2021-01-27 Nr. AB-2064-3-62-3-01147-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-146-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01147-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 2-71 „Dėl pripažinimo P. V. padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI) grąžinti P. V. į Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas; 3) priteisti P. V. iš Kauno TI vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos nuo 2017 m. gegužės 5 d. Įsakymas parengtas atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8-437 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėjo P. V. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje visi jam inkriminuojami pažeidimai buvo galimai padaryti nuo 2014 m. kovo 7 d. iki 2016 m. liepos 25 d., dėl ko tarnybinė nuobauda jam paskirta praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo galimai padarytų nusižengimų padarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, pareiškėjo nuomone, tai pakankamas pagrindas panaikinti tokį atsakovo Įsakymą, kuriuo ši nuobauda buvo paskirta. Pareiškėjas teigė, kad Išvadoje nepagrįstai konstatuojama, jog jis tyčia padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus, nustatytus IV dalyje, V dalies 1, 2, 3, 8 pastraipose, nes Išvados IV dalyje nurodyti pažeidimai tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos nebuvo savarankiškai tirti, o remiamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. KS-19 „Dėl P. V.“, kaip turinčiu prejudicinę galią, tačiau šis sprendimas buvo dar neįsigaliojęs. Be to, Išvados V dalies 1, 2, 3, 8 pastraipose nėra nurodyti jokie pareiškėjo galimai padaryti pažeidimai. Išvadoje konstatuojama, kad P. V. aplaidžiai padarė tarnybinius nusižengimus nustatytus V dalies 4, 5, 6, 7 pastraipose ir VI dalyje, tačiau Išvados V dalies 4, 5, 6, 7 pastraipose jokie jo galimai padaryti pažeidimai nėra konstatuoti.

3. Pareiškėjas teigė, kad Išvados V dalyje konstatuojami pažeidimai paremti išimtinai prielaidomis ir nesiremiant objektyviais duomenimis. Tyrimas buvo atliktas šališkai, pareiškėjo veiksmus vertinant atsietai nuo kitų komisijos narių veiksmų, net nebandant individualizuoti kiekvieno pirkimų komisijos nario veiksmų ir galimos kaltės dėl galimai padarytų pažeidimų. Visuose Išvados V dalies punktuose (nuo 1-ojo iki 8-ojo imtinai) teigiama, kad P. V. vykdė pirkimus tiesiogiai ir neįtraukdamas kitų komisijos narių. Šie teiginiai neatitiko tikrovės, nes kiekvieno pirkimo atveju buvo įforminti pirkimo procedūrų dokumentai, kuriuos pasirašė pirkimo procedūras vykdę pirkimo komisijos nariai, jų veiksmai fiksuoti prisijungiant prie Centralizuotos viešųjų pirkimų informacinės sistemos. Išvadoje išimtinai remiamasi asmenų, kurie galimai padarė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, parodymais, kurie nebuvo patvirtinti kitais duomenimis.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvadoje nurodoma, jog 2017 m. kovo 20 d. iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) gautas raštas Nr. S-516-(1.2) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo“, kuriuo Kauno TI administracijai buvo pateiktas VTEK 2017 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. KS-19 „Dėl P. V.“ bei 2017 m. balandžio 6 d. Kauno TI gavo raštą Nr. 4S-1105 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos“, kuriuo Kauno TI administracijai buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-1. Patikslintas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą P. V. buvo surašytas 2017 m. balandžio 18 d., duomenų apie atskirų tarnybinių patikrinimų pradėjimą dėl minimais raštais pateiktos informacijos nebuvo. Pareiškėjo tvirtinimu, atliekant tarnybinį patikrinimą bei skiriant tarnybinę nuobaudą buvo grubiai pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. Nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 ir 7 punktų nuostatos.

5. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Išvados VI dalyje daromomis išvadomis, kurios nepagrįstos ir neparemtos tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis. Pareiškėjo teigimu, Išvados VI dalies teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti ir neparemti jokia įrodomąja medžiaga, o tokie teiginiai, kad vidinio struktūrinio padalinio susirinkimo metu asmuo gali elgtis „savanaudiškai“ ar „sumenkinti įvaizdį įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų akyse“, „sukelti visuomenės abejonių dėl įstaigos“ ir pan. yra prieštaraujantys net sveikai logikai. Pareiškėjas tvirtino, kad Išvados teiginys, jog visų Kauno TI darbuotojų parodymai, kad P. V. elgėsi nederamai savo darbuotojų atžvilgiu yra vienodi ir nešališki, prieštarauja patikrinimo medžiagoje esantiems duomenims ir Išvadoje išdėstytoms aplinkybėms. Išvadoje šališkai vertinami minimo susirinkimo dalyvių paaiškinimai, nes N. J., L. R., L. K., V. S., V. V. pateiktuose paaiškinimuose nenurodė didžiosios dalies Išvadoje konstatuojamų aplinkybių, o pareiškėjo neva pasakytus necenzūrinius žodžius nurodė tik darbuotojai, kuriems buvo išsakyta kritika ir iš kurių buvo pareikalauta tinkamai vykdyti jo teisėtus nurodymus. Išvadoje nebuvo motyvuojama, remiantis kokiais argumentais buvo remiamasi A. Z., A. G., V. P., S. K., A. R. pateiktais paaiškinimais ir dėl kokių motyvų nesiremiama N. J., L. R., L. K., V. S., V. V. pateiktais paaiškinimais, kurie patvirtino, kad 2017 m. vasario 9 d. Kauno TI Ūkio skyriaus darbuotojų susirinkimas vyko nepažeidžiant etikos normų.

6. Pareiškėjas teigė, kad Išvados VI dalies teiginys, jog jis pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4, ir 8 punktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos principų reikalavimus, nepagrįstas, nes nenurodoma, kokiais būtent veiksmais pareiškėjas juos pažeidė. Toks konstatavimas užkerta jam kelią į gynybą, nes pareiškėjas nesuprato kuo buvo kaltinamas. Būtent neįvardijama kokiais veiksmais 2017 m. vasario 9 d. jis galėjo pažeisti VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 4 punkte numatytus principus. Taip pat Išvadoje nebuvo įvardijama būtent kokias konkrečiai šių principų nuostatas jis pažeidė. Atsižvelgiant į surinktą patikrinimo medžiagą ir Išvadoje išdėstytus argumentus, pareiškėjo teigimu, nebuvo galima įžvelgti net teorinės šių principų pažeidimo galimybės. Dėl VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto pažeidimo, Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjo elgesys nėra pavyzdingas, tačiau nenurodoma, kuo nepavyzdingumas pasireiškė, Išvadoje nenurodoma, būtent kokiais savo veiksmais, kokias konkrečias pavyzdingumo principo nuostatas pareiškėjas galėjo pažeisti 2017 m. vasario 9 d. vykusio susirinkimo metu.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Išvados VI dalyje konstatuojama, jog jis pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus, tačiau neįvardijama kokių būtent žmogaus teisių ar laisvių jis negerbė, ar kuo pasireiškė jo netarnavimas visuomenės interesams. Pareiškėjas nesutiko su Išvados VI dalyje konstatuotomis aplinkybėmis, kad jis pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.1, 5.1, 9.2, 9.5 ir 9.7 punktuose nurodytus principus, nes nenurodoma kokiais veiksmais jis galėjo padaryti šiuos pažeidimus, be to šie teiginiai buvo nepagrįsti ir neparemti įrodymais.

8. Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad jis pažeidė Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-53, 4 ir 6.9 punktų reikalavimus, nes šie teiginiai nebuvo pagrįsti ir prieštaraujantys teisės normų struktūros ir taikymo principams.

9. Pareiškėjo teigimu, visoje Išvadoje nenurodoma kokiais būtent veiksmais jis padarė jam inkriminuojamus konkrečių teisės normų pažeidimus, didžiąja dalimi atvejų nenurodoma pažeidimų padarymo data, nenurodoma, kokiais įrodymais grindžiamas kiekvienas konkretus pažeidimas, nenurodoma kokios yra galimai padarytų pažeidimų pasekmės, nesiejami atlikti veiksmai su kilusiomis pasekmėmis, nenustatinėjamas priežastinis ryšys, nepasisakoma, kuo grindžiama pareiškėjo kaltė, tuo užkertamas jam kelias į gynybą ir jis negalėjo suprasti kokių konkrečiai neteisėtų veiksmų atlikimu buvo kaltinamas.

10. Atsakovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas Kauno TI dirbo Ūkio skyriaus vedėjo pareigose nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. Stodamas į tarnybą pareiškėjas pateikė privačių interesų deklaraciją, tačiau nedeklaravo, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, taip pat, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra susijusi su UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), kartu teikė Kauno TI paslaugas ir prekes.

12. Atsakovo teigimu, Kauno TI komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, pripažindama P. V. padarius tarnybinį nusižengimą ir siūlydama skirti pastarajam tarnybinę nuobaudą, rėmėsi komisijos atlikto tyrimo metu surinktų įrodymų visuma – viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijomis, viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokolais, pirkimų dokumentais, asmenų paaiškinimais, Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta Ataskaita, surinkta papildoma dokumentacija ir kitais surinktais įrodymais. Taip pat rėmėsi ir VTEK išvadoje nustatytais neginčijamais duomenimis bei nustatytais faktais, kurių pareiškėjas savo skunde neginčijo, t. y., kad pareiškėjas vizavo UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas sąskaitas – faktūras už suteiktas šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugas, dalyvavo ir nenusišalino nuo Kauno TI vykdyto viešojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugų pirkimo veiksmų ir 2015 m. kovo 20 d. sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašymo ir vykdymo procedūrų, savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) siejančio ryšio. Taip pat nebuvo ginčijamas faktas, kad pareiškėjas nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimo nedelsiant informuoti įstaigos vadovą dėl jo tarnyboje kilusios viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos. Vertindamas faktą, kad pareiškėjas viešojo pirkimo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir nesiėmė veiksmų dėl iškilusios viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto situacijos, atsakovas teigė, kad pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia iš savanaudiškų paskatų, siekdamas materialinės naudos UAB (duomenys neskelbtini) ir būnant jos akcininku – sau.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Išvados V dalies 1, 2, 3 ir 8 pastraipose nėra nurodyti jokie jo galimai padaryti nusižengimai, neatitiko tikrovės. Iš Išvados buvo matyti, kad pareiškėjui nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. dirbant Kauno TI Ūkio skyriaus vedėju buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai per 2015–2016 m. atliekant viešuosius pirkimus ir jų procedūras Kauno TI. Toliau minimos dalies pastraipose yra išvardinti konkretūs tikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Pareiškėjo pažeidimus vykdant viešuosius pirkimus liudijo aplinkybės ir faktai, nustatyti išnagrinėjus viešųjų pirkimų komisijos posėdžius, apklausus viešųjų pirkimų komisijos narius, surinkus dokumentinę medžiagą, apklausus kitus asmenis susijusius su viešaisiais pirkimais ir surinkus kitus įrodymus. Išvadoje yra nurodyta, jog 2017 m. balandžio 24 d. – 2017 m. gegužės 3 d. laikotarpiu buvo gauti Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos buvusių narių: V. B., M. M., P. B., K. B. ir sekretorės N. J. paaiškinimai, kuriais remiantis buvo nustatyta ir patvirtinta, kad pareiškėjas pats vienas vykdydavo viešuosius pirkimus ir jų procedūras su Viešųjų pirkimų komisijos sekretorės N. J. pagalba. Nustatyta, kad Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos darbas pareiškėjo buvo organizuojamas fiktyviai ir neįtraukiant į tai kitų Viešųjų pirkimų komisijos narių. Visus prisijungimo kodus prie CVPIS (Centralizuotos viešųjų pirkimų informacinės sistemos) turėdavo N. J., kuri vykdydama pareiškėjo nurodymus, surašydavo dokumentus taip, kaip reikalaudavo pareiškėjas. Pareiškėjas tikrindavo pirkimo paraiškoje pateiktus kandidatus dalyvauti pirkime ir nurodydavo, kuriuos įtraukti į kviečiamų dalyvauti pirkime sąrašus. Realiai Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai nevykdavo, tačiau, kad nebūtų pažeisti nustatyti teisės aktų reikalavimai, pareiškėjas liepdavo parengti visą posėdžių dokumentaciją. Taip pat jo paliepimu po „įvykusių posėdžių“ būdavo surenkami ant protokolų komisijos narių parašai.

14. Atsakovas pažymėjo, kad visų išvardintų buvusių Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos narių ir asmenų organizavusių viešuosius pirkimus tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo išskirtas ir vadovaujantis 2017 m. birželio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8-561 bei Kauno TI direktoriaus 2017 m. liepos 20 d. įsakymais Nr. 2-118 ir Nr. 2-119 buvusiems Kauno TI viešųjų pirkimų komisijos nariams ir kitiems asmenims buvo skirtos tarnybinės ir drausminės nuobaudos.

15. Kauno TI akcentavo, kad pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą sudarė daugybiniai epizodai. Šis požymis rodė, kad kai kurie pažeidimai buvo įgavę nuolatinį (sisteminį) pobūdį. Padaryti pažeidimai buvo susiję su svarbia biudžetinės įstaigos veikla – viešaisiais pirkimais ir racionaliu įstaigos lėšų panaudojimu bei personalo valdymu. Apibendrinant Kauno TI teigė, kad pareiškėjo padaryti sisteminiai pažeidimai nebuvo mažareikšmiai ir padaryti sukeliant valstybei didelę žalą – supainiojant viešuosius ir privačiuosius interesus ir neracionalų Kauno TI lėšų panaudojimą bei diskredituojant valstybės tarnautojo vardą. Pareiškėjas ne tik netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, bet ir šiurkščiai, ir nekompetentingai vykdė savo pareigas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, viešųjų pirkimų ir personalo valdymo srityse. Išvadoje vertinant pareiškėjo, padariusio tarnybinius nusižengimus, veiksmus apibendrinama, kad dauguma tarnybinio nusižengimo veikų padarytos tyčia.

16. Atsakovo teigimu, pareiškėjo neteisėtas elgesys sumenkino ir sukompromitavo pasitikėjimą bausmių vykdymo sistemos skaidrumu ir patikimumu, taip pat atsparumu korupcijai, ir tuo sumenkino visos bausmių vykdymo sistemos autoritetą. Kauno TI nuomone, šios pasekmės yra itin negatyvios ir menkinančios Kalėjimų departamento gerą vardą ir prestižą, menkinančios valstybės tarnybos reputaciją ir diskredituojančios gerą valstybės tarnautojo vardą. Išvados 3 straipsnio 3.1. papunktyje yra konstatuota, kad P. V. tyčia padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus, nustatytus IV dalyje, V dalies 1, 2, 3, 8 pastraipose. Atsakovo vertinimu, Kauno TI direktorius, priimdamas sprendimą dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo, galėjo remtis minėtais faktais ir jais motyvuoti savo sprendimą, todėl padarė išvadą, kad komisijos nustatytų aplinkybių visiškai pakanka teigti, jog pareiškėjas padarė šiurkščius tarnybinius nusižengimus, ir tuo remdamasis įstaigos vadovas pagrįstai skyrė nuobaudą – atleidimą iš darbo.

17. Atsakovas nesutiko, kad nuobauda pareiškėjui paskirta praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų 6 mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai STT tyrė R. K. pateiktą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, ir 2016 m. gruodžio 21 d. Nutarimu atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą, klausimą dėl kitokios atsakomybės formos taikymo perdavė nagrinėti kompetentingoms institucijoms, būtent šių institucijų atlikti tyrimo veiksmai vertintini kaip kompetentingos institucijos patikrinimas ir sąlygojantys 3 metų termino, skirti tarnybinę nuobaudą, taikymą. Dėl šios priežasties visiems tarnybiniams nusižengimams buvo taikomas 3 metų terminas (skaičiuojant atgal nuo skundžiamo Įsakymo, jis nebūtų praleistas visiems veiksmams, padarytiems po 2014 m. gegužės 5 d.). Dėl šios priežasties, atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, jog visais atvejais turėjo būti taikomas naikinamasis 6 mėnesių terminas, nepagrįstas ir atmestinas.

18. Atsakovas nurodė, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, pareiškėjas savo kaltės visiškai nepripažino ir dėl pateiktų įtarimų buvo linkęs perkelti savo atsakomybės naštą kitiems asmenims. Kauno TI pažymėjo, kad pareiškėjas dirbo Kauno TI, užėmė skyriaus vedėjo pareigas, buvo valstybės tarnautojas, todėl jo tarnybinei veiklai ir elgesiui buvo keliami aukštesni reikalavimai ir atitinkamai taikomi aukštesni veiklos atsakomybės standartai.

19. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad tarnybinis patikrinimas dėl P. V. veiksmų buvo pradėtas atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Kalėjimų departamento direktorės Ž. M., laikinai einančio Kauno TI direktoriaus pareigas E. K. ir Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo P. V. galimus šiurkščius tarnybinius nusižengimus ir kitas nurodytas faktines aplinkybes. Visos šios aplinkybės buvo išdėstytos komisijos 2017 m. vasario 15 d. pranešime bei 2017 m. balandžio 18 d. patikslintame pranešime apie tarnybinį nusižengimą. Atsakovo nuomone, iš pateikiamos tarnybinio tyrimo išvados ir kitų dokumentų turinio galima teigti, kad pareiškėjui nuobauda – atleidimas iš darbo, skirta komisijai visapusiškai tyrimo metu išnagrinėjus surinktus įrodymus.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu, pripažinus, kad pareiškėjas, iki 2017 m. vasario 10 d. ėjęs Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 punktų reikalavimus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 9 punktų reikalavimus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVT įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1, 2, 5 dalių, 85 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies nuostatas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos taisyklės), 2.1., 2.2., 2.3., 4.2., 4.3., 4.4., 5.1., 5.2., 6.1., 6.3., 9.2., 9.5., 9.7. papunkčiuose nurodytų principų reikalavimus, Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-53 „Dėl Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 4 punkto, 6.9, 7.5, 7.9 papunkčių reikalavimus, P. V. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos nuo 2017 m. gegužės 5 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 177 straipsniu ir atsižvelgiant į Išvadą.

22. Teismas nustatė, kad:

21.1. P. V. 2014 m. rugpjūčio 12 d. Kauno TI direktoriaus įsakymu priimtas į Ūkio skyriaus vedėjo pareigas nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d., o nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas ėjo ir Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas.

21.2. 2017 m. vasario 3 d. viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad P. V., būdamas Kauno TI Ūkio skyriaus vedėju ir Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, proteguodavo viešuosiuose pirkimuose ir paslaugų teikimo sutartyse tam tikras įmones, neskaidriai vykdė viešuosius pirkimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir galimai vykdė korupcinio pobūdžio veiką, sudarydamas atitinkamas sąlygas laimėti konkursus ir paslaugų pirkimus minėtoms įmonėms, Kauno TI direktoriaus 2017 m. vasario 10 įsakymu Nr. 1-36 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir komisijos sudarymo Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėjo P. V. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“ sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) ir buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas.

21.3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 7 punkto nuostatomis 2017 m. vasario 15 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11-760. Pranešime nurodyta pirmiau išdėstyta viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija ir teigiama, kad savo elgesiu Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjas P. V. galimai pažeidė šias įstatymų ir teisės aktų normas: VTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9, ir 10 punktus; VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalį; Etikos taisyklių 2.2., 2.3., 2.4., 3.2., 3.3., 4.1., 4.2., 4.3., 4.4., 4.5., 5.1., 5.2., 5.3., 6.1., 6.3, 7.1., 7.3. ir 9.3. papunkčius; Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 1-105, 7 punktą; Viešųjų pirkimų organizavimo ir kontrolės Kauno TI taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-4, 60 punktą; Kauno TI vardu sudaromų sutarčių rengimo, derinimo, pasirašymo ir jų vykdymo kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2014 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1-89, 2 ir 23 punktus; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-53, 4 ir 5 punktus, 7.1., 7.4., 7.5., 7.6., 7.8., 7.9., 7.10., 7.11., 7.19. papunkčius; nevykdė 2014 m. rugpjūčio 13 d. supažindinimo nuostatų dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punkto nuostatomis, P. V. pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimų tarnybinių nusižengimų.

21.4. Kauno TI 2017 m. vasario 24 d. gautas pareiškėjo paaiškinimas Nr. 9-202, kuriame valstybės tarnautojas savo kaltės nepripažino ir teigė, kad visiškai nesupranta, kokie jam yra suformuluoti kaltinimai ir tarnybiniai nusižengimai bei prašė juos patikslinti. Taip pat pareiškėjas paaiškinime teigė, kad kaltinimai surašyti tik pagal viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją ir prašė kaltinimus suformuluoti konkrečiau bei informavo, kad jis yra Kauno TI profesinės sąjungos narys.

21.5. Komisija 2017 m. vasario 23 d. pranešimu Nr. 9-199 kreipėsi į Kauno TI direktorių nurodydama, kad viešoje erdvėje pasirodžiusioje informacijoje, o taip pat ir surinktoje dokumentinėje medžiagoje pateikti P. V. įtarimai yra priskiriami galimai nusikalstamai veikai, t. y. galimai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio reikalavimus. Taip pat informavo, kad 2017 m. vasario 21 d. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento gautas raštas Nr. 17.2-1583 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame teigiama, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2017 m. vasario 7 d. nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-0005-17 pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 229 straipsnį dėl galimo Kauno TI darbuotojų piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo. Teigiama, kad P. V. ikiteisminiame tyrime laikinai nėra pripažintas įtariamuoju, tačiau artimiausiu metu planuojama apklausti, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalies nustatytas taisykles. Komisija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą informaciją ir vadovaudamasi VTĮ 30 straipsnio 4 dalimi bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 18 punktu, pasiūlė sustabdyti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo P. V. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti ir tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui I. M., kuris atlieka ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į Komisijos pateiktą pranešimą ir vadovaujantis Kauno TI direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1-50, tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl P. V. buvo sustabdytas ir visa dokumentinė medžiaga perduota Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui I. M. 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 11-983 „Dėl Kauno TI ŪS vedėjo P. V. tarnybinio patikrinimo medžiagos perdavimo“.

21.6. Iš VTEK 2017 m. kovo 20 d. gautas raštas Nr. S-516-(1.2) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo“, kuriuo Kauno TI administracijai pateiktas VTEK 2017 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. KS-19 „Dėl P. V.“. Taip pat iš Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno TI 2017 m. balandžio 6 d. gautas raštas Nr. 4S-1105 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos“, kuriuo Kauno TI administracijai buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-1. Atsižvelgiant į VTEK ir Tarnybos pateiktą dokumentinę medžiagą, kurioje nustatyti konkretūs Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo P. V. šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai ir vadovaujantis Kauno TI direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus vedėjo P. V. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo atnaujinimo“, nuo 2017 m. balandžio 18 d. tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas.

21.7. Komisija 2017 m. balandžio 18 d. pareiškėjui išsiuntė patikslintą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 8-408 (toliau – ir Pranešimas). Pranešime nurodė, kad gautas VTEK 2017 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. KS-19 (toliau – ir VTEK sprendimas), kuriuo nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d., būdamas Kauno TI Ūkio skyriaus vedėju ir nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, taip pat buvo nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gegužės 8 d. ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), taip pat yra ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. VTEK konstatavo, kad P. V. nesilaikė VPIDVT įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto reikalavimo deklaruoti interesų konfliktą galinčius sukelti duomenis ir pažeidė VPIDVT įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą privačių interesų deklaravimo nuostatą. VTEK nustatė, kad P. V. dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo šios įstaigos su UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 30 d. sudarytos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties vykdymo procedūrų, pažeidė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Dalyvaudamas ir nenusišalindamas nuo Kauno TI vykdyto viešojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugos pirkimo veiksmų, 2015 m. kovo 20 d. sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašymo ir vykdymo procedūrų, pažeidė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Nustatytais terminais nedeklaravęs savo narystės (akcijų turėjimo) UAB (duomenys neskelbtini) fakto, pažeidė VPIDVT įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Savo privačių interesų deklaracijoje nenurodęs UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) siejančio ryšio, pažeidė VPIDVT įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

Atsižvelgiant į VTEK sprendime išdėstytą informaciją, P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu galimai pažeidęs: VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktų nuostatus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus; VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas; Etikos taisyklių 2.1., 2.2., 2.3., 2.4., 4.1., 4.2., 4.3., 4.4., 4.5., 5,1. 5.2., 5.3., 6.1., 6.3 ir 9.1. papunkčius; 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašytinio supažindinimo ir pasižadėjimo nuostatus dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus; 2014 m. rugpjūčio 18 d.

Viešųjų pirkimų komisijos nario (eksperto) pasirašytą nešališkumo deklaraciją; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės 5 punkto, 6.9. ir 7.9. papunkčių reikalavimus. Pranešime pareiškėjas taip pat informuojamas, kad Kauno TI administracijai buvo pateikta Tarnybos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-1, kurioje konstatuota, jog P. V., nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. dirbant Kauno TI Ūkio skyriaus vedėju ir nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku bei tiesiogiai atliekant išvardintus viešuosius pirkimus ir jų procedūras buvo nustatyti šie sekantys pažeidimai per 2015–2016 m. atliekant viešuosius pirkimus ir jų procedūras Kauno TI:

21.7.1. Supaprastinto atviro konkurso „Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslauga, nuomojant Kauno TI priklausančias virtuvės patalpas ir įrangą“ patikrinimo metu Tarnyba nustatė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies, 85 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies nuostatų; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1-201, 22.1., 22.2., 22.5, 23.3, 31.4., 34.7., 34.8. papunkčių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. yra Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjas, tiesiogiai atsakingas už viešuosius pirkimus įstaigoje ir minėtu laiku buvo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, tiesiogiai vykdęs minėtą pirkimą ir jo procedūras, nenusišalino nuo pirkimo ir jo procedūrų, kurio metu buvo nustatyti minėti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai. P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu pažeidęs: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus; VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies, 85 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies nuostatas; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1-201 22.1. 22.2., 22.5, 23.3, 31.4., 34.7., 34.8. papunkčius; 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašytinio supažindinimo ir pasižadėjimo nuostatus dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus; 2014 m. rugpjūčio 18 d. Viešųjų pirkimų komisijos nario (eksperto) pasirašytą nešališkumo deklaraciją; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-53, 5 punkto, 6.9., 7.5., 7.8., 7.9. ir 7.10. papunkčių reikalavimus;

21.7.2. Suimtųjų ir nuteistųjų moterų bei pagal medicinines indikacijas paskirtu racionaliu vyrų ir moterų maitinimo paslaugos pirkimo metu Tarnyba nustatė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies nuostatų; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1-201 22.1., 31.4., papunkčių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu pažeidęs: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus; VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus. 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies nuostatas; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 22.1., 31.4. papunkčius; 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašytinio supažindinimo ir pasižadėjimo nuostatus dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus; 2014 m. rugpjūčio 18 d. Viešųjų pirkimų komisijos nario (eksperto) pasirašytą nešališkumo deklaraciją; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės 5 punkto, 6.9., 7.5., 7.8., 7.9. ir 7.10. papunkčių reikalavimus;

21.7.3. Komunalinių atliekų vežimo paslaugos pirkimo metu Tarnyba nustatė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatų; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 22.7. papunkčio pažeidimus. Atsižvelgiant i tai, P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu pažeidęs: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus; VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 22.7. papunktį; 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašytinį supažindinimą ir pasižadėjimo nuostatus dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus; 2014 m. rugpjūčio 18 d. Viešųjų pirkimų komisijos nario (eksperto) pasirašytą nešališkumo deklaraciją; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės 5 punkto, 6.9., 7.5., 7.8., 7.9. ir 7.10. papunkčių reikalavimus;

21.7.4. Sporto inventoriaus pirkimo metu Tarnyba nustatė VPĮ 32 straipsnio 5 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatų, 87 straipsnio 1 dalies nuostatų; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 22.5 ir 22.7. papunkčių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu pažeidęs: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus; VPĮ 32 straipsnio 5 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, 87 straipsnio 1 dalies nuostatas; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 22.5 ir 22.7. papunkčius; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės 5 punkto, 6.9., 7.5., 7.8., 7.9. ir 7.10. papunkčių reikalavimus;

21.7.5. Įvairių prekių ir statybinių prekių pirkimų metu Tarnyba nustatė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatų; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16.1.3 ir 22.7. papunkčių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu pažeidęs: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 16.1.3 ir 22.7. papunkčius; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės 5 punkto, 6.9., 7.5., 7.8., 7.9. ir 7.10. papunkčių reikalavimus;

21.7.6. Higienos, buitinių prekių, ploviklių ir skalbiklių bei kitų įvairių prekių pirkimų metu Tarnyba nustatė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 15 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatų; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 9.1., 22.5., 22.7., 31.8., 36.11., 37.12. ir 37.14. papunkčių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu pažeidęs: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 15 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 85 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas; Kauno TI supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 22.5., 22.7., 31.8., 36.11., 37,12. ir 37.14. papunkčius; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės 5 punkto, 6.9., 7.5., 7.8., 7.9. ir 7.10 papunkčių reikalavimus;

21.7.7. Santechnikos ir statybinių prekių pirkimų metu Tarnyba nustatė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu pažeidęs: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės 5 punkto, 6.9., 7.5., 7.8., 7.9. ir 7.10 papunkčių reikalavimus;

21.7.8. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų mažos vertės pirkimo metu Tarnyba nustatė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 85 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. yra Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjas, tiesiogiai atsakingas už viešuosius pirkimus įstaigoje ir minėtu laiku buvo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, tiesiogiai vykdęs minėtą pirkimą ir jo procedūras, nenusišalino nuo pirkimo ir jo procedūrų, kurio metu buvo nustatyti minėti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai. P. V. įtariamas tokiu savo elgesiu pažeidęs: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus; VPIDVT įstatymo 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas; VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas; 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašytinio supažindinimo ir pasižadėjimo nuostatus dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus; 2014 m. rugpjūčio 18 d. Viešųjų pirkimų komisijos nario (eksperto) pasirašytą nešališkumo deklaraciją; Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės 5 punkto, 6.9., 7,5., 7.8., 7.9. ir 7.10 papunkčių reikalavimus.

21.8. Pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d., apie 14.00 val. surengė viso Ūkio skyriaus pareigūnų ir darbuotojų susirinkimą. Susirinkimo metu, pareiškėjas kitų pavaldžių darbuotojų akivaizdoje žemino Ūkio skyriaus vyriausiąjį specialistą A. R., išvadindamas jį necenzūriniais žodžiais, rėkdamas ant jo pakeltu tonu, tiesiogiai grasino jį atleisti iš tarnybos, nors tokių įgaliojimų neturėjo. Taip pat buvo gauta pakankamai duomenų, kad minėto susirinkimo metu pareiškėjas rėkė ant darbuotojų, vadino juos „idiotais” ir „debilais”, grasino atleidimu ir kitiems Ūkio skyriaus darbuotojams, grasino jiems susidorojimu surengiant Ūkio skyriaus pertvarką ir optimizavimą, tokiu būdu atleidžiant juos visus iš darbo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įtariamas tokiu savo elgesiu galimai pažeidęs: VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktų nuostatus, 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų reikalavimus; Etikos taisyklių 2.1., 5.1., 5.2., 6.3., 6.4., 9.2., 9.5., 9.7. papunkčius.

21.9. Komisija 2017 m. gegužės 2 d. gavo Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo P. V. paaiškinimą Nr. 9-505, kuriuo pareiškėjas iš esmės nesutiko su jam inkriminuojamais pažeidimais.

21.10. Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą konstatavo, kad pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą sudaro daugybiniai epizodai, įgavę nuolatinį pobūdį. Iš Išvados buvo matyti, kad P. V. nubaustas už padarytus pažeidimus, kuriuos buvo galima sugrupuoti į tris grupes. Pirma, tai pažeidimai susiję su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nesilaikymu ir VTEK nustatytomis aplinkybėmis. Antra, tai pažeidimai, susiję su viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis aplinkybėmis. Ir trečia, dėl P. V. kaip valstybės tarnautojo nederamo elgesio 2017 m. vasario 8 d. įvykusio Kauno TI Ūkio skyriaus pareigūnų ir darbuotojų susirinkimo metu.

22. Teismas, pasisakydamas dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti, nurodė, kad byloje nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai STT tyrė R. K. pateiktą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, ir 2016 m. gruodžio 21 d. Nutarimu atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą, klausimą dėl kitokios atsakomybės formos taikymo perdavė nagrinėti kompetentingoms institucijoms: Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Tarnybai ir VTEK. Būtent šių institucijų – STT, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Tarnybos ir VTEK – atlikti tyrimo veiksmai vertintini kaip kompetentingos institucijos patikrinimas, sąlygojantis 3 metų termino skirti tarnybinę nuobaudą taikymą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, būtent ir rėmėsi Tarnybos ir VTEK atliktais tyrimais. Dėl šios priežasties pagrįstai visiems tarnybiniams nusižengimams buvo taikomas 3 metų terminas (skaičiuojant atgal nuo skundžiamo Kauno TI direktoriaus 2017 m. gegužės 5 d. Įsakymo jis nebūtų praleistas visiems veiksmams, padarytiems po 2014 m. gegužės 5 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, jog visais atvejais turėjo būti taikomas naikinamasis 6 mėnesių terminas, teismo įvertintas, kaip nepagrįstas ir atmestas.

23. Dėl pažeidimų susijusių su viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nesilaikymo, teismas pažymėjo, kad Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, įvertinusi VTEK sprendimu nustatytas aplinkybes bei kitą surinktą medžiagą, padarė išvadas, jog Kauno TI 2014 m. ir 2015 m., vykdant paslaugų viešojo pirkimo procedūras bei įgyvendinant su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytų atliekų tvarkymo sutarčių vykdymą, Ūkio skyriaus vedėjui ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui P. V., taip pat ir UAB (duomenys neskelbtini) (nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gegužės 8 d.) akcininkui, neabejotinai turėjusiam asmeninių verslo interesų dėl šių sutarčių sudarymo ir jų sėkmės, buvo iškilusi tiesioginė ir akivaizdi viešųjų bei privačių interesų konflikto grėsmė.

Siekdamas jos išvengti, pareiškėjas VPIDVT įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka privalėjo nedelsdamas nusišalinti nuo visų minėtųjų klausimų rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo procedūrų. Taip pat jis privalėjo, vadovaudamasis VPIDVT įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, nedelsdamas informuoti Kauno TI direktorių apie jo tarnybinėje veikloje kilusią viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją. Komisija nustatė, kad šių imperatyvių VPIDVT įstatymo nurodomų pareigų pareiškėjas nevykdė, todėl jo tarnybiniai veiksmai sprendžiant minėtuosius klausimus nebuvo objektyvūs ir nešališki VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų prasme bei neužtikrino, kaip to iš Ūkio skyriaus vedėjo ir Viešųjų pirkimo komisijos pirmininko tiesiogiai reikalauja ne tik minėtojo įstatymo, bet ir jo pareigybės aprašymo nuostatos (Pareigybių aprašymo 5 punkto, 6.9. ir 7.9. papunkčių reikalavimas).

Komisija taip pat nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus (viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti), 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus (deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti šiuos savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio duomenis: artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas), 7 straipsnio 1 dalies nuostatas (jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos), 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes P. V. turėjo tiesioginės įtakos jam dalyvaujant su juo susijusios verslo įmonės pateikto komercinio pasiūlymo vertinimo, sutarties sudarymo su ja bei sutarties įgyvendinimo procedūrose, nevykdė nurodyto reikalavimo deklaruoti interesų konfliktą galinčius sukelti duomenis ir įtvirtintą privačių interesų deklaravimo reikalavimą, dalyvavo ir nenusišalino nuo Kauno TI su UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 30 d. sudarytos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties vykdymo procedūrų, dalyvavo ir nenusišalino nuo Kauno TI vykdyto viešojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugos pirkimo veiksmų, 2015 m. kovo 20 d. sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašymo ir vykdymo procedūrų, nustatytais terminais nedeklaravo savo narystės (akcijų turėjimo) UAB (duomenys neskelbtini) fakto, savo privačių interesų deklaracijoje nenurodęs UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) siejančio ryšio.

Komisijos nuomone, toks P. V. elgesys šiurkščiai pažeidė viešąjį interesą, tiesiogiai pakenkė Kauno TI prestižui ir reputacijai, sukėlė pagrįstų visuomenės abejonių dėl įstaigos, kurioje jis dirba, priimamų sprendimų nešališkumo, sumenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno TI autoritetą, sumenkino įvaizdį įstaigos darbuotojų bei įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų akyse, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumažino pasitikėjimą Kalėjimų departamento darbuotojais.

Komisijos teigimu, šiais savo veiksmais pareiškėjas taip pat pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 , 3, 4, ir 5 punktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos principų (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir nešališkumo) reikalavimus, nes būdamas valstybės tarnautoju nevykdė imperatyvių VPIDVT įstatymo nurodomų pareigų, todėl jo tarnybiniai veiksmai sprendžiant klausimus dėl įmonių, kurių akcininku jis buvo, nebuvo objektyvūs ir nešališki bei neužtikrino, kaip to iš Ūkio skyriaus vedėjo ir Viešųjų pirkimo komisijos pirmininko tiesiogiai reikalavo ne tik minėtojo įstatymo, bet ir jo Pareigybės aprašymo nuostatos.

Tokiu savo elgesiu P. V. išreiškė nepagarbą valstybei, valstybės tarnautojo vardui bei elgėsi neteisingai, nepadoriai, savanaudiškai ir šališkai, jo elgesys nebuvo pavyzdingas. P. V., Kauno TI vykdant viešųjų pirkimų procedūras ir jų pagrindu sudarant paslaugų teikimo sutartis su verslo įmonėmis, šiose procedūrose dalyvavo kaip privačių interesų minėtose įmonėse turintis vadovaujančias pareigas Kauno TI einantis valstybės tarnautojas, kaip tik atsakingas už pirkimų skaidrumą, kuris tyčia piktnaudžiavo tarnyba, nebuvo lojalus valstybei, netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas, nesilaikė nustatytų etikos taisyklių, šiurkščiai pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus ir nedeklaravo jų, piktnaudžiavo tarnyba, gaudamas sau asmeninės naudos, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų.

Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 ir 9 punktuose nustatytus reikalavimus (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai).

Be to, pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė Etikos taisyklių 2.1. punkte nurodytą principą (gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), nes savo elgesiu negerbė valstybės, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų bei vidaus tvarkos taisyklių, 2.2. punkte nurodytą principą (elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais), nes savo elgesiu sukėlė pagrįstų visuomenės abejonių dėl įstaigos, kurioje jis dirba, priimamų sprendimų nešališkumo; 2.3. punkte nurodytą principą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų), nes netinkamai vykdė pareigybėse nustatytas funkcijas ir nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų; 4.2. punkte nurodytą principą (nesinaudoti valstybės ar savivaldybės nuosavybe ne tarnybinei veiklai, taip pat nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai), nes naudodamasis savo tarnybine padėtimi protegavo įmones, kurių akcininku buvo; 4.3. punkte nurodytą principą (neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, vykdydamas savo tarnybines pareigas), nes kaip vadovaujančias pareigas Kauno TI einantis valstybės tarnautojas ir kaip tik atsakingas už pirkimų skaidrumą naudojosi tarnybine padėtimi proteguodamas įmones, kurių akcininkas buvo; 4.4. punkte nurodytą principą (vadovautis savo veikloje visuomenės viešaisiais interesais, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto), nes šiurkščiai pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus ir nedeklaravo jų, piktnaudžiavo tarnyba, gaudamas sau asmeninės naudos; 5.1. punkte nurodytą principą (elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą), nes nesielgė nepriekaištingai ir šiurkščiai pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus ir nedeklaravo jų, piktnaudžiavo tarnyba, gaudamas sau asmeninės naudos; 5.2. punkte nurodytą principą (būti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams), nes nebuvo lojalus valstybei, Kalėjimų departamentui ir Kauno TI; 6.1. punkte nurodytą principą (būti objektyvus ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo, priimdamas sprendimus), nes iš anksto priiminėjo sprendimus žinodamas, kad yra šališkas; 6.3. punkte nurodytą principą (elgtis teisėtai ir savo įgaliojimus naudoti nešališkai priimdamas sprendimus), nes nesielgė teisėtai ir priiminėjo sprendimus žinodamas, kad yra šališkas.

Toks pareiškėjo elgesys išreiškė nepagarbą valstybei, jis elgėsi neteisingai, nepadoriai, savanaudiškai, jo elgesys nebuvo pavyzdingas, nes savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, gaudamas sau asmeninės naudos ir nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų.

24. Teismas, įvertinęs Komisijos padarytas išvadas, šalių paaiškinimus bei kitą byloje esančią medžiagą, pripažino, jog atsakovo padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eA-503-602/2019) pripažino, jog VTEK sprendimu pagrįstai nustatė, kad P. V. veiksmai vizuojant įmonės, kurios jis yra akcininkas, sąskaitas, pateiktas įstaigai, kurioje pareiškėjas dirba, yra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimas. VTEK nustatytos faktinės aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjas pažeidė tarnybinės etikos normas. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra akivaizdus, nes nekilo abejonių, kad pareiškėjas privalėjo nusišalinti nuo savo tarnybinių pareigų vykdymo, kai jų vykdymas buvo susijęs su įmonės, kurios akcininkas buvo pareiškėjas, naudos gavimu. Pareiškėjui vykdant savo tarnybines pareigas, kurios susijusios su institucijos įgyvendinamu viešuoju interesu, kartu turint ir privatų interesą, negalėjo būti vertinamas kaip objektyvus ir teisingas klausimo nagrinėjimas ir savo tarnybinių pareigų atlikimas. VTEK nustatė, kad pareiškėjo padarytas tarnybinės etikos normų pažeidimas yra akivaizdus, taigi šis pažeidimas yra nesuderinamas su valstybės tarnybos prestižu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VTEK konstatuotos faktinės aplinkybės nustatytos minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, jų iš naujo neįrodinėjo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis).

25. Teismas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas negalėjo remtis neįsiteisėjusiu VTEK sprendimu, atmetė kaip nepagrįstus, nes Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, rėmėsi ne tik VTEK nustatytais faktais, bet ir pati atliko jų tyrimą, ir nustatė, jog šie faktai iš esmės yra neginčijami, kaip ir neginčijamas faktas, jog pareiškėjas nevykdė VPIDVT įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimo nedelsiant informuoti įstaigos vadovą dėl jo tarnyboje kilusios viešųjų ir privačių interesų konflikto situacijos. Be to, teismas paminėjo, kad Komisija pareiškėjo veiksmus vertino ne tik VPIDVT įstatymo reikalavimų nevykdymo, bet ir jau minėtų VTĮ ir Etikos taisyklių reikalavimų nesilaikymo aspektu. Teismas padarė išvadą, kad Kauno TI direktorius, priimdamas skundžiamą sprendimą dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo, galėjo remtis minėtais faktais ir jais motyvuoti savo sprendimą. Teismas taip pat visiškai sutiko su Komisijos priimtomis išvadomis, kad pareiškėjo išvardinti padaryti teisės aktų pažeidimai yra sąmoningi ir tyčiniai bei buvo vykdomi sistemiškai ilgą laiką. P. V., būdamas supažindintas su jo veiklą reglamentuojančias teisės aktais, tyčia nepaisė jų nuostatų, nevykdė jam pavestų funkcijų, numatytų teisės aktuose ir Pareigybės aprašyme, savo veiksmais tyčia siekė asmeninės naudos, bei savo veiksmais pažemino valstybės tarnautojo vardą. Šį pažeidimą valstybės tarnautojas padarė tyčia iš anksto suplanavęs ir maskuodamas savo veiką (niekam nepranešdamas, kad yra susijęs su minėtomis įmonėmis, nenusišalino nuo sprendimų), žinodamas, kad elgiasi neteisėtai.

26. Teismas konstatavo, jog P. V. padaryti tarnybiniai nusižengimai pripažintini šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, nes atitiko VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 ir 10 punktų nuostatas. Pareiškėjas akivaizdžiai ignoravo VTĮ ir kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir vykdė sistemingą korupcinio pobūdžio neteisėtą veiką. Taip pat teismas pažymėjo, kad kai tai buvo daroma esant aiškiam valstybės tarnautojo elgesio reglamentavimui ir jo sąmoningai nepaisoma – toks pažeidimas atitinka VTĮ 29 straipsnio 6 dalies nuostatas (atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius). Taip pat, teismo vertinimu, Komisija pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog tarnybiniai nusižengimai padaryti pažeidžiant viešąjį interesą ir dėl savanaudiškų paskatų kaip numatyta VTĮ 301 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

27. Teismas, vertindamas padarytus pažeidimus susijusius su viešaisiais pirkimais nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-1, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatė, jog P. V. nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. dirbant Kauno TI Ūkio skyriaus vedėju buvo padaryta daugybė teisės aktų pažeidimų per 2015–2016 m. atliekant viešuosius pirkimus ir jų procedūras. Išvados V dalyje išvardinti konkretūs tikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Komisija nustatė, kad visus išvardintus viešuosius pirkimus atliko tiesiogiai ir savarankiškai Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjas ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas P. V.. 2017 m. balandžio 24 d. ir 2017 m. gegužės 3 d.

Komisija gavo Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos buvusių narių V. B., M. M., P. B., K. B. ir sekretorės N. J. paaiškinimus Nr. 41-16, Nr. 41-17, Nr. 41- 18, Nr. 41-19 ir Nr. 41-20, kuriais remiantis buvo nustatyta ir patvirtinta, kad P. V. pats vienas vykdydavo viešuosius pirkimus ir jų procedūras su sekretorės N. J. pagalba. Nustatyta, kad Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos darbas buvo organizuojamas P. V. fiktyviai ir neįtraukiant į tai kitų komisijos narių. Komisija nustatė, kad per 2015–2016 m. Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos praktika buvo nustatyta tokia – jokie Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai nevykdavo, sprendimus iš esmės priimdavo tik pareiškėjas, o pagal P. V. priimtus sprendimus – protokolus parengdavo sekretorė N. J., kuri duodavo minėtiems Viešųjų pirkimų komisijos nariams tik pasirašyti neskaitant.

Komisija nustatė, kad visus sprendimus tiesiogiai priimdavo pareiškėjas nedalyvaujant kitiems Viešųjų pirkimų komisijos nariams. Pažymėtina, kad visus prisijungimo kodus prie CVPIS (Centralizuotos viešųjų pirkimų informacinės sistemos) turėdavo N. J., kuri vykdydama P. V. nurodymus, surašydavo dokumentus taip, kaip reikalaudavo P. V.. N. J. patvirtino, kad visą dokumentaciją vedė P. V. griežtai kontroliuojama. P. V. tikrindavo pirkimo paraiškoje pateiktus kandidatus dalyvauti pirkime ir nurodydavo, kuriuos įtraukti į kviečiamų dalyvauti pirkime sąrašus.

P. V. davė visų komisijos narių prisijungimus ir slaptažodžius ir jo nurodymu ji turėjo prisijungti prie komisijos narių vardų CVPIS. Realiai Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai nevykdavo, tačiau, kad nepažeisti nustatytų teisės aktų reikalavimų, P. V. liepdavo N. J. parengti visą posėdžių dokumentaciją. Taip pat jo paliepimu po „įvykusių posėdžių” N. J. surinkdavo ant protokolų komisijos narių parašus. Nors pareiškėjas nesutiko su Komisijos nustatytais faktais apie tai, kad Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai realiai nevykdavo, tačiau šiuos jo paaiškinimus teismas atmetė kaip niekuo nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktai medžiagai.

28. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo gauti visų Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos buvusių narių V. B., M. M., P. B., K. B. ir sekretorės N. J. paaiškinimai, kuriuose jie visi nurodė, jog Viešųjų pirkimų komisijos darbas P. V. buvo organizuojamas fiktyviai ir neįtraukiant į tai kitų komisijos narių, sprendimus tiesiogiai priimdavo P. V., o priimtus sprendimus – protokolus parengdavo sekretorė N. J., kuri duodavo minėtiems Viešųjų pirkimų komisijos nariams tik pasirašyti. Teismas posėdžio metu apklausė liudytojais K. B., M. M., N. J. ir P. B., kurie teisme iš esmės patvirtino savo duotus paaiškinimus tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais, todėl juos vertino kaip įrodymus, patvirtinančius Komisijos nustatytas aplinkybes apie Viešųjų pirkimo komisijos darbo netinkamą organizavimą Kauno TI ginčo laikotarpiu.

29. Įvertinęs Išvados V dalies turinį, teismas konstatavo, kad šioje Išvados dalyje Komisija nustatė daugiau pareiškėjo padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų, tačiau kaip šiurkščius tarnybinius nusižengimus įvertino tik viešųjų pirkimų pažeidimus, nustatytus V dalies 1, 2, 3, 8 pastraipose. Todėl teismas vertino tik Komisijos konstatuotus šiurkščius tarnybinius nusižengimus, o kiti Išvados V dalyje Komisijos nustatyti tarnybiniai nusižengimai nebuvo vertinami.

29.1. Dėl Supaprastinto atviro konkurso „Suimtųjų maitinimo paslauga, nuomojant Kauno TI priklausančias virtuvės patalpas ir įrangą“ nustatytų pažeidimų (Išvados V dalies 1 pastraipa) teismas, įvertinęs Komisijos nustatytas aplinkybes, tarnybinio nusižengimo medžiagą, pripažino, jog Komisijos padarytos išvados, kad pareiškėjas, pirkimo metu pažeidė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus (Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti), 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą), yra pagrįstos.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pagrįstai buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas V. K. yra susijęs su Kauno TI Ūkio skyriaus vedėju P. V., nes UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. K, taip pat yra ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, kurios akcininku, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., buvo ir Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjas P. V.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti VPIDVT įstatymo 3 ir 11 straipsniuose nurodytų principų laikymąsi, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, jog bus nešališkas, užtikrins tiekėjų tarpusavio varžymąsi ir pan., tačiau to nepadarė ir nenusišalino nuo priimamų sprendimų bei nedeklaravo savo ryšių su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu V.

K. Atliekant pirkimą buvo nustatytas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kurio metu P. V. ne tik netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas, bet ir pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus ir nedeklaravo jų, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų. Tuo pačiu pareiškėjas pažeidė Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-53, 6.9. papunkčio reikalavimus (gerai išmanyti ir gebėti taikyti praktikoje Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius bausmių vykdymo sistemos veiklą, viešuosius pirkimus, statybos ir remonto darbus, gaisrinę saugą, darbuotojų saugą ir sveikatą), 7.5. papunkčio reikalavimus (organizuoja suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą, maitinimo paslaugos kokybės kontrolę, užtikrindamas teisės aktais nustatytas normas) ir 7.9. papunkčio reikalavimus (organizuoja ir dalyvauja įstaigos Viešųjų pirkimų komisijos darbe: vykdo viešųjų pirkimų dokumentų ir procedūrų kontrolę, užtikrindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų vykdymą bei procedūrų skaidrumą), taip pat pažeidė 2014 m. rugpjūčio 13 d. rašytinius supažindinimo ir pasižadėjimo nuostatus dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus ir 2014 m. rugpjūčio 18 d.

Viešųjų pirkimų komisijos nario (eksperto) pasirašytą nešališkumo deklaraciją, nes būdamas supažindintas su jo tarnybinę veiklą reglamentuojančias teisės aktais, tyčia nepaisė jų nuostatų. Teismas atmetė pareiškėjo 2017 m. gegužės 2 d. paaiškinime išdėstytas aplinkybes, kad jis niekaip nėra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini), kaip visiškai niekuo nepagrįstas ir prieštaraujančias byloje surinktai medžiagai.

29.2. Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų moterų bei pagal medicinines indikacijas paskirtu racionaliu vyrų ir moterų maitinimo paslaugos pirkimo metu nustatytų pažeidimų (Išvados V dalies 2 pastraipa), teismas, įvertinęs Komisijos nustatytas aplinkybes, tarnybinio nusižengimo medžiagą, pripažino, jog Komisijos padarytos išvados, kad pareiškėjas, pirkimo metu pažeidė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, yra pagrįstos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pagrįstai buvo nustatyta, kad P. V., siekiant užtikrinti VPIDVT įstatymo 3 ir 11 straipsniuose nurodytų principų laikymąsi, privalėjo užtikrinti, jog bus nešališkas, užtikrins tiekėjų tarpusavio varžymąsi ir pan., tačiau to nepadarė ir nenusišalino nuo priimamų sprendimų bei nedeklaravo savo ryšių su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu V. K. Atliekant pirkimą buvo nustatytas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, kurio metu P. V. ne tik netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas bet ir pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus ir nedeklaravo jų, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų.

29.3. Dėl Komunalinių atliekų vežimo paslaugos pirkimo ir patikrinimo metu nustatytų pažeidimų (Išvados V dalies 3 pastraipa), teismas, įvertinęs Komisijos nustatytas aplinkybes, tarnybinio nusižengimo medžiagą, pripažino, jog Komisijos padarytos išvados, kad pareiškėjas, pirkimo metu pažeidė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, yra pagrįstos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pagrįstai buvo nustatyta, kad pareiškėjas, siekiant užtikrinti VPIDVT įstatymo 3 ir 11 straipsniuose nurodytų principų laikymąsi, privalėjo užtikrinti, jog bus nešališkas, tačiau to nepadarė, kadangi P. V., turėdamas tiesioginės įtakos jam dalyvaujant su juo susijusios verslo įmonės pateikto komercinio pasiūlymo vertinimo, sutarties sudarymo su ja bei sutarties įgyvendinimo procedūrose, nevykdė reikalavimo deklaruoti interesų konfliktą galinčius sukelti duomenis ir įtvirtintą privačių interesų deklaravimo reikalavimą. Tai patvirtino VTEK sprendimu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas dalyvavo ir nenusišalino nuo Kauno TI su UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 30 d. sudarytos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties vykdymo procedūrų, dalyvavo ir nenusišalino nuo Kauno TI vykdyto viešojo komunalinių atliekų išvežimo paslaugos pirkimo veiksmų, 2015 m. kovo 20 d. sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašymo ir vykdymo procedūrų, nustatytais terminais nedeklaravo savo narystės (akcijų turėjimo) UAB (duomenys neskelbtini) fakto, savo privačių interesų deklaracijoje nenurodęs UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) siejančio ryšio.

29.4. Dėl šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų mažos vertės pirkimo metu nustatytų pažeidimų (Išvados V dalies 8 pastraipa), teismas, įvertinęs Komisijos nustatytas aplinkybes, tarnybinio nusižengimo medžiagą, pripažino, jog Komisijos padarytos išvados, kad pareiškėjas, pirkimo metu pažeidė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, yra pagrįstos. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pagrįstai buvo nustatyta, kad P. V., siekiant užtikrinti VPIDVT įstatymo 3 ir 11 straipsniuose nurodytų principų laikymąsi, privalėjo užtikrinti, jog bus nešališkas, tačiau to nepadarė, kadangi pareiškėjas, turėdamas tiesioginės įtakos jam dalyvaujant su juo susijusios verslo įmonės pateikto komercinio pasiūlymo vertinimo, sutarties sudarymo su ja bei sutarties įgyvendinimo procedūrose, nevykdė nurodyto reikalavimo deklaruoti interesų konfliktą galinčius sukelti duomenis ir įtvirtintą privačių interesų deklaravimo reikalavimą. Tai patvirtino VTEK sprendimu nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas dalyvavo ir nenusišalino nuo Kauno TI su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų sutarties vykdymo procedūrų, dalyvavo ir, nustatytais terminais nedeklaravo savo narystės (akcijų turėjimo) UAB (duomenys neskelbtini) fakto, savo privačių interesų deklaracijoje nenurodė UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) siejančio ryšio.

29.5. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas Kauno TI ŪS vedėju ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, tyčia pažeidinėjo teisės aktus organizuodamas viešąjį pirkimą, kurio metu visas procedūras vykdė išimtinai neįtraukdamas kitų komisijos narių ir tokiu būdu, kaip vadovaujančias pareigas Kauno TI einantis valstybės tarnautojas, atsakingas už pirkimų skaidrumą, tyčia piktnaudžiavo tarnyba ir vykdė Pirkimą nesilaikydamas nustatytų teisės aktų reikalavimų, buvo šališkas ir nenusišalino nuo priimamų sprendimų, pažeidė viešuosius ir privačiuosius interesus ir nedeklaravo jų. Šiuose pareiškėjo veiksmuose buvo korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Toks P. V. elgesys šiurkščiai pažeidė viešąjį interesą, tiesiogiai pakenkė Kaimo TI prestižui ir reputacijai, sukėlė pagrįstų visuomenės abejonių dėl įstaigos, kurioje jis dirba, priimamų sprendimų nešališkumo, sumenkino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kauno TI autoritetą, sumenkino įvaizdį įstaigos darbuotojų bei įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų akyse, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumažino pasitikėjimą Kalėjimų departamento darbuotojais. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad pareiškėjo padaryto nusižengimo veikoje yra įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai, o pats tarnybinis nusižengimas atitinka VTĮ 29 straipsnio 5 dalyje nustatytą šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką. Dėl šių priežasčių P. V. padaryti tarnybiniai nusižengimai pagrįstai buvo pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, kaip tai numatyta VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 ir 10 punktų nuostatose.

30. Įvertinęs Išvados VI dalies turinį, teismas konstatavo, kad šioje Išvados dalyje Komisija nustatė pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, nederamą elgesį 2017 m. vasario 8 dieną vykusio Kauno TI Ūkio skyriaus pareigūnų ir darbuotojų susirinkimo metu, t. y. nustatė, kad pareiškėjas susirinkimo metu šaukė, rėkė, grasino atleisti ir vadino necenzūriniais žodžiais sau pavaldžius darbuotojus. Tokiu savo elgesiu P. V. elgėsi sau pavaldžių darbuotojų atžvilgiu nepagarbiai, sumažino valstybės tarnautojo autoritetą, prarado darbuotojų pasitikėjimą, jo elgesys nebuvo teisingas. Toks pareiškėjo elgesys išreiškė nepagarbą valstybei, nepagarbą valstybės tarnautojo vardui, nepagarbą pavaldiems darbuotojams, jis elgėsi neteisingai, nepadoriai, savanaudiškai, jo elgesys nebuvo pavyzdingas, savo elgesiu jis tiesiogiai pakenkė Kauno TI prestižui ir reputacijai, sukėlė pagrįstų visuomenės abejonių dėl įstaigos, kurioje jis dirba elgesio etikos, sumenkino Kalėjimų departamento ir Kauno TI autoritetą, sumenkino įvaizdį įstaigos darbuotojų bei įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų akyse, sumažino pasitikėjimą Kalėjimų departamento darbuotojais. Teismas pažymėjo, kad šio tarnybinio nusižengimo Komisija nevertino kaip šiurkštaus, todėl teismo sprendime Išvados VI dalyje Komisijos nustatytas tarnybinis nusižengimas nebuvo vertinamas, kaip perteklinis ir neturintis tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės.

31. Dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą sudarė daugybiniai epizodai. Šis požymis rodė, kad kai kurie pažeidimai buvo įgavę nuolatinį (sisteminį) pobūdį. Pareiškėjo teisės aktų sisteminis nesilaikymas pagal atskirus epizodus pasireiškė netinkamu pareigų atlikimu, neskaidriu ir neracionaliu viešųjų pirkimų procesu, netinkamu viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje, netinkamu personalo valdymu. Teismas įvertino, kad Komisija pagrįstai konstatavo, jog P. V. padaryti sisteminiai pažeidimai nebuvo mažareikšmiai ir padaryti sukeliant valstybei didelę žalą – supainiojant viešuosius ir privačiuosius interesus ir neracionalų Kauno TI lėšų panaudojimą bei diskredituojant valstybės tarnautojo vardą.

32. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų turinį, tai, kad jis ginčo laikotarpiu ėjo Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas, konstatavo, jog pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai yra akivaizdūs. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ne tik netinkamai vykdė savo tarnybines pareigas, bet ir šiurkščiai ir nekompetentingai vykdė savo pareigas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, viešųjų pirkimų ir personalo valdymo srityse, šiurkščius tarnybinius nusižengimus, nustatytus IV dalyje, V dalies 1, 2, 3, 8 pastraipose, P. V. padarė tyčia, savo kaltės visiškai nepripažino, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai už padarytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus paskyrė griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, kuri yra adekvati ir proporcinga.

33. Pareiškėjo teiginius, kad visoje Išvadoje nenurodoma kokiais būtent veiksmais jis padarė jam inkriminuojamus konkrečių teisės normų pažeidimus, didžiąja dalimi atvejų nenurodant pažeidimų padarymo datos, įrodymų, kuriais grindžiamas kiekvienas konkretus pažeidimas, nesiejant atliktų veiksmų su kilusiomis pasekmėmis, nenustatinėjant priežastinio ryšio, nepasisakant, kuo grindžiama jo kaltė ir taip užkertant pareiškėjui kelią į gynybą, teismas vertino kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją. Pažymėjo, kad tiek pranešime apie tarnybinį nusižengimą, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardinti konkretūs tikrinimo metu nustatyti pažeidimai, atskleidžiant jų padarymo mechanizmą, pareiškėjo veiksmus, kaltę ir kitas svarbias aplinkybes.

34. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas konstatavo, kad Kauno TI direktoriaus Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti kitus pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus, t. y. įpareigoti Kauno TI grąžinti P. V. į Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjo pareigas bei priteisti pareiškėjui iš Kauno TI vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, todėl pareiškėjo skundas teismo atmestas kaip nepagrįstas.

35. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir teisminio proceso metu išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 36. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

37. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1. Pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad „Pareiškėjo pažeidimus vykdant viešuosius pirkimus liudija aplinkybės ir faktai, nustatyti išnagrinėjus viešųjų pirkimų komisijos posėdžius, apklausus viešųjų pirkimų komisijos narius, surinkus dokumentinę medžiagą, apklausus kitus asmenis susijusius su viešaisiais pirkimais ir surinkus kitus įrodymus“, tačiau visiškai nepasisako dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų ir argumentų. Teismas išimtinai remiasi nusižengimo tyrimo Išvadoje nurodytais duomenimis, kad „jokie Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai nevykdavo, sprendimus iš esmės priimdavo tik pareiškėjas“, „visus sprendimus tiesiogiai priimdavo pareiškėjas nedalyvaujant kitiems Viešųjų pirkimų komisijos nariams“, „Pareiškėjas davė N. J. visų komisijos narių prisijungimus ir slaptažodžius ir jo nurodymu ji turėdavo prisijungti prie komisijos narių vardų CVPIS.

N. J. patvirtino, kad visą dokumentaciją vedė pareiškėjo griežtai kontroliuojama“ ir t. t., bei nurodo šias aplinkybes, kaip teismo nustatytas. Nurodytos aplinkybės buvo paneigtos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, o būtent byloje yra pateikti Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių, kuriuose P. V. nedalyvavo, protokolai. Apklausiama 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje liudytoja N. J. parodė, kad Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai vykdavo nustatyta tvarka, buvo tik vienetai posėdžių, kuriuose prie sistemos nariai jungdavosi ne patys, protokolus surašydavo, kaip ir reikalauja reglamentas, per vieną dieną po posėdžio ir surinkdavo komisijos narių parašus.

Taip pat liudytoja N. J. parodė, kad ne P. V. davė jai prisijungimo kodus, o patys komisijos nariai, nes būtent jie patys turėjo susikurti paskyras viešųjų pirkimų sistemoje, kaip ir prisijungimo prie jų duomenis. Pirmosios instancijos 2020 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti Kauno TI Viešųjų pirkimų komisijos nariai K. B., M. M. ir P. B. parodė, kad P. V. nėra jiems davęs jokių nurodymų dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų parinkimo ar pan., liudytoja N. J. parodė, kad P. V. jai duodavo nurodymus dėl viešųjų pirkimų susijusius su posėdžių organizavimu, komisijos narių informavimu ir pan., bet visi nurodymai susiję su jos tiesioginių, kaip sekretorės pareigų vykdymu.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetė teismo posėdžio metu liudytojų duotus parodymus ir nemotyvavo, kodėl laiko nustatytomis Išvadoje nurodytas aplinkybes.

37.2. Remdamasis galiojusios pažeidimų padarymo metu VTĮ redakcijos 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas teigia, kad įstatymas reikalauja, jog tarnybinis nusižengimas būtų nustatytas atlikus kompetentingos institucijos patikrinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių netyrė ir nenustatė. Byloje nėra duomenų apie 1) Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą patikrinimą bei jo metu nustatytą P. V. tarnybinį nusižengimą; 2) Teisingumo ministerijos atliktą patikrinimą bei jo metu nustatytą P. V. tarnybinį nusižengimą; 3) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktą patikrinimą bei jo metu nustatytą P. V. tarnybinį nusižengimą; 4) Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktoje išvadoje nenurodomi konkretūs P. V. tarnybiniai nusižengimai, o nurodomi apskritai Kauno TI viešųjų pirkimų pažeidimai. Pareiškėjas pažymi, kad ir Tarnybos išvados rekomendacijose nėra nurodoma atlikti patikrinimą ir ištirti pažeidimus, o nurodomos rekomendacijos jiems pašalinti; 5) VTEK sprendimas įsiteisėjo tik 2019 m. spalio 9 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl jo panaikinimo, todėl juo nebuvo galima remtis tiek atliekant tarnybinį patikrinimą tiek paskiriant nuobaudą 2017 metais. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, „atlikti tyrimo veiksmai“ negali būti laikomi tarnybinio nusižengimo nustatymu, būtent yra privaloma šių institucijų pagrįsta išvada, kad nustatytas asmens konkretus tarnybinis nusižengimas. Šiuo atveju, teismas rėmėsi vien tik tyrimo veiksmų atlikimo faktu, nesiedamas jų su pažeidimo nustatymu ir pagrindu pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

37.3. Teismas konstatavo, kad „tarnybinis patikrinimas dėl P. V. veiksmų buvo pradėtas atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją“, kas akivaizdžiai paneigia, kad tyrimas pradėtas pagal kompetentingos institucijos išvadą, kuria nustatytas tarnybinis nusižengimas, bei daro negalimą 3 metų nuobaudos paskyrimo termino taikymą. Pagal administracinių teismų praktiką tarnybinio patikrinimo išvada laikytina įsakymo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos sudedamąja dalimi. Tai reiškia, kad tikrinant pareiškėjo atleidimo iš pareigų pagrįstumo klausimą teisės taikymo požiūriu, būtina vadovautis šios išvados konstatuojamojoje dalyje nurodytomis, kaip pareiškėjo pažeistomis, materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu būtina patikrinti, ar Išvadoje nurodyti pareiškėjo tariamai padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iš tikrųjų ir ar jie nurodytų materialinės teisės normų taikymo prasme atitinka šiurkščių tarnybinių nusižengimų sampratą. Pirmosios instancijos teismas šių pareigų neatliko.

37.4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne teismo nustatytomis aplinkybėmis, o tarnybinio patikrinimo komisijos pranešimuose apie tarnybinius nusižengimus P. V. išdėstyta informacija, netikrinant ar šie pažeidimai buvo padaryti iš tikrųjų. Teismas netyrė ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

37.5. Nagrinėjamu atveju, pagal bylos medžiagą, nėra nustatyta aplinkybių, kad buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą, ar P. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl tarnybinis patikrinimas Kauno TI direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 1-154 buvo atnaujintas neteisėtai, grubiai pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio 4 dalies nuostatų bei Taisyklių 13 punkto reikalavimus. Be to, tarnybinio patikrinimo sustabdymo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. buvo atliekami tyrimo veiksmai, renkami paaiškinimai ir kiti įrodymai, t. y. patikrinimas faktiškai buvo atliekamas. Teismas nepasisakė dėl nusižengimo tyrimo atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nebuvo išnykęs tyrimo sustabdymo pagrindas ir nebuvo atsiradusios aplinkybės, dėl kurių tyrimas galėjo būti atnaujintas, o kitas svarbus aspektas tai, kad minėtame įsakyme nurodomais pagrindais negalėjo būti ne tik, kad atnaujintas sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, tačiau negalėjo būti inicijuotas naujas tyrimas dėl šių aplinkybių: 1) pagal Kauno TI 2017 m. kovo 20 d. iš VTEK gautą raštą Nr. S-516-(1.2) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo“, kuriuo Kauno TI administracijai pateiktas VTEK sprendimas, tyrimas negalėjo būti pradėtas, nes VTEK sprendimas buvo neįsiteisėjęs, o įsiteisėjo tik 2019 m. spalio 9 d. Todėl VTEK 2017 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. KS-19 negalėjo būti pagrindu nei pradėti, nei atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą 2017 m. balandžio 18 d.; 2) Kauno TI 2017 m. balandžio 6 d. gavęs raštą Nr. 4S-1105 “Dėl viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitos”, kuriuo Kauno TI administracijai buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-1, nesilaikė 5 dienų termino pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jei tyrimas tikrai būtų siejamas su šia Tarnybos ataskaita, kadangi gauta ataskaita taip pat gali būti skundžiama ir jos vykdymas nepradedamas iš karto. Be to, Tarnybos patikrinimo ataskaitoje Kauno TI Nr. 2S-1 nenustatyta, kad P. V. padarė pažeidimą ar pažeidimus, o nurodyti bendri Kauno TI nustatyti pažeidimai, neįvardijant asmenų.

37.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino itin svarbaus byloje esančio dokumento – Kauno TI komisijos 2017 m. gegužės 5 d. pažymos apie darbuotojų ir jų galimų teisės pažeidimų, vykdant viešuosius pirkimus, identifikavimą Nr. 8-438 (VIII t., b. l. 78–102). Šioje pažymoje nurodoma, kad šio dokumento „pagrindas: Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 balandžio 6 d. viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaita Nr. 2S-1, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. 1-155 „Dėl komisijos sudarymo pažymai apie darbuotojų ir jų galimų teisės pažeidimų, vykdant viešuosius pirkimus, identifikavimą parengti“. Šis dokumentas patvirtina, kad darbuotojai, galimai padarę Tarnybos ataskaitoje nurodytus pažeidimus, 2017 m. balandžio 19 d. dar nebuvo identifikuoti ir tam darbui buvo sudaryta komisija, tuo tarpu remiantis tapačia Tarnybos ataskaita, tyrimas P. V. atžvilgiu atnaujinamas dar 2017 m. balandžio 18 d., tai yra viena diena anksčiau iki komisijos sudarymo pažeidimus padariusiems darbuotojams identifikuoti. Visų šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, o rėmėsi vien formaliu pagrindų nurodymu Kauno TI direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. 1-154.

37.7. Teismas teigia, kad 2016 m. gruodžio 21 d. buvo Nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o Taisyklių 3 punktas numato, kad „gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo“. Tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas P. V. atžvilgiu pradėtas 2017 m. vasario 10 d., todėl niekaip negali būti siejamas su 2016 m. gruodžio 21 d. Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

37.8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-503-602/2019 konstatuotas P. V. padarytų pažeidimų mastas, apimtis ir aplinkybės yra skirtingi, ir negali visi inkriminuojami pažeidimai būti grindžiami vieno pažeidimo – „sąskaitų vizavimo“ nustatymu. Kiekvieno pažeidimo sudėtis turi būti įrodyta atskirai, o ne preziumuojant kitų pažeidimų buvimą, vien nustačius vieną pažeidimą.

37.9. Teismas konstatavo, jog „pareiškėjo argumentai, kad atsakovas negalėjo remtis neįsiteisėjusiu VTEK sprendimu, atmestini kaip nepagrįsti, nes Komisija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, rėmėsi ne tik VTEK nustatytais faktais, bet ir pati atliko jų tyrimą, ir nustatė, jog šie faktai iš esmės yra neginčijami“, tačiau tai neatitinka byloje ištirtų įrodymų. Komisija pati netyrė VTEK nustatytų faktų, o tik jais rėmėsi, kaip nustatytais. Byloje esančioje tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie atliktus tyrimo veiksmus, nėra net duomenų apie P. V. buvimą įmonių akcininku. Pati Komisija nenustatė privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje pažeidimo sudėties elementų, išimtinai rėmėsi tik VTEK išvada, kuri nebuvo įsiteisėjusi. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių nustatymo ar nenustatymo ir tuo pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies bei 87 straipsnio 4 dalies 1–3 punktų nuostatas. Netirdamas esminių bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

37.10. Vadovaujantis bendruoju teisiniu principu ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių, bei tuo, kad paneigti to ko nėra yra neįmanoma. Taigi ne P. V. turi įrodyti, kad nėra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau teigiantys apie tokią sąsają turi įrodyti tos sąsajos buvimą.

37.11. Šiuo atveju nuo 2014 m. kovo 7 d. iki nuobaudos paskyrimo dienos 2017 m. gegužės 5 d. yra praėjęs ilgesnis nei 3 metų laikotarpis ir už tuo metu atliktą pirkimą nuobauda negali būti skiriama vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nurodomą pažeidimą įvertina, kaip pagrindą tarnybinės nuobaudos teisėtumui pagrįsti, tik dar kartą patvirtina, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo vertinami tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūriniai pažeidimai, o buvo siekiama šališkai, bet kokiomis priemonėmis pagrįsti priimtą apskųstą sprendimą.

38. Atsakovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Dėl įrodymų vertinimo atsakovas atkreipia dėmesį, kad visuma bylos duomenų (rašytiniai Viešųjų pirkimų komisijos narių paaiškinimai bei P. B., M. M., K. B. liudijimai teismo posėdžio metu) patvirtina, jog Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai realiai nevykdavo. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad komisijos sekretorė N. J. jiems, kaip Viešųjų pirkimų komisijos nariams, paskambindavo pasidomėti ar atitinkamą dieną jie yra darbe ir tada surašydavo komisijos posėdžio protokolą, kuriame jie neva dalyvavo bei surinkdavo parašus. Akivaizdu, kad pareiškėjas minėtuose protokoluose nenurodytas tik todėl, jog tuo metu darbe nebuvo (pvz. Viešųjų pirkimų komisijos 2015 m. liepos 22 d. protokole Nr. 71-65 nurodyta, jog atostogavo) bei tuo siekiant sudaryti viziją, jog komisijos posėdžiai faktiškai vykdavo, o Viešųjų pirkimų komisija priiminėdavo sprendimus. Pareiškėjo nurodytas komisijos 2015 m. liepos 22 d. protokolas Nr. 71-65 nesusijęs su viešuoju pirkimu, dėl kurio procedūrų vykdymo pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai vertinti kaip šiurkštūs.

39.2. Dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti, atsakovas pažymi, jog:

1) pareiškėjas nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl to, ar buvo atliktas kompetentingos institucijos patikrinimas, klaidina teismą. Teismo sprendime įvertinta ir pagrįstai pažymėta, kad „<...> institucijų – STT, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos – atlikti tyrimo veiksmai vertintini kaip kompetentingos institucijos patikrinimas ir sąlygojantys 3 metų termino, skirti tarnybinę nuobaudą, taikymą“. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, konstatavo, kad atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą Kauno TI rėmėsi Tarnybos ir VTEK atliktais tyrimais, todėl visiems tarnybiniams nusižengimams pagristai buvo taikomas 3 metų terminas;

2) pareiškėjas teigia, jog į VTEK sprendimą Kauno TI negalėjo atsižvelgti, nei atliekant tarnybinį tyrimą, nei paskiriant nuobaudą, nes jis nebuvo įsiteisėjęs, tačiau nenurodo jokio teisės akto ar teismų praktikos savo teiginiams pagrįsti. Teisės aktai reglamentuojantys tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles nenurodo, jog oficialiai gauta informacija apie galimus tarnybinius nusižengimus, kad ir kokia forma pateikta – turi būti įsiteisėjusi. Be to, Komisija ir savarankiškai tyrė VTEK ir Tarnybos nustatytas aplinkybes (į bylą pateikti viešųjų pirkimų dokumentai), prašė Komisijos narių bei pareiškėjo paaiškinimų, juos nagrinėjo bei vertino;

3) tarnybinį patikrinimą dėl ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI vadovaujančias pareigas užėmusių asmenų atliko ir Teisingumo ministro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-14 sudaryta komisija, kuri 2017 m. balandžio 7 d. pateikė išvadą Nr. 40P-304 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorės Ž. M. ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus E. K. galimų tarnybinių nusižengimų“. Minėtoje išvadoje taip pat vertinti Kauno TI viešieji pirkimai, jų kontrolė, o atsižvelgiant į ją E. K. taip pat buvo atleistas iš užimamų pareigų, tačiau nesutikdamas su priimtu sprendimu jį ginčijo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3247-575/2018 E. K. apeliacinį skundą atmetė bei pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, jog E. K. atleistas teisėtai bei pagrįstai, o taip pat nenustatė, jog buvo pažeisti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai;

4) neginčytina, jog be visų kitų teisės aktų pažeidimų pareiškėjas pažeidė ir VPIDVT įstatymą ir tai pripažinta ne tik VTEK, tačiau ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-503-602/2019.

39.3. Pareiškėjo teiginiai, jog tarnybinio patikrinimo sustabdymo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. buvo atliekami tyrimo veiksmai, t. y. renkami paaiškinimai ir kiti įrodymai bei tai, jog 2017 m. kovo 13 d. – 2017 m. kovo 17 d. laikotarpiu įstaigoje gauti Kauno TI darbuotojų tarnybiniai pranešimai, yra tik bandymas suklaidinti teismą, kadangi minėti pranešimai adresuoti ne Komisijai, sudarytai tirti galimus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, o direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas A. V.. Kauno TI darbuotojai informavo įstaigos vadovą apie nederamą pareiškėjo elgesį vykusio susirinkimo metu, o minėti pranešimai prijungti prie atliekamo tyrimo tik jį atnaujinus.

39.4. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nėra nuoseklus bei prieštarauja pats sau, pirmiausia nurodo, jog atnaujinti tarnybinio tyrimo nebuvo pagrindo, o vėliau teigia, jog tarnybinis tyrimas atnaujintas praleidus 5 darbo dienų terminą, t. y. pripažįsta, jog gavus oficialią informaciją apie galimus jo tarnybinius nusižengimus tarnybinis tyrimas galėjo ir turėjo būti pratęstas. Atsakovo nuomone, tarnybinis tyrimas pratęstas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas neginčija, jog po kompetentingų institucijų gautos informacijos gavimo nežymiai buvo praleistas Taisyklių 3 punkte nustatytas procedūrinis terminas, tačiau minėto termino praleidimas tėra formalus, nesudaręs įtakos objektyviam ir išsamiam visų aplinkybių ištyrimui.

39.5. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių.

40.1. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

40.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

41. Dėl šios Nutarties 37.1 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

41.1. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina Komisijos nustatytas aplinkybes apie Viešųjų pirkimo komisijos darbo netinkamą organizavimą Kauno TI ginčo laikotarpiu.

41.2. Tarnybinio patikrinimo metu gauti Viešųjų pirkimų komisijos narių paaiškinimai ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų K. B., M. M., P. B. ir N. J. parodymai, vertinant juos kartu, visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tarnybinių nusižengimų faktai objektyviai pasitvirtina, o esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, nėra.

41.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir įvertino liudytojų parodymus, o konstatuodamas tarnybinių nusižengimų faktą įvertino ne tik Išvadą, bet ir Komisijos tarnybinio patikrinimo metu nustatytas ir Tarnybos patikrinimo ataskaitoje nurodytas aplinkybes.

42. Dėl šios Nutarties 37.2 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

42.1. Vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

42.2. Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai STT tyrė R. K. pateiktą informaciją apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, ir 2016 m. gruodžio 21 d. nutarimu atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą, klausimą dėl kitokios atsakomybės formos taikymo perdavė nagrinėti kompetentingoms institucijoms: Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Tarnybai ir VTEK. Šių institucijų: STT, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Tarnybos ir VTEK, atlikti tyrimo veiksmai vertintini kaip kompetentingos institucijos patikrinimas, dėl ko yra teisinis pagrindas taikyti 3 metų terminą skirti tarnybinę nuobaudą.

42.3. Pagrindas sudaryti Komisiją ir pradėti tarnybinį patikrinimą nurodytas 2017 m. vasario 10 d. įsakyme – vieša informacija dėl kurios pradėjo tyrimus Teisingumo ministerija, Tarnyba, VTEK ir Valstybės kontrolė, Teisingumo viceministro D. M. 2017 m. vasario 10 d. raštas Nr. (1.39)7R-1266 „Dėl P. V. galimo tarnybinio nusižengimo“. Jame prašoma priimti sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo pradėjimo ir nušalinimo nuo pareigų, o atnaujintas tarnybinis patikrinimas Tarnybos ir VTEK pateiktos informacijos pagrindu.

42.4. Dėl Tarnybos patikrinimo ataskaitoje pateiktos rekomendacijos. Tarnybos patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad buvo tikrinama, kaip Kauno TI organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus bei jų pagrindu sudarant viešojo pirkimo-pardavimo sutartis, buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir (ar) kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Tarnyba patikrinimo ataskaitoje padarė išvadą, kad tikrinimo rezultatai atskleidė Perkančiojoje organizacijoje (Kauno TI) esančius sisteminius ir nuolatinius viešųjų pirkimų organizavimo, vykdymo tvarkos ir veiklos trūkumus ir pažeidimus, nepakankamą viešųjų pirkimų ir sudarytų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo priežiūrą bei vidinę kontrolę. Šioje ataskaitoje yra nustatyti Viešųjų pirkimų komisijos, kurios pirmininkas buvo pareiškėjas, padaryti pažeidimai vykdant pirkimus. Komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, įvertino pareiškėjo veiksmus Tarnybos nurodytų pažeidimų kontekste ir išdėstė Išvadoje.

42.5. Dėl VTEK Sprendimo.

42.5.1. VTEK išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir informuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, gavę VTEK informaciją, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, priima motyvuotą sprendimą dėl asmens veikos (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 4 d.). Jeigu VTEK pripažįsta, kad pateiktoje valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 4 d.).

42.5.2. Šiuo atveju VTEK sprendimu buvo atliekamas pareiškėjo veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms tyrimas ir nuspręsta rekomenduoti Kauno TI vadovui minėto įstatymo nuostatas pažeidusiam P. V. skirti drausminę nuobaudą. VTEK sprendime nustačius konkrečius pažeidimus teikiama rekomendacija, kurios pagrindu yra pradedamas tarnybinis patikrinimas. Komisijos Išvada, o ne VTEK Sprendimas, ginčo teisinėje situacijoje buvo pagrindas priimti Įsakymą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, todėl VTEK sprendimo apskundimas neturi jokios įtakos atliekamam tarnybiniam patikrinimui.

42.6. Dėl šios Nutarties 37.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

42.6.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime yra nurodęs, kad įvertinęs Išvados V dalies turinį, teismas konstatuoja, jog šioje Išvados dalyje Komisija nustatė daugiau pareiškėjo padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų, tačiau kaip šiurkščius tarnybinius nusižengimus įvertino tik viešųjų pirkimų pažeidimus, nustatytus V dalies 1, 2, 3, 8 pastraipose. Todėl, šiame teismo sprendime bus vertinami tik Komisijos konstatuoti šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai, o kiti Išvados V dalyje Komisijos nustatyti tarnybiniai nusižengimai nebus vertinami.

42.6.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo padaryto nusižengimų pobūdis suponuoja, kad tokie tarnybiniai nusižengimai vertintini, kaip atitinkantys VTĮ 29 straipsnio 5 dalyje nustatyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtį.

42.6.3. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų kitaip kvalifikuoti pareiškėjo veikų ir konstatuoja, kad P. V. padaryti tarnybiniai nusižengimai pagrįstai buvo pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, kaip tai numatyta VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1, 3, 4 ir 10 punktų nuostatose.

42.7. Dėl šios Nutarties 37.4 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, prieina prie išvados, kad teismo sprendime įvertintos visos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, todėl nepagrįstai teigiama, jog teismas netyrė, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

42.8. Dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo pirmosios instancijos teismas pasisakė atskira motyvų grupę sudarančiame teismo sprendimo skyriuje, su kuriais teisėjų kolegija visiškai sutinka.

43. Dėl šios Nutarties 37.5, 37.7 ir 37.9 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Pareiškėjas šiuo atveju be pagrindo patikrinimo atnaujinimą sieja su atsisakymo iškelti baudžiamąją bylą faktu. Tarnybinio patikrinimo sustabdymo laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 27 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. nebuvo atliekami jokie veiksmai. Darbuotojų pateikti pareiškimai apie nederamą pareiškėjo elgesį 2017 m. vykusio susirinkimo metu prijunti prie atliekamo tyrimo tik jį atnaujinus. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad nesilaikyta nustatytų terminų tyrimui pradėti, pažymėtina, kad šių terminų nesilaikymas nesukelia tokių teisinių padarinių, kuriuos nurodo pareiškėjas – jų pažeidimas yra procedūrinės tvarkos nesilaikymo faktas, nedarantis poveikio galutinio procedūrinio sprendimo ir juo apibrėžiamų materialinių teisinių padarinių teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių terminų laikymosi aspektu plačiau nepasisako, kaip neturinčių esminės reikšmės procesinei bylos baigčiai. Tai, kad VTEK 2017 m. kovo 15 d. sprendimas Nr. KS-19 nebuvo įsiteisėjęs, nėra teisinė kliūtis tiek pradėti, tiek atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad ne VTEK sprendimo įsiteisėjimas, o tokiame sprendime nurodytų tarnybinio nusižengimo padarymą indikuojančių aplinkybių atskleidimas yra pagrindas atlikti tarnybinį patikrinimą arba, jei yra tam prielaidos, jį atnaujinti. Iš Išvados turinio matyti, kad Komisija atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, nagrinėjo kiekvieno pirkimo aplinkybes, pareiškėjo veiksmus ir juos kvalifikavo.

44. Dėl šios Nutarties 37.6 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Pareiškėjo nurodyta 2017 m. gegužės 5 d. pažyma apie darbuotojų ir jų galimų teisės pažeidimų, vykdant viešuosius pirkimus, identifikavimą Nr. 8-438 nėra susijusi su pareiškėju, nėra aktuali šiai bylai, todėl jos vertinti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

45. Dėl šios Nutarties 37.8 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Byloje Nr. eA-503-602/2019 pareiškėjas kreipėsi prašydamas panaikinti atsakovo VTEK 2017 m. kovo 15 d. sprendimą, taigi teisme buvo įvertinti ginčo sprendimo argumentai dėl pareiškėjo veiksmų ir dėl jų pasisakoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis.

46. Dėl šios Nutarties 37.10 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės reikalauja, kad kiekviena iš proceso šalių įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Atsakovas remiasi Tarnybos gauta valstybės įmonės Registrų centro pateikta informacija, kad UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas yra V. K., kuris yra galimai susijęs su Kauno TI Ūkio skyriaus vedėju P. V., nes UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. K., taip pat yra ir UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, kurios akcininku, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. gegužės 8 d., buvo ir Kauno TI Ūkio skyriaus vedėjas P. V. Šie duomenys leidžia padaryti tokią išvadą, o ją paneigti, remiantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, turi pareiškėjas. To jis nepadarė – priešingai neįrodė (ABTĮ 56 str. 6 d.).

47. Dėl šios Nutarties 37.11 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

48. Pirmosios instancijos teismas sprendime ir Tarnyba patikrinimo ataskaitoje nurodė, kad pirkimo būdas – mažos vertės pirkimas apklausos raštu būdu, pirkimo vertė – 14.481,00 Eur su PVM (50 000,00 Lt su PVM), nurodyta 2014 m. sausio 21 d. Paraiškoje atlikti paslaugų viešąjį pirkimą Nr. 39-24. Pirkimą atliko Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 1-105 sudaryta viešojo pirkimo komisija, kurios pirmininku buvo P. V. ir kaip nustatyta vykdė minėtus Pirkimus tiesiogiai neįtraukdamas kitų Pirkimo komisijos narių. Kvietimai pateikti pasiūlymus išsiųsti 2014 m. vasario 19 d. tiekėjams – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). 2014 m. kovo 7 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-8 su tiekėju UAB (duomenys neskelbtini). Komisija pripažino, kad Tarnybai nustačius Pirkimo pažeidimus, P. V., dalyvaudamas minėto Pirkimo sutarties vykdymo procedūrose, kaip Kauno TI ŪS vedėjas, šiurkščiai pažeidė: VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytus reikalavimus, nes dalyvaudamas Pirkimo sutarties vykdymo procedūrose, nesilaikė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 85 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų. Tokiu savo elgesiu P. V., kaip Kauno TI ŪS vedėjas ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, dalyvaudamas Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo paslaugų mažos vertės pirkimo sutarties vykdymo procedūrose, šiurkščiai pažeidė ir nesilaikė įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Komisijos padarytos išvados, kad P. V. Pirkimo metu pažeidė VPIDVT įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

49. Nuo 2014 m. kovo 7 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-8 su tiekėju UAB (duomenys neskelbtini) iki Įsakymo, kuriuo paskirta nuobauda, priėmimo praėjo daugiau nei 3 metai, todėl konstatuotina, kad buvo pasibaigęs terminas tarnybinei nuobaudai dėl šio pažeidimo skirti ir ši veika teisėjų kolegijos pašalinama iš kaltinimų padarius tarnybinius pažeidimus, pripažintų faktiniais pagrindais ginčijamai tarnybinei nuobaudai skirti.

50. Tačiau toks procesinis sprendimas nedaro įtakos ginčijamo įsakymo teisėtumui iš esmės.

51. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė