2023-10-25 Nr. AB-18832-3-62-3-04083-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-597-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-04083-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą ir delspinigių priteisimo iš atsakovo 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA, Administratorius) teismui pateiktu patikslintu prašymu prašė priteisti iš atsakovo 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir atsakovas, Garažų bendrija, Bendrija) 2 473,36 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir Rinkliava) bei delspinigių įsiskolinimą (2 346,64 Eur rinkliavos ir 126,72 Eur delspinigių) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas prašyme, patikslintuose prašymuose nurodė, kad:

2.1. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) pareiškėjui nustatyta tvarka pavesta administruoti rinkliavą Vilniaus miesto savivaldybėje. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Rinkliavos mokėtojams, naudojantiems bendrus konteinerius, rinkliavos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto (toliau – ir NTO) plotą, o naudojantiems individualius konteinerius, pagal plotą apskaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis. Tuo tarpu kintamoji dalis apskaičiuojama už einamus metus taikant 390 kg. kvotą, kurią viršijus, kitais metais rinkliavos mokėtojams atliekamas perskaičiavimas ir už viršijantį atliekų kiekį priskaičiuojama papildomai mokėtina suma, o perdavus mažesnį atliekų kiekį, kitais metais mokėjimo pranešime taikoma kompensacija ir mokėtina suma mažinama taip, kaip tai reglamentuota Nuostatų 52.3 papunktyje. Visą rinkliavos dydžiui apskaičiuoti reikšmingą informaciją, t. y. apskaičiavimo dedamąsias dalis, pareiškėjas nurodė rinkliavos pranešimuose, pagal kuriuos rinkliavos mokėtojas gali patikrinti reikalaujamos apmokėti rinkliavos pagrįstumą.

2.2. Pagrindas rinkliavai skaičiuoti buvo atsakovo savanoriškai 2018 m. birželio 11 d. pateiktas prašymas VASA, pasirašytas atsakovo atstovo bendrijos pirmininko A. S., įtraukti į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę (toliau – ir Registras) nekilnojamojo turto objektą ir (ar) mokėtoją. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė Bendrijos valdomą NTO – metalinius garažus, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas apie 4 ha, įtraukti į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę. Atsižvelgiant į šį prašymą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 15 punktu, 2018 m. birželio 13 d. buvo priimtas sprendimas įtraukti į atliekų turėtojų registro informacinę sistemą mokėtoją 33-iąją laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją ir apmokestinti pagal aštuntą apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų kategoriją – garažų.

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats pateikė prašymą įtraukti jį į Registrą bei tai, kad atliekos buvo surenkamos ir tvarkomos (Bendrijai buvo priskirtas MKA konteineris Nr. 13-L-126184), atsakovas privalėjo mokėti vietinės rinkliavos mokestį ir delspinigius, kurie paskaičiuoti ne ilgiau kaip 180 dienų nuo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) numatyto sumokėjimo termino.

3. Atsakovas Bendrija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti, dėl delspinigių priteisimo prašė taikyti senaties terminą.

4. Atsakovas atsiliepime į prašymą, papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas neteisingai teigia apie tariamai siųstus priminimus už tariamas suteiktas paslaugas, nes išsivežusi Bendrijos konteinerį jokių paslaugų neteikė ir atitinkamai jokių mokėjimo dokumentų nebuvo išrašyta. Bendrijos pateiktame prašyme yra pažymėta, kad visus pranešimus siųstų elektroniniu paštu. Į elektroninį paštą Bendrija 2022 m. gegužės mėn. gavo pranešimą apie priskaičiuotus mokesčius už 2022 metus ir perskaičiuotus mokesčius atgaline data už nuo 2019 metų sausio mėn. neteiktas paslaugas. Atsakovas tai vertina kaip dokumentų ir duomenų klastojimą. Bendrija neturi nekilnojamojo turto, todėl negali būti apmokestina valstybės žemė, nes tokio nekilnojamojo turto nėra Vilniaus miesto savivaldybės sąraše dėl rinkliavos mokėjimo. Pareiškėjas leidžia sau interpretuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, nors privalėtų žinoti tikrąją poziciją, kuri nedviprasmiškai išdėstyta 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. A51-81583/17(2.14.2.12-MP8), kad Vilniaus mieste esantys metaliniai garažai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą priskiriami laikiniesiems statiniams. Laikinas statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Vadovaujantis šia nuostata laikini statiniai – metaliniai garažai nepriskirtini nei vienai statinių grupei, kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai. Laikini metaliniai nėra nekilnojamasis turtas. Žemės plotai, užstatyti metalinių garažų masyvais, laikytini kaip laisva (neužstatyta) žemė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino – priteisė pareiškėjui savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2 346,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 126,72 Eur delspinigių.

6. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų, Nuostatų 3, 5, 6.6, 8.7, 39, punktų nuostatas.

7. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo teismas nustatė, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota 33-oji laikinų garažų statybos ir eksploatavimo bendrija. Teismas nurodė, kad byloje pateikta 2021 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija patvirtina, jog pareiškėjas yra 0,4053 ha ploto sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Registrų centro pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Garažų bendrija 2018 m. birželio 11 d. pateikė VASA prašymą, kuriuo prašė metalinius garažus, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas apie 4 ha, įtraukti į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę. Atsižvelgiant į šį prašymą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 15 punktu, 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. SP-2018-10-00040 atsakovas įtrauktas į Atliekų turėtojų registro informacinę sistemą ir apmokestintas pagal aštuntą apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų kategoriją – garažų.

8. Įvertinęs teisinį reguliavimą, be kita ko, Nuostatų 1 priedą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo 8 punktą, nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog nekilnojamojo turto objektas yra neregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei, kaip atsakovas tvirtina, jog laikini statiniai – metaliniai garažai nepriskirtini nei vienai statinių grupei, kuriems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, laikini metaliniai garažai nėra nekilnojamasis turtas, atsakovui kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, jog atsakovas buvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo byloje nėra.

9. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad komunalinių atliekų Bendrijoje nesusidarė. Teismas pažymėjo, kad Bendrijai buvo priskirtas MKA konteineris Nr. 13-L-126184. Pagal konteinerio aptarnavimo grafiką, pateiktą iki 2021 m. vasario 18 d., matyti, jog konteineris nuolat buvo užpildytas atliekomis, tačiau net ir privažiuoti prie jo nebuvo galimybės dėl atliekų turėtojo kaltės. Aplinkybės, jog automobilis negalėjo pateikti iki konteinerio neneigia ir atsakovas.

10. Vertindamas atsakovo argumentus, kad ginčo laikotarpiu Bendrija mokėjimų pranešimų negavo, mokėjimų pranešimą gavo tik 2022 m. gegužės mėn., kuris buvo atsiųstas į atsakovo elektroninį paštą, teismas aptarė Nuostatų 64, 65 punktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant teisme pareiškėjo atstovai pripažino, jog ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimai buvo suformuoti atsakovo administruojamoje sistemoje, tačiau per klaidą neišsiųsti, išsiųstas tik 2022 m. gegužės 22 d. mokėjimo pranešimas. Teismas vertino, kad ši aplinkybė pareiškėjui neužkerta kelio reikalauti rinkliavos įsiskolinimo ir teismui ją priteisti, juolab byloje nustačius rinkliavos įsiskolinimo faktinį ir teisinį pagrindus. Teismas atkreipė dėmesį, kad neatmestina paties atsakovo pareiga domėtis rinkliavos mokesčiu ir jo apmokėjimu, nes Bendrija įtraukta Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę 2018 m. jo paties prašymu, už ankstesnį laikotarpį Bendrija yra atsiskaičiusi.

11. Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti vietinė rinkliava yra už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovo pateikiami nauji įrodymai (2023 m. vasario 25 d. pretenzija, fotonuotraukos.) nepatenka į ginčo laikotarpį. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo kaltinimai pareiškėjo savavaliavimu bei kitomis galimomis neteisėtomis veikomis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl minėtų aplinkybių atsakovas turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas.

12. Teismas nustatė, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina 2022 m. gegužės mėn. 22 d. mokėjimo pranešimas, teismui pateikta mokesčio įsiskolinimo apskaičiavimo detalizacija. Atsakovas ginčo dėl mokesčio įsiskolinimo dydžio paskaičiavimo ginčo nekėlė, jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo paskaičiavimus nepateikė, todėl, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas iš atsakovo priteisti 2 346,64 Eur rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra pagrįstas ir tenkinamas.

13. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti delspinigius, teismas vadovavosi MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 59, 60, 83, 85 punktais. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimai nebuvo išsiųsti, tačiau, kaip jau byloje konstatuota, atsakovas patas turėjo pareigą domėtis rinkliavos atsiskaitymu ir už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., už kurį mokėtina rinkliavos suma sudaro 1 048 Eur, vėliausiai sumokėti iki 2019 m. gruodžio 31 d. (iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos), o už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., už kurį mokėtina rinkliavos suma sudaro 1 298,64 Eur, sumokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos), tačiau atsakovas to neatliko. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nustačius, jog bendroji MAĮ senatis kreiptis dėl rinkliavos įsiskolinimo nepasibaigusi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 str. 1 d.), delspinigiai turi būti skaičiuojami kiekvieną dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų, kaip ir yra paskaičiavęs pareiškėjas, todėl nėra pagrindo nepriteisti delspinigių, kurių apskaičiavimo teisingumo atsakovas neginčija. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas.

III. 14. Atsakovas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo VASA prašymo netenkinti visa apimtimi. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą.

15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismas ignoravo atsakovo įrodymus, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl realiai bylos esmė teismo sprendimu neatskleista, pažeistos tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normos.

15.2. Atsakovo teigimu, poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, o pareiškėjas apmokestino iš valstybės nuomojamos žemės plotą, už kurį mokamas nuomos mokestis, prilygindamas jį apmokestinamajam nekilnojamajam turtui. Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2–4 dalimis, teigia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais laikini metaliniai garažai yra pripažinti nekilnojamuoju turtu. Taigi, teismas, vertindamas laikinus metalinius garažus nekilnojamojo turto objektu, pažeidė materialinės teisės normas.

15.3. Atsakovas niekada nėra gavęs iš pareiškėjo šiukšlių vežimo paslaugos nuo 2019 m. sausio mėn., atitinkamai nėra gavęs jokių sąskaitų už neteiktas paslaugas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, atsakovas teigia, kad nėra gavęs inventorizavimo aprašo, t. y. jokių skolų nebuvo fiksuota nuo 2019 m. sausio mėn., kai pareiškėjas be įspėjimo išvežė Bendrijos konteinerį ir nutraukė paslaugos teikimą. Pareiškėjas savo konteinerių nepristatė ir neperdavė pasirašytinai. Atsakovas lygina pareiškėjo interneto svetainėje skelbiamus duomenis apie šiukšlių išvežimą, taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijai teikiamus grafikus, kurie, atsakovo teigimu, nesutampa. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjo interneto svetainėje skelbiama, jog šiukšlės buvo vežamos ir 2021 metais, ir 2022 metais, nors 2022 m. lapkričio 29 d. atsakyme Nr. SD-2022-3864 nurodoma, kad: „Atsižvengiant į tai, kad mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris Nr. 13-L-126184 yra pašalintas nuo 2021-04-21, atgaline data 2022 m. gegužės mėn. priskaičiuoja rinkliavą ir viešai skelbia apie šiukšlių „vežimą“.

15.4. Teismas klaidingai nurodo, kad neva atsakovas pats privalėjo rūpintis, jog jam už neteikiamas paslaugas būtų rašomos sąskaitos ir dar jų ieškoti. Teismas ignoruoja faktą, kad paslaugos turėjo būti suteiktos, o už suteiktas paslaugas sąskaitos išrašomos kiekvienais metais (2019, 2020 , 2021, 2022, 2023 m. ir t. t.). Tačiau teismui ir atsakovui nepateikiami įrodymai apie šių mokėjimo pranešimų išsiuntimą ir jų įteikimą atsakovui. Į elektroninį paštą Bendrija 2022 m. gegužės mėn. gavo pranešimą apie priskaičiuotus mokesčius už 2022 metus ir perskaičiuotus mokesčius atgaline data už nuo 2019 metų sausio mėn. neteiktas paslaugas. Daugiau jokių sąskaitų-mokėjimo pranešimų nebuvo išrašyta.

15.5. Dėl delspinigių skaičiavimo atsakovas nurodo, kad pareiškėjui turėtų būti žinoma, kad šeši mėnesiai yra praleisti nuo kiekvieno jo pateikto paskaičiavimo, o tariamo termino tęstinumo skaičiavimui turėtų pateikti nuorodas į galiojančius teisės aktus, be to, tam, kad teoriškai galėtų būti skaičiuojami delspinigiai, šalys dėl to turi susitarti, ir atitinkamai 2019 metais suteikus šiukšlių vežimo paslaugą, išrašius sąskaitą (mokėjimo pranešimą), nuo jos išrašymo ir pateikimo gavėjui (atsakovui) dienos galėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Tačiau turi įrodyti, kad už suteiktas paslaugas kiekvienais 2019 metais, 2020 metais ir 2021 metais buvo išrašytos sąskaitos, išsiustos ir įteiktos atsakovui, o ne 2022 m. gegužės mėn. sugalvojus išrašyti patikslintą sąskaitą su perskaičiavimais nesant išrašytų pradinių sąskaitų.

16. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1. Atsakovas 2018 m. birželio 11 d. pateikė VASA prašymą, kuriuo prašė metalinius garažus, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 0,4053 ha, įtraukti į Registrą. Atsižvelgiant į šį prašymą bei vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 15 punktu, 2018 m. birželio 13 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SP-2018-10-00040, kuriuo atsakovas buvo įtrauktas į Registrą ir apmokestintas pagal aštuntą apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų kategoriją – garažų. Pagal teisinį reguliavimą garažų savininkų bendrijos yra priskiriamos prie rinkliavos mokėtojų pagal jų prašymą. Šiuo atveju atsakovas savo paties prašymu buvo įtrauktas į Registrą kaip rinkliavos mokėtojas.

17.2. Nagrinėjant bylą teisme VASA nurodė, jog ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimai atsakovui buvo suformuoti VASA administruojamoje sistemoje, tačiau per klaidą nebuvo išsiųsti, išsiųstas tik 2022 m. gegužės 22 d. mokėjimo pranešimas. Teismas sprendime tinkamai bei pagrįstai nurodė, jog ši aplinkybė VASA neužkirto kelio reikalauti rinkliavos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Vadovaujantis Nuostatų 10.1 punktu pats atsakovas turi pareigą domėtis rinkliavos mokesčiu ir jo apmokėjimu, nes savo prašymu buvo įtrauktas į Registrą. Be to, nors atsakovas nesutinka su pareiga apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, tačiau prievolę už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įvykdė, tokiu būdu pripažindamas rinkliavos mokėjimo pareigą.

17.3. Atsakovo argumentai, kad atliekos nebuvo vežamos, paneigti VASA į bylą pateiktų teiginių ir įrodymų visuma. Byloje yra duomenys, kad atsakovui buvo priskirtas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris Nr. 13-L-126184, taip pat byloje yra duomenys apie konteinerio aptarnavimo grafiką, nurodant išvežimo datą ir laiką, transporto priemones, koordinates bei pastabas (pavyzdžiui, konteineris neišstumtas į konteinerio paėmimo vietą, konteineris užpildytas netinkamomis atliekomis, neįmanoma privažiuoti prie konteinerio ir kt.). Apeliaciniame skunde atsakovas pripažino, jog atliekos garažų bendrijoje susidaro: „Ant pareiškėjo pateiktos prašymo formos, apačioje dešinėje, darbuotojos pieštuku yra užrašyta „2 konteineriai 1,1 m2, nežymėti“, nes tai buvo atsakymas į klausimą kiek bendrija turi konteinerių, o į juos buvo renkamos gamybinės atliekos, todėl liepė į vieną jų nemesti gamybinių atliekų“. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys VASA veiklą, bei nustatantys VASA teises ir pareigas, nenustato prievolės teikti rinkliavos mokėtojams ir atliekų turėtojams inventorizavimo aprašus.

17.4. Delspinigiai skaičiuojami vadovaujantis Nuostatų 83 punktu, kuriame nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad bendroji MAĮ senatis kreiptis dėl rinkliavos įsiskolinimo nepasibaigusi, delspinigiai turi būti skaičiuojami kiekvieną dieną, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų, kaip ir yra paskaičiavusi VASA, todėl teismui nebuvo pagrindo nepriteisti delspinigių, kurių apskaičiavimo teisingumo atsakovas byloje neginčijo.

17.5. Iš bylos medžiagos matyti, jog abi proceso šalys buvo išklausytos, teikė įrodymus, dalyvavo tiriant įrodymus, uždavė klausimus, davė paaiškinimus, pateikė savo argumentus ir samprotavimus, prieštaravo proceso dalyvių argumentams ir samprotavimams, naudojosi kitomis įstatymo suteiktomis teisėmis. Teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino šios administracinės bylos faktus bei įrodymus, atskleidė bylos esmę, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo priteisti iš atsakovo 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos vietinę rinkliavą, apskaičiuotą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir delspinigius teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 346,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 126,72 Eur delspinigių.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo įrodymus, jų nevertino ir nepasisakė, todėl realiai bylos esmė teismo sprendimu neatskleista, teismas pažeidė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, kadangi neturi nekilnojamojo turto, šiukšlių vežimo paslauga nuo 2019 m. sausio mėn. jam nebuvo suteikta, jis negavo mokėjimo pranešimų ar kitų dokumentų dėl vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą ir delspinigius yra nepagrįstas.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1796), organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, esant savininkų raštu įformintam susitarimui, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

23. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kurių 3 punkte nurodoma, kad Rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės (toliau − Savivaldybė) komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau − MKA susikaupimo normos). Pagal Nuostatų 7.5 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą.

24. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Dl-150 patvirtino Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą, kurio 8 punkte įrašyti garažų paskirties pastatai – pastatai, naudojami transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus garažus lengviesiems automobiliams, esančius namų valdoje). Pagal šį aplinkos ministro įsakymą nekilnojamojo turto objektai – pastatai ir inžineriniai statiniai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant jų registracijos nekilnojamojo turto registre, atskirais nekilnojamojo turto vienetais suformuotos patalpos. Pažymėtina, kad Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 1 priedo „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ 8 punkte prie apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų kategorijų įrašyti taip pat garažų paskirties pastatai, kurie apibūdinami panašiai kaip ir minėtame aplinkos ministro įsakyme.

25. Ginčui taip pat aktualios Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. sausio 1 d., 3 punkte nustatyta, kad rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis. Nuostatų 8.6 punkte nustatyta, kad Rinkliavos mokėtojais laikomi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, esant savininkų raštu įformintam susitarimui, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti – pagal jų prašymą. Pagal Nuostatų 8.7 punktą, Rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto registre neįregistruotų ir neregistruotinų NTO – lauko kavinių, laikinų prekybos ir paslaugų teikimo vietų, kioskų, paviljonų ir kt. – valdytojai, viešųjų renginių organizatoriai, kuriems turi būti arba yra teikiama mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslauga – atsižvelgiant į jų prašymus, Savivaldybės administracijos bei Administratoriaus faktinių aplinkybių patikrinimo aktus. Nuostatų 1 priede „Nekilnojamojo turto objektų (NTO) rūšių sąrašas“ 9 punkte įrašyti garažų – pastatai ir patalpos, naudojamos transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių garažai, atviri ar uždari požeminiai garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir kiti panašios paskirties objektai, išskyrus individualių namų valdose* ir daugiabučiuose pastatuose esančius garažus.

26. Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota 33-oji laikinų garažų statybos ir eksploatavimo bendrija, kuri yra 0,4053 ha ploto sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkė; Bendrijos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos; Bendrija 2018 m. birželio 11 d. pateikė VASA prašymą metalinius garažus, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas apie 4 ha, įtraukti į Vietinės rinkliavos registro duomenų bazę; atsižvelgiant į šį prašymą, 2018 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. SP-2018-10-00040 Bendrija įtraukta į Atliekų turėtojų registro informacinę sistemą ir apmokestinta pagal aštuntą apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų kategoriją – garažų. Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (2016 m. balandžio 7 d.) matyti, kad Bendrijos veiklos tikslai – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti garažus, jų inžinerinę įrangą bei jiems priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą; atstovauti bendrijos interesams.

27. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas Nuostatų prasme laikytinas Rinkliavos mokėtoju ir jam kilo pareiga mokėti Rinkliavą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis neturi nekilnojamojo turto ir laikini metaliniai garažai nėra nekilnojamasis turtas, nepaneigia jo pareigos mokėti Rinkliavą. Kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo garažų paskirties pastatai ir patalpos patenka į Rinkliava apmokestinamų nekilnojamojo turto objektų (kaip tai suprantama pagal teisės aktus, reguliuojančius šiuos visuomeninius santykius) sąrašą (kategoriją).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021; ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

29. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 yra pasisakiusi, kad pati savivaldybė, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Taigi tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikloje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Rinkliava (pastovioji ir kintamoji) atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota už jo valdomus garažų paskirties pastatus Vilniaus miesto savivaldybėje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo kreipęsis į pareiškėją, prašydamas jį atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies dedamosios mokėjimo. Įvertinus bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą. Pažymėtina, kad atsakovas Rinkliavos apskaičiavimo teisingumo neginčija (konkrečių argumentų nenurodo).

31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad niekada nėra gavęs iš pareiškėjo šiukšlių vežimo paslaugos nuo 2019 m. sausio mėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai yra paneigti į bylą pateiktais įrodymais. Pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad atsakovui buvo priskirtas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineris Nr. 13-L-126184, taip pat byloje yra duomenys apie konteinerio aptarnavimo grafiką, nurodant išvežimo datą ir laiką, transporto priemones, koordinates bei pastabas (pavyzdžiui, konteineris neišstumtas į konteinerio paėmimo vietą, konteineris užpildytas netinkamomis atliekomis, neįmanoma privažiuoti prie konteinerio dėl atliekų turėtojo kaltės ir kt.). Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovui šiukšlių vežimo paslauga nebuvo teikiama.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš pareiškėjo nėra gavęs inventorizavimo aprašo, tačiau jokie teisės aktai, reglamentuojantys VASA veiklą, nenustato prievolės teikti rinkliavos mokėtojams ir atliekų turėtojams inventorizavimo aprašus. Nuostatų 52 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) ir Nuostatų 59 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) įpareigoja VASA suformuoti ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikti tik mokėjimo pranešimą.

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovui nebuvo pranešta apie mokėtiną Rinkliavą, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas, kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje – iš jų objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Kai nustatoma, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta, nėra aišku, kokiu adresu mokėjimo pranešimai buvo siųsti, kai pagal bylos įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas galėjo numanyti, jog jie pareiškėjo pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais už nekilnojamojo turto objektą, bei, atitinkamai, kreiptis dėl lengvatų suteikimo, pareiškėjo reikalavimai priteisti vietinę rinkliavą netenkintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas jo paties prašymu buvo įtrauktas į Atliekų turėtojų registro informacinę sistemą ir apmokestintas pagal aštuntą apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų kategoriją – garažų, todėl, nepaisant to, kad Nuostatų nustatyta tvarka nebuvo tinkamai informuotas apie mokėtiną Rinkliavą (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu mokėjimo pranešimai buvo suformuoti atsakovo administruojamoje sistemoje, tačiau per klaidą neišsiųsti, išsiųstas tik 2022 m. gegužės 22 d. mokėjimo pranešimas), galėjo numanyti, jog pareiškėjo yra pripažįstamas Rinkliavos mokėtoju. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tinkamas neinformavimas apie mokėtiną Rinkliavą pareiškėjui neužkerta kelio reikalauti rinkliavos įsiskolinimo ir teismui ją priteisti.

34. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 59 ir 60 punktai ir Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 83 ir 84 punktai patvirtina pareiškėjo teisę reikalauti mokėti delspinigius už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą dėl delspinigių priteisimo, prašyme detalizuotą delspinigių apskaičiavimą, konstatuoja, kad delspinigiai apskaičiuoti Nuostatuose nustatyta tvarka, jų dydis atitinka ginčo laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal MAĮ nustatytą delspinigių už nesumokėtus ar pavėluotai sumokėtus mokesčius dydį, todėl iš atsakovo pagrįstai priteista 126,72 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą vietinę rinkliavą.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Ernestas Spruogis