70ba298f-e684-4af3-b8f3-ae6e549bd01c · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1773-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29728-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.5; 3.3.1.18.4 (S) VILNIAUS apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Petkuvienės ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (apeliantės) „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance“ AS filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2234-931/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „United Transline“ ieÅ¡kinį atsakovui „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiai per „If P&C Insurance“ AS filialÄ , dėl sprendimo panaikinimo ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės If P&C Insurance AS, veikiančios per If P&C Insurance AS filialÄ , 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ Å¾alos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti įvykį draudžiamuoju, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 13881,71 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad krovinys į transporto priemonių sÄ statÄ - vilkikÄ (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakrautas 2021 m. liepos 30 d. Krovinį pritvirtino 6 raudonos spalvos tvirtinimo diržais, kurių kiekvieno leistina apkrova yra po 5 tonas. Du diržai buvo tvirtinti skersai puspriekabės ir papildomai po 1 dirÅ¾Ä krovinio 4 virÅ¡utiniuose kampuose įstrižai. Netoli iÅ¡krovimo vietos, posÅ«kyje nutrÅ«ko krovinio tvirtinimo diržai, dėl ko krovinys, veikiamas inercinės jėgos, iščiuožė iÅ¡ tvirtinimo vietos ir stipriai sugadino visiÅ¡kai naujÄ ieÅ¡kovo puspriekabę.

IeÅ¡kovas, siekdamas įvertinti padarytos žalos dydį, kreipėsi į puspriekabės gamintojo atstovÄ Lietuvos Respublikoje — UAB „Bene Trucks Lietuva“, kuri pateikė ieÅ¡kovui transporto priemonės remonto sÄ matÄ , kuri sudarė 17 038,87 Eur (su PVM). IeÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones - įskaitant, bet neapsiribojant, ir eismo įvykio metu sugadintÄ puspriekabę - buvo apdraudusi atsakovė pagal 2020 m. spalio 20 d. transporto priemonių draudimo liudijimÄ serija TPA Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos 2021 m. liepos 12 d. priedÄ Nr.

1. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 28 d. el. paÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, jog draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėti atsisako. Atsakovė, atsisakymÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ grindė negaliojančiomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintomis Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklėmis. Atsakovė ekspertų į įvykio vietÄ nesiuntė, eismo įvykio vietos neapžiÅ«rėjo. SprendimÄ priėmė remdamasis vietoje padarytomis eismo įvykio nuotraukomis. Draudiminis įvykis nagrinėjamu atveju įvyko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl nagrinėjant draudiminio įvykio kilimo priežastis privalėjo bÅ«ti taikyta ne Lietuvos Respublikos, o Vokietijos teisė.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad Automobilio draudimo taisyklėse Nr. 001, galiojusios nuo 2017 m. gruodžio 11 d., (toliau – Taisyklės) numatyta draudėjo pareiga supažindinti automobilio valdytojus, apdraustuosius ir naudos gavėjÄ su sudaryta draudimo sutartimi ir jų pareigomis (211 punktas); laikytis saugos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų tinkamai laikytųsi ir automobilio valdytojai (212 punktas); laikytis automobiliui keliamų reikalavimų, nurodytų Kelių eismo taisyklėse (226 punktas). Å iam ginčui aktualaus Taisyklių dalies „Nedraudžiamieji įvykiai, susiję su automobilio vairuotojo veiksmais“ 39 punkte yra numatyta, kad nedraudžiame nuo tokių įvykių ir draudimo iÅ¡mokos nemokame, kai įvykis įvyko dėl techniÅ¡kai netvarkingo automobilio eksploatavimo arba žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Žalos administravimo metu atsakovė kreipėsi į draudimo tarpininkÄ UADBB „Legator“, kuris atstovavo ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama pateikti sprendimui priimti reikalingÄ informacijÄ . Atsakovė ne kartÄ prašė iÅ¡saugoti pačius tvirtinimo diržus ir pateikti krovinio tvirtinimo diržų specifikacijÄ (markiruotes), tačiau ieÅ¡kovė apžiÅ«rai pateikė tik du diržus. Nors vairuotojas telefonu paaiÅ¡kino, kad krovinį pritvirtino Å¡eÅ¡iais diržais, o jų nuotraukose nesimato, nes jie liko puspriekabėje, tačiau pateiktose nuotraukose iÅ¡ įvykio vietos puspriekabės viduje taip pat matomi du pritvirtinti diržai.

Kad krovinys nebuvo pritvirtintas iÅ¡ priekio ir galo patvirtina ir matomos ant puspriekabės grindų krovinio pasislinkimo žymės, kurios yra susiformavusios link puspriekabės priekinės sienos. Ä®vertinusi surinktus duomenis, atsakovė sprendė, kad vairuotojas neužtikrino, kad krovinys bÅ«tų pritvirtintas pagal KET ir Å¡ių taisyklių reikalavimus, todėl iÅ¡kritęs sukėlė žalÄ tiek puspriekabei, tiek keliui ir atitvarams.

5. Atsakovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos nacionalinėse teisės sistemose įtvirtinti iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki reikalavimai krovinio tvirtinimui. Pagal Vokietijos teisės aktų nuostatas kroviniai, įskaitant jų tvirtinimo įtaisus ir krovimo įrangÄ , turi bÅ«ti sukrauti ir pritvirtinti taip, kad netgi stabdant avariniu bÅ«du arba transporto priemonei staiga pasukus į Å¡alį, jie negalėtų nuslysti, nuvirsti, ritinėtis, nukristi nuo transporto priemonės arba kelti triukÅ¡mÄ , kurio galima iÅ¡vengti.

Atsakovė nurodė, kad net ir tuo atveju, kai įvykis nėra pripažįstamas draudžiamuoju ir iÅ¡moka nemokama, draudėjas turi galimybę parduoti sugadinto turto liekanas aukciono laimėtojui. Atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie aukciono rezultatus bei teiravosi, ar pageidaus parduoti puspriekabę aukciono laimėtojui, tačiau atsakovės organizuoto aukciono pasiÅ«lymu ieÅ¡kovė nepasinaudojo. IeÅ¡kovei pasinaudojus aukciono pasiÅ«lymu ir pardavus sugadintÄ puspriekabę aukciono laimėtojui už 15 139,67 Eur be PVM, nuostolis siektų 6 330,33 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje Draudimo sutartyje yra numatyta 200,00 Eur dydžio išskaita, ieškovės pagrįstas patirtos žalos dydis yra lygus 6 130,33 Eur (6 330,33 Eur).

6. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriame nurodė, jog palaiko ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybės ir argumentus.

7. Atsakovė pateikė triplikÄ , kuriame nurodė, jog palaiko atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieÅ¡kinio argumentus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino – pripažino 2021 m. liepos 30 d. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju pagal Transporto priemonių draudimo liudijimÄ (polisÄ ) Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikino kaip nepagrįstÄ atsakovo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ , kuriuo minėtas įvykis pripažintas nedraudžiamuoju; priteisė iÅ¡ atsakovės „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance“ AS filialÄ ieÅ¡kovei UAB „United Transline“ 13 881,71 Eur draudimo iÅ¡mokos, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (13 881,71 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3252,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ , vertino atsakovės atsikirtimus, kad krovinys buvo pritvirtintas tik dviem krovinio tvirtinimo diržais. Teismas vertino, jog jie paremti tik atsakovės prielaidomis, kad tuo atveju jei krovinys bÅ«tų pritvirtintas 6 diržais, jis posÅ«kio metu nebÅ«tų iÅ¡slydęs, ir Å¡ios prielaidos nėra pagrįstos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais ar objektyviais paaiÅ¡kinimais. Teismas pažymėjo, jog atsakovė neapžiÅ«rėjo vilkiko, atsakovės ekspertai nevyko į įvykio vietÄ , nebuvo atliktos ne tik ekspertizės įvykio aplinkybėms nustatyti, tačiau atsakovė net nekonkretizavo kokius konkrečiai reikalavimus pažeidė ieÅ¡kovė, kokių veiksmų neatliko.

Atsakovės iÅ¡vados, kad jei krovinys bÅ«tų pritvirtintas 6 diržais (tinkamai), tai posÅ«kio metu jis nebÅ«tų iÅ¡kritęs iÅ¡ puspriekabės nėra paremta jokiais bandymais ir/ar skaičiavimais; atsakovė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus padarė remdamasi bendro pobÅ«džio reikalavimais pritvirtinti krovinį taip, kad jis nekristų.

10. IeÅ¡kovė teigė, jog atsakovei pateikė tik 2 diržus, kadangi likę diržai nebuvo iÅ¡saugoti, tačiau teismas vertino, jog tai neįrodo, kad krovinys buvo pritvirtintas tik 2 diržais. Teismas pažymėjo, jog draudikas, atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jau turi bÅ«ti patikrinęs visÄ jam prieinamÄ informacijÄ ir padaręs tvirtÄ iÅ¡vadÄ dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo, o ne bylos nagrinėjimo metu rinkti įrodymus, siekiant nustatyti, kokius pažeidimus padarė/galėjo padaryti ieÅ¡kovė. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareigÄ Ä¯rodyti, kad įvykis nedraudžiamasis turi bÅ«tent atsakovė.

11. Teismas iÅ¡ dalies pritarė atsakovės pozicijai, kad jeigu krovinys bÅ«tų ne tik pritvirtintas tinkamai, su tokiam kroviniui vežti skirtais tinkamais ir saugiais diržais, diržai neturėtų trÅ«kti ir krovinys nebÅ«tų posÅ«kio metu iÅ¡kritęs ir suplėšęs transporto priemonės tento. Kita vertus, byloje nebuvo nustatyta jokių konkrečių tvirtinimo reikalavimų pažeidimų, į atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimus, jog teoriÅ¡kai krovinys iÅ¡krito tik dėl to, kad netinkamai buvo pritvirtintas dėl ko suplyÅ¡o tvirtinimo diržai (tačiau tam nustatyti nebuvo techninių galimybių, nes atsakovės atstovai į įvykio vietÄ nenuvyko, ekspertizė siekiant nustatyti krovinio diržų atsparumÄ ar krovinio slydimo mechanizmÄ atlikta nebuvo), teismas sprendė, jog krovinys iÅ¡slydo trÅ«kus tvirtinimo diržams.

12. Teismas vertino, jog atsakovė neįrodė savo iÅ¡keltų prielaidų, jog krovinys 2021 m. liepos 30 d. posÅ«kyje iščiuožė iÅ¡ tvirtinimo vietos, iÅ¡krito iÅ¡ puspriekabės ir jÄ apgadino dėl to, kad ieÅ¡kovas krovinį pritvirtino netinkami. Atsakovė nepateikė jokių Å¡io įvykio tyrimo, kurį, vadovaujantis Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatomis, turėjo bÅ«ti atlikęs, duomenų, sudariusių jai pagrindÄ suformuoti įsitikinimÄ , kad įvykis negali bÅ«ti pripažįstamas draudžiamuoju. Vietoje to atsakovė tik kėlė abejones dėl faktų, kuriuos jai nurodė ieÅ¡kovės vairuotojas pagrįstumo. Tokie atsakovės veiksmai neįvykdžius jai, kaip draudikui, nustatytų pareigų, neatitinka Draudimo įstatymo 96 straipsnio reikalavimų.

13. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis ir CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga, sprendė, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė, jog 2021 m. liepos 30 d. žala atsirado dėl ieÅ¡kovės vairuotojo padarytų pažeidimų. Teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju, todėl teismas nurodė, jog egzistuoja pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ bei pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju pagal Transporto priemonių draudimo sutartį/liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir yra pagrindas panaikinti atsakovės sprendimÄ , kuriuo įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.

14. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus aukciono vykdymo tvarkos įrodymus, sprendė, kad jie neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios bÅ«tų užtikrinusios puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), liekanų pardavimÄ . Vienintelis įrodymas, pagrindžiantis tai, kokia informacija buvo pateikta aukciono dalyviams, yra paÅ¡to serverio automatiÅ¡kai sukurta evgauto.lt pasibaigusio aukciono ataskaita. Å ioje ataskaitoje nurodyta automobilio informacija nelaikytina pakankama, kad aukciono dalyviai galėtų tinkamai įvertinti siÅ«lomų parduoti puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), liekanų vertę.

IÅ¡ Å¡ios informacijos apskritai nėra aiÅ¡ku, ar buvo siÅ«lomos parduoti automobilio liekanos, ar automobilis kaip transporto priemonė, atsakovė nepateikė įrodymų, kad aukciono dalyviams buvo pateikta iÅ¡sami informacija apie puspriekabę, kuria vadovaudamiesi aukciono dalyviai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl Å¡io automobilio kainos. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad ginčo puspriekabės remonto iÅ¡laidos yra lygios draudimo sumos ir liekanų verčių skirtumui arba jį virÅ¡ija.

15. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus duomenis – UAB „Bene Trucks Lietuva“ komercinį pasiÅ«lymÄ , bei draudimo sutartyje numatytÄ 200,00 Eur besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 13 881, 71 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.249, 6.987 straipsniai; DÄ® 98 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) „If P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance“ AS filialÄ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 16.1. Apeliantė nurodė, jog teismas rėmėsi įvykio metu neaktualia (naujesne) KET 208 punkto redakcija (pakeista 2021 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo), kuri negali būti taikoma šioje byloje. Įvykio metu, t. y. 2021 m. liepos 30 d., galiojusių KET 208 punkto dispozicijoje nebuvo teismo sprendime cituojamos nuorodos į Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytus N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimus.

Todėl Å¡i teisės norma įvykio metu nebuvo laikoma blanketine, o tai reiÅ¡kia, kad pažeidimui nustatyti užtenka fakto, jog buvo pažeisti KET nurodyti reikalavimai kroviniui. 16.2. Apeliantės teigimu, vien tas faktas, jog kelio posÅ«kyje nutrÅ«kus krovinio tvirtinimo diržams iÅ¡ puspriekabės iÅ¡krito krovinys bei jÄ apgadino, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jis buvo pritvirtintas netinkamai, nesilaikant KET 208.2, 208.4 ir 208.5 punktų reikalavimų, todėl prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, atsakovas byloje papildomai neturėjo įrodinėti, kokį konkrečiai Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytų N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio iÅ¡dėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų punktÄ pažeidė ieÅ¡kovės vairuotojas.

Draudimo taisyklėse žalos atsiradimas dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo, buvo nurodytas kaip pagrindas nemokėti draudimo iÅ¡mokos, t. y. Å¡ios aplinkybės priskirtos prie nedraudžiamųjų įvykių. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ieÅ¡kovei, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ pripažindamas puspriekabės apgadinimÄ draudžiamuoju įvykiu. 16.3. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovės atsikirtimai, jog krovinys buvo pritvirtintas tik dviem krovinio tvirtinimo diržais, paremti tik atsakovės prielaidomis, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė jokių kitų duomenų, leidžiančių nustatyti, kaip krovinys buvo pakrautas ir pritvirtintas puspriekabėje. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas nepasisakė, nenurodė, kodėl ieÅ¡kovės vairuotojo paaiÅ¡kinimams suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei atsakovės pateiktiems įrodymams. 16.4. Atsakovė pasinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje bÅ«tų nustatyta, ar krovinys buvo tinkamai pritvirtintas, kaip krovinys turėjo bÅ«ti pritvirtintas, kad diržai nenutrÅ«ktų, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydamas, kad tai turėjo bÅ«ti atlikta žalos administravimo metu ir, kad nagrinėjamu atveju ginčo tarp Å¡alių, kad 19 t. krovinys turėjo bÅ«ti tvirtintas Å¡eÅ¡iais diržais byloje nekilo.

Apeliantės vertinimu, ekspertizei byloje būtų pakakę medžiagos atsakyti į atsakovės iškeltus klausimus, ar krovinys buvo tinkamai pritvirtintas, kaip krovinys turėjo būti pritvirtintas, kad diržai nenutrūktų. Tačiau visgi teismas iš dalies pritarė atsakovės pozicijai, kad jeigu krovinys būtų pritvirtintas tinkamai, su tokiam kroviniui vežti skirtais tinkamais ir saugiais diržais, diržai neturėtų trūkti ir krovinys nebūtų posūkio metu iškritęs ir suplėšęs transporto priemonės tento.

Tokia teismo pozicija nėra nuosekli ir vienareikÅ¡miÅ¡ka, iÅ¡ teismo sprendimo motyvų nėra aiÅ¡ku, kokias aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, byloje turėjo įrodyti atsakovė. Teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigÄ ir įrodymų vertinimÄ , netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimÄ . 16.5. Apeliantė nurodo, jog teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad vienintelis įrodymas, pagrindžiantis tai, kokia informacija buvo pateikta aukciono dalyviams, yra paÅ¡to serverio automatiÅ¡kai sukurta evgauto.lt pasibaigusio aukciono ataskaita, akivaizdžiai neįvertino visų atsakovės į bylÄ pateiktų įrodymų.

Atsakovė, atsižvelgdama į puspriekabės markę, pagaminimo metus, jos bÅ«klę po įvykio, nesugadintas dalis, kurias galima realizuoti, dėl puspriekabės aukciono paskelbimo kreipėsi į aukciono organizatorių UAB „Eksporto vystymo grupė“ pateikdama 16 puspriekabės nuotraukų, kuriose matėsi visi puspriekabės trÅ«kumai, sugadinimai ir bÅ«klė, taip pat puspriekabę charakterizuojančiÄ informacijÄ : markę, modelį, kėbulo numerį, pagaminimo datÄ , pirmosios registracijos Å¡alį, kėbulo tipÄ , spalvÄ , buvimo vietÄ .

Teismas, neįvertinęs Å¡ių įrodymų, padarė neapgrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vienintelis įrodymas, pagrindžiantis tai, kokia informacija buvo pateikta aukciono dalyviams, yra paÅ¡to serverio automatiÅ¡kai sukurta evgauto.lt pasibaigusio aukciono ataskaita. Priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 13 881,71 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , teismas nesivadovavo draudimo sutarties nuostatomis, apsiribojo tik procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, tačiau netyrė ir nepasisakė atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, o tai turėjo esminę reikÅ¡mę neteisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. 16.6.

Teismas, perkeldamas atsakovei pareigÄ Ä¯rodyti, kad aukcionas vyko tokiomis aplinkybėmis, kurios bÅ«tų užtikrinusios puspriekabės liekanų pardavimÄ , kai pati ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji bÅ«tų bandžiusi pasinaudoti organizuoto aukciono pasiÅ«lymu ar nesutikusi dėl likutinės vertės nustatymo bÅ«do, pasiÅ«lytos kainos, ar pan., netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ tarp Å¡alių, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimÄ .

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. IeÅ¡kovė nurodo, jog nepaisant to, kad apeliantė yra teisi teigdama, jog byloje turėtų bÅ«ti taikoma KET redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., Å¡i aplinkybė neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. 17.2.

Teisės normų ir Lietuvos Respublikos teismų praktikos visuma suponuoja, jog draudikas, atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , turi pareigÄ (o jai įgyvendinti – taip pat ir visas teisines bei technines galimybes), privalo iÅ¡samiai įvertinti visas įvykio aplinkybes ir padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie vienokias ar kitokias faktines aplinkybes. Tokios pozicijos laikėsi ir teismas, visiÅ¡kai teisingai pažymėdamas, jog apeliantė neapžiÅ«rėjo vilkiko, apeliantės ekspertai nevyko į įvykio vietÄ , nebuvo atliktos ne tik ekspertizės įvykio aplinkybėms nustatyti, tačiau apeliantė net nekonkretizavo kokius konkrečiai reikalavimus pažeidė ieÅ¡kovė. 17.3.

IeÅ¡kovė pažymėjo jog nuo krovinio pakrovimo vietos iki įvykio vietos ieÅ¡kovės vairuotojo vairuojamas vilkikas buvo nuvažiavęs daugiau nei 600 kilometrų per kuriuos krovinys nekrito, todėl nėra abejonės, jog jis buvo pakrautas ir pritvirtintas tinkamai. 17.4. Krovinio iÅ¡kritimas iÅ¡ transporto priemonės yra nelaimingas atsitikimas, bÅ«tent nuo kurių siekdama apsidrausti ieÅ¡kovė ir sudarė su apeliante draudimo sutartį. Pastarajai teigiant, jog visi ir bet kokie panaÅ¡Å«s atvejai, kuomet vežamas krovinys iÅ¡kristų iÅ¡ transporto priemonės, bÅ«tų pripažįstami nedraudiminiais, iÅ¡ esmės paneigia pačiÄ sudarytos draudimo sutarties, kuri yra rizikos sutartis, prasmę. 17.5.

IeÅ¡kovė nurodo, jog vienintelis galiojantis teisės aktas, kuriuo priimdama Draudiko sprendimÄ rėmėsi apeliantė – Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės, kurios nenustato jokio konkretaus bÅ«do, kuriuo transporto priemonėje privalėjo bÅ«ti tvirtinamas krovinys, privalomo panaudoti tvirtinimo diržų kiekio ir pan., todėl apeliantei teigiant, jog ieÅ¡kovė pažeidė KET reikalavimus dėl krovinio tvirtinimo ir priimant Draudiko sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ji privalėjo: (i) remdamasis techniniais skaičiavimais įrodyti, kokiu bÅ«du, diržų kiekiu ir pan.

Transporto priemonėje turėjo bÅ«ti pritvirtintas krovinys; (ii) neginčijamai įrodyti, jog krovinys transporto priemonėje buvo pritvirtintas netinkamai; (iii) techniniais skaičiavimais įrodyti, jog bÅ«tent dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo bÅ«do ir/ar panaudotų diržų kiekio krovinys iÅ¡slydo iÅ¡ transporto priemonės. 17.6. IeÅ¡kovė įvykdė visus žalos administravimo bylos metu jai pateiktus reikalavimus: pateikė eismo įvykio nuotraukas, žalos dydžio apskaičiavimÄ pagrindžiančius dokumentus, tvirtinimo mechanizmų likučius, nurodė adresÄ transporto priemonės gamintojo serviso, kuriame buvo laikoma sugadinta transporto priemonė.

Pati apeliantė atsisakė galimybės atsiųsti savo atstovÄ apžiÅ«rėti transporto priemonės ir paÅ¡alinti visas galimas abejones dėl įvykio aplinkybių. 17.7. Draudiko sprendime eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir nemokėti draudimo iÅ¡mokos apeliantė kaip pagrindo nenurodo Taisyklių 128.8 punkto, todėl bet kokios apeliantės pretenzijos Å¡iuo klausimu yra atmestinos kaip nepagrįstos, nes ieÅ¡kovei teikiant ieÅ¡kinį buvo aiÅ¡kiai apibrėžiamos civilinės bylos nagrinėjimo ribos, kurios yra sÄ lygotos priimto neteisėto Draudiko sprendimo ir jame įvardinto konkretaus įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindo.

Todėl keisti savo pozicijos ir jokiais kitais pagrindais atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡ioje civilinėje byloje apeliantė negali. 17.8. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog pasiraÅ¡ant draudimo sutartį ieÅ¡kovei nebuvo nurodytos jokios konkrečios Taisyklių 39 punkte minimos eksploatavimo taisyklės, su jomis nebuvo supažindinta, tokiu bÅ«du jai tinkamai neiÅ¡aiÅ¡kinant nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡o. Å i aplinkybė patvirtina, jog konkrečių transporto priemonės eksploatavimo sÄ lygų sutarties Å¡alys, prieÅ¡ sudarydamos sutartį, nesukonkretino ir nenumatė tokių sÄ lygų nesilaikymo pasekmių.

Nesant aiÅ¡kiai nustatytų įpareigojimų draudėjui laikytis tam tikrų apdrausto turto naudojimo reikalavimų, draudėjas negali bÅ«ti laikomas atsakingu už jų nesilaikymÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, apeliantė nepagrįstai iÅ¡plečia Taisyklių 39 punkte naudojamÄ sÄ vokÄ , tokiu bÅ«du paneigdama pačiÄ draudimo sutarties esmę. 17.9. Nepaisant to, jog transporto priemonės remonto sÄ mata apeliantei buvo pateikta dar žalos bylos nagrinėjimo metu, ji savo sprendime nenurodė ir nesirėmė aplinkybe, jog ieÅ¡kovės reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra tariamai nepagrįstas.

Apeliantė, žinodama transporto priemonės remonto kaÅ¡tus, nepriėmė sprendimo jÄ pripažinti sunaikinta (neremontuojama), tačiau prieÅ¡ingai – siekė Å¡iÄ transporto priemonę kaip apgadintÄ realizuoti aukcione Vokietijoje. Apeliantė skundžiamame draudiko sprendime nenurodė ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio, todėl Å¡iuo atveju ginčui persikėlus į teismÄ , net neturi procesinės teisės ginčyti ieÅ¡kovės pateikiamo žalos dydžio paskaičiavimo. 17.10. Teismui sprendžiant, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu bÅ«tina iÅ¡ naujo vertinti ieÅ¡kovės patirtos žalos dydį, svarbu pastebėti, jog į civilinę bylÄ nėra pateikta jokios informacijos apie apeliantės ir/ar jos partnerių galimai organizuotÄ aukcionÄ .

Ä® civilinę bylÄ yra pateiktas el. laiÅ¡ko iÅ¡raÅ¡as su tariamai gautais pasiÅ«lymais transporto priemonei įsigyti, tačiau visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku nei koks tai aukcionas, nei kokiu mastu jis buvo skelbtas, kokia informacija buvo pateikta aukciono skelbime (pradinė kaina, ar transporto priemonė buvo siÅ«loma kaip „apgadinta“, ar kaip liekanos), kokios nuotraukos buvo pateiktos kartu su skelbimu ir kt. 17.11. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog iÅ¡ apeliantės pateikto susiraÅ¡inėjimo su aukciono organizatoriumi akivaizdu, jog apeliantė aukciono organizatoriui nepateikė absoliučiai jokios informacijos apie Transporto priemonės defektus.

Tokios informacijos nepateikus aukciono organizatoriui, o tuo pačiu – ir aukciono dalyviams – akivaizdu, jog pastarieji negalėjo padaryti informuoto sprendimo apie Transporto priemonės būklę, todėl toks atmestinai organizuotas aukcionas laikytinas neatitinkančiu kasacinio teismo suformuotų standartų aukcionui, kuriame pasiūlyta kaina už transporto priemonę gali būti laikoma tokios transporto priemonės įvertinimu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 18.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iÅ¡ naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo Å¡alys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. spalio 16 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė, tarpininkaujant UADBB „Legator“, sudarė savanoriÅ¡kÄ Transporto priemonių draudimo sutartį. Draudimo sutartimi UAB „VFS LT“ naudai buvo apdrausta puspriekabė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimas numatytas nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. spalio 19 d.

24. IeÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovę ir pranešė, kad 2021 m. liepos 30 d. Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) mieste posÅ«kyje manevruojant iÅ¡krito krovinys iÅ¡ puspriekabės ir jÄ apgadino. Ä®vykis registruotas eismo priežiÅ«ros tarnyboje (policijoje). Atsakovės įgaliotas asmuo vyriausiasis žalų ekspertas A. D. 2021 m. rugsėjo 28 d. el. paÅ¡tu pateikė ieÅ¡kovei atsakovės sprendimÄ Å¾alos byloje Nr. (duomenys neskelbtini)., kuriame nurodė, jog įvykis nėra laikomas draudžiamuoju, vadovaujantis Kasko taisyklių 39 punktu, taip pat jog papildomai vadovaujantis Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo bendrosios dalies 2 ir 3 punktais už krovinio tvirtinimÄ atsakingas yra vežėjas ir siuntėjas bei jog žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo už kurias yra atsakingas draudėjas.

25. Atsakovės žalų specialistė O. G. 2021 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovui iÅ¡siuntė 2021 m. spalio 26 d. praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2021 m. liepos 30 d. įvykių, kurioje nurodoma tokia informacija dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, iÅ¡dėstymo ir tvirtinimo taisyklės (toliau - Krovinių tvirtinimo taisyklės) pakeistos Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d.

Nr. 2BE-35 įsakymu „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais; pateikta papildoma informacija dėl žalos reguliavimo metu gautos medžiagos.

26. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti atsakovės 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ , kuriuo atsisakyta iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , įvykį pripažinus nedraudžiamuoju. IeÅ¡kovės vertinimu, įvykis laikytinas draudžiamuoju, todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės draudimo iÅ¡mokÄ .

27. Byloje kilo ginčas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, draudėjui pažeidus teisės aktuose numatytas transporto priemonės eksploatavimo taisykles. Apeliantės (atsakovės) teigimu krovinys buvo pritvirtintas netinkamai, nesilaikant Kelių eismo taisyklių KET 208.2, 208.4 ir 208.5 punktų reikalavimų, o draudimo taisyklėse žalos atsiradimas dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo, buvo nurodytas kaip pagrindas nemokėti draudimo išmokos, t. y.

Å¡ios aplinkybės priskirtos prie nedraudžiamųjų įvykių. IeÅ¡kovė teigia, kad jokie teisės aktai nenumato jokių imperatyvių reikalavimų, kaip ir kokiu bÅ«du turi bÅ«ti tvirtinamas atitinkamas krovinys. Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju 28. CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

29. Draudimo įstatymo (DÄ®) 2 straipsnio 33 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

30. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudimo pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).

31. DĮ 98 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

32. Nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33. Remiantis kasacinio teismo praktika nedraudžiamuoju įvykiu laikomas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau Å¡alys yra susitarusios, kad Å¡is įvykis dėl konkrečių aplinkybių nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2014).

34. Pagal atsakovės pateiktÄ Automobilio draudimo taisyklių Nr. 001, galiojusių nuo 2017 m. gruodžio 11 d., 39 punktÄ (Atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr.

1) ir ieÅ¡kovės pateiktÄ taisyklių Nr. TTP-20201 35 punktÄ (IeÅ¡kinio priedas Nr.

13) punktÄ prie nedraudžiamųjų įvykių priskiriami atvejai, kai įvykis įvyko dėl techniÅ¡kai netvarkingo automobilio eksploatavimo arba žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

35. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 26 d. sprendimu žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažindama įvykį nedraudžiamuoju išimtinai remiasi tuo, jog žala atsirado dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų eksploatavimo taisyklių pažeidimo, t. y. kelių eismo taisyklių 208, 208.4, 208.5 punktuose nurodytų reikalavimų nesilaikymo - Krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti; nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos; nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sprendė, jog draudikas nepagrindė ir neįrodė, jog 2021 m. liepos 30 d. žala atsirado dėl ieškovės vairuotojo padarytų pažeidimų. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Tačiau bylos nagrinėjimo eigoje, be kita ko, atsakovės atstovė prašė paskirti ekspertizę dėl įvykio (žalos) atsiradimo priežasčių, t. y. ar krovinys buvo tinkamai pritvirtintas, kaip krovinys turėjo būti pritvirtintas, kad diržai nenutrūktų. Teismas apeliantės prašymus tame posėdyje atmetė, nurodydamas, kad tai turėjo būti atlikta žalos administravimo metu.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nurodytas aplinkybes aptartų teisės normų ir formuojamos teismų praktikos kontekste, sprendžia, jog, viena vertus, atsakovė (draudikas) privalo imtis visų priemonių draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ s, draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡samų ir motyvuotÄ raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis (DÄ® 98 straipsnio 7, 8 dalys).

Kita vertus, nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovė elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai ir nevisiÅ¡kai tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigas, savaime nepaneigia teismo pareigos laiku imtis priemonių kontroliuojant įrodinėjimo procesÄ (CPK 159 straipsnis) nustatyti byloje objektyviÄ tiesÄ . Akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio byloje be specialių žinių, galimybės kitomis priemonėmis įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ kitai Å¡aliai yra labai ribotos. Todėl situacijoje, kai bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje, netenkinus atsakovės praÅ¡ymo dėl ekspertizės, apeliantei buvo faktiÅ¡kai užkirstas kelias teikti savo įrodymus, teismo iÅ¡vados, jog apeliantė neįrodė transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo, nėra įtikinamos.

38. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡alys ir pirmosios instancijos teismas nurodė įvykio metu negaliojančius teisės aktus, Å¡alys pateikė skirtingos redakcijos draudimo taisykles. Byloje esantis Vokietijos policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytas protokolas patvirtina, jog vairuotojas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ pagal Vokietijos eismo reglamento 22 skyrių (Tripliko priedas Nr. 10). Minėto kelių eismo reglamento 22 skyriuje įtvirtinta, jog kroviniai, įskaitant jų tvirtinimo įtaisus ir krovimo įrangÄ , turi bÅ«ti sukrauti ir pritvirtinti taip, kad netgi stabdant avariniu bÅ«du arba transporto priemonei staiga pasukus į Å¡alį, jie negalėtų nuslysti, nuvirsti, ritinėtis, nukristi nuo transporto priemonės arba kelti triukÅ¡mÄ , kurio galima iÅ¡vengti (1 dalis).

Minėtame protokole taip pat minimas faktinių aplinkybių katalogas Nr. 122603, kurio byloje nėra, dėl ko nėra galimybės nustatyti visas įvykio detalias aplinkybes (CPK 176-179 straipsniai).

39. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ieÅ¡kovė ypatingÄ reikÅ¡mę skyrė tam, jog atsakovė nenurodė kokį konkrečiai reikalavimÄ (teisės aktÄ ) pažeidė ieÅ¡kovo vairuotojas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad krovinys iÅ¡krito iÅ¡ sunkvežimio, galimai važiuojant 40 km/h greičiu (tokias aplinkybes nurodė vairuotojas), nesant jokio įvykio, leidžia spręsti, jog krovinys galėjo bÅ«ti netinkamai pritvirtintas, kas atitinkamai neatitinka tiek Lietuvos kelių eismo taisyklėse, tiek Vokietijos eismo reglamente įtvirtintų reikalavimų.

Todėl esant ginčui tarp Å¡alių dėl minėtos aplinkybės, byloje liko nenustatyta aplinkybė ar įvykis įvyko dėl ieÅ¡kovo vairuotojo (ne)veikimo ar kitų priežasčių. Atsakovė pasinaudojo savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje bÅ«tų nustatytos minėtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai užkirsdamas keliÄ teikti kitai Å¡aliai tokiÄ argumentacijÄ paneigiančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Dėl bylos procesinės baigties 40.

Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . Šį argumentÄ patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė, teigdama, jog teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė Å¡alių į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, yra teisi. Pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teisme bylos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti negalima nesurinkus naujų įrodymų, be kita ko, ir reikalaujančių specialių žinių, dėl to byloje konstatavus Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties 36-39 punktuose nurodytÄ proceso teisės pažeidimÄ (t. y. pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė Å¡alių į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nepagrįstai neskyrė teismo ekspertizės, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kt.) skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Å ių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobÅ«džio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali bÅ«ti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliacijÄ .

42. Nusprendus bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. Apeliacinės instancijos teismui bylÄ grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Å ių klausimų iÅ¡sprendimas tenka bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

44. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Vaclovas Paulikas RÅ«ta Petkuvienė Inga Staknienė