2019-03-05 Nr. ANB-163-4-27-3-00067-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-222/2019

Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00067-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.2.11; 21.12.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną juridinio asmens UAB „X“ atstovo advokato Andžejaus Seliavos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarimu P. K. pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį paskirta 280 Eur bauda su daiktų (neteisėtai pažymėtų svetimais prekių ženklais ir nurodytų šiame nutarime) konfiskavimu ir pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį 1000 Eur bauda su paimtų automobiliams skirtų prekių (kurios buvo gabentos be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų) konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė 1000 Eur bauda su paimtų automobiliams skirtų prekių konfiskavimu. P. K. nubaustas už tai, kad 2018 m. gegužės 2 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno įvairias automobiliams skirtas prekes, tarp jų komerciniais tikslais svetimais prekių ženklais neteisėtai pažymėtas prekes, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, 9 vienetus švieslenčių ir 30 vienetų raktų pakabukų, pažymėtų „Mercedes“ prekės ženklu, pažeisdamas „Daimler AG“ intelektinės nuosavybės teises, 5 vienetus švieslenčių, 12 vienetų purvasargių, 11 vienetų raktų pakabukų, pažymėtų DAF prekės ženklu, pažeisdamas „DAF Trucks N. V.“ intelektinės nuosavybės teises, 9 vienetus švieslenčių, pažymėtų MAN prekės ženklu, pažeisdamas „MAN Trucks Bus AG“ intelektinės nuosavybės teises, 9 vienetus švieslenčių ir 24 vienetus purvasargių, pažymėtų „Scania“ prekės ženklu, pažeisdamas „Scania CV AB“ intelektines teises; šių neteisėtai gabenamų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 3931,59 Eur, t. y. sudaro 78,6 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio.

2. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. atstovo advokato A. Saliavos skundas netenkintas ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Pareiškėjas neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną juridinio asmens UAB „X“, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidė įsiteisėjusi nutartis, atstovas advokatas A. Seliava prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui. Prašyme nurodyta:

3.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės (ANK 29 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 1 dalies) pažeidimus, nes neištyrė ir nevertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatė esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti turinčių aplinkybių ir padarė nepagrįstas bei neteisėtas išvadas dėl administracinio poveikio priemonės – prekių konfiskavimo skyrimo. Šie pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką neteisėtiems nutarimui bei nutarčiai priimti.

3.2. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. administracinio nusižengimo bylą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, kuriuo P. K. nubaustas už tai, kad padarė ANK 125 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusižengimus, nepagrįstai netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su šiuo nutarimu konfiskuotų prekių įgijimu bei priklausymu nuosavybės teise ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. K., bet UAB „X“. Be to, nesprendė klausimo dėl minėto juridinio asmens įtraukimo dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. UAB „X“ užsiima automobiliams skirtų prekių prekyba ir palaiko atitinkamus komercinius santykius su Lenkijos Respublikos įmone „G.“. P. K., veikdamas kaip UAB „X“ direktorius, 2018 m. gegužės 2 d. šios įmonės vardu ir nuosavybėn iš minėtos Lenkijos įmonės įgijo bei priėmė vežti įvairių automobiliams skirtų prekių. Tai patvirtina byloje esanti Kauno teritorinės muitinės pareigūnams pateikta elektroninė įmonės „G.“ faktūros VAT Nr. (duomenys neskelbtini) versija, kurioje prekių pirkėja nurodyta UAB „X“, ir šios bendrovės banko sąskaitos išrašas apie minėtų prekių apmokėjimą (2018 m. gegužės 15 d. – 900 Eur ir 2018 m. liepos 5 d. – 3086,41 Eur). Be to, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su aplinkybėmis dėl teismo konfiskuotų prekių įgijimo UAB „X“ vardu.

3.3. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalies, 2.48 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apibūdinančiomis juridinio asmens sąvoką ir tokių asmenų turtą, nurodo, kad ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo, t. y. ANK neįtvirtinta juridinio asmens, kaip savarankiško subjekto, atsakomybė. Tuo atveju, kai įstatymo uždrausta veika yra padaroma juridinio asmens vardu, atsakingu vis tiek yra laikomas konkretus įgaliojimus veikti turintis fizinis asmuo ir atsakomybėn yra traukiamas juridinio asmens vadovas. Tačiau įstatymas nustato tam tikrus konkrečius atvejus bei sąlygas, kai su fizinio asmens padarytu administraciniu nusižengimu susijusiam juridiniam asmeniui gali kilti tam tikrų neigiamų padarinių. Pareiškėjas aptaria ANK 214 straipsnio 3, 4 dalių dispoziciją bei sankciją ir teigia, kad turto konfiskavimas galimas tik kai šis turtas nuosavybės teise priklauso pačiam pažeidėjui (ANK 29 straipsnio 1 dalis) ir tik kai yra bent vienas iš ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų pagrindų. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teisę spręsti ne dėl pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo tik tada, kai padaromas tam tikras pažeidimas iš nurodytų ANK 29 straipsnio 4 dalyje ir nustatomas bent vienas iš ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytų pagrindų (sąlygų). Kartu tai reiškia, kad, nenustačius šių sąlygų buvimo, turi būti vadovaujamasi bendrąja ANK 29 straipsnio 1 dalies taisykle, kad gali būti konfiskuojamas tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.

3.4. Tai, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje net nėra nurodytas ANK 214 straipsnis, reiškia, kad už šiame straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą įstatymas nesuteikia teisės teismui spręsti dėl tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo. P. K. skiriant administracinio poveikio priemonę už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, padarymą turėjo būti vadovaujamasi bendrąja taisykle – gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso išimtinai pažeidėjui. Abiejų instancijų teismai visiškai nepagrįstai P. K. sutapatino su UAB „X“ ir neteisėtai konfiskavo šiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą.

4. Kauno teritorinės muitinės direktorius Juozas Ragelis atsiliepimu į neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną juridinio asmens UAB „X“, kurio teises ar teisėtus interesus galimai pažeidė įsiteisėjusi nutartis, atstovo advokato A. Seliavos prašymą teigia, kad šis prašymas atmestinas, skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime nurodyta:

4.1. Juridinio asmens savarankiškumas tiek materialiuoju, tiek procesiniu teisiniu aspektu nustatytas CK 2.33 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles, pagal kurias juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus (CK 2.50 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, juridinis asmuo įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą.

4.2. Pagal teismų praktiką juridinio asmens (įmonės) vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą; jis privalo dirbti atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kad būtų užtikrinti įmonės interesai ir pan.; administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai, ar vadovas šią pareigą įvykdė, konkrečiu atveju nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Taigi įmonė ir jos valdymo organai privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) atsakomybė gali atsirasti įmonei, kai jos vadovas veikia priešingai įmonės interesams. Bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi jis yra ir vienasmenis valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-267/2008, 3K-7-444/2009 ir kt.).

4.3. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. ne kartą pirko prekių iš tos pačios Lenkijos įmonės, būdamas UAB „X“ atstovas bei jos vadovas, ir kartu tai patvirtina, jog, vykdydamas tokią veiklą, jis žinojo apie būtinus prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentus. Tačiau nagrinėjamu atveju P. K. nesielgė rūpestingai, atidžiai ir nesilaikė įstatymų reikalavimų.

4.4. Atsiliepime aptariamos ANK 29 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 1–5 punktų nuostatos, pažymima ANK 214 straipsnio 3 ir 4 dalių dispozicija bei sankcija; nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracinio poveikio priemone, nes toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo dalykas, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės nusižengimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

4.5. UAB „X“ nei nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nei apygardos teisme dėl pažeistų teisių nesikreipė, nors jai aktualios aplinkybės buvo aiškios ir žinomos. Teismai tinkamai ir teisingai nustatė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį bei taikė tokius teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinkti visi įrodymai, patvirtinantys administracinio poveikio priemonės – prekių konfiskavimo pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį – pagrįstumą ir teisėtumą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

5. Pareiškėjo neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną juridinio asmens UAB „X“ atstovo advokato A. Seliavos prašymas paliktinas nenagrinėtas ANK 662 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu.

6. Prašymą pateikęs ir pasirašęs asmuo – advokatas A. Seliava nurodė esąs UAB „X“, kuriai priklauso prekės, konfiskuotos šioje administracinio nusižengimo byloje, atstovas. Tačiau jis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis atstovauja juridiniam asmeniui UAB „X“, kurio teisės ar teisėti interesai susiję su ginčijamu teismo sprendimu dėl administracinio nusižengimo dalyko, t. y. prekių, kurias be jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno P. K. (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo), konfiskavimo. Įgaliojimo ar kita forma išreikštos juridinio asmens (UAB „X“) valios, kad jam atstovautų advokatas A. Seliava (teikdamas prašymą ar kitaip atstovaudamas administracinio nusižengimo teisenoje), nepatvirtina ir pateikto advokato prašymo turinys.

7. ANK 575 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvauja administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovai, nukentėjusiojo atstovai ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą arba kurioje buvo automatiškai suformuotas administracinio nusižengimo protokolas, atstovas; taip pat ir asmenys, nurodyti to paties straipsnio 2 dalyje.

8. ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais (kai padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti) paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi teisę: nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija; institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą; administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo; nukentėjusysis; neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėję nutarimas ar nutartis, jų atstovai.

9. Asmenų, turinčių teisę paduoti, be kita ko, ir prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, įgaliotas atstovas tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (ANK 585 straipsnio 1 dalis). Advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu, kito įgalioto atstovo įgaliojimai – notaro patvirtintu įgaliojimu arba pavedimo sutartimi. Įgalioto atstovo įgaliojimai gali būti patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar nukentėjusiojo pareiškimu bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pateikus aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir ANK 585 straipsnio 1 dalyje nurodytą ryšį patvirtinantį dokumentą (ANK 585 straipsnio 3 dalis).

10. Nagrinėjamoje byloje pateiktas teisinių paslaugų sutarties išrašas, iš kurio turinio matyti, kad minėta sutartis iš esmės yra vienašališka, t. y. nepasirašyta joje nurodytos vienos iš šalių – UAB „X“, o asmuo, galėjęs sudaryti tokią sutartį, neįvardytas, taip pat nėra UAB „X“ vardu veikiančio asmens (tiksliau – jokio asmens) parašo. Minėtame išraše yra tik paties advokato A. Seliavos parašas. Tuo tarpu pats advokatas A. Seliava nagrinėjamoje byloje nėra savarankiškas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, procesines teises ir pareigas jis įgyja tik tuo atveju, kai yra įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas ir tie įgaliojimai patvirtinti (ANK 575 straipsnio 1 dalis, 585 straipsnio 1 dalis). Taigi, nesant duomenų, kad UAB „X“ išreiškė valią ir suteikė teisę (įgaliojimą) advokatui A. Seliavai už ją paduoti teismui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, laikytina, kad prašymą pateikė neturintis teisę to padaryti asmuo (ANK 662 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nutrauktinas (ANK 662 straipsnio 11 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 11 dalimi,

n u t a r i a :

Nutraukti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Dalia Bajerčiūtė