70cc167a-54de-4340-83ca-ebfa7af7ad4b · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-343-790/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01208-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.4.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės individualios įmonės „Edrana Baltic“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės individualios įmonės „Edrana Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei teismų administracijai dėl paslaugų sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Nacionalinės teismų administracijos prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei individualiai įmonei „Edrana Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bendrovė „BTA Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė individuali įmonė „Edrana Baltic“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡tu Nr. 869-(1.13) atliktÄ 2017 m. rugpjūčio 18 d. centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kÅ«rimo ir diegimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 41P-149-(4.11) (toliau – sutartis) nutraukimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji laimėjo atsakovės vykdytÄ centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kÅ«rimo ir diegimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ . Pagal pirkimo sÄ lygas, sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta nedelsiant, bet ne anksčiau, nei pasibaigs sutarties sudarymo atidėjimo terminas, tačiau atsakovė sudarė sutartį su ieÅ¡kove tik 2017 m. rugpjūčio 18 d., pavėlavusi beveik 2 mėnesius. Sutartyje buvo nustatyta, kad paslaugos turi bÅ«ti teikiamos etapais, kurie vykdomi pagal suderintÄ grafikÄ , kiekvienas etapas galėjo bÅ«ti pradėtas vykdyti tik užbaigus ankstesnįjį, o darbo užmokesčio sistema turėjo bÅ«ti įdiegta iki 2018 m. sausio 1 d.

Atsakovė vykdė projektÄ netinkamai, nesilaikydama savo nustatytų terminų, nuolat kėlė naujus reikalavimus ieÅ¡kovei, todėl laikytis nustatyto grafiko tapo neįmanoma. Atsižvelgdama į tai, kad laiko įvykdyti visus etapus neužteko, ieÅ¡kovė susitarė su atsakove darbus skaidyti procesais ir vykdyti lygiagrečiai, tikėdamasi, kad atsakovė taip pat skirs pakankamai dėmesio sutarties vykdymui. Vis dėlto atsakovė neskyrė pakankamai laiko savo įsipareigojimams vykdyti, taip pat nepateikė ieÅ¡kovei iÅ¡samios ir tikslios jai reikalingos informacijos, vengė su ja bendradarbiauti, atmesdavo racionalius pasiÅ«lymus ir pan.

Nepaisant iÅ¡kilusių sunkumų, ieÅ¡kovė užbaigė apie 90 proc. darbų. Sutartyje nurodyti darbai buvo vykdomi iki 2018 m. birželio ir atsakovės veiksmai rodė, kad ji akceptavo sutarties įvykdymo termino pratęsimÄ , tačiau 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡tu atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2018 m. birželio 27 d. nutraukia sutartį. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutarties, nes ji pati tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų.

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 178 439,37 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas.

4. Atsakovė nurodė, kad ji negali naudotis ieškovės kurta ir diegta centralizuota darbo užmokesčio sistema, nes ji neatlieka savo pagrindinės funkcijos automatizuotu būdu tvarkyti duomenų bazėse esančius duomenis, todėl ieškovė privalo atlyginti jos patirtus nuostolius. Atsakovė sumokėjo ieškovei 41 140 Eur už suteiktas mokymo paslaugas, kuriomis buvo siekiama suteikti sistemos naudotojams žinių, reikalingų darbui su šia kompiuterine programa, kurios naudojimas nėra galimas.

Po 2018 m. sausio 1 d., ieÅ¡kovei vis dar neįdiegus centralizuotos darbo užmokesčio sistemos, atsakovė sudarė naujas paslaugų pirkimo sutartis su kitu paslaugų teikėju, kad bÅ«tų užtikrintas teismuose įdiegtos ir naudojamos darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ veiklos tęstinumas. Å ių sutarčių vertė yra 10 986,80 Eur ir 3 872 Eur. Atsakovė patyrė 46 719,73 Eur nuostolių, mokėdama atlyginimÄ savo darbuotojams, kurie atliko papildomus darbus ieÅ¡kovei vykdant sutartį, o Lietuvos teismai, kurių darbuotojai taip pat dalyvavo vykdant sutartį, patyrė 77 090,55 Eur nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 55 998,80 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ .

6. Teismas, įvertinęs sutarties vykdymo aplinkybes, pažymėjo, kad atsakovė anksčiau teikė ieÅ¡kovei pastabas dėl netinkamai vykdomos sutarties ir nurodė trÅ«kumus, o 2018 m. gegužės 16 d. pateikė pretenzijÄ , kurioje nustatė protingÄ terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kovė nepaÅ¡alino Å¡ių trÅ«kumų per nurodytÄ terminÄ , todėl atsakovė įgijo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Nors atsakovė, siekdama, kad bÅ«tų sukurta ir įdiegta centralizuota darbo užmokesčio sistema, sutiko, kad ieÅ¡kovė vykdytų sutartį lygiagrečiais etapais, nukrypdama nuo nuoseklaus paslaugų teikimo etapų grafiko, ieÅ¡kovė praleido galutinį terminÄ paslaugų rezultatui perduoti ir neįdiegė tinkamai funkcionuojančios sistemos.

Atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir negalėjo tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, nes neigiami sistemos testavimų rezultatai parodė, jog ieškovė neturi techninių galimybių užbaigti vykdyti sutartį. Ieškovei nuolat bandant pataisyti trūkumus, nesilaikant nustatyto grafiko, galutinis paslaugų įvykdymo terminas buvo neaiškus ir neapibrėžtas. Tai, kad sutartis buvo nutraukta pagrįstai, patvirtina ir teismo paskirta kompleksinė ekonominė informacinių technologijų ekspertizė, kurios metu buvo nustatyti sistemos trūkumai, turintys reikšmės tinkamam jos funkcionavimui.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas M. B. patvirtino, kad buvo suteikta apie 80 proc. paslaugų, tačiau sistema gali būti naudojama pagal paskirtį tik sukūrus ir įdiegus 100 proc. paslaugų.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovė sutiko pratęsti sutarties vykdymo terminus, kad sutartis neįvykdyta laiku dėl atsakovės kaltės, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieÅ¡kove ir neteikė jai reikiamų dokumentų, nes ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodė. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovė 2 mėnesius vėlavo pasiraÅ¡yti sutartį. Ä®vertinęs pirkimo procedÅ«ras, teismas nustatė, kad sutarties nebuvo įmanoma pasiraÅ¡yti nei techninėje specifikacijoje, nei ieÅ¡kovės nurodytÄ dienÄ ir ieÅ¡kovė turėjo tai įvertinti dalyvaudama pirkime. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jai buvo priimtini sutrumpėję paslaugų suteikimo terminai, be to, sutarties pasiraÅ¡ymo metu ji jau buvo sukÅ«rusi turimÄ Ä¯diegti programÄ . IeÅ¡kovės teiginius apie nepagrįstÄ atsakovės atsisakymÄ priimti darbų rezultatus teismas atmetė, kadangi darbų rezultatai buvo su trÅ«kumais.

8. Teismas nurodė nesiremsiantis ieÅ¡kovės pateiktu antstolio suraÅ¡ytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abakas“ specialisto parengta iÅ¡vada. Ginčas byloje kilo dėl ieÅ¡kovės kurtos sistemos, kuri turėjo bÅ«ti įdiegta Lietuvos teismų ir atsakovės saugiame vidaus tinkle, testinėje aplinkoje. Prie Å¡io tinklo galima prisijungti tik pagal ieÅ¡kovei suteiktus prisijungimo kodus, kuriuos atsakovė, nutraukdama sutartį, panaikino. Tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu, tiek ieÅ¡kovės pasirinktam specialistui atliekant tyrimÄ nebuvo jungiamasi prie Lietuvos teismų ir atsakovės vidinio tinklo, Å¡ie asmenys nepateko į darbo užmokesčio sistemos testinę aplinkÄ , todėl negalima teigti, kad jiems buvo pateikta ginčo programa ar programa, visiÅ¡kai identiÅ¡ka Lietuvos teismų ir atsakovės saugiame vidaus tinkle testinėje aplinkoje esančiai programai.

9. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai prašė nesiremti teismo paskirtos ekspertizės aktu, nurodydamas, esÄ ekspertas M. B. buvo Å¡aliÅ¡kas. Nors ekspertas patvirtinto, kad viename susitikime su atsakovės darbuotojais nedalyvavo ieÅ¡kovės darbuotojai, tai negalėjo turėti įtakos ekspertizės rezultatui, juo labiau kad byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių eksperto suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovės kurta ir diegta centralizuota darbo užmokesčio sistema tinkamai nefunkcionuoja, neatitinka techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų ir atsakovės poreikių. Dėl nustatytų sistemos trūkumų Lietuvos teismai ir atsakovė negali jos naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovė turi teisę, kad būtų atlyginti jos patirti nuostoliai.

11. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad 41 140 Eur suma, atsakovės sumokėta už mokymo paslaugas, negali būti priteista, kadangi paslaugų rezultatų perdavimo–priėmimo akte atsakovė konstatavo, jog šios paslaugos jai suteiktos tinkamai, rezultatas priimtas ir už jį teisingai sumokėta. Mokymų tikslas buvo suteikti centralizuotos darbo užmokesčio sistemos naudotojams žinių, reikalingų darbui su šia programa. Nesukūrus ir neįdiegus visos tinkamai veikiančios kompiuterinės programos, naudojimasis ja nėra galimas, todėl atsakovė negalės naudotis ir mokymų paslaugų rezultatais. 41 140 Eur suma, atsakovės sumokėta už mokymosi paslaugas, laikytina jos tiesioginiais nuostoliais.

12. Teismas atmetė ieÅ¡kovės argumentÄ , kad atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, kai, galiojant sutarčiai su ieÅ¡kove, sudarė sutartį dėl programos „Stekas-Alga“ duomenų bazių perkėlimo ir palaikymo paslaugų. Å ios sutartys buvo sudarytos todėl, kad ieÅ¡kovė laiku ir tinkamai neįdiegė savo sukurtos kompiuterinės programos, turėjusios pakeisti iki Å¡iol naudotÄ programÄ . Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų laiku įdiegusi programÄ , atsakovė nebÅ«tų patyrusi iÅ¡laidų vykdydama kitas sutartis, pagal kurias, atsakovės teigimu, ji yra sumokėjusi 14 878,80 Eur. Visos Å¡ios sumos sumokėjimÄ patvirtinančių įrodymų byloje nėra, bet, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti ir bÅ«simus nuostolius, atsirasiančius vykdant jos sudarytas sutartis, Å¡iose sutartyse nurodytas sumas teismas vertintino kaip atsakovės nuostolius.

13. Teismas nepripažino atsakovės nuostoliais jos nurodytų sumų, sumokėtų atsakovės ir teismų darbuotojams. Teismas nurodė, kad byloje stokojama Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių duomenų ir vertino, kad jos nėra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su ieÅ¡kovės neteisėtais veiksmais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimÄ â€“ panaikinti jo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas ir ieÅ¡kinį tenkinti, panaikinti dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo tenkintas iÅ¡ dalies, ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Atsakovė sudarė sutartį su ieškove, vėluodama beveik 2 mėnesius, todėl techninėje specifikacijoje nurodytas terminas sutarčiai įvykdyti labai sutrumpėjo. Sutarties vykdymo grafikas buvo pasirašytas tik 2017 m. rugsėjo 25 d., todėl jis negalėjo atitikti ieškovės pasiūlyme nurodytų terminų. Siekdamos, kad darbai tokiu atveju būtų atlikti tinkamai, abi šalys turėjo dėti didžiausias pastangas, tačiau atsakovė nebendradarbiavo su ieškove. 14.2.

IeÅ¡kovė įvykdė iÅ¡ esmės visas prievoles iki bandomosios eksploatacijos etapo, kurio tinkamai įvykdyti neleido atsakovė. IeÅ¡kovė nustatytu laiku parengė ir įdiegė atsakovės serveriuose programÄ â€žAlga-HR“. Sistema 2018 m. sausio 1 d. buvo paruoÅ¡ta tam, kad bÅ«tų įkelti archyviniai duomenys ir bÅ«tų atlikta bandomoji eksploatacija, tačiau atsakovė per nustatytÄ terminÄ nepateikė duomenų bazių, nurodydama, kad visos 64 bazės nebus pateiktos ir organizacijų specialistai suves duomenis patys.

Tokiu bÅ«du buvo užkirstas kelias laikytis diegimo grafiko, nes visų organizacijų darbuotojai nebuvo pasiruošę ir archyviniai duomenys buvo vedami neplanuotai ilgai. Atsakovė nepateikė ieÅ¡kovei ir visų duomenų, reikalingų analizei atlikti. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė parengė analizės ataskaitÄ , atsakovė net 9 kartus nurodė jÄ taisyti. Atsakovė neleido vykdyti programos bandomosios eksploatacijos, nutraukdama procesÄ dėl aptiktų netikslumų. 14.3. IeÅ¡kovė neatliko esminio sutarties pažeidimo.

IeÅ¡kovė suteikė atsakovei kokybiÅ¡kas paslaugas ir sukurtÄ produktÄ â€“ kompiuterinę programÄ . Nutraukiant sutartį, atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdytos dalies ir pažadėto įvykdymo buvo itin nedidelis, todėl atsakovė neturėjo pagrindo abejoti, kad sutartis bus įvykdyta. Atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, nes ji pati pažeidė sutartį ir dėl jos atliktų pažeidimų atsirado aplinkybės, kurios buvo vertinamos kaip ieÅ¡kovės pažeidimai.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei bÅ«tų kilusios neigiamos pasekmės, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta vėliau. Sutarties nutraukimas sukels ieÅ¡kovei neproporcingai didelių nuostolių, nes sutarties vykdymo sÄ naudos buvo didelės. IeÅ¡kovė, įvykdžiusi 80–99 proc. darbų, bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sÄ raÅ¡Ä ir negalės dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose. Dėl nurodytų aplinkybių, net jei teismas ir konstatuotų, kad sutartis buvo pažeista, pažeidimas neturi bÅ«ti pripažintas esminiu. 14.4.

IeÅ¡kovei kyla abejonių dėl eksperto M. B. neÅ¡aliÅ¡kumo. Nepaisant to, kad ekspertas atÅ¡aukė su Å¡alimis suderintÄ susitikimÄ dėl ekspertizės metu jam iÅ¡kilusių klausimų, jis susitiko su atsakovės atstovais. Klausimai, kurie kėlė neaiÅ¡kumų ekspertui ir turėjo bÅ«ti aptarti minėtame susitikime, eksperto teigimu, jam tapo aiÅ¡kÅ«s, o tai kelia abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo. Ekspertai yra pavaldÅ«s Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kurio steigėjas yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atsakovė teikia paslaugas ir šiam teismui, taigi, tarp ekspertų darbovietės ir atsakovės yra susiklostęs nuolatinis ryšys, todėl ekspertai per jų darbovietę galėtų būti suinteresuoti tam tikra bylos baigtimi. 14.5. Teismo ekspertas M. B. yra ekonomistas, o ne informacinių technologijų ekspertas. Jis buvo atsakingas už ekonominę ekspertizės dalį, o už informacinių technologijų dalį buvo atsakinga ekspertė L. M. Tačiau ji nagrinėjo tik tai, ar programa gali būti paleista, programos funkcionalumų ir veikimo nenagrinėjo joks informacinių technologijų specialistas.

Ekspertas M. B. patvirtino, kad jis vertino programÄ kaip vartotojas (ekonomistas, buhalteris), o ne kaip informacinių technologijų ekspertas. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę, neįtraukė ekspertų, turinčių pakankamÄ kvalifikacijÄ ir iÅ¡silavinimÄ ir rėmėsi neiÅ¡samia ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nebuvo atsakyta į užduotus klausimus arba į juos buvo atsakyta iÅ¡ dalies ir netiksliai. 14.6. Teismas be pagrindo nevertino antstolio suraÅ¡yto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir ieÅ¡kovės pasitelktų UAB „Abakas“ neÅ¡aliÅ¡kų specialistų iÅ¡vadų, kuriose konstatuota, kad darbo užmokesčio sistema veikia tinkamai.

Atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovės pateiktuose dokumentuose buvo užfiksuota galimai kita programa, yra neįrodyti. IeÅ¡kovė panaudojo paskutinę turėtÄ programos versijÄ , kadangi, atsakovei panaikinus jai suteiktas prieigas, ieÅ¡kovė galėjo įrodyti sistemos atitiktį specifikacijai tik panaudodama kopijas, padarytas prieÅ¡ pateikiant programÄ atsakovei. Aplinkybę, kad UAB „Abakas“ vertino bÅ«tent atsakovei sukurtÄ programÄ , patvirtina ieÅ¡kovės pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

UAB „Abakas“ ekspertai pripažino, kad darbo užmokesčio sistema atitinka suderintas specifikacijas ir yra 99 proc. veikianti. 14.7. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovės nuostoliais 41 140 Eur sumÄ , sumokėtÄ ieÅ¡kovei už organizuotus mokymus. Mokymo paslaugos buvo suteiktos tuo metu, kai sutartis galiojo ir buvo vykdoma. Atsakovė, pasiraÅ¡ydama paslaugų rezultatų perdavimo–priėmimo aktÄ , patvirtino, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Atsakovė neįrodė ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Mokymai ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais veiksmais. Atsakovė, nutarusi nutraukti beveik įvykdytÄ sutartį, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes, juo labiau kad bÅ«tent ji siekė, kad mokymai įvyktų nelaukiant, kol programa bus užbaigta ir perduota. 14.8. IeÅ¡kovei neturėtų kilti pareiga atlyginti atsakovei sumų, mokėtinų pagal kitas sutartis, kurias atsakovė sudarė dar nenutraukusi ginčo sutarties. Atsakovės elgesys, kai dar galiojant ginčo sutarčiai buvo sudaromos sutartys su kitais tiekėjais, papildomai įrodo, kad ji nebendradarbiavo ir nesiekė iÅ¡saugoti sutarties, taip pat nesiėmė veiksmų nuostoliams sumažinti.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal kitas atsakovės sudarytas sutartis prašomos priteisti sumos yra pagrįstos ir sumokėtos UAB „Stekas-Alga“.

15. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai: 15.1. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus, esÄ ji nėra atsakinga dėl termino įvykdyti sutartį praleidimo, nes pati atsakovė vėlavo sudaryti sutartį. Pirkimo sutartis objektyviai negalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės nurodytÄ dienÄ ir ieÅ¡kovė, nuspręsdama dalyvauti pirkime, turėjo įvertinti Å¡iÄ aplinkybę. IeÅ¡kovė galėjo atsisakyti sudaryti sutartį, jei jos netenkino likęs terminas darbams atlikti.

Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovė vengė su ja bendradarbiauti ir neteikė jai duomenų, reikalingų sutarčiai įvykdyti, kėlė naujus reikalavimus, trukdė vykdyti sutartį. 15.2. Pagal paslaugų teikimo reglamentÄ pati ieÅ¡kovė buvo atsakinga už tai, kad archyviniai duomenys bÅ«tų perkelti į jos sukurtÄ naujÄ programÄ . IeÅ¡kovei buvo pateikta dalis duomenų bazių, tačiau, atlikus perkeltų duomenų testavimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė negali perkelti duomenų be klaidų ir procesas buvo sustabdytas.

Siekdamos, kad darbai bÅ«tų tęsiami, Å¡alys susitarė, jog archyvinius duomenis į sistemÄ perkels pačios įstaigos, tačiau duomenų perkėlimas nebuvo atsakovės prievolė. 15.3. Å alys sutartyje nustatė, kad, ieÅ¡kovei pažeidus sutarties įvykdymo terminus, bus laikoma, jog ji padarė esminį sutarties pažeidimÄ . Teismas, įvertinęs įvykių chronologijÄ , pagrįstai nustatė, kad atsakovė negavo rezultato, kurį tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Tolesnis sutarties vykdymas praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo jos galutinio termino pabaigos neatitiko vieÅ¡ojo intereso ir galėjo sukelti neigiamų padarinių atsakovei, kaip pirkimo organizatorei, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pakeistos sutarties sÄ lygos.

Todėl atsakovė turėjo pagrindÄ nutraukti sutartį. Å iuo atveju nėra reikÅ¡minga tai, kad ieÅ¡kovė dėjo maksimalias pastangas, nes ji buvo įsipareigojusi pasiekti konkretų rezultatÄ . Taip pat nėra reikÅ¡mingas ir sutarties įvykdymo laipsnis, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji galėtų užbaigti vykdyti sutartį per protingÄ terminÄ . 15.4. Atsakovė nėra susijusi su Lietuvos teismų ekspertizės centru ar su konkrečiais ekspertais. IeÅ¡kovė dalyvavo nuotoliniame susitikime su ekspertais, į kurį nebuvo kviečiama atsakovė, taigi, ekspertai nesuteikė jokiai Å¡aliai pranaÅ¡umo.

Ekspertizę atliko ekspertai, įraÅ¡yti į Teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä ir turintys itin didelę ekspertinio darbo patirtį, todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija. Ekspertizės akte pateikti iÅ¡samÅ«s atsakymai į pateiktus ekonominio ir technologinio pobÅ«džio klausimus, ekspertai nepateikė iÅ¡vadų tik dėl teisinio pobÅ«džio klausimų, nereikalaujančių specialių žinių. 15.5. IeÅ¡kovė neįrodė, kad antstoliui ir UAB „Abakas“ specialistui pateikta programa yra identiÅ¡ka Lietuvos teismų ir atsakovės saugiame vidaus tinkle esančiai programai.

IeÅ¡kovės pasitelktas specialistas nėra kompetentingas atsakyti į ekonominio pobÅ«džio klausimus. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra reikÅ¡mingas nustatant sukurtos programos kokybę, nes antstolis netyrė demonstruojamos programos, o tik fiksavo vaizdÄ , be to, jis neturi specialių žinių. 15.6. Teismas pagrįstai priteisė atsakovei nuostolių atlyginimÄ , konstatavęs, kad atsakovė negali naudotis ieÅ¡kovės diegta sistema dėl jos trÅ«kumų. Dėl ieÅ¡kovės kaltės nutraukus sutartį, jos vykdytų mokymų rezultatai tapo neaktualÅ«s ir nereikalingi.

Ieškovei laiku ir tinkamai neįdiegus programos, atsakovė turėjo sudaryti sutartis su UAB „Stekas-Alga“. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 17. Atsakovė 2017 m. balandžio 21 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kÅ«rimo ir diegimo vieÅ¡Ä jį pirkimÄ (5 t., b. l. 88–91).

Pirkimo techninės specifikacijos (3 t., b. l. 32–61) 3.1 papunktyje nustatyta, kad Å¡io pirkimo tikslas yra: 1) sukurti ir po teismų reorganizavimo veikiančiuose 22 teismuose, Nacionalinėje teismų administracijoje bei Nacionalinės teismų administracijos mokymo centre (toliau – Mokymo centras) įdiegti centralizuotÄ darbo užmokesčio sistemÄ , panaudojant atsakovės turimÄ ir techninėje specifikacijoje pateiktÄ infrastruktÅ«rÄ ar paslaugų teikėjui pateikiant siÅ«lomai centralizuotai darbo užmokesčio sistemai veikti reikiamÄ infrastruktÅ«rÄ ; 2) su atsakove suderintu terminu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 22 d., perkelti 62 teismų „Stekas“ duomenų bazėse esančius 2017 metų duomenis į 22 teismams sukurtÄ centralizuotÄ darbo užmokesčio sistemos duomenų bazę; 3) su atsakove suderintu terminu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 20 d. perkelti atsakovės ir Mokymų centro 2017 metų duomenis iÅ¡ naudojamų „Stekas“ duomenų bazių į sukurtÄ centralizuotÄ darbo užmokesčio sistemos duomenų bazę.

18. Iš techninės specifikacijos 8.1 papunkčio matyti, kad pirkimu siektos įgyti centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kūrimo ir diegimo paslaugos turėjo būti teikiamos vykdant techninėje specifikacijoje nustatytus etapus. Šios paslaugos turėjo būti teikiamos tokia tvarka: 1) inicijavimo etapas preliminariai turėjo būti įvykdytas per 10 dienų nuo sutarties įsigaliojimo; 2) analizės etapas turėjo būti įvykdytas per 60 dienų nuo inicijavimo etapo pabaigos; 3) projektavimo ir konstravimo etapas turėjo būti įvykdytas per 110 dienų nuo analizės etapo pabaigos; 4) testavimas turėjo būti atliktas per 30 dienų nuo projektavimo ir konstravimo etapo pabaigos; 5) mokymai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo testavimo etapo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 10 d.; 6) diegimas turėjo būti įvykdytas per 10 dienų nuo mokymų etapo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.; 7) bandomoji eksploatacija turėjo būti atlikta per 40 dienų nuo diegimo etapo pabaigos; 8) priėmimas–perdavimas turėjo įvykti per 20 dienų nuo bandomosios eksploatacijos pabaigos.

19. Techninės specifikacijos 8.2 papunktyje nustatyta, kad aptarti paslaugų teikimo etapų terminai yra nurodyti darant prielaidÄ , jog sutartis su paslaugų teikėju bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 1 d., todėl terminas sutarčiai įvykdyti sudaro 335 dienas, tačiau darbo užmokesčio sistema turi bÅ«ti įdiegta (įvykdytas darbo užmokesčio sistemos diegimo etapas) ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. Aptariamame techninės specifikacijos papunktyje taip pat nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pirkimo sutartis bus sudaryta anksčiau ar vėliau nurodyto termino, dienų skirtumas turi bÅ«ti pridedamas ar atimamas iÅ¡ suplanuoto kiekvienam etapui skirto dienų skaičiaus (padalinant dienų skaičiaus skirtumÄ iÅ¡ etapų skaičiaus ir atitinkamai pailginant ar sutrumpinant kiekvienÄ etapÄ ).

Techninės specifikacijos 8.2 papunktyje nustatyta, kad tikslios paslaugų teikimo etapų datos turi bÅ«ti suderintos su atsakove ir pateiktos inicijavimo etapo metu sutartyje nustatyta tvarka rengiamame paslaugų teikimo grafike, įtrauktame į paslaugų vykdymo reglamentÄ .

20. IeÅ¡kovė pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovės vykdytame pirkime ir buvo iÅ¡rinkta Å¡io pirkimo laimėtoja. 2018 m. rugpjūčio 18 d. Å¡alys sudarė pirkimo sutartį (1 t., b. l. 289–298), kurios dalykas – centralizuotos darbo užmokesčio sistemos kÅ«rimo ir diegimo paslaugos, įskaitant duomenų migravimÄ iÅ¡ teismų, atsakovės ir Mokymų centro naudojamų darbo užmokesčių sistemų bei garantinę priežiÅ«rÄ (sutarties 1 punktas). Sudarydama sutartį, ieÅ¡kovė, be kita ko, įsipareigojo suteikti tinkamas, kokybiÅ¡kas, sutartyje, techninėje specifikacijoje, pasiÅ«lyme nurodytus reikalavimus ir geriausias informacinių technologijų praktikas atitinkančias paslaugas; sutartyje nurodytas paslaugas teikti sutarties vykdymo plane ar grafike nustatytais terminais, visomis įmanomomis priemonėmis siekti suteikti paslaugas laiku (sutarties 21.1, 21.2 papunkčiai), o atsakovė įsipareigojo perduoti ieÅ¡kovei sutarčiai įvykdyti bÅ«tinus dokumentus, suteikti prieigos prie naudojamų darbo užmokesčio sistemų teises tiek, kiek tai bÅ«tina sutartyje ir techninėje specifikacijoje nustatytiems įsipareigojimams perkelti duomenis įvykdyti; per nustatytÄ terminÄ nuo ieÅ¡kovės paklausimo gavimo pateikti ieÅ¡kovei sutarčiai įvykdyti reikalingÄ informacijÄ , sudaryti nuo jos priklausančias sÄ lygas, bÅ«tinas siekiant tinkamai įvykdyti ieÅ¡kovės įsipareigojimus; sumokėti už tinkamai ir faktiÅ¡kai atliktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka, sÄ lygomis ir terminais ir kt. (sutarties 19.1–19.3 papunkčiai).

Å alys susitarė, kad paslaugos bus teikiamos techninėje specifikacijoje nurodytais etapais. Å ie etapai turi bÅ«ti vykdomi pagal su atsakove suderintÄ ir Å¡alių raÅ¡tu patvirtintÄ grafikÄ , kuris gali bÅ«ti keičiamas tik raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu (sutarties 3 ir 4 punktai).

21. Iš byloje pateikto paslaugų teikimo reglamento (1 t., b. l. 58–119) matyti, kad šalys, sudariusios sutartį, susitarė, jog sutartyje nurodytos paslaugos turėjo būti vykdomos tokia tvarka: 1) inicijavimo etapas turėjo būti vykdomas nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.; 2) analizės etapas – nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d.; 3) projektavimas ir konstravimas – nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d.; 4) testavimas – nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 3 d.; 5) mokymai – nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d.; 6) diegimas – nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d.; 7) duomenų įkėlimas – nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. (1 duomenų įkėlimo etapas), nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2018 m. sausio 19 d. (2 duomenų įkėlimo etapas); 8) bandomoji eksploatacija – nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. kovo 1 d.; 9) priėmimas–perdavimas – nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. kovo 22 d.

Detalus paslaugų teikimo grafikas, kuriame išvardintos konkrečios kiekviename etape turimos atlikti veiklos, taip pat nustatyti konkretūs terminai ir datos joms atlikti, yra pateiktas kaip paslaugų teikimo reglamento 2 priedas.

22. Nors Å¡alys, sudariusios sutartį, iÅ¡samiai reglamentavo paslaugų teikimo tvarkÄ ir terminus, byloje nėra ginčo dėl to, kad joms nepavyko laiku pasiekti sutartyje nustatytų tikslų. 2018 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ (1 t., b. l. 267–271), kurioje konstatavo, kad ieÅ¡kovė laiku ir tinkamai neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pretenzijoje atsakovė iÅ¡vardino jos nustatytus suteiktų paslaugų trÅ«kumus bei pažymėjo, kad ieÅ¡kovė per nustatytÄ terminÄ (iki 2018 m. sausio 1 d.) neįdiegė tinkamai veikiančios darbo užmokesčio sistemos.

Atsakovė pareikalavo, kad ieÅ¡kovė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tada, kai jai bus įteikta pretenzija, sumokėtų atsakovei sutartyje nurodytÄ 30 000 Eur baudÄ ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, įvykdytų likusius sutartinius įsipareigojimus pagal kartu su pretenzija teikiamÄ atliktinų darbų (užduočių) sÄ raÅ¡Ä ; prieÅ¡ingu atveju, atsakovė nurodė bÅ«sianti priversta vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį dėl ieÅ¡kovės kaltės, taip pat reikalauti sumokėti sutartyje nustatytÄ baudÄ ir atlyginti kitus atsakovės patirtus nuostolius.

IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės pateikta pretenzija ir 2018 m. gegužės 22 d. bei 2018 m. birželio 6 d. raÅ¡tais (1 t., b. l. 122–127) atsakydama į jÄ , nurodė, jog ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga dėl to, kad darbai nėra įvykdyti pagal sutartyje nustatytus etapus. IeÅ¡kovė nurodė, kad darbai nebuvo užbaigti laiku dėl pačios atsakovės veiksmų, jai vengiant bendradarbiauti su ieÅ¡kove, keičiant teikiamus reikalavimus, koncentruojantis į nereikÅ¡mingus dalykus, o ne į esminius programos parametrus ir pan.

IeÅ¡kovė nurodė siekianti, kad sutartis bÅ«tų įvykdyta kuo greičiau ir Å¡iuo metu tęsianti joje nurodytus darbus, tačiau sutarties vykdymas yra apsunkintas ir priklauso iÅ¡imtinai tik nuo atsakovės valios, todėl ji pasiÅ«lė atsakovei susitikti ir aptarti tolesnes sutarties vykdymo perspektyvas ir terminus. 23. 2018 m. birželio 15 d. raÅ¡tu (1 t., b. l. 128–131) atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad nutraukia sutartį dėl jos esminio pažeidimo nuo 2018 m. birželio 27 d., taip pat reikalauja per nustatytÄ terminÄ sumokėti sutarties 42 punkte nurodytÄ 30 000 Eur baudÄ ir atlyginti dėl sutarties nevykdymo patirtus nuostolius, t. y. grÄ Å¾inti atsakovei pagal sutartį sumokėtÄ kainos dalį (41 140 Eur).

Grįsdama tokį sprendimÄ , atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė iki Å¡iol nėra įvykdžiusi sutarties ir nėra įdiegusi tinkamai veikiančios, nustatytus reikalavimus atitinkančios centralizuotos darbo užmokesčio sistemos, taip pat kad 2018 m. sausį–birželį vykdytų sistemos testavimų metu buvo nustatytos diegimo (programavimo) klaidos ir kiti sistemos trÅ«kumai, iÅ¡ esmės trukdantys sistemos naudotojams automatizuotu bÅ«du tvarkyti darbo užmokesčio sistemoje esančius duomenis ir kad ieÅ¡kovė, gavusi jos pateiktÄ pretenzijÄ , net iÅ¡ dalies neįvykdė pretenzijoje iÅ¡dėstytų reikalavimų.

Atsakovė nurodė, kad ji negavo rezultato, kokį tikėjosi gauti sudarydama sutartį, ir negali tikėti gauti jį ateityje, todėl jos iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

24. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo dėl jos esminio pažeidimo pagrįstumo ir civilinės atsakomybės sutartį pažeidusiai Å¡aliai taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei – iki sutartyje nustatyto galutinio termino neperdavė atsakovei tinkamai įdiegtos darbo užmokesčio sistemos – todėl teismas vertino, kad Å¡iuo atveju atsakovė turėjo pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.

Teismas taip pat vertino, kad ieÅ¡kovė, tinkamai neįvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, privalo atlyginti atsakovei jos patirtus tiesioginius nuostolius, t. y. grÄ Å¾inti jai 41 140 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovei už pagal sutartį suteiktas mokymo paslaugas, ir atlyginti 14 878,80 Eur sumÄ , kuriÄ , ieÅ¡kovei laiku neįdiegus darbo užmokesčio sistemos, atsakovė sumokėjo sudariusi naujas paslaugų teikimo sutartis su kita tiekėja.

25. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog ji tinkamai atliko beveik visus sutartyje nurodytus darbus ir dėjo didžiausias pastangas tam, kad sutartis bÅ«tų įvykdyta, o atsakovė, prieÅ¡ingai, kliudė jai vykdyti sutartinius įsipareigojimus – nepateisinamai ilgai delsė sudaryti pirkimo sutartį ir reikÅ¡mingai sutrumpino paslaugoms suteikti skirtÄ terminÄ , vengė bendradarbiauti su ieÅ¡kove, teikti jai reikiamÄ informacijÄ ir pan. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog Å¡iuo atveju egzistuoja ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės sÄ lygos ir jai kilo pareiga atlyginti atsakovės tariamai patirtas iÅ¡laidas.

Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, visų pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar ieÅ¡kovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir atsakovė turėjo pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad sutartis pagrįstai buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės, Å¡ioje byloje turi bÅ«ti įvertina, ar ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti atsakovės nurodytus nuostolius. Dėl sutarties nutraukimo (ne)pagrįstumo 26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).

Sutarties Å¡aliai pažeidus savo sutartines prievoles, jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai, be kita ko, jai gali kilti pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti nuostolius, o įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais sutartinių prievolių pažeidimas gali lemti net vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ .

27. VienaÅ¡alio sutarties nutraukimo atvejai, sÄ lygos ir tvarka yra reglamentuoti CK 6.217 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi Å¡alis iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita Å¡alis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.

28. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „iÅ¡matuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi bÅ«ti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu, turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo daugiausia to, kÄ pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-484-684/2018). Taigi, pagal aptariamÄ nuostatÄ galimybė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį yra siejama su tuo, kad sutarties Å¡alis netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ir kita Å¡alis dėl to negavo ir negali tikėtis gauti to, kas sudarė pagrindinį sutarties tikslÄ .

29. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas kitas atvejis, kai sutarties Å¡alis gali realizuoti savo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Aptariamoje nuostatoje nurodyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu Å¡alys susitarė, jog tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį.

Sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sÄ lyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sÄ lygų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

30. Nagrinėjamu atveju Å¡alys, sudarydamos sutartį, jos 40 punkte nustatė, kad, atsižvelgdamos į tai, jog sutartyje nurodytų paslaugų teikimas sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka ir terminais turi įtakos teismų pasirengimui įgyvendinti imperatyvius teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaitÄ , veiklos sÄ lygų teismams nuo 2018 m. sausio 1 d. sudarymui ir vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimui, visų sutartyje, jos prieduose, teisės aktuose, taikomuose teikiamoms paslaugoms, ir (ar) iÅ¡ sutarties esmės kylančių Å¡alių įsipareigojimų vykdymÄ nustatytais terminais ir (ar) tvarka jos laiko esminiais įsipareigojimais ir jų pažeidimÄ laiko esminiu sutarties pažeidimu, kaip tai nustatyta CK 6.217 straipsnyje.

Tokiu bÅ«du Å¡alys susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu bus laikomas bet koks sutartyje nurodyto termino praleidimas. Å alys taip pat susitarė ir dėl konkrečios tvarkos, kurios jos turėtų laikytis, nutraukdamos sutartį Å¡iuo pagrindu. Pagal aptariamÄ nuostatÄ , Å¡alis, prieÅ¡ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdama sutartį, privalo raÅ¡tu pareikalauti sutartį pažeidusios Å¡alies paÅ¡alinti sutarties nutraukimo pagrindÄ sudarančias aplinkybes per protingÄ terminÄ , kuris negali bÅ«ti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo praÅ¡ymo iÅ¡siuntimo dienos.

Tuo atveju, jeigu Å¡alis nepaÅ¡alina sutarties nutraukimo pagrindÄ sudarančių aplinkybių per sutarties nutraukimÄ inicijuojančios Å¡alies praneÅ¡ime nurodytÄ terminÄ , sutarties nutraukimÄ inicijuojanti Å¡alis turi teisę, nedelsdama ir nesikreipdama į teismÄ ar kitÄ ginčus nagrinėjančiÄ institucijÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį apie tai informuodama raÅ¡tu kitÄ Å¡alį. Sutartis tokiu atveju laikoma nutraukta praėjus 3 darbo dienoms po to, kai yra iÅ¡siunčiamas praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ .

31. Kaip minėta pirmiau, dar pirkimo dokumentuose (žr. techninės specifikacijos 8.2 papunktį) atsakovė nurodė konkretų terminÄ â€“ 2018 m. sausio 1 d. – iki kurio pirkimÄ laimėjęs Å«kio subjektas turėjo įdiegti darbo užmokesčio sistemÄ . Sudariusios sutartį, paslaugų teikimo grafike Å¡alys taip pat aiÅ¡kiai ir detaliai apibrėžė, kokia tvarka ir terminais turi bÅ«ti vykdomi konkretÅ«s ieÅ¡kovės turimi atlikti darbai. Be kita ko, Å¡iame grafike Å¡alys nustatė, kad darbo užmokesčio sistemos diegimo procesas turėjo bÅ«ti užbaigtas 2017 m. gruodžio 21 d., bandomoji darbo užmokesčio sistemos eksploatacija – 2018 m. kovo 1 d., o galutinis sistemos priėmimas – perdavimas – 2018 m. kovo 22 d.

Vis dėlto, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, galutinis tinkamai atliktų paslaugų rezultatas nustatytu terminu nebuvo perduotas atsakovei. Nepaisant to, kad atsakovė nutraukė sutartį nuo 2018 m. birželio 27 d., vėliau, nei pagal Å¡alių suderintÄ grafikÄ , atsakovei turėjo bÅ«ti perduoti darbų rezultatai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog net ir iki Å¡io termino ieÅ¡kovė nebuvo perdavusi atsakovei galutinės, pagal visus techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus parengtos centralizuotos darbo užmokesčio sistemos versijos.

32. Aplinkybę, kad ieškovės sukurta darbo užmokesčio sistema neveikė tinkamai, visų pirma, patvirtina byloje atlikta ekspertizė, kurios metu ekspertams buvo pavesta įvertinti, kaip veikia ieškovės sukurta, atsakovės ir Lietuvos teismų vidiniame tinkle testinėje aplinkoje įdiegta centralizuota darbo užmokesčio skaičiavimo sistema, ir buvo siekiama nustatyti, ar ši sistema atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus bei gali būti tinkamai naudojama. Iš pateikto ekspertizės akto (9 t., b. l. 83–157) ir eksperto M. B. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų matyti, kad atsakovės sukurta darbo užmokesčio sistema, nors ir yra iš dalies veikianti (eksperto teigimu, sistema galėtų būti vertinama kaip 80 proc. veikianti), yra su tam tikrais trūkumais ir neatitinka dalies techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų.

Ekspertas, be kita ko, nustatė, kad sistemoje yra tik iÅ¡ dalies realizuota darbo užmokesčio planavimo funkcija, nėra sudaryta galimybė importuoti banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, nesudaromos konsoliduotos biudžeto planavimo ir vykdymo ataskaitos, nerealizuota integracija su VATIS ir VATARAS sistemomis, nerealizuotas reikalavimas įvesti duomenis centralizuotai (pvz., nustatant bazinį darbo užmokesčio dydį), kai kuriais atvejais nenurodomos antrinės sÄ skaitų korespondencijos ar nurodomos neteisingos korespondencijos ir kt.

Tokios ekspertizės akte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei pateikta darbo užmokesčio sistema ekspertizės atlikimo metu neatitiko jai iškeltų reikalavimų.

33. Nors ieÅ¡kovė įrodinėja, kad darbo užmokesčio sistema tinkamai nefunkcionuoja iÅ¡ esmės vien tik dėl to, jog pati atsakovė tinkamai neįvedė joje reikiamų duomenų, pažymėtina, kad už tinkamÄ visų duomenų perkėlimÄ Ä¯ rengiamÄ darbo užmokesčio sistemÄ yra atsakinga ieÅ¡kovė, kuri, be kita ko, turėjo užtikrinti, kad bÅ«tų perkelta iÅ¡sami informacija, t. y. turėjo parengti ir suderinti su atsakove planÄ perkeliamų dokumentų korektiÅ¡kumui, vientisumui ir tapatumui patikrinti, o atsakovė turėjo užtikrinti, kad duomenys bÅ«tų parengti ir bÅ«tų teisingi (žr. paslaugų teikimo reglamento 37 psl., techninės specifikacijos 13.6 papunktį).

Be to, iÅ¡ ekspertizės akte nurodytų trÅ«kumų aiÅ¡kiai matyti, kad dalis nustatytų trÅ«kumų (pvz., nerealizuota integracija su tam tikromis sistemomis, neįgyvendintas reikalavimas importuoti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us į darbo užmokesčio skaičiavimo sistemÄ ) akivaizdžiai nėra susiję su duomenų nepateikimu ar netinkamu pateikimu ieÅ¡kovei. Pažymėtina, kad ir ekspertas teismo posėdyje nurodė, jog sistemos duomenų įvedimo problema – tai tik vienas iÅ¡ veiksnių, turėjusių įtakos sistemos funkcionavimui.

Ekspertas nurodė, kad ekspertizės akte nurodytų trÅ«kumų atsiradimÄ galėjo nulemti taip pat su sistemos nustatymais susijusios problemos, parametrų, be kita ko, ir parametrų, prie kurių vartotojas neturi prieigos, parinkimo problemos, taip pat tam tikrų nerealizuotų funkcionalumų problema (2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 1 val. 40 min. 50 sek.–1 val. 41 min. 18 sek.). Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė nepaneigė.

34. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, kad atlikta ekspertizė yra neiÅ¡sami ar kad darbo užmokesčio sistemos funkcionalumus vertinęs ekspertas stokojo reikiamos kvalifikacijos ir žinių. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atliekant teismo paskirtÄ ekspertizę, informacinių technologijų tyrimÄ atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė L. M., turinti aukÅ¡tÄ jį techninį iÅ¡silavinimÄ , teismo informacinių technologijų ekspertės kvalifikacijÄ ir 25 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä , o ekonominę ekspertizę – Å¡ios įstaigos ekspertas M. B., turintis aukÅ¡tÄ jį ekonominį (finansų) iÅ¡silavinimÄ , darbo ekonomikos, apskaitos ir finansų teismo eksperto kvalifikacijas ir 22 metų ekspertinio darbo staÅ¾Ä .

Įvertinus ekspertizės akto turinį, matyti, kad ekspertų padarytos išvados yra logiškai pagrįstos darbo užmokesčio sistemos funkcijų analize, akte yra pateikti išsamūs atsakymai iš esmės į visus pateiktus klausimus. Ekspertai neatsakė į klausimus, kurie nėra priskirti jų kompetencijai ir yra vertinamojo pobūdžio, pavyzdžiui, į klausimus, ar darbo užmokesčio sistemoje neteisingai apskaičiuotas darbo užmokestis turėtų būti vertinamas kaip neteisėtai gaunamas ar nepagrįstai sumažintas darbo užmokestis, ar naudojantis sistema vartotojui gali kilti įvairių nepatogumų, trikdžių ir pan.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindÄ abejoti atliktos ekspertizės patikimumu, neįvardino konkrečių aplinkybių, kurios, jos vertinimu, buvo netinkamai įvertintos ar visai nebuvo įvertintos eksperto. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodyti selektyviai atrinkti teismo eksperto M. B. teiginiai, iÅ¡sakyti teismo posėdyje, nepaneigia ekspertizės akte iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų pagrįstumo.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės pozicija, kad ekspertai galimai buvo Å¡aliÅ¡ki. IeÅ¡kovė, kaip galimÄ eksperto Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžiantį įrodymÄ , įvardino aplinkybę, kad ekspertas M. B., atÅ¡aukęs iÅ¡ anksto suderintÄ susitikimÄ su Å¡alių atstovais, priėmė atvykusius atsakovės atstovus ir bendravo su jais nedalyvaujant ieÅ¡kovės atstovams. Tačiau ieÅ¡kovė neneigia aplinkybės, kad ekspertas taip pat buvo surengęs nuotolinį susitikimÄ su jos atstovais, kuriame nedalyvavo atsakovės atstovai.

Tokiu bÅ«du, atliekant ekspertizę, abiem Å¡alims buvo sudarytos vienodos galimybės iÅ¡sakyti savo pozicijÄ dėl ekspertui kilusių klausimų, o iÅ¡ ekspertizės akto ir eksperto teismo posėdyje pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis buvo susipažinęs su abiejų Å¡alių pateiktais duomenimis ir argumentais, neteikdamas jokio pranaÅ¡umo nei vienai iÅ¡ jų. Pagrįstų abejonių dėl galimo ekspertų Å¡aliÅ¡kumo nekelia ir ieÅ¡kovės nurodyti teiginiai, kad ekspertai yra pavaldÅ«s Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kurio steigėjas, ieÅ¡kovės vertinimu, yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1R-312, 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras – tai įstaiga prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Aptariamų nuostatų 5 punkte nurodyta, kad Å¡ios įstaigos savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o ne Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai nurodo, kad ekspertai dėl savo darbovietės yra susiję su teismais ar atsakove ir galėtų turėti suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi.

Jokių kitų duomenų, bent tikėtinai patvirtinančių, kad ekspertizę atlikę ekspertai ar kuris nors vienas iš jų būtų suinteresuoti šios bylos baigtimi, byloje nėra pateikta.

36. Å iame kontekste pažymėtina, kad ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas, jog darbo užmokesčio sistema yra su trÅ«kumais ir neatitinka visų techninėje specifikacijoje iÅ¡keltų reikalavimų, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Pavyzdžiui, byloje yra pateiktas atsakovės 2018 m. sausio 19 d. laiÅ¡kas (3 t., b. l. 19–22), kuriame atsakovė nurodė ieÅ¡kovei, kad pradėjus vykdyti darbo užmokesčio sistemos bandomÄ jÄ eksploatacijÄ , buvo nustatytos 22 klaidos, įskaitant 19 kritinių, darbÄ stabdančių klaidų.

Å iame laiÅ¡ke taip pat nurodyta, kad kai kurios iÅ¡ užfiksuotų kritinių klaidų nėra iÅ¡taisytos nuo testavimo pradžios. 2018 m. balandžio 12 d. susitikimo protokole (3 t., b. l. 131–135) užfiksuota, kad testuojant ataskaitų formavimÄ ir siuntimÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl daugumos ataskaitų buvo nustatytos kritinės klaidos, dalis ataskaitų nebuvo testuojama, nes jų nebuvo testavusi pati ieÅ¡kovė, be pastabų kaip tinkama įvertinta tik viena iÅ¡ testuotų ataskaitų.

IÅ¡ 2018 m. gegužės 22 d. susitikimo protokolo (3 t., b. l. 17–18) matyti, kad testuojant prioritetines ataskaitas buvo nustatyta klaidų, kurios, toliau vykdant testavimÄ , bÅ«tų perkeltos į kitas ataskaitas, todėl testavimas buvo sustabdytas. Å iame protokole taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad pastebėtos klaidos nėra naujos, jos buvo nustatytos ir užfiksuotos vykdant ir ankstesnius testavimus. Darbo užmokesčio sistemos trÅ«kumai yra užfiksuoti ir byloje pateiktame bandomosios eksploatacijos metu nustatytų klaidų (trÅ«kumų) registro žurnale (prieÅ¡ieÅ¡kinio 4 priedas).

Byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡taisiusi visus darbo užmokesčio sistemos trÅ«kumus ir neatitikimus iki tol, kai atsakovė nutraukė su ja sudarytÄ sutartį.

37. IeÅ¡kovė, įrodinėdama, kad jos sukurta darbo užmokesčio sistema tinkamai veikia, pateikė UAB „Abakas“ specialisto L. R. parengtÄ iÅ¡vadÄ (6 t., b. l. 3–28), kurioje specialistas atsakė į Å¡ioje byloje ekspertams pateiktus klausimus, ir antstolio S. M. 2018 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (1 t., b. l. 132–135), kuriame užfiksuota, kaip veikia darbo užmokesčio sistema „Alga HR“. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Å¡ių ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų, kadangi nei UAB „Abakas“ specialistas, nei antstolis nevertino darbo užmokesčio sistemos versijos, esančios atsakovės ir Lietuvos teismų saugiame vidaus tinkle testinėje aplinkoje, nors, siekiant nustatyti, ar ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, yra aktualu tai, kaip veikia bÅ«tent atsakovei pateikta programos versija, o ne bet kuri kita ieÅ¡kovės turima jos versija.

38. IeÅ¡kovė Å¡iuo aspektu nurodė, kad ji objektyviai neturėjo galimybės vertinti darbo užmokesčio sistemos, esančios atsakovės vidiniame tinkle, kadangi atsakovė, nutraukusi sutartį, panaikino jai suteiktus prisijungimo kodus ir ji buvo priversta naudoti paskutinę turėtÄ programos versijÄ . Tačiau ieÅ¡kovė nepagrindė, kodėl ji nesikreipė į atsakovę su praÅ¡ymu suteikti jos pasitelktiems specialistams galimybę įvertinti pateiktos darbo užmokesčio sistemos bÅ«senÄ .

Be to, ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad specialisto iÅ¡vadoje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota darbo užmokesčio sistema buvo visiÅ¡kai analogiÅ¡ka atsakovės vidiniame tinkle esančiai programos versijai. Tuo tarpu atsakovė, dar teikdama praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę (7 t., b. l. 1–11), iÅ¡vardino konkrečias aplinkybes, keliančias abejonių dėl to, kad UAB „Abakas“ specialistas vertino analogiÅ¡kÄ jos turimai darbo užmokesčio sistemos versijÄ .

Pažymėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina ieÅ¡kovės UAB „Abakas“ pateiktos vertinti darbo užmokesčio sistemos tapatumo atsakovės vidiniame tinkle esančiai Å¡ios programos versijai, kadangi antstolis tik fiksavo ieÅ¡kovės jam rodytÄ programÄ , jis nelygino jos su atsakovės vidaus tinkle testinėje aplinkoje esančia programos versija.

39. Vertinant sutarties nutraukimo teisėtumÄ , yra reikÅ¡minga ir tai, kad pati ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pripažino, jog atsakovei buvo perduota ne galutinė darbo užmokesčio sistemos versija, kurioje nebuvo iki galo realizuoti visi pirkimo dokumentuose suplanuoti funkcionalumai. Pavyzdžiui, tokias aplinkybes ieÅ¡kovė nurodė apeliaciniame skunde, kuriame ji pažymėjo, kad darbo užmokesčio sistema nebuvo galutinai užbaigta ir dar net negalėjo bÅ«ti vertinama kaip tinkamai ar netinkamai parengta, nes nebuvo atlikta jos privaloma bandomoji eksploatacija ir nebuvo iÅ¡taisyti jos metu nustatyti trÅ«kumai (žr. apeliacinio skundo 57 punktÄ ); taip pat teismo posėdyje apklausdama ekspertÄ ieÅ¡kovė akcentavo, kad sutartis buvo nutraukta dar nesibaigus bandomajai eksploatacijai ir pateikta programa – tai tik tarpinis funkcionalumų sprendimas (pvz., 2020 m. liepos 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 17 min. 05 sek.–17 min. 16 sek.).

Tokiu bÅ«du pati ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės patvirtino, kad sutartyje nurodytų paslaugų rezultatas atsakovei nebuvo perduotas nei per Å¡alių suderintÄ grafike nustatytÄ terminÄ (2018 m. kovo 22 d.), nei iki 2018 m. birželio 27 d., kai sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta. Tačiau ieÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad sutartis nebuvo užbaigta vykdyti nustatytu laiku dėl pačios atsakovės kaltės, be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė savo veiksmais pripažino, jog ji laikėsi lankstaus požiÅ«rio į sutarties vykdymo terminus.

40. Grįsdama tokiÄ pozicijÄ , ieÅ¡kovė, visų pirma, nurodo, kad dalyvaudama atsakovės vykdytame pirkime ir teikdama pasiÅ«lymÄ , ji rėmėsi prielaidomis, jog sutartis su pirkimo laimėtoju bus pasiraÅ¡yta 2017 m. birželio 15 d. Kaip minėta, ginčo sutartis su ieÅ¡kove buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2 mėnesiais vėliau, nei, ieÅ¡kovės teigimu, ji turėjo lÅ«kestį sudaryti sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė vertina, kad atsakovė pavėlavo sudaryti su ja sutartį ir tokiu bÅ«du užkirto jai keliÄ laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokios aplinkybės ar atsakovės veiksmai sukėlė jai lÅ«kesčius, kad sutartis bus sudaryta jos nurodytu laiku. Savo ruožtu byloje esantys duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tokie lÅ«kesčiai objektyviai negalėjo bÅ«ti iÅ¡pildyti ir ieÅ¡kovei sutarties sudarymo metu tai neabejotinai buvo žinoma.

41. Nors savo procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovė nurodė (žr., pvz., ieÅ¡kinio 4 punktÄ ), kad ji pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovės vykdytame pirkime 2017 m. birželio 1 d., byloje yra pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas buvo pateiktas 2017 m. birželio 5 d. (1 t., b. l. 71), o atsakovės nustatytas terminas pasiÅ«lymams pirkime pateikti baigėsi 2017 m. birželio 6 d. (5 t., b. l. 88–91). Pirkimo sÄ lygų 12.3 papunktyje nustatyta, kad pirkimo sutartis turi bÅ«ti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau nei pasibaigs pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas – 15 dienų laikotarpis nuo praneÅ¡imo apie sprendimÄ sudaryti pirkimo sutartį iÅ¡siuntimo dienos.

Taigi, vien tik Å¡ios aplinkybė patvirtina, kad sutartis objektyviai negalėjo bÅ«ti sudaryta ieÅ¡kovės nurodytu terminu, nes tuo metu dar nebuvo pasibaigęs sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpis. IeÅ¡kovė, teikdama pasiÅ«lymÄ , turėjo bÅ«ti susipažinusi su pirkimo dokumentais, be kita ko, ir su pirkimo sÄ lygomis, todėl ji negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 2017 m. birželio 15 d., dar nesibaigus sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpiui, pirkimo sutartis jau bus pasiraÅ¡yta ir galės bÅ«ti pradėta vykdyti.

42. Pažymėtina, kad gavusi tiekėjų pasiÅ«lymus atsakovė turėjo teisės aktuose nustatyta tvarka juos įvertinti ir iÅ¡rinkti pirkimo laimėtojÄ . Todėl, pasibaigus terminui pasiÅ«lymams pateikti, atsakovė taip pat objektyviai negalėjo nedelsdama sudaryti pirkimo sutartį, juo labiau kad, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pirkime pateikto techninio pasiÅ«lymo (1 t., b. l. 140–266), vien tik Å¡is pasiÅ«lymas buvo pakankamai didelės apimties. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, vertindama tiekėjų pasiÅ«lymus, nuosekliai atliko teisės aktuose nustatytas jų vertinimo procedÅ«ras (vertino tiekėjų kvalifikacijÄ , vykdė dalyvių pasiÅ«lymų tikslinimo ir paaiÅ¡kinimo procedÅ«ras, prašė ieÅ¡kovės pagrįsti neįprastai maÅ¾Ä jos pasiÅ«lymo kainÄ ir pan.), kurios buvo užbaigtos vykdyti tik 2017 m. liepos 28 d., kai ieÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimus dėl neįprastai mažos pasiÅ«lymo kainos ir buvo paskelbti pirkimo rezultatai.

IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde neginčija Å¡ių teismo nustatytų aplinkybių ir neįrodinėja, kokius konkrečius veiksmus vykdydama vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras atsakovė atliko nepagrįstai ilgai ar kokius veiksmus delsė atlikti, ieÅ¡kovė taip pat neneigia, kad ji dalyvavo atsakovės vykdytose pasiÅ«lymų vertinimo procedÅ«rose (kaip minėta, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė teikė atsakovei neįprastai mažos kainos pagrindimÄ ). Vadinasi, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė nepagrįstai delsė ar vengė sudaryti sutartį su ieÅ¡kove ar kad ji buvo sukÅ«rusi ieÅ¡kovei lÅ«kestį, jog sutartis bus sudaryta 2017 m. birželio 15 d.

43. Kartu Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad tuo metu, kai atsakovė užbaigė pasiÅ«lymų vertinimÄ ir pateikė ieÅ¡kovei siÅ«lymÄ sudaryti sutartį, ieÅ¡kovės nurodytas terminas, kai, jos vertinimu, turėjo bÅ«ti sudaryta sutartis, jau buvo akivaizdžiai praleistas. Nepaisant to, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė sutarties sudarymo stadijoje bÅ«tų kėlusį klausimÄ , ar jai pakaks laiko sutarčiai įvykdyti, reikÅ¡tų atsakovei pretenzijas dėl to, kad ji nepagrįstai ilgai vykdė pirkimo procedÅ«ras ir delsė su ja sudaryti sutartį.

IeÅ¡kovė taip pat neatsisakė sudaryti sutartį, nors jai buvo neabejotinai žinoma, kad likęs terminas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus yra trumpesnis, nei jos lÅ«kesčius atitinkantis terminas, skaičiuojamas nuo 2017 m. birželio 15 d. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė sutartį ir pradėjo jÄ vykdyti. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė prisiėmė atsakomybę už sutarties įvykdymÄ ir rizikÄ , kad sutartis nebus įvykdyta per likusį terminÄ . IeÅ¡kovės deklaratyviai nurodytos aplinkybės, kad atsakovė vengė sudaryti sutartį jos nurodytÄ dienÄ , kurios buvo žinomos ieÅ¡kovei dar sudarant sutartį, neeliminuoja jos atsakomybės už tai, kad ji laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

44. IeÅ¡kovės atsakomybės dėl sutartyje nustatyto termino praleidimo neeliminuoja ir jos nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nepagrįstai ilgai delsė patvirtinti paslaugų teikimo grafikÄ , kadangi ieÅ¡kovė neįrodė, jog sutarties vykdymo grafikÄ buvo delsiama patvirtinti dėl atsakovės neveikimo. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė pasirašė grafikÄ tik 2017 m. rugsėjo 25 d., todėl jis faktiÅ¡kai negalėjo atitikti ieÅ¡kovės pasiÅ«lyme nurodytų terminų.

Tačiau ieÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė, kad ji nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikusi atsakovei pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkantį grafikÄ , o atsakovė be jokio pagrindo jo netikrino ar netvirtino. IÅ¡ byloje pateikto paslaugų teikimo reglamento, kurio 2 priedu yra paslaugų teikimo planas (grafikas), 1.8 papunkčio matyti, kad Å¡is dokumentas pirmÄ kartÄ atsakovei buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 21 d., tačiau atsakovė teikė dėl jo pastabas, kurias Å¡alys aptarė, Å¡is dokumentas kelis kartus buvo redaguojamas ir taisomas.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių elektroninių laiÅ¡kų (2 t., b. l. 89–91), atsakovė, tikrindama ieÅ¡kovės rengiamÄ grafikÄ , aktyviai padėjo jai parengti nustatytus reikalavimus atitinkantį dokumentÄ ir net parengė kaip pavyzdį tam tikrÄ jo fragmentÄ . Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų vertinusi, jog atsakovės pateiktos pastabos ar atliktos grafiko korekcijos yra nepagrįstos ar perteklinės ir su jomis nesutiktų, bÅ«tų reiÅ¡kusi dėl jų pretenzijas ar pastabas.

Priešingai, iš pirmiau minėtų elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovės atstovas tokias atsakovės atliktas korekcijas vertino kaip naudingas ir pagrįstas.

45. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad šalys buvo susitarusios, jog techninėje specifikacijoje nustatyti paslaugų teikimo etapai bus vykdomi lygiagrečiai, o ne nuosekliai vienas po kito, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad šalys siekė įvykdyti sutartį nustatytu laiku ir ėmėsi tam aktyvių veiksmų. Tačiau, kitaip nei vertina ieškovė, ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, kad šalims nebuvo reikšmingas sutarties įvykdymo terminas ar kad šalys siekė jį pratęsti.

Tai, kad atsakovė po sutarties įvykdymo termino pabaigos vis dar derino su ieÅ¡kove tam tikrus sutarties vykdymo klausimus, taip pat nepatvirtina, jog atsakovei nebuvo reikÅ¡mingas nustatytas jos įvykdymo terminas, bet rodo, kad atsakovė siekė sudaryti sÄ lygas kuo skubiau užbaigti darbus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl kitokių, nei nurodyta pirkimo dokumentuose, sutartyje ir grafike, terminų sutarčiai įvykdyti, bÅ«tų juos pratęsusios ir pan. Pažymėtina, kad sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei laimėjus vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , todėl Å¡alys neturėjo absoliučios diskrecijos savo nuožiÅ«ra keisti jos sÄ lygas, be kita ko, ir sÄ lygas dėl jos įvykdymo terminų.

Taigi, ieÅ¡kovės argumentai, kad dėl sutartyje nurodytų terminų praleidimo yra atsakinga pati atsakovė, kuri iÅ¡ pradžių delsė sudaryti sutartį su pirkimo laimėtoja, o vėliau – nepagrįstai ilgai nesuderino sutarties vykdymo grafiko ir tokiu bÅ«du užkirto keliÄ ieÅ¡kovei laiku įvykdyti savo prievoles, taip pat kad ieÅ¡kovė savo veiksmais akceptavo ir patvirtino lankstų požiÅ«rį į sutarties vykdymo terminÄ , yra nepagrįsti.

46. Be pirmiau aptartų aplinkybių, ieÅ¡kovė, įrodinėdama, kad sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl atsakovės kaltės, nurodė, jog atsakovė vengė su ja bendradarbiauti. Ä®rodinėdama tokiÄ pozicijÄ , ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nuolat kėlė jai naujus reikalavimus ir nepagrįstai juos keitė; nepateikė ieÅ¡kovei reikalingų duomenų (teismų struktÅ«rų, duomenų bazių ir kt.); daug kartų koregavo ir netvirtino analizės ataskaitos; nutraukė bandomÄ jÄ eksploatacijÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad ji tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau bÅ«tent nurodyti atsakovės veiksmai nulėmė tai, jog sutartis negalėjo bÅ«ti įvykdyta laiku. Ä®vertinus Å¡alių byloje pateiktus duomenis, matyti, kad tokie ieÅ¡kovės argumentai nėra pagrįsti įrodymais.

47. IeÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė neteikė jai reikalingų duomenų ir tai turėjo reikÅ¡mingos įtakos jos galimybei vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Paslaugų teikimo reglamente (žr. jo 38 psl.) nurodyta, kad pirminių duomenų, kuriuos ieÅ¡kovei turėjo pateikti atsakovė, sÄ raÅ¡as yra iÅ¡vardintas Å¡io reglamento 6 priede. Byloje esantys elektroniniai laiÅ¡kai (2 t., b. l. 79–88) patvirtina, kad atsakovė teikė ieÅ¡kovei paslaugų teikimo reglamento 6 priede nurodytus duomenis, o ieÅ¡kovė neteikė jokių pretenzijų dėl jų iÅ¡samumo, pateikimo laiko ar kokybės. IÅ¡ pateiktų laiÅ¡kų (2 t., b. l. 87–88) matyti, kad, kitaip nei nurodo ieÅ¡kovė, atsakovė pateikė jai ir duomenis apie teismų struktÅ«ras, taip pat atsakovė nurodė ieÅ¡kovei specialistÄ , su kuriuo ji turėtų konsultuotis iÅ¡kilus neaiÅ¡kumams ar poreikiui gauti iÅ¡samesnius paaiÅ¡kinimus.

Byloje pateikti elektroniniai laiÅ¡kai (4 t., b. l. 62–68) patvirtina, kad atsakovė pateikė ieÅ¡kovei dalies teismų duomenų bazių kopijas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ , sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nebÅ«tų pateikusi jai reikalingų duomenų, taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė dėl Å¡ios priežasties reikÅ¡tų atsakovei pretenzijas ar kitokio pobÅ«džio reikalavimus. IeÅ¡kovė ir apeliaciniame skunde neįrodė, kokius duomenis ji prašė pateikti, tačiau jų negavo.

Byloje yra pateiktas vos 1 elektroninis laiÅ¡kas (1 t., b. l. 54–55), kuriame ieÅ¡kovė informavo atsakovę, kad teismai nėra tinkamai pasiruošę pateikti tam tikrus jai reikiamus duomenis ir prašė tarpininkauti sprendžiant šį klausimÄ . Tačiau duomenų, kad Å¡is klausimas nebuvo iÅ¡spręstas, kad ieÅ¡kovei ir vėliau nebuvo pateikti jos laiÅ¡ke nurodyti duomenys ar kiti jai reikalingi duomenys, kad ji dar kartÄ turėjo reikÅ¡ti pretenzijas ir praÅ¡ymus dėl netinkamai teikiamų duomenų, byloje nėra.

Vien tik Å¡is laiÅ¡kas, kitų pirmiau aptartų įrodymų kontekste, pakankamai nepagrindžia, kad atsakovė visÄ sutarties vykdymo laikotarpį neteikė ieÅ¡kovei reikiamų duomenų ir sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl jos kaltės.

48. Ieškovė ne tik pakankamai nepagrindė savo teiginių, kad atsakovė nepateikė jai reikiamos informacijos, tačiau ji taip pat neįrodė, jog ji nuolat keitė darbo užmokesčio sistemai keliamus reikalavimus ar kėlė vis naujus reikalavimus. Ieškovė nenurodė konkrečių atsakovės nepagrįstai pakeistų ar iškeltų reikalavimų, taip pat nepaaiškino jų pakeitimo aplinkybių, nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (laiškų, susirinkimo protokolų ir pan.).

Pažymėtina, kad pagal sutarties 18.1 papunktį, atsakovei yra suteikta teisė, siekiant užtikrinti tinkamÄ sutarties vykdymÄ ir paslaugų teikimo tikslų įgyvendinimÄ , keisti teikiamų paslaugų turinį taip, kaip nustatyta techninėje specifikacijoje, o pagal sutarties 18.3 papunktį atsakovei yra suteikta teisė reikalauti ieÅ¡kovės be papildomo užmokesčio keisti tarpiniais paslaugų rezultatų perdavimo–priėmimo aktais priimtus rezultatus, jeigu dėl Å¡ių tarpinių rezultatų galutinių sutarties vykdymo rezultatų priėmimo metu negalės bÅ«ti užtikrintas pirkimo ir sutarties tikslo pasiekimas.

49. Atsakovės bendradarbiavimo su ieÅ¡kove stokos nepatvirtina ir ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė teikė daug pastabų ieÅ¡kovės parengtai analizės ataskaitai ar nutraukė bandomÄ jÄ eksploatacijÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės parengtas analizės dokumentas buvo daug kartų koreguojamas dėl atsakovės jam pateiktų pastabų (1 t., b. l. 57), tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovės pateiktos pastabos analizės dokumentui bÅ«tų nepagrįstos ar perteklinės. IÅ¡ byloje pateiktų elektroninių laiÅ¡kų (2 t., b. l. 94–97) matyti, kad ieÅ¡kovės pateiktame analizės dokumente buvo daug trÅ«kumų, todėl atsakovės atstovė prašė ieÅ¡kovės siųsti derinti tik iÅ¡samiai patikrintÄ ir pakoreguotÄ dokumentÄ , nes prieÅ¡ingu atveju jis ir vėl turės bÅ«ti grÄ Å¾intas taisyti.

Å ioje nutartyje jau minėta (žr. nutarties 36 punktÄ ), kad vykdant bandomÄ sias darbo užmokesčio sistemos eksploatacijas buvo nustatyta daug kritinių klaidų, dalis iÅ¡ jų buvo nustatomos ne pirmÄ kartÄ . Kadangi nustatytos klaidos persikeltų ir į kitas testuojamas ataskaitas, bandomoji eksploatacija buvo sustabdyta. Tai, kad atsakovė, identifikavusi ieÅ¡kovės parengtų dokumentų (analizės ataskaitos ir kt.) ar darbo užmokesčio sistemos trÅ«kumus, nurodė ieÅ¡kovei juos iÅ¡taisyti, o ne priėmė su trÅ«kumais teikiamo paslaugų rezultato, nepatvirtina, jog atsakovė vengė bendradarbiauti su ieÅ¡kove.

Tokios aplinkybės, prieÅ¡ingai, sudaro pagrindÄ vertinti, kad ieÅ¡kovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, teikdama netinkamai parengtus analizės dokumentus ir neiÅ¡taisydama bandomųjų eksploatacijų metu nustatytų trÅ«kumų.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga ir ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad ji objektyviai neturėjo techninių galimybių įdiegti darbo užmokesčio sistemÄ iki 2018 m. sausio 1 d., kadangi teismų reorganizavimas, taigi, ir jų struktÅ«rų parengimas, turėjo bÅ«ti įgyvendintas tik iki 2017 m. gruodžio 31 d. Informacija, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reorganizuojami teismai ir jų naudojamos darbo užmokesčio sistemos turės bÅ«ti pritaikytos prie teisinių, administracinių ir organizacinių veiklos pokyčių, buvo įvardinta techninėje specifikacijoje (žr., pvz., 2.4, 3.1.1 papunkčius), o teismų sÄ raÅ¡as iki reorganizacijos ir po jos buvo pateiktas kaip techninės specifikacijos priedas.

Todėl ieÅ¡kovė, dar teikdama pasiÅ«lymÄ , galėjo įvertinti Å¡ias aplinkybes ir negali jomis remtis, įrodinėdama, kad dėl tuo metu vykdyto ir dar nebaigto teismų reorganizavimo proceso ji neturėjo techninių galimybių įvykdyti tam tikrų savo įsipareigojimų.

51. Ä®vertinusi Å¡ioje nutarties dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį. TokiÄ iÅ¡vadÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja tai, kad, pirma, Å¡alys, sudarydamos sutartį, susitarė, jog bet kokių sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymas nustatytais terminais yra sutarties esminiu pažeidimu ir Å¡ios sÄ lygos neginčija, o ieÅ¡kovė, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, neužbaigė laiku vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, antra, byloje nėra įrodymų, kad sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl atsakovės kaltės (ieÅ¡kovė pradėjo teikti atsakovei pretenzijas dėl, jos vertinimu, netinkamo sutarties vykdymo, tik po to, kai atsakovė pateikė jai pretenzijÄ ir įspėjo apie ketinimÄ nutraukti sutartį), tačiau yra nustatyta, kad ieÅ¡kovė teikė paslaugas su trÅ«kumais, nereagavo į pateiktas pastabas, neiÅ¡taisė nustatytų darbo užmokesčio sistemos trÅ«kumų net ir atsakovei įspėjus jÄ apie galimÄ sutarties nutraukimÄ ir nustačius papildomÄ terminÄ trÅ«kumams iÅ¡taisyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant aptartoms aplinkybėms, atsakovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad sutartis artimiausiu metu galėjo bÅ«ti tinkamai įvykdyta, ir turėjo pagrindÄ jÄ nutraukti. Dėl ieÅ¡kovės pareigos atlyginti atsakovės patirtus nuostolius 52. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Sutarties 37.2 papunktyje Å¡alys taip pat susitarė, kad vienai iÅ¡ Å¡alių pažeidus sutartį, kita Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir per aptartÄ terminÄ neperdavė atsakovei tinkamai įvykdytų paslaugų rezultato. Todėl atsakovė įgijo teisę, kad bÅ«tų atlyginti jos nuostoliai, patirti dėl ieÅ¡kovės įvykdyto sutarties pažeidimo.

53. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkinęs ieškovės reikalavimus, priteisė jai 41 140 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovei už suteiktas mokymo paslaugas. Teismas vertino, kad, ieškovei nesukūrus ir neperdavus atsakovei centralizuotos darbo užmokesčio sistemos, atsakovė negali naudotis ne tik šia programa, bet ir ieškovės suteiktų mokymų paslaugų rezultatais, kurie tapo jai neaktualūs. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir nurodo, kad mokymo paslaugos buvo suteiktos galiojant sutarčiai, o atsakovė, jas priimdama, patvirtino, jog jos buvo suteiktos tinkamai, todėl, atsakovei savo iniciatyva nutraukus sutartį, jai nepagrįstai buvo priteista už mokymo paslaugas sumokėta suma.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė pati ragino jÄ suteikti mokymo paslaugas, todėl turi prisiimti rizikÄ dėl kilusių iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė neįrodė jos civilinės atsakomybės sÄ lygų, o teisėtai suteiktos mokymo paslaugos negali bÅ«ti laikomos jos atliktais neteisėtais veiksmais. Taigi, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju laikosi pozicijos, kad teismas negali pripažinti atsakovės nuostoliais sumų, sumokėtų už tinkamai atliktas paslaugas.

54. IÅ¡ byloje esančių duomenų (techninės specifikacijos, paslaugų teikimo reglamento ir kt.) matyti, kad ieÅ¡kovė, teikdama sutartyje nurodytas paslaugas, turėjo apmokyti atsakovės, teismų ir Mokymo centro darbuotojus naudotis kuriama darbo užmokesčio sistema. 2017 m. gruodžio 18 d. paslaugų rezultatų perdavimo–priėmimo akte (2 t., b. l. 73–74) Å¡alys patvirtino, kad ieÅ¡kovė laiku, tinkamai ir pagal sutartyje nurodytas sÄ lygas atliko visus su mokymų etapu susijusius darbus, nurodytus sutartyje ir techninėje specifikacijoje, ir perdavė atsakovei visus mokymų etapui priskirtus paslaugų rezultatus.

Atsakovė sutiko už suteiktas mokymų paslaugas sumokėti ieÅ¡kovei 41 140 Eur. 2017 m. gruodžio 18 d. ieÅ¡kovė iÅ¡rašė atsakovei sÄ skaitÄ už suteiktas paslaugas ir atsakovė 2017 m. gruodžio 22 d. jÄ apmokėjo (2 t., b. l. 72, 75). Tokie byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė sutartyje nustatytÄ prievolę suteikti atsakovei mokymo paslaugas, o atsakovė tinkamai už jas atsiskaitė su ieÅ¡kove. Vis dėlto Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡ios atsakovės iÅ¡laidos negali bÅ«ti vertinamos kaip jos patirti nuostoliai.

55. Pažymėtina, kad ieškovės pareiga surengti mokymus atsakovės darbuotojams nebuvo savitikslė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie mokymai buvo organizuoti siekiant suteikti centralizuotos darbo užmokesčio sistemos naudotojams žinių, reikalingų dirbant su konkrečia ieškovės pagal sutartį turėta sukurti ir įdiegti darbo užmokesčio sistema. Tačiau ieškovė, nors ir tinkamai suteikė atsakovei mokymo paslaugas, neatliko laiku kitų savo įsipareigojimų, t. y. sutartyje nustatytais terminais ir tvarka neperdavė atsakovei tinkamai įdiegtos sistemos, su kuria galėtų dirbti mokymų etape atitinkamų žinių įgiję darbuotojai.

Todėl atsakovės išlaidos, patirtos atsiskaitant už ieškovės organizuotus mokymus, pagrįstai buvo pripažintos jos patirtais nuostoliais, atsiradusiais dėl to, kad ieškovė tinkamai neįvykdė kitų savo sutartinių įsipareigojimų. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl patirtų išlaidų, nes ji skubino ieškovę suteikti šias paslaugas nelaukiant, kol darbo užmokesčio sistema bus iki galo parengta ir perduota atsakovei.

Terminas, kai turėjo būti įvykdyti darbuotojų mokymai, buvo aptartas šalių suderintame paslaugų grafike, kuriame buvo nurodyta, kad mokymų etapas turėjo būti vykdomas nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d.

56. Pirmosios instancijos teismas, be pirmiau minėtų nuostolių, priteisė atsakovei ir 14 878,80 Eur sumÄ , kuriÄ atsakovė sumokėjo (turėjo sumokėti) pagal jos ir UAB „Stekas“ sudarytas sutartis. Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovei nurodytu terminu neįdiegus centralizuotos darbo užmokesčio sistemos, atsakovei kilo poreikis užtikrinti, kad įstaigos ir toliau galėtų naudoti iki tol naudotÄ darbo užmokesčio apskaitos programÄ , todėl ji turėjo sudaryti sutartis su UAB „Stekas“.

Ä®vertinęs tai, kad atsakovė reiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti jai, be kita ko, ir bÅ«simus pagal jos ir UAB „Stekas“ 2018 m. balandžio 11 d. bei 2018 m. gegužės 25 d. sudarytas sutartis turimus patirti nuostolius, teismas priteisė atsakovei jos praÅ¡omÄ sumÄ . IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo vertinimu, kad nurodyta suma sudaro atsakovės patirtus nuostolius, teigia, jog sutartys su UAB „Stekas“ buvo sudarytos laikotarpiu, kai galiojo ginčo sutartis ir su ieÅ¡kove nebuvo derinamas sprendimas sudaryti tokias sutartis.

Ieškovė taip pat nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog reikalaujamos sumos yra pagrįstos ir buvo sumokėtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokiais ieškovės argumentais galima sutikti tik iš dalies.

57. Kaip minėta pirmiau, ieÅ¡kovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo įdiegti darbo užmokesčio sistemÄ iki 2018 m. sausio 1 d., užbaigti jos bandomÄ jÄ eksploatacijÄ iki 2018 m. kovo 1 d. ir iki 2018 m. kovo 22 d. perduoti atsakovei paslaugų rezultatÄ , tačiau neįvykdė savo įsipareigojimų nustatytais terminais. IÅ¡ byloje esančių duomenų (ekspertizės iÅ¡vados, Å¡alių laiÅ¡kų ir kt.) matyti, kad techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus atitinkanti ir tinkamai funkcionuojanti darbo užmokesčio sistema nebuvo perduota atsakovei net ir jai nutraukus sutartį.

Dėl šios priežasties, atsakovė, siekdama, kad įstaigoms ir toliau būtų užtikrinta galimybė naudotis iki tol eksploatuota darbo užmokesčio apskaitos programa „Stekas-Alga“, sudarė su UAB „Stekas“ 2 sutartis: 1) 2018 m. balandžio 11 d. atsakovė ir UAB „Stekas“ sudarė darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ priežiūros, atnaujinimo ir programos vartotojų konsultavimo paslaugų pirkimo sutartį, kurios kaina – iki 10 986,80 Eur (3 t., b. l. 87–95); 2) 2018 m. gegužės 25 d. atsakovė sudarė darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ duomenų bazių perkėlimo ir sujungimo sutartį, kurios kaina sudaro 3 872 Eur (3 t., b. l. 71–80).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų tinkamai ir laiku įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir parengusi sutarties objektu esančiÄ centralizuotÄ darbo užmokesčio sistemÄ , atsakovei nekiltų poreikis sudaryti pirmiau minėtų sutarčių ir ji iÅ¡vengtų Å¡ių papildomų iÅ¡laidų. Todėl pagal Å¡ias sutartis atsakovės patirtos iÅ¡laidos pagrįstai buvo vertinamos kaip jos patirti nuostoliai, nulemti ieÅ¡kovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

58. Byloje pateiktas UAB „Stekas“ 2018 m. birželio 20 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, 2018 m. birželio 28 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita ir atsakovės mokėjimÄ patvirtinantis dokumentas (3 t., b. l. 67–70) pagrindžia, kad UAB „Stekas“ suteikė atsakovei 2018 m. gegužės 25 d. darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ duomenų bazių perkėlimo ir sujungimo sutartyje nurodytas paslaugas, o atsakovė su ja atsiskaitė. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie atsakovės nuostoliai (3 872 Eur) yra faktiÅ¡kai patirti ir pagrįsti įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė Å¡ias iÅ¡laidas atsakovei.

Atsakovė taip pat prašė priteisti jai 10 986,80 Eur sumÄ pagal 2018 m. balandžio 11 d. darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ priežiÅ«ros, atnaujinimo ir programos vartotojų konsultavimo paslaugų pirkimo sutartį. Atsižvelgdama į tai, kad nurodytos paslaugos reiÅ¡kiant reikalavimus teisme jai vis dar buvo teikiamos, atsakovė prašė Å¡ias iÅ¡laidas vertinti kaip jos bÅ«simas iÅ¡laidas. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Å¡ios sutarties galiojimas pasibaigė, o atsakovės pagrįstos pagal Å¡iÄ sutartį patirtos iÅ¡laidos buvo mažesnės, nei sutartyje nurodyta didžiausia pagal jÄ mokėtina suma.

59. Aptariamos sutarties 2.1 papunktyje, kaip minėta, yra nustatyta, kad Å¡ios sutarties vertė yra iki 10 986,80 Eur, sutarties 2.2 papunktyje iÅ¡vardintos konkrečių pagal sutartį galimų suteikti paslaugų kainos, o sutarties 2.5 papunktyje reglamentuota, kad vykdytojui yra mokama už faktiÅ¡kai ir tinkamai suteiktas kokybiÅ¡kas paslaugas. Sutarties 1.3 papunktyje nurodyta, kad paslaugos yra teikiamos 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Byloje yra pateiktos UAB „Stekas“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos, suteiktų paslaugų ataskaitos ir mokėjimÄ patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 81–86; 4 t., b. l. 104–107; 10 t., b. l. 138–141), iÅ¡ kurių matyti, kad, vykdydama sutartį, atsakovė turėjo sumokėti UAB „Stekas“ 3 832,68 Eur: 1) 1 318,90 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. suteiktas paslaugas; 2) 877,25 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 29 d. suteiktas paslaugas; 3) 765,33 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. suteiktas paslaugas; 4) 871,20 Eur už laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios sutarties galiojimas jau yra pasibaigęs ir byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės iÅ¡laidas už visus sutarties galiojimo laikotarpius, atlyginant atsakovės patirtus nuostolius, jai turėtų bÅ«ti priteista jos realiai patirtų iÅ¡laidų pagal Å¡iÄ sutartį sumÄ , o ne jos praÅ¡oma priteisti didžiausia pagal sutartį mokėtina 10 986,80 Eur suma. Pasibaigus aptariamai sutarčiai, 2018 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė ir UAB „Stekas“ sudarė naujÄ darbo užmokesčio apskaitos programos „Stekas-Alga“ priežiÅ«ros, atnaujinimo ir programos vartotojų konsultavimo paslaugų pirkimo sutartį, kurios vertė sudaro iki 50 699 Eur (10 t., b. l. 142–151), tačiau atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė reikalavimų dėl pagal Å¡iÄ sutartį patirtų nuostolių (esamų ar bÅ«simų) atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 60. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pagrįstai konstatavo, jog ji įgijo teisę į nuostolių, patirtų ieÅ¡kovei netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, atlyginimÄ . Tačiau teismas nevisiÅ¡kai tinkamai nustatė atsakovės patirtų nuostolių sumÄ . Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisiant atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 48 844,68 Eur (41 140 Eur + 3 872 Eur + 3 832,68 Eur).

61. Pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas perskirsto Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ir paskirsto jų iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės 178 439,37 Eur nuostoliams atlyginti, todėl pirmosios instancijos teismas, tenkinęs prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies (tenkinęs 31 proc. reikalavimų), priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 717 Eur žyminio mokesčio ir 2 476,66 Eur sumÄ , sumokėtÄ už atliktÄ ekspertizę.

Å ia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , buvo tenkinti 27 proc. atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl jai priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės 624,51 Eur (2 313 Eur x 27 proc.) žyminio mokesčio ir 2 157,09 Eur (7 989,24 Eur x 27 proc.) už byloje atliktÄ ekspertizę. Atsakovei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 2 781,60 Eur (624,51 Eur + 2 157,09 Eur).

62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo tenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovė įgijo teisę, kad proporcingai atmestų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai bÅ«tų atlygintos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovės 21 206 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė grindė advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 17 d. ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. sÄ skaitomis bei jų apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais, advokato D. Č. kontoros 2018 m. rugsėjo 26 d. sÄ skaita ir jos apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais, antstolio S. M. sÄ skaita ir jos apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais.

IÅ¡ paslaugų ataskaitos, pateiktos kartu su 2018 m. liepos 17 d. sÄ skaita, matyti, kad teisinės paslaugos, dėl kurių buvo iÅ¡raÅ¡yta Å¡i sÄ skaita, buvo teikiamos ikiteisminėje ginčo stadijoje ir rengiant ieÅ¡kinį. Kadangi ieÅ¡kinys buvo atmestas, pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ ieÅ¡kovės sumokėta 14 204,83 Eur suma nepriteisiama. IeÅ¡kovei taip pat nepriteisiama 605 Eur suma, sumokėta antstoliui S. M., kadangi suteiktos paslaugos buvo susijusios su ieÅ¡kinyje keliamais reikalavimais.

63. IeÅ¡kovė, teikdama 2018 m. rugpjūčio 9 d. sÄ skaitÄ , pagal kuriÄ ji sumokėjo 346,97 Eur, ir 2018 m. rugsėjo 26 d. sÄ skaitÄ , pagal kuriÄ buvo sumokėta 6 050 Eur, nedetalizavo, už kokias konkrečias teisines paslaugas ji atsiskaitė pagal Å¡iuos mokėjimo dokumentus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės byloje atlikti procesiniai veiksmai buvo susiję ne tik su jos pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais, tačiau ir su atsakovės pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu: ieÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, triplikÄ .

Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7 punktÄ , apskaičiuojant ieÅ¡kovei atlygintinas iÅ¡laidas už pirmiau nurodytas suteiktas teisines paslaugas, turi bÅ«ti taikomas 2018 m. pirmÄ jį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 895,20 Eur.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.16 papunkčiais, už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ ieÅ¡kovei priteistina suma sudaro 2 238 Eur (895,20 Eur x 2,5), už tripliko parengimÄ â€“ 1 342,80 Eur (895,20 Eur x 1,5), už atsiliepimo į praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones parengimÄ â€“ 358,08 Eur (895,20 Eur x 0,4). IeÅ¡kovės atstovas taip pat dalyvavo 2018 m. spalio 23 d., 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. rugsėjo 16 d. vykusiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudarė 5 val. 15 min.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ieÅ¡kovės atstovas, buvo sprendžiami su ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu susiję klausimai, kaip ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, susijusios su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, vertintina 1/2 dalis pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį ir 9 punktÄ apskaičiuotos 447,60 Eur (895,20 Eur x 5 val. x 0,1) sumos, t. y. 223,80 Eur (447,60 Eur / 2). Bendra su prieÅ¡ieÅ¡kiniu susijusių ieÅ¡kovės iÅ¡laidų suma sudaro 4 162,68 Eur (2 238 Eur + 1 342,80 Eur + 358,08 Eur + 223,80 Eur), todėl tenkinus 27 proc. atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovei priteistini 73 proc.

Å¡ios sumos, t y. 3 038,76 Eur (4 162,68 Eur x 73 proc.) 64. Teikdama apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė sumokėjo 1 215 Eur žyminio mokesčio – 150 Eur už reikalavimÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys, ir 1 065 Eur už reikalavimÄ panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinį ir tenkino iÅ¡ dalies prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisdamas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 55 998,80 Eur.

Å ia nutartimi tenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir atsakovei priteistinų nuostolių sumÄ sumažinus iki 48 844,68 Eur, ieÅ¡kovei, proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio daliai (13 proc.), iÅ¡ atsakovės priteisiama 138,45 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už Å¡iÄ apeliacinio skundo dalį.

65. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jos bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti jai 5 445 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė grindžia 2020 m. spalio 9 d. sÄ skaita, 2020 m. spalio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymais. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausiÄ priteistinÄ atlyginimÄ už ieÅ¡kovės pateiktÄ apeliacinį skundÄ , yra taikomas 1,7 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Å iuo atveju taikytinas 2020 metų antrÄ jį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris sudarė 1 398,50 Eur, todėl didžiausia ieÅ¡kovei už apeliacinio skundo parengimÄ priteistina suma sudaro 2 377,45 Eur (1 398,50 Eur x 1,7). Byloje nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo rekomenduojamos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų skaičiavimo tvarkos, todėl vertintina, kad ieÅ¡kovei už apeliacinio skundo parengimÄ priteistina suma sudaro 2 377,45 Eur.

Kadangi ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kinys, nebuvo tenkintas, o jos reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies buvo tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, buvo tenkintas 13 proc., ieÅ¡kovei priteistina 154,53 Eur (2 377,45 Eur / 2 x 13 proc.) atstovavimo iÅ¡laidų. Bendra ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina suma už bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme sudaro 292,98 Eur (138,45 Eur + 154,53 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti atsakovei Nacionalinei teismų administracijai (juridinio asmens kodas 188724424) iÅ¡ ieÅ¡kovės individualios įmonės „Edrana Baltic“ (juridinio asmens kodas 124492283) 48 844,68 Eur (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 68 ct) nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (48 844,68 Eur) nuo 2018 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 781,60 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti ieÅ¡kovei individualiai įmonei „Edrana Baltic“ (juridinio asmens kodas 124492283) iÅ¡ atsakovės Nacionalinės teismų administracijos (juridinio asmens kodas 188724424) 3 038,76 Eur (tris tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 76 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. GrÄ Å¾inti atsakovei Nacionalinei teismų administracijai (juridinio asmens kodas 188724424) 10,76 Eur (deÅ¡imt eurų 76 ct) už ekspertizę iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos.

Pripažinti, kad ieÅ¡kovės individualios įmonės „Edrana Baltic“ duomenys apie sutarties pagrindu sukurtÄ programinę įrangÄ , techninę dokumentacijÄ , algoritmus, ryÅ¡ius yra nevieÅ¡a bylos medžiaga. Pripažinti, kad atsakovės Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. liepos 12 d. raÅ¡tu Nr. 4R-1109-(1.28) pateikti duomenys, esantys atskiroje laikmenoje, susiję su atsakovės personalu, jų valdymu, darbo užmokesčio skaičiavimu ir asmens duomenimis, yra nevieÅ¡a bylos medžiaga.“ Priteisti ieÅ¡kovei individualiai įmonei „Edrana Baltic“ (juridinio asmens kodas 124492283) iÅ¡ atsakovės Nacionalinės teismų administracijos (juridinio asmens kodas 188724424) 292,98 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du eurus 98 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Vilija Mikuckienė Aldona Tilindienė