70c5cf77-bb60-4cb2-89b0-8a4c9901b814 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2YT-1179-880/2017Proceso Nr. 2-44-3-00911-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.4.5.2 (S) Å IRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 14 d.Å irvintos Å irvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai M. Å ., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims VÄ® „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir A. Å .. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus:

1) kad po J. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pareiÅ¡kėjos motina M. N. faktiniu valdymu priėmė sutuoktinio J. N. palikimÄ ; ir 2) kad po M. N. mirties (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja M. Å . faktiniu valdymu priėmė motinos M. N. palikimÄ ir tebevaldo iki Å¡iol. Ji nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvai turėjo keturis vaikus. Du vaikai yra mirę. Gyvas yra tik pareiÅ¡kėjos brolis, kuris gyvena užsienyje ir daugiau kaip dvideÅ¡imt metų jie nėra bendravę. (Duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J.

N., M. N. liko gyventi vyro namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir ten nuolat gyveno bei valdė visÄ santuokoje su J. N. įgytÄ turtÄ iki savo mirties - (duomenys neskelbtini). Mirus motinai iki Å¡iol name gyvena pareiÅ¡kėja bei valdo mirusios motinos turtÄ . Nors nei pareiÅ¡kėjos motina M. N. po vyro J. N. mirties, nei pareiÅ¡kėja po motinos mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo nesikreipė, tačiau faktiniu valdymu priėmė mirusiųjų turtÄ : motina po vyro mirties, pareiÅ¡kėja - po motinos mirties.

PareiÅ¡kėja nuolat gyvena tėvų name, veda Å«kį, darže augina daržoves, moka mokesčius už elektrÄ . Taigi, pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai priėmė savo motinos palikimÄ ir pradėjo jį valdyti bei valdo iki Å¡iolei.Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų J. N. ir M. N. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. N. ir M. N. paveldimo turto priėmimÄ valdyti.

VÄ® „Turto bankas“ prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo A. Å . atsiliepimo nepateikė.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) nėra gavusi praneÅ¡imo apie numatomÄ palikimo, atsiradusio po J. N. ir M. N. mirties, perėjimÄ valstybei. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jeigu teismo posėdžio metu pasitvirtins pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės, tuomet tarnyba neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai J. N. ir M. N. turėjo dukrÄ M. N., kuri vėliau tapo Å . (b.l. 6-7). J. N. ir M. N. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Jiems priklausė gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai ir žemė po jais. (Duomenys neskelbtini) J. N. mirė (b.l. 9). Po jo mirties gyvenamajame name liko gyventi jo sutuoktinė M. N. su vaikais, t.y. valdė jo palikimÄ . (Duomenys neskelbtini) M. N. mirė (b.l. 10). Po jos mirties gyvenamajame name liko gyventi dukra M.

Å .. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjos sesuo N. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), o pareiÅ¡kėjos brolis K. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Tiek pareiÅ¡kėja, tiek liudytojas, kaimynas A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieÅ¡ motinos mirtį ir po jos mirties namuose liko gyventi pareiÅ¡kėja M. Å ., kuri iki Å¡iol turtÄ valdo kaip savo. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad pareiÅ¡kėja moka mokesčius už elektrÄ tėvų namuose.Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti palikimo, atsiradusio 1993 m. mirus jų tėvui, priėmimo faktÄ , taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m.

CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus.

Pagal tuo metu galiojusiÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G.

G. v. R. M., T. Å ., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Å . v. M. Å ., V. K. IÄ® ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, jos paaiÅ¡kinimo teismo posėdžio metu ir liudytojo A.

A. parodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjos motina po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Ji gyveno palikėjo name, naudojosi jame esančiais daiktais, mokėjo mokesčius. Atitinkamai ir pareiÅ¡kėja po savo motinos mirties pradėjo naudotis jos turtu kaip savu – gyveno po motinos mirties likusiame name, mokėjo mokesčius, naudojosi name buvusiais baldais ir daiktais, dirbo motinai priklausančiÄ Å¾emę. Tai patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie mokesčius.

Å iuos veiksmus pareiÅ¡kėjos motina atliko nedelsiant, nepraleidusi tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, o pareiÅ¡kėja po motinos mirties Å¡iuos veiksmus atliko per 6 mėnesius. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiÅ¡kėjos motina M. N. po sutuoktinio mirties ir pareiÅ¡kėja M. Å . po motinos mirties turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad M.

N. po savo sutuoktinio J. N. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jo turtÄ ir priėmė palikimÄ ir kad pareiÅ¡kėja M. Å . po savo motinos M. N. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str.). Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjų nuosavybė, byloje nėra. Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. N., gim. (duomenys neskelbtini), tiksli gimimo data nežinoma, mirties (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinė M. N., gim. (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jos palikimÄ .Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po M. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jos dukra M. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimÄ .Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis M.

Å . dėl paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              Linas Zinkevičius