70bc9218-d0d7-4248-bb47-e553115e4ab0 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-491/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11144-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei, nuteistajam J.

L., gynėjui advokatui Eugenijui Karosui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. L. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmę buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. J. L. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo mėnesį, laikotarpiu nuo 16 dienos iki 18 dienos, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), silikatine plyta iÅ¡daužė P. Å . namo lango stiklÄ ir įsibrovė į namo vidų, iÅ¡ kur pagrobė įvairių daiktų už 2820 Eur, bei iÅ¡ namo kiemo pagrobė R. K. 100 Eur vertės automobilinę priekabÄ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistojo J. L. gynėjas advokatas E. Karosas praÅ¡o: J. L. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi bei atlygino padarytÄ Å¾alÄ ; taikyti BK 75 straipsnį ir J. L. atidėti bausmės vykdymÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma: 2.1. Nuteistasis J. L. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad į P. Å . namo vidų įsibrovė ne siekdamas pagrobti svetimus daiktus, o suÅ¡ilti.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nemotyvavo, kodėl tokiÄ nuteistojo versijÄ atmetė, bei savo iÅ¡vadų nepagrindė objektyviais įrodymais. Kadangi Å¡i nuteistojo versija nebuvo paneigta, jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpÄ , Å¡alintinas ir jo veika perkvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. 2.2. Teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi bei atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

Perkvalifikavus J. L. veikÄ , jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Nuteistasis turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , draugę, nori susirasti darbÄ .

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistojo J. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir praÅ¡o Å¡iÄ jo veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Taip pat apeliantas nesutinka, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei nurodo, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Todėl teisėjų kolegija pasisako Å¡iais klausimais. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6. Apeliantas teigia, kad nuteistasis J. L. į nukentėjusiojo P. Å . namo vidų įsibrovė norėdamas suÅ¡ilti ir tik bÅ«damas viduje susigundė pavogti svetimÄ turtÄ . J. L. viso proceso metu neigė, kad į nukentėjusiojo namo vidų brovėsi jau turėdamas tikslÄ vogti.

Tuo remdamasis, apeliantas praÅ¡o Å¡iÄ nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (paÅ¡alinus įsibrovimo į patalpÄ požymį). Teisėjų kolegija su Å¡iuo reikalavimu nesutinka.

7. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė Å¡iÄ nuteistojo J. L. gynybos versijÄ bei jÄ motyvuotai atmetė. Teisėjų kolegija, pritardama pakankamai iÅ¡samiems bei aiÅ¡kiems pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai pažymi, kad, nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas neturi apsiriboti pirmine jo forma, o privalo aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. BÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Taigi, veikos kvalifikavimui pagal atitinkamÄ Â BK specialiosios dalies straipsnį bÅ«tina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, be to, subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius.

8. Pagal nuteistojo J. L. parodymus tÄ dien prie kelyje (duomenys neskelbtini) esančio viaduko jis turėjo susitikti su galimu darbdaviu, tačiau su juo nesusitikęs bei suÅ¡alęs sugalvojo tik suÅ¡ilti nukentėjusiojo P. Å . sodybos gyvenamajame name, į kurį jis pateko plyta iÅ¡daužęs langÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Å¡iÄ nuteistojo J. L. versijÄ kaip visiÅ¡kai neįtikinamÄ bei paneigtÄ byloje surinktais įrodymais. IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistojo versija apie jo susitikimÄ (duomenys neskelbtini) su galimu darbdaviu atsirado tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Ir kÄ pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis, kalbėdamas apie savo darbdavį, negalėjo nurodyti jokių jo duomenų. Apie susitikimÄ su galimu darbdaviu J. L. neužsiminė ir liudytojui Ž. Å ., su kuriuo jis buvo susitikęs prieÅ¡ vagystę bei kurio namuose jiedu iÅ¡gėrinėjo.

9. Kaip byloje nustatyta, iÅ¡ nukentėjusiojo pavogtus du dviračius nuteistasis J. L. nuvarė bÅ«tent pas Ž. Å . bei paliko jo malkinėje (tai pastarasis pastebėjo tik po kelių dienų ir supyko dėl tokio nuteistojo elgesio). Visa tai rodo, kad nuteistÄ jį J. L. ir liudytojÄ Å½. Å . siejo pakankamai draugiÅ¡ki santykiai. Ž. Å . namai yra nutolę labai panaÅ¡iu atstumu nuo minėto viaduko kaip ir nukentėjusiojo sodyba, todėl net ir tikint J. L. parodymais, norint suÅ¡ilti nuteistajam nebuvo bÅ«tina gadinti svetimo turto (silikatine plyta iÅ¡daužti nukentėjusiojo namo lango stiklÄ ), nes jis galėjo paprasčiausiai susisiekti su Ž.

Å . ir pas jį pernakvoti. Tačiau, kaip parodė Ž. Å ., J. L. jam tÄ dien neskambino ir neprašė priimti pasisvečiuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad tuo metu J. L. neseniai buvo išėjęs iÅ¡ pataisos įstaigos atlikęs areÅ¡to bausmę, jis neturėjo darbo bei jokių pajamų, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Jis pats ikiteisminio tyrimo metu pasakojo, kad neturėdamas kur gyventi jis važinėjo po LietuvÄ , darė vagystes, o pagrobtus daiktus pardavinėjo jam nepažįstamiems žmonėms, kad gautų pinigų maistui ir alkoholiui (2 t., 139 – 140 b. l.).

Todėl, nė kiek neabejotina, kad nuteistasis po (duomenys neskelbtini) k. vaikščiojo ne Å¡iaip sau ir į nukentėjusiojo namo vidų įsibrovė vagystės tikslu, ieÅ¡kodamas vertingų daiktų, kuriuos vėliau galėtų parduoti ir gauti pinigų. Å i jo veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių 10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino dviejų nuteistojo J. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

Tačiau, ir šis skundo argumentas neturi pagrindo, pirmosios instancijos teismas jokios klaidos čia nepadarė.

11. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus jo gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kartu turi bÅ«ti nustatyta, kad kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė, kad nuteistasis J. L. savo kaltę dėl vagystės pripažino tik iÅ¡ dalies, nes neigė, jog į nukentėjusiojo namo vidų įsibrovė turėdamas tikslÄ vogti. IÅ¡ bylos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis J. L. nesutiko, jog jis į nukentėjusiojo namo vidų įsibrovė turėdamas tikslÄ vogti, tačiau Å¡i jo versija, kaip minėta, paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. IÅ¡ nuteistojo J. L. parodymų teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog nuteistasis siekė suÅ¡velninti savo paties baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nėra bÅ«tinų sÄ lygų, leidžiančių nuteistajam J. L. pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis J. L. savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-534/2013).

Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam P. Å . buvo grÄ Å¾intas J. L. pavogtas fotoaparatas (2 t., 38 b. l.), o R. K. – automobilinė priekaba (1 t., 178 b. l.). Dėl likusių nesurastų ir negrÄ Å¾intų J. L. pavogtų daiktų nukentėjusysis P. Å . civilinio ieÅ¡kinio Å¡ioje baudžiamojoje byloje nereiÅ¡kė, kadangi jo sodyba bei joje esantis namų turtas buvo apdrausti (nukentėjusiojo P. Å ., liudytojos G. M. parodymai). Tuo tarpu R. K. dėl automobilinės priekabos jokių pretenzijų nuteistajam neturėjo.

Visa tai rodo, kad nuteistasis J. L. (ar jo pavedimu kiti asmenys) nei savo noru, nei savo lėšomis nukentėjusiajam P. Å . neatlygino jokios žalos. Todėl nėra jokios galimybės aptariamÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pripažinti nuteistajam. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės 14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. L. paskyrė per griežtÄ bausmę, todėl praÅ¡oma jÄ suÅ¡velninti arba nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .

Teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

15. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

16. Už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. L. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė griežčiausiÄ savo rÅ«Å¡imi bausmę – laisvės atėmimÄ , kurio terminÄ nustatė artimÄ vidurkiui, t. y. 3 metus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarė vienÄ baigtÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ ), į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Be nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis nusikalto bÅ«damas praeityje 14 kartų teistas už tyčinius nusikaltimus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , taip pat baustas administracine tvarka. Ä®vertinęs Å¡iuos nuteistÄ jį apibÅ«dinančius ir kitus anksčiau minėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistajam už nusikaltimÄ turi bÅ«ti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui.

Taigi, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės atsižvelgė į visus nuteistajam J. L. skirtinai bausmei reikÅ¡mingus bylos duomenis ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnius. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui tiek parenkant nuteistajam bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , tiek nustatant konkretų Å¡ios bausmės dydį už jo padarytÄ nusikaltimÄ .

17. Pažymėtina, kad nuteistojo J. L. nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta į pakankamai svarbų bei saugomÄ teisinį gėrį – nuosavybę. Šį nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas daug kartų teistas, iÅ¡ jų – ne kartÄ už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ . Nuteistojo pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , stoti į doros keliÄ , pragyvenimui užsidirbti legaliu bÅ«du. Ši jo nusikalstama veika taip pat nebuvo atsitiktinė, nes jis ne kartÄ buvo teistas taip pat už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus, Å¡ie ir kitos nusikalstamos veikos buvo jo pasirinkto gyvenimo bÅ«do ir elgesio pasekmė. Anksčiau jam skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jam teigiamos įtakos neturėjo. Šioje byloje J.

L. buvo teisiamas net 15 kartÄ , nusikalto praėjus tik Å¡iek tiek daugiau nei savaitei po paskutinės jam paskirtos bausmės atlikimo (iÅ¡ paskutinės bausmės atlikimo vietos jis buvo paleistas 2019 m. kovo 8 d., o naujÄ nusikaltimÄ padarė 2019 m. kovo mėnesį laikotarpiu nuo 16 iki 18 dienos). Å ie duomenys rodo, kad Å¡velnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės paskyrimas nuteistajam J. L. neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti Å¡velnesnės J.

L. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka.

18. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis J. L. nori pasikeisti, dirbti, yra deklaratyvus siekis suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį. Kaip minėta, J. L. nusikalto bÅ«damas praeityje daug kartų teistas, byloje nėra duomenų apie jo oficialiÄ darbinę veiklÄ praeityje ar po nusikalstamos veikos padarymo, o jo daromi pasikartojantys turtinio pobÅ«džio nusikaltimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pragyvenimui jis užsidirbdavo darydamas nusikalstamas ir kitas prieÅ¡ingas teisei veikas bei savo elgesio nesistengia pakeisti.

Todėl skirti nuteistajam jo pageidaujamÄ Å¡velnesnę bausmę arba, taikant BK 75 straipsnį, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pagrindo nenustatė. Kartu teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas pagal BK 75 straipsnį yra bÅ«tina ir privaloma sÄ lyga bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, nors savo kaltės neginčija, tačiau viso proceso metu bandė sumažinti savo veikų apimtį, kas iÅ¡ esmės rodo, kad jis savo elgesio neįvertino kritiÅ¡kai.

Taigi, nuteistajam J. L. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, todėl jÄ Å¡velninti nėra jokio pagrindo.

19. Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

20. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi bÅ«ti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebÅ«dingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigÄ , neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ . Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, siekiant paÅ¡alinti bet kokių neaiÅ¡kumų atsiradimÄ nuosprendžio vykdymo stadijoje, Å¡i nuosprendžio dalis patikslintina – iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio paÅ¡alinant dalį, kuria nuspręsta J.

L. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. NuteistÄ jį į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo J. L. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundÄ atmesti. PaÅ¡alinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L.laisvės atėmimo bausmę buvo paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjai Sigitas Bagdonavičius Algirdas Gaputis Valdas Petras Meidus