2016-02-24 Nr. AB-4316-3-61-3-04836-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-25-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04836-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015 pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas, NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 48SD-(14.48.104)-7356, kuriuo atsisakyta pateikti archyvinėje byloje Nr. 50295 saugomus dokumentus, ir įpareigoti atsakovą pateikti archyvinę bylą Nr. 50295, taip pat kitus dokumentus, kuriais vadovaujantis buvo įregistruoti žemės sklypai ir kadastriniai duomenys dėl žemės sklypų: 1) registro Nr. (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija (duomenys neskelbtini); 2) registro Nr. (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas A. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skunde keliamus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti jam ir kitus dokumentus, kurių pagrindu jo vardu buvo įregistruoti žemės sklypai, esantys sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ bei sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, negali būti teisme nagrinėjamos bylos dalyku, nes tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pareiškęs atsakovui, t. y. nustatyta tvarka nebuvo inicijavęs viešojo administravimo procedūros dėl šios informacijos jam suteikimo. Atitinkamai nesant šiuo klausimu atsakovo sprendimo, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovo veiksmai šiuo klausimu būtų teisėti ir pagrįsti, o tuo pačiu įpareigoti jį atitinkamai veikti.

Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal šio įstatymo nuostatas, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo asmenims pateikti tą informaciją, kuria jos disponuoja, ir priešingai, informacijos, kurios jos neturi, neprivalo ir teikti (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 2 d.; 2 str.; 3 str.; 16 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad tarp tų pačių šalių buvo kilęs ginčas civilinėje byloje Nr. 2-1072-860/2012. Toje byloje Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 7 d. priimtame sprendime konstatavo šias aplinkybes: tai, kad Nekilnojamojo turo registro duomenys apie tai, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (bylos Nr. 50295), yra akivaizdžiai klaidingi; tai, kad šis žemės sklypas negalėjo būti nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu, nes jis (žemės sklypas) teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas naudotis pareiškėjui bei nebuvo jo įsigytas nuosavybėn. Aplinkybės, kurios yra nustatytos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu, yra privalomos teismui, nagrinėjančiam dabartinę bylą, bei nebegali būti šalių kvestionuojamos.

Iš pareiškėją atstovavusio advokato M. S. 2013 m. rugsėjo 10 d. prašymo atsakovui nustatyta, kad reikalavimas pateikti bylos Nr. 50295 dokumentų kopijas arba leisti susipažinti su šios bylos dokumentais yra grindžiamas tuo, jog apie tokios bylos egzistavimą yra nurodyta Vilniaus r. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotoje pažymoje. Iš šios pažymos nustatyta, kad tai yra išrašas iš tuo metu veikusio Nekilnojamojo turto registro duomenų banko, kurie vėliau buvo perkelti į šiuo metu veikiantį Nekilnojamojo turto registrą bei kurie – duomenys apie žemės sklypo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, priklausymą pareiškėjui – buvo panaikinti minėtu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu. Padaryta išvada, kad ir Vilniaus r. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotos pažymos duomenys apie žemės sklypo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, priklausymą pareiškėjui, taip pat apie bylos Nr. 50295 buvimą, yra klaidingi bei neatitinkantys tikrovės. Teismas sprendė, kad įrodymų vertinimo prasme aptartos aplinkybės patvirtina atsakovo teiginius, kad jis neturi bylos Nr. 50295 bei nedisponuoja joje esančia informacija. Šiuo atveju pažymėta, kad pareiškėjas savo priešingo pobūdžio teiginiams pagrįsti kitų įrodymų, be minėtos Vilniaus r. valdybos žemėtvarkos tarnybos 1994 m. sausio 4 d. išduotos pažymos, nepateikia. Padaryta išvada, kad teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neįrodė savo teiginių pagrįstumo bei teisingai atmetė jo skundą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas į šią bylą yra pateikęs jo turimus archyvinius duomenis apie kitą žemės sklypą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ir priklausantį pareiškėjui, kas patvirtina atsakovo teiginius, jog jis nevengia pateikti turimų duomenų pareiškėjui apie jo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus.

Netenkinti pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti prašymai prijungti papildomus įrodymus, nutraukti bylą ir pan. Iš teikiamų į bylą įrodymų nustatyta, kad jais yra dubliuojami byloje jau esantys įrodymai. Prašymas nutraukti bylą yra nekonkretus, nes iš jo neaišku, ko siekia pareiškėjas. Šiame prašyme nėra nurodyti duomenys, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnio ir 102 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. šiame prašyme nėra aiškiai išreikšta pareiškėjo valia atsisakyti pradinio skundo bei tolesnio teisminio nagrinėjimo. Be to, pareiškėjas po 2014 m. birželio 16 d. teismui pateikto minėto prašymo nutraukti bylą, teismui teikė (2015 m. kovo ir balandžio mėn.) ir kitus prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pan.

II. Pareiškėjas 2016 m. sausio 20 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015, atsižvelgiant į jo pateiktą skundą. Pareiškėjas nurodo, kad turi žemės sklypo Nr. 12 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5886 ir planą, taip pat žemės sklypo registraciją patvirtinančius duomenis. Teigia, kad sklypas Nr. 32 yra už sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ribų, miške, valstybinėje žemėje. Prašo teismo pripažinti, kad jis yra sodo sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas. Išdėsto faktines aplinkybes ir prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-368-438/2015, kurioje siekiama atnaujinti procesą, buvo užbaigta 2015 m. balandžio 21 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2016 m. sausio 20 d., t. y. žymiai praleidus įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Pareiškėjas prašymo atnaujinti terminą nepateikė, jokių kitų argumentų šiuo aspektu nenurodė.

Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ir jo netenkino. Minėtoje nutartyje išdėstyta, kokius reikalavimus turi atitikti prašymas dėl proceso atnaujinimo (ABTĮ 157 str. 1–2 d.), nurodyti prašymo atnaujinti procesą pagrindai (ABTĮ 153 str. 2 d.), pažymėta, jog iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog ABTĮ 157 straipsnis įtvirtina pačius bendriausius reikalavimus prašymo atnaujinti procesą turiniui, todėl gali būti atvejų, kai tokiame prašyme reikės nurodyti ir daugiau privalomų aplinkybių. Pavyzdžiui, kai terminas minėtam prašymui pateikti paduodamas jau praleidus terminą, tokiu atveju pareiškėjas pagal bendrąsias ABTĮ nuostatas turėtų pateikti prašymą jam atnaujinti kartu su praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-228/2009).

Šiuo atveju pareiškėjo paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas nė vienu iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui nėra aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą. Kita vertus, pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė. Be to, iš esmės analogiškas prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje 2015 m. gruodžio 8 d. jau buvo pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi buvo netenkintas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr., pvz., 2001 m. sausio 23 d. sprendimą byloje B. prieš Rumuniją, par. 61). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (žr., pvz., 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje R. prieš Rusiją, par. 51–58).

Pareiškėjas 2016 m. vasario 17 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos žemės mokesčio deklaraciją ir kvitus, tačiau teisėjų kolegija atsisako juos priimti ir nevertina naujai pareiškėjo pateiktų duomenų bei nelaiko jų bylos medžiaga, kadangi pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl jis pateikia šiuos dokumentus, kokias aplinkybes šie dokumentai patvirtina ar paneigia, ar jais yra grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, ar tai yra naujai paaiškėjusias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai ir pan.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo A. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, procesą administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015 pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan