70ccbcee-d063-45ed-95dd-bb1412abfc08 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-319/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49897-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4; (S) Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei – Ridikei, nuteistajam V.

T., jo gynėjui advokatui Algimantui Antanui Palijanskui, nuteistųjų A. Č. gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, A. B. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiajai N. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. T., A. B. ir A. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo: V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų areÅ¡to bausme, - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, - pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Ä® bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. 21.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. 10.10 val. bei suėmime nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 7 d. iÅ¡bÅ«tas laikas, viso 16 parų. Kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigose pakeistos į suėmimÄ , V.

T. suimant teismo salėje. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - bauda ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL, t. y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 centų) dydžio bauda. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 25 d., 18.50 val., iki 2018 m. sausio 27 d., 18.48 val., išbūtas laikas, viso 2 paros.

Kardomosios priemonės, dokumentų paėmimas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigose, pakeistas į suėmimÄ , A. B. suimant teismo salėje. A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant jam 200 MGL, t. y. 7532,00 (septynių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų trisdeÅ¡imt dviejų) eurų dydžio baudÄ . Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 25 d., 18.50 val., iki 2018 m. sausio 27 d., 18.49 val., viso 2 paros, prilyginant vienÄ parÄ 2 MGL dydžio baudai, galutinai įskaitant į paskirtÄ baudÄ 4 MGL.

A. Č. įpareigotas per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtÄ baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebė ranka sutuoktinę N. L. už deÅ¡inės rankos ties žastu ir suspaudė, tuomet sugriebė sutuoktinę ranka už sprando ir pastÅ«mė, nuo ko pastaroji nukrito ant grindų, jai atsistojus vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į sėdmenų sritį, tokiu bÅ«du smurtaudamas padarė nukentėjusiajai N. L. poodines kraujosruvas deÅ¡iniame žaste, deÅ¡inio sėdmens ir deÅ¡inės Å¡launies srityje, taip nežymiai sutrikdė sveikatÄ .

2. Be to, V. T. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 25 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ platinti, laikė ir (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis gabeno 0,299 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, po ko, apie 18.35 val. automobiliu „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 0,299 gramo kokaino A. Č., o 0,001 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, laikė iki 2018 m. sausio 25 d., 22.45 min., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

3. Taip pat V. T. nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje įgijo ir laikė V. R. asmens tapatybės kortelę Nr. 12606724 iki 2018 m. sausio 25 d., apie 22.45 val., kol namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, ir G. U. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. sausio 26 d., apie 00.10 val., kol asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

4. A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent 2018 m. sausio 25 d., apie 18.35 val., neturint tikslo platinti narkotines medžiagas, neteisėtai prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš V. T., įgijo narkotinės medžiagos kokaino, kurio masė yra 0,299 gramo, bei kartu su A. B. laikė jas automobilyje BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki kol narkotikus apie 18.50 val. automobilyje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

5. A. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent 2018 m. sausio 25 d., apie 18.35 val., neturint tikslo platinti, neteisėtai, A. Č. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iš V. T. įgijus narkotinės medžiagos kokaino, kurio masė 0,299 gramo, po ko, jis, automobilyje BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su A. Č. laikė ir (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis gabeno 0,299 gramo kokaino, iki kol prie namo adresu (duomenys neskelbtini), apie 18.50 val., automobilyje BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei šalia automobilio, narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. prašo panaikinti 2018 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį ir išteisinti jį dėl veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 6.1. Skunde keliamos abejonės priimto apylinkės teismo nuosprendžio teisingumu ir pagrįstumu bei teismo nešališkumu. Teismas pažeidė proceso normas, neteisėtai pripažino įrodymais duomenis, gautus kriminalinės žvalgybos slaptais veiksmais.

Teismo padarytos iÅ¡vados nepagrįstos visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja iÅ¡tirtiems bylos įrodymams. Teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, kadangi priimdamas nuosprendį įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik kaltę pagrindžiančius įrodymus, o apelianto teisinę padėtį lengvinančius įrodymus ignoravo. Visas neaiÅ¡kias situacijas ir aplinkybes teismas tendencingai vertino nuteistojo nenaudai, tuo pažeisdamas in dubio pro reo principÄ ir konstitucinę teisę į teisingÄ teismo procesÄ . 6.2.

Skunde teigiama, kad apelianto perduodamos telefonu informacijos kontrolė buvo vykdoma neteisėtai, nesant apygardos teismo nutarties sankcionuoti tokiÄ priemonę. Byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio slapto sekimo sankcionavimÄ . Todėl Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyresniojo tyrėjo M. D. 2018 m. sausio 25 d., tarnybinis praneÅ¡imas neturi teisinės reikÅ¡mės, o jo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu.

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad tuo atveju, kai duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-141/2008). PareigÅ«nų į bylÄ pateikti bendro pobÅ«džio tarnybiniai praneÅ¡imai, analizės neprilyginami slaptų tyrimo veiksmų protokolams, ir nepripažįstami tinkamais įrodinėjimo Å¡altiniais nesant pateiktų slaptų veiksmų protokolų. Teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybÄ , privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus: ar Å¡ie veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-223-648/2018 ir kt.).

Tuo tarpu pirmos instancijos teismas ignoravo teismų praktikÄ ir KŽĮ priemonėmis surinktÄ slapto pobÅ«džio informacijÄ pripažino leistinais įrodymais, Å¡ios informacijos Å¡altiniais pripažindamas apraÅ¡omojo pobÅ«džio pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus, kurie negali bÅ«ti pripažįstami tinkamais procesiniais dokumentais, kai byloje nėra žvalgybinių veiksmų protokolų. Gynyba negalėjo susipažinti nei su Å¡ių veiksmų protokolais, neturėjo galimybės ginčyti slaptų veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumo. 6.3.

Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Narkotines medžiagas jis vartoja pats, tam jam ir reikalingos svarstyklės, o su A. Č. susitiko prie ?(duomenys neskelbtini)? parduotuvės ir padavė jam lemputes, kurių jis buvo prašęs, ir iÅ¡važiavo. Policijos pareigÅ«nams sulaikymo metu naudojant jėgÄ , dėžutė galėjo nukristi po automobilių ratais ir todėl lemputės nebuvo rastos. Liudytojas V. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis vykdė kriminalinės žvalgybos veiksmus, slaptÄ telefoninių pokalbių kontrolę, kad kaltinamieji buvo sekami, tačiau nenurodė ar tokios priemonės buvo sankcionuotos, todėl Å¡io liudytojo padarytos iÅ¡vados dėl narkotinių medžiagų platinimo negali bÅ«ti pripažįstamos įrodymais.

Liudytojas M. L. duodamas parodymus patvirtino apelianto versijÄ dėl perduotų lempučių. A. Č. taip pat patvirtino, kad narkotines medžiagas įsigijo iÅ¡ romų tautybės asmenų prie stoties prieÅ¡ kelias dienas, o apeliantas jam perdavė tik lemputes automobiliui. Apie narkotines medžiagas su V. T. jis nekalbėjo, iÅ¡ jo narkotinių medžiagų nepirko. A. B. taip pat nurodė, jog matė, kad apeliantas perdavė kažkokiÄ dėžutę, apie kokainÄ kalbos nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas kitų kaltinamųjų duotais parodymais teisiamajame posėdyje, nors jie atitinka BPK 20 straipsnyje 1-4 dalyje reikalavimus, nesivadovavo, tačiau vadovavosi A.

Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis pats paneigė teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu pagal BPK 276 straipsnį parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nėra savarankiÅ¡ki įrodymai, o teisiamajame posėdyje gali bÅ«ti perskaitomi tik siekiant patikrini Å¡io liudytojo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai teismas negalėjo vadovautis minėtais kaltinamojo parodymais. 6.4. Skunde taip pat teigiama, kad kokainas rastas apelianto bute pagal spalvÄ ir kokaino koncentracijÄ skyrėsi nuo miltelių su kokainu, rastų polietileniniame maiÅ¡elyje, paimtame prie BMW automobilio, kas taip pat paneigia apelianto kaltę.

Šios neginčytinos faktinės aplinkybės skundžiamame nuosprendyje nutylėtos ir neįvertintos. Be to, ant plastikinio maišelio su baltos spalvos milteliais, rasto automobilio BMW apžiūros vietoje, nebuvo rasta apelianto piršto atspaudų, DNR, kvapų ar kitų jo paliktų pėdsakų. Apeliantas taip pat pabrėžia, kad jo automobilyje „Renault Scenic“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų pėdsakų, nors kaltinime nurodoma, kad jis gabeno narkotines medžiagas savo automobiliu Kauno gatvėmis. 6.5.

Apelianto nuomone įvertinus tai, kad pas jį rastoje narkotinėje medžiagoje kokaino masė buvo 0,001 g, todėl tai turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 122 eilutę kaip nedidelis kiekis, kas sudaro pagrindÄ jo veikÄ kvalifikuoti remiantis BK 259 straipsnio 2 dalimi ir pripažinti mažareikÅ¡me. 6.6.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu ir pagal BK 302 straipsnio 1 dalį remiantis tik liudytojų G. U. ir V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti gynybos teise apklausti Å¡iuos kaltinimo liudytojus, tačiau pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktikÄ toks teisės į gynybÄ pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu.

Teismas apelianto nuoseklius parodymus, kad jis rado minėtus dokumentus prie parduotuvės, kadangi buvo neblaivus iÅ¡ karto nenunešė į policijÄ , atmetė nepateikdamas jokių teisinių argumentų. Tačiau tokiu atveju teismas privalėjo iÅ¡tirti ir nustatyti tikrÄ sias (teismo nuomone) aplinkybes, kurioms esant apeliantas užvaldė dokumentus, bet tai Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. Be to, dokumentai galioja terminuotÄ laiko tarpÄ , kuriam pasibaigus dokumentas tampa negaliojančiu. Teismas turėjo įvertinti ir tai ar negaliojantis dokumentas iÅ¡ viso gali bÅ«ti BK 302 straipsnio 1 dalies veikos dalyku.

Tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje apskritai nepasisakė dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų minėtos veikos požymių. Be to, teismas nepagrįstai paskyrė nuteistajam per griežtÄ 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už minėtos veikos padarymÄ . Nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl tokiais atvejais paprastai laisvės atėmimo bausmė neskiriama. 6.7. Skundu apeliantas taip pat praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už Å¡ios veikos padarymÄ jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ jÄ , sprendimas buvo įsiteisėjęs. Kadangi po Å¡io sprendimo jis buvo kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės neteko galios ir procesas buvo tęsiamas, o apeliantas nuteistas ir dėl Å¡ios veikos. IÅ¡teisinus nuteistÄ jį dėl kaltinimų už vėlesnių veikų padarymÄ (BK 260 straipsnio 1 dalis ir 302 straipsnio 1 dalis), turi bÅ«ti panaikinta ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl apelianto nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 6.8.

Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliantas skunde grindžia tuo, kad baudžiamoji byla, kurioje dalyvauja trys kaltinamieji ir jų gynėjai, visa eilė liudytojų, nagrinėjami trys nusikaltimai (vienas iÅ¡ jų sunkus), teisme buvo iÅ¡spręsta per dvi dienas. Visi prokuroro ir gynybos praÅ¡ymai teismo buvo atmesti nemotyvuotomis protokolinėmis nutartimis, tame tarpe ir gynėjo praÅ¡ymas dėl kriminalinės žvalgybos informacijos iÅ¡slaptinimo, kaltinimo liudytojų iÅ¡kvietimo apklausai. Teismas taip pat atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ daryti pertraukÄ ir leisti susipažinti su posėdžio protokolais ir pasiruoÅ¡ti baigiamajai kalbai.

Taip pat visiÅ¡kai nemotyvuotai pakeitė Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones į suėmimÄ . Be to, įvertinus tai, kad prezidentė dekretu tenkino bylÄ nagrinėjančio teisėjo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ pareigų nuo 2018 m. lapkričio 1 d. akivaizdu, kad teisėjas skubėjo kuo greičiau iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ . 6.9. Skunde pabrėžiama, kad teismas nepagrįstai nuteistajam nuosprendžiu pakeitė Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones į suėmimÄ . Apeliantas turi pastoviÄ gyvenamÄ vietÄ , dirba, yra vedęs, augina dvi mažametes dukras, kurias finansiÅ¡kai iÅ¡laiko.

Paskyrus suėmimÄ nutruks ryÅ¡iais su vaikais, jis negalės dukroms padėti finansiÅ¡kai. Be to, jis viso proceso metu vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir prokuroro bei teismo nurodymus, todėl BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų galima pasiekti ir Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu apeliantas yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo neduoda pagrindo taikyti jam griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio nuostatas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio nuostatas, BPK 121 ir 122 straipsnių nuostatas.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Č. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos per griežtos bausmės. 7.1. Skunde pabrėžiama, kad BK 54 straipsnio nuostatos skiriant apeliantui bausmę buvo taikomos formaliai. Teismas pažymėjo, kad padaryta nusikalstama veika (BK 259 straipsnio 1 dalį) priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau neįvertino tai, kad nuteistojo įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos nebuvo pavartotos, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo.

Nors nuteistasis pripažino savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir laikymo, tačiau teismas dėl Å¡ios aplinkybės skirdamas bausmę visiÅ¡kai nepasisakė ir jos nevertino. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad apeliantas anksčiau teistas nebuvo, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , pradėjo mokytis, siekdamas įgyti specialybę, bandė įsidarbinti, tačiau neturėdamas asmens dokumento to padaryti negalėjo, kas tik patvirtina mažesnį padaryto nusikaltimo ir apelianto paties asmenybės pavojingumÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-449-942/2016). Apeliantas skunde taip pat nurodo BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatų taikymui aktualiÄ teismų praktikÄ . 7.2. Skunde nurodoma, kad bausmės per didelis griežtumas pasireiÅ¡kia ne tik tuo, kad paskirta bauda yra per didelė, bet ir tuo, kad jai sumokėti paskirtas terminas yra itin trumpas.

BÅ«damas studentu, apeliantas neturi finansinių galimybių sumokėti 200 MGL per tokį trumpÄ , t. y. 2 mėnesių, laikotarpį. Paskola dėl finansinės padėties negali bÅ«ti suteikta, stipendijos negauna. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas neatsižvelgė nei statydamas baudos dydį, nei paskirdamas terminÄ jos sumokėjimui.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o pakeisti 2018 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendį dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo ir paskirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, arba pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas. 8.1. Skunde pabrėžiama, kad pirmos instancijos teismas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymÄ paskirdamas galutinę subendrintÄ bausmę - 1 metus laisvės atėmimo, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, dalies jų apskritai nevertindamas ir iÅ¡kraipydamas, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas turi bÅ«ti izoliuotas nuo visuomenės, kas tiesiogiai lėmė netinkamÄ BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, bei 75 straipsnio nuostatų pritaikymÄ ir aiÅ¡kiai per griežtos bausmės, prieÅ¡taraujančios teisingumo principui bei neatitinkančiÄ teismų suformuotos praktikos, paskyrimÄ .

Be to, teismas neatsižvelgė į prokurorės pasiÅ«lytÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant 2 metams. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų numatytų BK 41 straipsnyje. 8.2. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino to, kad apeliantas narkotikų, dėl kurių buvo sulaikytas, nei asmeniÅ¡kai įsigijo, nei juos laikė ar kitaip disponavo. Sulaikymo metu parodymus davė neblaivus bei neinformuotas apie teisę apklausos bei parodymų davimo metu turėti gynėjÄ .

Bauda paskirta už anksčiau padarytÄ veikÄ (BK 258 straipsnio 2 dalis) Å¡iuo metu yra sumokėta. Viso ikiteisminio tyrimo metu bei teismo proceso metu paskirtos kardomosios priemonės nepažeidė, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas apelianto atžvilgiu taikuti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti. Atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , sÄ Å¾iningai dirbdamas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, apeliantas turėtų galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai yra pasiekti. 8.3.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu apeliantui pakeitė kardomÄ sias priemones į suėmimÄ . Teismas nenurodė jokių aiÅ¡kų tokio sprendimo pagrindų. Teismas, skirdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ , turi iÅ¡samiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumÄ , atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas neįvertino tai, kad veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o sankcijoje numatytas ne tik laisvės atėmimas, tačiau ir kitos alternatyvios Å¡velnesnės bausmės, nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu.

Apeliantas neturi tikslo pažeidinėti įstatymų ar daryti naujų nusikalstamų veikų, todėl BPK 119 straipsnyje numatytų pagrindų galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

9. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. T. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , nuteistųjų A. Č. ir A. B. gynėjai taip pat prašė tenkinti jų ginamųjų apeliacinius skundus, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

10. A. Č. apeliacinis skundas tenkintinas, V. T. ir A. B. apeliaciniai skundai atmestini.

11. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Dėl A. B. apeliacinio skundo 12. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. B. skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL dydžio bauda. Nuteistasis praÅ¡o skirti Å¡velnesnę, su laisvės atėmimu, nesusijusiÄ bausmę arba bausmės vykdymÄ atidėti.

13. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, byloje esančius duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, nėra.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį už nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltės formÄ â€“ nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia, A. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Vertindamas nuteistojo pavojingumÄ , apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A.

B. anksčiau teistas penkis kartus, tame tarpe kelis kartus ir už BK 259 straipsnio 2 dalį, veikÄ už kuriÄ teisiamas skundžiamu nuosprendžiu padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , jam buvo taikytos Å¡velnesnės bausmės, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir rodo, kad, net ir gerai suvokdamas bausmės neiÅ¡vengiamumÄ , nuteistasis sÄ moningai pasirenka daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors apeliantas nurodo, kad bausmė (bauda) pagal 2015 m. spalio 13 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendį buvo įvykdyta, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bauda sumokėta tik 2018 m. lapkričio 13 d., todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad 2018 m. sausio 25 d. veika padaryta esant neiÅ¡nykusiam teistumui. Tai patvirtina byloje esanti antstolės G. A. pažyma Nr. 0088/15/00894 (t. 3, b. l. 151). IÅ¡ administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, kad A. B. yra ne kartÄ baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.

Vertindama A. B. asmenybę, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jis, bÅ«damas jauno ir darbingo amžiaus niekur nedirba. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, ankstesni teistumai, informacija apie padarytus administracinius nusižengimus, tai, jog pirmÄ kartÄ A. B. nuteistas bÅ«damas jauno amžiaus, rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, o nusikalstama veika dėl kurios nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaryta neatsitiktinai, bet dėl susiformavusio neigiamo požiÅ«rio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijos vidurkis, atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Paskirta bausmė nepažeidžiant BK 64 straipsnio nuostatų subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas nėra prokuroro prerogatyva, jis teismui tik pateikia savo nuomonę dėl bausmės rūšies bei dydžio, tačiau šis siūlymas, kaip ir bet kurios kitos proceso šalies nuomonė, teismui nėra privalomas ir jo nesaisto.

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų.

15. Apeliacinius skundu A. B. taip pat praÅ¡o taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymÄ asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų, taigi formaliai A. B. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sÄ lygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ . Tačiau bÅ«tina sÄ lyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o Å¡ios bylos duomenys pagrindo tokiai iÅ¡vadai nesuteikia.

Ypatingai svarbÅ«s duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , yra praeityje A. B. padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymÄ taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui 2011 m. liepos 15 d. ir 2012 m. vasario 21 d. nuosprendžiais skirtos laisvės apribojimo bausmės, 2014 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtos baudos, 2015 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas terminuotas laisvės atėmimas ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Kaip matyti, Å¡velnesnės bausmės bei jau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau nusikalsta. Taigi nagrinėjamu atveju visos aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės ir nuteistÄ jį charakterizuojanti medžiaga, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo. Taikyti A. B. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ vien tuo pagrindu, jog jis kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, savo kaltę pripažino, nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių, įvertinus ankščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

17. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto A. B. teiginys, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė duodant parodymus turėti gynėjÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių 2018 m. sausio 26 d., 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. balandžio 27 d. teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolų, nuteistajam A. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė turėti gynėjÄ , Å¡iuos protokolus jis suprato ir tai patvirtino savo paraÅ¡u (t. 2, b. l. 103, 108, 114). Vykdant A. B. apklausas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo gynėjai advokatai Regina Atkočaitienė ir Vytautas Gineika (t. 2, b. l. 104, 115). 2018 m. vasario 27 d. teisių dėl gynėjo iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole pats apeliantas A. B. patvirtino, kad papildomos apklausos metu gynėjas jam nereikalingas (t. 2 , b. l. 108). Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad A. B. teisė į gynybÄ buvo pažeista, nėra.

18. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo Å¡velninti A. B. paskirtÄ bausmę ir skirti BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas Å¡velnesnes bausmės rÅ«Å¡is ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ (BK 75 straipsnis), kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo. Dėl A. Č. apeliacinio skundo 19. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. Č. skirta 200 MGL dydžio bauda. Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o skirti Å¡velnesnę bausmę, t. y. sumažinti baudÄ ir nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ iki 6 mėnesių.

20. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nuteistajam A. Č. parinkta Å¡velniausia bausmė rÅ«Å¡is – bauda. Pagal BK 47 straipsnio nuostatas Å¡ios piniginės bausmės dydis nustatomas už nesunkų nusikaltimÄ , t. y. už tokį nusikaltimÄ , kurį padarė apeliantas, yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta 200 MGL dydžio (7532,00 Eur) bauda. Ä® skirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 25 d., 18.50 val., iki 2018 m. sausio 27 d., 18.49 val., 2 paros, prilyginant vienÄ parÄ 2 MGL dydžio baudai, galutinai įskaitant į paskirtÄ baudÄ 4 MGL ir laikant, kad apeliantui paskirta galutinė bausmė – 196 MGL (7381,36 Eur) dydžio bauda ir nustatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kas lėmė nuteistajam A. Č. aiÅ¡kiai per griežtos bausmės paskyrimÄ , todėl Å¡i Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

22. Pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta Å¡io nuosprendžio 14 punkte, teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nevisiÅ¡kai teisingai įvertino minėtas įstatymo nuostatas, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo finansines galimybes sumokėti paskirtÄ baudÄ ir skyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Teismas nors ir atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, apeliantas neteistas, administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , Å¡iuo metu nedirba, tačiau mokosi profesinėje mokykloje, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas, tačiau paskyrė 200 MGL dydžio baudÄ , kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka tik vienÄ kartÄ , pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ), finansinę padėtį, tai, kad jis nedirba, mokosi profesinėje mokykloje, stipendijos negauna, yra per griežta ir aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl apeliantui skirtina Å¡velnesnė – 60 MGL dydžio bauda, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

23. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, apskaičiuodamas apeliantui A. Č. skirtos bausmės dydį, nurodė, kad įvertinus tai, jog nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d., taikytinas Å¡velnesnis (mažesnis) veikos padarymo metu galiojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,65 euro. Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytÄ kaltinimÄ A. Č., matyti, kad nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje buvo padaryta 2018 m. sausio 25 d., o nuo 2018 m. sausio 1 d.

įsigaliojęs bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 eurų, todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. Č. taikytina bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, padarė klaidÄ . Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes bei įvertinus tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas mažina A. Č. apylinkės teismo paskirtos baudos dydį, tinkamo bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio taikymas (t. y. 50 eurų) nesunkins nuteistojo padėties.

24. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato terminÄ , per kurį nuteistasis turi savanoriÅ¡kai sumokėti baudÄ . BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtÄ pinigų sumÄ valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Analizuojamos bylos kontekste nuteistajam A. Č. baudai sumokėti nustatytas 2 mėnesių laikotarpis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tiek bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde, nuteistasis nurodė, kad yra bedarbis, įstojo mokytis į profesinę mokyklÄ , pajamų negauna (2 t., b. l. 40, t. 3, b. l. 83-85). Ä®statymas nenumato maksimalaus bausmės – baudos savanoriÅ¡ko įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, paskirtos baudos dydį, nuteistojo turtinę padėtį, pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad jis dėl objektyvių priežasčių neiÅ¡galės sumokėti paskirtos baudos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl atsižvelgiant į protingumo principÄ bei bausmės paskirtį sprendžia, kad yra pagrindas apeliantui nustatyti ilgesnį - 6 mėnesių terminÄ teismo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti.

Paskyrus ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ bÅ«tų iÅ¡vengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Atsižvelgiant į tai, keistina ir Å¡i Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalis (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl V. T. apeliacinio skundo 25. Nuteistasis V. T. apeliacinius skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai jį pripažino kaltu byloje nesant jokių objektyvių kaltės įrodymų.

26. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad teismas savo iÅ¡vadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ .

Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-153-693/2017).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ , dar kartÄ Ä¯vertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad V. T. padarė nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta ir teisėta. Spręsdamas V. T. kaltės klausimÄ pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai argumentavo, teisės normas aiÅ¡kino ir taikė tinkamai.

Nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo iÅ¡vadas dėl V. T. kaltės, o kuriuos atmeta, kaip nepatikimus, neobjektyvius ir jais nesivadovauja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamo vertinimo yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas patikrintas BPK numatyta tvarka.

PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Nuosprendis pakankamai motyvuotas, suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, esminių pažeidimų, teisėjų kolegija nenustatė. Tuo tarpu nuteistojo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimÄ ar pripažinti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

28. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, V. T. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė kito nuteistojo A. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 49-51), kurie buvo patikrinti asmens atpažinimo metu, kai A. Č. nurodė, kad atpažįsta V. T. kaip asmenį, kuris 2018 m. sausio 25 d., apie 18.40 val., jam pardavė narkotinės medžiagos kokaino (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 73-75) bei A. Č. mobilaus ryšio telefono duomenimis (t. 1, b. l. 127-130); taip pat analogiškai narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes teisiamajame posėdyje aiškinusio liudytojo V.

D. parodymais, kuomet jis parodė, kad sausio 25 d. V. T. paskambino žmogus <...> jis susitarė susitikti su V. T. <...> Jie susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Tai yra įprasta V. T. susitikimų vieta, ta vieta buvo stebima, žinojo koks automobilis privažiuos. Privažiavo pirkėjai ir jiems V. T. kažkÄ pardavė (t. 3, b. l. 76); taip pat teismo apklausto liudytojo A. V. parodymais, kad „iÅ¡lipo A. Č. ir nuėjo link parduotuvės, o A. liko maÅ¡inoje. Po kokios nepilnos minutės pasirodė A.

A. parsinešė kažkokiÄ dėžutę, kaip lempučių ar arbatžolių, nedidelė dėžutė“ (t. 3, b. l. 88); taip pat raÅ¡ytiniuose bylos dokumentuose fiksuota informacija: kratos protokolo duomenimis ( t. 1, b. l. 109-117), specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad gelsvos spalvos miltelių iÅ¡ vieno plastikinio maiÅ¡elio, paimto V. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė mažiau kaip 0,001 gramo (0,2 %), ant elektroninių svarstyklių, paimtų V.

T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, pavirÅ¡ių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 1, b. l. 148-155), specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 139-147) duomenimis, kad baltos spalvos miltelių iÅ¡ plastikinio maiÅ¡elio, paimto 2018 m. sausio 25 d. atliekant automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rÄ , sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,299 gramo. Ant automobilinio kilimėlio, „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelės ir odinio dėklo, paimtų 2018 m. sausio 25 d. atliekant automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rÄ , pavirÅ¡ių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai.

Detaliai Å¡ių įrodymų turinys, analizė bei vertinimas pateikti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su jais to nekartoja. Å ių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutapo tarpusavyje, patvirtino ir papildė viena kitÄ , sudarė nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, tad pirmosios instancijos teismas Å¡iais įrodymais vadovavosi pagrįstai.

29. Atsižvelgus į V. T. apeliaciniame skunde išsakytus argumentus pažymėtina, kad priešingai, nei tvirtina apeliantas, jo parodymai, kuriais jis nuosekliai neigė savo kaltę, taip pat ir jo teiginiai, kad narkotines medžiagas jis vartoja pats, tam jam ir reikalingos svarstyklės, o su A. Č. susitiko prie ?(duomenys neskelbtini) ? parduotuvės ir padavė jam lemputes, kurių jis buvo prašęs, ir išvažiavo, buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, kuris pagrįstai nusprendė jais nesivadovauti, o apkaltinančias išvadas grindė kitais byloje surinktais aukščiau nurodytais įrodymais.

30. Nors A. Č. ir V. T. teigė, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriais vadovavosi teismas, V. Č. davė būdamas apsvaigęs, tačiau šie jo teiginiai buvo paneigti byloje surinktais įrodymais. Byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l.

72) patvirtino, kad sulaikymo dienÄ ir apklausos metu, tai yra 2018 m. sausio 25 d., medicinos specialistams patikrinus A. Č. buvo nustatyta, kad jis, nors ir yra vartojęs Å¡iek tiek alkoholio ir tetrahidrokarnabinolio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, toks kiekis neleidžia daryti iÅ¡vados, kad A. Č. ikiteisminio tyrimo metu negalėjo duoti parodymų dėl to, kad buvo apsvaigęs ir negalėjo suvokti savo duodamų parodymų. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jokių pastabų ar pareiÅ¡kimų, kad jis duoda parodymus ne laisva valia ar dėl apsvaigimo negali suvokti adekvačiai duodamų parodymų, kad parodymai užraÅ¡yti neteisingai, A.

Č. nepareiÅ¡kė Tokių pastabų nenurodė ir apklausÄ vykdęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Taigi abejoti A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Be to, nuteistojo A. Č. parodymus, kuriais vadovavosi teismas, patvirtino kiti byloje surinkti aukščiau minėti įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas pagrįstai A. Č. vėlesnius parodymus, kad jis įsigijo iÅ¡ V. T. automobilines lemputes, o ne narkotines medžiagas, vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti iÅ¡vengti asmeniui baudžiamosios atsakomybės. Be to, Å¡ių teisme duotų parodymų, prieÅ¡ingai nei ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje duotų parodymų, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Kaip matyti savo pirminėje apklausoje A. Č. net neužsiminė apie tokiÄ versijÄ , be to, niekas tų lempučių nematė. Liudytojas A. V. nurodė, kad matė tik dėžutę, tačiau A. Č. nepasakė, kad ten buvo lemputės. Policijos pareigÅ«nai nurodė, kad galimai matė kažkokiÄ dėžutę, bet ji įvykio vietoje nebuvo iÅ¡imta. A. Č. nei dėl lempučių, nei dėl dėžutės (kad nėra iÅ¡imta, galimai dingo) niekam pretenzijų nereiÅ¡kė.

31. Å iame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). 32.

IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad Å¡ios instancijos teismas vertino nuteistojo A. Č. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, lygindamas juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais įrodymais, įvertino jo parodymų pakeitimÄ ir motyvuotai atmetė teisiamajame posėdyje duotus jo parodymus kaip neatitinkančius tikrovės. Todėl teigti, kad Å¡iuo atveju buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad žemesnės instancijos teismas rėmėsi A.

Č. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais ne kaip savarankiÅ¡kais įrodymais, bet vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, t. y. tikrindami kitų byloje esančių įrodymų patikimumÄ . Taigi, apylinkės teismas įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vados įvertino kaip visuma, įsitikino kiekvieno iÅ¡ jų patikimumu, t. y. palygino juos tarpusavyje, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus, patikrino ar nebuvo pažeista jų gavimo tvarka, iÅ¡analizavo nuteistojo V. T. versijas dėl byloje nagrinėjamų įvykių kitų bylos duomenų kontekste ir argumentuotai atmetė.

33. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad V. T. automobilyje „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ platinti, laikė ir (duomenys neskelbtini) miesto gatvėmis gabeno 0,299 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, po ko, apie 18.35 val. automobiliu „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavė 0,299 gramo kokaino A.

Č., o 0,001 gramo narkotinės medžiagos – kokaino, laikė iki 2018 m. sausio 25 d., 22.45 min., savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kol kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Aptarti objektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina, kad V. T. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, savo atliekamų veiksmų neteisėtumÄ , nusikalstamas pasekmes ir jų siekė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos V. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

34. Apelianto skundo praÅ¡ymas pripažinti jo veikÄ dėl pas jį rastos narkotinės medžiagos 0,001 g kokaino mažareikÅ¡me dėl nedidelio psichotropinės medžiagos kiekio negali bÅ«ti tenkinamas, nes baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ Å¡ia medžiaga iÅ¡kyla nepriklausomai nuo turimo jos kiekio, be to, Å¡iuo atveju svarbiausia tai, kad Å¡is epizodas yra vienos tęstinės veikos dalis, todėl epizodo pavojingumas vertinamas ne atskirai, o pagal viso padaryto nusikaltimo pavojingumÄ .

35. V. T. apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai kriminalinės žvalgybos duomenis pripažino leistinais įrodymais ir jais vadovavosi, nors kriminalinės žvalgybos veiksmai (slaptas sekimas ir telefoninių pokalbių klausymasis) V. T. atžvilgiu nebuvo sankcionuoti KŽĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis V. T. kaltė nebuvo grindžiama. BPK 166 straipsnio 2 dalis numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nustačius nusikalstamos veikos požymius. Å iuo atveju kriminalinę žvalgybÄ vykdęs pareigÅ«nas, nustatęs, akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, surašė 2018 m. sausio 25 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ (t.1, b. l.

79) ir jo pagrindu buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Toliau visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami ir duomenys renkami vadovaujantis BPK nuostatomis, todėl pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ir įrodinėjant V. T. kaltę buvo neteisėtai panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenys, nėra.

36. Apeliaciniame skunde V. T. nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes jis šios veikos nepadarė.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo V. T. aiÅ¡kinimas apie tai, iÅ¡ kur pas jį atsirado fizinių asmenų dokumentai, nebuvo nuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. nurodė, kad dokumentus rado 2017 m. gruodžio mėnesį gatvėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jie buvo piniginėje, ruošėsi nuneÅ¡ti į policijÄ , tačiau taip ir nenunešė (t. 2, b. l. 179-180). Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis jau nurodė, kad minėtus kitų asmenų dokumentus rado 2018 m. sausio 25 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nepamena ar tapatybės kortelė ar vairuotojo pažymėjimas buvo įdėti į piniginę, nespėjo jų nuneÅ¡ti į policijÄ (t. 2, b. l. 181-182).

Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad dokumentus jis rado sulaikymo dienÄ , bÅ«tų paskambinęs policijai, bet neturėjo prie savęs telefono. Vėliau grįžo namo, padėjo piniginę ir užmirÅ¡o. Nurodė, kad V. R. dokumentai buvo toje piniginėje, o G. U., kadangi jį Å¡iek tiek pažįsta, buvo maÅ¡inoje, kurioje jis galėjo juos pamesti (t. 3, b. l. 90-91). IÅ¡ Kratos protokolo matyti, kad atlikus kratÄ V. T. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose rasta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota V.

R. vardu ( t. 1, b. l. 109-117), asmens kratos protokolas patvirtina, kad atliekant V. T. asmens kratÄ rastas G. U. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 13, 14). Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo pagarsinti liudytojų G. U. ir V. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. G. U. nurodė, kad savo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pasigedo sausio mėnesį, tačiau niekur nesikreipė dėl jo praradimo. Nežino tiksliai kaip ir kur pametė.

V. T. nežino, vardas ir pavardė negirdėti (t. 1 , b. l. 99-101). V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) pasigedo 2017 metų spalio ar lapkričio mėnesį po jo sulaikymo, kuomet buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nų už chuliganizmÄ . Jo asmens tapatybės kortelė buvo piniginėje. V. T. nepažįsta. Taigi duomenų, kad asmenys, kurių dokumentai rasti pas V. T. bÅ«tų patys savo noru jam davę savo asmens dokumentus, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais ir aptartais objektyviais faktiniais bylos duomenimis neabejotinai įrodyta, kad V. T., neturėdamas teisėto pagrindo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje įgijo ir laikė V. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 25 d., apie 22.45 val., kol namuose, adresu Lyduvėnų g. 3, Kaune, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, ir G. U. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. sausio 26 d., apie 00.10 val., kol asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

38. Nors apeliantas skunde pagrįstai nurodo, kad G. U. ir V. R. apklausų protokoluose užfiksuoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti duomenys negali turėti savarankiškos įrodomosios reikšmės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie parodymai gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant kitus byloje teismo ištirtus duomenis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmos instancijos teismas, siekdamas patikrinti minėtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, juos perskaitė teisiamajame posėdyje balsu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), taip suteikiant nuteistajam galimybę juos ginčyti, dėl jų pasisakyti.

Liudytojų nurodytos aplinkybes teismas palygino su iÅ¡ kitų Å¡altinių gauta informacija ir dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų Å¡ių liudytojų apklausti teisiamojo posėdžio metu nebuvo galimybės dėl objektyvių aplinkybių, t. y. iÅ¡naudojus visas įmanomas priemones nepavyko jų rasti ir pristatyti į teisiamÄ jį posėdį (t. 3, b. l. 81). Å iame kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, įrodymų turi bÅ«ti surinkta tiek, kad jų visuma leistų daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl svarbių byloje aplinkybių.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad, remdamasis liudytojų G. U. ir V. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos pagarsinus teisiamojo posėdžio metu ir įvertinus kitų bylos duomenų kontekste, teismas nepažeidė BPK 301 straipsnio reikalavimų ir nuteistojo teisės į teisingÄ procesÄ .

39. Atmestinas apelianto praÅ¡ymas panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų už Å¡ios veikos padarymÄ V. T. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiÄ jÄ , sprendimas buvo įsiteisėjęs. Tačiau nepraėjus metams po Å¡io sprendimo V. T. padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės neteko galios ir apeliantas pagrįstai nuteistas ir dėl Å¡ios veikos. Pažymėtina, kad dėl Å¡ios veikos padarymo nuteistasis pilnai prisipažino. Ä®vertinus tai, kad skundžiamas nuosprendis dėl apelianto pripažinimo kaltu dėl vėlesnių veikų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį padarymo paliekamas galioti, pagrindo naikinti nuosprendžio dalį V. T. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nėra.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. tiek už kiekvienÄ jam inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirtos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus. Teismas tinkamai įvertino veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kaltės formÄ - padaryti du nesunkÅ«s ir sunkus nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę - neteistas, nedirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas bausmės individualizavimui aplinkybes, todėl dar kartÄ atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis Å¡velninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija, neturi jokio teisinio pagrindo. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų.

41. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Pažymėtina, kad aplinkybės, kada teismas Å¡aliÅ¡kas, ir nuÅ¡alinimo teisė įtvirtinta BPK 57-61 straipsnių normose. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis V. T., nei jo gynėjas nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo teismui. Pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumu nuteistasis pradėjo abejoti tik priėmus jam nepalankų sprendimÄ , tačiau teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suvokiamas pernelyg plačiai, todėl nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, Å¡aliÅ¡kumo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu.

Nuteistajam siejant teismo Å¡aliÅ¡kumÄ su skundžiamo nuosprendžio priėmimo teisėtumu ir pagrįstumu, atliktu įrodymų vertinimu bei greitu procesu, Å¡i jo pozicija nepagrįsta ir atmestina, kitokių duomenų, pagrindžiančių teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡iuo objektyviuoju aspektu, nėra ir skundÄ nagrinėjantis teismas tokių požymių nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad teismÄ operatyviai ir per kuo trumpesnį laikÄ nagrinėti bylas įpareigoja baudžiamasis įstatymas. Greitumo reikalavimas įpareigoja teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , todėl tai negali bÅ«ti laikoma teismo Å¡aliÅ¡kumo pažeidimu.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visi byloje esantys įrodymai, V. T. ir jo gynėjui buvo suteikta teisė užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, todėl pagrindo iÅ¡vadai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. T. procesinės teisės buvo pažeistos, nėra.

42. Tiek V. T., tiek ir A. B. savo apeliaciniuose skunduose nesutinka su jiems skirtų kardomųjų priemonių pakeitimu, nuosprendžiu paskiriant jiems suėmimÄ . Nors apylinkės teismas nedetalizavo sprendimo skirti suėmimÄ motyvų, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i kardomoji priemonė paskirta pagrįstai. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Nuteistasis V. T. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų, nors anksčiau ir nėra teistas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, kardomosios priemonės pagrįstai pakeistos į suėmimÄ , nes bÅ«damas laisvėje iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas bei gali pasislėpti nuo nuosprendžio vykdymo. BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad bÅ«damas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ , gali tÄ nusikaltimÄ padaryti.

Nuteistajam A. B. apylinkės teismas taip pat pagrįstai pakeitė Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones į suėmimÄ , nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. B. praeityje teistas net 5 kartus, jam buvo taikytos Å¡velnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, tačiau jis tinkamų iÅ¡vadų nepadarė ir toliau yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Taigi, teismas pagrįstai skyrė suėmimÄ ir A. B., nes Å¡ia kardomÄ ja priemone siekė užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu,  n u s p r e n d ž i a :

       Nuteistųjų V. T. ir A. B. apeliacinius skundu atmesti. Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundÄ tenkinti.       Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti:      A. Č. už nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtÄ baudÄ sumažinti iki 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) MGL (3 000 Eur (trijų tÅ«kstančių eurų). Ä®pareigoti nuteistÄ jÄ A. Č. jam paskirtÄ 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Danguolė Å iugždinytė Rimas Å virinas