70b2b0af-6cfb-494b-abc1-2600d2b030fa · Klaipėdos apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-274-635/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30323-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. V. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2023-05-30 nuosprendžiu paskirta neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo vietoje iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2023-08-12 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2023-09-06. Kardomoji priemonė - suėmimas - palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendžiu iš K. V. civiliniam ieškovui UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priteista 1040 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Pratęstas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2023-08-14 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas K. V. turtui – piniginėms lėšoms (52, 90 Eur) iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, o ieškinį atlyginus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, panaikintas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibrovęs į saugyklÄ , t. y. 2023 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.30 val., UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(Duomenys neskelbtini)“, esančioje (Duomenys neskelbtini), atrakinęs vietoje rastu raktu, įsibrovė į saugyklÄ - parduotuvės kasos aparatÄ , iÅ¡ kurio pagrobė jam svetimÄ - UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ - 1040 Eur grynųjų pinigų, taip padarydamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 1040,00 Eur vertės turtinę žalÄ .

.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. (toliau – apeliantas) praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

2.1. Apeliantas teigia, kad nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė spontaniÅ¡kai. Pažymi, kad iki suėmimo turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes su drauge gyveno nuomojamame bute, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna socialinę paÅ¡alpÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrauja su mama, broliais, seserimis bei gyvenimo drauge. Nurodo, kad civilinio ieÅ¡kinio nėra atlyginęs, kadangi yra suimtas ir neturi galimybės atlyginti ieÅ¡kinį, jis baudžiamas dviguba bausme, kadangi atlikęs realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«damas laisvėje dar turės atlyginti civilinį ieÅ¡kinį. Skunde taip pat pažymi, jog visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, padėjo iÅ¡tirti nusikaltimÄ , bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais. Jei bus paskirta realaus laisvės atėmimo bausmė, bausmės atlikimo metu neturi jokių galimybių atlyginti padarytÄ Å¾alÄ

3. Prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo K. V. apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodo, kad įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, kuriuos aptarė pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, Å¡velnesnės nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bei bausmės vykdymo atidėjimas K. V., neatitiktų bausmės paskirčiai keliamų tikslų ir neturėtų jokios teigiamos įtakos jo elgesiui.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. V. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, iÅ¡ esmės praÅ¡o tik atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, kontekste nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo principo reikalavimų. Bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jo asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad K. V. nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Vien tai, kad nuteistojo subjektyviu vertinimu, jam turėjo bÅ«ti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio normas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo iÅ¡vadÄ dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio bei bausmės vykdymo atidėjimo netaikymo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra įstatyminio pagrindo K. V. atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ .

6. BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimÄ , iÅ¡skyrus sunkius nusikaltimus, numatytus Å¡io kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iÅ¡ dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ . IÅ¡ dalies atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali bÅ«ti trumpesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

7. Pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi nuspręsti, ar taikytų baudžiamųjų teisinių priemonių bei teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais bei Å¡eima ir pan.). Nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ .

Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015). Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.

IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

8. Spręsdamas klausimÄ dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę. Pagal teismų praktikÄ bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas arba / ir jis nusikaltimÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas dar kartÄ , bÅ«tina nustatyti esminių aplinkybių pasikeitimÄ , kuris sudarytų pagrindÄ tvirtinti ir leistų teismui manyti, jog asmuo daugiau nenusikals.

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju K. V. negali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, t. y. nesama BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytos sÄ lygos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad K. V. nusikalto, bÅ«damas teistas ir teistumui neiÅ¡nykus, nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, toks asmens elgesys rodo, kad jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Å ie duomenys itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad ankstesni teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo. K. V., bÅ«damas nuteistas, teismui iÅ¡reiÅ¡kus pasitikėjimÄ ir atidėjus bausmės vykdymÄ , nesilaikė įstatymų, ignoravo tinkamo elgesio normas. Vien tos aplinkybės, kad asmuo savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų galėjimÄ si ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, savaime nesudaro pagrindo taikyti visiÅ¡kÄ ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimÄ , kadangi bÅ«tina įvertinti, jog asmuo gali prisipažinti, padėti iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamas veikas ir iÅ¡reikÅ¡ti gailėjimÄ si, vien siekdamas pagerinti savo padėtį, t. y. siekdamas, jog jam bÅ«tų paskirta Å¡velnesnė bausmė, tačiau Å¡ios aplinkybės neįrodo asmens pasikeitimo ir siekio ateityje laikytis įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų bei nepažeisti numatytų draudimų. Atsižvelgęs į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė griežčiausiÄ straipsnio dispozicijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kadangi anksčiau skirtos Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ys savo tikslų nepasiekė. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam K. V. gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos.

10. Skunde nurodomos aplinkybės, kad K. V. turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes su drauge gyveno nuomojamame bute, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna socialinę paÅ¡alpÄ , bendrauja su mama, broliais, seserimis bei gyvenimo drauge, nėra pakankamos, kurios leistų pakeisti teismo nuomonę dėl nuteistojo asmenybės ir jo požiÅ«rio į skiriamÄ bausmę vertinimo bei nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis. Apygardos teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad realus bausmės atlikimas užkirs nuteistajam keliÄ atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, kad jis baudžiamas dviguba bausme, nes atlikęs realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«damas laisvėje dar turės atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, kadangi suimtiesiems taip pat suteikiama teisė dirbti įkalinimo įstaigoje ir taip siekti atlyginti jo kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Be to, asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiÅ¡kiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimÄ numatytos bausmės. Nors apeliantas pažymi, jog pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, skundžiamame nuosprendyje tai jau pripažinta atsakomybę Å¡velninančia aplinkybe ir pakankamai atsižvelgta skiriant bausmę. Nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalto bÅ«damas recidyvistu. Apeliantui taikytos ir BK 641 straipsnio nuostatos, dėl ko bausmė sumažinta trečdaliu.

11. Nuteistasis K. V. suprato, kad neteisėtas jo elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytÄ atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus tiek asmeninio, tiek Å¡eiminio pobÅ«džio praradimus ar nepatogumus. Visos aptartos aplinkybės iÅ¡ tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiÅ¡kų jo nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus. Ä®vertinęs visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ä®vertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamÄ nebaudžiamumo jausmÄ , neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo bÅ«dui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiÅ¡ko pobÅ«džio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiÅ¡kai. Apygardos teismas įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus, tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad K. V. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ar jÄ Å¡velninti.

12. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad keisti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326

straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjai

Daiva Jazbutienė

Kristina Kakurinė

Dalia Kursevičienė