70b740d0-7594-421f-aefb-e3cec952190d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. A2-1121-254/2013; procesinio dokumento kategorijos: 122.4; 124.2.2.  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų (atsakovių) Ž. A. ir O. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties pagal pareiÅ¡kėjų (atsakovių) Ž.

A. ir O. Ž. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 pagal ieÅ¡kovo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Ž. A., O. Ž. dėl administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys A. T. ir A. Ž.. Teisėja n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiais Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymus bei sandorius dėl žemės, į kuriÄ pareiÅ¡kėjai O.

Ž. atkurtos nuosavybės teisės, kadangi Å¡iais aktais bei sandoriais buvo pažeistos trečiojo asmens A. T. teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ natÅ«ra. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu (V t. b. l. 110-116) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai; panaikino iÅ¡ dalies 2001 m. spalio 31 d. Alytaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. 33-15256 dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. S. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu plotu 4 ha žemės sklypÄ Alytaus r. (duomenys neskelbtini) k., dalyje dėl 2,42 ha žemės ploto grÄ Å¾inimo natÅ«ra; panaikino 2010 m. lapkričio 24 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. Ž2-459-(1.1) „Dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo“, kuriuo pakeisti žemės sklypo Nr. 306 (kadastrinis Nr. 3328/0003:219, plotas 3,8423 ha), esančio Alytaus r. Alytaus sen. (duomenys neskelbtini) k.; pripažino 2005 m. rugsėjo 21 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkto, kuriuo V. S., mirusio 1997 m. gegužės 13 d. sutuoktinė M. S. paveldėjo 4,00 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k.

Alytaus r. savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2,42 ha Å¡io žemės sklypo paveldėjimo, negaliojančiu; pripažino iÅ¡ dalies 2006 m. lapkričio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. 12743, sudarytos tarp M. S. ir O. Ž., 1.2 punkto, kuriuo M. S. O. Ž. padovanojo 4 ha dydžio žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k. Alytaus r. savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 2,42 ha žemės ploto padovanojimo, negaliojančia; pripažino 2007 m. gruodžio 21 d.

žemės sklypo dovanojimo sutartį Nr. 10267, kuria O. Ž. Ž. A. (iki santuokos – Žilionytė) padovanojo ½ dalį 3,8423 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl ½ 2,42 ha žemės ploto padovanojimo, negaliojančia; taikė restitucijÄ ir Å¡alis grÄ Å¾ino į pirmykÅ¡tę padėtį, įpareigojant O. Ž. ir Ž. A. grÄ Å¾inti perduotÄ 2,42 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k. Alytaus r. savivaldybėje į valstybės žemės fondÄ .

Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovų Ž. A., O. Ž. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos bei trečiojo asmens A. T. apeliacinius skundus, 2012 m. sausio 9 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimÄ , priėmė naujÄ sprendimÄ ir prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atmetė (VI t. b. l. 44-55). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal trečiojo asmens A. T. kasacinį skundÄ , 2012 m. spalio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 9 d. sprendimÄ panaikino ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimÄ (VI t. b. l. 121-131).

PareiÅ¡kėjos (atsakovės) Ž. A. ir O. Ž. 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu ir prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 bei pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimÄ â€“ netaikyti restitucijos arba konstatuoti, kad atsakovių ginčo žemė yra įsiterpusi į V. M. žemę ne 2,42 ha, o – 1,8277 ha (VII t. b. l. 1-8). Nurodė, kad sugretinus civilinės bylos duomenis ir 2012 m. gruodžio 21 d. iÅ¡ Lietuvos centrinio ypatingojo archyvo gautus duomenis, ir juos 2013 m. sausio 9 d. atestuotam matininkui (UAB „Pasoda“) kartografavus paaiÅ¡kėjo, jog teismo konstatuotas 2,42 ha atsakovių žemės patekimas į V.

M. valdytÄ Å¾emę yra neteisingas. Pagal matininkų atliktÄ duomenų sugretinimÄ , į V. M. valdytÄ nuosavybę patenka ne 2,42 ha, o 1,8277 ha atsakovių žemės sklypo. Tai yra esminės aplinkybės, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovėms nebuvo žinomos ir negalėjo bÅ«ti žinomos, kadangi jos neturėjo archyvo duomenų ir nebuvo atliktas sklypų sugretinimas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovių po 12 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

PareiÅ¡kėjos nurodė, kad aplinkybė, jog nuosavybės teise priklausantis namas nepatenka į V. M. buvusiÄ Å¾emės valdÄ , joms tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, tačiau teismas konstatavo, kad tai paneigia byloje esantys duomenys, kuomet pareiÅ¡kėjų 2012 m. gruodžio 21 d. iÅ¡ archyvo gautoje pažymoje nėra jokių naujų duomenų. Byloje esanti Centrinio archyvo pažyma patvirtina tokius pačius duomenis, kad V. M. nuosavybės teise turėjo 2 žemės sklypus gretimuose (duomenys neskelbtini) ir Kabinių kaimuose.

IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolo matyti, kad teismui pareiÅ¡kėjų atstovė Z. Malova teikė archyvo pažymÄ apie V. M. valdytÄ Å¾emę, tačiau teismas jÄ atsisakė priimti, nes nuosavybės teisių atkÅ«rimas į V. M. turėtÄ Å¾emę nebuvo ginčijamas. Atsižvelgęs į nurodytÄ , teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos ne tik neįrodė, jog dokumentų, kuriuos pateikė praÅ¡ydamos atnaujinti procesÄ , negalėjo gauti iÅ¡ archyvo nagrinėjant bylÄ , tačiau prieÅ¡ingai, bylos duomenimis įrodyta, kad duomenys apie V.

M. valdytÄ Å¾emę tiek (duomenys neskelbtini), tiek Kabinių k. buvo žinomi ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat sprendė, kad pareiÅ¡kėjų nurodytos aplinkybės – archyvinių dokumentų ir tarybinių laikų kartografinė medžiaga dėl gretimų (duomenys neskelbtini) ir Kabinių kaimų ribų, kurių pagrindu paruoÅ¡ta sugretintų duomenų žemės sklypų iÅ¡dėstymo riba, – esminės reikÅ¡mės bylai neturi, nes netgi jei jos ir bÅ«tų žinomos nagrinėjant bylÄ , kitoks sprendimas nebÅ«tų priimtas.

Administraciniai aktai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, buvo panaikinti, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso teisėtumo klausimus, o taip pat teismui iÅ¡nagrinėjus klausimÄ ar buvo užtikrinta trečiajam asmeniui teisė pasirinkti buvusio savininko žemės sklypo ribose konkretų žemės plotÄ , į kurį jis pageidauja atkurti nuosavybės teises natÅ«ra. Tokiu bÅ«du dėl naujų duomenų – schemos – pateikimo, nebÅ«tų pagrindo panaikinti jau priimto teismo sprendimo ir prokuroro reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip.

Teismas nurodė, kad 2,42 ha žemės sklypÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjų iÅ¡reikalavus valstybės nuosavybėn, joms žemę įgijus neatlygintinai, nuosavybės teisių atkÅ«rimas trečiajam asmeniui, atkuriant nuosavybės teises į žemę natÅ«ra, spręstinas administracine tvarka. PareiÅ¡kėjų kreipimÄ si dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje byloje teismas traktavo kaip siekimÄ papildomo proceso ginče, kuris jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tikintis kitokio teismo sprendimo.

Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad valstybei sugrÄ Å¾intame žemės sklype liko pareiÅ¡kėjoms nuosavybės teise priklausantys statiniai, žemės sklype buvo suprojektuota kaimo turizmo sodyba, o iÅ¡ pateiktos schemos, kurios pagrindu praÅ¡oma atnaujinti procesÄ , matyti, kad siekiama iÅ¡saugoti priėjimÄ prie ežero. IÅ¡ bylos medžiagos nustatė, kad namų valdos suprojektavimo pareiÅ¡kėjoms klausimas valstybei grÄ Å¾intame žemės sklype jau sprendžiamas. Ä®vertinęs nurodytÄ , teismas procesÄ pareiÅ¡kėjų nurodytu pagrindu atsisakė atnaujinti.

Dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo termino teismas nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu paruoÅ¡ta schema, o konkrečiai pirminiai duomenys iÅ¡ archyvo apie V. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, buvo gauti dar 2011 m. pareiÅ¡kėjų atstovės advokatės Zitos Malovos, todėl terminas turėtų bÅ«ti pripažintas praleistu. Kadangi pateikti dokumentai neturi jokios įtakos atnaujinant procesÄ , praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ pateikimo termino teismas nesvarstė. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai Atsakovės Ž.

A. ir O. Ž. atskiruoju skundu praÅ¡o nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti 2013 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nėra naujos ir buvo žinomos jau bylos nagrinėjimo metu. Naujos esminės faktinės bylos aplinkybės yra bÅ«tent duomenys apie sklypo ribÄ , jos vietÄ , kuri paaiÅ¡kėjo iÅ¡ specialisto atlikto planų ir archyvo duomenų sugretinimo, o ne apie tai, kad V. M. valdė nuosavybę dviejuose – (duomenys neskelbtini) ir Kabinių – kaimuose. Tik 2013 m. sausio 9 d. specialistui atlikus sugretinimÄ byloje esančių duomenų su 2012 m. lapkričio 26 d.

VĮ Valstybės žemės fondo pateiktomis Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) ir Kabinių kaimų kartografavimo ribomis, žemės teritorijos planais ir eksplikacijomis bei remiantis minėta 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, buvo nustatyta aplinkybė, kad civilinėje byloje nurodytos V. M. valdytos nuosavybės ribos, pažymėtos žemėtvarkos tarnybos parengtuose dokumentuose, kuriais rėmėsi teismas spręsdamas dėl restitucijos masto, neatitinka tikrovės ir V.

M. valdyta nuosavybė į atsakovėms priklausantį žemės sklypÄ Ä¯siterpusi ne 2,42 ha. o ženkliai mažiau – 1,8277 ha. Taigi, naujų faktinių aplinkybių esmė yra ne pats V. M. valdytos žemės administracinis priskyrimas vienam ar kitam kaimui, o kartografavimo (sugretinimo) bÅ«du nustatytos tiksliosios iki nacionalizacijos buvusio savininko sklypo ribos ir jų sugretinimas su atsakovėms Å¡iuo metu priklausančio žemės sklypo ribomis. Tokį sugretinimÄ gali atlikti tik specialistas, atestuotas matininkas;

2. Naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių bylos aplinkybių negalima sutapatinti su dokumentais, kurie tokias aplinkybes pagrindžia. Faktinės aplinkybės yra objektyvios tikrovės reiÅ¡kiniai, o duomenys apie juos gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ įvairių Å¡altinių. Å iuo atveju įrodinėjama naujai paaiÅ¡kėjusi faktinė aplinkybė yra tai, kad tiksliai, remiantis archyviniais duomenimis ir Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) ir Kabinių kaimų kartografavimo ribomis, žemės teritorijos planais ir eksplikacijomis, sugretinimo bÅ«du nustatyta iki nacionalizacijos buvusio savininko sklypo riba yra konkrečioje vietoje, ir tai lemia, kad buvusio savininko sklypas į mÅ«sų sklypÄ yra įsiterpęs mažiau, nei nustatė teismas priimdamas sprendimÄ taikyti restitucijÄ . Taigi, aplinkybė yra duomenys apie tiksliÄ sklypo ribÄ , Å¡ie duomenys egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo žinomi nei bylÄ nagrinėjančiam teismui, nei pareiÅ¡kėjoms;

3. Spręsdamas, ar pareiÅ¡kėjos (atsakovės) galėjo 2011 m. pabaigoje gavusios archyvo pažymÄ apie V. M. valdytÄ Å¾emę, suprasti, kad byloje esantis žemėtvarkos tarnybos paruoÅ¡tas projektas yra klaidingas ir netikslus, teismas turėjo vadovautis apdairaus asmens principu. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos nėra žemėtvarkos specialistės, neturi specialiųjų matininko žinių, byloje buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos informacija apie sklypų ribas ir persidengimÄ , todėl net ir gavus archyvo duomenis neturėjo galimybės ir iÅ¡ jų nebuvo galima reikalauti suprasti, kad byloje remiamasi klaidingai nustatyta žemės sklypo riba ir todėl reikalaujama grÄ Å¾inti į valstybinės žemės fondÄ daugiau, nei priklauso.

Be to, 2011 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu priimtas procesinis sprendimas atmesti pareiÅ¡kėjų atstovės Z. Malovos praÅ¡ymÄ prijungti archyvo duomenis motyvuojant, kad Å¡ie duomenys nėra susiję su byla ir bylos nagrinėjimui nereikÅ¡mingi, papildomai patvirtina, kad net ir teismas neįžvelgė Å¡ių duomenų reikÅ¡mės ir neįtarė, jog Nacionalinės žemės tarnybos pateikti planai yra klaidingi;

4. Teismas nei nagrinėjant bylÄ , nei sprendžiant dėl proceso atnaujinimo neatsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjos (atsakovės) yra sÄ Å¾iningos įgijėjos, dėl ko padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ , kadangi neatsižvelgdamas į iÅ¡imtines Å¡ios bylos aplinkybes, pritaikė pilnÄ restitucijÄ ir įpareigojo grÄ Å¾inti sÄ Å¾iningų asmenų nuosavybę – nekilnojamÄ jį turtÄ . Klaidas atkuriant nuosavybės teisę trečiajam asmeniui A. T., jei tokių iÅ¡ties buvo, padarė ne pareiÅ¡kėjos (atsakovės), o žemėtvarkos tarnybos specialistai, todėl jos nežinojo ir negalėjo žinoti apie kitų asmenų teises į joms siÅ«lomÄ Å¾emės sklypÄ .

Iki ieÅ¡kinio pateikimo pareiÅ¡kėjų vardu žemės sklypas vieÅ¡ame registre buvo registruotas net 9 metus, 2007 metais buvo pradėtas sklypo tvarkymas ir statinių statyba, darbus matė ir apie juos žinojo tiek kaimynai, tiek ir trečiasis asmuo A. T.. Reikalaujama grÄ Å¾inti žemės sklypo dalis sudaro beveik 2/3 dalis pareiÅ¡kėjoms priklausančio žemės sklypo, todėl atsižvelgiant į žemės sklypo formÄ , įvykdžius restitucijÄ pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimÄ , sklypas taptų labai siauras ir iÅ¡tęstas, be to, tik ¼ dalis namo lieka ieÅ¡kovėms, o ¾ dalys namo, sodas, įrengtas daržas, kÅ«dra, iÅ¡ maždaug 1 000 eglučių suformuota natÅ«rali gyvatvorė lieka grÄ Å¾inamame sklype, kuriame pareiÅ¡kėjos įregistravo du Å«kininko Å«kius, investavo dideles asmenines ir skolintas lėšas, gautas įkeitus pareiÅ¡kėjoms nuosavybės teise priklausantį kitÄ turtÄ .

Dėl tokių aplinkybių teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, privalėjo įvertinti, kad teisinio stabilumo principas reikalauja ginti ne tik trečiajį asmenį, tačiau ir pareiÅ¡kėjas. Taip pat pažymi, kad nei prokuroras, nei teismai, nei Nacionalinė žemės tarnyba neįvykdė pareigos aiÅ¡kintis, kur tiksliai eina iki nacionalizacijos V. M. (duomenys neskelbtini) kaime valdyto žemės sklypo riba, atsakovė Nacionalinė žemėtvarkos tarnyba, kurios specialistai galimai padarė klaidÄ , turėdama specialistus ir informacijÄ neatliko sugretinimo, o pateikė į civilinę bylÄ tikrovės neatitinkančius duomenis apie V.

M. valdos ribÄ . Dėl Å¡ių priežasčių turi bÅ«ti atsisakyta taikyti restitucijÄ , o jeigu ji taikoma – iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų negali bÅ«ti paimta daugiau, negu bÅ«tina pažeistiems trečiojo asmens A. T. interesams apginti, kuomet naujai paaiÅ¡kėję faktiniai duomenys įrodo, kad teismo sprendimu nustatytas iÅ¡reikalaujamos žemės sklypo dalies dydis yra ženkliai per didelis;

5. Neteisėtas ir nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi jos siekia sau palankaus teismo sprendimo. Kiekvienas bylos baigtimi suinteresuotas byloje dalyvaujantis asmuo siekia jam palankaus teismo sprendimo ir tuo tikslu naudojasi jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. PareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas vos per dvi savaites po to, kai buvo gauta 2013 m. sausio 9 d. UAB „Pasoda“ atestuoto matininko atlikus duomenų sugretinimÄ parengta iÅ¡vada. Å ios aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjos (atsakovės) yra sÄ Å¾iningos ir nepiktnaudžiaujame procesu, tačiau prieÅ¡ingai, stengėsi kiek įmanoma greičiau pateikti pareiÅ¡kimÄ , kad bÅ«tų atkurtas teisingumas;

6. Terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas, kadangi sugretinimas, kurio metu paaiÅ¡kėjo aukščiau nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ atnaujinti procesÄ jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, buvo atliktas 2013 m. sausio 9 d. Be to, nepraėjo trys mėnesiai nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties paskelbimo. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad apeliantės naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe nurodo 2012 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktÄ pažymÄ Nr. R4-1859 ir prie jo pridėtus archyve saugomų dokumentų nuoraÅ¡us. Tačiau analogiÅ¡ki dokumentai jau buvo pateikti advokatei Z. Malovai, atstovavusiai apeliantes civilinėje byloje Nr. 2-408-179/2011 visų instancijų teismuose, todėl jau 2011 m. gruodžio 5 d. apeliantėms buvo žinomi archyvo duomenys, pagal kuriuos esant bÅ«tinybei buvo galima atlikti sklypų sugretinimus. Atsižvelgiant į tai, pagrindo atnaujinti procesÄ nėra. Trečiasis asmuo A.

T. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu joje buvo visi esminiai archyvų duomenys apie V. M. turėtÄ Å¾emę ir bet kurioje iÅ¡ trijų instancijų teisme galėjo bÅ«ti pateikta tokia iÅ¡vada, kokia yra pateikiama siekiant atnaujinti procesÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu, kai atsakovėms žemė iÅ¡ Lazdijų rajono buvo perkelta į trečiojo asmens senelio žemės vietÄ , buvo leidžiamas žemės ribų nukrypimas iki 40 procentų.

Nurodo, kad į senelio turėtÄ Å¾emę pirmenybę turėjo trečiasis asmuo A. T., tuo tarpu pasirinkimo teisė buvo suteikta apeliantėms. Apeliančių žemės sklypas buvo suformuotas dar tada, kai nebuvo iÅ¡vados iÅ¡ ankstesnės vietos apie jų teisę į žemę. PareiÅ¡kimas dėl teisės į žemę perkėlimo paraÅ¡ytas asmens, neturinčio teisės paveldėti po pretendento į atkÅ«rimÄ V. S. mirties. STT Kauno valdybos specialistė konstatavo, kad atsakovėms nuosavybės teisės buvo atkurtos piktnaudžiaujant tarnyba ir aplaidžiai atliekant pareigas, todėl Å¡iuo atveju yra aktualus kasacinės instancijos teismo teiginys, kad apeliantės Å¡ioje byloje negali ginti savo interesų sÄ Å¾iningo įgijėjo instituto normomis.

Be to, UAB „Pasoda“ 2013 m. sausio 9 d. parengta vietovės schema yra akivaizdžiai niekinis dokumentas, kadangi joje nėra nuorodų, kokiais dokumentais ji buvo grindžiama. Nei vienas iÅ¡ archyvo gautas ir apeliančių pateiktas tarpukario dokumentas A. T. senelio schemoje nubraižytų žemės sklypo ribų nepatvirtina. Sovietinių laikų dokumentai nėra autentiÅ¡ki dokumentai, patvirtinantys iki žemės nacionalizavimo buvusiÄ padėtį. Pažymi, kad V. M. žemės sklypo riba prasidėjo nuo kelių Alytus – Ūdrija, todėl buvo ne toje vietoje kaip nurodyta 2013 m. sausio 9 d. schemoje ir kuri bÅ«tų naudinga apeliantėms, tačiau toje, kuri nurodyta žemėtvarkos specialistams vykdant žemės reformÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantės (pareiÅ¡kėjos) praÅ¡o atnaujinti procesÄ Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje 2–408–179/2011, praÅ¡ymÄ grįsdamos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos apeliantėms bylos nagrinėjimo metu. Apeliantės naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kurios pagrindžia, jog byloje buvo priimtas neteisingas sprendimas ir pripažinta, kad 2,42 ha sklypo dalimi apeliantėms suteiktas žemės sklypas patenka į V.

M. valdytÄ iki nacionalizacijos žemės teritorijÄ , nurodo 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktÄ pažymÄ Nr. R4-1859 (t. 7, b. l.

11) ir prie jos pridėtus archyve saugomų dokumentų nuoraÅ¡us (t. 7, b. l. 12–24) bei iÅ¡ VÄ® Valstybės žemės fondo 2012 m. gruodžio 21 d. gautus Alytaus rajono, (duomenys neskelbtini) ir Kabinių kaimų kartografavimo ribos, žemės teritorijos planus ir eksplikacijÄ (t. 7, b. l. 25–30, 35). Sugretinus visus paminėtus dokumentus ir juos atestuotai matininkei UAB „Pasoda“ 2013 m. sausio 9 d. kartografavus (t. 7, b. l. 9), apeliantėms paaiÅ¡kėjo, kad ne 2,42 ha, o 1,8277 ha patenka į V.

M. valdytÄ Å¾emę. Byloje nustatyta, kad apeliančių (V. S. teisių perėmėjų) ir trečiojo asmens A. T. ginčo objektas – apeliantėms priklausantis žemės sklypas Nr. 306, esantis tarp ežero ir A. T. žemės sklypo Nr. 311-2. Apeliančių žemės sklypo dalis, t. y. 2,42 ha, patenka į buvusio savininko V. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emėvaldÄ , Å¡ioje sklypo dalyje yra apeliantei O. Ž. priklausantys statiniai. Trečiasis asmuo A. T. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 4,86 ha (iÅ¡ 30,00 ha) V.

M. turėtos žemės Alytaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. V. S. nuosavybės teisė atkurta natÅ«ra ir sklypas paženklintas 2011 m. gegužės 15 d. buvusio savininko V. M. turėtoje žemėje. V. S. negalėjo bÅ«ti neatlygintinai perduotas žemės sklypas ir atkurta nuosavybės teisė į 4,00 ha (kurioje buvo 2,42 ha), iki kol A. T. nepasirinko žemės V. M. turėtoje žemėje. V. S. mirė 1997 m. gegužės 13 d., jo teises perėmė paveldėtoja sutuoktinė M. S.. M. S. padovanojo žemės sklypÄ apeliantei O.

Ž., o pastaroji – dukrai apeliantei Ž. A. ½ 3,8423 ha, kurioje buvo ½ V. M. žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės turėjo bÅ«ti atkurtos A. T.. Kasaciniam teismui sutikus su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog ginčijama 2,42 ha žemės sklypo dalis perduota V. S. pažeidžiant imperatyviÄ sias teisės normas, panaikinti tiek apskrities virÅ¡ininko 2001 m. spalio 31 d. sprendimo dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. S. į 2,42 ha žemės dalį, tiek vėliau dėl Å¡ios sklypo dalies priimti aktai bei sudaryti sandoriai bei taikyta vienaÅ¡alė restitucija.

Taikius restitucijÄ , iÅ¡ apeliančių sklypo (unikalus Nr. 3328–0003–0219) 2,42 ha, pažymėtų Nacionalinės žemės tarnybos plane, grÄ Å¾inta valstybei. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Å iuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ StatÅ«na“ v.

UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantės prie praÅ¡ymo pridėjo 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktÄ pažymÄ Nr. R4-1859 (t. 7, b. l.

11) ir prie jos pridėtus archyve saugomų dokumentų nuorašus (t. 7, b. l. 12–24), tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, analogiški dokumentai, kartu su 2011 m. gruodžio 5 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštu Nr. R4–1993 (t. 7, b. l. 47–48, 49–60), jau buvo pateikti advokatei Zitai Malovai, atstovavusiai apeliantes civilinėje byloje 2–408–179/2011 visų instancijų teismuose (t. 6, b. l. 36–37, t. 7, b. l. 47–48). Apeliantėms šie archyvo duomenys turėjo būti žinomi, pagal kuriuos esant būtinybei galima buvo savalaikiai atlikti sklypų sugretinimus.

Todėl jie nelaikytini naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis, kurios apeliantėms nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kita vertus, civilinėje byloje yra pateiktas Lietuvos centrinio valstybės archyvo iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Alytaus apskrities hipotekos skyriaus knygos Nr. 286 (t. 1, b. l. 145, 146) apie V. M. turėto žemės sklypo plotÄ , jog jį sudarė dvi dalys, jo gretimybes. Apeliančių pateikti valstybės archyvo dokumentai savo turiniu atitinka jau esančiai byloje valstybės archyvo pažymos esmei.

Todėl apeliantėms ne tik, kad archyvo duomenys turėjo bÅ«ti žinomi, bet juose net nėra esminę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, kurias žinant bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Apeliantės į bylÄ pateikė ne naujai surastÄ , o jų užsakymu matininkės UAB „Pasoda“ 2013 m. sausio 9 d. byloje buvusių archyvinių dokumentų pagrindu parengtÄ dokumentÄ , kuriuo siekia įrodyti, kad vis tik ne 2,42 ha, o 1,8277 ha patenka į V. M. valdytÄ Å¾emę, ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti jų nuosavybės teisių panaikinimo į dalį 2,42 ha teritorijos.

Tokie apeliančių veiksmai, kuomet siekiama iÅ¡ byloje esančių ir teismo įvertintų dokumentų, sukurti naujus, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jų veiksmai yra tik siekis dar kartÄ pasibylinėti ir iÅ¡vengti neigiamų pasekmių jų atžvilgiu, nepaisant civilinėje byloje 2–408–179/2011 įrodyto trečiojo asmens A. T. teisių pažeidimo. Apeliantės atnaujinimo institutÄ siekia naudoti tam, kad susidaryti sÄ lygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmÄ kartÄ , ir taip tikėtis kitokio teismo sprendimo.

Be to, apeliantės nurodo, kad taikant restitucijÄ nebuvo atsižvelgta į jų, sÄ Å¾iningų savininkių, interesų apsaugÄ , neatsižvelgta į pastatÄ , esantį ginčo teritorijoje, o tokiu atveju teismų praktika leidžia pasinaudoti proceso atnaujinimo stadija. CPK 366 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu apeliantės galėtų remtis, jeigu sprendimas nebÅ«tų peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Be to, nėra jokio pagrindo konstatuoti padarytÄ aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ . Å iuo aspektu Kasacinio teismo nutartyje, pasisakant dėl ginčo esmės civilinėje byloje 2–408–179/2011, buvo konstatuota, kad ginčijamÄ 2,42 ha žemės sklypÄ apeliantės įgijo neatlygintinai, tai jos negali ginti savo teisių remdamosi sÄ Å¾iningo įgijėjo instituto normomis, ir žemės sklypas gali bÅ«ti iÅ¡ jų iÅ¡reikalautas valstybės nuosavybėn (CK 4.96 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Dalė Burdulienė