70abf5e1-d5da-4d55-b17c-f8e8530c19ba · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-322-265/2011Teisėja D. JakÅ¡tienė                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:                             30.9.1; 121.21. (S)                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2011 m. birželio 16 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, Almantas Padvelskis,                                     sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R.

Å ., jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, atsakovės atstovui advokatui Egidijui MorkÅ«nui, trečiojo asmens N. P. atstovei advokatei Snieguolei Å ermukÅ¡nei ir trečiojo asmens K. P. atstovui advokatui Algirdui Žukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. G. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Å . ieÅ¡kinį atsakovei D. G., tretiesiems asmenims S. P., K. P., N. P. ir pagal atsakovės D.

G. prieÅ¡ieÅ¡kinį bei trečiojo asmens K. P. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal pateiktÄ UAB „Matininkai" paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo padalijimo projektÄ . Pagal jį ieÅ¡kovas naudosis žemės sklypo dalimis, projekte pažymėtomis raide „D"- 561 kv.m.;

„A"- 36 kv.m.; „C“ - 202 kv.m.; atsakovė D. G. naudosis žemės sklypo dalimis: „H1“ - 417 kv.m., „H2" -293 kv.m., „Au- 61 kv.m, „C" - 261 kv.m.; tretieji asmenys: N. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „G" - 376 kv.m., „A" - 32 kv.m., „C"- 138 kv.m.; S. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „E" 195 kv.m., „A" -28 kv.m., „C - 75 kv.m.; K. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „Fl“ - 27 kv.m., „F2“ - 184 kv.m., „A" -13 kv.m. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 799/2899 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 0,2899 ha.

Naudojimosi tvarka Å¡iuo žemės sklypu nenustatyta, Å¡alys ir tretieji asmenys yra žemės sklypo bendraturčiai. PaaiÅ¡kino, kad paruoÅ¡tas naudojimosi žemės sklypu planas, kuris tenkina visus bendraturčius, iÅ¡skyrus atsakovę D. G., kuri pageidauja naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria dabar naudojasi ieÅ¡kovas, siekiant ateityje jÄ parduoti. Mano, kad esant ginčui su atsakove bÅ«tina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ,Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas planas, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pažeidžia jos teises, todėl prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ nustatyti pagal jos pridėtÄ Å¾emės sklypo pasidalijimo planÄ .

Prašė paskirti jai naudotis 2008-06-06 projekte realiÄ disponavimo tvarkÄ , atitinkančiÄ ir žemės sklypo atidalijimo „H l" ir „H2" simboliais pažymėtas sklypo dalis. PaaiÅ¡kino, kad projekte nustatytos sklypo dalys, t.y. „Hl" ir „H2", visiÅ¡kai atitinka jos interesus, nusistovėjusiÄ naudojimo tvarkÄ ir neprieÅ¡tarauja kitų sklypo bendraturčių interesams. Palangos miesto apylinkės teismas 2010-08-26 sprendimu ieÅ¡kinį ir trečiojo asmens K. P. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tenkino pilnai.

Nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal pateiktÄ UAB „Matininkai" paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo padalijimo projektÄ , pagal kurį ieÅ¡kovas R. Å . naudosis žemės sklypo dalimis: projekte pažymėtomis raide „D"- 561 kv.m.; „A"- 36 kv.m.; „C“ - 202 kv.m.; atsakovė D. G. naudosis žemės sklypo dalimis: „H1“ - 417 kv.m., „H2" -293 kv.m., „Au- 61 kv.m, „C" - 261 kv.m.; tretieji asmenys:

N. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „G" - 376 kv.m., „A" - 32 kv.m., „C"- 138 kv.m.; S. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „E" 195 kv.m., „A" -28 kv.m., „C - 75 kv.m.; K. P. naudosis žemės sklypo dalimis: „Fl“ - 27 kv.m., „F2“ - 184 kv.m., „A" -13 kv.m. Teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė 5040,00 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, 115,00 Lt kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pateikė žemės sklypo tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas, o atsakovė savo siÅ«lomo žemės sklypu naudojimosi tvarkos projekto nepateikė.

Nurodė, kad atsakovė prieÅ¡tarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo tariamų interesų patenkinimo, todėl jos veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teise ir į jos tokius reikalavimus neatsižvelgtina bei parinktina optimaliausia naudojimosi bendru daiktu tvarka. Pažymėjo, kad siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. IeÅ¡kovo parengtÄ Å¾emės sklypo pasidalijimo planÄ Ä¯vertino kaip atitinkantį turto bendrasavininkių interesus ir faktines žemės sklypo naudojimo aplinkybes.Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, o jos prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas jos turėtas atstovavimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismo teiginys, jog ji nepateikė savo siÅ«lomos žemės sklypu naudojimosi tvarkos, yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, nes ji kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu yra pateikusi siÅ«lomÄ ginčytiname žemės sklype naudojimosi tvarkÄ . Teigia, kad teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, nes faktas, jog vienas iÅ¡ atsakovų N. P. atsisakė savo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nereiÅ¡kia, kad savo reikalavimų atsisakė ir kitas atsakovas. Pažymi, kad ieÅ¡kovo pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys su žemės sklypo padalijimo projektu iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kas pirminiam ieÅ¡kiniui, dėl kurio apeliacinis teismas yra pasisakęs 2009-12-09 nutartyje.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas ignoruoja nusistovėjusiÄ Å¾emės sklypo valdymo tvarkÄ bei atsakovės interesus, nepagrįstai kaltindamas jÄ piktnaudžiavimu teise. Pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ tvarkÄ sklypų H1 ir H2 ribos keisis atsakovės nenaudai, nes turės bÅ«ti atitrauktos nuo pastato 3 metrus, kaip to reikalauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Pagal Å¡ias taisykles ieÅ¡kovo projektu turės bÅ«ti keičiamas ir trečiajam asmeniui K.

P. siÅ«loma sklypo dalies F1 dydis, nes Å¡io sklypo riba sutampa sus pastato A ribomis. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo siÅ«lomas projektas neužtikrina proporcingos bendratučių teisių bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir darnos, racionalaus ir patogaus žemės sklypų suformavimo ir naudojimo. Be to, pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliacinės instancijos teismo, t.y. Klaipėdos apygardos teismo 2009-12-09 nutartimi nustatytas aplinkybes, jog nebuvo įrodyta, kad ieÅ¡kovas susitvarkė žemės sklypo dalį ir valdo jÄ pagal paskirtį.

Atsakovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio priteisimo teigdama, jog ieÅ¡kovas beveik visuose posėdžiuose dalyvavo be advokato, todėl nėra pagrindo priteisti atstovavimo iÅ¡laidų.Trečiasis asmuo K. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimÄ dalyje dėl K. P. naudojimosi žemės sklypo dalimis: „F1-27 kv.m., F2-184 kv.m., „A“-13 kv.m. palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino visas turinčias reikÅ¡mę bylai aplinkybes ir jos atžvilgiu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti paliktas galioti nepakeistas.

Pažymi, kad į ginčijamo žemės sklypo dalį jokių pretenzijų neturi, nes ta žemės dalimi nesinaudoja ir niekada nesinaudojo. Bendraturčiai į jos turimÄ Å¾emės sklypo dalį taip pat jokių pretenzijų neturi ir Å¡ia žemės sklypo dalimi niekada nesinaudojo.IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui bylÄ perdavus iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ji buvo nagrinėjama iÅ¡ naujo, kaip tai reglamentuoja CPK 226 str.

BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo savo reikalavimų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį nebepalaikė N. P., tretieji asmenys S. P., K. P., o atsakovė nepateikė jokio patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimo savo vardu, todėl teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas nustatyto naudojimosi žemės sklypu tvarkos dokumento atsakovė teismui nepateikė. Apeliantė konkrečiai neapaiÅ¡kina, kuo pasireiÅ¡kia jos teisių pažeidimai dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Pažymi, kad visi ginčo žemės sklypo bendraturčiai, iÅ¡skyrus atsakovę, sutinka su ieÅ¡kovo siÅ«loma žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl jos nesutikimas sietinas tik su tariamų jos interesų patenkinimu. Nurodo, kad apeliantės nurodomos taisyklės dėl žemės sklypų ribų nuo pastatų sienų ir medžių netaikytinos nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tarp bendraturčių. Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo apeliacinio teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai, todėl yra nepagrįstas.

Pažymi, kad tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteisiamos viso bylinėjimosi metu patirtos iÅ¡laidas – tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme, tiek paruoÅ¡iant procesinius dokumentus. Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡is žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui R. Å ., atsakovei D. G. ir tretiesiems asmenims S. P., K. P., N. P.. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendratučių nenustatyta. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ pagal pateiktÄ UAB „Matininkai" paruoÅ¡tÄ Å¾emės sklypo padalijimo projektÄ . Visi bendraturčiai (byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis), iÅ¡skyrus atsakovę, sutinka su ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi sklypu tvarka (T.2, b.l. 91).

Ginčo dėl trečiojo asmens K. P. savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neiÅ¡kilo, visos bylos Å¡alys sutinka su Å¡iuo reikalavimu. Civilinio proceso rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtumus (CPK 178 str.). Å alis, reikalaujanti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , privalo pateikti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-31n nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Taigi atsakovė, prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalaudama nustatyti jos siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , turi pateikti tinkamai parengtÄ bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ . Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, jog ji nepateikė savo siÅ«lomos žemės sklypu naudojimosi tvarkos projekto. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ir N. P. kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu 2008-06-17 pateikė žemės sklypo padalijimo projektÄ , kuriam buvo pritarę ir bendraturčiai S. P. bei K. P. (T.1., b.l. 63-65, 69).

Pažymėtina, kad bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį ir žemės sklypo padalijimo projektÄ , kuriam pritarė bendraturčiai S. P., K. P. bei N. P., kuris atsisakė savo reikalavimų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas žemės sklypo padalijimo projektas neatitinka bendratučių S. P., K. P. bei N. P. valios, todėl atsakovė D. G. savo vardu turėjo pateikti patikslintÄ Å¾emės sklypo padalijimo projektÄ , tačiau jokio patikslinto reikalavimo ji nepateikė.Teismui teikiamame naudojimosi bendru daiktu nustatytos tvarkos projekte siÅ«loma naudojimosi tvarka turi bÅ«ti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinti jiems galimybę naudojant daiktÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ .

SiÅ«lomoje tvarkoje turi bÅ«ti iÅ¡laikyta visų bendratučių interesų pusiausvyra, garantuoti, kad nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ar bus kuo mažiau apribotos. Atsakove apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma žemės sklypu naudojimosi tvarka pažeidžia jos teises, t.y. jai siÅ«lomų naudotis sklypų H1 ir H2 ribos turės bÅ«ti atitrauktos nuo pastato, kaip tai reikalauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomas padalijant ar sujungiant žemės sklypus, atidalijant žemės sklypo dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo, formuojant naujus valstybinės žemės sklypus ir pan., bet ne nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ tarp bendraturčių, todėl minėtas apeliantės argumentas yra nepagrįstas.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 799/2899 ginčo žemės sklypo, o pagal jo siÅ«lomÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ jis naudotųsi žemės sklypo dalimis, užimančiomis 799 kv.m. Taigi jam paskirtinos naudojimui dalies dydis atitinka jo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovo teikiamu planu jam suteikiamos privilegijos ir didesnė žemės sklypo dalis, tokiu bÅ«du mažinant kitiems bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog jei bendraturtis prieÅ¡tarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas į tokius reikalavimus gali neatsižvelgti bei parinkti optimaliausiÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė savo nesutikimo su ieÅ¡kovo ir kitų bendraturčių siÅ«lomo naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektu pagrįstumo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo parengta naudojimosi žemės sklypu tvarka laikoma atitinkanti bendrasavininkių interesus ir faktines žemės sklypo naudojimo aplinkybes.

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžiu. Teigia, jog ieÅ¡kovas beveik visuose posėdžiuose dalyvavo be advokato, todėl nėra pagrindo priteisti atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteisiamos iÅ¡laidos kiekvienos instancijos teisme (tiek bylÄ nagrinėjant abu kartus pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme) atstovavusio advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d., 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė ieÅ¡kovo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas.Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2010-08-26 sprendimÄ , teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl Å¡io sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos – 1500 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a : Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ apeliantės D. G. priteisti ieÅ¡kovui R. Å . 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                                                                                                             Alvydas Žerlauskas Teisėjai                                                                                                                                  AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                                                       Almantas Padvelskis                                          Â