70b76129-e7b3-4d59-b497-e5686ef8f883 · Kauno apygardos teismas

Administracinė byla Nr. ATP-780-327/2013Proceso Nr. 4-69-3-02015-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.3.; 48.8.; 52.5. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras PreikÅ¡as raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo L. A. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nu­ta­ri­mo L. A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu L.

A. K. pri­pa­Å¾in­tas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., ir nubaustas 400 Lt bauda už tai, kad 2013 m. vasario 25 d., apie 01.10 val., į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, praneÅ¡damas, kad namuose jo žmonai O. K. yra psichinis priepuolis, tačiau atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir po­li­ci­jos pareigÅ«nams buvo nustatyta, kad L.

A. K. žmona yra sveika ir elgiasi adekvačiai, todėl jai medicininė pagalba nereikalinga.L. A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o 2013-05-24 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ administracinėje byloje panaikinti. Nurodo, kad specialiÄ jÄ tarnybÄ iÅ¡sikvietė, manydamas, jog bÅ«tina tos tarnybos pagalba, todėl jo veika neatitinka ATPK 186 str. dispozicijoje numatytos veikos bÅ«tinųjų požymių. Pažymi, kad žmona, liudydama pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog jÄ iÅ¡ti­ko isterija, ji pradėjo verkti, jai drebėjo rankos, balsas.

Mano, kad esant tokiai situacijai, jis galėjo pa­grįstai nerimauti dėl žmonos savijautos ir psichinės bÅ«klės, todėl ir iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos medicinos darbuotojus, kad jie įvertintų žmonos bÅ«klę ir esant bÅ«tinoms sÄ lygoms pas­kir­tų gydymÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nebuvo gautas. L. A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pa­grindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Kons­ti­tu­cijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡­ku­mai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nau­dai (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2791/2009). Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡­ta­ra­vimai dėl jo kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrÄ sias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiÅ¡kai įvertinti visus by­loje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas admi­nis­tra­ci­nis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nu­tarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡­min­gos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nus­ta­tyta, kad iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ , organo (pareigÅ«no) priimtame nutar­i­me turi bÅ«ti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.Ä®vertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutarimas L.

A. K. pripažinti padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 186 str., yra nepagrįstas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objek­ty­vių ir abejonių nekeliančių įrodymų, galinčių neginčytinai patvirtinti L. A. K. kaltę padarius šį pažeidimÄ .Nėra ginčo dėl nustatyto fakto, kad L. A. K. 2013 m. vasario 25 d., apie 01.10 val., į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, pra­neÅ¡damas, kad namuose jo žmonai O.

K. yra psichinis priepuolis. Atvykus greitosios me­dicinos pagalbos darbuotojams ir policijos pareigÅ«nams buvo nustatyta, kad L. A. K. žmo­na yra sveika ir elgiasi adekvačiai, kad jai medicininė pagalba nereikalinga.Atsakomybę pagal ATPK 186 str. užtraukia žinomai melagingas Å¡iuo atveju greitosios medicinos pagalbos iÅ¡kvietimas. Melagingas iÅ¡kvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms iÅ¡spręsti bÅ«tina tokių tarnybų pagalba, o dispozicijoje įtvirtintas terminas “žinomai melagingas” atskleidžia bÅ«tinÄ jį Å¡io pažeidimo subjektyviosios pusės požymį, t. y. tokia veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad L.

A. K. suvokė, kad specialiųjų tarnybų pagalba buvo nereikalinga, tačiau jÄ iÅ¡kvietė. Tačiau bylos medžiaga to nepatvirtina. Savo pirmi­nia­me paaiÅ¡kinime L. A. K. nurodė, jog greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ iÅ¡kvietė, nes jo žmonai buvo ner­vinis stresas (b. l. 3). Teisme jis nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes pridurdamas, kad manė, jog žmo­nai buvo ir pogimdyvinė depresija (b. l. 13). Tokius administracinėn atsakomybėn patraukto as­mens teiginius iÅ¡ esmės patvirtino ir jo žmona, nurodžiusi, kad buvo pradėjusi verkti, puolusi į is­te­ri­jÄ , drebėjo balsas ir rankos, todėl vyras pagalvojo, kad reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ (b. l. 22).

Iš Greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto pokalbio garso įrašo (b. l.

27) matyti, kad pagalbÄ kvie­Äiančio asmens balsas yra natÅ«raliai susijaudinęs, nekantrus. L. A. K. nėra medikas, todėl neprivalo žinoti nervinių ligų simptomų. Darytina iÅ¡vada, kad L. A. K. pagrįstai galėjo many­ti, jog jo žmonÄ iÅ¡tiko nervinis priepuolis. SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, yra pakankamai pa­grindo spręsti, jog greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ L. A. K. iÅ¡kvietė reaguodamas į O. K. tuo metu buvusiÄ bÅ«klę, o ta aplinkybė, kad L. A. K. nevisiÅ¡kai tiksliai suvokė žmonos ner­vinę bÅ«klę ir todėl kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama pastarojo spe­cia­lių medicinos žinių neturėjimu.

Å iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie L. A. K. tie­sio­ginę tyčiÄ pa­da­ryti jam inkriminuotÄ pažeidimÄ .Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abe­jo­nės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus aukÅ¡tesnysis teismas, daro iÅ¡vadÄ , kad jų nepa­kanka konstatuoti, jog L.

A. K. padarė ATPK 186 str. numatytÄ pažeidimÄ , todėl skundžiamu teismo nutarimu jis buvo nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo byla turi bÅ«ti nu­traukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 2 p., n u t a r i a: Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimÄ ir L. A. K. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas             Viktoras Preikšas