2025-10-15 Nr. AB-16889-3-61-3-04550-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2013-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04550-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 18 d. protokolą Nr. 5-IL(S)-168(S) (toliau – ir Protokolas) ar jo dalį, kiek tai susiję su pareiškėjo A. G. asmeniu / jo atžvilgiu priimtais sprendimais / siūlymais; 2) panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir LKPB) viršininko 2024 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 38-TE-229 „Dėl A. G. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir 2024 m. liepos 19 d. įsakymas); 3) panaikinti Policijos departamento generalinio komisaro 2024 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 5-TE-931 „Dėl sprendimo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“ (toliau – ir 2024 m. liepos 30 d. įsakymas); 4) įpareigoti Policijos departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo pareiškėjui A. G.; 5) įpareigoti LKPB grąžinti pareiškėją A. G. į LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento Komisijos 2024 m. liepos 18 d. Protokolą ar jo dalį, kiek tai susiję su pareiškėjo A. G. asmeniu / jo atžvilgiu priimtais sprendimais / siūlymais, ir priimti kitą skundo dalį.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. liepos 18 d. jam buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (toliau – ir Leidimas). Leidimas galiojo iki 2024 m. liepos 18 d. (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 17 str. 5 d.). Pareiškėjas, turėdamas Leidimą, kaip specialiąją teisę, susijusią su pareiškėjo tiesioginių pareigų atlikimu, iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. ėjo LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Baigiantis Leidimo galiojimo terminui, buvo pradėta pareiškėjo pakartotinio tikrinimo procedūra (VTPĮ 17 str. 6 d.), po kurios pareiškėjas per institucijos, kurioje vykdė tarnybą, vidinę dokumentų valdymo sistemą gavo pranešimą apie būtinybę užpildyti klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas, užpildęs klausimyną, per tą pačią dokumentų valdymo sistemą pateikė (išsiuntė) jį įgaliotam pareigūnui. Pareiškėjas, išsiuntęs užpildytą klausimyną, toliau ėjo pareigas. Pareiškėjas 2024 m. liepos 19 d. buvo iškviestas pas LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos viršininką, kuris jam įteikė 2024 m. liepos 19 d. įsakymą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog, atsižvelgiant į Policijos departamento Komisijos 2024 m. liepos 18 d. Protokolą, pareiškėjas yra nušalinimas nuo einamų pareigų nuo 2024 m. liepos 19 d. iki VTPĮ nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo pabaigos ir iki jam bus suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 2024 m. liepos 31 d. pareiškėjui į elektroninio pašto dėžutę buvo atsiųstas elektroninis laiškas, prie kurio buvo pridėtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2024 m. liepos 30 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, atsižvelgdamas į Policijos departamento Komisijos 2024 m. liepos 18 d. Protokolą, nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

4. Pradėjus pareiškėjo patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, per visą patikrinimo laikotarpį pareiškėjo nebuvo paprašyta pateikti kokius nors papildomus paaiškinimus (raštu ir (arba) žodžiu), pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atliktas tyrimas poligrafu (VTPĮ 18 str. 5 d.). Pareiškėjui nėra žinomi faktiniai motyvai bei priežastys dėl jo nušalinimo nuo eitų pareigų, taip pat nėra žinomi faktiniai motyvai ir priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti jam leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Nei viename iš pareiškėjo atžvilgiu priimtų ginčijamų įsakymų nėra nurodyti aiškūs jų priėmimo motyvai, išskyrus tai, jog yra referuojama į Policijos departamento Komisijos Protokole suformuluotą išvadą / siūlymą, kuri (-is) buvo priimta pareiškėjui nedalyvaujant, ji nebuvo pateikta (-as) susipažinti ir nėra žinomas jos (-jo) turinys. Esant tokiai situacijai, pareiškėjas objektyviai negali suvokti jo atžvilgiu priimtų sprendimų faktinių pagrindų, tai, be kita ko, apsunkina pareiškėjo teisę į gynybą.

5. Atsakovų priimti ir pareiškėjo ginčijami įsakymai pažeidžia pareiškėjo teises, yra neteisėti, kadangi pareiškėjas niekada nebuvo nelojalus Lietuvos Respublikai, neturėjo ir neturi jokių asmeninių ir / arba dalykinių savybių, kurios keltų kokią nors grėsmę pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pareiškėjo taip pat nesaistė ir nesaisto jokie ryšiai, pažintys ir pan., dėl kurių kiltų kokia nors grėsmė jam (pareiškėjui) patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

6. 2024 m. liepos 19 d. įsakyme nesant nurodytų argumentų, kurie pareiškėjui leistų bent jau preliminariai suprasti tokio įsakymo priėmimo pagrindus bei motyvus, buvo nesilaikoma imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų. Komisijos Protokole teikiama išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir ji nėra privaloma atitinkamą sprendimą priimančiam įgaliotam asmeniui, šiuo atveju LKPB viršininkui.

7. Pareiškėjui nebuvo pasiūlytos kitos lygiavertės ar žemesnės pareigos iki atliekamo patikrinimo pabaigos, nors tokios pareigybės egzistavo. Nebuvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2024 m. liepos 30 d. prašymą, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma perkelti į lygiavertes ar žemesnes pareigas. Vietoje to, kad, išnykus nušalinimo pagrindams, t. y. pabaigus patikrinimą, pareiškėjas būtų sugrąžintas į tuo metu eitas pareigas, nes nebuvo pagrindų, dėl kurių pareiškėjas turėtų būti atleistas iš pareigų (esant tokiems pagrindams, pareiškėjas būtų buvęs atleistas iš pareigų), buvo priimtas 2024 m. liepos 30 d. įsakymas. Pareiškėjas, siekdamas neprarasti darbo, nesusidurti su finansinėmis problemomis, buvo priverstas pasirinkti eiti kitas pareigas Lietuvos policijos mokykloje, į kurias jis buvo perkeltas LKPB viršininko 2024 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 38-TE-243. Jeigu pareiškėjas būtų nesutikęs eiti kitas pareigas, jis būtų buvęs atleistas iš pareigų.

8. Nei viename iš skundžiamų įsakymų nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja kokia nors grėsmė dėl pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumo. Pareiškėjas sąžiningai ir dorai tarnauja atitinkamose policijos pajėgose beveik 30 metų, iš kurių 26 metus vykdė tarnybą kriminalinės policijos padaliniuose, o pastaruosius 10 metų ėjo pareigas LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2-ojo skyriuje, turėdamas leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Per visą tarnybos laikotarpį pareiškėjas niekada nebuvo patrauktas atsakomybėn dėl kokių nors tarnybos drausmės pažeidimų, nėra buvę atvejų, kad pareiškėjui tarnybos pagrindu patikėtos įslaptintos informacijos saugumui būtų kilęs koks nors pavojus ar kad pareiškėjas aptariamu aspektu būtų sulaukęs kokių nors pastabų / priekaištų iš savo vadovų. Priešingai, pareiškėjas ne kartą buvo skatintas už pavyzdingą tarnybą, pareiškėjo metiniai darbo rezultatų vertinimai būdavo teigiami.

9. Subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo, turėjo pareigą nurodyti, kokias būtent pareiškėjo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. 2024 liepos 30 d. įsakyme nėra pateikti minėti duomenys, nėra paaiškinta, kokios asmeninės ir dalykinės savybės, ryšiai su kitais asmenimis patvirtina, kad pareiškėjas yra praradęs valstybės pasitikėjimą ir dėl to jam negali būti išduotas Leidimas. Skundžiami įsakymai neparemti jokiais objektyviais ir galimais patikrinti duomenimis, kurių pagrindu pareiškėjas iš pradžių buvo nušalintas nuo einamų pareigų, o vėliau buvo atsisakyta išduoti jam Leidimą, įsakymai yra nepagrįsti, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (VAĮ 3 str., 4 p., 10 str. 5 d.), todėl naikintini.

10. Atsakovas LKPB nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį.

11. LKPB atsiliepime nurodė, kad LKPB viršininkas, 2024 m. liepos 18 d. gavęs Policijos departamento Komisijos Protokolą, kuriame buvo nutarta nepritarti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimui A. G., nedelsiant ėmėsi priemonių, kad būtų užkirstas kelias grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu grėsmėms valstybės interesams. LKPB nebuvo pareigų, į kurias A. G. galėtų būti perkeltas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Policijos departamento Komisijos Protokolu, 2024 m. liepos 19 d. įsakymu nušalino pareiškėją nuo pareigų nuo 2024 m. liepos 19 d. iki VTPĮ nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo pabaigos ir iki jam bus suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Policijos generalinis komisaras 2024 m. liepos 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta neišduoti A. G. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

12. Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimas ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo procedūra reglamentuojama Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos apraše (toliau — ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 5-V-441 „Dėl asmenų, dirbančių arba pretenduojančių dirbti Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose, tikrinimo dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas). Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Policijos departamentas atliko asmens, pretenduojančio gauti leidimą, tikrinimą, siekdamas nustatyti, ar A. G. gali būti suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

13. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad, nušalinus jį nuo pareigų, vadovaujantis Statuto 31 straipsnio 4 dalimi, jam turėjo būti siūlomos pareigos LKPB arba, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje dėl to, kad 2024 m. liepos 18 d. baigėsi Leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, galiojimo laikas, o leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjas dar neturėjo. Visoje policijoje nėra statutinių pareigybių, kurioms nereikėtų slaptumo žymos darbui su įslaptinta informacija, todėl pareiškėjui negalėjo būti pasiūlytos pareigos kitose policijos įstaigose.

14. Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdyba 2024 m. liepos 31 d. raštu Nr. 5-S-26198 „Dėl pareigų siūlymo“ pateikė pareiškėjui susipažinti su policijos sistemoje esančių laisvų lygiaverčių ir žemesnių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigomis, kurioms nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė sutikimą, kuriuo atsakydamas į 2024 m. liepos 31 d. raštą Nr. 5-S-26198 dėl laisvų pareigybių pasirinkimo, informavo, kad sutinka eiti Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (sąrašo Nr. 410-411).

15. Pareiškėjo nušalinimas truko nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d., kai pareiškėjas, jo pasirinkimu, buvo perkeltas tolesnei tarnybai į Lietuvos policijos mokyklą. Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2024 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 144-TE-90 „Dėl A. G. skyrimo į pareigas“ pareigūnas buvo paskirtas į Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. Minėtu įsakymu Lietuvos policijos mokyklos viršininkas suteikė A. G. teisę nuo 2024 m rugpjūčio 9 d. dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo sumokėtas visas darbo užmokestis už liepos mėnesį. Pareiškėjas nepatyrė jokių pasekmių dėl nušalinimo nuo pareigų, todėl nėra pagrindo naikinti 2024 m. liepos 19 d. įsakymą.

16. 2024 m. gegužės 20 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštas Nr. 19-445S „Dėl informacijos pateikimo“. Rašte pateikta informacija buvo svarstoma 2024 m. birželio 6 d. Policijos departamento Komisijos posėdyje (2024 m. birželio 7 d. protokolas Nr. 5-1L(S)-132(S). Protokole buvo pavesta Policijos departamento Imuniteto valdybai ir LKPB patikrinti, įvertinti ir pateikti informaciją bei surinktą medžiagą Policijos departamento Komisijoje. 2024 m. liepos 16 d. įvyko Policijos departamento Komisijos posėdis (2024 m. liepos 18 d. Protokolas), kurio metu Policijos departamento Komisija, vadovaudamasi VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepritarė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ išdavimui A. G. Į Policijos departamento Komisijos posėdį pareiškėjas nebuvo kviestas dalyvauti, nes teisės aktai nenumato, kad tokiu atveju būtų privaloma kviesti asmenį dalyvauti posėdyje.

17. Policijos generalinis komisaras, gavęs duomenis, susipažinęs ir įvertinęs Policijos departamento Komisijos Protokolą ir surinktą medžiagą, nusprendė, kad atsirado VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės, dėl kurių negali būti suteiktas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, 2024 m. liepos 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo neišdavė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, A. G.

18. Leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavęs subjektas individualiai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat įvertino pareigūno tinkamumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, t. y. sprendė, ar tikrinimo metu nustatytos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Kadangi buvo nustatytos VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės, nebuvo pagrindo iš naujo svarstyti klausimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo pareiškėjui. Netekus specialiosios teisės, susijusios su pareiškėjo tiesioginių pareigų atlikimu, t. y. leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, pareiškėjas neatitinka LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei keliamų reikalavimų. Pareiškėjui buvo pasiūlytos laisvos policijos turimos statutinės pareigos, kurias jis atitiko. 2024 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas išreiškė savo valią, pateikdamas savo sutikimą tęsti tarnybą Lietuvos policijos mokykloje. Pareiškėjas, neturėdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, negali būti grąžintas nei į LKPB Specialiųjų užduočių valdybą, nei į bet kurią kitą valdybą, nes LKPB neturi statutinių pareigų, kuriose būtų leidžiama dirbti turint suteiktą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

19. Atsakovas Policijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundu, prašė atmesti jį.

20. Policijos departamentas nurodė, kad, atliekant pareiškėjo tikrinimą, buvo nustatytos aplinkybės, kurios sukėlė pagrįstų abejonių pareiškėjo patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, todėl leidimas dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nebuvo (ir negalėjo būti) išduotas pareiškėjui. VTPĮ nustatyti pakartotinio patikrinimo terminai nebuvo pažeisti – VTPĮ 18 straipsnio 8 dalis nustato, kad asmuo privalo būti patikrintas ne ilgiau kaip per 120 darbo dienų. Pareiškėjo skundo prielaidos apie Policijos departamento skubėjimą ir dėl to atmestinai atliktą pareiškėjo tikrinimą yra neatitinkančios tikrovės ir klaidinančios. Įstatymų leidėjas VTPĮ nėra nustatęs imperatyvo būtinai tirti tikrinamą asmenį poligrafu ar reikalauti jo paaiškinimų. Jokiame teisės akte nėra įtvirtinta pareiga paslapčių subjektui kviesti dalyvauti tikrinamą asmenį Komisijos posėdyje svarstant dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo. Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiu, kad jam nėra žinomi faktiniai motyvai ir priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti jam leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. 2024 m. liepos 30 d. įsakyme aiškiai nurodyta, kuo vadovaujantis pareiškėjui nuspręsta neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, t. y. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu. Atsakant į pareiškėjo prašymus (2024 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 38-AP-142, 2024 m. rugpjūčio 20 d. Nr. 5- AP-3423 ir 2024 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 5-AP-3425) 2024 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui išsiųstas Policijos departamento Komisijos 2024 m. liepos 18 d. posėdžio Protokolo neįslaptintos dalies, kurioje užfiksuotas svarstytas klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo A. G., išrašas.

21. Pareiškėjo teiginiai, kad jis niekada nebuvo nelojalus Lietuvos Respublikai, neturėjo ir neturi jokių asmeninių ir / arba dalykinių savybių, kurios keltų kokią nors grėsmę pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, pareiškėjo nesaistė ir nesaisto jokie ryšiai, pažintys ir pan., dėl kurių kiltų kokia nors grėsmė jam (pareiškėjui) patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, nėra pagrįsti jokiais pareiškėjo byloje pateiktais įrodymais, nors, pagal teismų formuojamą praktiką būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jo asmeninės savybės ir jo elgesys buvo netinkamai įvertintas VTPĮ požiūriu arba kad jo tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant esmines procedūrines taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3515-552/2017).

22. Pareiškėjo teismui pateikto skundas data yra 2024 m. rugpjūčio 18 d., o Policijos departamentas išsiuntė Policijos departamento Komisijos 2024 m. liepos 18 d. posėdžio protokolo Nr. 5-IL(S)- 168(S) neįslaptintos dalies, kurioje užfiksuotas svarstytas klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo A. G., išrašą pareiškėjui 2024 m. rugpjūčio 30 d., tačiau jau skunde pareiškėjas aktyviai neigia savo nelojalumą, todėl akivaizdu, kad skundo pateikimo metu ginčijamo 2024 m. liepos 30 d. įsakymo motyvai pareiškėjui nebuvo nežinomi ar siurpriziniai.

23. Pareiškėjo patikrinimo metu surinkti duomenys apie jo asmenines ir dalykines savybes bei nustatytos aplinkybės pagrindžia pareiškėjo nelojalumą Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūno patikimumo dirbant su įslaptinta informacija ir sudaro pagrindą abejoti pareigūno patikimumu.

II. 24. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. G. skundą kaip nepagrįstą.

25. Teismas nustatė, kad LKPB, atsižvelgdamas į Policijos departamento Komisijos 2024 m. liepos 18 d. Protokole pateiktą įslaptintą informaciją, turėjo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei. Nesant galimybės perkelti pareiškėją į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, ginčijamu 2024 m. liepos 19 d. įsakymu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Šiuo atveju įslaptinti duomenys papildo nagrinėjamoje byloje surinktą neslaptą informaciją apie pareiškėją, todėl įslaptinti duomenys laikytini tinkamu įrodymu šioje byloje ir vertintini bendrame bylos kontekste kartu su pateikta vieša bylos medžiaga.

26. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2411-438/2021 buvo išaiškinta, kad Statuto 76 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė perkelti tik į pareigas, susijusias su vidaus tarnybos pareigūno statusu, todėl minėtos garantijos ribos yra apibrėžiamos tik su vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybėms priklausančiomis pareigomis (žr. Statuto 2 str. 3 d., 5 str.). Tai reiškia, kad minėta teisės norma nenustato garantijos būti perkeltam į darbus, dirbamus pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautoju. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant iš esmės analogiškus teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis (iki 2019 m. sausio 1 d. buvusi VTĮ 43 str. 1 d.), konstatuota, kad ši teisės norma neįpareigoja siūlyti valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, ne su valstybės tarnautojo statusu susijusį darbą (pvz., darbą pagal darbo sutartį) (šiuo aspektu žr., pvz., 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011; 2011 m. gegužės 16 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–3085/2012). Taigi pareiškėjo argumentai dėl kitų lygiaverčių ar žemesnių pareigūno pareigų iki atliekamo patikrinimo pabaigos pasiūlymo atmestini kaip nepagrįsti.

27. LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme numatyti specialūs reikalavimai. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Šis Leidimas galiojo iki 2024 m. liepos 18 d.

28. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas VTPĮ nustatyta tvarka ir pagrindais. VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu, atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą, nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo17 straipsnio 2 dalyje. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje yra numatyti atvejai, kada asmuo nėra laikomas lojaliu Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas. Šio įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos normos 1-19 punktus, sąrašas, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas prieiti prie išvados, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės, t. y. tikrinimo metu nustatytos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis.

29. Aplinkybių, kurios gali būti priskirtos prie nurodytų VPTĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize VTPĮ kontekste (ar asmuo gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t. y. nurodyti, kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog teismas, vadovaudamasis kriterijumi, kad leidimas neišduodamas, jeigu nustatomos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka dirbti su įslaptinta informacija, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1507/2013, 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012).

31. VPTĮ 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslapčių subjektuose įslaptintos informacijos saugumą koordinuoja paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos. Specialioji ekspertų komisija be kitų jai priskirtų funkcijų teikia paslapčių subjekto vadovui pasiūlymus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo (VPTĮ 14 str. 1 d. 2 p.).

32. 2024 m. liepos 16 d. įvyko Policijos departamento Komisijos posėdis, kuriame svarstytas klausimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2024 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 19-445S „Dėl informacijos pateikimo“. Policijos departamento Komisijos 2024 m. liepos 18 d. Protokole (neįslaptintoje dalyje) nurodyta, kad Policijos departamento DAV ĮIVS vyriausioji specialistė E. M. K. informavo, kad, vykdant CSEK protokolinį nutarimą, gautas Policijos departamento IV Kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas M. D. 2024 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-5539 „Dėl A. G. kito darbo“, kuriame informuojama, kad, susipažinus su Vidaus reikalų informacinės centrinio duomenų banko Valstybinio socialinio draudimo registro duomenimis, nustatyta, kad tikrinimo metu policijos pareigūnas A. G. neturėjo darbinių santykių su kitomis įstaigomis, įmonėmis ar organizacijomis, taip pat nėra duomenų, kad A. G. užsiimtų individualia veikla; susipažinus su pareigūno A. G. privačių interesų deklaracija, nustatyta, kad A. G. nėra pateikęs duomenų apie savo kitą veiklą. Protokole taip pat nurodoma, kad surinkti duomenys bei nustatytos aplinkybės pagrindžia LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. nelojalumą Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūno patikimumo dirbant su įslaptinta informacija ir sudaro pagrindą abejoti pareigūno patikimumu. Posėdyje nutarta nepritarti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimui LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam specialistui A. G.

33. Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas nustato poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu subjektų, specialistų bei asmenų, kurie tiriami poligrafu, teises ir pareigas. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad poligrafu tyrimų tikslas – patikrinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir jų suteiktos arba atitinkamų valstybės institucijų surinktos informacijos, susijusios su šiame straipsnyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka, patikimumą. Pagal Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, jam leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas ar turėtas panaikinamas VTPĮ nustatytais atvejais ir tvarka.

34. Taigi Poligrafo naudojimo įstatyme yra įtvirtinta, kad poligrafo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai, kad tyrimo poligrafu išvados yra naudojamos kaip papildoma informacija, yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1684/2012).

35. Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, gali būti tiriami sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografinius faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad asmuo poligrafu tiriamas tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, tačiau ne visais atvejais.

36. Teismas konstatavo, kad, pagal esamą reglamentavimą, tyrimas poligrafu nėra privalomas. Asmens sutikimas atlikti tyrimą poligrafu neįpareigoja tyrimą atliekančios institucijos atlikti jį.

37. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad jokiame teisės akte nėra įtvirtinta paslapčių subjekto pareiga kviesti dalyvauti tikrinamą asmenį Centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdyje svarstant dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo asmenims arba išduotų leidimų panaikinimo. Įtvirtinta tikrinančios institucijos teisė (bet ne pareiga) pareikalauti rašytinių asmens paaiškinimų ar tikrinimui reikalingų dokumentų.

38. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas M. D. 2024 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl A. G. kito darbo“ nurodė, kad, vykdant Policijos departamento Komisijos pavedimą Imuniteto valdybai (2024 m. birželio 7 d. protokolas Nr. 5-IL(S))-132(S)), buvo patikrinta informacija dėl LKPB darbuotojo A. G. dirbamo kito darbo. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad oficialiame sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra informacija apie klubo trenerius teikiančius paslaugas (kovinių treniruočių užsiėmimus) įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat ir informacija apie trenerį A. G. su jo fotografija bei po ja esančiu įrašu „Kovinis sportas Vilniuje (duomenys neskelbtini)“, taip pat kita su sporto klubu susijusi informacija. Informacijos tikslinimo metu susipažinus su Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko Valstybinio socialinio draudimo registro (SODRA) duomenimis, nustatyta, kad policijos pareigūnas A. G. neturi darbinių santykių su kitomis įstaigomis, įmonėmis ar organizacijomis šiuo metu. Registre nėra duomenų apie tai, kad A. G. užsiimtų individualia veikla. Registro duomenimis, A. G. turėjo darbo santykius su (duomenys neskelbtini) kovos meno klubu „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2020 m. kovo 15 d., tačiau, pagal turimus duomenis, A. G. nebuvo gavęs policijos įstaigos vadovo leidimo dirbti sporto klube „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas buvo gavęs leidimą dirbti kitą darbą policijos anksčiau, t. y. 2014 m. spalio 2 d. (LKPB viršininko įsakymas Nr. 38-IL-1190), kai nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2017 m. vasario 28 d. turėjo darbinius santykius su UAB „Monitoringo centras“. Susipažinus su pareigūno A. G. privačių interesų deklaracija (paskutinį kartą deklaracija Nr. 38-D-1317 teikta 2021 m. liepos 1 d.), nustatyta, kad minėtas pareigūnas deklaracijoje nėra pateikęs jokių duomenų apie savo kitą veiklą. Taip pat deklaracijoje nėra informacijos apie galimus jo ryšius su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurie galėtų kelti interesų konfliktą.

39. Teismo posėdyje liudytojas J. P. nurodė, kad dėl darbinių santykių su pareiškėju ir (duomenys neskelbtini) kovos menų klubu „(duomenys neskelbtini)“ deklaravimo įvyko klaida. Nurodė, kad pareiškėjas buvo kaip pagalbininkas, nebuvo jokių darbinių santykių tarp pareiškėjo ir klubo. Pareiškėjas, kaip aukštesnio meistriškumo sportininkas, lydėdavo į varžybas, padėjo sportininkams dalyvauti varžybose. Nurodė, kad šiuo metu pareiškėjas nesportuoja klube, bet palaiko sportinius ryšius su sporto klubu. Klubo nariai turi sportuoti, ieškoti rėmėjų, dalyvauti varžybose. Jokių piniginių santykių nebuvo, pareiškėjas buvo kaip pagalbininkas, aukštesnio lygio sportininkas, narys, kuris padeda. Jei daromas mokėjimas, tuomet tiesiogiai klubui.

40. Teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad jis nedirbo treneriu, neturėjo jokių darbo santykių. Nurodė, kad treneris ne visada važiuoja į varžybas, tada važiuoja „vyresnysis“; lankosi klube nuo 2000 m. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas kategoriškai neigia, kad yra dirbęs klube „(duomenys neskelbtini)“; jokie formalūs, įpareigojantys, darbo santykiai nesaistė jo su klubu „(duomenys neskelbtini)“; pareiškėjas nevedė jokios treniruotės.

41. Teismas, įvertinęs liudytojo parodymus, šalių paaiškinimus, kritiškai vertino pareiškėjo poziciją, jog darbinių santykių deklaravimas Sodroje (nors ir trumpiems laikotarpiams), pareiškėjo nurodymas treneriu Vilniuje kartu su jo kontaktiniu numeriu neįrodo, jog pareiškėjas vykdė veiklą be vadovo leidimo dirbti sporto klube „(duomenys neskelbtini)“. Teismas sutiko su atsakovo pateiktu vertinimu, kad fotografija su kontaktiniais duomenimis sudaro įspūdį, kad pareiškėjas nuolat veikia kaip šio klubo treneris.

42. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visumą, atsakovas pagrįstai suabejojo pareiškėjo patikimumu, sąžiningumu, lojalumu Lietuvos valstybei. Teismo nuomone, aptartomis faktinėmis situacijomis išaiškėjusios pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės negali būti suderinamos su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Teismo vertinimu, leidimo panaikinimas nėra neproporcinga priemonė.

43. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo, kad Policijos departamentas, priimdamas 2024 m. liepos 30 d. įsakymą, išsamiai įvertino aplinkybes.

44. Konstatavus, kad skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Policijos departamento įpareigojimo iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo pareiškėjui ir dėl LKPB įpareigojimo grąžinti pareiškėją į LKPB Specialiųjų užduočių 1-osios valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

45. Teismo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

III. 46. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą visa apimtimi arba panaikinant Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo prašo priteisti patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

47. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui.

48. Pareiškėjas, be kita ko, laikosi nuoseklios pozicijos, jog jo nušalinimą nuo pareigų lėmė išimtinai tik ta aplinkybė, jog paslapčių subjektas, šiuo atveju Policijos departamentas, iki pasibaigiant pareiškėjo turėto Leidimo galiojimo terminui, kuris baigėsi 2024 m. liepos 18 d., nesugebėjo laiku atlikti ir pabaigti pareiškėjo pakartotinio patikrinimo procedūrą (VTPĮ 17 str. 6 d.), kadangi pareiškėjo turėto Leidimo galiojimas baigėsi 2024 m. liepos 18 d., o pareiškėjo pakartotinio patikrinimo procedūra buvo užbaigta tik 2024 m. liepos 31 d.

49. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino pareiškėjo nušalinimo (ne)teisėtumo klausimą, taikydamas VTPĮ 17 straipsnio 8 dalies nuostatas, kuriuos nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktualios.

50. Teismo nurodytoje viešoje bylos medžiagos dalyje esanti informacija apie tariamai tarp pareiškėjo ir sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius ryšius, kurie neigiamai apibūdina pareiškėją, kelia pagrįstų abejonių dėl jo lojalumo bei patikimumo, leidžia manyti, kad pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės negali būti suderinamos su valstybės paslaptį sudarančia informacija, kuri, pasak teismo, papildo įslaptintą informaciją, bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai paneigta, pareiškėjo iniciatyva gavus rašytinius paaiškinimus iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (DOK-52190) ir šio sporto klubo vadovo J. P. rašytinius paaiškinimus (DOK-5452), taip pat remiantis liudytojo J. P. 2025 m. kovo 3 d. teismo posėdyje duotais parodymais.

51. LKPB argumentai, kad, priimant įsakymą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo tuo metu eitų pareigų, jam negalėjo būti pasiūlytos kitos pareigos, nes jis tuo metu neturėjo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nušalinus pareiškėją nuo pareigų ir tuo metu nepasiūlius jam kitų lygiaverčių ar žemesnių pareigūno pareigų, buvo pažeisti Statuto 31 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Vien tai, kad vėliau, gavus pareiškėjo 2024 m. liepos 30 d. prašymą, pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirinkti kitas pareigas, nešalina pirmiau nurodyto teisės pažeidimo ir nelemia pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų teisėtumo.

52. Pareiškėjui paneigus neįslaptintos informacijos teisingumą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik neviešo pobūdžio informacija, nepriklausomai nuo to, koks yra šios informacijos turinys, priėmė neteisėtą sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismo procesą.

53. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų (ne)teisėtumo, taikė ginčui neaktualų teisinį reguliavimą, numatytą VTPĮ 17 straipsnio 8 dalyje, 18 straipsnio, 8 dalyje, t. y. nepagrįstai rėmėsi teisės normomis, kurios reglamentuoja leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą, nors šiuo atveju ginčas yra dėl nurodyto leidimo pareiškėjui neišdavimo (Įstatymo 17 str. 6 d.). Taip pat teismas netinkamai aiškino ir taikė Statuto 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisės normą. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo turėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikinimo teisėtumą, nors ginčas yra kilęs dėl nurodyto leidimo neišdavimo pareiškėjui, o ne dėl jo panaikinimo. Dėl nurodytų priežasčių liko neatskleista bylos esmė. Pareiškėjui paneigus bet kokias abejones dėl jo nepatikimumo ar nelojalumo Lietuvos valstybei, teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik įslaptinta informacija, kuri pareiškėjui nėra žinoma.

54. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Policijos departamentas, teikdamas atsiliepimą į skundą, nurodė, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų raštinė neturi galimybės priimti ir saugoti įslaptintų dokumentų, pažymėtų tokia slaptumo žyma, ir nepriims jų. Tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas priėmė sprendimą, jog įslaptinta informacija gali būti pateikta susipažinti jam asmeniškai ne per teismo rūmų raštinę. Bylos 2024 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjęs teisėjas patvirtino, kad Policijos departamentas pateikė susipažinti įslaptintą informaciją. Kai bylos dalimi laikytini įslaptini dokumentai buvo perduoti susipažinti bylą nagrinėjusiam teisėjui asmeniškai teisėjui, šio fakto nefiksuojant teismo rūmų raštinėje, nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokie įslaptinti dokumentai teisėjui buvo pateikti susipažinti, koks jų sąsajumas su bylos dalyku. Kyla klausimas, ar tokia susipažinimo su įslaptintais dokumentais praktika yra suderinama su galiojančiu teisiniu reguliavimu, todėl, nagrinėjant bylą aukštesnės instancijos teisme, prašoma įvertinti šias nurodytas aplinkybes.

55. Atsakovas LKPB atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atmesti apeliacinį skundą.

56. Atsakovas LKPB nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus, nustatė nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, iš esmės ištyrė įrodymų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles, netenkindamas pareiškėjo skundo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo panaikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais.

57. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

58. Policijos departamentas nurodo, kad pareiškėjo ginčytas 2024 m liepos 30 d. įsakymas atitinka ginčo santykio teisinį reguliavimą, yra pagrįstas, teisėtas, priimtas kompetencijos ribose, įgyvendinant paslapčių subjekto vadovo pareigą užtikrinti tinkamą įslaptintos informacijos apsaugos paslapčių subjekte organizavimą.

59. Patikrinimo procedūra užtruko 66 darbo dienas, taigi VTPĮ nustatytas 120 darbo dienų terminas atlikti procedūrą objektyviai nebuvo viršytas. Tuo atveju, jei pareiškėjas būtų savalaikiai užpildęs klausimyną, patikrinimo procedūra būtų buvusi baigta iki pareiškėjui išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, galiojimo termino pasibaigimo. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, tokiu atveju leidimas būtų buvęs panaikintas. Tačiau, kadangi procedūros pabaigos metu leidimo galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, ginčijamu 2024 m. liepos 30 d. įsakymu pareiškėjui nebuvo suteiktas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

60. Atliekant pareiškėjo tikrinimą, buvo nustatytos aplinkybės, kurios kėlė pagrįstų abejonių pareiškėjo patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei, todėl leidimas dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, jam nebuvo (ir negalėjo būti) išduotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LKPB viršininko 2024 m. liepos 19 d. įsakymo, kuriuo pareiškėjas nušalintas nuo pareigų, ir Policijos departamento generalinio komisaro 2024 m. liepos 30 d. įsakymo, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teisėtumo ir pagrįstumo.

62. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

63. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

64. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas šias sąlygas: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną; 3) asmuo pasirašytinai pasižada saugoti įslaptintą informaciją; 4) tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu: asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui (VTPĮ 17 str. 2 d. 11 p.); tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (VTPĮ 17 str. 2 d. 20 p.).

65. Iš VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto matyti, kad jo dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių ar jų visuma sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019).

66. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

67. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2411-438/2021 ir kt.).

68. Teisėjų kolegija pažymi, kad siūlymas neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija buvo duotas, be kita ko, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, susijusias su LKPB darbuotojo A. G. dirbamu kitu darbu. Policijos departamento Imuniteto valdybos kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas M. D. 2024 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl A. G. kito darbo“ nurodė, kad, vykdant Policijos departamento Komisijos pavedimą Imuniteto valdybai (2024 m. birželio 7 d. protokolas Nr. 5-IL(S))-132(S)), buvo patikrinta informacija dėl LKPB darbuotojo A. G. dirbamo kito darbo; oficialiame sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra informacija apie klubo trenerius, teikiančius paslaugas (kovinių treniruočių užsiėmimus) įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat informacija apie trenerį A. G. su jo fotografija bei po ja esančiu įrašu „Kovinis sportas Vilniuje (duomenys neskelbtini)“, taip pat kita su sporto klubu susijusi informacija; informacijos tikslinimo metu susipažinus su Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko Valstybinio socialinio draudimo registro (SODRA) duomenimis, nustatyta, kad policijos pareigūnas A. G. šiuo metu neturi darbinių santykių su kitomis įstaigomis, įmonėmis ar organizacijomis; nėra duomenų apie tai, kad A. G. užsiimtų individualia veikla; A. G. turėjo darbo santykius su (duomenys neskelbtini) kovos meno klubu „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2020 m. kovo 15 d., tačiau, pagal turimus duomenis, A. G. nebuvo gavęs policijos įstaigos vadovo leidimo dirbti sporto klube „(duomenys neskelbtini)“; pareigūnas buvo gavęs policijos leidimą dirbti kitą darbą anksčiau, t. y. 2014 m. spalio 2 d. (LKPB viršininko įsakymas Nr. 38-IL-1190), kai nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2017 m. vasario 28 d. turėjo darbinius santykius su UAB „Monitoringo centras“; susipažinus su pareigūno A. G. privačių interesų deklaracija (paskutinį kartą deklaracija Nr. 38-D-1317 teikta 2021 m. liepos 1 d.), nustatyta, kad pareigūnas deklaracijoje nėra pateikęs jokių duomenų apie savo kitą veiklą, deklaracijoje taip pat nėra informacijos apie galimus jo ryšius su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurie galėtų kelti interesų konfliktą.

69. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, be kita ko, į bylą pateiktą neviešą informaciją, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo veikla ir ryšiai, kuriuos atsakovas vertino kaip nesuderinamus su pareiškėjo einamomis pareigomis, galėjo kelti pagrįstas abejones dėl jo patikimumo dirbant ar susipažįstant su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, ir grėsmės tokios informacijos saugumui. Esant minėtoms aplinkybėms, atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, VTPĮ įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto pagrindu.

70. Pareiškėjas grindžia nušalinimo nuo pareigų nepagrįstumą iš esmės tuo, kad 2024 m. liepos 19 d. baigėsi Leidimo galiojimas, o Departamentas neužbaigė pakartotinės patikrinimo procedūros iki Leidimo galiojimo pasibaigimo, pareiškėjas nebuvo perkeltas į kitas pareigas.

71. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo nušalinimo nuo pareigų, nustatė šias faktines aplinkybes:

71.1. Pareiškėjo patikrinimas pradėtas 2024 m. balandžio 26 d., kai pareiškėjas užpildė klausimyną.

71.2. 2024 m. liepos 16 d. įvyko Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdis, kuriame svarstytas klausimas dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2024 m. gegužės 20 d. rašto Nr. 19-445S „Dėl informacijos pateikimo“.

71.3. 2024 m. liepos 18 d. Protokole (neįslaptintoje dalyje), be kita ko, nurodyta, kad gautas Policijos departamento IV Kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio viršininko funkcijas, M. D. 2024 m. birželio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-5539 „Dėl A. G. kito darbo“, kuriame informuojama, kad tikrinimo metu policijos pareigūnas A. G. neturėjo darbinių santykių su kitomis įstaigomis, įmonėmis ar organizacijomis, taip pat nėra duomenų, kad A. G. užsiimtų individualia veikla; susipažinus su pareigūno A. G. privačių interesų deklaracija, nustatyta, kad A. G. nėra pateikęs duomenų apie savo kitą veiklą. Protokole taip pat nurodyta, kad surinkti duomenys bei nustatytos aplinkybės pagrindžia kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūno patikimumo dirbant su įslaptinta informacija ir sudaro pagrindą abejoti pareigūno patikimumu.

71.4. 2024 m. liepos 19 d. įsakymu, kuris buvo priimtas vadovaujantis Statuto 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgus į Protokolą, pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų iki VTPĮ nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo pabaigos.

71.5. Pareiškėjui išduotas Leidimas galiojo iki 2024 m. liepos 18 d. (įskaitytinai).

71.6. 2024 m. liepos 30 d. įsakymu nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

71.7. Departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos 2024 m. liepos 21 d. raštu „Dėl pareigų siūlymo“ Nr. 5-S-26198 pareiškėjui pateiktas susipažinti tuo metu policijos sistemoje esančių laisvų lygiaverčių ir žemesnių vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigų, kurioms yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, sąrašas, pasiūlyta pasirinkti pareigas, atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas bus perkeltas į pasirinktas pareigas, jei atitiks jam keliamus specialiuosius reikalavimus.

71.8. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. raštu pateikė sutikimą, kuriuo informavo, kad sutinka eiti Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

72. Pagal Statuto 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalinamas, jeigu nėra pareigų, į kurias jis gali būti perkeliamas Statuto 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kai VTPĮ nustatyta tvarka jam uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas VTPĮ nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui.

73. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 6 dalį, likus 6 mėnesiams iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo termino pabaigos, asmuo pradedamas tikrinti pakartotinai. Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną (VTPĮ 18 str. 2 d.). Aprašo 3 punkte nustatyta, jog asmuo, pretenduojantis gauti leidimą, užpildo klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

74. Atsakovai procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pareiškėjas užpildė klausimyną ir pasirašė jį 2024 m. balandžio 26 d. Taigi nuo šios dienos buvo pradėta pakartotinio patikrinimo procedūra, kuri buvo baigta priėmus ginčijamą 2024 m. liepos 30 d. įsakymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atliekant pakartotinio patikrinimo procedūrą, nebuvo pažeistas VPTĮ 18 straipsnio 8 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas.

75. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pakartotinio patikrinimo procedūros atlikimo metu baigėsi Leidimo galiojimas (2024 m. liepos 18 d.). Tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeisti pakartotinio patikrinimo procedūros atlikimo terminai. Be to, nustatyta, kad pakartotinio patikrinimo procedūros pradžią lėmė ir paties pareiškėjo veiksmai (pareiškėjas užpildė klausimyną 2024 m. balandžio 26 d., t. y. likus mažiau nei 3 mėnesiams iki Leidimo galiojimo pabaigos). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atitinkamas kliūtis, kurios sutrukdė pareiškėjui pateikti klausimyną anksčiau. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, nenurodė su tuo susijusių aplinkybių.

76. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad pakartotinis patikrinimas buvo atliktas praleidus terminą dėl atsakovo kaltės, atmestini.

77. Kaip jau minėta, pagal Statuto 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalinamas, jeigu nėra pareigų, į kurias jis gali būti perkeliamas Statuto 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kai VTPĮ nustatyta tvarka jam uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų Statuto 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2024 m. liepos 19 d. (kai pasibaigė Leidimo galiojimas) iki 2024 m. liepos 30 d. (kai buvo priimtas 2024 m. liepos 30 d. įsakymas), nors sprendimas neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija dar nebuvo priimtas (įsakymas Nr. 5-TE-931 buvo priimtas 2024 m. liepos 30 d.).

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors Statute nėra aiškiai reglamentuota situacija, kuri susiklostė nagrinėjamoje byloje, t. y. Policijos departamento Komisija, vadovaudamasi VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepritarė leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimui pareiškėjui, Policijos generalinis komisaras dar nebuvo priėmęs atitinkamo įsakymo, o per tą laiką baigėsi Leidimo galiojimas ir pareiškėjas neteko teisės dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, nepasibaigus jo pakartotinio patikrinimo procedūrai, tačiau, sprendžiant dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgtina į įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir Statute nustatytus nušalinimo nuo pareigų atvejus, kurių sąrašas nėra baigtinis (pagal Statuto 47 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų kituose įstatymuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka).

79. VTPĮ 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija – dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, taip pat su užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ atitikmenimis, arba tokią informaciją saugoti ar gabenti. VTPĮ 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis principo „Būtina žinoti“. Principas „Būtina žinoti“ reiškia, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“ atitikmenimis, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija, o įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmeniu, gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija.

80. VTPĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja paslapčių subjektas, apsaugos organizavimą ir būklę atsako paslapčių subjekto vadovas. Už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose saugoma arba naudojama įslaptinta informacija, atsako šių įstaigų, įmonių vadovai. Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą atsako asmuo, kuriam tokia informacija patikėta.

81. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 19 d. neteko teisės dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (baigėsi Leidimo galiojimas). Taigi, neturėdamas tokios teisės, jis negalėjo eiti savo pareigų (dėl to byloje nėra ginčo). Atsakovas LKPB nurodė, kad LKPB nebuvo pareigų, į kurias pareiškėjas galėjo būti perkeltas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tokios pareigos buvo ir pareiškėjas galėjo būti perkeltas į jas.

82. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad LKPB viršininkas, turėdamas informaciją, kad Policijos departamento Komisija nepritarė išduoti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, taip pat turėdamas informaciją, kad pareiškėjui išduotas Leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, negalioja nuo 2024 m. liepos 19 d., 2024 m. liepos 19 d. įsakymu pagrįstai nušalino pareiškėją nuo pareigų.

83. Atsakovas LKPB procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pareiškėjui buvo išmokėta kompensacija už nušalinimo laikotarpį, be to, pareiškėjas, gavęs pasiūlymą pasirinkti kitas pareigas, 2024 m. rugpjūčio 6 d. raštu pateikė sutikimą eiti Lietuvos policijos mokyklos Profesinių įgūdžių valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas ir buvo priimtas į šias pareigas. Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas, nušalindamas pareiškėją nuo pareigų ir išmokėdamas jam kompensaciją už nušalinimo laikotarpį, veikė neteisėtai ir nepagrįstai ar kitais savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

84. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Departamentas pateikė bylą nagrinėjusiam teisėjui įslaptintą medžiagą susipažinti asmeniškai, šis faktas nebuvo fiksuotas teismo rūmų raštinėje, todėl nėra galimybės nustatyti, kokie įslaptinti dokumentai pateikti, koks jų sąsajumas su bylos dalyku. Pareiškėjas kelia klausimą, ar tokia susipažinimo su įslaptintais dokumentais praktika atitinka galiojantį teisinį reguliavimą ir prašo apeliacinės instancijos teismo įvertinti šias aplinkybes.

85. Pagal VTPĮ 15 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos teismų teisėjai, vykdydami savo įgaliojimus, turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija ir ja naudotis. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjantis teisėjas susipažino su Departamento pateikta įslaptinta medžiaga. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad byla buvo išnagrinėta, nesusipažinus su įslaptinta informacija ar netinkamai įvertinus ją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat susipažino su į bylą pateikta įslaptinta medžiaga ir įvertino ją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

86. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

87. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis