2020-07-01 Nr. AB-13071-3-61-3-03346-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3136-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, Panevėžio rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos vandenys“ (toliau – ir pareiškėjas, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-738 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-039 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) ir pareiškėjas 2009 m. gruodžio 11 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžyje ir Ramygaloje“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-V-02-039 (toliau – ir Projektas), finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). 2014 m. birželio 30 d. buvo sudarytas Sutarties šalių Susitarimas Nr. 8 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“, nurodant, kad „prie nuotekų tinklų bus prijungti 2 709 gyventojai“, „prie vandentiekio tinklų bus prijungti 2 692 gyventojai“.

Projekto vykdytojas 2017 m. sausio 27 d. pateikė Agentūrai ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 3 (toliau – ir Ataskaita), kurią patikslino 2017 m. kovo 16 d. Ataskaitoje nurodė, jog, įgyvendinus Projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 1 999 gyventojai iš planuotų 2 709 gyventojų, o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 1 897 gyventojai iš planuotų 2 692 gyventojų. Agentūra 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (29-2-7) APVA-1084 „Dėl įtariamo pažeidimo“ kreipėsi į Projekto vykdytoją, informuodama apie įtariamo pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą ir prašydama Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimus, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai.

Agentūra 2017 m. rugpjūčio 25 d. parengė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-039/IT03 (toliau – ir Tyrimo išvada), kurioje nurodė, kad Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos nepasiekus rodiklio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 23,96 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos nepasiekus rodiklio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 27,27 proc.

Agentūra pažymėjo, kad Projekto vykdytojas, nepasiekdamas stebėsenos rodiklių, pažeidė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401, (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas, Aprašas) 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktu, tokiu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 10 proc.

Atsižvelgiant į tai, iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 1 060 834,30 Eur. Atsižvelgdamas į Agentūros Tyrimo išvadą, atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) Įsakyme nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta Projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma yra 1 006 420,08 Eur, iš jų 900 481,13 Eur yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšos ir 105 938,95 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.

3. Pareiškėjo teigimu, tiek Agentūra Tyrimo išvadoje, tiek Ministerija, priimdama Įsakymą, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT, Projektų administravimo taisyklės) nuostatas, nepagrįstai taikė Finansavimo sąlygų aprašo nuostatas, neteisėtai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėmis (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės), bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintomis Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėmis (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės).

4. Pareiškėjas taip pat teigė, kad paskirta 10 proc. finansinė korekcija neproporcinga padarytiems pažeidimams. Įsakymas bei Tyrimo išvada neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nurodė, kad PAFT neįpareigojo kiekvienu konkrečiu atveju pradėti tyrimo procedūros. Šiuo atveju tyrimas neturėjo būti pradėtas, kadangi Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas buvo nulemtas veiksnių, kurių įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

Agentūra taip pat neatsižvelgė į teisės aktų nuostatas, kuriose numatyta, kad nustatant pažeidimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję lemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi finansavimo sutarties pasirašymo metu. Pareiškėjas pažymėjo, kad rodikliai nebuvo pasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir nebuvusių žinomomis Sutarties pasirašymo metu. Esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis, buvo gyventojų neprisijungimas prie Projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros; atkreipė dėmesį į tai, kad jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigojo asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos.

Asmenys neprisijungė prie tinklų dėl priežasčių, kurios niekaip nepriklausė nuo Projekto vykdytojo: mažėjantis gyventojų skaičius, gyventojų finansinių galimybių neturėjimas, šulinio / gręžinio vandens naudojimas, asmeninių buitinių nuotekų valymo įrenginių naudojimas, nebaigtos statybos būstai, laisvi (neužstatyti) sklypai gyvenamuosiuose kvartaluose. Pareiškėjas nurodė, kad stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dar ir dėl to, jog buvo pakeistas teisinis reguliavimas dėl rezultato stebėsenos rodiklių ir jų skaičiavimo tvarkos.

Sutarties pasirašymo metu pareiškėjui nebuvo žinoma, jog keisis teisinis reguliavimas, t. y. bus įtvirtinti nauji rezultato stebėsenos rodikliai bei pasikeis tokių rodiklių skaičiavimo tvarka, kas taip pat turi reikšmės vertinant nustatytų rodiklių pasiekimą. Projekto vykdytojas atkreipė dėmesį, jog Sutarties pasirašymo metu buvo įtvirtintas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir jo reikšmė – 3 071 gyventojų. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, Susitarimu buvo numatyti nauji stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“, o jų suminė reikšmė – 5 401 gyventojas.

Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtino ir įrodė, jog teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklių reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, nors Projekto vykdytojas, rengdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį negalėjo numatyti būsimų teisinio reguliavimo pokyčių ir, tuo labiau, neturėjo galimybės jų kontroliuoti. Pareiškėjui Sutarties pasirašymo metu negalėjo būti žinoma, kad keisis teisės aktai.

5. Pareiškėjas teigė, kad pažeidimo konstatavimas prieštarauja pažeidimo sampratai. Pažeidimui konstatuoti yra būtina nustatyti dvi kumuliatyvias sąlygas: pirma, Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimą, antra, tokio pažeidimo sukeltus nuostolius nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Pareiškėjo įsitikinimu, jis tinkamai ir laiku įvykdė visas Projekto veiklas ir pasiekė Projekto tikslus.

6. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra ir atsakovas turėjo atsižvelgti į teisinį reguliavimą, nustatantį galimybes ištaisyti galimą pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pirmiausiai turėjo taikyti ne griežčiausią sankciją, bet imtis kitų priemonių, jog būtų užtikrintas stebėsenos rodiklio pasiekimas, t. y. turėjo nustatyti papildomą terminą stebėsenos rodikliui pasiekti ir pateikti rekomenduojamas priemones būstų prijungimui prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

7. Pareiškėjo nuomone, Tyrimo išvada bei Įsakymas prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas priimtas formaliai vadovaujantis Agentūros Tyrimo išvada, yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kadangi, pareiškėjo vertinimu, Rekomendacijų 263.2 punktas prieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui. Rekomendacijų 263.2 punkto nuostatos nenumato galimybės pritaikyti finansines korekcijas proporcingai, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, lėmusias projekto rezultato stebėsenos rodiklių nepasiekimą bei pritaikant finansines korekcijas proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai. Finansinės korekcijos apskaičiavimo metodika įtvirtinta ne įstatymu, o įstatymą įgyvendinančiuoju teisės aktu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nurodė, kad Rekomendacijų 263.2 punkto (2016 m. birželio 16 d. redakcija) nuostatos prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir teisės principams.

8. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad tyrimas dėl galimo pažeidimo neturėjo būti inicijuotas, ir nurodė, jog pagrįstai pareiškėjas teigė, kad rodiklių nepasiekimas savaime nelemia pažeidimo konstatavimo ir tyrimo inicijavimo, tačiau įgyvendinus projekto veiklas, bet nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 262 punkte nustatytų sąlygų. Agentūros buvo nustatyta, kad rodikliai nėra pasiekti iki Projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Atsakovas pažymėjo, kad nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

10. Atsakovas pažymėjo, kad nustatant pažeidimą turėjo būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję lemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, bei tai, ar Projekto vykdytojas, nelaukdamas Projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Atsakovo nuomone, veiksniai, kurie lėmė stebėsenos rodiklių nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjui Sutarties pasirašymo metu, kadangi tuo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Tuo atveju, jeigu šios aplinkybės nebuvo žinomos Sutarties pasirašymo metu, jos turėjo tapti žinomomis Projekto įgyvendinimo metu ir pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų tam, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai turi pakankamas finansines galimybes jungtis prie tinklų. Atsakovas nurodė, kad Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti per Aprašo nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d., joks teisės aktas nenumatė galimybės Agentūrai vertinti gyventojų, kurie prie tinklų buvo prijungti 2017 metais ar vėliau.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai, kaip vieną iš priežasčių, nurodė teisinio reguliavimo kitimą. Sutarties pasirašymo metu galiojo 2008 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakeitimo pakeitė priemonės VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklius. Šio nutarimo 2 punkte nurodyti rezultato rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Atsižvelgiant į šiuos Veiksmų programos priedo pakeitimus, 2014 m. birželio 30 d. pareiškėjo ir Agentūros bendru sutarimu, laisva šalių valia buvo sudarytas šalių Susitarimas, kuriuo patikslinti siektini rezultato stebėsenos rodikliai, įtraukiant ir rodiklį „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Pasirašydamas šį Susitarimą, pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus.

12. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas Sutartyje numatytas finansavimas, tačiau pareiškėjas nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjui išmokėta didesnė suma, negu priklausytų, t. y. atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Atsakovas pažymėjo, kad teikiant paraišką dėl Projekto finansavimo, būsimasis Projekto vykdytojas turėjo būti apskaičiavęs ir paraiškoje nurodęs preliminarius tiek tiesiamų vandentiekio ir / ar nuotekų tinklų kiekius, tiek nurodęs minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai buvo perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Atsakovo teigimu, finansavimui apskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir / ar nuotekų tinklams, tiek ir Sutarties 1 priedo 7 punkte numatytiems stebėsenos rodikliams.

13. Atsakovas nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršija nustatytą 10 proc. ribą, atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, yra taikomos konkrečios finansinės korekcijos. Minimalios 10 proc. ribos nustatymas Rekomendacijose tik patvirtina, kad Rekomendacijos buvo parengtos vadovaujantis proporcingumo principu.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

15. Agentūra nurodė, kad atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą, parinkdama taikytinos finansinės korekcijos dydį, taip pat atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Teisės aktai, kuriuose įtvirtintos sankcijos, yra skelbiami viešai, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus. Konkrečiu atveju už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 23,96 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 27,27 proc., jį vertinant Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų kontekste ir vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, finansinė korekcija nebuvo skaidoma atskirai pagal rodiklių rūšis, o visai Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumai pritaikyta finansinė korekcija – 10 proc. Agentūros parengta Tyrimo išvada atitiko VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, taip pat Įsakymas neprieštaravo VAĮ 8 straipsniui, be to, šie abu dokumentai turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios, kad Agentūra Tyrimo išvadoje netinkamai įvertino veiksnius, turėjusius įtakos stebėsenos rodiklio nepasiekimui, yra nepagrįstos. Rodiklių nepasiekimas savaime nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, tačiau ir pažeidimo tyrimo iniciavimo. Nustačius, jog rodiklis nepasiektas dėl ne nuo Projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc. buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

17. Agentūra atkreipė dėmesį, kad aplinkybės, jog Sutarties pasirašymo metu jokie teisės aktai neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, taip pat tokios aplinkybės, kad gyventojai neturi lėšų jungtis prie tinklų, naudojasi šachtiniais šuliniais buvo žinomos Sutarties pasirašymo metu arba jos turėjo tapti žinomos Projekto įgyvendinimo metu, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui.

18. Agentūra nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą lėmė teisinio reglamentavimo kaita. Agentūros nuomone, visi reikalavimai, keliami vykdant įsipareigojimus, pareiškėjui buvo žinomi, todėl argumentai, jog teisinio reguliavimo pokyčiai lėmė stebėsenos rodiklių nepasiekimą, buvo nepagrįsti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

20. Panevėžio miesto savivaldybės administracija paaiškino, kad pareiškėjas yra Panevėžio miesto savivaldybės, kuriai priklauso 94,97 proc. bendrovės akcijų, kontroliuojama įmonė. Likusi bendrovės akcijų dalis, t. y. 5,03 proc., priklauso Panevėžio rajono savivaldybei. Pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas, t. y. tiekia geriamąjį vandenį, vykdo nuotekų surinkimo paslaugas, tokiu būdu užtikrina viešąjį interesą visuomenei gauti aukščiausios kokybės komunalines paslaugas.

21. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, dėjo maksimalias pastangas tam, kad užtikrintų savalaikį ir tinkamą gyventojų (būstų) prisijungimą prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų. Teisės aktai imperatyviai neįpareigojo asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos, toks teisinio reglamentavimo nebuvimas apsunkino reikalaujamų stebėsenos rodiklių pasiekimą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

23. Panevėžio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad palaiko Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytus teiginius ir argumentus, ir atkreipė dėmesį, jog iš pareiškėjo išieškotina 1 156 235,18 Eur suma laikytina reikšminga pareiškėjo tolimesniam veiklos vykdymui – viešųjų paslaugų teikimui, o tai neigiamai atsilieps gyventojams.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ skundą atmetė.

25. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pagal PAFT ir Rekomendacijų nuostatas stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro be sąlygų pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose be kita ko nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, lėmusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismo vertinimu, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

26. Teismas nustatė, kad Agentūra Tyrimo išvadoje nurodė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklio, atsižvelgiant į gyventojus, kurie yra neprisijungę dėl aplinkybių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 23,96 proc., o rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas sudaro 27,27 proc. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad Projekto vykdytojas, nepasiekdamas šio rodiklio, pažeidė Aprašo 34 punktą, kuriame numatyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31d., Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, tokiu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis yra 10 proc. Tyrimo išvadoje, vertinant minėtų stebėsenos rodiklių nepasiekimo mastą, Agentūros buvo atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir įvertintos stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys, nurodytos seniūnijų pažymose.

27. Teismo vertinimu, Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, lėmusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, priešingai, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu arba įsirengti individualius nuotekų šalinimo įrenginius, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Šios teismo išvados nepaneigė pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo ketinama apriboti galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, nei tai, kad Lietuvos vandens tiekėjų asociacija 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 28 d. raštais teikė siūlymus papildyti įstatymą įpareigojimu asmenims, individualiai tvarkantiems nuotekas ir (arba) individualiai išgaunantiems geriamąjį vandenį, per nustatytą terminą prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

28. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelėje „Stebėsenos rodikliai“ buvo numatyti tokie rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 071. Susitarimu buvo pakeisti stebėsenos rodikliai, nurodant, kad „prie nuotekų tinklų bus prijungti 2 709 gyventojai“, „prie vandentiekio tinklų bus prijungti 2 692 gyventojai“. Teismas pažymėjo, kad vandentiekis neretai yra tiesiamas kartu su nuotekų tinklais tiems patiems gyventojams, ir su tais pačiais gyventojais galėjo būti sudaromos tiek nuotekų tvarkymo, tiek ir geriamojo vandens tiekimo sutartys, todėl nurodyti rezultato stebėsenos rodikliai vertintini kaip savarankiški ir atskiri, o pareiškėjas nepagrįstai susumuoja jų reikšmes. Be to, atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus buvo tarp šalių sudarytas Sutarties pakeitimas, todėl teisės aktų pakeitimai pareiškėjui turėjo būti žinomi, o šalių sudarytas Sutarties pakeitimas buvo laisva abiejų šalių valia.

29. Teismas konstatavo, kad Agentūra, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių „prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prijungti gyventojai“ ir „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą.

30. Teismo vertinimu, Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjui skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, tikslu buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visų Sutarties pagrindu atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių ir pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui.

31. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nustatyti pažeidimo elementai, todėl Agentūra Tyrimo išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nepasiekęs Sutartyje ir ją keičiančiame Susitarime nustatytų stebėsenos rodiklių, padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui turėjo būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija.

32. Teismo vertinimu, Agentūros Tyrimo išvadoje nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso nes iki nustatyto termino nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis, jo nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (23,96 proc. ir 27,27 proc.), be to, nors pareiškėjas nurodė, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, nebuvo aišku, kada bus pasiektos numatytos stebėsenos rodiklių reikšmės ir ar jos iš viso bus pasiektos. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjui, kaip viešąsias paslaugas teikiančiam ūkio subjektui, savo srities profesionalui, kilo pareiga įvertinti galinčias kilti rizikas (be kita ko, riziką, kad kuriamos vertės kaštai gali padidėti dėl mažesnio nei planuojama naudos gavėjų skaičiaus), ir įvertinti tiek sėkmingo visų Projekto sąlygų įgyvendinimo galimybę, tiek ir Projekto tikslų pasiekimo / nepasiekimo galimą įtaką pareiškėjo tolimesnės veiklos vykdymui. Todėl nesant duomenų, kad pareiškėjas iki Sutarties sudarymo ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad tinkamai įvertintų minėtas aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

33. Teismas pažymėjo, kad negalėjo būti nustatytas terminas pažeidimui pašalinti, nes Aprašo 34 punkte nurodyta, jog pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.

III. 34. Pareiškėjas UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

35. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas (2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-237 redakcija), Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-480 redakcija) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 daliai, įtvirtinusiai asmenų teisę individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, bei teisinės valstybės principui; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) 15 straipsnio 7 dalies ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; 3) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) 263.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstitucinės teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui.

36. Be to, pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prejudiciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis ES teisės proporcingumo principas, kuris ES fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], turi būti aiškinamas taip, jog, esant šios bylos faktinėms aplinkybėms, PAFT (2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo redakcija) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija), tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą.

37. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 1 ir 4 d.), priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų (ABTĮ 56 str. 6 d., 80 str.), netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.);

37.2. Teismas neįvertino, jog nėra visų pažeidimo sudėties elementų – neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo kaltės. Teismas nepagrįstai pareiškėjui priskyrė riziką už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų tinklų, neįvertinęs to, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų;

37.3. Nei viena Sutarties nuostata neįpareigoja pareiškėjo įrengti nuotekų tinklus (išvadus) gyventojų privačiuose žemės sklypuose, pastatų vidaus vandentiekį ir sanitarinius prietaisus būstuose, be kurių gyventojų prisijungimas prie pareiškėjo nutiestų tinklų yra neįmanomas. Pareiškėjas pagal Sutartį privalėjo tik sudaryti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų. Teismas nepagrįstai pažeidimą grindė Aprašo 34 punktu, prieš tai neišanalizavęs pareiškėjo pastangų užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų tvarkymo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sutarties sudarymo metu teisės aktuose nebuvo numatyta galimybė taikyti finansinį koregavimą už stebėsenos rodiklių nepasiekimą. Be to, pareiškėjas Sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, kad Agentūra nesiims iniciatyvos įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatas, apribojančias galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas;

37.4. Teismas, aiškindamas ir taikydamas Projektų administravimo taisyklių 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, taip pat nepagrįstai nevertino, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio pasiekimas nuolat gerinamas: 2018 m. gegužės 9 d. dieną pagal pareiškėjo pateiktus duomenis Agentūros administruojamoje sistemoje neprijungtų prie nuotekų tinklų gyventojų skaičius buvo 18,86 proc., prie vandentiekio tinklų – 23,51 proc. (pagal faktinius prisijungimo duomenis (t. y. pagal deklaruotą realų gyventojų skaičių): prie nuotekų tinklų – 7,12 proc., prie vandentiekio tinklų – 15,86), t. y. rodiklių pasiekimas gerinamas. Tai, jog rodiklis nepasiektas (pavėluotai pasiektas) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu, sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu;

37.5. Teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos stebėsenos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo. Tokį veiksnių sąrašą nustatė Agentūra 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-638, kurį atsakovas suderino 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-l)-D8-2727 (toliau – ir Veiksnių sąrašas). Teismas nepateikė jokio Veiksnių sąrašo teisinio vertinimo;

37.6. Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Taip pat pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti. Be to, pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

38. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

38.1. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Pareiškėjas neginčija, kad teisės aktai nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu neįpareigoja gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, pareiškėjas taip pat neneigia, kad teisinis reglamentavimas jam buvo žinomas. Kadangi pažeidimui nustatyti svarbu yra nustatyti, ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, su kuo sutinka ir pats pareiškėjas, nėra pagrindo spręsti, kad vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, nenumatantis imperatyvios pareigos gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, laikytinas aplinkybe, kuri nebuvo žinoma Sutarties sudarymo metu, sudaranti prielaidas nepradėti pažeidimo tyrimo, o jį pradėjus, – nutraukti nenustačius pažeidimo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (įstatymo pakeitimo projekto rengimas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pasiūlymų pateikimas) negalėjo sukurti pareiškėjui pagrįstų lūkesčių, kad minėtos įstatymų leidybos iniciatyvos bus be sąlygų įgyvendintos. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos Sutarties sudarymo metu, laikytinos tai, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai neturi finansinių galimybių prisijungti prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dalis gyventojų apskritai neturi sanitarinių mazgų arba naudoja vandenį iš šulinių / gręžinių, turi individualius nuotekų šalinimo įrenginius, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Kadangi pareiškėjui šios aplinkybės buvo žinomos, arba turėjo būti žinomos, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjas sudarydamas Sutartį ir prisiimdamas įsipareigojimus dėl stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudamas finansavimą prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių;

38.2. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas reiškė prieštaravimus dėl Susitarimo sudarymo, teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Susitarimu keičiamų Projekto vykdymo sąlygų. Pasirašydamas Susitarimą, pareiškėjas išreiškė valią dėl jame nustatytų sąlygų taikymo jam, suvokė, kad nuo Susitarimo sudarymo momento naujai nustatyti stebėsenos rodikliai saistys pareiškėją, ir tam pritarė.

38.3. Pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus, t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 p.), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 p.). Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu. Vertinant, kad nustatant stebėsenos rodiklius yra siekiama užtikrinti ES fondų investicijų efektyvumą, padidinti investicijų kuriamą pridėtinę vertę, matuojama projektų sėkmė, į juos yra atsižvelgiama vertinant paraišką ir skiriant finansavimą, todėl pareiškėjo teiginiai tik dėl pastarojo pareigos suteikti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie vandentiekio tinklų, laikytini nepagrįstais;

38.4. Atsižvelgiant į tai, kad rezultato stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra ženklus, teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Tokio požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad net ir tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C 199/03, 31 p.; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer, dėl Collectivités territoriales et de l'Immigration prieš Chambre del commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10). Atsižvelgiant į tai, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas, bei į tai, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos;

39.2. Nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau Rekomendacijos (261.2 p.) suteikia diskrecijos teisę tokį sąrašą parengti Ministerijai. Nagrinėjamu atveju Ministerija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-D)-D8-2727 suderino sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į šį sąrašą ir įvertino, kokie Projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagristi;

39.3. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, esą veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, nebuvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, pavyzdžiui, „teisės aktai neįpareigoja gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų“, yra nepagrįsti, nes šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Net ir vertinant, kad šios aplinkybės buvo nežinomos Sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo tapti Projekto įgyvendinimo metu;

39.4. Apeliaciniame skunde nurodomas teiginys, kad pareiškėjas visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, jog laiku prijungtų gyventojus, yra nepagrįstas įrodymais. Sutartys su gyventojais, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją;

39.5. Už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip nustatytas nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytos 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra, tiek Ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu ir taikomos visiems projektams vienodai.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

41. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, ir papildomai pažymi, jog pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas, t. y. užtikrina viešąjį interesą visuomenei gauti aukščiausios kokybės komunalines paslaugas. Iš bylos medžiagos matyti, kad be Įsakymo pareiškėjui yra priimtas dar vienas analogiškas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl 149 815,10 Eur sumos grąžinimo, todėl per trumpą laiko tarpą iš pareiškėjo siekiama išieškoti iš viso 1 156 235,18 Eur, o tai yra reikšminga suma pareiškėjo tolimesniam veiklos vykdymui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ skundas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-738 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-039 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ grąžinimo“, kuriuo nustatyta, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 149 815,10 Eur (Įsakymo 1.1 p.), bei pareiškėjas įpareigotas per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo, t. y. jo paskelbimo Teisės aktų registre (Įsakymo 1.2 ir 1.4 p.), šią sumą pervesti į nurodytą banko sąskaitą, pagrįstumas ir teisėtumas.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą, nes pareiškėjas iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nepasiekė 2009 m. gruodžio 11 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 1 priedo 7 punkte (lentelėje) nurodyto stebėsenos (rezultato) rodiklio (pakeistas 2014 m. birželio 30 d. šalių susitarimu Nr. 8) – „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 2 709“; „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų (skaičius) – 2 692“ (toliau – ir ginčo rodikliai), (nepasiekta – 23,96 proc. ir 27,27 proc.), pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir 1 priedo 7 punktą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu pagrįstai taikytas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis (10 proc.) nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos).

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nes nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo padaryto pažeidimo (nėra pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl nepasiektų ginčo rodiklių); ginčo rodikliai nepasiekti (pavėluotai pasiekti) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu; pareiškėjui nepagrįstai priskirta rizika už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklų; neįvertinta, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų, o po 2016 m. gruodžio 31 d. ginčo rodiklių pasiekimas nuolat gerinamas; pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui; pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiekti ginčo rodikliai neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (byloje vadovaujamasi Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1459 redakcija), 5.2.3 punkte nurodytu pagrindu – „sprendimas priimamas ir lėšos turi būti sugrąžinamos, jeigu <...> pareiškėjas ar projekto vykdytojas nesilaikė (Europos Sąjungos) ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to <...> projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma“.

46. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 1911 punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustatė, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 312 redakcija), nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

47. Projektų administravimo taisyklių 196 punktas (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) ir Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.3 punktas nustato, kad pažeidimo tyrimas atliekamas, pažeidimo pašalinimo būdas nustatomas, be kita ko, vadovaujantis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173.

48. Rekomendacijų 261.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) įtvirtina, kad įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, „<...> jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką <...> sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi <...> sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti <...> sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. <...> Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.“

49. Įgyvendinus projekto veiklas nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 262 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) sąlygų, tarp kurių – rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (Rekomendacijų 262.4 p.).

50. Rekomendacijų 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K‑451 redakcija) nustato, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas, taikomos finansinės korekcijos, kurios 261.2 punkte nustatytu (t. y. nagrinėjamu) atveju apskaičiuojamos vadovaujantis šiais principais:

Rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės)

Finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos)

Daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai)

5 proc.

Daugiau kaip 25 proc. ir iki 40 proc. (įskaitytinai)

10 proc.

Daugiau kaip 40 proc. ir iki 50 proc. (įskaitytinai)

15 proc.

Daugiau kaip 50 proc.

20 proc.

51. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Sutarties sąlygų vertinimu, Projekto įgyvendinimo tikslais ir nepagrįstu pažeidimo tyrimo inicijavimu, nustatyta, kad

Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų (I t., b. l. 109). Iš Projekto tikslus atspindinčio Sutarties 1 priedo 4 punkto (lentelės) „Trumpas projekto aprašymas (santrauka)“ (I t., b. l. 120) matyti, kad jo (Projekto) tikslai bei siekiami rezultatai apėmė ne tik tinklų tiesimą, bet ir realų gyventojų naudojimąsi šiais tinklais (Projekto tikslingumas grindžiamas esamais ir planuojamais gyventojų poreikiais; siekiu centralizuotai aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu ir tvarkyti jų nuotekas; akcentuojama nauda, kurią gaus visi gyventojai); tai atsispindi ir šio priedo 8 punkte (lentelėje) „Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims“ (I t., b. l. 125).

52. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2009 m. gruodžio 11 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas (aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-401 redakcija), be kita ko, įtvirtino, jog Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

53. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. D1-401 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

54. Aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-237 patvirtinto Finansavimo sąlygų aprašo 30 punktas eksplicitiškai įtvirtino, jog „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai turės geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis ir naudosis vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugomis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos lėšos.“

55. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

56. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 568 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

57. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, (Projektų administravimo taisyklėse) ir (Veiksmų programų administravimo taisyklėse), nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

58. Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklių pasiekimą, įvardyti sudarytų sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

59. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu (I t., b. l. 109).

60. Aptartos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo (2009 m. gruodžio 11 d.), tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklių įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų. Ginčo rodiklių turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi (Susitarimu) prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

61. Pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 227–231) pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 897 gyventojai, vietoje planuotų 2 692 gyventojų, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 999 gyventojai, vietoje planuotų 2 709 gyventojų, t. y. ginčo rodikliai iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiekti; kaip nurodė Agentūra, Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 23,96 proc., o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 27,27 proc. (I t., b. l. 45). Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

62. Minėta, kad Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės nuotekų ir vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose 2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. suėjo terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti nuotekų ir vandens tiekimo sutartis. Šis terminas yra naikinamasis, nes nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta galimybė šį terminą pratęsti ar atnaujinti. Taigi, termino pratęsimo ar papildomo termino pažeidimui ištaisyti teisės aktai neįtvirtina, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jam nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti atmestinas.

63. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, taip pat pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, kuriame pateikti išaiškinimai, siekiant aiškios administracinės jurisprudencijos krypties šiai bylai aktualiais analogiško pobūdžio aspektais. Išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje taip pat buvo nagrinėjamos iš esmės tokios pat faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su įsakymo, kuriuo tokio pat projekto vykdytojas buvo pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą ir projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, konstatavus, kad iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiektas planuotas projekto stebėsenos (rezultato) rodiklis, pagrįstumu ir teisėtumu.

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pripažino, kad Rekomendacijos yra norminis teisės aktas, sukuriantis visuotinai privalomas elgesio taisykles (teisės normas), ir išaiškino, kad priemonės, projekto tikslai ir sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais, ir tai turėjo būti atlikta iki 2016 m. gruodžio 31 d.

65. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pažymėtina, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių šioje byloje neturėtų būti laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 nurodytų teisės aiškinimo taisyklių. Šių taisyklių buvo laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-529-502/2020; 2020 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3135-520/2020; 2020 m. birželio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3137-520/2020).

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 30 (2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-237 redakcija), 34 (2011 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. D1-480 redakcija; 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-650 redakcija) punktų atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija; 2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) 15 straipsnio 7 dalies (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) ir 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII‑939 redakcija; 2014 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. XII-939 redakcija) nuostatoms.

67. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu išsamiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020).

68. Dėl pareiškėjo akcentuojamų veiksnių, darančių įtaką ginčo rodiklių reikšmei, visų pirma, pažymėtina, kad Projektų administravimo taisyklių 1911 punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustato, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Be paminėtų taisyklių, priežasčių vertinimas, pažeidimo tyrimas atliekami ir pažeidimas konstatuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis (Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.1 ir 74.3 p.).

69. Kaip matyti iš Rekomendacijų 261.2 punkto (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija), nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, jeigu (1) rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet (2) yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Atitinkamai, jei šių veiksnių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas (Rekomendacijų 262.4 p. (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija)).

70. Rekomendacijų 261.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) taip pat nustatė, kad atliekant minėtą vertinimą atsižvelgiama į tai, (1) ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, (2) ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą.

71. Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelėje „Stebėsenos rodikliai“ buvo nustatyti stebėsenos rodikliai: „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 071, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 16. 2014 m. birželio 30 d. buvo sudarytas Sutarties šalių Susitarimas, kuriuo pakeista taip pat ir Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“, nurodant, kad „prie nuotekų tinklų bus prijungti 2 709 gyventojai“, „prie vandentiekio tinklų bus prijungti 2 692 gyventojai“ (I t., b. l. 102–133, 153–160).

72. Kaip jau minėta, baigęs įgyvendinti Projektą, pareiškėjas Agentūrai 2017 m. sausio 27 d. pateikė Ataskaitą po projekto užbaigimo, kurią patikslino 2017 m. kovo 16 d. Ataskaitoje nurodyta, jog, įgyvendinus Projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 1 999 gyventojai iš planuotų 2 709 gyventojų, o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 1 897 gyventojai iš planuotų 2 692 gyventojų (I t., b. l. 227–231).

73. Pažymėtina, kad Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ (I t., b. l. 512–513), kuri suderino su Ministerija (I t., b. l. 514), pateikė sąrašą veiksnių, kurių įtakos ginčo rodiklių reikšmei projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, ir kuriais Agentūra vadovausis vertindama rodiklių pasiekimą bei priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neinicijavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc. Šiuo Veiksnių sąrašu Agentūra vadovavosi surašydama Tyrimo išvadą; tyrimo metu pareiškėjas buvo informuotas apie šį sąrašą ir kad juo Agentūra vadovausis vertindama įtakos ginčo rodiklių reikšmei turėjusius veiksnius.

74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, vertindama Veiksnių sąrašo reikšmę, pabrėžė, kad juo iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskreciją ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Tačiau šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš jau minėtų norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti.

75. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju stebėsenos (rezultato) rodiklių reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti (pagrįsti) šią aplinkybę, tenka Projekto vykdytojui (pareiškėjui).

76. Agentūrai pateiktuose 2017 m. kovo 16 d. (I t., b. l. 479–481), 2017 m. kovo 30 d. (I t., b. l. 606–614), 2017 m. birželio 8 d. (I t., b. l. 517–522), 2017 m. rugpjūčio 11 d. (I t., b. l. 530–545) ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. (I t., b. l. 557–558) raštuose pareiškėjas nurodė stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, kurių įtakos ginčo rodiklių pasiekimui negalėjo sumažinti: būstai tapo negyvenami; gyventojų finansinių galimybių neturėjimas; būstai apsirūpino nuotekų tvarkymu (įrengė nuotekų tvarkymo įrenginius) ir geriamuoju vandeniu (įrengė vandens gręžinius); būstuose gyvena socialiai remtini asmenys; sumažėjo gyventojų skaičius; nebaigti statyti būstai ir laisvi (neužstatyti) sklypai gyvenamuosiuose kvartaluose.

77. Kaip matyti iš Tyrimo išvados, Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad pagal Agentūros ir Aplinkos ministerijos suderintą Veiksnių sąrašą „gyventojų skaičiaus sumažėjimas“ priskirtinas prie veiksnių, kurių įtakos rodiklių reikšmės pasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, vertino, kad gyventojų skaičiaus sumažėjimas konkrečios savivaldybės teritorijoje yra veiksnys, kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, ir ši aplinkybė nuo Projekto vykdytojo nepriklausė. Agentūra, atlikusi aritmetinius skaičiavimus, konstatavo, kad 16 gyventojų Panevėžio miesto savivaldybėje ir 45 gyventojų Panevėžio rajono savivaldybėje neprijungimas prie ginčo tinklų laikytinas įvykęs dėl veiksnio, kurio Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Agentūra kitų pareiškėjo nurodytų ginčo rodiklių nepasiekimo priežasčių nelaikė tokiomis, kurių įtakos Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

78. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad papildomai prie veiksnio „gyventojų skaičiaus sumažėjimas“ turėjo būti priskaičiuoti ir atvejai, kai būstų savininkai yra išvykę ir išvykimo nedeklaravo bei nėra galimybės su jais susiekti, pažymėtina, kad, nesant konkrečių duomenų, šis atvejis laikytinas jau įtrauktu į Agentūros atliktą skaičiavimą.

79. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja gyventojų finansinių galimybių neturėjimą, kaip Sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastį, bei gyventojų teisės aktais reglamentuotos pareigos jungtis prie ginčo tinklų nebuvimą.

80. Vertinant šių argumentų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję nacionalinės teisės aktai nenustatė gyventojų pareigos jungtis prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes: (1) iš esmės identiškas reguliavimas egzistavo iki Sutarties pasirašymo ir visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį; (2) nei pareiškėjo teiktoje paraiškoje, nei Sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad ginčo rodiklių pasiekimas buvo siejamas su aplinkybe, kad įstatymų leidėjas ir (ar) kiti teisėkūros subjektai pakeis galiojantį reguliavimą.

81. Kita vertus, tai, kad teisės aktai neįpareigojo gyventojų jungtis prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, taip pat nenumatė tinklų savininko (valdytojo) teisės savo iniciatyva be būsto savininko valios prijungti prie šių tinklų, ir kitos panašios aplinkybės lemia, kad galimybė pasiekti ginčo rodiklius tiesiogiai priklauso nuo paties gyventojų (būsto savininkų) noro ir (ar) jų galimybių savo lėšomis prisijungti prie šių tinklų. Gyventojo apsisprendimą nesijungti gali lemti įvairios priežastys, įskaitant ir pareiškėjo nurodytas – ribotos finansinės galimybės prisijungti prie tinklų ar tiesiog nenoras naudotis centralizuotais vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklais.

82. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina minėtais veiksmais, kurių įtakos ginčo rodikliams pareiškėjas negalėjo sumažinti. Iš tiesų pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kad minėtos aplinkybės yra išskirtinės ir nebūdingos vykdant aptariamą veiklą. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra ūkio subjektas, be kita ko, pats teikiantis centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad aptariamos aplinkybės ir su jomis susijusi rizika ginčo rodiklių reikšmei nebuvo (negalėjo būti) žinomi (numanomi) dar teikiant paraišką ir pasirašant Sutartį. Net ir darant prielaidą, kad ši rizika nebuvo įvertinta apskaičiuojant paraiškoje ir vėliau Sutartyje nurodytą planuotų prijungti gyventojų (būstų) skaičių, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo aptariamas aplinkybes įvertinti Projekto įgyvendinimo metu bei kreiptis į Agentūrą, be kita ko, dėl Sutarties sąlygų keitimo ar patikslinimo.

83. Vertinant proceso šalių argumentus dėl aptariamos rizikos paskirstymo tarp pareiškėjo ir Agentūros, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent Projekto vykdytojui teko pareiga tinkamai apskaičiuoti planuojamų prijungti gyventojų skaičių, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir rizikas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo paraiškoje nurodytas planuotas prijungti gyventojų skaičius ir kiti duomenys būtų sudarę prielaidą Agentūrai abejoti šių skaičių pagrįstumu.

84. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad neprisijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų priežastis yra ir ta, jog tam tikras skaičius būstų įrengė gręžinius ir buitinių nuotekų valymo įrenginius.

85. Veiksnių sąrašo 7 punkte veiksniu, kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, pripažįstama aplinkybė, kad „būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžinys) ir / ar nuotekų tvarkymu (nuotekų valymo įrenginys)“.

86. Pareiškėjas 2017 m. birželio 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštuose (I t., b. l. 517–522; III t., b. l. 53) Agentūrai nurodė, kad individualiai geriamuoju vandeniu (gręžinys) ir / arba nuotekų tvarkymu apsirūpinę 3 būstai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad „kuriame etape gyventojai apsirūpino geriamuoju vandeniu ir / arba nuotekų tvarkymu (nuotekų valymo įrenginys) neturi reikšmės, nes gyventojai prisijungti prie įrengiamų vandentiekių ir nuotekų surinkimo tinklų ketino jungtis ir turėdami individualius gręžinius ir nuotekų valymo įrenginius, tačiau pasikeitus aplinkybėmis savo ketinimų atsisakė“. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Agentūrai buvo pateikęs Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Panevėžio seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), yra įrengti individualūs nuotekų valymo įrenginiai (I t., b. l. 44, 536). Tyrimo išvadoje Agentūra nurodė, kad rašte nurodyti būstai patenka į Projekto teritoriją, tačiau šių duomenų nevertino ir neužskaitė, pažymėdama, kad rašte nurodytos aplinkybės atsirado iki Projekto inicijavimo pradžios.

87. Teisėjų kolegija, vertindama aptariamo veiksnio įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pripažino, kad aplinkybė, kada minėti įrenginiai buvo įrengti (juos įrengė ne pareiškėjas; gyventojai nėra įpareigoti pareiškėjui teikti informaciją apie įrenginius), neleidžia paneigti šio veiksnio reikšmės sprendžiant dėl ginčo rodiklio nepasiekimo priežasčių.

88. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas pasiekė Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.1.6 punkte (I t., b. l. 106) fizinės veiklos rodiklį – „suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos.“ Taip pat byloje nustatyta, kad be Agentūros konstatuotos stebėsenos (rezultato) rodiklių reikšmės nepasiekimo priežasties – „gyventojų skaičiaus sumažėjimas“, egzistuoja ir Veiksnių sąrašo 7 punkte įtvirtintas veiksnys, kurio įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti – „būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžinys) ir / ar nuotekų tvarkymu (nuotekų valymo įrenginys)“. Tačiau nagrinėjamu atveju stebėsenos rodiklių pasiekimo procento, atsižvelgiant į būstų apsirūpinimą gręžiniu arba nuotekų valymo įrenginiais, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, nes pareiškėjo 2017 m. birželio 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštuose Agentūrai pateikta informacija apie įrenginių buvimą nėra konkreti, t. y. pareiškėjas nedetalizavo, kiek konkrečių gręžinių ir konkrečių nuotekų valymo įrenginių buvo įrengta jo nurodytais adresais. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra bendro pobūdžio, nurodant, kad 3 būstai, esantys (duomenys neskelbtini), apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžiniu) ir / arba nuotekų tvarkymu. Be to, nustatant stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ pasiekimo procentinę dalį, į apskaičiavimą galėtų būti įtraukti Panevėžio seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte nurodyti 2 būstai, esantys (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovas turėtų patikslinti pareiškėjo pasiektus / nepasiektus stebėsenos rodiklius.

89. Veiksnių sąrašo 7 punkte nustatytas veiksnys, kurio įtakos stebėsenos rodiklių pasiekimui pareiškėjas negalėjo kontroliuoti, iš esmės sumažina Rekomendacijų 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K‑451 redakcija) lentelėje nustatytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, tačiau ši aplinkybė, atsižvelgiant į pareiškėjo Agentūrai nurodytų būstų skaičių (3 būstai) ir Panevėžio seniūnijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. rašte nurodytą būstų skaičių (2 būstai), nepaneigia Agentūros išvados, kad nagrinėjamu atveju stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas patenka į Rekomendacijų 263.2 punkte rodiklio nepasiekimo procentinę dalį nuo 10 proc. iki 25 proc. (įskaitytinai), o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų vandentiekio tinklų“ – į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį nuo 25 proc. iki 40 proc. (įskaitytinai).

90. Dėl laisvos žemės ir nebaigtos statybos sklypų pažymėtina, kad šis ginčo rodiklis patenka į Veiksnių sąrašo 5 punktą, tačiau pastebėtina ir tai, kad ginčo stebėsenos rodiklis yra tiesiogiai susijęs su planuotų prijungti būstų skaičiumi – nustatyta tvarka mažinant veiklos apimtį būtų mažinama ir ginčo rodiklio reikšmė. Šiuo aspektu pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir prieš atlikdamas jame nurodytas veiklas, susijusias su naujų tinklų tiesimu į laisvus ar nebaigtos statybos žemės sklypus, privalėjo įsivertinti statybų juose realumą ir esant būtinybei – kreiptis į Agentūrą, be kita ko, ir dėl Projekto veiklos apimties sumažinimo (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.13, 2.1.15 p. (I t., b. l. 110)). Tačiau pareiškėjui tenkančios įrodinėjimo naštos kontekste pastebėtina, kad byloje nėra dokumentų (teritorijų planavimo, žemėtvarkos dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų ir pan.) ir (ar) kitų duomenų (sklypų savininkų, statytojų prašymų, susitarimų ir pan.), kurie objektyviai leistų pripažinti, kad tiesiant tinklus į laisvus ir nebaigtos statybos žemės sklypus, pareiškėjas vertino ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad statybos bus pradėtos ir baigtos nustatytais terminais. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės konstatuoti, jog aptariamos aplinkybės nagrinėjamu atveju laikytinos veiksniais, kurių įtakos ginčo rodiklių reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti.

91. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas Įsakymas naikintinas, nes jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, o būtent, kad atliekant tariamo pažeidimo tyrimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes dokumentų, pateisinančių stebėsenos rodiklių nepasiekimą, pateikimui buvo suteikti pernelyg trumpi terminai, per kuriuos surinkti ir kokybiškai parengti dokumentus nebuvo įmanoma.

92. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad, atsižvelgiant į Projekto mastą, papildomiems paaiškinimams ir dokumentams pateikti pareiškėjui pažeidimo tyrimo eigoje Agentūros raštais (I t., b. l. 515–516, 524–529, 546) buvo nustatomi trumpi terminai (nuo 5 iki 10 darbo dienų). Kita vertus, pareiškėjas, nors ir praleisdamas Agentūros nustatytus terminus, teikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus. Pareiškėjas nurodytu aspektu (per trumpi terminai) įrodinėja tai, kad pažeidimas konstatuotas neįvertinus visų aplinkybių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad užbaigus pažeidimo procedūrą ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas iš esmės nepateikė naujų įrodymų, kurie eliminuotų Agentūros konstatuotą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad per trumpi Agentūros nustatyti terminai apribojo pareiškėjo teisę būti išklausytam.

93. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde dėstydamas nesutikimo su Finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Tyrimo išvados, argumentus, iš esmės kelia šio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Tačiau pažymėtina, kad minėtame Finansų ministerijos sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta šio teisės akto apskundimo teisė. Šis teisės aktas nėra nagrinėjamos administracinės bylos objektu, todėl jo priėmimo aplinkybės ir šio administracinio akto turinio pagrįstumas nenagrinėtini.

94. Minėta, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. todėl pareiškėjo argumentai, kad į ginčo rodiklių reikšmę turėjo būti įtrauktas ir po šios datos prijungtų gyventojų skaičius – nepagrįsti.

95. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodikliai nebuvo pasiekti). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodikliai nepasiekti ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šių rodiklių reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia apelianto argumentus dėl kaltės nebuvimo.

96. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pripažino, kad vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš ES (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia aptariamo (neigiamo) poveikio biudžetams. Aplinkybė, kad ginčo tinklais naudojasi mažiau gyventojų, nei planuota sudarant Sutartį ir skiriant finansavimą, neleidžia atmesti galimybės, kad minėtų nuostatų nesilaikymas turėjo neigiamos įtakos aptariamiems biudžetams. Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepasiekti stebėsenos rodikliai neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

97. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginių, kad taikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui ir finansinių korekcijų taikymo tikslui, pagrįstumą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

98. Šiuo aspektu nurodytina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 apžvelgdama finansinės korekcijos taikymo reikalavimus ir principus ES teisinio reglamentavimo ir ESTT išaiškinimų kontekste, akcentavo, kad taikant tokias administracines priemones, kaip finansinė korekcija, privalu paisyti proporcingumo reikalavimo ir atsižvelgti į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius, ir pripažino, kad Rekomendacijos tiek, kiek nenumato galimybės keisti 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis ES teisės nuostatas. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo bei kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

99. Apibendrinant konstatuotina, kad nei Agentūra, nei Ministerija, nustatydamos taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su taikytinu finansinės korekcijos dydžiu (pažeidimo pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių), kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

100. Nurodytų reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl Projektų administravimo taisyklėse ir Lėšų grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui Ministerijai nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.). Be to, būtina patikslinti pareiškėjo pasiektus / nepasiektus stebėsenos rodiklius (žr. nutarties 88 p.).

101. Teisėjų kolegija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pateiktų išaiškinimų kontekste pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurią pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių ES ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) Projektui finansuoti skirtos lėšos iš esmės panaudotos ginčo tinklams tiesti, jie yra nutiesti ir sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai; kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

102. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (38 Eur žyminio mokesčio ir 6 292 Eur atstovavimo išlaidų). Pagal bylos duomenis pareiškėjas yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį už skundą, 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 6 292 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas (I t., b. l. 37; IV t., b. l. 56, 146, 147, 148–150, 151). Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su pareiškėjo prašymu.

103. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje AS-227-415/2020; kt.).

104. Kaip jau minėta, pareiškėjas už skundą ir apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio (23 Eur – už skundą; 15 Eur – už apeliacinį skundą). Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą teikė elektroninių ryšių priemonėmis, o tai reiškia, kad pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundą ir 11,25 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 33,75 Eur žyminio mokesčio suma (22,50 Eur + 11,25 Eur), o permokėta žyminio mokesčio suma (4,25 Eur) grąžintina pareiškėjui. Šiuo aspektu primintina, kad permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

105. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

106. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

107. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia už skundo parengimą 1 200 Eur; už 2018 m. gegužės 22 d. prašymą dėl papildomų įrodymų – 150 Eur; už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 42 Eur; už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme – 150 Eur; už apeliacinio skundo parengimą – 800 Eur. Kitos advokato ataskaitoje nurodytos patirtos išlaidos, susijusios su jo atstovavimu pareiškėjui ir kitoms vandentvarkos įmonėms Ministerijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžiuose, derybose dėl taikos sutarčių sudarymo, su pasisiūlymo bylą baigti taikiai parengimu, su informacijos teismui apie vykdomas derybas dėl taikos sutarties sudarymo teikimu, su prašymo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiąjį suinteresuotą asmenį parengimu (trečiojo suinteresuoto asmens įtraukimas galėjo būti nurodytas skunde), nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis.

108. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo Ministerijos priteistina 2 375,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-738 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-039 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2 375,75 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ žyminio mokesčio permoką – 4,25 Eur (keturis eurus ir 25 centus).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė