2017-06-14 Nr. AB-12149-3-62-3-01209-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei S. S. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2017-06-14 Nr. AB-12149-3-62-3-01209-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir ARATC, pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. S. (toliau – ir atsakovė) 111,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-544-602/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01209-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 12.18
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei S. S. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir ARATC, pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. S. (toliau – ir atsakovė) 111,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą Lazdijų rajono savivaldybėje: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui 111,37 Eur vietinės rinkliavos.
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.
Nurodė, jog name nuo jo įsigijimo niekas negyvena, todėl šiukšlių ar kitokių atliekų negalėjo susikaupti. Pareiškėjo darbuotojai, atsakovės neįspėję, prie namų padėjo konteinerį, kuris nė karto nebuvo pripildytas ar išvežtas, galiausiai konteineris kažkur dingo. Atsakovė nesutiko mokėti už paslaugas, kurios jai nebuvo suteiktos ir kuriomis ji nesinaudojo.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų 2 priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai (Nuostatų 25 p.).
Teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą, esantį Lazdijų rajono savivaldybėje: (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad pagal Nuostatų 3 punktą ji laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.
Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 bei byloje esančiu akcinės bendrovės (toliau – ir AB) LESTO raštu, kuriame nurodyta, kad objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. elektros energija nebuvo vartojama, teismas sprendė, kad minėtu nekilnojamuoju turtu nebuvo naudojamasi. Kadangi gyvenamojo būsto eksploatavimui būtinas elektros energijos naudojimas, o pagal byloje esančius įrodymus spręstina, jog atsakovė nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, taip pat neturėjo, negamino atliekų, todėl negali būti laikoma „atliekų turėtoja“ Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Tai įvertinęs, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą negali būti tenkinamas.
III. Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje konstatuota, kad nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir atitinkamai Nuostatų prasme. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą ir padarė neteisingas išvadas. Teismo padaryta išvada, kad byloje esanti 2015 m. rugsėjo 2 d. pažyma atleidžia atsakovę nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį prieštarauja bylos medžiagai, pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo bei Rinkliavų įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, leidžia atsakovei nepagrįstai praturtėti kitų sąskaita. Pažyma nepagrindžia, jog pastatas nebuvo tinkamas naudoti, kad juo apskritai nebuvo naudojamasi. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-689/2014, kurioje teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovų atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad negali būti laikoma „atliekų turėtoja“, kadangi nekilnojamojo turto objekte atliekų nesusidaro.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės S. S. 111,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.
Lazdijų rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.
Pagal Nuostatus vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.).
Vadovaujantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.
Visgi pažymėtina, kad minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.
Vadovaujantis nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad atsakovei nuo 1999 m. spalio 5 d. priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis Lazdijų rajono savivaldybėje: (duomenys neskelbtini).
Byloje pirmosios instancijos teismui kreipusis į AB LESTO, 2015 m. rugsėjo 2 d. pateiktas raštas Nr. 50220-5132, kuriame nurodoma, kad AB LESTO žiniomis, nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. elektros energija objekte nebuvo vartojama. Antra vertus, rašte nurodoma, kad paskutinis elektros apskaitos prietaiso patikrinimas atliktas tik 2014 m. kovo 25 d., t. y. AB LESTO neturi duomenų apie vėlesniu laikotarpiu galbūt buvusį elektros suvartojimą.
Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė nelaikytina „atliekų turėtoja“ minėtų Nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas. Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas visą ginčo laikotarpį priklausė atsakovei, objekte įrengtas krosninis šildymas, baigtumas – 100 proc.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien AB LESTO raštas dėl elektros nenaudojimo nepatvirtina, jog nekilnojamuoju turto nebuvo naudojamasi, taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina, jog nekilnojamojo turto objekte elektra nebuvo vartojama visą ginčo laikotarpį. Aplinkybė, jog elektra nebuvo vartojama tam tikru periodu galėtų būti pagrindu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, reglamentuojamą Lazdijų rajono savivaldybės tarnybos patvirtintu 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 5TS-551 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų“, tačiau administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata buvo pritaikyta ar kad dėl jos atsakovė būtų kreipusis į pareiškėją minėto sprendimo 1.8 punkte nustatyta tvarka.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys neabejotinai nepatvirtina, jog atsakovės veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir aptariamu laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl atsakovė laikytina „atliekų turėtoja“ Nuostatų prasme, ir konstatuotina, kad ji, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo prašymas tenkintinas, priteisiant pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės S. S. 111,37 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės S. S. 111,37 Eur (šimtas vienuolika eurų trisdešimt septyni euro centai) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas