2022-02-09 Nr. AB-3420-3-62-3-01845-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-72-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01845-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. liepos 23 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN netinkamomis sąlygomis – gyvenamojoje patalpoje neužtikrintas 3,1 kv. m plotas; netinkamas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimai; šaltuoju metų laiku neužtikrinta tinkama temperatūra, buvo drėgna, sienos apipelijusios ir aptrupėjusios, langai mediniai, nesandarūs, rėmai išpuvę, grindys medinės, išlūžusios, skylėtos; netinkamai atitvertas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge buvo įrengti tik 5 klozetai, 3 pisuarai, kurie buvo skirti 150-200 žmonių; klozetai ir pisuarai užsikimšdavo.

3. Pareiškėjas teigė, kad negalėjo išsivėdinti miegamojo, nes patalpos buvo virš suvirinimo ir tekinimo cechų, iš jų sklido dūmai ir blogas kvapas. Cecho patalpose buvo kilęs gaisras, tačiau Alytaus PN administracija nesiėmė jokių veiksmų, neperkėlė nuteistųjų iš patalpų, kuriose grėsė pavojus jų gyvybei. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

4. Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Paaiškino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis į Alytaus PN administraciją.

6. Teigė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. 2018 m. gruodžio 21 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą Nr. PA-9545, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas, tačiau higienos normos pažeidimų nustatyta nebuvo. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių yra atmestini. Nurodė, kad duomenų, jog 7 lokaliniame sektoriuje grindys buvo išpuvusios, langai nesandarūs, nėra. Pareigūnai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių, prižiūrėjo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos.

7. Darbo cechai ir jų patalpos priklauso viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Mūsų amatai“. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Sanitarinius mazgus valo nuteistieji įdarbinti šių būrių tvarkdarių pareigose. Sanitariniai mazgai yra atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio sienelėmis. Iki 2019 m. balandžio 1 d. 7 lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitariniame mazge buvo įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 6 unitazai ir 1 pisuaras. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge buvo įrengta 11 prausimosi vietų, 6 unitazai ir 3 pisuarai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. Be to, 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys VĮ „Mūsų amatai“, todėl jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Alytaus PN administracija neturi duomenų, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, todėl argumentai, kad dėl didelio skaičiaus žmonių trūkdavo unitazų ir praustuvų yra atmestini.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus PN 8 būryje jokių balionų skirtų suvirinimo darbams atlikti nėra, angliarūgštės balionai yra sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje, atskirame nuo gyvenamųjų patalpų, sandėlyje, ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Šios sąlygos neturėjo jokios įtakos pareiškėjo sveikatai. Visos patalpos aprūpintos gesintuvais.

9. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės, atsakovo atstovo vertinimu, taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 23 d. buvo pažeista pareiškėjo R. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus PN.

11. Teismas, visų pirma, atsižvelgęs į atsakovo atstovą prašymą, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. liepos 26 d., taikė ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą. Pritaikęs ieškinio senaties terminą, teismas įvertino, kad byloje ginčui aktualus laikotarpis nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 23 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis)

12. Vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo atstovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

13. Teismas įvertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog gyvenamosiose patalpose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimai, oro temperatūra ir drėgmė neatitiko teisės aktų reikalavimų, langų, sienų ir grindų būklė bloga, tačiau nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog dėl nurodytų pažeidimų jis būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar kitas institucijas ir šios institucijos į kreipimąsi nebūtų reagavusios. Todėl konstatavo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo užtikrintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos.

14. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, teismas nusprendė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių skaičius 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge.

15. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 7 lokalinio sektoriaus gyvenamosios patalpos yra virš suvirinimo ir tekinimo cecho. Nurodė, kad cecho patalpose buvo kilęs gaisras ir po gaisro Alytaus PN administracija nesiėmė jokių veiksmų perkelti visus nuteistuosius į saugias gyvenamąsias patalpas. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl užteršto oro ar kitų nepatogumų dėl dirbtuvių veiklos. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad buvo kilęs gaisras, tačiau nedetalizavo jokių aplinkybių, nenurodė, kada kilo gaisras. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju skundo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl dalies laikotarpio buvo pritaikytas ieškinio senaties terminas ir šiuo pagrindu reikalavimas buvo atmestas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui nenurodžius tikslios datos, aplinkybių, atsakovo atstovui šiuo atveju tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimo, todėl jo argumentus dėl minėtų aplinkybių atmetė kaip deklaratyvius.

16. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

18. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymus, atstovavo atsakovo atstovui, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, patikėjo atsakovo atstovo melagingais paaiškinimais, kurie neparemti faktiniais įrodymais, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismo praktika ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė. Be to, netinkamai įvertinęs aplinkybes, nesivadovaudamas Konvencija, teismų praktika, teismas kitus pareiškėjo skunde išvardinti kalinimo sąlygų pažeidimus atmetė kaip nepagrįstus.

20. Pareiškėjas pažymi, kad, įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta, pagrindžianti, jog asmuo, kuris skundžiasi kalinimo sąlygomis, yra laikomas jam sudarius saugią sveikatai gyvenamąją aplinką ir užtikrinant jo teisę į orumą gerbimą, tenka atsakovui. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad teismas nepriteisė neturtinė žalos atlyginimo pinigais.

21. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atstovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėjui kalint Alytaus PN, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 23 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo, atstovaujamo Alytaus PN, neteisėtus veiksmus tuo aspektu, kad sanitarinių įrenginių skaičius ginčo laikotarpiu neatitiko nustatytų reikalavimų ir, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pripažino, jog pareiškėjo R. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2020 m. liepos 23 d. Alytaus PN atliekant bausmę buvo pažeista. Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, juos pakankamai detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, šių motyvų nekartoja.

28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog jam turi būti priteista prašoma 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, pabrėžia, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl nustatyto pažeidimo (sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko nustatytų reikalavimų) pareiškėjui kilo neturtinė žala. EŽTT yra išaiškinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų išlaikyti asmens orumo jausmą. Higiena ir švara yra ne tik dalis pagarbos, kurią asmenys turi skirti savo kūnui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgą laiką, jos taip pat yra sveikatos išsaugojimo sąlyga ir būtinybė. Tikrai humaniška aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės išlikti švariam (žr., pvz., EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 36925/10ir kt.), 240 p.; 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09); 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 114 p.). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-525/2020).

29. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

30. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99) ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų), mastą, trukmę ir atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2089-442/2020, 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4786/2019 ir kt.), sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju pareiškėjui neužtikrinus reikiamo sanitarinių įrenginių skaičiaus atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl neturtinės žalos atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas.

32. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan