2017-11-08 Nr. AB-20740-3-62-3-01884-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-984-415/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01884-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Kauno TI) 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., kameroje Nr. 157 nebuvo užtikrintas natūralus dieninis apšvietimas, kadangi langai buvo uždengti grotomis, o dirbtinis apšvietimas būdavo išjungtas, todėl pareiškėjas negalėjo nei skaityti, nei rašyti, kameroje buvo prastas vėdinimas dėl to pareiškėjui trūko oro, kameroje kaupėsi drėgmė, pelėsis. Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, jog savo pretenzijas išsakydavo tardymo izoliatoriaus pareigūnams, tačiau jie į pareiškėjo pastabas nereaguodavo, o tardymo izoliatoriaus maitinimas prilygo marinimui badu, kadangi jis visą laiką jautė alkį. Pareiškėjas nurodė, jog dėl prastų kalinimo sąlygų sutriko jo visavertis gyvenimas, jį kankino skausmas, atsirado paniška fobija uždaroms patalpoms, sutriko jo miegas, kamavo dusulys, atsirado mintys apie savižudybę.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“ III-u skyriumi numatyta suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 15.00 val. išjungti dirbtinio apšvietimo lempas, kitu paros metu elektros apšvietimas yra įjungiamas, be to kamerose yra įrengti langai kurie užtikrina natūralią dienos šviesą. Apšvietos parametrų atitikimą Lietuvos higienos normai HN 76:2010 tikrina ir nustato Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai.

4. Nurodė, jog pareiškėjas dėl kameros higieninių sąlygų nėra rašęs pretenzijų Kauno TI administracijai, todėl atsakovo nuomone, jo pretenzija dėl 157 kameros natūralios apšvietos, drėgmės ir langų įrengimo yra nepagrįstos. Atsakovas pažymėjo, kad esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas iki 9 val., bei po 16 val. Taip pat pareiškėjas nepateikia informacijos, kad, reikalui esant, jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą.

5. Nurodė, jog Kauno TI sanitariniai mazgai įrengti kamerų patalpose, kadangi jų įrengimas atskarai nuo gyvenamųjų patalpų būtų susijęs su Kauno TI rekonstrukcija, sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, o įrengti klozetai atitinka Lietuvos standartą LST EN 997/AC. Jų konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Pažymėjo, kad švarą ir tvarką kamerose privalo palaikyti patys jose laikomi asmenys.

6. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis buvo marinamas badu, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kalinimo Kauno TI laikotarpiu maisto jam tiekimą nustatė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 punktas. Pagal jį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintomis Lietuvos higienos normomis HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010). Pareiškėjo skundo motyvus dėl kamerų vėdinimo, oro trūkumo bei drėgmės, byloje esant foto nuotraukoms iš kurių matyti, kad langai buvo darinėjami, atmetė, kaip nepagrįstus.

9. Teismas vadovavosi pareiškėjo kartu su skundu pateiktu Kauno visuomenės sveikatos centro atsakymu, kuriame buvo aprašyta Kauno tardymo izoliatoriaus kameros Nr. 157 higieninė būklė. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog patikrinimo metu kameros Nr. 157 patalpa rasta tvarkinga, išvalyta, joje nebuvo jokių pašalinių kvapų, sienų ir lubų paviršiai lygūs. Pažymėjo, jog vadovaujantis HN 76:2010 reikalavimu švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose nuolat privalo rūpintis laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Visuomenės sveikatos centras atlikęs kameros Nr. 157 šiluminės aplinkos, natūralios ir dirbtinės apšvietos matavimus, nustatė, kad oro temperatūra atitiko HN 76:2010 reikalavimus, nustatė 22,2°C (norma 18-28°C), dirbtinis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus - nustatytas 208 lx ( norma 200 lx), natūralaus apšvietimo koeficientas neatitiko HN 76:2010 reikalavimų, nustatytas 0,37% (norma 0,5%), oro judėjimo greitis minėtoje kameroje nustatytas 0,05/0,06 m/s, (norma 0,15—0,25 m/s). Tačiau visuomenės sveikatos centras savo išvadoje akcentavo, kad vadovaujantis minėtos normos 2 punktu veikiančiose laisvės atėmimo vietose taikomi tik tie šios normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl patalpų oro judėjimo greičiui ir natūraliam patalpų apšvietimui higienos normos reikalavimai netaikomi.

10. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių jog langas buvo nešvarus, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašą, kameroje gyvenantis suimtasis/nuteistasis paskirtas atsakingu už kameros tvarkymą, privalo kameroje užtikrinti švarą ir tvarką. Teismas vertino, kad kameros lango švara yra pačių, kameroje gyvenančių asmenų, pasirinkimas. Byloje teismas nenustatė duomenų, jog pareiškėjas šias aplinkybes būtų skundęs atsakovo administracijai, prašęs priemonių, pagalbos, pašalinant jam nepatogumus sukeliantį trūkumą. Todėl, konstatavo, kad visuomenės sveikatos centro atsakymas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad kameroje nebuvo užtikrintos higienos normos susijusios su kameros dieniniu apšvietimu, ventiliacija, drėgme.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad tame pačiame visuomenės sveikatos centro atsakyme buvo ištirtas ir maisto paros davinys skirtas nedirbantiems vyrams, jame buvo nustatyta, kad maisto cheminės sudėties nuokrypis viršijo leistiną 10 % nuokrypio normą. Teismas atsižvelgdamas į maisto kaloringumą, nustatė, kad tiekiamas maitinimas kaliniams buvo pakankamai kaloringas, tačiau pripažino, jog dėl nuokrypio nuo leistinos maitinimo cheminės sudėties, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų maisto medžiagų stygių.

12. Teismo vertino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu negalėjo patirti nepatogumų dėl kameroje buvusių sąlygų, tačiau pripažino, jog dėl nuokrypio nuo leistinos maitinimo cheminės sudėties normos, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų maisto medžiagų stygių.

13. Teismas pareiškėjo pateiktus įrodymus (akinių receptą) dėl regėjimo nevertino, kadangi pareiškėjas rėmėsi ankstesnės datos receptu, nei gyveno Kauno tardymo izoliatoriuje.

14. Teismas pasisakė, jog nustatytas maitinimo cheminės sudėties nuokrypis, kuris pareiškėjo atžvilgiu galėjo trukti septynias paras, negalėjo pareiškėjui sukelti tokio lygio ir intensyvumo sveikatos pablogėjimo ir išgyvenimus, kokius jis nurodė skunde. Todėl apsiribojo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimą, pareiškėjo prašymą priteisti žalą pinigais atmetė.

III. 15. Pareiškėjas nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. kovo 25 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja pirminiame skunde nurodytas neturtinės žalos kilimo aplinkybes.

17. Kauno TI atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė Kauno TI, dėl jo laikymo kameroje kuri neatitiko sanitarinių sąlygų bei jam nesuteikiant tinkamo maitinimo.

20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jo prašomos neturtinės žalos.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

22. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų (b. l. 9) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas kalinimas kamerose kurios atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pritartina teismo išvadai, jog laisvės atėmimo vietose taikomi tik tie šios normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl patalpų oro judėjimo greičiui ir natūraliam patalpų apšvietimui higienos normos reikalavimai šiuo atveju negalėjo būti taikomi.

23. Pareiškėjas į bylą pateikė akinių receptą (b. l. 8), kuris jam buvo išduotas 2015 m. birželio 30 d. Kauno tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d., t. y. dviem mėnesiais vėliau nei jam buvo išrašytas receptas. Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija nevertinti šių pareiškėjo pateiktų įrodymų, kadangi jie atspindi pareiškėjo regėjimą dar prieš jam atvykstant į Kauno TI.

24. Dėl pareiškėjui teikiamo maitinimo, teismas spręsdamas ar pareiškėjui jis buvo užtikrintas tinkamas vadovavosi į bylą pateiktu Kauno visuomenės sveikatos centro raštu (b. l. 9), kuriame buvo nurodyti su maitinu susiję pažeidimai. Teismas atsižvelgdamas į maisto kaloringumą, nustatė, kad tiekiamas maitinimas kaliniams buvo pakankamai kaloringas, tačiau pripažino, jog dėl nuokrypio nuo leistinos maitinimo cheminės sudėties (didesnis nei 10 proc. nuokrypis), pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų maisto medžiagų stygių.

25. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija pritaria, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimą bei jo mastą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu taikė adekvatų neturtinės žalos atlyginimo būdą.

27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė