70bdbad3-49ea-4101-b4df-e51dc4318ec8 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-643-796/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00001-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 464,61 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje (duomenys neskelbtini), nesilaikė elektros kabelių apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 0,4 kV elektros kabelių linijÄ TR23-SP91 iÅ¡ transformatorinės TR-23.

Bendrovė, atkurdama sugadintÄ turtÄ iki 2021 m. liepos 15 d. įvykio buvusios bÅ«klės, patyrė 464,61 Eur be PVM remonto iÅ¡laidų. Atsakovės praÅ¡ymu ieÅ¡kovės darbuotojas buvo atvykęs į vandentiekio avarijos likvidavimo darbų vietÄ parodyti elektros kabelių vietos. Atsakovės darbuotojai nurodė, jog žemės kasimo darbai bus vykdomi iki keturių metrų atstumu nuo namo. IeÅ¡kovės darbuotojas parodė visus esančius kabelius. Atsakovės darbuotojų paklausus, ar jiems reikia parodyti toliau esančius kabelius, Å¡ie atsakė, jog nereikia; 0,4 kV elektros kabelių linija buvo pažeista toliau, nei buvo ieÅ¡kovo darbuotojo parodyta.

PaaiÅ¡kinime apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymÄ atsakovės darbuotojas V. C. nurodė, kad vykdant kasimo darbus buvo pažeistas 0,4 kV kabelis, kadangi jis buvo parodytas neteisingai. Dėl įvykio metu kilusių padarinių paÅ¡alinimo buvo kreiptasi į rangovÄ , jis atliko pažeisto kabelio remonto darbus ir pateikė ieÅ¡kovei sÄ skaitÄ 433,00 Eur (be PVM) sumai. IeÅ¡kovė surašė atsakovei 2021 m. liepos 15 d. nuostolių apskaičiavimo pažymÄ . IeÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad 2021 m. liepos 15 d. buvo užfiksuotas įvykis, jog AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas, vykdydamas vandentiekio avarijos likvidavimo darbus (duomenys neskelbtini), 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų.

BÅ«tent dėl neteisėtų veiksmų buvo sugadintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis turtas. Bendrovės patirta turtinė žala sudaro 464,61 Eur. IeÅ¡kovė raÅ¡tu paprašė atsakovės per 30 kalendorinių dienų nuo raÅ¡to gavimo dienos sumokėti padarytos žalos atlyginimÄ , tačiau atsakovė į raginimÄ nereagavo, ieÅ¡kovei padarytos žalos neatlygino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio: priteisė iÅ¡ atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieÅ¡kovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 433,00 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 433,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2022 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15,81 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su ta sprendimo dalimi, kuri skundžiama apeliaciniu skundu: 2.1. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ vykdant žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje buvo pažeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis elektros kabelis, tačiau nei ieškovė, nei atsakovė savo kaltės dėl padarytos žalos nepripažįsta. 2.2. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimais, teismas nustatė, kad atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ žemės kasimo darbus vykdė 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje (duomenys neskelbtini).

Atsakovė pripažįsta, kad jos darbuotojas žemės kasimo darbus atliko 15 metrų nuo namo sienos atstumu. Teismo posėdžio metu AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojas V. C. teigė, kad jis suderino su ieÅ¡kovės atstovu žemės kasimo darbų atlikimÄ ir gavo atstovo pritarimÄ minėtus darbus atlikti 4 metrų nuo nurodyto namo sienos atstumu, o papildomų kasimo darbų 15 metrų atstumu su ieÅ¡kovės atstovu atskirai nederino, prieÅ¡ juos atliekant ieÅ¡kovės atstovo neinformavo, į jį nesikreipė.

Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojas V. C.. 2.3. Taigi byloje esančiais duomenimis įrodyta, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai antrÄ kartÄ atlikdami žemės kasimo darbus juos atliko nesuderinę su elektros įrenginių savininko atstovu ir negavę jo pritarimo atlikti žemės kasimo darbus 15 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos. 2.4. Teismo vertinimu, atsakovės atlikti veiksmai buvo draudžiami, todėl teismas pripažino, kad atsakovė elgėsi nerÅ«pestingai, nors turėjo žinoti, kad vykdo darbus apsaugos zonoje ar visiÅ¡kai Å¡alia jos, ir imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad žala neatsirastų. Taigi atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieÅ¡kovei buvo padaryta žalos, o tai patvirtina į bylÄ pateiktos nuotraukos ir kiti įrodymai. 2.5.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė, vykdydama kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. 2.6. Ä®vertinęs visas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos, vykdė darbus savavaliÅ¡kai, neįsitikinusi, kad darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, ir taip atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieÅ¡kovės nurodytÄ ir pagrįstÄ Å¾alÄ . Tarp atsakovės kaltės ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys, kadangi atsakovė neveikė taip, kaip turėjo pareigÄ veikti. Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ yra pagrįstas ir ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens – atsakovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus;

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių 16 punkte nustatyta, kad elektros tinklų apsaugos zonose negavus tinklų operatoriaus pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje. 3.2. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad nė viename iÅ¡ nurodytų teisės aktų nėra numatyta, kokia forma elektros tinklų operatoriaus pritarimas (derinimas) turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė pritarė apeliantės ketinamiems atlikti žemės kasimo darbams maždaug 4 metrų atstumu nuo pastato. Elektros kabelių vietas, kurios dažais pažymėtos apie 15 metrų nuo pastato atstumu, parodė ieÅ¡kovės darbuotojas. IeÅ¡kovės darbuotojas A. A. patvirtino, kad bÅ«tent jis nurodė elektros kabelių vietas apie 15 metrų nuo pastato, o apeliantės darbuotojai atliko tik techninį darbÄ â€“ dažais užpurÅ¡kė ant žemės ieÅ¡kovės darbuotojo nurodytÄ elektros kabelių vietÄ .

Toks aktyvus ieÅ¡kovės darbuotojo veiksmas, apeliantės įsitikinimu, yra pritarimas apeliantės atliktiems žemės kasimo darbams. 3.3. Apeliantės darbuotojas pažeidė elektros kabelį tik dėl ieÅ¡kovės darbuotojų veiksmų – klaidingai nurodytos elektros kabelių vietos. Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad požeminių kabelių linijos apsaugos zona – iÅ¡ilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vienÄ metrÄ Ä¯ abi puses nuo Å¡ios linijos, vanduo virÅ¡ jos ir žemė po Å¡ia juosta.

IeÅ¡kovės darbuotojas A. A. patvirtino, kad atstumas tarp faktiÅ¡kai apeliantės darbuotojų atliktų žemės kasimo darbų ir ieÅ¡kovės pažymėto elektros kabelio yra apie 2 metrai, t. y. dvigubai daugiau, nei numatyta Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų įstatymo normose. Taigi pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad apeliantė žemės kasimo darbus vykdė elektros kabelių apsaugos zonoje, – apeliantės darbuotojas žemės kasimo darbus vykdė, kur elektros kabelių neturėjo bÅ«ti. 3.4.

Atsakovės teigimu, jeigu ieškovės darbuotojas neteisingai nurodė elektros kabelių vietas ir dėl šios priežasties elektros kabeliai buvo pažeisti, apeliantė neturėtų būti už tai atsakinga. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliantė teigia, jog jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. Nors apeliantė teigia, jog situacijos dėl žemės kasimo darbų apie 4 metrus nuo pastato ir apie 15 metrų nuo pastato yra analogiÅ¡kos, iÅ¡ byloje surinktų faktinių duomenų matyti, jog situacijos nėra tapačios. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės darbuotojai antrÄ kartÄ atlikdami žemės kasimo darbus juos atliko nesuderinę su elektros įrenginių savininko atstovu ir negavę jo pritarimo atlikti žemės kasimo darbus 15 metrų nuo namo sienos atstumu. 4.2.

IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės pateikta liudytojo A. A. parodymų interpretacija. Liudytojas nurodė, jog atsakovės darbuotojai kasė duobę apie 5 metrus nuo pastato, o jis parodė kabelius maždaug apie 10 metrų nuo pastato ir paaiÅ¡kino, jog toliau galbÅ«t yra dar kabelių, jų nerodė, nes atsakovės darbuotojai to neprašė. 4.3. IeÅ¡kovė byloje pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, nuotraukas, patvirtinančias elektros kabelio pažeidimo faktÄ , liudytojai patvirtino, kad 2021 m. liepos 15 d. atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ siekiant likviduoti vandentiekio nuotekų avarijÄ ir vykdant žemės kasimo darbus buvo iÅ¡kviestas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas, kad nurodytų elektros kabelio buvimo vietÄ Å¡alia namo, esančio (duomenys neskelbtini).

AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui atvykus į įvykio vietÄ , jis buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 metrų atstumu nuo namo sienos, todėl AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietÄ , papildomai pažymėjo dar 10 metrų apsaugos zonÄ . AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui iÅ¡vykus, paaiÅ¡kėjo, kad vandentiekio nuotekų sistemos gedimo 4 metrų atstumu nuo namo sienos nėra, ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nusprendė antrÄ kartÄ atlikti žemės kasimo darbus – šį kartÄ 15 metrų atstumu nuo minėto namo sienos.

Tačiau į AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojus dėl elektros kabelių vietos parodymo atsakovės darbuotojai jau nebesikreipė. 4.4. IeÅ¡kovė nurodė teisinį reglamentavimÄ , pagrindžiantį jos pozicijÄ , kad atsakovė privalo atlyginti žalÄ . Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus. Teismas k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka.

7. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės bylos aplinkybės. 2021 m. liepos 15 d. atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeidė 0,4 kV elektros kabelių linijÄ TR23-SP91 iÅ¡ transformatorinės TR-23. Dėl įvykio metu kilusių padarinių paÅ¡alinimo ieÅ¡kovė kreipėsi į rangovę AB ,,Klaipėdos energetika“, kuri atliko pažeisto elektros kabelio remonto darbus ir pateikė ieÅ¡kovei sÄ skaitÄ 433,00 Eur (be PVM) sumai.

IeÅ¡kovė surašė atsakovei 2021 m. liepos 15 d. nuostolių apskaičiavimo pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad atliktų darbų vertė sudaro 464,61 Eur (rangovės suteiktos paslaugos likviduojant / lokalizuojant pažeidimÄ â€“ 433,00 Eur, darbuotojų darbo laiko iÅ¡laidos – 24,90 Eur ir transporto nuomos iÅ¡laidos – 4,61 Eur). IeÅ¡kovė raÅ¡tu „PraÅ¡ymas atlyginti žalÄ (3858.ESO.E)“ kreipėsi į atsakovę, kad ji atlygintų padarytÄ Å¾alÄ per 30 kalendorinių dienų nuo raÅ¡to gavimo dienos, tačiau atsakovė į raginimÄ nereagavo, ieÅ¡kovei padarytos žalos neatlygino.

8. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. liepos 15 d. surašė praneÅ¡imÄ apie galbÅ«t padarytÄ administracinį nusižengimÄ , nurodė, kad galbÅ«t administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo V. C., dirbantis AB ,,Klaipėdos vanduo“, vykdydamas žemės kasimo darbus siekiant likviduoti vandentiekio avarijÄ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeidė 0,4 kV elektros kabelių linijÄ .

9. Atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateikė darbuotojo V. C. 2022 m. sausio 10 d. paaiÅ¡kinimÄ , jame nurodyta: ,,2021 m. liepos 15 d. kabelių buvimo vietos užfiksavimui buvo iÅ¡kviestas AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas, kuris ieÅ¡kikliu nurodė kabelių vietas nuo pat gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos ir tolyn 15 metrų atstumu. Kabeliai buvo pažymėti dažais ant žemės, o žemės kasimo darbai buvo vykdomi toje vietoje, kur kabelių neturėjo bÅ«ti, tačiau, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, pagal nužymėjimÄ kabeliai buvo nurodyti neteisingai.“ 10.

IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė darbuotojo A. A. 2021 m. rugsėjo 1 d. paaiÅ¡kinimÄ , jame nurodyta: „2021 m. liepos 15 d. pagal avarinį iÅ¡kvietimÄ UV 6165171 rangovui buvo parodytos kabelių linijų trasos ties (duomenys neskelbtini). Kai nuvykau rodyti trasÄ , rangovas jau buvo pradėjęs kasti po balkonu. Darbuotojai paklausti pasakė, kad kas nuo balkono toliausiai 4 metrai. Kažkur netoliese buvo vandens nutekėjimas. Per GIS „Geoportal“ pažiÅ«rėjau, kad per balkono apačiÄ Ä¯ namÄ eina 3 (trys) elektros kabeliai.

Vienas į kairę, kitas į deÅ¡inę, trečias tiesiai. Parodžiau visus tris kabelius. AÅ¡ palaukiau, kol jie atkasė savo vamzdį ir pradėjo su savo aparatÅ«ra paieÅ¡kÄ , kur prateka vanduo. Paklausiau, ar aÅ¡ nebereikalingas. Sako: viskas gerai. Toje vietoje neradus nutekėjimo ir man iÅ¡vykus jie pradėjo kasti už kokių 15 (penkiolikos) metrų nuo tos vietos, kur rodžiau trasÄ ir pažeidė ten kabelį. Savo kaltės nematau.“ 11. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl žalos už pažeistÄ elektros kabelį atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės. Taigi praÅ¡o taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų padaryta žala kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieÅ¡kovė), pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovei dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.216, 6.247, 6.249 straipsniai).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsniai). Nustatant veikos teisėtumÄ ir kaltę kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo standartÄ , sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas arba kaip jis asmeniÅ¡kai pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-369/2014).

12. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ vykdant žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelio linijos apsaugos zonoje buvo pažeistas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis elektros kabelis, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė nepripažįsta savo kaltės dėl padarytos žalos. IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad atsakovės darbuotojas vykdydamas žemės kasimo darbus 0,4 kV elektros kabelių linijos apsaugos zonoje pažeidė 0,4 kV elektros kabelių linijÄ , nes kasimo darbus vykdė toje vietoje, kuri nebuvo suderinta su ieÅ¡kovės atstovu. Atsakovė nesutinka, kad ji pažeidė 0,4 kV kabelių linijÄ apsaugos zonoje ir nesilaikė toje zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Pasak atsakovės, ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kikliu parodė visas elektros kabelių vietas nuo namo sienos ir tolyn apie 15 metrų atstumu, todėl atsakovė nematė tikslo papildomai derinti su ieÅ¡kove kabelio vietos nustatymo.

13. IÅ¡ liudytojų, apklaustų posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, A. A.ir V. C. parodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 15 d., atsakovei AB ,,Klaipėdos vanduo“ siekiant likviduoti vandentiekio nuotekų avarijÄ ir vykdant žemės kasimo darbus, buvo iÅ¡kviestas AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas tam, kad nurodytų elektros kabelio buvimo vietÄ Å¡alia namo, esančio (duomenys neskelbtini). AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui atvykus į įvykio vietÄ , jis buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 (keturių) metrų atstumu nuo namo sienos, todėl ieÅ¡kovės darbuotojas AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietÄ ; papildomai pažymėjo dar 10 metrų apsaugos zonÄ .

Parodžius kabelių buvimo vietÄ , AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai pradėjo vykdyti žemės kasimo darbus, tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui prireikė iÅ¡vykti pagal kitÄ iÅ¡kvietimÄ , taigi jis paklausė atsakovės darbuotojų, ar dar reikės jo pagalbos parodant elektros kabelius; atsakovės darbuotojai atsakė, kad kasimo darbų jie daugiau nebevykdys, taigi AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas gali nebelaukti; darbuotojas iÅ¡vyko. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai neinformavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojo apie tai, kad vėliau gali bÅ«ti vykdomi kasimo darbai 15 metrų atstumu nuo namo sienos.

Tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui iÅ¡vykus, paaiÅ¡kėjo, kad vandentiekio nuotekų gedimo 4 metrų atstumu nuo namo sienos nėra, ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nusprendė antrÄ kartÄ atlikti žemės kasimo darbus – šį kartÄ 15 metrų atstumu nuo namo sienos; kaip nustatyta, į ieÅ¡kovės darbuotojus dėl elektros kabelių vietos parodymo jau nebesikreipė. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino atsakovės atstovas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ jau anksčiau buvo pažymėjęs elektros kabelius maždaug apie 15 metrų atstumu, todėl atsakovės darbuotojai papildomai su juo nieko nebederino ir į jį nebesikreipė.

14. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai antrÄ kartÄ atlikdami žemės kasimo darbus juos atliko nesuderinę su elektros įrenginių savininko atstovu ir negavę jo pritarimo atlikti žemės kasimo darbus 15 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos atstumu. Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, Å¡alių atstovų ir liudytojų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad buvo gautas leidimas vykdyti žemės kasimo darbus 4 metrų nuo namo, (duomenys neskelbtini), sienos atstumu.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai, nepranešę AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojams, savavaliÅ¡kai atliko žemės kasimo darbus 15 metrų atstumu nuo namo sienos; darbai negalėjo bÅ«ti atlikti jų pačių iniciatyva, tad teismas atsakovės teiginius, kad ji turėjo leidimÄ atlikti kasimo darbus 15 metrų nuo namo sienos atstumu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, papildomai nesuderinus leidimo vykdyti žemės kasimo darbus kitoje vietoje, atsakovės atlikti veiksmai buvo draudžiami, todėl teismas pripažino, kad atsakovė elgėsi nerÅ«pestingai, nors turėjo žinoti, kad vykdo darbus apsaugos zonoje ar visiÅ¡kai Å¡alia jos, ir imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad žala neatsirastų. Teismas konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieÅ¡kovei buvo padaryta žalos; tai patvirtina į bylÄ pateiktos nuotraukos ir kiti įrodymai.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė, vykdydama kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos 2010 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, nustatančios specialiuosius žemės naudojimo reikalavimus, yra privalomos ne tik elektros tinklų savininkams, eksploatuojantiems elektros tinklus, bet ir žemės ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų, kuriuose yra elektros tinklai, naudotojams. Vykdant bet kokiÄ Å«kinę veiklÄ elektros tinklų apsaugos zonose bÅ«tina laikytis Elektros tinklų apsaugos taisyklių.

16. Ä®vertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, darbus vykdė savavaliÅ¡kai, neįsitikinusi, kad darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, taip atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieÅ¡kovės įrodytÄ Å¾alÄ . Teismas taip pat konstatavo egzistuojant priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi teismas konstatavo, jog Å¡ioje byloje yra įrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos deliktinei atsakomybei kilti, t. y. ieÅ¡kovės patirta žala (nuostoliai), atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių), kaltė.

17. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, jog neatliko neteisėtų veiksmų. Teigia, jog nė viename iš teisės aktų nėra numatyta, kokia forma turi būti išreikštas elektros tinklų operatoriaus pritarimas (derinimas) elektros tinklų apsaugos zonoje numatomiems vykdyti darbams. Atsakovė nurodo, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė pritarė apeliantės ketinamiems atlikti žemės kasimo darbams maždaug 4 metrų nuo pastato atstumu. Elektros kabelių vietas, kurios dažais pažymėtos apie 15 metrų nuo pastato atstumu, parodė ieškovės darbuotojas.

IeÅ¡kovės darbuotojas A. A. patvirtino, kad bÅ«tent jis nurodė elektros kabelių vietas apie 15 metrų nuo pastato, o apeliantės darbuotojai atliko tik techninį darbÄ â€“ dažais užpurÅ¡kė ant žemės ieÅ¡kovės darbuotojo nurodytÄ elektros kabelių vietÄ . Toks aktyvus ieÅ¡kovės darbuotojo veiksmas, apeliantės įsitikinimu, yra pritarimas apeliantės atliktiems žemės kasimo darbams.

18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ankstesniame nutarties punkte aptartus atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, tai, kad, kaip nurodo atsakovė, ieÅ¡kovės darbuotojas parodė elektros kabelius ne tik toje vietoje, kur atsakovė nurodė ketinanti kasti, bet ir toliau, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ dėl kasimo darbų ir kitoje vietoje, nei jai buvo nurodžiusi atsakovė. Kaip nustatyta byloje, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui atvykus į įvykio vietÄ , jis buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 metrų atstumu nuo namo sienos, todėl AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietÄ , papildomai pažymėjo dar 10 metrų apsaugos zonÄ .

Parodžius kabelių buvimo vietÄ , AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai pradėjo vykdyti žemės kasimo darbus, tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui prireikė iÅ¡vykti pagal kitÄ iÅ¡kvietimÄ , taigi atsakovės darbuotojams nurodžius, kad jo pagalbos nebereikės, kasimo darbų nebevykdys, AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojas iÅ¡vyko. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai neinformavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojo apie tai, kad vėliau gali bÅ«ti vykdomi kasimo darbai 15 metrų atstumu nuo namo sienos.

Taigi ieÅ¡kovės darbuotojas negalėjo konkliudentiniais veiksmais pritarti numatomai kitai kasimo vietai, apie kuriÄ jam nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog atsakovės darbuotojai privalėjo papildomai suderinti su ieÅ¡kove naujÄ numatomÄ kasimo vietÄ ir, tik gavę ieÅ¡kovės pritarimÄ tokiems darbams, juos atlikti.

19. Atsakovės darbuotojai turėjo suvokti, jog vykdo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, ir privalėjo juos atlikti griežtai laikydamiesi teisės aktų reikalavimų tokiems darbams atlikti. Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatyme numatyta, jog elektros tinklų apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Lietuvos Respublikos energetikos ministro nustatyta tvarka negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus (25 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu patvirtintose Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatyta, jog elektros tinklų apsaugos zonose, negavus tinklų operatorius pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje (taisyklių 16 punktas). Atsakovės darbuotojų veikla, nesuderinus su ieÅ¡kovės atstovu kasimo darbų papildomoje vietoje, neįsitikinus, jog numatomoje kasti vietoje nėra elektros kabelių, vertintina kaip neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, rÅ«pestingo ir atidaus elgesio elektros tinklų apsaugos zonoje standarto, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovės veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovei buvo padaryta žalos.

20. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jos darbuotojas pažeidė elektros kabelį tik dėl ieÅ¡kovės darbuotojo veiksmų – klaidingai nurodytos elektros kabelių vietos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį atsakovės argumentÄ kaip neįrodytÄ . Kaip nustatyta iÅ¡ liudytojų, apklaustų posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, A. A.ir V. C. parodymų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas buvo informuotas, kad žemės kasimo darbai bus vykdomi 4 metrų atstumu nuo namo sienos, todėl AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojams parodė elektros kabelių, esančių 4 metrų atstumu nuo namo sienos, buvimo vietÄ , papildomai pažymėjo dar 10 metrų apsaugos zonÄ .

AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojui iÅ¡vykus, paaiÅ¡kėjo, kad vandentiekio nuotekų gedimo 4 metrų atstumu nuo namo sienos nėra, ir AB ,,Klaipėdos vanduo“ darbuotojai nusprendė antrÄ kartÄ atlikti žemės kasimo darbus – šį kartÄ 15 metrų atstumu nuo namo sienos. Atsakovė iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, jog kasė Å¡alia tos vietos, kur dar buvo pažymėta kabelio buvimo vieta; ten, kur buvo kasta, kabelio neturėjo bÅ«ti, taigi ieÅ¡kovės darbuotojas neteisingai nurodė kabelio buvimo vietÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, atsakovės darbuotojams papildomai nesuderinus su ieÅ¡kovės atstovu naujos kasimos vietos, nėra pagrindo teigti, jog buvo kasta ten, kur kabelio neturėjo bÅ«ti. Kaip parodė ieÅ¡kovės darbuotojas, jis nurodė kabelio vietÄ ten, kur atsakovė teigė ketinanti kasti, ir dar papildomai apie 10 metrų. Atsakovė antrÄ kartÄ teigia kasusi apie 15 metrų nuo namo atstumu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės kasimo vieta, kurioje buvo pažeistas elektros kabelis, patenka į zonÄ , kurioje buvo pažymėta elektros kabelių buvimo vieta, – tai yra bylos medžiaga nepatvirtina atsakovės teiginio, kad ji kasė toje vietoje, kur pagal ieÅ¡kovės nurodytÄ kabelio buvimo vietÄ kabelio neturėjo bÅ«ti.

Kaip jau minėta, ieškovės darbuotojas papildomai nurodė apie 10 metrų kabelio nuo iš pradžių numatytos kasimo vietos (4 metrų atstumu nuo namo), ieškovė kasė apie 15 metrų atstumu nuo namo.

21. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų neteisėtų atsakovės veiksmų fakto. Kadangi byloje įrodytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos deliktinei atsakomybei kilti, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų kilusios sprendime apskaičiuoto dydžio žalos atlyginimÄ . Dėl bylos procesinės baigties 22. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 23. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad bÅ«tų patyrusi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja Kristina Domarkienė