2019-05-08 Nr. AB-10908-3-62-3-00859-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1249-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00859-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–5), kuriuo prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 82104-587 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-3024 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą pareiškėjas grindė iš esmės šiais argumentais:

1.1. Nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Minėta nuobauda paskirta už tai, jog 2017 m. kovo 17 d. apie 9 val. 45 min. Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – ir SPT) patalpose, atliekant profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nustatyta, kad pareiškėjas vartojo heroiną. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu paskirta nuobauda, kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau Sprendimu jo skundas buvo atmestas.

1.2. Su ginčijamais aktais nesutiko ir nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2008 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, jog Marijampolės PN yra piktybiškai diskriminuojamas, negauna alternatyvaus pakaitinio gydymo nuo (duomenys neskelbtini), kas yra nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 3 straipsniu. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN sveikatos priežiūra organizuota blogai, įstaiga neturi licencijos (duomenys neskelbtini) ligoms gydyti, medicinos punkte trūksta gydančių specialistų, nėra specialistų (duomenys neskelbtini), psichiatrų. Pažymėjo, kad neturtinę žalą kildina iš neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos. Pažymėjo, kad esant minėtoms aplinkybėms Marijampolės PN kalinimo metu pareiškėjas patyrė didžiausią neturtinę žalą, kuri juntama ir išliks visam gyvenimui, nes pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, pasidarė dirglus, jautė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius ir gyvenimo nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, bendravimo galimybės, jautė baimę.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė iš esmės šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas Marijampolės PN dėl (duomenys neskelbtini) buvo testuotas daug kartų. Pats nuteistasis bet kokį (duomenys neskelbtini) pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu kategoriškai neigė, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. kovo 17 d. jo šlapime politestai parodė heroino pėdsakus. Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

2.2. Į SPT viršininką dėl tariamos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi 2016 m. spalio 27 d. Jokie (duomenys neskelbtini) požymiai nestebėti. Paprašius parodyti (duomenys neskelbtini), jų parodyti negalėjo. Parodė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydyti medikamentai neskirti. Skirtas medikamentas (duomenys neskelbtini) 7 paroms. Pokalbio su SPT viršininku metu pareiškėjas nurodė, kad kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kuris dėl (duomenys neskelbtini) nebuvimo įkalinimo įstaigose rekomendavo kreiptis į teismą. Pakartotinai į SPT viršininką dėl tariamos (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi 2016 m. spalio 28 d. Pokalbio metu juokėsi, tyčiojosi iš medicinos personalo. Jokie (duomenys neskelbtini) požymiai nestebėti. Gydymas nebuvo skirtas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistiesiems medikamentai skiriami nemokamai, lėšų medikamentams niekada netrūko. Pabrėžė, kad visais atvejais, kai pareiškėjas kreipėsi į SPT, gaudavo gydytojų konsultantų rekomenduotus medikamentus.

2.3. Marijampolės PN SPT nėra akredituota teikti (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugų, tačiau yra įvairių alternatyvių būdų, programų padedančių spręsti (duomenys neskelbtini) problemų. Kiekvienam naujai į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Individualų socialinės reabilitacijos planą sudaro ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo pataisos įstaigų socialinės reabilitacijos skyrių būrių viršininkai, kiti įstaigos darbuotojai, jį tvirtina direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d. Nr. 4/343-60. Jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su psichotropinių medžiagų vartojimu), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimą, tačiau pareiškėjas atsisakė savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtinti parašu. Dėl (duomenys neskelbtini) buvo nukreiptas dalyvauti individualiose konsultacijose, bet programose nedalyvavo, į konsultacijas neatvyko. Atsakovo nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, o skundo dalį dėl netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėta.

4. Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 82/04-587 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-3024 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl paskirtos nuobaudos patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

5. Teismas, remdamasis BVK 110 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 1 d.) nuostatomis, Marijampolės PN 2017 m. kovo 17 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktu Nr. 8.42-278 (toliau – ir Aktas), nustatė, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą absoliutų draudimą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems vartoti narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad Nutarimu pareiškėjui už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą pagrįstai paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo šį nutarimą panaikinti.

6. Teismas taip pat nusprendė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. kovo 30 d. skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės PN nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-3024 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN nutarimo, kuriuo paskirta nuobauda, išnagrinėjo išsamiai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis.

7. Teismas nurodė, kad iš Marijampolės PN atsiliepimo į skundą matyti, kad SPT nėra akredituota teikti (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugų ir nėra patvirtinta (duomenys neskelbtini) pakaitinė terapija įkalinimo įstaigoje. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Marijampolės PN yra įvairių alternatyvių būdų, programų padedančių spręsti (duomenys neskelbtini) problemą. Kiekvienam naujai į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas. Pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos priemonių planas sudarytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 30 d. Nr. 4/343-60, jame nurodytos socialinės reabilitacijos priemonės (taip pat ir susijusios su (duomenys neskelbtini)), planuojamas įgyvendinti terminas ir paskirti atsakingi asmenys už prevencinių intervencijų priemonių įgyvendinimą. Individualiose konsultacijose į kurias buvo nukreiptas, pareiškėjas atsisakė dalyvauti, į kai kurias tiesiog neatvyko. Nukreiptas dalyvauti grupės užsiėmimuose pasirašytinai sutiko dalyvauti „Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, tačiau buvo atvykęs tik vieną kartą. Teismas akcentavo, kad šie duomenys paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog Marijampolės PN veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas pareiškėjui, dėl ko pareiškėjas prievarta buvo įpareigotas (duomenys neskelbtini), nes negalėjo gauti (duomenys neskelbtini) pakaitinio gydymo (duomenys neskelbtini), t. y. pakaitinio gydymo (duomenys neskelbtini), ar kitais medikamentais, kuriuos gauna (duomenys neskelbtini), esantys laisvėje (duomenys neskelbtini) ir kituose gydymo įstaigose.

8. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad būnant Marijampolės PN dėl ligos prievarta buvo įpareigotas (duomenys neskelbtini), nes negalėjo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovas teigė, jog pakaitinis gydymas pareiškėjui nėra būtinas. Tai reiškia, jog pareiškėjas kelia klausimą dėl netinkamo (nekokybiško) sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Tačiau nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Marijampolės PN SPT ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ((duomenys neskelbtini)) būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, teismas pareiškėjo skundą šia apimtimi paliko nenagrinėtą.

9. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kadangi nagrinėjamu atveju Nutarimas ir Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta Marijampolės PN ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, todėl teismas konstatavo, kad pagrindo neturtinės žalos atlyginimui nėra.

III. 10. Pareiškėjas G. K. (b. l. 135–142) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl jam nesuteiktų ar netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas pažymi, kad tokia situacija atitinka Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą draudžiamą elgesį, nes ginčijamais sprendimais buvo nubaustas už tai, jog yra ligonis, nesuteikiant jam atitinkamo gydymo, kurio jokios socialinės reabilitacijos programos negali pakeisti. Pareiškėjas teigia, kad Marijampolės PN, nesuteikdami jam gydymo, elgėsi neteisėtai, nesuderinamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio nuostatomis. Marijampolės PN nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 204 patvirtintų Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog jis sunkiai serga (duomenys neskelbtini) ir iki kalinimo 6 metus gydėsi (duomenys neskelbtini). Be to, valstybės institucijos neteisėti veiksmai gali būti konstatuoti ir dėl tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų standartų nesilaikymo. Dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (paskirtos nuobaudos) patyrė neturtinę žalą.

12. Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

13. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Šioje byloje kilo ginčas dėl pataisos namų paskirtos drausminės nuobaudos nuteistajam panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

15. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 82104-587 pareiškėjui G. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, buvo skirta nuobauda už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą, nes 2017 m. kovo 17 d., apie 9.45 val., pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos patalpose atliekant profilaktinį patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo nustatyta, kad nuteistasis buvo vartojęs heroino (b. l. 105–106).

17. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus.

18. Byloje neabejotinai yra įrodytas faktas, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę, vartojo narkotikus. Akto duomenys, jog greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatas yra teigiamas opiatams nekelia abejonių (b. l. 105–106). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui kyla pasekmės, numatytos BVK 110 straipsnio 3 dalyje. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 26 d. nutarimas, Nr. 82104-587 kuriuo pareiškėjui G. K., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, buvo skirta nuobauda už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą yra pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. kovo 30 d. skundą, pagrįstai konstatavo, kad Marijampolės PN direktorius nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai.

19. Nustačius, kad Marijampolės PN vadovavosi galiojančiais teisės aktais bei veikė savo kompetencijos ribose, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo Marijampolės PN darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjui neturtinę žalą nėra. Pareiškėjo subjektyvus manymas, kad atsakovo atstovo veiksmai buvo neteisėti, nesudaro juridinio pagrindo neturtinei žalai atlyginti.

20. Šioje byloje pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pagrįstai nenagrinėti, skundo dalis, susijusi su šiomis aplinkybėmis, teisėtai palikta nenagrinėta, nes tai nėra administracinių teismų kompetencija. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimai, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu, iš jų ir gydymu metadonu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Regionų apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, arba keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Atsižvelgiant į tai, Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė