2021-06-23 Nr. AB-13382-3-61-3-03836-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1495-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03836-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ELDK“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ELDK“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ELDK“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2019 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 1R-35 „Dėl UAB „ELDK“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir grąžinti nagrinėti šią pažeidimo bylą Tarnybai iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, kuri vykdė tyrimą dėl pareiškėjo galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo (toliau – ir tyrimas), nė karto neatsakė į pareiškėjo užduotus klausimus, nepaaiškino, apie kurią konkrečiai reklamą, kokius reklamos teiginius ir kokia apimtimi buvo kalbama, nevertino vieno iš pagrindinių įrodymų – produkto patento paraiškos, neatsižvelgė į prašymą bylą Tarnyboje nagrinėti žodinio proceso metu, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjo vertinimu, iš jo buvo atimta teisė ginti savo teisėtus interesus, pateikti žodinius paaiškinimus, atsivesti specialistus atsakyti į Tarnybos klausimus, užduoti klausimus Tarnybos darbuotojams. Dėl neaiškumų, kilusių nagrinėjimo metu, buvo akivaizdu, jog byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso būdu. Į posėdį pareiškėjas ketino pasikviesti specialistus, biochemikę, įmonės vadovę tam, kad jos pateiktų išsamius paaiškinimus į Tarnybai kilusius klausimus. Pareiškėjas teigė, kad iš jo buvo atimta teisė užduoti klausimus Tarnybai ir gauti atsakymus.

3. Pareiškėjas teigė, kad prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nes manė, kad priežastys akivaizdžios. Be to, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo aišku, dėl kurių konkrečiai teiginių reikėjo pateikti paaiškinimus Tarnybai. Kadangi pareiškėjas konkrečiai nesuprato visų byloje nagrinėtinų faktų ir detalių, jo vertinimu, turėjo būti sudaryta galimybė žodinio bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinti visus neaiškumus. Tarnybos teigimu, ginčo kosmetikos gaminys nepasižymi nurodytomis savybėmis, nors yra pateiktos mokslinių tyrimų ataskaitos bei patento paraiška, kuri leidžia daryti išvadą, jog produktas pasižymi nurodytomis savybėmis, nes kitaip patentas nebūtų registruotas. Tyrimo metu iš pareiškėjo pateikiamų įrodymų, paaiškinimų buvo matyti, jog Tarnybos ir pareiškėjo nuomonės išsiskiria, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aiškiai išreiškė savo poziciją, jog nesutinka su Tarnybos raštuose dėstoma informacija. Pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnyba, Nutarime pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodė neteisingą Reklamos įstatymo straipsnį, o tai rodo, jog sprendimas buvo priimtas skubotai, neobjektyviai, nors ir nebuvo įvertinti esminiai įrodymai. Tarnyba nevertino papildomai pateiktų kitų paaiškinimų ir įrodymų, todėl pareiškėjas manė, kad Tarnyba turėjo išankstinę nuomonę ir subjektyviai vertino pateiktus įrodymus ir paaiškinimus.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba Nutarime pažymėjo, jog pareiškėjo parduodamų kosmetikos gaminių (kremo ir serumo) reklama neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (toliau – ir Reglamentas Nr. 1223/2009) 20 straipsnio 1 dalies nuostatų bei Techninio dokumento dėl kosmetikos gaminių (toliau – ir Techninis dokumentas), kadangi minėto produkto reklamoje vaizduojama, kaip vyresnio amžiaus moteris, panaudojusi kosmetikos gaminį, staiga atjaunėja, šį vaizdinį pamatę vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, kad minėtas produktas gali turėti veido raukšles panaikinantį ir veido odą reikšmingai atjauninantį poveikį ir tokiu būdu būti suklaidintas.

Pareiškėjas teigė, kad ginčo kosmetikos gaminio veiklioji medžiaga peptidas „Hexapeptide-46“, kuris veikia odą taip pat, kaip botulino toksinas, yra patentuotas išradimas. Teiginį, jog kosmetikos gaminių linija „Dermaheal Ultimatum Ptx“ dėl sudėtinės dalies – peptido „Hexapeptide-46“, savybių veikia taip pat, kaip ir botulino toksinas, reklamoje naudoja ir kiti kosmetikos gaminių pardavėjai. Kosmetikos gaminio, kurio sudėtyje yra peptido „Hexapeptide-46“, poveikis yra įrodytas klinikiniais tyrimais bei patvirtintas histologiniais, toksikologiniais, imunologiniais, imunohistocheminiais tyrimais.

Klinikinių tyrimų metu įrodyta, jog peptidų vaidmuo yra labai svarbus ląstelių sąveikai ir teigiamai veikia procesus, kurie susiję su odos senėjimu. Kosmetikos gaminiai veikia kaip botulino toksinas ir turi jauninantį poveikį (lygina raukšles, sutraukia poras, mažina pigmentaciją ir odos raudonį, stangrina odą). Tai patvirtina gamintojo atliktų mokslinių tyrimų pristatymas ir pareiškėjo klientės kaktos nuotraukos. Pareiškėjas, reklamuodamas ginčo kosmetikos gaminius, naudoja ne tik moters veido atvaizdą, bet pateikia ir išsamią informaciją apie kosmetikos gaminių veikimą.

Dalį reklaminės medžiagos sudaro užsakomieji straipsniai, kuriuose aprašomi atlikti tyrimai, kosmetikos gaminių veikimo principai bei jų teikiami rezultatai. Tais atvejais, kai detalus kosmetikos gaminių aprašymas nėra pateikiamas, pateikiama nuoroda į pareiškėjo interneto tinklalapį www.lazerineklinika.lt, kuriame paskelbtas straipsnis apie kosmetikos gaminių linijos „Dermaheal Ultimatum PTx“ poveikį ir jų veiksmingumą patvirtinančius tyrimus. Reklaminėje medžiagoje nėra teigiama, kad kosmetikos gaminiai turi savybių, kurių jie iš tikrųjų neturi.

Moters veido atvaizdas yra meninė priemonė, parodanti, kokias savybes turi kosmetikos produktas, o ne kokia konkrečia apimtimi jis veikia.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis visuose paaiškinimuose, teiktuose Tarnybai, nuosekliai teigė, kad vaizdinė reklama „Moters veidas“ yra pagaminta naudojant nuotraukų redagavimo priemones. Ši aplinkybė yra akivaizdi, iš atvaizdo matyti, kad jaunos moters nuotrauka buvo redaguota, vienoje veido pusėje hiperbolizuojant senėjimo efektą. Tarnybos interpretacija, kad reklamoje vaizduojama, kaip vyresnio amžiaus moteris, panaudojusi kosmetikos gaminį, staiga atjaunėja, yra klaidinga. Pareiškėjo teigimu, jauno ir dirbtinai pasendinto moters veido palyginimas yra įprastas pristatant vyresniam amžiui skirtas kosmetikos priemones ir procedūras. Akivaizdu, kad moters veido atvaizdas vartotojui negali sukelti nepagrįstų lūkesčių dėl faktiškai nerealaus kosmetikos gaminio poveikio. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. liepos 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 655/2013, kuriuo nustatomi bendrieji teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijai, priedo 3 dalies 5 punkte teigiama, jog akivaizdžiai perdėtų pareiškimų, kuriuos vidutinis galutinis naudotojas neturi suprasti tiesiogine prasme, arba abstraktaus pobūdžio teiginių paprastai pagrįsti nereikia. Todėl, pareiškėjo vertinimu, Tarnyba neturėjo reikalauti pagrįsti moters atjaunėjimo tokia apimtimi, koks jis pavaizduotas reklaminiame atvaizde.

6. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepagrįstai rėmėsi Techninio dokumento priedo Nr. I teiginiu, kad kosmetikos gaminių reklamoje pristatant gaminių efektyvumą neturėtų būti naudojami redagavimo priemonėmis sukurti „prieš“ ir „po“ paveikslėliai. Minėtas teiginys negali būti taikomas nagrinėjamu atveju, nes redagavimo priemonėmis sukurtuose „prieš“ ir „po“ paveikslėliuose pateikiamas akivaizdžiai hiperbolizuotas vaizdas, o ne realaus vaizdo tikimybė. Seno/jauno moters veido vaizdinys reklaminei kampanijai pateiktas gamintojo ir naudojamas produktų pristatymui visame pasaulyje.

7. Pareiškėjo teigimu, vidutinis vartotojas kritiškai vertina galimybes naudojant kremus/serumus pasiekti tokį rezultatą, kuris gali būti pasiekiamas tik chirurginės intervencijos būdu. Vidutinis kosmetikos vartotojas supranta, kad senėjimo bei raukšlių susidarymo neįmanoma išvengti ar absoliučiai sustabdyti, tačiau galima sulėtinti procesus bei pagerinti esamą odos būklę. Būtent odos būklės gerinimui yra skirti ginčo kosmetikos produktai, ir tai pagrįstai nurodoma kosmetikos gaminio reklamoje. Vidutinis vartotojas turi suprasti, kad vaizdinė reklamos dalis yra iliustracinio pobūdžio, joje tik vaizdžiai parodoma, kokioms odos problemoms kosmetikos gaminys daro poveikį. Stiprus kontrastas pasirinktas siekiant pabrėžti, kad priemonė yra tikrai efektyvi ir suteikia matomus rezultatus. Ginčo kosmetikos gaminiai yra brangūs produktai, jie neparduodami prekybos centruose, tačiau platinami grožio salonuose ir vaistinėse, kur vartotojas gali gauti kvalifikuotą konsultaciją dėl produkto naudojimo ir poveikio, todėl tokių vartotojų suklydimo galimybė yra minimali. Vartotojo, įsigyjančio brangesnę prekę, pastabumo laipsnis yra didesnis ir vartotojas įdėmiai analizuos informaciją apie produktą ir jo ekonominio apsisprendimo nelems vien tik gerą įspūdį sukuriantis reklaminis paveikslėlis ar atskiros produkto aprašymo frazės. Dėl šio kosmetikos gaminio nebuvo nei vieno ginčo dėl vartotojo suklaidinimo.

8. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog motyvų dėl reikalingumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjas nepateikė, ir į tai, kad pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje buvo aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose paaiškinimuose, Tarnybai nebuvo pateiktos naujos ar papildomos aplinkybės, kurias reikėtų išsiaiškinti žodinio bylos nagrinėjimo proceso metu, Tarnyba nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Atsakovas visus neaiškumus išsiaiškino iki bylos nagrinėjimo dienos, teikdamas rašytinius paklausimus pareiškėjui ir gaudamas jo rašytinius paaiškinimus, Tarnyba taip pat stengėsi išsamiai atsakyti į visus pareiškėjo klausimus. Tarnybos komisija, vertindama pareiškėjo skleidžiamą kosmetikos gaminių reklamą, vertino visas su byla susijusias aplinkybes, pareiškėjo teiktus paaiškinimus bei surinktus įrodymus.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Valstybinis patentų biuras registruojamų prekių ženklų paraiškas tikrina tik savo kompetencijos ribose, tačiau prekių ženklų nevertina kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų ir Reklamos įstatymo, kontekste. Todėl formali prekių ženklo registracija negali sukurti jokių teisėtų lūkesčių, kad registruotas prekių ženklas atitinka visų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir gali būti bet kokiame kontekste teisėtai naudojamas.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo kosmetikos gaminių (kremo ir serumo) reklamoje naudoja teiginius, nurodančius, jog kosmetikos gaminių veikimas yra lygus botulino toksino veikimui, o panaudojus minėtus kosmetikos gaminius veido oda atjaunėja, nelieka raukšlių, rezultatas yra ilgalaikis, taip pat reklamoje naudojo moters veido vaizdinį (vaizduojama, kaip vyresnio amžiaus moteris, panaudojusi kosmetikos gaminį, staiga atjaunėja). Tokią reklamą pamatę vartotojai galėjo susidaryti įspūdį, kad minėtas produktas gali turėti veido raukšles panaikinantį ir veido odą reikšmingai atjauninantį poveikį, ir tokiu būdu būti suklaidinti.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė Tarnybai įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo kosmetikos gaminiai „Dermaheal Ultimatum PTx“ turi reklamoje vaizduojamą momentinį ir itin ryškų poveikį, gali mažinti ar išlyginti raukšles, turi odą atjauninantį poveikį, rezultatai yra ilgalaikiai. Nors pareiškėjas 2019 m. balandžio 10 d. nurodė, kad Tarnybai pateiktose skaidrėse nurodyta apie ginčo kosmetikos produktų poveikį, tačiau pateiktose skaidrėse nurodyta tik apie serumo ir kremo sudėtinės dalies – peptido „Hexapeptide-46“ bei galimai – apie „Dermaheal Ultimatum PTx“ serumo, tačiau ne apie „Dermaheal Ultimatum PTx“ kremo poveikį. Be to, vien tai, jog skaidrėse parašyta, kad peptidas „Hexapeptide-46“ bei galimai – „Dermaheal Ultimatum PTx“ serumas, turi tam tikrų savybių, neįrodo, jog tos savybės iš tiesų yra. Be Bendrovės pateiktų skaidrių, nėra pateikta duomenų, kurie įrodytų, kad tokiomis savybėmis pasižymi ir ginčo kosmetikos gaminiai, kurių tik viena sudėtinė dalis yra peptidas Hexapeptide-46. Tarnybos komisija, vertindama gautą informaciją apie pačios Bendrovės atlikto klientų stebėjimo rezultatus, nustatė, jog pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matosi vizualiniai skirtumai – ne tik skiriasi apšvietimas, bet ir iš kelių asmenų nuotraukų negalima pagrįstai teigti, jog ginčo kosmetikos gaminiai iš tiesų pasižymi visomis reklamoje nurodytomis savybėmis. Atsižvelgdama į tai, Tarnybos komisija padarė išvadą, jog iki Nutarimo priėmimo dienos pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent kosmetikos produktai „Dermaheal Ultimatum PTx“ (kremas ir serumas), o ne galimai peptidas „Hexapeptide-46“, turi žymų jauninamąjį poveikį, poveikį lygų botulino toksino veikimui ir panaikina raukšles.

13. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo skleista ginčo reklama turėtų būti vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą, kuris, skaitydamas minėto produkto reklaminius teiginius, nurodytus ant pakuotės, vertina informaciją, kaip visumą. Vidutinis vartotojas, pamatęs ar perskaitęs ginčo reklamą, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad šie produktai gali padėti atjaunėti, išlygina raukšles ar šių kosmetikos gaminių poveikis lygus botulino toksino poveikiui, ir todėl būti suklaidintas. Vidutiniai vartotojai, tikėtina, pasitikėdami reklamoje pateiktos informacijos teisingumu, ne visais atvejais manys esant būtina papildomai konsultuotis su specialistais.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, jog Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnį, ir, vadovaujantis Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1, 5 ir 7 dalimis, įvertinus pažeidimo pobūdį ir atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė gavusi Tarnybos pranešimą apie skleistos reklamos neatitikimą Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatoms ėmėsi veiksmų galimam pažeidimui pašalinti ir reklamą pakeitė, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinus tai, kad Bendrovė bendradarbiavo tyrimo metu, laiku pateikdavo prašomą informaciją, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pareiškėjui už Reklamos įstatymo 17 straipsnio pažeidimą skirta 800 Eur bauda.

16. Teismas nurodė, jog Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo produktų reklama buvo skleidžiama įvairiomis sklaidos priemonėmis, taigi buvo prieinama plačiam vartotojų ratui. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad ginčo reklama buvo skleista Bendrovės socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose; interneto tinklalapyje www.lazerineklinika.lt; elektroninėje parduotuvėje www.eraestheticpro.com; žurnaluose „Žmonės“, „Stilius“, „TV antena“; dienraštyje „Lietuvos rytas“; interneto tinklalapyje www.lrytas.lt; „Lietuvos ryto“ televizijoje; specializuotame grožio profesionalų žurnale „Hair Profesionalams“; interneto tinklalapyje www.stiliusos.lt; nuomonės formuotojos A. J. socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose; parodoje „Pelenė“; Vilniuje ir Kaune šalia populiarių gatvių sankryžų įrengtoje lauko reklamoje. Tarnyba Nutarime atsižvelgė į tai, jog interneto tinklalapyje www.lazerineklinika.lt naudoti teiginiai: „išlygina raukšles“; „išsilygins raukšlės bei matysis akivaizdus atjaunėjimo efektas“; „nenugalima jėga kovai su senėjimu, raukšlėmis“. Tarnyba taip pat atsižvelgė į tai, kad teiginiai „nenugalima jėga kovai su senėjimu, raukšlėmis“; „išlyginamos mimikos raukšlės kaktoje, smulkios raukšlytės aplink akis“; „lygina bei <...> odą“; „beliks tik džiaugtis nuo išvaizdos nubraukus keletą metų“ naudoti specializuotame grožio profesionalų žurnale „Hair Profesionalams“. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad ginčo gaminius galima įsigyti tik grožio salonuose ir vaistinėse, tokių vietų klientai yra konsultuojami, jų vartotojo pastabumo laipsnis aukštesnis. Teismas pažymėjo, kad jokių duomenų apie vykdytas ar vykdomas konsultacijas pareiškėjas nepateikė, duomenų, kad reklamuojamus produktus pirktų vartotojai, turintys aukštesnį pastabumo laipsnį, taip pat nėra.

17. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai vertino produktų reklamą vidutinio vartotojo atžvilgiu. Pareiškėjo skundo argumentai, kad produktai nesudarė įspūdžio, jog jų poveikis gali būti panašus į botulino toksino injekcijų poveikį, yra nepagrįsti. Įvertinus pareiškėjo pateiktus produktų aprašymus ir bylos medžiagą matyti, kad skleidžiamoje reklamoje vidutinis vartotojas galėjo būti suklaidintas dėl produktų savybių, kurių reklamuojami kosmetikos gaminiai neturi, o vartoti teiginiai dėl produktų poveikio gali sudaryti įspūdį dėl galimo jų jauninamojo poveikio. Taigi, pareiškėjo skleista reklama pagrįstai pripažinta klaidinančia vartotojus. Vidutinis vartotojas, skaitydamas ginčo kosmetikos produktų reklaminius teiginius, galėjo nepagrįstai susidaryti įspūdį, kad produktai turi chirurginėms procedūroms prilygintą poveikį, ir dėl šios priežasties būti suklaidintas.

18. Teismas, įvertinęs Reklamos įstatyme ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1-73 (toliau – ir Taisyklės) įtvirtintą reguliavimą, nurodė, kad pranešimai Tarnyboje įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad Reklamos įstatymas numato pranešimo nagrinėjimo procedūros dalyvių teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodžiu, Reklamos įstatymas numato Tarnybos teisę, bet ne pareigą atsižvelgti į gautus prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo teiginį, jog Tarnyba neatsakė į jo prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodžiu, teismas vertino kritiškai. Pareiškėjui raštu buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką. Pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo, todėl Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo raštu pateiktuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją, pagrįstai nenustatė būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Be to, dėl bylos nagrinėjimo būdo pasisakė ir skundžiamame Nutarime.

19. Teismas nurodė, kad Tarnybos komisija, skirdama baudą pareiškėjui už Reklamos įstatymo pažeidimą, vertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, surinktą medžiagą ir įrodymus, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Teismo vertinimu, pasirinktas baudos dydis yra proporcingas pareiškėjo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, Tarnybos komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Reklamos įstatymo 17 straipsnio nuostatą. Teismas nenustatė, kad Tarnyba būtų pažeidusi Reklamos įstatymo 25 straipsnyje nustatytus pažeidimų nagrinėjimo tvarkos reikalavimus.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti Tarnybai iš naujo, užtikrinant žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Žodinis bylos nagrinėjimas Tarnyboje yra pareiškėjo teisė. Administracinė institucija privalo užtikrinti žodinį bylos nagrinėjimą, jei yra toks kaltinamojo asmens pageidavimas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl žodinio bylos nagrinėjimo Tarnyboje yra visiškai nepriimtina atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią pripažįstama, kad jei yra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių antrojoje ir trečiojoje instancijose nebuvo rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į viešą bylos nagrinėjimą reiškia teisę į žodinį bylos nagrinėjimą bent jau vienoje instancijoje (EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Lundevall prieš Švediją, peticijos Nr. 38629/97). Pareiškėjui nebuvo aišku, kokie konkrečiai reklamos teiginiai yra ginčijami, siekdamas išsigryninti bylos esmę jis kreipėsi į Tarnybą, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galėtų Tarnybai užduoti klausimus, atsivesti atitinkamos srities specialistų, kurie galėtų tinkamai atsakyti į Tarnybos klausimus. Pareiškėjas turėjo teisę būti informuotas ir susipažinti su nutarimo, kuriuo buvo priimtas sprendimas netenkinti proceso dalyvio prašymo, turiniu. Pateikus skundą teismui Bendrovė pagrįstai tikėjosi, kad bent šį kartą skundas bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

20.2. Tarnyba tiksliai nenurodė, dėl kokių klaidinančių reklaminių teiginių priėmė skundžiamą Nutarimą. Tarnyba, kaip reklamos pažeidimą įvardindama konkrečius teiginius, nenurodė, kokiuose tekstuose šie teiginiai buvo panaudoti ir skelbiami. Dėl to lieka neaiškus bendras teksto kontekstas ir netgi kyla klausimas, ar nurodyti teiginiai apskritai gali būti vertinami kaip reklama, ar turėtų būti traktuojami tiesiog kaip informacija apie produktą (pvz., „sumažina raukšles“, „galima atgaivinti, pajauninti kaklo, dekoltė, rankų odą“ ir kt.). Nutarime nėra išskirta reklama, kuri pripažįstama klaidinančia, nėra tiksliai įvardijami teiginiai ar kita informacija, kuri sudaro klaidinančios reklamos turinį.

20.3. Iš Nutarimo ir iš teismo sprendime dėstomų argumentų susidaro įspūdis, kad yra kvestionuojamas peptido „Hexapeptide-46“ poveikis, tačiau tyrimas buvo vykdomas dėl konkrečios nuotraukos naudojimo. Kosmetikos gaminys negalėjo atsirasti pasaulinėje rinkoje ir būti plačiai pripažintas garsiausių kosmetikos pramonės gigantų, jeigu nebūtų veiksmingas. Teiginį, jog kosmetikos gaminių linija „Dermaheal Ultimatum Ptx“ dėl sudėtinės dalies peptido „Hexapeptide-46“ savybių veikia taip pat, kaip ir botulino toksinas, reklamoje naudoja ir kiti pardavėjai.

20.4. Tarnybai pateikti įrodymai reklaminius teiginius pagrindžia. T. y., iš gamintojo parengtų skaidrių matoma ne tik peptido PTx įtaka odos raukšlėtumui ir jo veikimo mechanizmas, tačiau skaidrėse yra demonstruojamas ne paties peptido, tačiau produkto – serumo, efektyvumas. „Dermaheal Ultimatum PTx“ serume peptidas yra nurodytas penktoje pozicijoje, tai yra pirmoji veiklioji medžiaga produkte (prieš tai einančias keturias pozicijas užima tirpikliai ir drėkikliai), kas reiškia, jog jo Hexapeptide-46 koncentracija serume yra ypač didelė. Kremo sudėtyje paptidas Hexapeptide-46 yra 22 –23 pozicijoje iš 35 ingredientų. Taigi, net ir prisilaikant Tarnybos pozicijos, kad skaidrėse kalbama tik apie peptido „Hexapeptide-46“ poveikį, pateikti įrodymai vis tiek demonstruoja tiek paties peptido, tiek ir gaminių efektyvumą.

20.5. Pareiškėjas tiek Tarnybai, tiek teismui pateikė kosmetikos gaminio patento paraišką ir jos vertimą, kur moksliniais tyrimais yra grindžiamas „Dermaheal Ultimatum Ptx“ veikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 7 straipsniu, laikoma, kad išradimas atitinka išradimo lygį, jeigu jis pagal technikos lygį nėra akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad norint kosmetikos gaminių rinkoje pateikti dar nežinomą ir neakivaizdų produktą, buvo reikalinga atlikti galybes mokslinių tyrimų. Taigi, Tarnyba ir teismas, nevertindami vieno iš pagrindinių pareiškėjo pateiktų įrodymų, negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos.

21. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, remiasi Reklamos įstatymo 25 straipsnio 12, 14, 15 dalimis, pažymi, kad visos bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti Tarnybai prašymus, įrodymus, paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, be to, Tarnyba ir savo iniciatyva ne kartą prašė pareiškėjo informacijos ir paaiškinimų dėl su byla susijusių klausimų, tokiu būdu užtikrindama pareiškėjo teisę į tinkamą bylos nagrinėjimą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad, neatsižvelgdama į pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Tarnyba pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, ir nurodo, kad, pareiškėjui pateikus prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodžius jame motyvų ir argumentų dėl reikalingumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Tarnyba negalėjo žinoti ir neturėjo pagrindo manyti, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pareiškėjas galėtų pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus ir specialistų išvadas, kurių nepateikė ir negalėjo pateikti iki Nutarimo priėmimo.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skleistos reklamos atitikties Reklamos įstatymo 17 straipsnio reikalavimams, atsakovas remiasi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir pažymi, kad įstatymuose bei suformuotoje teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas – įtakoti vartotojo ekonominę elgseną. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad gaminio veiksmingumo pristatymas grindžiamas tik turimais patvirtinančiais įrodymais, tačiau pareiškėjas nepateikė Tarnybai įrodymų, pagrindžiančių, jog kosmetikos gaminiai „Dermaheal Ultimatum PTx“ (kremas ir serumas) turi „Moters veidas“ reklamoje vaizduojamą (vaizdo klipu ir plakatuose), tiek skleidžiamuose teiginiuose nurodomą momentinį ir itin ryškų poveikį, gali mažinti ar išlyginti raukšles (t. y. raukšlių nebelieka), turi odą atjauninantį (asmens veido oda tampa jaunesnė) ar rezultatai yra ilgalaikiai. Peptidas „Hexapeptide-46“ kremo sudėtyje yra 23 pozicijoje iš 35 ingredientų, t. y. beveik gale, Tarnybai nebuvo pateikta informacija, jog peptidas visų nurodyto kremo sudėtinių dalių mišinyje gali būti veiksmingas mažinant raukšlių matomumą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo skleista kosmetikos produktų „Dermaheal Ultimatum PTx“ (kremo ir serumo) reklama turėtų būti vertinama pagal vidutinio vartotojo suvokimą.

24. Atsakovas pabrėžia, kad Tarnyba Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visus pareiškėjo pateiktus įrodymus, paaiškinimus ir visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, taip pat ir kosmetikos gaminio patento paraiškoje nurodytą informaciją. Nei Tarnyba, nei teismas nėra įpareigoti pasisakyti dėl kiekvieno skundo argumento ar kiekvieno pateikto įrodymo, kuriuo grindžiamas skundas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Ginčas kilęs dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2019 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1R-35 „Dėl UAB „ELDK“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“, kuriuo pareiškėjui skirta 800 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2009 m. įvairiomis sklaidos priemonėmis, reklamuodamas „Dermaheal Ultimatum PTx“ (kremo ir serumo) produktus, skleidė kosmetikos gaminių nuostatų neatitinkančią reklamą, tuo pažeisdamas Reklamos įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

26. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo Nutarimu, teismui pareiškė materialinį-teisinį reikalavimą – panaikinti Nutarimą ir grąžinti nagrinėti šią pažeidimo bylą Tarnybai iš naujo.

27. Šį reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad priimant Nutarimą buvo pažeista jo teisė dalyvauti posėdyje bei pasisakyti, pateikiant atitinkamus argumentus ir įrodymus. Taip pat, kad atsakovas nevertino vieno iš pagrindinių įrodymų – išradimo patento duomenų apie parduodamų kosmetikos gaminių „Dermaheal Ultimatum PTx“ (kremo ir serumo) savybes ir pan. Be šių argumentų taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, jog pareiškėjo skleista reklama buvo klaidinga, pažeidžianti Reklamos įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos „aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta“ bei suformuluotas „pareiškėjo reikalavimas“.

29. Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 50 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui. Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

31. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalį, nustatančią, kad „apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme“, pareiškėjui yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką. O pagal to paties įstatymo 142 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad apeliacinės instancijos teismas „gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti“ bei kad „nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau“, yra apribota pareiškėjo teisė keisti bei pildyti ir skundo (prašymo) pagrindą.

32. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

33. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškė materialinį-teisinį reikalavimą, kuris iš esmės yra procesinio (procedūrinio) pobūdžio, nes yra prašoma panaikinti Nutarimą ir grąžinti nagrinėti šią pažeidimo bylą Tarnybai iš naujo, tačiau be šio pobūdžio argumentų teikia ir argumentus, kurie susiję su jam inkriminuoto pažeidimo esme.

34. Pažeidimų, padarytų reklamos srityje, nagrinėjimo tvarką ir sąlygas, reglamentuoja Reklamos įstatymo 25 straipsnio 15 dalis, kurioje nustatyta, kad „Priežiūros institucija pranešimą (skundą) nagrinėja rašytine tvarka. Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviai turi teisę ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki pranešimo (skundo) nagrinėjimo priežiūros institucijoje dienos pateikti motyvuotą prašymą dėl pranešimo (skundo) nagrinėjimo žodine tvarka. Pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyviui pateikus motyvuotą prašymą dėl pranešimo (skundo) nagrinėjimo žodine tvarka, priežiūros institucija priima sprendimą pranešimą (skundą) nagrinėti rašytine arba žodine tvarka ir apie tai informuoja pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūros dalyvius.“

35. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad pagrindinis pažeidimų, padarytų reklamos srityje, nagrinėjimo būdas, yra rašytinis procesas. Išimtis iš šios taisyklės (žodinis procesas) gali būti taikoma, kai yra šios sąlygos: 1. turi būti gautas procedūros dalyvio motyvuotas prašymas; 2. priežiūros institucija turi priimti sprendimą pranešimą (skundą) nagrinėti žodine tvarka.

36. Be to, minėtoje teisės normoje yra naudojama formuluotė „priežiūros institucija priima sprendimą pranešimą (skundą) nagrinėti rašytine arba žodine tvarka“, kuri reiškia, kad proceso dalyvio prašymas nagrinėti pažeidimą žodine tvarka nėra besąlyginis pagrindas tai daryti priežiūros institucijai. Jai šiuo atveju yra suteikta diskrecija nuspręsti kokia tvarka nagrinėti konkretų pažeidimą.

37. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atsakovas, nusprendęs netenkinti pareiškėjo prašymo dėl žodinio proceso, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad priimant Nutarimą nebuvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes jam buvo suteikta galimybė teikti raštu paaiškinimus ir įrodymus dėl jam inkriminuojamo pažeidimo bei kad šia teise jis ir pasinaudojo. Šių aplinkybių pareiškėjas ir neginčija.

38. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę žodinio proceso sąlygomis pasinaudoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau ir šios galimybės atsisakė, 2019 m. lapkričio 20 d. pranešimu informuodamas teismą, kad teisme prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

39. Pareiškėjas pripažįsta, kad tiek atsakovui, tiek pirmosios instancijos teismui teikė duomenis apie išradimo patentą dėl parduodamų kosmetikos gaminių „Dermaheal Ultimatum PTx“ (kremo ir serumo) savybių. Tai reiškia, kad šie duomenys buvo bylos nagrinėjimo ir vertinimo dalykas. Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su atlikto vertinimo rezultatu, tačiau tai jo teisių būti išklausytam nepažeidžia. Pažymėtina ir tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pareiškėjo veikla vykdant kosmetikos gaminių reklamą atitiko Reklamos įstatymo 17 straipsnio reikalavimus, ar ne. Kadangi iš patentų teisės kilę teisiniai santykiai nėra tapatūs teisiniams santykiams, kylantiems iš reklamos, todėl ir pareiškėjo nurodomi duomenys apie patentą nėra tiesiogiai susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

40. Reklamos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių nuostatų neatitinkanti reklama. Pagal Reglamento Nr. 1223/2009 20 straipsnio 1 dalį, ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi. Techniniame dokumente dėl kosmetikos gaminių taip pat nustatyta, kad teiginiai apie kosmetikos gaminį turi būti objektyvūs, nežeminti ir nenuvertinti konkurentų, neturi klaidinti dėl teisėtai naudojamų sudedamųjų medžiagų, kosmetikos gaminių reklamoje, pristatant gaminių efektyvumą, neturėtų būti naudojami redagavimo priemonėmis sukurti „prieš“ ir „po“ paveikslėliai.

41. Pareiškėjas neginčija, kad jo naudota vaizdinė reklama „Moters veidas“ buvo pagaminta naudojant nuotraukų redagavimo priemones, skirtingose veido pusėse demonstruojant senos ir jaunos moters veidus.

42. Byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo reklamuoti kosmetikos gaminiai turi „Moters veidas“ reklamoje vaizduojamą momentinį ir ryškų poveikį, kuris gali mažinti ir išlyginti raukšles, atjauninti odą ir pan., nesurinkta. Tokių aplinkybių apie momentinį ir ryškų poveikį nepatvirtina ir pareiškėjo nurodomi patento duomenys. Įrodymų vertinimo prasme tai lemia, kad atsakovas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog pareiškėjo reklama neatitiko Reklamos 17 straipsnio reikalavimų. Ir priešingai, pareiškėjas savo teiginių pagrįstumo neįrodė, o tuo pačiu ir nepaneigė atsakovo išvadų.

43. Kolegija detaliai nebekartoja bei sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo reklama galėjo klaidinti vidutinį vartotoją dėl kosmetikos gaminių savybių, kurių reklamuojami kosmetikos gaminiai neturi, o vartoti teiginiai dėl produktų poveikio gali sudaryti įspūdį dėl galimo jų jauninamojo poveikio; kad vidutinio vartotojo suvokimas, skaitant ginčo kosmetikos produktų reklaminius teiginius, galėjo nepagrįstai sudaryti įspūdį, kad produktai turi chirurginėms procedūroms prilygintą poveikį ir pan.

44. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ELDK“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys