2021-11-17 Nr. AB-24350-4-52-3-00542-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4145-492/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00542-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjaujant Aryan Zardasht ir Snieguolei Bakūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P. prisistačiusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P. prisistačiusio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo termino pratęsimo iki 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyti sprendimai jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos saugomoje teritorijoje buvo sulaikyta 42 asmenų grupė, vienas iš jų prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Užsienietis buvo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis buvo apgyvendintas Lazdijų r. socialinės globos centre „Židinys“ (toliau – ir Socialinės globos centras). 2021 m. liepos 13 d. paaiškėjo, jog iš Socialinės globos centro pasišalino 6 asmenys, tarp jų ir Užsienietis. 2021 m. liepos 14 d. Užsienietis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Centro pareigūnas 2021 m. liepos 15 d. sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Užsienietį sulaikė iki 2021 m. spalio 15 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio, jis turėjo prieglobsčio prašytojo statusą.

3. Centras pažymėjo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neturėjo su savimi asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų įstaigų darbuotojais. Atkreipė dėmesį, kad sulaikymo pagrindai egzistuoja, nes dar nebuvo išspręstas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo. Užsienietis gali pasislėpti, todėl, Centro nuomone, sulaikymas yra proporcingas ir tikslingas, siekiant eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra.

4. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, jog pabėgo dėl deportacijos baimės, dokumentų foto kopijas turi mobiliame telefone, pasą paėmė Baltarusijos Respublikoje. Nurodė, kad sulaikymas uždaram korpuse prilygsta laisvės atėmimui, o nusikaltimo jis nebuvo padaręs.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 15 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, ne per pasienio kontrolės punktą. Pasiprašęs prieglobsčio, pasišalino iš apgyvendinimo vietos bei buvo sulaikytas. Toks Užsieniečio elgesys aiškiai rodo, jog jis siekė išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bandė išvykti ir pasislėpti.

7. Teismas pažymėjo, jog, nepratęsus sulaikymo, tikėtina, kad Užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos ir kitų valstybių teisės aktus, todėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas nebuvo išnykęs. Priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas nebuvo pagrindo, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Užsienietis Socialinės globos centre turėjo galimybę laisvai judėti nustatytoje apgyvendinimo teritorijoje, tačiau pasišalino.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Užsienietis nurodė, jog telefone turi asmens dokumentų nuotraukas, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką oficialiai nepatvirtinta kopija nelaikytina asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

9. Teismas nusprendė, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės netaikytinos, o sulaikymo pagrindai Užsieniečiui nėra išnykę ar pasikeitę.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymu nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad Užsieniečio tapatybė nėra patvirtinta originaliais dokumentais negali būti formaliu pagrindu taikyti Užsieniečiui pačią griežčiausią jo judėjimo ribojimo priemonę. Sulaikymas iš esmės prilygsta suėmimui.

11.2. Teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę Užsieniečiui. Sprendime nėra nieko pasakyta apie galimybę skirti alternatyvią sulaikymui priemonę ar reikšmingas kliūtis ją taikyti. Užsieniečio asmens tapatybė nustatyta. Užsienietis pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę. Taip pat teismas nesprendė kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas.

11.3. Teismas Užsienietį sulaikė turėdamas tikslą, kad jis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Šio teismo keliamo tikslo galima pasiekti Užsienietį apgyvendinus Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Minima alternatyvi sulaikymui priemonė sudarytų galimybę Užsieniečiui bent šiek tiek pasivaikščioti, adekvačiau ir proporcingiau varžytų jo judėjimo laisvę. Šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Centro teritorijoje. Tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio kaip prieglobsčio prašytojo interesus.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Užsienietis būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo. Užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas turi būti suprantamas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką ir paprašius prieglobsčio, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, tačiau per 4 mėnesius jo asmenybę patvirtinančių dokumentų negauta.

12.2. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėdamas savo asmens dokumentų, savavališkai buvo pasišalinęs iš jam suteiktos gyvenamosios vietos, todėl tikėtina, jog jis gali bandyti pakartotinai pasišalinti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, taip pat, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Pažymėtina, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimo, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nuspręsta pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas nėra išnykę.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietį apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas, alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimo. Teismo keliamus siekius galima įgyvendinti paskyrus švelnesnę, alternatyvią sulaikymui priemonę.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).

21. Atsižvelgus į tai, kad galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį dar nėra priimtas, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu jis neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Taigi, konstatuotina, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas Užsieniečio sulaikymo pagrindas, kuris taikytinas ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, nėra išnykęs.

22. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje; prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė jau būdamas sulaikytas, o ne savanoriškai atvykęs į pasienio kontrolės punktą; Užsienietis, pažeisdamas apgyvendinimo Socialinės globos centre tvarką, neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslas, Užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).

24. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Tarnybos ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Egzistuoja reali rizika, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu M. P. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis

Virginija Volskienė