2022-06-15 Nr. AB-16178-3-61-3-00917-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2698-654/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00917-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. E. A. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 22S63328 (toliau – ir Sprendimas); 2 įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

2.3. Atsakovas pareiškėjo apklausų metu pateiktus faktus vertino netinkamai, juos interpretavo pareiškėjo nenaudai ir nesurinko visų įrodymų, patvirtinančius pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais bent mėgintų patikrinti pareiškėjo pasakojimo tikrumą, o apsiribojo lingvistine pareiškėjo paaiškinimo analize, akcentuodamas nesutapimus tarp pirmosios ir antrosios apklausų. Atsakovas turėjo užtikrinti, kad apklausos būtų vedamos individualizuotai, t. y. prisitaikant ir įvertinant pareiškėjo asmenines savybes, tačiau tai nebuvo padaryta.

2.4. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti šiais motyvais:

3.1. Pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įrodymai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (jo pasakojimas bei jo pateikti dokumentai), nelaikytini patikimais bei dėl šios priežasties nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Kadangi prieglobsčio prašytojas nepateikė patikimos informacijos, pagrindžiančios jo deklaruojamą persekiojimo baimę, ji nelaikytina visiškai pagrįsta. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste.

3.2. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą matyti, kad jis yra abstraktus, nedetalus ir bendro pobūdžio, apklausų metu užsienietis teikė klaidingą ir skirtingą informaciją. Pirmos apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Antros apklausos metu paprašytas plačiau papasakoti apie šiuos įvykius, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3.3. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją bei konstatavo, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjui nenurodžius, kokios aplinkybės buvo neįvertintos ir kokia informacija nebuvo surinkta, nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

3.4. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių. Antra, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, bei pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo O. E. A. skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 22S63328 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus – sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą nuo 5 metų iki 3 metų ir C.SIS II perspėjimo terminą nuo 3 iki 2 metų. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini).

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindė savo sprendimą. Teismas rėmėsi bylai aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Konvencija, Įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas taip pat įvertino atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės grįžti į (duomenys neskelbtini) pagrįstumą. Atsakovas nurodė, jog prieglobsčio prašytojo prašyme nurodytos aplinkybės dėl persekiojimo tikimybės kilmės šalyje laikytinos visiškai nepagrįstomis, nes Migracijos departamento atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nėra patikimas. Jo istorijos tikrumas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio, apklausų metu užsienietis teikė klaidingą ir skirtingą informaciją. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, buvo konstatuota, kad įrodymai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį, nelaikytini patikimais bei dėl šios priežasties nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio.

8. Pareiškėjas Migracijos departamento vykdytų apklausų metu keitė savo istoriją bei teikė nuolat pildomą ir kintančią informaciją. Pirmos apklausos metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Antros apklausos metu paprašytas plačiau papasakoti apie šiuos įvykius, prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismui užsienietis nurodė, kad antras pasakojimas buvo tikslesnis, (duomenys neskelbtini).

9. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 22 d. į Migracijos departamento elektroninį paštą migris@migracija.gov.lt buvo gautas laiškas bei raštas iš el. pašto (duomenys neskelbtini) su rekomendacijomis prieglobsčio prašytojui suteikti prieglobstį. Laišką pasirašė (duomenys neskelbtini). Vertinant šį laišką buvo pastebėta, kad jis išsiųstas iš pašto (duomenys neskelbtini). Mažai tikėtina, kad organizacijos, kuri turi oficialų internetinį puslapį ir elektroninį paštą, prezidentas raštą valstybinei institucijai siųstų iš gmail platformos. Taip pat nemažai įtarimų sukėlė pats raštas. Jame organizacijos pavadinimas su rekvizitais ir prezidento inicialai su parašu matosi labai neryškiai, o pats rašto tekstas yra labai ryškus, šis skirtumas pastebimas vizualiai. Taip pat neatitinka rašte prikabinti logotipai. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

10. Teismo vertinimu, prieglobsčio prašytojas, siekdamas patvirtinti pasakojimą, pateikė Migracijos departamentui suklastotus dokumentus, jo bendras patikimumas vertintinas kritiškai, t. y. jis laikomas nepatikimu informacijos šaltiniu ir jo pasakojimas vertintinas kaip turintis ypatingai žemą patikimumo laipsnį.

11. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Remiantis šiais argumentais terminas sutrumpintas iki 2 metų. Remiantis analogiškais argumentais sutrumpintas C.SIS II perspėjimo terminas nuo 3 iki 2 metų.

III. 12. Pareiškėjas O. E. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus bei pažymi, kad nurodė konkrečiais ir objektyvias aplinkybes, kurios pagrindžia jam kilmės valstybėje kylančią grėsmę.

14. Atsakovas pareiškėjo apklausų metu pateiktus faktus vertino netinkamai, juos interpretavo pareiškėjo nenaudai ir nesiėmė visų veiksmų, kad surinktų įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas iš viso neatliko jokių veiksmų, kuriais bent mėgintų patikrinti pareiškėjo pasakojimo tikrumą, o apsiribojo lingvistine pareiškėjo paaiškinimo analize, akcentuodamas nesutapimus tarp pirmosios ir antrosios apklausų. Be to, pareiškėjui, augusiam tokioje homoseksualumą diskriminuojančioje šalyje kalbėti apie savo homoseksualumą gali būti labai sunku, juo labiau su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Šiuo atveju būtent atsakovas turėjo užtikrinti, kad apklausos būtų vedamos individualizuotai, t. y. prisitaikant ir įvertinant pareiškėjo asmenines savybes, tačiau to nebuvo padaryta.

15. Apeliaciniame skunde pateikiama saugumo situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje analizė. Nurodyta, kad dėl vidinio karinio konflikto, prieglobsčio teisės kontekste labai tikėtina, kad pareiškėjui kilmės šalyje nėra saugu, dėl dalyvavimo protestuose prieš vyriausybę ir priklausymo opozicinei partinai jam kyla reali individualaus persekiojimo grėsmė.

16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime akcentuoja, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjas nenurodė, kokios realios grėsmės jam gresia kilmės valstybėje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

18. Pareiškėjo pasakojimas nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, kad jis yra homoseksualus. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Šioje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Migracijos departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino jo asmeninių savybių, todėl netinkamai įvertino jam galinčių kilti grėsmių realumą ir pavojingumą.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

23. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

24. Aiškindamas šias Įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

25. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

26. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra nurodyti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tas, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą yra atsižvelgiama ir į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.)

27. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

28. Pagal Tvarkos parašo 99 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

29. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo pasakojimo nuoširdumu ir objektyvumu, nes pasakojimas nėra nuoseklus. Pirmosios apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Antrosios apklausos metu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismui užsienietis nurodė, kad antras pasakojimas buvo tikslesnis, (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad užsienietis vengdavo tiesaus ir aiškaus atsakymo į užduodamus klausimus, teikdamas laisvo, bendro pobūdžio pasakojimą kaip atsakymą į pateiktus klausimus.

31. Be pareiškėjo pasakojimo netikslumų nustatyta ir pagrindų abejoti jo pateiktų dokumentų ir faktinės informacijos teisingumu. Pareiškėjas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini).

32. Byloje išsamiai įvertinta byloje esančio elektroninio laiško (duomenys neskelbtini) įrodomoji reikšmė. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

33. Atsižvelgiant į šiuos motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje jam kilusias problemas nėra patikimas. Jo istorija, kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstrakti, nedetali, bendro pobūdžio, apklausų metu užsienietis teikė klaidingą ir skirtingą informaciją. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą buvo konstatuota, kad įrodymai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (jo pasakojimas bei jo pateikti dokumentai), nelaikytini patikimais bei dėl šios priežasties nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio.

34. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje nurodytų reikalavimų prieglobsčiui gauti. Jo nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, pasakojimas nenuoseklus. Be to, pareiškėjo pateiktos (duomenys neskelbtini) kopijos patvirtina, kad pareiškėjo nurodomi įvykiai buvo (duomenys neskelbtini), o iš kilmės valstybės pareiškėjas išvyko tik (duomenys neskelbtini). Taigi, net ir susidurdamas su, jo vertinimu, grėsminga situacija, tęsė gyvenimą kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

35. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ar jo atstovas naujų ar kitokių duomenų dėl didesnio smurto lygio kilmės šalyje nenurodė.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama homoseksualiems asmenims pareiškėjo kilmės valstybėje kylanti grėsmė. Homoseksualumo argumentas atsirado tik apeliaciniame skunde, pasakojimuose pareiškėjas nebuvo nurodęs, kad yra homoseksualus ir dėl to jam kyla kokia nors grėsmė. Be to, (duomenys neskelbtini), taigi, pareiškėjas pats netiesiogiai paneigė apeliacinio skundo argumentus dėl jo seksualinės orientacijos.

37. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovo atliktas tyrimas buvo neišsamus, pareiškėjo pasakojimas įvertintas formaliai, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis neišsamiu atsakovo tyrimu, priėmė nepagrįstą sprendimą.

38. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

39. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

40. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde yra suformulavęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

43. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

44. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė