2013-05-14 Nr. ATPB-77-4-45-3-00287-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-59/2013

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00287-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. M. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo N. M. M. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Švenčionių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) 2013 m. kovo 25 d. teikimą (b. l. 1-2), kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, buvo prašoma pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio N. M. M. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2013 m. liepos 2 d., bet ne ilgiau iki bus nustatytas jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje arba bus galimybė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies ir 118 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu (b. l. 14-15), Švenčionių rajono apylinkės teismas nusprendė teikimą tenkinti ir pratęsė pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trijų mėnesių laikotarpiui – iki 2013 m. liepos 2 d. arba iki kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Teismas nurodė, kad užsienietis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas taisykles, jau buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Suomiją, taigi, trukdė priimti sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo, todėl šiuo atveju yra taikytinas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas bei pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taip pat nurodė, kad užsieniečio sulaikymas reikalingas siekiant užkirsti kelią savavališkam jo išvykimui iš Lietuvos Respublikos.

II. Apeliaciniu skundu (b. l. 20-22) N. M. M., prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje numatyta, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai ir teigia, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, pratęsdamas pareiškėjo sulaikymą, pažeidė minėtą draudimą. Teigia, kad pareiškėjo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į tai, kad jam yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir tai, kad jo prieglobsčio prašymas yra priimtas nagrinėti iš esmės, skiriasi nuo kitų prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojų.

Teigia, kad užsienietis netrukdo šiuo metu vykstančiam prieglobsčio prašymo nagrinėjimui bei pažymi, kad pareiškėjas neturi galimybės daryti įtakos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminams, todėl mano, kad jis negali būti sulaikytas visą prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpį, nes Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis tokio sulaikymo pagrindo nenumato. Pažymi, jog minėta Įstatymo nuostata buvo priimta įgyvendinant 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse ir teigia, kad pareiškėjui, kaip prieglobsčio prašytojui, turinčiam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali ir neturi būti taikoma Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostata, į kurios taikymo sritį patenka neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, kurių išsiuntimo klausimas yra sprendžiamas.

Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą (t. y. jog tos pačios procedūros metu yra sprendžiamas klausimas tiek dėl prieglobsčio suteikimo, tiek dėl užsieniečio išsiuntimo), šiuo atveju nėra taikytina, nes pareiškėjo išsiuntimo poreikis atsiras tik po to, kai Migracijos departamentas išspręs prieglobsčio suteikimo klausimą, t. y. procedūra dėl užsieniečio išsiuntimo nebus pradėta anksčiau nei Migracijos departamentas priims sprendimą dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo.

Teigia, kad tokia situacija, kai prieglobsčio prašytojas yra prilyginamas neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančiam užsieniečiui yra negalima, nes teisinis režimas šių dviejų kategorijų užsieniečiams yra skirtingas, o kitoks Įstatymo nuostatų aiškinimas iš esmės paneigtų prieglobsčio prašytojų teisę į prieglobstį užsienio valstybėje. Taip pat nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika numato, jog sulaikymui išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymui yra taikomas skirtingas teisinis režimas, todėl pareiškėjo, esančio prieglobsčio prašytoju ir turinčio laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sulaikymo terminas negalėjo būti pratęstas išsiuntimo tikslu, pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais ir prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ir nevykdo kompetentingų institucijų sprendimų. Pažymi, kad pareiškėjui neturint galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nėra aiškūs jo tikrasis vardas, gimimo data. Teigia, kad užsienietis trukdo priimti sprendimą ir gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo, todėl yra reikalingos prielaidos sulaikyti jį Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatytu užsieniečio sulaikymo pagrindu. Pabrėžia, kad užsienietis yra sulaikytas ne dėl buvimo prieglobsčio prašytoju ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos ir prieglobsčio prašytojams. Pažymi, jog šiuo atveju yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, užsienietis bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šioje byloje aktualus šio Įstatymo 113 straipsnio, numatančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, taikymas yra išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012 ir kituose teismo sprendimuose.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir aplinkybėmis, nustatė, kad šiuo metu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo, todėl jis turi prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą, jam yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis. Nepaisant to, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį (tai, kad jis jau buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl Lietuvos Respublikoje pateikto savo prieglobsčio prašymo, keliavo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6, 7, 8, 13, 14)) bei kitas faktines bylos aplinkybes (tai, kad Suomijoje pareiškėjas prisistatė kitu vardu ir nėra dokumentų, patvirtinančių tikrąją jo tapatybę (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7, 8, 9)), akivaizdu, jog užsienietis, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidina kompetentingas institucijas ir yra didelė tikimybė, jog nebūdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, jis, pasinaudodamas laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, ir vėl neteisėtai išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip dar kartą pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Taip pat pažymėtina, jog skundžiamu sprendimu pratęsęs užsieniečio sulaikymo terminą, Švenčionių rajono apylinkės tesimas nepažeidė Įstatymo 114 straipsnyje numatytų sulaikymo terminų.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikoje klausimas dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo užsieniečiui ir jo neišsiuntimo arba išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra sprendžiamas vienos administracinės procedūros metu ir kad tai atitinka Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 6 dalies nuostatą, leidžiančią valstybėms narėms vienu administraciniu aktu ar teismo sprendimu ar aktu priimti sprendimą užbaigti teisėtą užsieniečio buvimą. Šį klausimą sprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra laikomas prieglobsčio prašytoju, kai jis yra įstatymo nustatyta tvarka pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nėra galutinis (jis gali būti skundžiamas teismui), laikytina, kad visos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu (tiek Migracijos departamentui priimant sprendimą, tiek ir tada, kai šis sprendimas yra apskųstas teismui) yra siekiama priimti sprendimą tiek dėl prieglobsčio užsieniečiui suteikimo ar nesuteikimo, tiek ir dėl užsieniečio išsiuntimo ar neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Iš to seka, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma bet kurioje šios procedūros stadijoje, jei yra tam reikalingos prielaidos, kurių buvimas nagrinėjamu atveju yra nustatytas – pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas, kuris teikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir dėl kurio pateikto prieglobsčio prašymo galutinis sprendimas nėra priimtas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra sulaikytas ne dėl buvimo prieglobsčio prašytoju, tačiau dėl jau minėtos didelės dar vieno bandymo neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos tikimybės ir siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat – sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas