70cabde9-1212-44eb-8c19-e17d7ab7f4d4 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-205-793/2020 Proceso Nr. 2-06-3-04105-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1.; 3.2.6.14. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 14 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant A. K., dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovui advokatui E. K., atsakovui ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Magredas“ atstovui M.

G., atsakovo atstovei advokatei R. J., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Z. V., trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ atstovei advokatei R. Å ., iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities skyriaus Klaipėdos mieste, įgaliotai atstovei V.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , pagal ieÅ¡kovės L. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, sutuoktinių bendro turto padalijimo ir kt., trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždaroji akcinė bendrovė „Norinta“, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Norstatus“, uždaroji akcinė bendrovė „Margedas“, Z.

V., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste, ir pagal trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei L. G. ir atsakovui M. G. dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas nustatė:

1. Teisme gautas ieškovės L. G. patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė teismo prašo:

1) panaikinti tarp ieÅ¡kovės L. G. ir atsakovo M. G. sudarytos santuokos įraÅ¡Ä , įregistruotÄ 2002 m. liepos 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 455, nustatant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo M. G. kaltės;

2) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 10 000,00 Eur neturtinę žalÄ ;

3) nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų – U. G. ir Ū. G. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų mama - ieÅ¡kove L. G.;

4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters U. G. išlaikymui 350,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės;

5) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters Ū. G. išlaikymui 350,00 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės;

6) atsakovui M. G. po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti šį turtÄ : sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500,00 Eur; 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė – 56 435,00 Eur; 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė – 161 365,00 Eur;

7) ieÅ¡kovei L. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti šį turtÄ : nebaigtos statybos gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė – 120 000,00 Eur; pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , 295/1880 dalį žemės sklypo, 1/6 nuotekų Å¡alinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų iÅ¡vado, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė - 170 000,00 Eur;

8) priteisti ieÅ¡kovei 44 433,34 Eur kompensacijÄ už atsakovui priteistinÄ didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausančio turto dalį;

9) nustatyti, kad santuokos metu ieÅ¡kovės L. G. vardu įgyta transporto priemonė – automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieÅ¡kovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumÄ , yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė ir po santuokos nutraukimo nedalintina;

10) nustatyti, kad solidarias ieškovės ir atsakovo prievoles kreditorei „Swedbank“, AB bankui, pagal kredito sutartis: Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA, asmeniškai vykdys ieškovė;

11) po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei santuokoje įgytÄ pavardę;

12) ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės L. G. ir atsakovo M. G., Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo sudaryta bažnytinė santuoka. Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje santuoka įregistruota. Å alims santuokoje gimė dvi dukros - U. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir Ū. G., gimusi (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė sudarydama santuokÄ su atsakovu M. G. tikėjosi sukurti darniÄ ir laimingÄ Å¡eimÄ , tačiau gyvenant kartu iÅ¡ryÅ¡kėjo charakterių skirtumai, nesuderinamumas, prasidėjo nesutarimai esminiais Å¡eimyninio gyvenimo klausimais.

Galiausiai, ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad atsakovas jai yra neiÅ¡tikimas, santuokos metu atsakovas susilaukė sÅ«naus su kita moterimi. To pasekoje santuokos iÅ¡saugoti nebebuvo galimybės, atsakovo iniciatyva sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, nebetvarko bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bei esant įrodytam neiÅ¡tikimybės faktui, kurio atsakovas neginčija, atsakovo M. G. kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Atsakovo neiÅ¡tikimybė, nepagarba, pažeminimas ieÅ¡kovės atžvilgiu - sukėlė ieÅ¡kovei dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ bei kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Atsakovas dėl tokio savo elgesio ne tik neatsiprašė ieÅ¡kovės, tačiau ir toliau tyčiojasi bei užgaulioja savo sutuoktinę - savavaliÅ¡kai pasiima santuokoje įgytus daiktus, nemoka kredito įmokų už bÅ«stÄ bei iÅ¡laikymo vaikams, reikalauja įsileisti gyventi buvusiuose Å¡eimos namuose, nors faktiÅ¡kai gyvena su kita moterimi, tokiu bÅ«du naudodamas prieÅ¡ ieÅ¡kovę psichologinį ir ekonominį smurtÄ . Pažymėjo, kad dukrų U. G. bei Ū. G. atskyrimas nuo motinos, tiek motinai, tiek dukroms sukeltų didelius emocinius iÅ¡gyvenimus ir pažeistų vaikų interesus bei neatitiktų vaikų noro.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad jos gaunamos pajamos Å¡iuo metu yra ženkliai mažesnės, nei atsakovo, bei siekia iki 300,00 Eur mėnesinę sumÄ , kÄ patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu teikiami įrodymai, kai tuo tarpu atsakovas yra projektavimo veiklÄ vykdančios įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, jo gaunamų pajamų suma ženkliai virÅ¡ija ieÅ¡kovės pajamas. Nors atsakovas nurodo gaunantis minimalų darbo užmokestį ir Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruojamos pajamos nėra didelės, tačiau iÅ¡ atsakovo byloje pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas disponuoja kur kas didesnėmis pinigų sumomis, nei jo deklaruojamas darbo užmokestis: atsakovas ne tik perka brangius pirkinius, keliauja, tačiau ir teikia paskolas kitiems asmenims, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, atsakovas prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo turėtų prisidėti didesne suma, nei ieÅ¡kovė.

Å iuo atveju, atsakovas M. G., gyvendamas santuokoje su L. G., pažeidė finansines sutuoktinio pareigas, tokias kaip sÄ Å¾iningas, apdairus ir rÅ«pestingas Å¡eimos turto valdymas ir su Å¡iuo turtu susijusių sandorių sudarymas, turtinių prievolių prisiėmimas ir jų vykdymas. Atsakovas periodiÅ¡kai dalyvaudavo azartiniuose loÅ¡imuose, skolino dideles pinigų sumas svetimiems asmenims, neįvertindamas rizikos ir nesitardamas dėl to su savo sutuoktine. Taip pat, atsakovas nuostolingai pirko vertybinius popierius: iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ pateiktos atsakovo M.

G. vertybinių popierių sÄ skaitos matyti, kad atsakovas 2013 m. - 2014 m. laikotarpiu vienaÅ¡aliÅ¡ku savo apsisprendimu, be ieÅ¡kovės žinios iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų pirko emitento AB „Panevėžio statybos trestas“ leidžiamus vertybinius popierius - akcijas. IeÅ¡kovės paskaičiavimais, atsakovas minėtu laikotarpiu vertybinių popierių įsigijimui iÅ¡leido daugiau, nei 60 000,00 Eur sumÄ , tačiau jokios finansinės grÄ Å¾os iÅ¡ Å¡ių investicijų negauta, kas leidžia spręsti, jog atsakovas iÅ¡Å¡vaistė Å¡eimos turtÄ .

Be to, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui, bei namo įrengimui buvo panaudotos ieÅ¡kovės asmeninės lėšos, gautos pardavus turtÄ , kuris buvo asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant ieÅ¡kovei 2/3 dalis, o atsakovui - 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus UAB „Norinta“ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė L.

G. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad iÅ¡ pateikto trečiojo asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo, matyti, jog trečiasis asmuo iÅ¡ esmės neįrodinėja faktinio statybos darbų atlikimo. IeÅ¡kovė mano, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nustatys faktÄ , kad UAB “Norinta”, kurio valdymo organÄ - direktorių V. T. ir atsakovÄ M. G. sieja draugiÅ¡ki santykiai, bei kuris atsakovo yra pasitelktas siekiant santuokos nutraukimo byloje užvaldyti didesnę dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, tuo pagrindu pripažins reikalavimÄ nepagrįstu ir neteisėtu, bei jį atmes.

2. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė L. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė, teismo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Su trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus UAB „Norinta“ ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė supratusi, kad jos teisės yra pažeidžiamos kreipėsi į teismÄ , o atsakovas atsižvelgdamas į susidariusiÄ padėtį nebemokėjo iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas mėgino įbauginti ieÅ¡kovę Å¡eimos daiktų pasisavinimu, nors kurį laikÄ jau gyveno su kita moterimi, atsakovas grįždavo į Å¡eimos namus, kas ieÅ¡kovės manymu neatitiko nepilnamečių vaikų interesų.

Ieškovė nesutiko taikiai nutraukti santuokos, kadangi atsakovas ketino apgauti ieškovę tarpusavio finansiniuose reikaluose, ketino nuslėpti tam tikras finansines lėšas. Atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtina atsakovo neištikimybė, atsakovas dar būdamas santuokoje su ieškove, su kita moterimi susilaukė sūnaus. Savo poelgiu atsakovas labai įskaudino ieškovę, dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė daug kančių. Santuoka iširo išskirtinai tik dėl atsakovo kaltės. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė daug sveikatos problemų.

IeÅ¡kovė net deÅ¡imt metų kentėjo kančias dėl atsakovo netinkamo elgesio santuokoje ir lojalumo pareigų pažeidimu. IeÅ¡kovė nuolat patirdavo emocinio ir finansinio spaudimo, ieÅ¡kovė sužinojusi apie atsakovo turimÄ nesantuokinį sÅ«nų patyrė labai didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus, ieÅ¡kovė kentė, jai buvo labai skaudu. 10 000,00 Eur neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė įvertina patirtų kančių mastu, ieÅ¡kovės kančios tęsėsi deÅ¡imt metų, kadangi atsakovas nuolatos turėdavo nesantuokinių artimų santykių su kitomis moterimis, ieÅ¡kovė nuolatos viena rÅ«pinosi nepilnamečiais vaikais.

Nepilnamečiai vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su ieÅ¡kove. Reikalavimo dėl tėvo bendravimo su vaikais nustatymo ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė ir ginčo tarp Å¡alių Å¡iuo klausimu nėra. IeÅ¡kovės teigimu nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui yra reikalinga bendra 1 200,00 Eur iÅ¡laikymo suma. 600,00 Eur mėnesinę sumÄ sudaro: 120,00 Eur maisto iÅ¡laidoms, 150,00 Eur iÅ¡laidos popamokiniams užsiėmimams, gimtadieniams, laisvalaikiui, 50,00 Eur medicininėms iÅ¡laidoms, 35,00 E. Ū.

G. Å¡okių užsiėmimų iÅ¡laidos, 50,00 Eur už komunalines iÅ¡laidas, 50,00 Eur transporto iÅ¡laidos. Å iuo metu atsakovas moka laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms, po 200,00 Eur, ieÅ¡kovė uždirba apie 450,00 Eur darbo užmokesčio, taip pat gauna apie 120,00 Eur vaiko pinigų, likusia apie 230,00 Eur suma, prie vaikų iÅ¡laikymo prisideda ieÅ¡kovės tėvai. IeÅ¡kovė vykdo papildomÄ veiklÄ , kuria finansuoja savo asmenines iÅ¡laidas, iÅ¡ Å¡ios veikos gaunamos nepastovios apie 150,00 Eur pajamos.

Atsakovas uždirba daugiau už ieÅ¡kovę, tuo pagrindu pastarasis turėtų didesne suma prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo. 2002 metais ieÅ¡kovė nuosavybės teise įsigijo butÄ , esanti adresu (duomenys neskelbtini), šį butÄ pardavus už 92 678,41 Eur sumÄ , iÅ¡ Å¡ios sumos grÄ Å¾inus paskolÄ už įsigytÄ turtÄ , likę 65 454,12 Eur buvo panaudoti naujo gyvenamojo bÅ«sto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Papildomai Å¡io bÅ«sto įsigijimui buvo paimta apie 70 000,00 Eur paskola iÅ¡ kredito įstaigos.

Ä® naujÄ jį bÅ«stÄ Å¡eima įsikėlė 2006 metais. Kiek vėliau atsakovas pasiėmė dar vienÄ paskolÄ , vertybinių popierių įsigijimui. Atsakovas įtikino ieÅ¡kovę patvirtinti paskolos sutartį, kurios pagrindu įsigijo vertybinius popierius. 2015 metais buvo įsigytas sklypas draugystės gatvėje ir parduotas už 18 000,00 Eur, kiek vėliau buvo įsigytas kitas sklypas, esantis Žemynos gatvėje, kurio kaina siekė 22 000,00 Eur, Å¡iame sklype Å¡eima ketino statyti naujÄ namÄ . 2018 metais prasidėjo naujojo namo statybos, kurios buvo pradėtos iÅ¡ Å¡eimos sukauptų santaupų, atsakovui grÄ Å¾intų skolų ir vienos iÅ¡ dukterų investicinio draudimo lėšų, viso statyboms skirta apie 46 000,00 Eur suma.

Namo įrengimui Å¡alys ketino pasiskolinti piniginių lėšų iÅ¡ draugų arba parduoti dalinai pastatytÄ namÄ . Å iai dienai namo baigtumas siekia 44 procentus. Atsakovas prašė ieÅ¡kovės tėvų paskolinti apie 10 000,00 – 15 000,00 Eur sumÄ , namo langų, stogo ir kt. darbų atlikimui, tačiau ieÅ¡kovės tėvai atsisakė paskolinti atsakovui, pastarojo praÅ¡omus pinigus, ir paskolino mažesnę 3 000,00 Eur sumÄ stogo remonto darbų atlikimui. UAB „Norinta“ namo remonto darbų niekada neatliko.

Visi namo statybos darbai kainavo apie 40 000,00 Eur sumÄ , namas buvo statomas tik iÅ¡ Å¡eimos santaupų. Atsakovas neinformavo ieÅ¡kovės koks rangovas atliks namo statybos darbus. Apie 37 000,00 Eur paskolÄ atsakovo motinos Z. V. suteiktÄ atsakovui ieÅ¡kovė nieko nežinojo. Atsakovas ieÅ¡kovei detaliai nepasakodavo apie skolinamus pinigus arba gaunamas paskolas. Apie UAB „Magredas“ suteiktÄ paskolÄ , kuri suteikta Å¡eimos reikmėms, ieÅ¡kovė nieko nežino, sužinojo tik Å¡io teisminio proceso metu.

Ieškovė laiko, kad su atsakovu bendro ūkio nebeveda nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, nors kartas nuo karto atsakovas grįždavo pas ieškovę į šeimos namus. 2018 m. vasaros pabaigoje namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatai ir pagrindinės konstrukcijos jau buvo pastatytos. Namo rinkos vertė siekia apie 120 000,00 Eur. Abu nekilnojamojo turto objektus ieškovė prašo priteisti ieškovės naudai, vienas nekilnojamasis turtas yra skirtas pardavimui, kad būtų padengta bendra paskola kredito įstaigai, kitame ieškovė toliau gyvens su nepilnametėmis dukromis.

Pakartojo, kad apie atsakovo įsiskolinimus Z. V., UAB „Magredas“, UAB „Norinta“ ieškovė iki šio teisminio proceso nieko nežinojo. Iki santuokos iširimo ieškovė protarpiais dirbo bei nuolatos rūpinosi nepilnamečiais vaikais bei namų buitimi. Ieškovė rūpinosi namais, o atsakovas šeimos finansais. Atsakovas vienašališkai priimdavo sprendimus susijusius su nuosavybės teise turimų bendrovių veikla. Apie tai, kad atsakovas ketina įkurti UAB „Margedas“ ir UAB „Gavera“ ieškovė buvo informuota.

Å eimos poreikiai nebuvo tenkinami iÅ¡ atsakovo atlyginimo, kadangi atsakovas gaudavo kur kas didesnes pinigines sumas. Atsakovas nuolatos keliauja į užsienio valstybes – Jungtines Amerikos Valstijas, MaljorkÄ , Å veicarijÄ ir kt. Kol Å¡alys gyveno santuokinį gyvenimÄ atsakovas keliaudavo apie tris kartus. Per 2018 metus atsakovas buvo iÅ¡vykęs apie 4 kartus. IeÅ¡kovė 2016 metais palaikė artimus santykius su kitu asmeniu. IeÅ¡kovė aiÅ¡kindama Å¡ias aplinkybes teismui pažymėjo, kad Å¡ie ieÅ¡kovės santykiai buvo sÄ lygoti atsakovo sprendimo iÅ¡siskirti su ieÅ¡kove.

Å alys ir toliau kartu gyveno ir vedė bendrÄ buitį. Kreditorės „Swedbank“, AB banko suteiktÄ kreditÄ ieÅ¡kovė pradėjo dengti nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. Už bÅ«sto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas ieÅ¡kovė mokėjo nuo 2019 metų pavasario. Kol atsakovas gyveno kartu su ieÅ¡kove atsakovas mokėjo komunalinius mokesčius. Nuo santuokos sudarymo pradžios ieÅ¡kovė dirbo apie aÅ¡tuonerius metus. 2016 – 2018 metais ieÅ¡kovė keitė kvalifikacijÄ ir prižiÅ«rėjo namų buitį bei nepilnamečius vaikus.

Atsakovas niekada neminėjo ieÅ¡kovei apie tai, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje statybas atliko UAB „Norinta“, ieÅ¡kovė neturi duomenų patvirtinančių kokia bendrovė statė paminėtÄ namÄ . Namo statybos prasidėjo 2018 metų vasaros pradžioje. IeÅ¡kovės atstovas advokatas E. K. palaikė ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi, trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus UAB „Norinta“ ieÅ¡kinį prašė atmesti.

Nurodė, kad atsakovas savo kaltės dėl Å¡alių santuokos nutraukimo neginčija, pastarasis, dar bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove su kita moterimi susilaukė sÅ«naus. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl iÅ¡laikymo dydžio. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Pažymėjo, kad atsakovo neiÅ¡tikimybės faktas byloje yra įrodytas. Atsakovas pripažįsta neiÅ¡tikimybės faktÄ . Atsakovas gyvendamas santuokoje susilaukė nesantuokinio sÅ«naus.

Tai yra nesuderinama su Å¡eimos pareigomis. IeÅ¡kovė dėl santuokos iÅ¡irimo turi teisę į neturinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė dėl atsakovo veiksmų patyrė pažeminimÄ , neigiamas emocijas. IeÅ¡kovė nuolatos rÅ«pinosi dukromis ir namų buitimi. Atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad vien atostogoms be Å¡eimos atsakovas per dvejus su puse metų (nuo 2018 metų iki 2019 metų) iÅ¡leido beveik 15 000,00 Eur sumÄ . Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos byloje nėra.

Atsakovas bÅ«damas dviejų įmonių akcininkas ir direktorius uždirba vos 600,00 Eur, tačiau atsakovo turtinė padėtis atsispindi atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡uose. Atsakovas apie 15 000,00 Eur iÅ¡leido asmeninėms kelionėms, apie 30 000,00 Eur atsakovas pervedinėjo tarp savo banko sÄ skaitų, atsakovas pakankamai dideles sumas skolino kitiems asmenims, taip pat fiziniai asmenys į asmeninę atsakovo banko sÄ skaitÄ atliko pavedimus 24 910,00 Eur sumai, įmonės į atsakovo banko sÄ skaitÄ bendrai pervedė 70 600,00 Eur, visos Å¡ios sumos per nepilnus keturis metus buvo vykdomos asmens, kuris uždirba vos 600,00 Eur mėnesinę sumÄ .

Turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 170 000,00 Eur. Apie 64 000,00 Eur suma (ieÅ¡kovės asmeninės lėšos) buvo panaudotos įsigyjant šį turtÄ , namas įrengtas iÅ¡ „Swedbank“, AB banko suteikto kredito. Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, vertė yra 120 000,00 Eur. Atsakovas informavo ieÅ¡kovę, kad paminėtas namas buvo statytas Å«kio bÅ«du, ieÅ¡kovė neturi jokių įrodymų apie namo statybos darbus, kadangi atsakovas vienasmeniÅ¡kai priimdavo sprendimus namo statybos klausimais.

Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pradžios 7 procentų namo baigtumas, iki paminėto mėnesio pabaigos pakilo iki 44 procentų. Viso atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Norinta“ yra sumokėjęs 55 325,00 Eur sumÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėti pavedimai buvo atlikti konkrečiu tikslu. Byloje nėra sÄ skaitų, patvirtinančių statybinių medžiagų įsigijimo. UAB „Norinta“ ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė siekdama padidinti atsakovui atitenkančiÄ turto dalį.

Iš bendrovės turtinės vertės atėmus kreditorinius reikalavimus, likutis laikomas bendrovės turtinė vertė. UAB „Margedas“ turtinė vertė siekia – 56 435,00 Eur, UAB „Gavera“ vertė siekia – 161 365,00 Eur. UAB „Norstatus“ byloje savarankiškų reikalavimų nepareiškė, šiuo atveju, laidavimo sutartis pasirašyta atsakovo, visiškai nesusijusi su šeimos poreikiais. Trečiasis asmuo Z. V. nepagrindė iš kur buvo gauti 37 000,00 Eur, kuriuos pastaroji paskolino atsakovui namo statybai, tačiau pinigai namo statybai panaudoti nebuvo.

Labiau tikėtina, kad atsakovas buvo paskolinęs 37 000,00 Eur motinai ir pastaroji Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾ino atsakovui, pavedimo paskirtyje nurodydama paskolos grÄ Å¾inimas. UAB „Margedas“ paskola buvo iÅ¡mokėta atsakovui 2019 m. sausio 4 d., jau nebegyvenant su ieÅ¡kove, tuo pagrindu skola neturėtų bÅ«ti pripažinta solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo skola.

3. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovas M. G. su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad santuokos pradžioje, Å¡alys gyveno darnų Å¡eimyninį gyvenimÄ , tačiau ilgainiui iÅ¡ryÅ¡kėjo charakterių skirtumai, prasidėjo tarpusavio nesutarimai, nepagarba vienas kito atžvilgiu. Jau nuo 2014 metų Å¡alys keletÄ kartų tarėsi dėl skyrybų bei buvo nutarusios gyventi atskirai. 2014 metais atsakovas apie pusmetį gyveno atskirai, o per paskutiniuosius Å¡alių abipusius iÅ¡siskyrimus 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn. ieÅ¡kovė taip pat palaikė pilnaverčius, artimus ir intymius poros santykius su kitu asmeniu.

Nuo 2018 m. gegužės mėn. tarp Å¡alių nebeliko artimų santykių, o 2018 metų vasarÄ Å¡alys galutinai nusprendė skirtis ir pradėjo derinti skyrybų sÄ lygas. Nuo 2018 m. gruodžio 25 d. atsakovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ bendrų Å¡eimos namų gyventi atskirai, tarp Å¡alių nebeliko jokių bendrų reikalų, pomėgių, užsiėmimų, jausmų, kuriuos Å¡alys dar turėdavo susitaikiusios, o kiekviena iÅ¡ Å¡alių gyveno savo atskirus, savarankiÅ¡kus gyvenimus. Tolimesnis Å¡alių bendravimas grįstas tik dėl bendrų vaikų.

Å iuo atveju, ne vien atsakovas, tačiau abi Å¡alys nesugebėjo taikiai iÅ¡spręsti turtinių ir kitų klausimų, dėl ko kildavo barniai, nesugebėjo iÅ¡saugoti Å¡iltų santykių, nes abiem trÅ«ko supratimo ir tolerancijos, ilgai gyvenant santuokoje pasikeitė abiejų požiÅ«ris į Å¡eimos vertybes, jie pasikeitė patys kaip asmenybės, kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų bÅ«du, t. y. Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo ir nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrÄ santuokinį (Å¡eiminį) gyvenimÄ , o priėmė tarp Å¡alių sukurtÄ , vėliau nusistovėjusį tarpusavio laisvo elgesio modelį, kuris vėliau sudarė pakankamÄ bei pagrįstÄ pagrindÄ atsirasti esamoms pasekmėms - neiÅ¡tikimybei.

IeÅ¡kovės pareiga yra pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos dydį, tačiau ieÅ¡kovė jokių įrodymų nepateikia ir tai yra pagrindas šį reikalavimÄ atmesti. IeÅ¡kovės teigimu atsakovas dėl neiÅ¡tikimybės ir tariamai nepagarbaus savo elgesio ne tik neatsiprašė ieÅ¡kovės, tačiau ir toliau tyčiojasi bei užgaulioja savo buvusiÄ sutuoktinę - savavaliÅ¡kai pasiima santuokoje įgytus daiktus, nemoka kredito įmokų už bÅ«stÄ bei alimentų vaikams, reikalauja įsileisti gyventi buvusiuose Å¡eimos namuose, nors faktiÅ¡kai gyvena su kita moterimi ir kt., tokiu bÅ«du naudodamas prieÅ¡ ieÅ¡kovę psichologinį ir ekonominį smurtÄ , dėl ko ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteisiama neturtinė žala.

Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas reikalavimÄ dėl turtinės žalos priteisimo ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į kaltės pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, santuokos iÅ¡irimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių santykių ir ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios nurodytos aukščiau, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais ieÅ¡kinio visumoje yra visiÅ¡kai nederantys.

Atsakovas sutinka, jog nepilnamečių dukterų U. G. ir Ū. G. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Neatsižvelgiant į nepilnamečių dukterų nustatytÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovas lygiaverčiai užsiims vaikų priežiÅ«ra leis kartu su jais laikÄ , juos iÅ¡laikys, rÅ«pinsis jų poreikių tenkinimu. Atsakovas supranta jam tenkančiÄ prievolę teikti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams ir tam neprieÅ¡tarauja, pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus vykdo, tačiau atsakovas neturi galimybės tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 350,00 Eur dydžio iÅ¡laikymo kiekvienam vaikui teikimo.

Šiuo atveju, ieškovė nurodė, kad ginčo šalių dukterys neturi specifinių poreikių, sveikatos sutrikimų, kurie būtų nebūdingi daugeliui kitų vaikų, tačiau jos yra paauglės mergaitės ir dėl to jų poreikiai yra didesni. Poreikiams pilnai patenkinti reikia daugiau lėšų, nei jaunesnių vaikų išlaikymui, kas pagal ieškovės paskaičiavimus abiejų dukterų išlaikymui per mėnesį sudarytų apie 1 200,00 Eur (po 600,00 Eur vienai dukrai), nors dar pirminiu ieškiniu abiejų dukterų išlaikymui per mėnesį ieškovė prašė bendros 1 000,00 Eur sumos.

IeÅ¡kovės realias ir bylos nagrinėjimo metu gaunamas pajamas pagrindžiančių dokumentų byloje nepateikta, todėl nesutiktina, jog ieÅ¡kovei neatskleidus tikrosios savo materialinės padėties, o atsakovui pateikus visÄ informacijÄ apie realias bylos nagrinėjimo metu gaunamas pajamas, prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo pastarasis turėtų prisidėti didesne suma, nei ieÅ¡kovė. Atsakovas pažymėjo, kad jo gaunamas pajamas Å¡iuo metu sudaro darbo užmokestis gaunamas iÅ¡ bendrovės (duomenys neskelbtini), kuris bendroje sumoje, atskaičius mokesčius siekia apie 498,00 Eur.

Atsakovo gaunamos individualios veiklos pajamos, pagal 2018 metais siekė – 1 870,00 Eur, kas sudaro apie 155,83 Eur per mėn. Bendra atsakovo gaunamų pajamų per mėnesį suma dabar siekia apie 593,83 Eur, kitų pajamų atsakovas negauna. Nors Å¡alys turi kreditorinius įsipareigojimus, tačiau juos iÅ¡ savo lėšų vykdo tik atsakovas. Santuokos metu ieÅ¡kovė ir atsakovas tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo turtÄ - kilnojamÄ jį bei nekilnojamÄ jį turtÄ , bendrovių akcijas.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausantis turtas Å¡alims nutraukiant santuokÄ privalo bÅ«ti padalintas. Atsakovas nemato objektyvių, ieÅ¡kovės tinkamai įrodytų priežasčių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant ieÅ¡kovei 2/3 dalis, o atsakovui - 1/3 dalį santuokoje įgyto turto. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningus veiksmus bei reikalavimus atsakovas pageidautų, jog ieÅ¡kovė po santuokos nutraukimo pasiliktų savo iki santuokos turėtÄ pavardę, tačiau klausimÄ iÅ¡ esmės spręsti palieka teismui.

Atsiliepimu į trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ ieškinį, atsakovas M. G. su ieškiniu sutiko, teismo prašė ieškinį tenkinti ir solidariai priteisti iš ieškovės L. G. ir atsakovo M. G. 20 000,00 Eur skolos už rangos darbus ir 364,00 Eur delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių – ieškovės L.

G. procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (už advokato teisines paslaugas ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas) Å¡ias visa apimtimi priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. G.. Nurodė, kad sutinka su UAB „Norinta“ nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas patvirtino, jog 2018 m. kovo 26 d. dienÄ tarp rangovės UAB „Norinta“ ir atsakovo buvo sudaryta Statybos rangos sutartį Nr. 18/03-26, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus.

Bendra sutarties Å¡alių suderinta statybos darbų kaina buvo - 56 014,49 eurai, UAB „Norinta“ atliko statybos rangos darbus, juos perdavė atsakovui/užsakovui 2018 m. lapkričio 5 d., sudarydama Atliktų darbų aktÄ bei Priėmimo — perdavimo aktÄ . Rangovė atliko darbų už bendrÄ 50 000,00 eurų sumÄ . Iki Å¡ios dienos už statybos rangos darbus su UAB „Norinta“ nėra visiÅ¡kai atsiskaityta. Å iai dienai skolos likutis UAB „Norinta“ yra 20 000,00 eurų. Kadangi skola UAB „Norinta“ kilo iÅ¡ rangos darbų, kurie buvo atlikti bendros jungtinės nuosavybės objekte, be jokių pretenzijų, Å¡i skola yra bendra sutuoktinių prievolė, ji atsirado iÅ¡ Å¡eimos interesais sudaryto sandorio, iÅ¡ kurio kilusiÄ pridėtinę vertę siekia pasidalinti tiek atsakovas tiek ieÅ¡kovė, todėl ji yra bendra sutuoktinių prievolė, vykdytina iÅ¡ bendro turto.

4. Teismo posėdžio metu atsakovas M. G. su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, teismo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti atsiliepime nurodytų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, su kuriais sutiko atsakovas, apimtyje. Nurodė, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko tiek dėl atsakovo, tiek dėl ieÅ¡kovės kaltės. IeÅ¡kovė santuokos metu nesilaikė sutuoktinei priskirtinų pareigų. Santuokos metu Å¡alys stengėsi dėl tarpusavio santykių. Atsakovas nesutinka dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovas santuokoje taip pat patyrė streso ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, atsakovas niekada nenaudojo fizinio smurto ieÅ¡kovės atžvilgiu.

IeÅ¡kovė neįrodė patirtos neturtinės žalos. NeprieÅ¡tarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove. Nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma 1 200,00 Eur iÅ¡laikymo suma yra neproporcingai didelė. Atsakovas nuolatos pilna apimtimi iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Nuo 2018 metų atsakovas su ieÅ¡kove buvo susitarę nutraukti santuokÄ . Nors nuo 2016 metų atsakovas ir gyveno kartu su ieÅ¡kove, tačiau sutuoktiniai bendro Å«kio nevedė. Kai žmona nedirbo ir atsakovas negyveno su Å¡eima, atsakovas visuomet rÅ«pinosi vaikais ir teikė vaikams iÅ¡laikymÄ .

Å iuo metu atsakovas negauna didelių pajamų, papildomai atsakovas turi iÅ¡laikyti ir kitÄ savo nepilnametį vaikÄ . Atsakovo manymu, abiem vaikams iÅ¡ tėvų užtektų bendros 600,00 Eur iÅ¡laikymo sumos. Sutinka su tuo, kad ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priklausytų namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieÅ¡kovei priskiriant ir kredito sutarties, sudarytos su kreditore „Swedbank“, AB banku, vykdymÄ . Atsakovas neinformuodavo ieÅ¡kovės apie savo finansinę bÅ«klę suteikiamas ir gaunamas paskolas.

Atsakovas iÅ¡ savo mamos Z. V. 2018 metų kovo mėnesį pasiskolino 37 000,00 Eur sumÄ , Å¡i suma buvo reikalinga namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje statybos darbų finansavimui. Tik pasiskolinęs pinigus atsakovas sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Norinta“. Pagal rangos sutartį namo statybai 2018 m. balandžio 3 d. atsakovas pervedė 30 000,00 Eur sumÄ rangovei UAB „Norinta“. Atsakovas iÅ¡ UAB „Margedas“ 2019 metų sausio mėnesį pasiskolino 15 500,00 Eur sumÄ , Å¡ia suma padengė 3 000,00 Eur skolÄ ieÅ¡kovės tėvams.

UAB „Aminera“ atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, stogo darbus, už šiuos darbus atsakovas atsiskaitė iš ieškovės tėvų pasiskolintų pinigų. Atsakovas iš UAB „Margedas“ gautus pinigus naudojo statyboms, tačiau duomenų patvirtinančių šias aplinkybes, neturi. UAB „Norinta“ vykdė namo statybos darbus. Atsakovo žiniomis ieškovė nuolatos vengė stebėti namo statybas. Atsakovas sutinka, kad pusė atsakovui nuosavybės teise priklausančių bendrovių akcijų po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei L.

G.. Atsakovas teismo praÅ¡o gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei, o nebaigtos statybos namÄ , esantį Žemynos gatvėje priteisti atsakovui. PriteistÄ turtÄ atsakovas tikisi parduoti ir gautais pinigais padengti turimus kreditorius įsipareigojimus. Nesutinka, kad bÅ«tų nukrypta nuo sutuoktinių turto bendrų dalių principo, kadangi namas, nupirktas iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigų, buvo tik su daline apdaila, o įrengimas buvo finansuotas iÅ¡ kitų Å¡eimos lėšų.

Atsakovui investavus dalį pinigų į finansines priemones, 2008 – 2009 metais pasaulio ekonomikÄ iÅ¡tiko finansinė krizė, ko pagrindu dalis investuotų pinigų buvo prarasti, o likusi dalis buvo iÅ¡leisti Å¡eimos poreikių tenkinimui. IeÅ¡kovė žinojo, kad atsakovas investuoja į finansines priemones. IeÅ¡kovė žinojo apie UAB „Panevėžio statybos trestas“ akcijų įsigijimÄ . Atsakovas neigia, kad su Å¡ių akcijų įsigijimu patyrė 60 000,00 Eur turtinę žalÄ .

IeÅ¡kovė net deÅ¡imt metų rÅ«pinosi vaikais ir buitimi, kai tuo tarpu atsakovas visiÅ¡kai finansavo Å¡eimos poreikius. Atsakovas sutinka, kad padalinus nekilnojamÄ jį turtÄ ir atsakovo naudai priteisus namÄ , esantį Žemynos gatvėje, atsakovui bÅ«tų priteisti ir skoliniai įsipareigojimai Z. V., UAB „Magredas“, UAB „Norinta“ naudai. IÅ¡ bendrų Å¡eimos namų ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė 2018 m. gruodžio 25 d., gimus sÅ«nui. Atsakovas net deÅ¡imt metų rÅ«pinosi Å¡eima, mokėjo paskolas.

Å iuo metu atsakovas darbo užmokestį gauna iÅ¡ UAB „Margedas“ ir UAB „Gavera“. Atsakovas sutinka, kad kiekvienos iÅ¡ dukrų iÅ¡laikymas siektų 230,00 Eur sumÄ . Atsakovas vairuoja motociklÄ , kuris yra registruotas UAB „Margedas“ vardu, Å¡io motociklo atsakovas iÅ¡ bendrovės nesinuomoja. Bendrovė turi transporto priemonę – automobilį, kurį atsakovas taip pat naudoja. Atsakovas patvirtina, kad buvo ieÅ¡kovės nurodytose kelionėse, kurios buvo finansuojamos iÅ¡ atsakovo gaunamo darbo užmokesčio.

Apie 90 000,00 Eur paskolos buvo panaudota finansinių priemonių įsigijimui ir likusi dalis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo darbams atlikti. Paskolas atsakovas dengdavo iÅ¡ gaunamo atlyginimo ir piniginių lėšų, gautų pardavus finansines priemones. 117 572,52 Eur - likusi negrÄ Å¾into kredito, kreditorei „Swedbank“, AB bankas, suma. UAB „Norinta“ vadovas yra V. T., UAB „Norstatus“ vadovas - V. P., su Å¡iais asmenimis atsakovas yra pažįstamas jau seniai.

Atsakovas yra ŽŪB „Uno“ valdybos narys, darbo užmokesčio ar kitų iÅ¡mokų atsakovas negauna. Name, esančiame Žemynos gatvėje, statybos darbai pradėti 2018 m. spalio mėnesį. 2015 metais atsakovas į šį turtÄ investavo 9 000,00 Eur, atitinkamai tÄ pačiÄ sumÄ investavo ir 2016 metais. UAB „Norinta“ statybos darbus name atliko 2018 metų vasaros ir rudens sezonais. Å iuos darbus rangovė atliko, kai sklypas su statiniais dar tebepriklausė ŽŪB „Uno“. 2018 m. spalio 16 d. atsakovas nusipirko 17 proc. baigtumo pastatÄ .

Rangovė pinigus už darbus gavo, anksčiau nei buvo atlikti statybos rangos darbai. Nebaigtos statybos namo vertė siekia 120 000,00 Eur sumÄ . Tuo metu, kai atsakovas gavo 15 500,00 Eur paskolÄ iÅ¡ UAB „Margedas“, pastarasis iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos namų. Å i paskola buvo panaudota Å¡eimos poreikiams, Å¡ių pinigų asmeniams poreikiams neiÅ¡leido. Atsakovas nesitarė su ieÅ¡kove dėl paskolos gavimo. Atsakovas per 2019 metus sumokėjo apie 6 000,00 Eur paskolos bankui. Atsakovas nėra grÄ Å¾inęs paskolos ar jos dalies UAB „Margedas“.

Å i paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais. Atsakovui UAB „Margedas“ į banko sÄ skaitÄ nuolatos pervesdavo nedideles sumas, kurios taip pat viso siekė apie 15 000,00 Eur sumÄ . Å ios lėšos buvo pervedamos bendrovės poreikių tenkinimui. UAB „Gavera“ yra įsigijusi dalį ŽŪB „Uno“ akcijų. UAB „Gavera“ vadovas Å¡iuo metu yra V. P.. Atsakovas atliko pinigų pervedimÄ perkant motinai Z. V. butÄ . Atsakovo motina atsakovui į banko sÄ skaitÄ pervedė 25 500,00 Eur sumÄ , ieÅ¡kovas pervedė apie 12 000,00 Eur sumÄ buto, kurį pirko Z.

V., pardavėjai UAB „Norinta“. 2017 metais atsakovas UAB „Norinta“ už motinos buto įrengimÄ pervedė 14 000,00 Eur. Už motinos bute atliktus įrengimo darbus, atsakovas UAB „Norinta“ pervedė pinigus. IeÅ¡kovė nedavė sutikimo ir netvirtino sandorių sudarytų su UAB „Norstatus“, apie Å¡iuos sandorius ieÅ¡kovė nebuvo informuota. Visos paskolos, kurias kitiems asmenims suteikė atsakovas, yra grÄ Å¾intos. 2018 m. lapkričio mėnesį stogÄ dengė UAB „Aminera“.

Atsakovo pažįstami asmenys niekada nepadėjo statyti namo. Atsakovas patiria Å¡ias mėnesines iÅ¡laidas: vaikų iÅ¡laikymas 610,00 Eur, maistas ir apranga apie 400,00 Eur, viso apie 1 000,00 Eur. Iki teisminio proceso atsakovo pajamos siekė apie 600,00 Eur sumÄ . Å iuo metu iÅ¡ įsigytų finansinių priemonių pajamų atsakovas negauna. Mano, kad 360,00 Eur visiÅ¡kai patenkina minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo atstovė advokatė R. J. su ieÅ¡kovės patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies.

Nurodė, kad abi Å¡alys nesugebėjo iÅ¡spręsti turtinių ir kitų santykių, dėl ko ir iÅ¡iro sutuoktinių santykiai. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas santuokos metu turėjo artimus santykius su kitais asmenimis. IeÅ¡kovės pareiga pagrįsti neturtinės žalos dydį, Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovė 10 000,00 Eur neturtinės žalos dydžio nepagrindė. KritiÅ¡kai turėtų bÅ«ti vertinti ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti vaikų bÅ«tinųjų poreikių iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai.

Atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Visos atsakovo paimtos paskolos buvo paimtos Å¡eimos poreikių tenkinimui, taip pat esami įsiskolinimai Å¡eimos bÅ«sto įrengimui. Atsakovas nesutinka, kad atsakovui liktų visos turimų bendrovių akcijos, atitinkamai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiant piniginę kompensacijÄ .

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ,„Swedbank“, AB bankas, atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, teismo prašė Å¡alių ginÄÄ santuokos nutraukimo apimtyje spręsti teismo nuožiÅ«ra, tačiau nesutiko su tuo, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo prievoles turimos kreditorei „Swedbank“, AB bankas, bÅ«tų modifikuotos ir perduotos vieno sutuoktinio vykdymui, visų ieÅ¡kovę, atsakovÄ ir kreditorė siejančių sutartinių prievolių pobÅ«dis yra solidarus, pastarasis teismo sprendimu neturėtų bÅ«ti keičiamas, kadangi tai iÅ¡ esmės pažeistų kreditorės finansinius interesus.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Magredas“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, tačiau pažymėjo, kad trečiasis asmuo atsakovui M. G. suteikė 15 500,00 Eur paskolÄ , kadangi paskola suteikta esant santuokoje ir buvo naudojama Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl pagal esamÄ prievolę solidariai turi atsakyti abu sutuoktiniai, tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas direktorius M. G. nurodė, kad 15 500,00 Eur sumÄ pasiskolino 2018 m. gruodžio mėnesį. Å ia suma finansavo banko kreditÄ (6 000,00 Eur), skalbimo maÅ¡inÄ (300,00 Eur), ieÅ¡kovės tėvų suteiktÄ paskolÄ (3 000,00 Eur). TokiÄ sumÄ pasiskolino, kadangi bendrovės finansinė padėtis leido skolintis tokiÄ sumÄ . Visa suma buvo panaudota iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Bendrovės buhalterijoje yra nurodyta, kad M. G. bendrovei yra skolingas 15 500,00 Eur sumÄ .

7. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Norstatus“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, tačiau pažymėjo, kad UAB „Gavera“ suteikė 251 222,20 Eur paskolÄ , (duomenys neskelbtini) akcininkas atsakovas M. G. asmeniÅ¡kai laidavo pagal paskolos sutartį, todėl, padalijus (duomenys neskelbtini) akcijas po ½ dalį ieÅ¡kovei ir atsakovui, pastarieji turėtų pareigÄ solidariai atsakyti kreditorei UAB „Norstatus“.

8. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Z. V. atsiliepimu į pirminį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, tačiau pažymėjo, kad atsakovui, gyvenant santuokoje paskolino 37 000,00 Eur sumÄ , todėl skola turėtų bÅ«ti dalinama pusiau ir priteisiama tiek iÅ¡ atsakovo, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Z. V. su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad patikslintas ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.

Trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus UAB „Norinta“ ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl teismo turėtų bÅ«ti patenkintas. Nurodė, kad 2018 metų kovo mėnesį pardavusi butÄ Z. V. paskolino pinigus atsakovui M. G.. Atsakovas prašė motinos paskolinti pinigų, kadangi nebeturėjo pinigų namo statyboms užbaigti. Nežino ar ieÅ¡kovė žinojo apie suteiktÄ 37 000,00 Eur paskolÄ . IÅ¡ sÅ«nui suteiktos paskolos, nebuvo apmokėta už motinos naujo buto įrengimo darbus.

Skolindama pinigus Z. V. su atsakovu atskiros raÅ¡ytinės paskolos sutarties nepatvirtino, kadangi sÅ«numi pasitikėjo. Nurodė, kad beprocentinė paskolos sutartis patvirtinta Z. V. paraÅ¡u, tačiau pastaroji nepamena, kad sutartį bÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Atsakovas iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs paskolintų pinigų. Z. V. nesusitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino. Žino, kad atsakovas yra skolingas UAB „Norinta“ už atliktus statybos darbus. Paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta 2018 metais, naujÄ jį bÅ«tÄ , kurį pirko iÅ¡ UAB „Norinta“ rezervavo 2017-2018 metais.

Už butÄ sumokėjo santaupomis ir skolintais pinigais, atsakovas sumokėjo už motinos butÄ . Savo butÄ Ä¯sirengė 2017 metų gruodžio mėnesį. Buto įrengimu rÅ«pinosi atsakovas.

9. IÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė V. S. nurodė, kad atsakovo siÅ«loma vaiko iÅ¡laikymo suma – 300,00 Eur nepatenkins bÅ«tinųjų vaiko poreikių, sutinka su ieÅ¡kovės siÅ«loma 700,00 Eur suma. Vaikų poreikiai nuolatos kinta, dėl ko didėja iÅ¡laidos bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui.

10. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus uždaroji akcinė bendrovė „Norinta“ atsiliepimu į pirminį ieškovės ieškinį, prieštarauja šalių pozicijai, kuria šalių prievolė, kilusi iš statybos rangos teisinių santykių UAB „Norinta“ būtų modifikuota ir pripažinta asmenine atsakovo M. G. prievole, kadangi prievolė atsirado ieškovei ir atsakovui būnant santuokoje, atitinkamai šalys kreditorei turėtų atsakyti solidariai. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB „Norinta“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti solidariai iš L.

G. ir M. G. 20 000,00 Eur skolÄ už rangos darbus ir 364,00 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. dienÄ rangovė UAB „Norinta“ ir M. G. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18/03-26, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Bendra sutarties Å¡alių suderinta statybos darbų kaina buvo 56 014,49 Eur. UAB „Norinta“ atliko statybos rangos darbus, juos perdavė užsakovui 2018 m. lapkričio 5 d., sudarydama Atliktų darbų aktÄ bei 2018 m. lapkričio 5 d.

Priėmimo - perdavimo aktÄ . Rangovas atliko darbų už bendrÄ 50 000,00 Eur sumÄ . Iki Å¡ios dienos už rangos darbus su kreditore nėra pilnai atsiskaityta, likusi skolos suma siekia 20 000,00 Eur. Skola kreditorei UAB „Norinta“ susidarė L. G. ir M. G. gyvenant santuokoje, kai jų turtui bei turtinėms prievolėms taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės režimas. Kadangi UAB „Norinta“ atliko statybos rangos darbus turte, kuris sutuoktiniams priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl Å¡i prievolė yra pripažintina abiejų sutuoktinių bendra turtine prievole, kuri turi bÅ«ti vykdoma iÅ¡ bendro sutuoktinių turto.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus UAB „Norinta“ atstovė advokatė R. Å . trečiojo asmens ieÅ¡kinį palaikė, teismo prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad visos aplinkybės ir argumentai yra iÅ¡dėstyti trečiojo asmens ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byloje turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl 20 000,00 Eur skolos UAB „Norintai“ pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole. SkolÄ pagrindžiantys dokumentai nėra nuginčyti.

Skola atsirado sutuoktiniams bÅ«nant santuokoje. SÄ skaita už darbus buvo iÅ¡raÅ¡yta praėjus metams po darbų perdavimo, siekiant neįtraukti pridėtinės vertės mokesčio. Negali atsakyti ar trečiasis asmuo atliko atliktų darbų akte nurodytus stogo darbus. Negalėjo atsakyti kada faktiÅ¡kai darbai buvo pradėti, darbai baigti 2018 m. lapkričio 5 d., suraÅ¡ius atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktÄ . Kitų duomenų, be sutarties ir atliktų darbų perdavimo priėmimo akto, patvirtinančių darbų atlikimÄ nėra.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės L. G. ir atsakovo M. G. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje buvo sudaryta santuoka, Å¡alių santuokos sudarymo faktas yra įregistruotas Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieÅ¡kovė ir atsakovas susilaukė dviejų dukrų – U. G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir Ū. G., (duomenys neskelbtini). Vienos nepilnametės dukros poreikiams patenkinti yra bÅ«tina skirti mėnesinę 734,00 Eur sumÄ , Å¡iÄ sumÄ sudaro: 105,00 Eur iÅ¡laidos aprangai; 160,00 Eur iÅ¡laidos maistui; 20,00 Eur iÅ¡laidos telefoniniam ryÅ¡iui; 70,00 Eur iÅ¡laidos transportui; 22,00 Eur iÅ¡laidos higienai; 35,50 Eur iÅ¡laidos mokyklos reikmenims; 73,00 Eur iÅ¡laidos laisvalaikiui ir popamokinei veiklai; 28,00 Eur vizitai pas gydytojus, vaistai; 208,00 Eur iÅ¡laidos specialių poreikių tenkinimui (akiniams, breketams); 12,50 Eur nenumatytos iÅ¡laidos.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad ieÅ¡kovės gaunamas mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 600,00 Eur sumÄ . Atsakovas teismui duodamas žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis siekia 600,00 Eur sumÄ . IÅ¡ 2019 m. lapkričio 5 d. Taikos susitarimo sudaryto tarp atsakovo M. G. ir L. N. matyti, kad atsakovas turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų T. G., gimusį 2018 m. gruodžio 24 d., kuriam atsakovas teikiÄ periodinį 210,00 Eur iÅ¡laikymÄ .

Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso:

1) pastatas – gyvenamasis namas, 295/1880 dalis žemės sklypo, 1/6 nuotekų šalinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų išvadas, esantys adresu (duomenys neskelbtini);

2) nebaigtos statybos gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, nuomos teise;

3) sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų; 4) 100 vnt. (duomenys neskelbtini); 5) 25 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: L. G. vardu įgyta transporto priemonė – automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės vardu. Dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei.

12. Santuokos tikslas yra Å¡eimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukÅ«rimas. Vyras ir moteris, sudarę santuokÄ , įgyja teisinį statusÄ â€“ jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali bÅ«ti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

13. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

14. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

15. Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti Å¡alių pateiktų įrodymų visetÄ , remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Pasisakydamas dėl procesinės Å¡alių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iÅ¡irimo priežastis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei) tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

16. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo M. G. kaltės, nes atsakovui dar bÅ«nant santuokoje su ieÅ¡kove, atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei ir su kita moterimi susilaukė sÅ«naus. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 5 d. Taikos susitarimas sudarytas tarp atsakovo M. G. ir L. N. patvirtina, kad atsakovas turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ â€“ sÅ«nų T. G., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam atsakovas teikiÄ periodinį 210,00 Eur iÅ¡laikymÄ .

IeÅ¡kovė atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ Ä¯rodinėjo ir savo žodiniais paaiÅ¡kinimais, nurodydama, kad atsakovas, dar bÅ«damas santuokoje, paliko ieÅ¡kovę ir išėjo gyventi pas kitÄ moterį. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nesirÅ«pino bendrais vaikais, neteikė vaikams materialinio iÅ¡laikymo. Pažymėtina tai, kad atsakovas M. G. neiÅ¡tikimybės fakto byloje neginčijo, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė per paskutiniuosius Å¡alių abipusius iÅ¡siskyrimus, vykusius 2016 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. sausio mėnesį taip pat palaikė pilnaverčius, artimus ir intymius santykius su kitu asmeniu, tačiau duomenų patvirtinančių paminėtas aplinkybes teismui nepateikė.

17. Įrodinėjimo priemonės šeimos bylose turi atitikti bendrus reikalavimus įrodymams. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis nurodo, jog faktiniai duomenys gali būti nustatomi tame tarpe ir rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Neištikimybės fakto įrodinėjimas yra gana sudėtingas dėl problemų, kylančių surenkant įrodymus. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus įrodymams keliami reikalavimai gali būti švelninami, tačiau tokiu atveju įrodymai turi atitikti kitus byloje esančius faktinius duomenis.

Nagrinėjamoje byloje yra aiÅ¡kÅ«s atsakovo neiÅ¡tikimybę patvirtinantys įrodymai – vaiko gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad atsakovas, dar bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, su kita moterimi susilaukė sÅ«naus. Vadovaujantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad atsakovas buvo neiÅ¡tikimas ieÅ¡kovei. Todėl įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ , konstatuotina, kad, jog faktÄ prezumpcijai nustatyti turėjusi įrodyti ieÅ¡kovė, tinkamai įrodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ prezumpcijÄ (CPK 178 str.).

Pagal CK 3.26-3.28 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, sudarę santuokÄ sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimo. Bendrųjų sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje – bÅ«ti vienas kitam lojaliu, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai bei materialiai ir prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, pažeidimas taip pat gali bÅ«ti aplinkybe, su kuria siejama kaltė dėl santuokos nutraukimo.

18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas M. G., dar būdamas santuokoje su ieškove, paliko šeima ir su kita moterimi susilaukė sūnaus, konstatuotina, kad šalių santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) iširo dėl vieno iš sutuoktinių - atsakovo M. G. kaltės. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms – pripažinus, kad šalių santuoka iširo, atitinkamai naikintinas (duomenys neskelbtini) atliktas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei santuokoje įgytÄ pavardę - „G.“, atsakovas su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu nesutiko, teismo prašė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei iki santuokos sudarymo turėtÄ pavardę - „K.“, kadangi ieÅ¡kovė teismui reikÅ¡dama ieÅ¡kininius reikalavimus su atsakovu elgėsi nesÄ Å¾iningai. Pažymėtina tai, kad atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ , prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė, manydama, kad pastarosios teisės yra pažeistos, įgyvendindama jai CPK 5 straipsnyje įtvirtintÄ teisę į teisminę gynybÄ , su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , kas nėra laikytina nesÄ Å¾iningais ieÅ¡kovės veiksmais, tuo pagrindu, ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovei L. G. paliktina santuokoje įgyta pavardė „G.“. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

20. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 10 000,00 Eur neturtinę žalÄ . Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovė motyvuoja atsakovo neiÅ¡tikimybės faktu, nepagarba ir ieÅ¡kovės pažeminimu, kas ieÅ¡kovei sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ bei kitas neigiamas pasekmes. IeÅ¡kovė, sužinojusi, kad atsakovas, dar bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, su kita moterimi susilaukė sÅ«naus, patyrė itin didelį psichologinį sukrėtimÄ . Atsakovas dėl tokio savo elgesio ne tik neatsiprašė ieÅ¡kovės, tačiau ir toliau tyčiojosi bei užgauliojo ieÅ¡kovę, tokiu bÅ«du atsakovas naudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę psichologinį ir ekonominį smurtÄ .

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymai. Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ â€“ konstitucinis principas. Vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalÄ , visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali bÅ«ti atlyginama pinigais.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto asmens dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas: nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

22. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Pirmiau iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iÅ¡ esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių paÅ¡alinimas natÅ«ra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, atkÅ«rimas, ir kartu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, Å¡i neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvienÄ neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtÄ dvasinę skriaudÄ ir kitokio pobÅ«džio emocinius iÅ¡gyvenimus ir suteiktų jam adekvačiÄ satisfakcijÄ .

Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

23. Tačiau ne bet koks susirÅ«pinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rÅ«pesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007). Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , kuri grindžiama principu, jog kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala.

Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų ir teismo konkrečiu atveju reikÅ¡mingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vienÄ iÅ¡ kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobÅ«dį, specifikÄ , kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį bei fizinį skausmÄ kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiÅ¡kumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

24. Nagrinėjamoje byloje teismo konstatuota, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, o bÅ«tent, atsakovo neiÅ¡tikimybės. IÅ¡ dalies sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad ieÅ¡kovei sužinojus apie atsakovo neiÅ¡tikimybės faktÄ , o ypač tai, kad atsakovas, dar bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, susilaukė nesantuokinio vaiko, ieÅ¡kovei sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, skausmÄ bei kitas neigiamas pasekmes, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje teismui pateikti ieÅ¡kovės ir atsakovo žodiniai paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovas santuokoje nuolatos, kaip nurodė ieÅ¡kovė apie deÅ¡imt metų, pažeidinėjo atsakovui santuokoje tenkančiÄ lojalumo pareigÄ .

Pažymėtina ir tai, kad paskutiniaisiais sutuoktinių bendro gyvenimo metais, Å¡alių santuoka nebuvo tvirta, kaip nurodė Å¡alys teismui duodamos žodinius paaiÅ¡kinimus, sutuoktiniai dažnai pykdavosi, keletÄ kartų buvo iÅ¡siskyrę, vėliau susitaikydavo, tuo pagrindu darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių tarpusavio ryÅ¡ys nebuvo tvirtas. Å iuo atveju, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nuolatos susitaikydama su netinkamu atsakovo elgesiu (atsakovui tenkančių santuokinių pareigų pažeidimu), sutiko su tokio elgesio sukeliamomis pasekmėmis ir su jomis susitaikė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, t. y. medicininių iÅ¡rašų, medikamentų įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės patvirtintų atsakovo veiksmais sukeltÄ neturtinę žalÄ , pavyzdžiui, sukeltÄ depresijÄ ar kitÄ ligÄ . IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje, o taip pat ir teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus nepagrindė praÅ¡omos 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos masto. Vien tai, jog ieÅ¡kovė net deÅ¡imt metų dėl netinkamo atsakovo elgesio patyrė neigiamas emocijas nėra pagrindas ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinti 10 000,00 Eur suma.

25. Teismas pažymi, kad neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natÅ«rali dalyvavimo Å¡eimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti Å¡eimyniniai lÅ«kesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymÄ . Nors ieÅ¡kovė teigė, kad dėl atsakovo neiÅ¡tikimybės ieÅ¡kovė patyrė neigiamas emocijas ir kančias, dėl ko pablogėjo jos sveikata, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad santuokos sudarymo metu ieÅ¡kovei jau buvo žinoma (ir priimtina) atsakovo asmenybė (tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas teismo posėdžio metu akcentavo, jog atsakovas neiÅ¡tikimas sutuoktinei buvo nuolat), nepaisant to, ieÅ¡kovė net 10 metų paisė atsakovo elgesį ir siekė iÅ¡laikyti Å¡eimÄ .

Vien tai, kad ieÅ¡kovė patyrė neigiamų emocijų dėl nutrÅ«kusios santuokos nesudaro pagrindo priteisti visÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos dydžiui įrodyti jÄ patyręs asmuo, be to, toks asmuo turi pateikti teismui svarbesnių kriterijų, reikÅ¡mingų nustatant neturtinės žalos patyrimo faktÄ bei dydį. Tokiais kriterijais, Å¡ios konkrečios bylos atveju, teismas, laiko duomenų, pagrindžiančių tokios žalos egzistavimÄ , nepateikimÄ (CPK 12, 178 straipsniai), ieÅ¡kovės nurodytų iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, santuokos sudarymo aplinkybes ir itin trumpÄ faktinį sutuoktinių santuokinių gyvenimÄ kartu.

26. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, sužinojusi apie atsakovo neiÅ¡tikimybę, neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, tačiau yra labiau tikėtina tai, kad su Å¡iomis emocijomis, ieÅ¡kovė nuolatos atleisdama atsakovui, susitaikė. Kita vertus, ieÅ¡kovė, sužinojusi apie tai, kad atsakovas bÅ«damas neiÅ¡tikimas su kita moterimi susilaukė sÅ«naus, patyrė reikÅ¡mingus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , tad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, laikytina, kad 1 000,00 Eur kompensacija pilnai atlygintų ieÅ¡kovės patirtÄ neturtinę žalÄ (CK 1.5 straipsnis). Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

27. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų – tai yra svarbi sÄ lyga, nes bÅ«tent prisiriÅ¡imo pagrindas (natÅ«ralus ar nulemtas netinkamo vieno iÅ¡ tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, bÅ«tina įvertinti, su kuriuo iÅ¡ tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu.

Taip pat įvertintinas vaiko prisiriÅ¡imas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiÅ«ris į vaiko auklėjimÄ , vystymÄ si, dalyvavimas vaikÄ auklėjant, iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiÅ«ris į vaikÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Vaiko interesai yra esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas turi nepilnametes dukras U. G. ir U. G., kurios Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kove L. G.. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. Taigi, buities gyvenimo sÄ lygos yra viena iÅ¡ esminių sÄ lygų, kuri turi bÅ«ti įvertinta, sprendžiant klausimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovė su nepilnametėmis dukromis gyvena ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove - vaikų motina, prieÅ¡tarautų ar kenktų vaikų interesams, prieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovė nepilnametėms dukroms sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sÄ lygas, rÅ«pinasi dukrų kasdiene priežiÅ«ra.

Pažymėtina, kad atsakovas sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu nustatyti Å¡alių nepilnamečių dukrų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus pažymėjo, jog Å¡alių nepilnametės dukros yra iÅ¡reiÅ¡kusios norÄ likti gyventi su motina, jos gyvenamojoje vietoje. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė V.

S. teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitinka gyvenimas su ieškove L. G.. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametės dukros nuolatos gyvena su ieškove, į tai, kad atsakovas sutinka su tuo, jog šalių dukros gyventų su motina, nepilnamečių vaikų Ū. G. ir U. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove L. G..

29. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje iÅ¡laikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – Å¡iais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais Å¡eimos santykių teisinį reglamentavimÄ grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.).

Nustatant nepilnamečio iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iÅ¡ iÅ¡laikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistinÄ iÅ¡laikymo sumÄ .

30. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o iÅ¡ atsakovo kiekvienai nepilnametei dukrai priteisti po 350,00 Eur iÅ¡laikymui skirtų kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, skaičiuojamų iki vaikų pilnametystės. Spręsdamas dėl vaikų poreikių iÅ¡laikymo įsiskolinimo laikotarpiu, apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Patikslintame ieÅ¡kinyje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovė nepilnamečių dukrų – Ū. G. ir U. G. iÅ¡laikymui skiria apie 1 200,00 Eur sumÄ , kiekvienos iÅ¡ dukrų iÅ¡laikymo sumÄ sudaro: 105,00 Eur iÅ¡laidos aprangai; 160,00 Eur iÅ¡laidos maistui; 20,00 Eur iÅ¡laidos telefoniniam ryÅ¡iui; 70,00 Eur iÅ¡laidos transportui; 22,00 Eur iÅ¡laidos higienai; 35,50 Eur iÅ¡laidos mokyklos reikmenims; 73,00 Eur iÅ¡laidos laisvalaikiui ir popamokinei veiklai; 28,00 Eur vizitai pas gydytojus, vaistai; 208,00 Eur iÅ¡laidos specialių poreikių tenkinimui (akiniams, breketams); 12,50 Eur nenumatytos iÅ¡laidos, viso 734,00 Eur, atsižvelgiant į tai atsakovui kyla pareiga padengti pusę prieÅ¡ tai nurodytos vaikų iÅ¡laikymui skirtos sumos.

Pažymėtina tai, kad Å¡alių nepilnametės dukros yra paauglės, pastarųjų poreikiai, augant, nuolatos keičiasi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė į byla teismui pateikė duomenis apie savo darbovietę ir gaunamÄ mėnesinį darbo užmokestį. IeÅ¡kovės faktiÅ¡kai gaunamas darbo užmokestis siekia apie 600,00 Eur sumÄ , ieÅ¡kovė taip pat gauna apie 120,00 Eur valstybės paramÄ , teikiamÄ nepilnamečiams vaikams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pastarojo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis siekia 600,00 Eur sumÄ .

IÅ¡ atsakovo banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas disponuoja kur kas didesnėmis piniginėmis sumomis nei nurodo atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį bei teismui duodamas žodinius paaiÅ¡kinimas. IÅ¡ Atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. kelionėms ir poilsiui iÅ¡leido 14 371,41 Eur sumÄ . Å iuo atveju, atsakovas teismui nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių itin prastÄ atsakovo finansinę padėtį, ypač įvertinus tÄ aplinkybę, kad atsakovas yra net dviejų bendrovių (duomenys neskelbtini) akcininkas bei direktorius.

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas M. G. teismui neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės nurodyta bendra 1 200,00 Eur suma, skirta nepilnamečių dukrų Ū. G. ir U. G. išlaikymui, pripažintina pakankama būtinų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Šiuo atveju ieškovė teismui nepateikė duomenų patvirtinančių poreikį iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteisti po 350,00 Eur periodinių išlaikymo išmokų.

Byloje konstatuotina, jog bylos Å¡alių nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui kiekvienai skirtina po 600,00 Eur suma yra pagrįsta ir į Å¡iÄ sumÄ yra įskaitytina ieÅ¡kovės gaunama 60,00 Eur valstybės parama, skiriama nepilnamečiam vaikui, tuo pagrindu ieÅ¡kovės reikalavimas, kaip pagrįstas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ atsakovo M. G. atsakovo nepilnamečių dukrų Ū. G. ir U. G. iÅ¡laikymui kiekvienai atskirai priteistina po 270,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, skaičiuojamų iki vaiko pilnametystės. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

31. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuokÄ (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi sudaryti sutuoktinių turto balansÄ , t. y. nustatyti bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir vieno bei kito asmeninį turtÄ , mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrÄ turtÄ ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi bÅ«ti kompensuota iÅ¡ bendro turto.

Jeigu, sudarius balansÄ , paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais.

32. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių bendro durto lygių dalių principo ir ieÅ¡kovės naudai priteisti 2/3 dalies sutuoktiniams priklausančio turto. PaminėtÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad atsakovas gyvendamas santuokoje su ieÅ¡kove pažeidė finansines sutuoktinio pareigas, tokias kaip sÄ Å¾iningas, apdairus ir rÅ«pestingas Å¡eimos turto valdymas ir su Å¡iuo turtu susijusių sandorių sudarymas, turtinių prievolių prisiėmimas ir jų vykdymas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovas periodiÅ¡kai dalyvaudavo azartiniuose loÅ¡imuose, skolino dideles pinigų sumas kitiems asmenims, neįvertindamas rizikos ir nepasitardamas su ieÅ¡kove, taip pat, nuostolingai pirko vertybinius popierius, be to gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos asmeninės ieÅ¡kovės lėšos.

33. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į Å¡iuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimÄ dėl bendro turto padalijimo bÅ«do. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimÄ nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra bÅ«tinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011, 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, t. y. teismas gali pripažinti svarbiomis ir leidžiančiomis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kitas aplinkybes, tačiau, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta kasacinio teismo, nukrypdamas nuo Å¡io principo „kitų svarbių aplinkybių“ pagrindu, teismas turi nustatyti, kad nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba aplinkybių visumos kontekste bÅ«tų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

34. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įstaigų, vykdančių azartinius loÅ¡imus praneÅ¡imai patvirtina, kad atsakovas M. G., santuokos su ieÅ¡kove laikotarpiu nebuvo nuolatinis paminėtų įstaigų lankytojas ir periodiÅ¡kai nedalyvaudavo rengiamuose azartiniuose loÅ¡imose. Pažymėtina, kad akcijų, vertybinių popierių ir/ar kitų finansinių priemonių įsigijimas visuomet yra rizikingas, Å¡i veikla pasižymi nuolatine rizika, kuri tenka Å¡ias finansines priemones įsigyjančiam asmeniui, Å¡iuo atveju, bylos Å¡alys teismui duodamos žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad sutuoktiniai finansinių priemonių įsigijimui iÅ¡ kredito įstaigos buvo pasiėmę paskolÄ , ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas tokiais savo veiksmais rizikavo ir pakenkė Å¡eimos finansiniams interesams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė žinodama apie susidariusiÄ padėtį atsakovui nereiÅ¡kė pretenzijų dėl papildomos paskolos gavimo ir gautų pinigų investavimo į finansines priemones, Å¡ias pretenzijas ieÅ¡kovė atsakovui pradėjo reikÅ¡ti tik santuokos nutraukimo laikotarpiu. Vien ta aplinkybė, kad Å¡alys įsigydamos Å¡eimos bÅ«stÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo asmenines ieÅ¡kovės pinigines lėšas, nesudaro pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieÅ¡kovės naudai priteisti didesnę dalį sutuoktinių turimo turto.

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovės naudai priteisti didesnę dalį sutuoktinių turto, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto padalijimui natÅ«ra. Turtas padalijamas natÅ«ra (jei toks padalijimo bÅ«das yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VÄ® Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais;

Å¡alys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Galimybę konkretų turtÄ buvusiems sutuoktiniams padalyti natÅ«ra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiÅ¡ki sutuoktinių santykiai) priežastys. Be to, teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto.

Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

36. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o atsakovui M. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti šį turtÄ :

1) sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500,00 Eur; 2) 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių (priteistinos dalies) vertė – 56 435,00 Eur; 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių (priteistinos dalies) vertė – 161 365,00 Eur. I. L. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti šį turtÄ :

1) nebaigtos statybos gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur sumÄ ;

2) pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , 295/1880 dalį žemės sklypo, 1/6 nuotekų Å¡alinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų iÅ¡vado, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumÄ ;

3) priteisti ieÅ¡kovei 44 433,34 Eur kompensacijÄ už atsakovui priteistinÄ didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis sutuoktiniams priklausančio turto dalį;

9) nustatyti, kad santuokos metu ieÅ¡kovės L. G. vardu įgyta transporto priemonė – automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieÅ¡kovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumÄ , yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė ir po santuokos nutraukimo nedalintina.

37. Atsakovas su ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimu sutuoktinių turtÄ padalinti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta tvarka iÅ¡ dalies sutiko. Sutiko, kad ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise bÅ«tų priteistas Å¡is turtas: pastatas – gyvenamasis namas, 295/1880 dalys žemės sklypo, 1/6 nuotekų Å¡alinimo tinklai, tinklų – buitinių nuotekų iÅ¡vadas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumÄ ; transporto priemonė – automobilis O.

A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieÅ¡kovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumÄ , tačiau teismo prašė atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise yra priteisiama minėta transporto priemonė, atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 750,00 Eur kompensacijÄ . Sutiko, kad atsakovui, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise bÅ«tų priteistas sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500,00 Eur.

Su kita patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka atsakovas nesutiko. Pažymėjo, kad Å¡alims priklausančios (duomenys neskelbtini) akcijos turėtų bÅ«ti padalintos lygiomis dalimis, nesutiko, kad ieÅ¡kovės naudai po santuokos nutraukimo bÅ«tų priteistas nebaigtos statybos gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur sumÄ . Dėl nekilnojamojo turto – pastatų padalijimo.

38. Byloje nustatyta, kad atsakovas name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigos. Pažymėtina tai, kad prieÅ¡ tai paminėtame gyvenamÄ jame name, ieÅ¡kovė gyvena su nepilnametėmis dukromis U. G. ir Ū. G., kurios Å¡iame name gyvena beveik visÄ savo gyvenimÄ . CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , teismo sprendimu padalijus bendrÄ turtÄ ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su nurodytomis aplinkybėmis, taip pat teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė nustatoma remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, jog 2006 m. vasario 15 d. Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1MS-2042 pagrindu ieÅ¡kovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį iÅ¡ buto pardavimo gautų lėšų – 65 454,12 Eur ieÅ¡kovė investavo į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ , Å¡iÄ aplinkybę, teismui duodamas žodinius paaiÅ¡kinimus, patvirtino ir atsakovas M.

G.. Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir tai, kad atsakovas prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos nepateikė, ieÅ¡kovės reikalavimas po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), tenkintinas. I. L. G. po santuokos nutraukimo, asmeninės nuosavybės teise priteistinas pastatas – gyvenamasis namas, 295/1880 dalys žemės sklypo, 1/6 nuotekų Å¡alinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų iÅ¡vadas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumÄ .

Papildomai pažymėtina, kad ieškovei paminėto gyvenamojo namo įsigijimo metu investavus 65 454,12 Eur asmeninių lėšų, ieškovei priteisto turto vertė mažintina iki 104 545,88 Eur sumos.

39. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo du nekilnojamuosius (gyvenamosios paskirties) objektus:

1) nebaigtos statybos gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur sumÄ ;

2) pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , 295/1880 dalį žemės sklypo, 1/6 nuotekų Å¡alinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų iÅ¡vado, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumÄ . Byloje konstatuota, kad nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistas pastatas – gyvenamasis namas, 295/1880 dalys žemės sklypo, 1/6 nuotekų Å¡alinimo tinklų, tinklų – buitinių nuotekų iÅ¡vadas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė siekia 170 000,00 Eur sumÄ , vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika bei prioritetiniu turto padalijimo natÅ«ra principu, atsakovo naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas nebaigtos statybos gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur sumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, jog atsakovo naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas, atsakovo M. G. naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 500,00 Eur. Dėl bendrovių akcijų padalijimo.

40. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, Å¡i nuostata logiÅ¡kai iÅ¡plaukia iÅ¡ santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje iÅ¡sprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, Å¡is susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka.

Kita vertus, aptariama nuostata reiÅ¡kia, kad, nutraukus santuokÄ , turto, kuris pagal Å¡eimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuokÄ , jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ materialiosios teisės normÄ , yra nurodęs, kad priimdamas sprendimÄ teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentÄ tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieÅ¡ santuokÄ ar jÄ sudarius – lemia jo priklausymÄ asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato iÅ¡imties iÅ¡ Å¡ios prezumpcijos, todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Be to, pajamos, vaisiai, gauti iÅ¡ sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, iÅ¡ įmonės veiklos ar iÅ¡ kitokio verslo gautos pajamos, įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovei L. G. ir atsakovui M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 56 435,00 Eur, 100 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 161 365,00 Eur bei 25 vnt. (duomenys neskelbtini), akcijų, pažymėtina tai, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kurie patvirtintų esamų bendrovės akcijų kiekį ir jų vertę, dėl nurodytų priežasčių, apie (duomenys neskelbtini) akcijų vertę teismo sprendime iÅ¡samiau nepasisakytina.

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika bei prioritetiniu turto padalijimo natūra principu, ieškovės naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 28 217,50 Eur, 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 80 682,50 Eur ir 13 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, atitinkamai atsakovo naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 28 217,50 Eur, 50 vnt. (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių vertė siekia 80 682,50 Eur ir 12 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų.

Dėl transporto priemonės.

42. Byloje esanti VÄ® „Regitra“ pažyma patvirtina, kad santuokos metu ieÅ¡kovė L. G. įsigijo transporto priemonę – automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas ieÅ¡kovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumÄ . IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o jos naudai po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieÅ¡kovės vardu įregistruotÄ automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu atsakovas sutiko, atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas patvirtino, kad automobilis ieÅ¡kovės buvo įsigytas iÅ¡ jos tėvų dovanotų piniginių lėšų.

43. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: <...> sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; <...> (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė L. G. iÅ¡ jos tėvų padovanotų piniginių lėšų 2015 m. balandžio 29 d. įsigijo transporto priemonę – automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas ieÅ¡kovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 5 000,00 Eur sumÄ .

Atsižvelgiant į nurodytÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintina, kad minėta transporto priemonė nėra santuokoje įgytas ir dalintinas Å¡alių turtas, ko pagrindu nustatytina, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovės vardu įregistruotas automobilis O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl kompensacijos priteisimo.

44. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkančios turto dalies - priteisto gyvenamojo namo, žemės sklypo, inžinerinių įrenginių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė, įskaičius ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis atliktÄ investicijÄ , siekia 104 545,88 Eur sumÄ , 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 28 217,50 Eur ir 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 80 682,50 Eur, atžvilgiu, sudaro bendrÄ 213 445,88 Eur sumÄ .

Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkančios turto dalies - priteisto nebaigtos statybos gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo, nuomos teise, kurių vidutinė rinkos vertė siekia 120 000,00 Eur, sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė siekia 500,00 Eur, 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 28 217,50 Eur ir 50 vnt. (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė siekia 80 682,50 Eur, atžvilgiu, sudaro bendrÄ 229 400,00 Eur sumÄ .

IÅ¡ pateikto matyti, kad atsakovui tenkanti Å¡alių dalintino turto dalis yra 15 954,12 Eur didesnė nei ieÅ¡kovei L. G. tenkanti turto dalis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkanti turto dalis 15 954,12 Eur didesnė nei ieÅ¡kovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenkanti dalis, į tai, kad byloje nėra duomenų apie kitÄ Å¡alių santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ santuokos nutraukimo byloje dalintinÄ turtÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 44 433,34 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 15 954,12 Eur kompensacijos suma.

Dėl prievolių kreditoriams pasidalijimo.

45. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui.

Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas iÅ¡lieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės Å¡alis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vienÄ bendrÄ skolÄ ir visi (abu), iki bus grÄ Å¾inta visa skola, turi pareigÄ jÄ grÄ Å¾inti. Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad, vienam iÅ¡ skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iÅ¡ buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visÄ skolÄ ar didesnę jo dalį grÄ Å¾inus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieÅ¡ kreditorių (iÅ¡oriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokiÄ skolos dalį mokės kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiÅ¡kia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl prievolių kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui.

46. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo kreditore yra „Swedbank“, AB bankas. IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarias ieÅ¡kovės L. G. ir atsakovo M. G. prievoles kreditorei „Swedbank“, AB bankui pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA asmeniÅ¡kai vykdys ieÅ¡kovė L. G.. Pažymėtina, kad atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį kreditorė „Swedbank“, AB bankas su ieÅ¡kovės reikalavimu modifikuoti kreditorei turimų prievolių pobÅ«dį iÅ¡ solidariosios į asmeninę, nesutiko, nurodė, kad prievolių modifikavimas iÅ¡ esmės pažeistų kreditorės finansinius interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, o taip pat užkirstu keliÄ , esant tam tikroms aplinkybėms, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės, tiek ir iÅ¡ atsakovo iÅ¡siieÅ¡koti turimus įsiskolinimus.

Šiuo atveju, sutiktina su kreditorės „Swedbank“, AB banko išreikšta pozicija, pripažintina, kad ieškovės ir atsakovų pagal aukščiau nurodytas kredito sutartis turimų finansinių prievolių modifikavimas neatitiktų kreditorės interesų bei pažeistų sutarčių teisės principus, ko pagrindu ieškovės reikalavimas, kaip nepagrįstas netenkintinas, nustatytina, kad prievolės kreditorei „Swedbank“, AB bankui pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA yra solidarios ieškovės L.

G. ir M. G. prievolės. Papildomai pažymėtina, kad atskiru sutarimu, nekeičiant prievolės pobūdžio, šalys gali susitarti kokia tvarka šalys vykdys įsipareigojimus. Dėl prievolių kreditorėms UAB „Magredas“ ir UAB „Norstatus“.

47. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. G. nurodė, kad dar bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove iÅ¡ UAB „Magredas“ pasiskolino 15 500,00 Eur piniginių lėšų sumÄ , kuria padengė mėnesines paskolos sumas kreditorei „Swedbank“, AB bankui pagal sudarytas kredito sutartis, viso 6 000,00 Eur, taip pat apie 300,00 Eur suma atsakovas finansavo naujos skalbimo maÅ¡inos Å¡eimai įsigijimÄ bei 3 000,00 Eur grÄ Å¾ino įsiskolinimÄ , turėtÄ ieÅ¡kovės L. G. motinai. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Magredas“ atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nurodė, kad trečiasis asmuo atsakovui M.

G. suteikė 15 500,00 Eur paskolÄ , kadangi paskola suteikta esant santuokoje ir buvo naudojama Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl pagal esamÄ prievolę solidariai turi atsakyti abu sutuoktiniai, tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas direktorius M. G. nurodė, kad 15 500,00 Eur sumÄ pasiskolino 2018 m. gruodžio mėnesį. Tokia suma bendrovės paskolinta, kadangi bendrovės finansinė padėtis leido skolinti tokio dydžio sumÄ . Bendrovės buhalterijoje yra numatyta, kad M.

G. bendrovei yra skolingas 15Â 500,00 Eur sumÄ .

48. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. tarp atsakovo M. G. ir UAB „Magredas“ buvo sudaryta Paskolos sutartis, pagal kuriÄ trečiasis asmuo atsakovui suteikė 15 500,00 Eur paskolÄ , kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2021 m. gruodžio 21 d. Paskola atsakovui buvo suteikta 2019 m. sausio 4 d. Pažymėtina tai, kad paskolos suma atsakovui faktiÅ¡kai iÅ¡mokėta grynaisiais pinigais, patvirtinant Kasos iÅ¡laidų orderį. IeÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenimis per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d.

UAB „Magredas“ į atsakovo sÄ skaitÄ Ä¯vairių dydžių pervedimais pervedė bendrÄ 43 370,00 Eur sumÄ , pavedimo paskirtyje nurodant „sÄ skaitos papildymas“. Atsakovas teismui duodamas žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad minimi pavedimai į atsakovo banko sÄ skaitÄ buvo atliekami tam, kad pervestos lėšos atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, bÅ«tų panaudotos iÅ¡skirtinai bendrovės interesams tenkinti. Kitų duomenų, patvirtinančių paminėtas aplinkybes, atsakovas į bylÄ nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė, teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad apie atsakovo iÅ¡ UAB „Margedas“ pasiskolintÄ 15 500,00 Eur sumÄ nebuvo informuota, ieÅ¡kovė sutikimo pasiskolinti minėtÄ sumÄ atsakovui nedavė. BÅ«tina pažymėti tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutarė, jog atsakovas Å¡eimÄ paliko dar 2018 m. gruodžio 25 d. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, paskolÄ trečiasis asmuo atsakovui suteikė atsakovui jau iÅ¡sikrausčius iÅ¡ Å¡eimos namų, ir sutuoktiniams nebevedant bendro Å«kio.

50. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendros sutuoktinių prievolės yra solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 punktus, savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytas iÅ¡imtis, pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka atsakovui.

Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu. Tai reiÅ¡kia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iÅ¡ sutuoktinių sudarytÄ paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sÄ lygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais. IÅ¡ paskolos sutarties kilusi prievolė gali bÅ«ti pripažinta solidariÄ ja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta Å¡eimos interesais.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iÅ¡ CK 3.109 straipsnio nuostatų iÅ¡plaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sÄ lygas (CPK 178 straipsnis) ir kad toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

51. Nagrinėjamu atveju, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodomųjų dokumentų (sÄ skaitų, atliktų bankinių pavedimų, skalbimo maÅ¡inos pirkimo dokumentų ir pan.) patvirtinančių, kad Paskolos sutarties pagrindu atsakovo gauta 15 500,00 Eur paskola, kuri, kaip nurodė atsakovas, buvo panaudota per 2019 metus ir buvo panaudota iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos interesams tenkinti. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, jog atsakovas, gavęs minėtÄ paskolÄ , jau nebegyveno Å¡eimos namuose ir bendro Å«kio su ieÅ¡kove nebevedė, tuo pagrindu yra labiau tikėtina, kad minėta paskola atsakovas finansavo savo asmeninius poreikius.

Esant teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, aplinkybių, jog 15 500,00 Eur paskola buvo patenkinti ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos finansiniai poreikiai, į tai, kad nustatyta, jog ieÅ¡kovė atsakovui nedavė sutikimo sudaryti Paskolos sutartį ir iÅ¡ UAB „Magredas“ pasiskolinti 15 500,00 Eur, konstatuotina ir nustatytina, kad prievolė pagal atsakovo ir UAB „Magredas“ sudarytÄ Paskolos sutartį yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė.

52. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Norstatus“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, tačiau pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Gavera“ suteikė 251 222,20 Eur paskolÄ , UAB „Gavera“ akcininkas atsakovas M. G. asmeniÅ¡kai laidavo pagal paskolos sutartį, todėl, padalijus UAB „Gavera“ akcijas po ½ dalį ieÅ¡kovei ir atsakovui, pastarieji turėtų pareigÄ solidariai atsakyti kreditorei UAB „Norstatus“.

53. Tai, kad santuokos metu įsteigtos įmonės akcijos priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, savaime nereiÅ¡kia, kad vienam iÅ¡ sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo nusprendus laiduoti, Å¡iuo atveju pagal paskolos sutartį, tokie verslo sprendimai laikytini sudarytais Å¡eimos interesais ir sukuria prievoles kitam sutuoktiniui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks aiÅ¡kinimas nepažeidžia kreditorių teisių, nes kreditorius, norėdamas pagal sudaromÄ sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iÅ¡kart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiÅ¡kius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2014).

54. Å iuo konkrečiu atveju, sutiktina su ieÅ¡kovės L. G. atstovo advokato E. K. iÅ¡sakyta pozicija, kad atsakovo M. G. laidavimo prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė, atsižvelgiant į tai, kad laidavimo sutarties pagrindu atsakovui tenkančios prievolės yra asmeninėmis atsakovo prievolėmis, ieÅ¡kovei nepatvirtinus ir nedavus sutikimo sudaryti minimÄ sutartį, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovo M. G. prievolė pagal sudarytÄ laidavimo sutartį yra solidari ieÅ¡kovės L. G. ir atsakovo M. G. prievolė. Dėl trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, UAB „Norinta“ ieÅ¡kinio.

55. Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, UAB „Norinta“ teismui pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė priteisti solidariai iÅ¡ L. G. ir M. G. 20 000,00 Eur skolÄ už rangos darbus, 364,00 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. dienÄ rangovė UAB „Norinta“ ir užsakovas M. G. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18/03-26, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus.

Bendra sutarties Å¡alių suderinta statybos darbų kaina buvo 56 014,49 Eur. UAB „Norinta“ atliko statybos rangos darbus, juos perdavė užsakovui 2018 m. lapkričio 5 d., sudarydama Atliktų darbų aktÄ bei 2018 m. lapkričio 5 d. Priėmimo - perdavimo aktÄ . Rangovas atliko darbų už bendrÄ 50 000,00 Eur sumÄ . Iki Å¡ios dienos už rangos darbus su kreditore nėra pilnai atsiskaityta, likusi skolos suma siekia 20 000,00 Eur. SÄ skaita už darbus atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡yta praėjus metams po darbų perdavimo, siekiant neįtraukti pridėtinės vertės mokesčio.

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 26 d. tarp UAB „Norinta“ ir M. G. buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. 18/03-26, pagal kuriÄ UAB „Norinta“ įsipareigojo atlygintinai sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarkÄ objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbus. Å ia sutartimi atsakovas įsipareigojo už objekte atliktus statybos rangos darbus UAB „Norinta“ sumokėti 56 014,49 Eur sumÄ . Sutartyje numatyta darbų pradžia - 2018 m. liepos 1 d. UAB „Norinta“ nuo paminėtos datos darbus įsipareigojo atlikti per 5 mėnesių laikotarpį.

Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovas UAB „Norintai“ pagal sutartį turi sumokėti 30 000,00 Eur avansinį mokestį, tačiau laikotarpis per kurį Å¡is avansinis mokestis turi bÅ«ti sumokėtas nėra nurodyta. Likusius pinigus atsakovas įsipareigojo sumokėti po darbų atlikimo ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto patvirtinimo. IÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas UAB „Norinta“ 2018 m. balandžio 3 d. atliko 30 000,00 Eur avansinį mokėjimÄ . 2018 m. lapkričio 5 d. rangos sutarties Å¡alys patvirtino Priėmimo – perdavimo aktÄ , kuriuo UAB „Norinta“ perdavė, o M.

G. priėmė rangovės objekte atliktus statybos rangos darbus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad apie tai, jog UAB „Norinta“ minėtame objekte atliko statybos rangos darbus sužinojo tik Å¡io teisminio proceso metu. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas jai buvo nurodęs, jog darbai objekte yra vykdomi Å«kio bÅ«du, Å¡iuos darbus objekte atlieka fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieÅ¡ tai paminėtame Perdavimo - priėmimo akte, o, bÅ«tent, Å¡io akto 6 F12-4-9 pozicijoje yra nurodyta, kad rangovė objekte atliko betoninių čerpių stogo dangos, įrengiant grebėstus įrengimo darbus, kurių vertė siekia 3 869,09 Eur sumÄ ; 11 F12-1-7 pozicijoje yra nurodyta, kad rangovė objekte atliko sutabdinto stogo prilydoma bitumine danga, Å¡iltinant mineral. vatos pl.

įrengimo ant profiliuoto plieninio paklodo darbus, kurių kaina - 2 453,79 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas, teismui duodami žodinius paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad objekte stogo įrengimo darbus atliko ne UAB „Norinta“, o kita rangovė – UAB „Aminera“. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „Aminera“ PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 037, kurioje nurodyta atsakovo M. G. už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus mokėtina suma siekianti 3 000,00 Eur bei atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 9 d.

UAB „Aminera“ pervedė 3 000,00 Eur sumÄ , pavedimo paskirtyje nurodydamas, kad suma apmokama už stogo darbus. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad trečiais asmuo UAB „Norinta“ 2018 m. lapkričio 5 d. Priėmimo – perdavimo akte nurodytų stogo įrengimo darbų neatliko, kadangi Å¡ie darbai buvo atlikti kitos rangovės UAB „Aminera“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Norinta“ atstovė teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad sÄ skaitÄ už likusius darbus trečiasis asmuo atsakovui iÅ¡rašė tik 2019 m. gruodžio 31 d., siekdamas iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio.

Å ios aplinkybės taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „Norinta“, bÅ«dama verslininke ir veiklÄ vystydama statybų sektoriuje, siekdama iÅ¡vengti pridėtinės vertės mokesčio yra linkusi elgtis nesÄ Å¾iningai. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti faktÄ , kad trečiojo asmens UAB „Norinta“ Perdavimo -priėmimo akte nurodyti darbai neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas M. G., teismui duodamas žodinius paaiÅ¡kinimus patvirtino, kad jau ilgÄ laikÄ , kone deÅ¡imtmetį yra pažįstamas ir bendrauja su UAB „Norinta“ vadovu V.

T.. Trečiais asmuo teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių objekto statybai pirktas statybines medžiagas. Trečiojo asmens atstovė, teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus, negalėjo patvirtinti ar trečiasis asmuo atliko atliktų darbų akte nurodytus stogo darbus, taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kada faktiÅ¡kai darbai buvo pradėti. Kitų duomenų, be sutarties ir atliktų darbų perdavimo priėmimo akto, patvirtinančių akte nurodytų darbų atlikimÄ , byloje nėra.

57. IÅ¡ teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t. y., kad apie tai, jog objekto remonto darbus vykdė UAB „Norinta“ ieÅ¡kovei tapo žinoma tik Å¡io ginčo nagrinėjimo metu, kad atsakovas ieÅ¡kovei buvo nurodęs, jog darbai objekte yra vykdomi Å«kio bÅ«du, kad darbus atlieka fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimÄ , nustačius, kad UAB „Norinta“ 2018 m. lapkričio 8 d. darbų perdavimo - priėmimo aktas turi esminių trÅ«kumų, t. y. Å¡iame akte yra nurodyti objekto stogo įrengimo darbai, kurių trečiasis asmuo neatliko, ir dėl to aktas vertintinas kaip neatitinkantis faktinės tikrovės, nustačius ir tai, kad atsakovas M.

G. kone deÅ¡imtmetį yra pažįstamas ir artimai bendrauja su UAB „Norinta“ vadovu V. T., vadovaujantis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, bei aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra labiau tikėtina ta faktinė situacija, kad atsakovas M. G., turėdamas tikslÄ Ä¯gyti didesnę sutuoktinių bendro turto dalį, ilga laikÄ pažinodamas bei iki 2018 m. kovo 26 d. Rangos sutarties sudarymo, turėdamas ir kitų teisinių santykių su UAB „Norinta“ bei jos vadovu V.

T., susitarė ir sudarė jau minėtÄ rangos sutartį bei priėmimo ir perdavimo aktÄ , kuriuose pateikti duomenys iÅ¡ esmės neatitinka faktinės situacijos.

58. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, nustačius, jog trečiojo asmens UAB „Norinta“ teismui pateikti dokumentai yra nepatikimi, trečiajam asmeniui, be jau minėtų rangos sutarties ir priėmimo ir perdavimo akto į bylÄ nepateikus kitų duomenų patvirtinančių statybos rangos darbų atlikimÄ objekte, trečiojo asmens UAB „Norinta“ reikalavimas solidariai iÅ¡ L. G. ir M. G. priteisti 20 000,00 Eur skolÄ už rangos darbus, 364,00 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, ir visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmestinas. Dėl prievolės kreditorei Z. V..

59. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Z. V. atsiliepimu į pirminį ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teismo prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, tačiau pažymėjo, kad atsakovui, gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove, paskolino 37 000,00 Eur sumÄ , todėl skola turėtų bÅ«ti dalinama pusiau ir priteisiama tiek iÅ¡ atsakovo, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės.

60. Trečiasis asmuo Z. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 metų kovo mėnesį, pardavusi savo butÄ , paskolino 37 000,00 Eur savo sÅ«nui atsakovui M. G.. Atsakovas prašė motinos paskolinti pinigų, kadangi nebeturėjo pinigų namo statyboms užbaigti. Z. V. teismui paaiÅ¡kino, kad skolindama pinigus atsakovui su atsakovu atskiros raÅ¡ytinės paskolos sutarties nesudarė, kadangi sÅ«numi pasitikėjo. Trečiajam asmeniui tęsiant žodinius paaiÅ¡kinimus, paaiÅ¡kėjus apie egzistuojančiÄ tarp atsakovo ir Z.

V. sudarytÄ raÅ¡ytinę Beprocentinę paskolos sutartį, trečiasis asmuo pakeitė pozicijÄ ir nurodė, kad Beprocentinė paskolos sutartis yra patvirtinta Z. V. paraÅ¡u, tačiau pastaroji nepamena, kad sutartį bÅ«tų pasiraÅ¡iusi. Z. V. nurodė, su atsakovu nesusitarusi dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino. Pažymėjo, kad Beprocentinė paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta 2018 metais, naujÄ jį butÄ , kurį pirko iÅ¡ UAB „Norinta“, trečiasis asmuo, atstovaujama atsakovo rezervavo 2017-2018 metais.

Už butÄ sumokėjo santaupomis ir skolintais pinigais, kuriuos pervedė atsakovui, o atsakovas gautais pinigais atsiskaitė už motinos butÄ .

61. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad parodymai ir paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo Z. V. yra atsakovo M. G. motina. Nors įrodinėjimÄ reglamentuojančios proceso teisės normos nenumato draudimo remtis artimų giminaičių parodymais, tačiau nagrinėjamu atveju vien Å¡ių liudytojų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimai patvirtinantys atsakovo ir trečiojo asmens nurodytas paskolos suteikimo ir gavimo aplinkybes Pažymėtina, kad trečiasis asmuo, teismui duodamas žodinius paaiÅ¡kinimus, nė neprisiminė pačios ir atsakovo sudarytos Beprocentinės paskolos sutarties.

Įvertinus nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuotina, kad trečiojo asmens teismui duoti žodiniai paaiškinimai yra nenuoseklūs, neišsamūs ir prieštaringi, todėl vertintini ir laikytini nepatikimais.

62. Pažymėtina, kad byloje esantys atsakovo banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, jog trečiasis asmuo į atsakovo banko sÄ skaitÄ 2018 m. kovo 23 d. pervedė 7 000,00 Eur sumÄ , pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grÄ Å¾inimas“, 2018 m. balandžio 3 d. pervedė 30 000,00 Eur sumÄ , pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolos grÄ Å¾inimas“. Pažymėtina tai, kad 30 000,00 Eur sumÄ atsakovas 2018 m. balandžio 3 d. pervedė UAB „Norinta“, pavedimo paskirtyje nurodydamas „avansinis mokėjimas“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Z. V. ir anksčiau į atsakovo banko sÄ skaitÄ pervesdavo ganėtinai dideles pinigų sumas, kurias atsakovas pervesdavo atitinkamiems asmenims už atitinkamo turto, kuris buvo įgyjamas Z. V. vardu, įgijimÄ . Å ias aplinkybes teismui nagrinėjant bylÄ patvirtino tiek Z. V., tiek ir atsakovas M. G.. 2017 m. gruodžio 12 d. byloje jau konstatuota, kad yra labiau tikėtina, jog UAB „Norinta“ statybos darbų objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) neatliko. 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „Norinta“ buvo sudaryta Statomo buto rezervavimo sutartis Nr. 17-12-12, pagal kuriÄ atsakovas užsakė, o UAB „Norinta“ įsipareigojo rezervuoti atsakovui butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) nustatyta perkamo buto kaina – 55 000,00 Eur.

Pagal sutartį UAB „Norinta“ buvo atliekami avansiniai mokėjimai 11 325,00 Eur, kurie atsakovo buvo pervesti 2016 m. kovo 16 d. ir 2016 m. gegužės 23 d., t. y. likus daugiau nei vieneriems metams iki 2017 m. gruodžio 12 d. tarp atsakovo ir UAB „Norinta“ sudarytos Statomo buto rezervavimo sutarties Nr. 17-12-12 sudarymo, bei 14 000,00 Eur pavedimas, kuris buvo atliktas 2017 m. gruodžio 19 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal paminėtÄ sutartį notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2019 m. sausio 10 d., tačiau atsakovas minėtos sutarties nesudarė bei nuosavybės teisių į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ neįgijo.

BÅ«tina pažymėti tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog UAB „Norinta“ atsakovui bÅ«tų grÄ Å¾inusi 25 325,00 Eur sumÄ , taip pat, atsakovui 2018 m. balandžio 3 d. sumokėjus 30 000,00 Eur sumÄ , laikytina, kad viso atsakovas UAB „Norinta“ yra sumokėjęs 55 325,00 Eur sumÄ , tačiau jokio nekilnojamojo turto ar turimo nekilnojamojo turto vertės padidinimo (statybos darbų atlikimo atžvilgiu) atsakovas neįgijo.

63. Å ioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Z. V. atsakovui M. G. pervesta 37 000,00 Eur suma bÅ«tų panaudota iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos interesų tenkinimui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė teismui duodama žodinius paaiÅ¡kinimus, taip pat nurodė, kad atsakovas jos neinformavo apie sudaromÄ Beprocentinę paskolos sutartį, ieÅ¡kovė atsakovui nedavė sutikimo sudaryti paminėtÄ sutartį bei gauti paskolÄ . Dėl nurodytų priežasčių nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad Z. V. atsakovui pervestÄ 37 000,00 Eur sumÄ trečiajam asmeniui Z. V. turėtų grÄ Å¾inti tiek atsakovas, tiek ir ieÅ¡kovė. Dėl kitų Å¡alių argumentų.

64. Pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai minėtÄ teisinį reguliavimÄ , dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų ginčo nagrinėjimui, iÅ¡samiau nepasisakytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 65. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi teismas atidėjo 1 764,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo.

IeÅ¡kovei pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį, 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi teismas atidėjo 832,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Viso ieÅ¡kovei atidėto žyminio mokesčio sumokėjimo dalis sudaro 2 596,00 Eur sumÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei 2019 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. balandžio 7 d. teismo nutartimis buvo atidėtas dalies - 2 596,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, į tai, kad patikslintas ieÅ¡kinys patenkintinas iÅ¡ dalies, patenkinta 72,78 proc. patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 1 962,14 Eur ieÅ¡kovės neapmokėto žyminio mokesčio suma.

IeÅ¡kovė už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atitinkamai, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 162,00 Eur žyminio mokesčio suma, už pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Viso iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina bendra 2 124,14 Eur žyminio mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 27,22 proc. ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų nebuvo patenkinti, į tai, kad ieÅ¡kovė pateikdama teismui pirminį ieÅ¡kinį sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, proporcingai nepatenkintų ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai priteistina 633,86 Eur ieÅ¡kovės nesumokėto žyminio mokesčio suma.

66. Ieškovė, taip pat patyrė 2 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato ir advokato padėjėjos suteiktos teisinės paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintinas iš dalies, patenkinta 72,78 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintiems patikslinto ieškinio reikalavimams iš atsakovo M. G. ieškovės L. G. naudai priteistina 1 601,16 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

67. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, UAB „Norinta“ kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu turėjo sumokėjo 458,00 Eur žyminį mokestį, tačiau 2020 m. balandžio 6 d. teismo nutartimi 458,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, ieÅ¡kinys teismo sprendimu atmestas. Atsižvelgiant į tai iÅ¡ trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, UAB „Norinta“ valstybės naudai priteistina 458,00 Eur žyminio mokesčio suma.

68. Sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias už atsiliepimo į trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, UAB „Norinta“ ieÅ¡kinio parengimÄ . Atsiliepime ieÅ¡kovė teismo neprašė jos naudai iÅ¡ trečiojo asmens priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Norinta“ ieÅ¡kovės naudai nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti ieÅ¡kovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo M. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L.

G. palikti pavardę – „G.“. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. 1 000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Eur 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei L. G.. Nustatyti nepilnamečių vaikų U. G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir Ū. G., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaikų motina ieÅ¡kove L. G.. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui U. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 270,00 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieÅ¡kovei L.

G.. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui Ū. G., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 270,00 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieÅ¡kovei L. G.. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei L. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: - PastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 vandentiekio tinklų – vandentiekio įvado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 nuotekų Å¡alinimo tinklų-buitinių nuotekų iÅ¡vado, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); - 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų; - 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų; - 13 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų; - Transporto priemonę – automobilį O.

A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2015 m. balandžio 29 d. Po santuokos nutraukimo atsakovui M. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: - gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) su 0,0972 ha valstybinio žemės sklypo nuomos teise; - sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini); - 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų; - 50 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų; - 12 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. 15 954,12 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt keturių Eur 12 ct) piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovei L. G.. Nustatyti, kad prievolės kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ bankui, pagal kredito sutartis Nr. 04-059081-FA, Nr. 06-012441-FA, Nr. 07-007231-FA, Nr. 08-063728-FA yra solidarios ieÅ¡kovės L. G. ir M. G. prievolės. Nustatyti, kad prievolė pagal 2018 m. gruodžio 21 d. Paskolos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „Magredas“, yra asmeninė atsakovo M.

G. prievolė. Nustatyti, kad prievolė pagal 2017 m. birželio 7 d. Paskolos – laidavimo sutartį Nr. N-MO/17/06-07, sudarytÄ tarp uždarosios akcinės bendrovės „Norstatus“, uždarosios akcinės bendrovės „Gavera“ ir atsakovo M. G. (atsakovui tenkančių pareigų apimtyje) yra asmeninė atsakovo M. G. prievolė. Nustatyti, kad prievolė pagal 2018 m. kovo 23 d. Beprocentinę paskolos sutartį, sudarytÄ tarp trečiojo asmens Z. V. ir atsakovo M. G. yra asmeninė M. G. prievolė.

KitÄ ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. 1 601,16 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus vienÄ Eur 16 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei L. G.. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. G. 2 124,14 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt keturis Eur 14 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. G. 633,86 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris Eur 86 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ ieÅ¡kinį dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atmesti.

Priteisti iÅ¡ trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ 458,00 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Petras Mineikis