo, kad jai Tarybos narės įgaliojimai buvo suteikti 2019 m. balandžio 18 d. Tarybos Etikos komisija 2019 m. liepos 4 d. Komisijai pateikė išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėja pavėlavo pateikti privačių interesų deklaraciją. Naujos kadencijos Tarybos nariai deklaracijas privalėjo pateikti iki 2019 m. gegužės 18 d. Pareiškėja deklaraciją pateikė 2019 m. gegužės 1 d., t. y. nepraleisdama Įstatyme nustatyto termino, tačiau deklaracijoje buvo neteisingai nurodytas pareigų kodas. Vietoje „105“ buvo nurodyta „153“. Atsižvelgdama į tai, kad deklaravimo sistema neidentifikavo jokios klaidos, pareiškėja pagrįstai manė, jog tinkamai įvykdė jai, kaip Tarybos narei, Įstatyme numatytas pareigas. Pareiškėja techninę klaidą ištaisė, kai tik ji buvo pastebėta, t. y. 2019 m. gegužės 30 d. Dėl to laikytina, jog pareiškėja tinkamai įgyvendino jai Įstatyme nustatytus įgaliojimus ir Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė privačių interesų deklaraciją. Dėl neatidumo padaryta klaida negali būti vertinama kaip Įstatymo pažeidimas, nes pareiškėjos veiksmuose nebuvo tikslo nevykdyti Įstatymo nuostatų, o priešingai – siekta tinkamai jas įgyvendinti.

4. Pareiškėja nurodė, kad pati deklaracijų pateikimo sistema turėjo sureaguoti į techninę klaidą, jog asmuo, deklaruojantis savo privačius interesus, turėtų galimybę iš karto žinoti, ar viską atliko tinkamai. Sistema klaidos neaptiko, o pareiškėja, pirmą kartą esanti Tarybos nare, neturėjo jokio pagrindo abejoti jos pačios pateikta privačių interesų deklaracija.

5. Pareiškėja atkreipė dėmesį į Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei pabrėžė, kad paaiškėjus apie įvykusią klaidą ji buvo ištaisyta ir deklaracija patikslinta nepraleidus papildomai nurodomo 30 dienų termino, skaičiuojamo nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Vien tai, jog dėl apsirikimo buvo padaryta techninė klaida, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja siekė slėpti savo privačius interesus ir taip pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

6. Atsakovė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Komisija paaiškino, kad pareiškėja Tarybos nario įgaliojimus įgijo 2019 m. balandžio 18 d., todėl vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja iki 2019 m. gegužės 18 d. privalėjo pateikti privačių interesų deklaraciją. Pareiškėja deklaraciją pateikdama tik 2019 m. gegužės 30 d. ją pateikė pavėluotai. Pareiškėja nors ir teigia, kad deklaraciją pateikė 2019 m. gegužės 1 d., tačiau sistemoje tokios deklaracijos nėra.

8. Komisija tvirtino, kad pareiškėja, pateikdama 2019 m. gegužės 1 d. deklaracijos kopiją, nurodo, kad 6 langelyje nurodė klaidingą pareigų kodą „153“ (kandidatų į savivaldybės tarybą deklaracijos), o turėjo būti nurodyta „105“ (įgijusių savivaldybės nario statusą deklaracijos). Komisijos teigimu, šios deklaracijos teiktinos skirtingą teisinį statusą, pareigas turinčių asmenų, be to, pareiškėjos 2019 m. gegužės 1 d. pateikta deklaracija nebuvo vieša.

9. Komisija pabrėžė, kad 2019 m. gegužės 1 d. deklaracijos pateikimas nelaikytinas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinimu. Įstatymas savivaldybių tarybų nariams jokių išimčių nenumato, todėl klaidos padarymas nepašalina atsakomybės už Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nevykdymą. Už tinkamą deklaracijos pateikimą atsako ne deklaracijų pildymo, pateikimo sistema, o pats deklaracijas teikiantis asmuo.

10. Komisija nesutiko, kad pareiškėja klaidą ištaisė nepraleisdama Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Ši nuostata taikytina kitiems atvejams, nei nurodo pareiškėja. Komisijos nuomone, asmens neatidumas, nepatyrimas ir pan. nepašalina atsakomybės už Įstatyme nustatytos pareigos nevykdymą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjos D. R. skundą atmetė.

12. Teismas iš bylos duomenų nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

12.1. Pareiškėjai nuo 2019 m. balandžio 18 d. buvo suteikti Tarybos narės įgaliojimai, todėl pareiškėja 2019 m. gegužės 1 d. pateikė privačių interesų deklaraciją. Pareiškėja deklaracijoje vietoje pareigų kodo „105“ nurodė „153“. Pastebėjusi klaidą, pareiškėja deklaraciją pataisė ir pateikė 2019 m. gegužės 30 d.

12.2. Prienų rajono savivaldybėje buvo gautas Komisijos 2019 m. gegužės 28 d. raštas Nr. S-2099(2.6) „Dėl privačių interesų deklaravimo“. Remiantis šiuo raštu Prienų rajono savivaldybės Etikos komisija patikrino, ar Tarybos nariai laikėsi Įstatyme nustatytos pareigos pateikti privačių interesų deklaracijas, kurias turėjo pateikti iki 2019 m. gegužės 18 d. Atlikusi tyrimą, Taryba nenustatė, kad pareiškėja būtų pažeidusi Įstatymo nuostatas. Tyrimo rezultatai buvo užfiksuoti 2019 m. liepos 4 d. išvadoje Nr. EKD-19 (toliau – ir Išvada).

12.3. Komisija 2019 m. liepos 12 d. rašte Nr. S-2612-(1.5), adresuotame Tarybai ir Prienų rajono savivaldybės merui, nurodė, kad, priešingai, nei nurodyta Išvadoje, Komisijos duomenimis, pareiškėja yra pateikusi tik vieną deklaraciją, kuri buvo pateikta 2019 m. gegužės 30 d., todėl Išvadoje pateiktas pareiškėjos veiksmų įvertinimas (deklaracija pateikta laiku) yra nepagrįstas. Šiuo raštu Komisija pavedė Prienų rajono savivaldybės Etikos komisijai atlikti pakartotinį aplinkybių (be kita ko, ir dėl pareiškėjos) įvertinimą.

12.4. Prienų rajono savivaldybės Etikos komisija 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. EKD-29 Komisiją informavo, kad pareiškėja Įstatymo nuostatų nepažeidė.

12.5. Komisija, susipažinusi su pakartotinai atliktu tyrimu bei Išvada, 2019 m. spalio 4 d. raštu Nr. S-3562-(1.5) Prienų rajono savivaldybės Etikos komisiją informavo, jog pati atliks Tarybos narių privačių interesų pateikimo aplinkybių vertinimą.

12.6. Pareiškėja, vykdydama Komisijos prašymą pateikti paaiškinimą, 2019 m. spalio 7 d. rašte nurodė, kad vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, privačių interesų deklaraciją pateikė 2019 m. gegužės 1 d., tačiau joje neteisingai nurodė pareigų kodą, t. y. vietoje „105“, nurodė „153“. Pateikiant deklaraciją sistema jokios klaidos nerodė, o pastebėjusi klaidą, ji ją nedelsdama ištaisė, t. y. patikslintoje deklaracijoje nurodė teisingą pareigų kodą – „105“, ir deklaraciją pateikė 2019 m. gegužės 30 d.

12.7. Atlikusi tyrimą Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo pripažino, kad pareiškėja, būdama Tarybos nare, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos, todėl tuo pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

13. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas vadovavosi Įstatymu ir pažymėjo, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (išskyrus Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus).

14. Teismas nurodė, kad pareiškėja, atsižvelgiant į užimamas pareigas (Tarybos narė), patenka į sąrašą (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) asmenų, kuriems Įstatymu numatyta pareiga teikti privačių interesų deklaracijas, todėl privačių interesų deklaraciją pareiškėja privalėjo pateikti iki 2019 m. gegužės 18 d. (t. y. per 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 18 d. – pareiškėjai suteikti Tarybos narės įgaliojimai).

15. Nurodęs, kad Sprendime Komisija konstatavo, jog pareiškėja privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2019 m. gegužės 30 d., t. y. praleidusi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ir 2019 m. gegužės 30 d. pateiktos deklaracijos nevertino kaip patikslinančios 2019 m. gegužės 1 d. pateiktą deklaraciją, teismas pažymėjo, kad Įstatymo nuostatos, įpareigojančios privačius interesus deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nurodyti visus deklaruotinus duomenis, yra imperatyvaus pobūdžio. Teismo vertinimu, tam, kad būtų pripažintas pažeidimas, pakanka nustatyti, jog atitinkamų nuostatų nebuvo laikomasi. Pareigos deklaruoti privačius interesus esmė – siekis išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybės tarnyboje, todėl Įstatymu numatyta viešinti asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, savivaldybėje ir kt. (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) privačių interesų deklaracijas bei identifikuoti jų vykdomas pareigas.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja pirmą kartą privačių interesų deklaraciją pateikė 2019 m. gegužės 1 d., pareigų kodą nurodydama – „153“, kuriuo žymimos kandidatų į tarybos narius deklaracijos ir, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad kandidatas į savivaldybės tarybos narius neįeina į sąrašą asmenų, kuriems Įstatymu numatyta pareiga privačių interesų deklaracijas teikti Komisijai. Pažymėjęs, kad savivaldybių tarybų narių deklaracijos (pareigų kodas – „105“) teikiamos Komisijai ir jos viešai skelbiamos būtent Komisijos interneto svetainėje, teismas sutiko su Komisijos pozicija, kad, nors pareiškėja privačių interesų deklaraciją pateikė 2019 m. gegužės 1 d., tačiau vėliau deklaraciją su teisingu pareigų kodu („105“) atnaujino tik 2019 m. gegužės 30 d., todėl pareiškėjos 2019 m. gegužės 30 d. deklaracijoje pateikti duomenys viešai tapo žinomi tik nuo 2019 m. gegužės 30 d. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog toks pareiškėjos elgesys, kai deklaracija, kurią buvo privalu pateikti iki 2019 m. gegužės 18 d., pateikiama tik 2019 m. gegužės 30 d., negali būti laikomas tinkamu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies imperatyviųjų nuostatų įgyvendinimu.

17. Pabrėžęs, kad Įstatyme nustatyta pareiga privačius interesus deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nurodyti visus deklaruotinus duomenis yra imperatyvaus pobūdžio, teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjos skundo teiginių, kad teisingo pareigų kodo nenurodymas turėtų būti laikoma tik kaip techninė klaida. Teismo vertinimu, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis bei kitos Įstatymo nuostatos Tarybos nariams jokių išimčių nenumato, todėl net ir suklydimas nurodant neteisingus duomenis, neturint tikslo pažeisti Įstatymą, nepašalina atsakomybės už Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymą.

18. Nurodęs, kad deklaracijas teikiantis asmuo yra atsakingas už teisingų duomenų apie save pateikimą, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog deklaracijų pateikimo sistema turėjo sureaguoti į techninę klaidą.

19. Vertindamas skundo argumentus, kad pastebėjusi techninę klaidą pareiškėja ją pašalino per Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą, teismas pažymėjo, kad pagal minėtas nuostatas asmuo per 30 kalendorinių dienų turi pareigą patikslinti pasikeitusius ar naujai atsiradusius Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytus duomenis, t. y. duomenys, kurie jau buvo nurodyti anksčiau pateiktoje deklaracijoje, turi būti pasikeitę ar naujai atsiradę. Teismo nuomone, pareigų kodas, kurį pareiškėja ištaisė, nėra nei nauji, nei pasikeitę duomenys (nuo pareiškėjos tapimo Tarybos nare pareigų kodas nesikeitė), todėl šis pastebėtas neatitikimas turėjo būti ištaisytas iki 2019 m. gegužės 18 d., o ne per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kada klaida buvo pastebėta. Teismas pritarė Komisijos argumentui, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis netaikytina.

27. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai Sprendimu pripažino, jog pareiškėja, kaip Tarybos narė, turėjo imperatyvią pareigą iki 2019 m. gegužės 18 d. pateikti privačių interesų deklaraciją, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė imperatyviąsias Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Konstatavęs, kad Komisija tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Nenustatęs teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą, teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėja D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir akcentuodama Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą privačių deklaracijų pateikimo terminą, pareiškėja nurodo, kad, kaip matyti iš faktiškai susiklosčiusių aplinkybių, pareiškėja Įstatymo reikalavimus įgyvendino tinkamai – nepraleisdama 30 kalendorinių dienų taikomo termino privačius interesus deklaravo dar 2019 m. gegužės 1 d.

22. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad, nors ji ir nurodė pateiktoje deklaracijoje neteisingą pareigų kodą, tačiau Įstatymo nuostatų nepažeidė, ką pripažino ir Prienų rajono savivaldybės Etikos komisija.

23. Pareiškėja pakartoja skundo argumentus dėl Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ir pažymi, kad ji paaiškėjusią klaidą ištaisė ir deklaraciją patikslino laiku, kas patvirtina, kad pareiškėja elgėsi atsakingai. Teisė ištaisyti privačių interesų deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis numatyta ir Komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Taisyklės) 17 punkte.

24. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai neatsižvelgė ir netyrė tos aplinkybės, jog pareiškėja netinkamą pareigų kodą nurodė dėl apsirikimo ir jos veiksmuose nebuvo jokios tyčios veikti pažeidžiant Įstatymo reikalavimus. Toks sprendimas iš esmės pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismo sprendimo išvada, kad pareiškėja tyčia nepateikė reikiamos formos deklaracijos, neatitinka faktinės situacijos, nes šis pažeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Pareiškėja Įstatymo nustatytu terminu deklaraciją pateikė, o institucija, gavusi tokią deklaraciją, privalėjo informuoti pareiškėją dėl klaidingo deklaracijos pateikimo, tačiau buvo patvirtinta, kad deklaracija priimta. Jeigu institucija, gavusi deklaraciją nebūtų suklaidinusi pareiškėjos, ji būtų laiku pateikusi šį dokumentą, kuriame nurodytas teisingas pareigų kodas.

25. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo išankstinę nuomonę, kadangi siekė, jog ši byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka; nesuteikė pareiškėjai galimybės pasiaiškinti, nors kiekvienoje byloje privalo išsamiai ištirti visas aplinkybes ir tik jas įvertinęs priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o ne perrašyti teismų praktiką bei skundžiamą Sprendimą. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju įvykdytas teisingumas yra formalus, kadangi teismas pareiškėją sulygino su asmeniu, kuris visiškai nepateikė deklaracijos. Tokios išvados yra nepagrįstos, pažeidžiančios pamatinius teisės principus.

26. Pareiškėja pabrėžia, kad ji tinkamai įgyvendino Įstatyme nustatytus įgaliojimus ir Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais pateikė privačių interesų deklaraciją. Dėl neatidumo padaryta klaida negali būti vertinama kaip Įstatymo pažeidimas, nes pareiškėjos veiksmuose nebuvo tikslo nesilaikyti Įstatymo. Pareiškėja 2019 m. gegužės 1 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, todėl negalima konstatuoti, jog buvo pažeistas deklaracijos pateikimo terminas.

27. Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kad teismas buvo šališkas, Komisija tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas proceso taisyklių nepažeidė. Pareiškėja reiškė prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jie buvo tenkinti, tačiau 2020 m. gegužės 26 d. pareiškėja pati pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjos pretenzijos šiuo klausimu nepagrįstos ir nelogiškos.

29. Komisija akcentuoja, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas ir tuomet, kai asmuo visai neįvykdo deklaravimo pareigos, ir tuomet, kai asmuo šią pareigą įgyvendina, tačiau ne ta tvarka ir (ar) ne tais terminais. Jeigu būtų vadovaujamasi minėta pareiškėjos pozicija, Įstatymo tikslai liktų neįgyvendinti, o pareiškėja būtų nepagrįstai ir neteisėtai išskirta iš kitų – tinkamai ir laiku privačius interesus deklaruojančių asmenų. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neturi reikšmės teisiniam asmens elgesio vertinimui: į jas galėtų būti atsižvelgta, pavyzdžiui, svarstant klausimą dėl drausminio poveikio priemonės taikymo, tarnybinės nuobaudos, kuri priklauso nuo kaltės formos, skyrimo ir pan., tačiau tai, kaip minėta, nepaneigia paties pažeidimo padarymo fakto – net ir tada, jei pažeidimas buvo padarytas netyčia, dėl asmens neatidumo.

30. Komisijos teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėjos klaida yra esminė ir negali būti tapatinama su techninio pobūdžio neatitikimais. Kandidato į tarybos narius ir tarybos nario teisinis statusas skiriasi, jų teikiamos deklaracijos – tai dvi atskiros deklaracijų rūšys. Todėl nagrinėjamoje situacijoje, kai pareiškėja 2019 m. gegužės 30 d. į deklaraciją įrašė kodą „105“, laikytina, kad ji pateikė naują – savivaldybės tarybos narės deklaraciją, o ne patikslintą deklaraciją. Būtent ši data ir laikytina Įstatymo 5 straipsnio nuostatų įgyvendinimu.

31. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji buvo suklaidinta deklaravimo sistemos, Komisija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios aplinkybės nereikšmingos. Komisijos nuomone, ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra motyvuotas ir teisėtas, jame išsamiai išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės, detaliai įvertinti pareiškėjos argumentai, priimant šį sprendimą atsižvelgta ir į kitose administracinėse bylose suformuotą praktiką. Pareiškėjos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas perrašė teismų praktiką, taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi teismas privalo vadovautis jau sukurtais teismų precedentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Bylos dalykas – atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. KS-321, kuriuo pripažinta, jog pareiškėja D. R., būdama Prienų rajono savivaldybės tarybos nare, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos, pagrįstumas ir teisėtumas.

33. Įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2020 sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybės tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija), o 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis priemonėmis Komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus). Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos.

34. Įstatymo 6 straipsnio, nustatančiame deklaracijos turinį, 1 dalyje nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: 1) vardą, pavardę, asmens kodą, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas; 2) juridinį asmenį, kurio dalyvis jis ar jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris yra; 3) individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme; 4) narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose; 5) per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (išskyrus artimų asmenų dovanas), jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų; 6) informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius, jeigu sandorio vertė didesnė negu 3 000 eurų; 7) artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

35. Bylai aktualiu laikotarpiu Komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 17 punkte buvo nurodyta, kad jeigu jau pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys pasikeičia, pastebimi tam tikri netikslumai arba paaiškėja naujų deklaruotinų aplinkybių, deklaracija turi būti patikslinama arba papildoma Įstatymo 7 straipsnio ir šių Taisyklių XI skyriuje numatytais terminais ir tvarka. Taisyklių XI skyriaus 37 punkte buvo nustatyta, kad tikslinant (papildant) deklaracijoje nurodytus duomenis arba taisant deklaracijoje pastebėtas klaidas nauja deklaracija nepildoma, tik patikslinama arba papildoma jau pateikta deklaracija (jeigu deklaracija prieš tai buvo pakeista kelis kartus, atnaujinama vėliausiai pateikta deklaracija). Kiekvieną kartą turi būti pateikiama patikslinta ar papildyta deklaracija kartu su visais reikalingais (aktualiais) priedais, t. y. su naujais ir (ar) iš ankstesnės formos išlikusiais aktualiais deklaruotinais duomenimis. Deklaracijos gali būti atnaujinamos (tikslinamos, papildomos) tiesiogiai EDS svetainėje (portale) arba neprisijungus prie EDS svetainės, šiuo atveju pildoma į kompiuterį iš EDS atsisiųsta deklaracijos forma.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2019 m. balandžio 18 d. buvo suteikti Tarybos narės įgaliojimai, todėl pareiškėja, kaip asmuo, turintis deklaruoti privačius interesus, 2019 m. gegužės 1 d. pateikė privačių interesų deklaraciją, kurioje vietoj pareigų kodo „105“ nurodė kodą „153“, kuriuo žymimos kandidatų į tarybos narius deklaracijos. Taip pat nustatyta, jog pareiškėja, pastebėjusi klaidą, kurią pareiškėja įvardija kaip techninę klaidą, deklaraciją pataisė ir pateikė 2019 m. gegužės 30 d.

37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji pateikė deklaraciją, nurodydama neteisingą kodą, įvertinęs tai, kad pareiškėja deklaraciją su teisingu pareigų kodu („105“) pateikė tik 2019 m. gegužės 30 d. ir pareiškėjos 2019 m. gegužės 30 d. deklaracijoje pateikti duomenys iš Komisijos tinklalapio viešai tapo žinomi tik nuo 2019 m. gegužės 30 d., darė išvadą, jog Komisija pagrįstai nusprendė, kad toks pareiškėjos elgesys, kai deklaracija, kurią buvo privalu pateikti iki 2019 m. gegužės 18 d., pateikiama tik 2019 m. gegužės 30 d., negali būti laikomas tinkamu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies imperatyviųjų nuostatų įgyvendinimu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, net ir suklydimas nurodant neteisingus duomenis, neturint tikslo pažeisti Įstatymą, nepašalina atsakomybės už Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nevykdymą, deklaracijas teikiantis asmuo yra atsakingas už teisingų duomenų apie save pateikimą.

38. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad atsakovės Sprendimas dėl jos (pareiškėjos) skunde nurodytų aplinkybių turėjo būti panaikintas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, bei konstatuoja, kad atsakovė bei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiklosčiusią teisinę situaciją vertino formaliai ir be teisėto pagrindo konstatavo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

40. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja pirmąją deklaraciją Komisijai pateikė laiku, atsakovė nėra nurodžiusi jokių argumentų, kad pareiškėjos deklaracijos turinys neatitiko Įstatymo 6 straipsnio reikalavimų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad deklaracija buvo priimta 2019 m. gegužės 1 d. Atsakovė nurodo, kad pagal deklaracijoje nurodytą kodą deklaracija teikiama ne Komisijai, tačiau nagrinėjamu atveju deklaracija pateikta Komisijai ir Komisijos priimta. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja, teikdama pirmąją deklaraciją, padarė akivaizdų rašymo apsirikimą (techninę klaidą), kurią pastebėjusi ir laikydamasi Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, ji ištaisė. Nagrinėjamu atveju tokio pastebėto netikslumo taisymą reglamentavo aptarti Taisyklių 17 ir 37 punktai. Atsakovė ir pirmosios instancijos teismas nėra nurodę jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėja pagal minėtus Taisyklių punktus negalėjo taisyti netiksliai nurodyto kodo.

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1032-756/2021 yra nurodęs, kad privačių interesų deklaracijos esmė yra turinys, o ne forma, ir tai, kad laiku nebuvo patikslintas tik pareigybės identifikavimo kodas, nepažeidžia gėrio, kurį gina Įstatymas. Taip pat šioje nutartyje konstatuota, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu, ir kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui.

42. Apibendrinant nustatytas ir aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo yra pagrįsti, o atsakovė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo panaikinamas atsakovės Sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos D. R. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. KS-321 „Dėl D. R.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė