70c3db3e-1ebd-469e-8227-e800c6fcabff · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6647-643/2014Proceso Nr. 3-61-3-01184-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2014 m. gruodžio 4 d.                                                                     Vilnius               Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis laikotarpiais nuo 2012-12-12 iki 2012-12-19, nuo 2013-04-24 iki 2013-05-03 ir nuo 2013-06-26 iki 2013-07-17 buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Ligoninė), neužtikrinant vienam žmogui priklausančio minimalaus gyvenamojo ploto.

PaaiÅ¡kino, kad Ligoninės kamerų plotas buvo nuo 7,8 kv. m. iki 8 kv. m. ir tokio ploto kamerose jis buvo kalinamas ne vienas o su kitais kaliniais. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, kurios neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo jo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo bendravimo galimybės. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o teismo priteisti neturtinę žalÄ .Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į skundÄ (b. l. 7–9) prašė pareiÅ¡kėjo M.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2012-12-19 buvo gydomas Ligoninės Chirurgijos skyriuje kamerų tipo palatoje Nr. 26, kurios plotas yra 8,92 kv. m. yra 4 lovos; laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2013-05-03 – Vidaus ligų skyriuje palatoje Nr. 30, kurios plotas yra 15,45 kv. m. yra 8 lovos ir laikotarpiu nuo 2013-06-26 iki 2013-07-17 – Chirurgijos skyriuje palatoje Nr. 23, kurios plotas yra 8,80 kv. m. yra 6 lovos. PaaiÅ¡kino, jog statistikos, kiek kartu su pareiÅ¡kėju palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma nuteistųjų ir suimtųjų Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Pažymėjo, kad nors ir yra priimtas 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-124, kuriame numatytas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas vienam asmeniui, tačiau nustatyta ploto norma galėjo būti viršyta, nes Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi Ligoninėje turi būti suteikiama stacionari sveikatos priežiūra visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems. Be to, Ligoninė privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir suimtiesiems, nustatytus Bausmių vykdymo bei Suėmimo vykdymo įstatymuose.

Pažymėjo, kad įstaigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdami į minėtas rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Ligoninės teigimu, ji pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl mano, kad Ligoninės deliktinei atsakomybei kilti nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas, atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 66, 67).

Administracinė byla išnagrinėta bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:Pareiškėjas M. K. Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiais: nuo 2012-12-12 iki 2012-12-19 (Chirurgijos skyriuje), nuo 2013-04-24 iki 2013-05-03 (Vidaus ligų skyriuje) ir nuo 2013-06-26 iki 2013-07-17 (Chirurgijos skyriuje) (b. l. 11–13).          Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, pagrįstumo.

Ginčui aktualÅ«s pareiÅ¡kėjo laikymo Ligoninėje laikotarpiai yra nuo 2012-12-12 iki 2012-12-19, nuo 2013-04-24 iki 2013-05-03 ir nuo 2013-06-26 iki 2013-07-17. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ kelia dėl per mažo Ligoninės kameros-palatos ploto.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kÄ ne kartÄ yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nuolat pabrėžia, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ ). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamÄ jį plotÄ , administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Kadangi byloje spręstinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2013-07-17, tai ginčui aktualus bÅ«tent tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas.

Dėl minimalaus gyvenamojo ploto PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina dėl jam neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto Ligoninės kamerose-palatose, todėl taikytini tie teisės aktai, kurie aiÅ¡kiai numato Ligoninės, o ne tardymo izoliatoriaus ar areÅ¡tinės kamerų plotų normas. Nagrinėjamu atveju taikomos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip – 5,1 kv. m.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog šiuo atveju turėtų būti taikytinas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktas, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m.

Pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas laikotarpiu nuo 2012-12-12 iki 2012-12-19 Ligoninės Chirurgijos skyriuje kamerų tipo palatoje Nr. 26, kurios plotas yra 8,92 kv. m. (4 lovos); laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2013-05-03 – Vidaus ligų skyriuje palatoje Nr. 30, kurios plotas yra 15,45 kv. m. (8 lovos) ir laikotarpiu nuo 2013-06-26 iki 2013-07-17 – Chirurgijos skyriuje palatoje Nr. 23, kurios plotas yra 8,80 kv. m. (6 lovos). Pareiškėjas tikslaus asmenų, su kuriais buvo kartu gydomas vienoje palatoje, skaičiaus neatsimena.

Ligoninė taip pat nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas (tokie duomenys nėra fiksuojami). Tačiau tai, kad Ligoninė negali nurodyti, kiek tiksliai buvo laikoma asmenų kartu su pareiškėju minėtose palatose, vertintina pareiškėjo naudai ir tikėtina, jog tuo metu kartu su pareiškėju buvo gydomi ir kiti asmenys (ne vienas pareiškėjas). Net jei tuo metu minėtose palatose kartu su pareiškėju būtų gydomas tik vienas asmuo, vis tiek pareiškėjui nebūtų užtikrintas Taisyklių 111.4 punkte nustatytas 5,1 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo naÅ¡ta, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma, tenka atsakovei. Tai ne kartÄ pažymėjo ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas bei Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje. Å iuo atveju atsakovė nei atsiliepime neatsikerta į minėtus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, nei prideda jokių įrodymų, paneigiančių Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius.Nors atsakovė ir nurodo, kad tik atsiradus galimybei, imasi aktyvių veiksmų perkelti asmenis į kitÄ palatÄ , t.y. stengiasi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis perpildytomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , ir pripažįsta, kad asmenų skaičius Ligoninėje nuolat virÅ¡ijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau į bylÄ nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad Å¡ių priemonių (perkėlimo į laisvesnes palatas) bÅ«tų imtasi pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Todėl teismo nuomone, tai nepaÅ¡alina atsakovės atsakomybės už nustatytus pažeidimus. Atsakovės veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas gydytas Ligoninėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas buvo gydomas pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktÄ , t.y. nustatytÄ 5,1 kv. m. minimalaus ploto reikalavimÄ . Be to, LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalaus gyvenamosios patalpos (Å¡iuo atveju palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida (LVAT 2014-10-22 administracinė byla Nr. A858-649/2014).Nors ir nustačius byloje tam tikrus Ligoninės administracijos neteisėtus veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, t.y. nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Primintina, jog pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo jo sveikata.Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 11–13), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Ligoninėje buvo gydomas 38 paras.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos iÅ¡rašų matyti, kad keletÄ kartų skundėsi galvos skausmais, nemiga, padidėjusiu dirglumu (b. l. 50–55). Ä®vertinus nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sÄ lygų (tam tikro gyvenamojo ploto nesuteikimas) nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytÄ vienam asmeniui skiriamÄ plotÄ , žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad palatų plotas, be kita ko, buvo užstatytas lovomis, spręstina, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas buvo mažas, todėl ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų plotÄ buvo pažeista. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, EŽTT 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiÅ¡kose bylose, atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių pažeidimo mastÄ , Å¡ių pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 1035 Lt; vidutinis darbo užmokestis apie 2355 Lt), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, ir nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 200 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, ar pažeidimas bÅ«tų ilgalaikis nėra nustatyta, todėl, teismo nuomone, priteistina suma yra adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti.Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui 200 Lt iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 101 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti M. K. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Lt (du Å¡imtus litų, kas atitinka 57,92 Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ , už kalinimÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose-palatose laikotarpiais nuo 2012-12-12 iki 2012-12-19, nuo 2013-04-24 iki 2013-05-03 ir nuo 2013-06-26 iki 2013-07-17, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatyto minimalaus 5,1 kv. m gyvenamojo ploto. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                         Margarita Stambrauskaitė