70abb84f-10c8-4568-b6ad-bc48c10eeebc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-265-361/2017Teisėja D. Zimantienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30792-2016-3                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                    1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.1; 1.2.20.1.2; 1.2.27.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.1;

 2.1.15.3.3.1; 2.4.2.1; 2.1.16.1.9; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo MaÅ¡kevičiaus ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei,nuteistajai L. R. ir jos gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L.

R. ir jos gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį (dėl 2016 m. birželio 30 d. pasiprieÅ¡inimo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nams) ir nubausta 20 MGL (753,20 Eur) bauda; pagal BK 231 straipsnio 2 dalį (dėl 2016 m. birželio 30 d. trukdymo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas) ir nubausta 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės subendrintos, griežtesne apimant Å¡velnesnę ir paskirta galutinė subendrinta 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda, jÄ sumokant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Tenkintas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡ L. R. priteista 12,19 Eur žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atmestas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

L. R. nuteista už, kad pavartodama fizinį smurtÄ ir grasindama tuoj pat jį pavartoti, pasiprieÅ¡ino statutiniams valstybės tarnautojams ir tokiu bÅ«du trukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o bÅ«tent: 2016 m. birželio 30 d., laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 16.00 val., Å ilutės r., (duomenys neskelbtini), A. ir L. R. priklausančiame gyvenamajame name nevykdė teisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus virÅ¡ininko A.

B. ir vyresniojo tyrėjo L. V. reikalavimų netrukdyti atlikti kratÄ pagal teismo nutartį. PareigÅ«nui A. B. supažindinant L. R. su teismo nutartimi, ji pareiÅ¡kė kratos atlikti neleisianti, liepė pareigÅ«nams eiti lauk. A. B. bandant įeiti į kambarį, L. R. užstojo duris ir stumdė jį į krÅ«tinę ir petį, Å¡aukdama, kad pareigÅ«nai iÅ¡eitų, nes ji už savo veiksmus neatsakys, t. y. panaudos smurtinius veiksmus. A. B. dėl kratos atlikimo dar kartÄ bandant atidaryti kambario duris, L.

R. ranka ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į deÅ¡inį dilbį. Minėtam pareigÅ«nui kartu su pareigÅ«nu L. V. bandant atitraukti L. R. nuo durų, ji vėl ranka sudavė A. B. ne mažiau kaip tris kartus per rankas ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ . Tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , pareigÅ«no A. B. praÅ¡ymu padėti atlikti kratÄ , atvykus policijos tyrėjams M. Ž. ir G. R., aiÅ¡kinant L. R., jog krata teisėta ir bus atliekama, ji dar kartÄ bandė suduoti kumščiu A. B. į galvÄ , o pastarajam užsidengus galvÄ ranka, ne mažiau kaip tris kartus sudavė jam į deÅ¡inę rankÄ .

Po to ji bandė suduoti A. B. į galvÄ stikline vaza, pareigÅ«nams bandant jÄ sulaikyti, ji toliau prieÅ¡inosi, stumdė, ketino mesti į juos stiklinę, Å¡aukė, jog užmuÅ¡. Tokiais veiksmais L. R. padarė nukentėjusiajam A. B. pavirÅ¡inį odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio dilbio proksimaliniame gale ir taip nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ bei sutrukdė atlikti kratÄ baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22044-16.Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – apeliantę iÅ¡teisinti.

Argumentuoja, jog apeliantės veiksmuose nėra BK 286 straipsnio taikymui bÅ«tino sudėties elemento – tiesioginės tyčios. PaaiÅ¡kina, jog du neuniformuotus asmenis, atvykusius netarnybiniu automobiliu, nuteistosios sutuoktinis įleido į namus, nes jie pasisakė esÄ policininkai. Å ie asmenys pasakė, jog namuose atliks kratÄ , parodė apeliantei susipažinti apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 nutartį. Å i nutartis nebuvo pasiraÅ¡yta teisėjo, o policijos pareigÅ«no pažymėjimas sukėlė įtarimų dėl atvykusiųjų tapatybės ir ketinimų, nes B. pavarde iÅ¡duoto pažymėjimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Apeliantei neleidus Å¡iems asmenims atlikti kratÄ , pastarieji iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus iÅ¡ Å ilutės, o prieÅ¡ tai jie stumdė apeliantę, kai ji neleido įeiti jiems į kambarį.

Atvykę pareigÅ«nai prieÅ¡ apeliantę panaudojo dujas, visi keturi puolė jÄ , draskė, vertė ant sofos, atėmė telefonÄ ir jį sudaužė. Kadangi apeliantė serga astma, ji pradėjo dusti ir vos liko gyva. VisÄ tai matė kambaryje buvęs apeliantės vyras ir mažametis jų anÅ«kas. Apeliantei kilo astmos priepuolis, todėl pareigÅ«nai iÅ¡kvietė medikus ir ji buvo iÅ¡vežta į Å ilutės ligoninę. Nurodo, jog atvykusiems atlikti kratos asmenims pranešė, jog apeliantė ir jos vyras yra neįgalÅ«s, ji Å¡iandien grįžo iÅ¡ reabilitacijos ligoninės, yra nedarbinga, o kambaryje yra mažametis vaikas.

Mano, jog apeliantė elgėsi teisingai, neleisdama asmenims, neturintiems tinkamai įforminto kratos dokumento, atlikti jos namuose kratos. Be to, Å¡ie asmenys turėjo turėti atskirÄ pavedimÄ iÅ¡ baudžiamÄ jÄ bylÄ tiriančios tyrėjos, iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 175 straipsnio nustatyta tvarka, o A. B. – galiojantį tarnybinį pažymėjimÄ . PareigÅ«nų veiksmus vertina kaip perteklinius. Minėtos aplinkybės negalėjo nesukelti apeliantei įtarimų, jog atvykę asmenys yra apsiÅ¡aukėliai, o ne pareigÅ«nai.

Teigia, jog apeliantės elgesys prieÅ¡ kratÄ atlikinėjusius pareigÅ«nus buvo iÅ¡provokuotas netikėto emocinio susijaudinimo ir nervinio streso. Apeliantė yra nekalta, nes ji neturėjo tyčios pažeminti pareigÅ«nus, įžeisti juos ir trukdyti jiems atlikti kratos, o jos siekis apginti bÅ«stÄ nuo neaiÅ¡kių ir nepažįstamų asmenų nepagrįstai įvertintas kaip trukdymas atlikti kratÄ .Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Skundu kvestionuojama nuteistosios L.

R. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 286 straipsnyje ir BK 231 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teigiama, jog nuteistosios veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pasiprieÅ¡inti policijos pareigÅ«nams ir ji neturėjo tyčios trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams atlikti baudžiamojoje byloje kratÄ , o tik norėjo apginti bÅ«stÄ nuo neaiÅ¡kių ir nepažįstamų asmenų, prisistačiusių kaip policijos pareigÅ«nai.Tokius skundo argumentus apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagÄ , susipažinusi su nuosprendžio motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrųjų nuostatų, reglamentuotų BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, priėmė neÅ¡aliÅ¡kÄ , objektyvų, pagrįstÄ ir teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Nuteistosios kaltė įrodyta iÅ¡samiai įvertinus faktines ginčijamų veikų situacijos aplinkybes, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas ir kitus faktinius bylos duomenis, o teismo iÅ¡vados apie L. R. kaltumÄ pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.Paskirta L. R. bausmė individualizuota tinkamai, proporcinga jos padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nelaikytina per griežta. Tiek veikų pavojingumas (nusikaltimo dalyko vertingumas, padarymo bÅ«das, žalos dydis, tikslai ir motyvai), tiek kaltės forma (tiesioginė tyčia), nusikaltimų baigtumas, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas ir kaltininkės asmenybė įvertintos tinkamai.

Gynėjo praÅ¡ymas sumažinti nuteistajai skirtÄ baudÄ per pusę, atsižvelgiant į nuteistosios turimÄ neįgalumÄ iki senatvės pensijos sukakties – 65 proc. netektas darbingumas (t. 1, b. l. 200, t. 2, b. l. 23), nesudaro pagrindo manyti, jog per nuosprendžiu nustatytÄ septynių mėnesių laikotarpį nuteistoji bus finansiÅ¡kai nepajėgi sumokėti jai skirtos baudos.Nuteistoji padarė kvalifikuotÄ nusikaltimÄ teisingumui (BK 231 straipsnio 2 dalis), priskirtinÄ apysunkių nusikaltimų kategorijai ir nusikaltimÄ valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 286 straipsnis), priskirtinÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kadangi viena veika vienu laiku nuteistoji padarė dvi pavojingas, prieÅ¡ingas teisei ir baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, toks nusikalstamas elgesys pagrįstai įvertintas kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o už kiekvienÄ Å¡ių veikų paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos apėmimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ .Apeliantai akcentuoja neuniformuotų asmenų, prisistačiusių policijos pareigÅ«nais, veiksmų neteisėtumÄ , nes bÅ«tent tai, jų teigimu, iÅ¡provokavo nuteistosios gynybÄ Ä¯ bÅ«sto neliečiamybę, teigiant, jog Å¡ių asmenų pateikta susipažinti teismo nutartis dėl kratos atlikimo buvo nepasiraÅ¡yta, o vieno iÅ¡ jų tarnybinio pažymėjimo galiojimas pasibaigęs. Tačiau tokia nuteistosios gynybos pozicija vertinama kaip nepakankama įžvelgti tiek dviejų neuniformuotų, tiek dviejų uniformuotų policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų prieÅ¡ nuteistÄ jÄ ar jos sutuoktinį A.

R. ar kitus asmenis. Visas abejones dėl neva nepasiraÅ¡ytos teismo nutarties, kuria leista atlikti kratÄ nuteistosios namuose, teisėtumo iÅ¡sklaido vien tas faktas, jog Å¡i nutartis, vadovaujantis BPK 81 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo tinkamai pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u. BÅ«tent pastarÄ jÄ aplinkybę, atvykę atlikti kratÄ pareigÅ«nai A. B. ir L. V., ne kartÄ bandė ramiai paaiÅ¡kinti ir iÅ¡aiÅ¡kinti L. R. ir jos sutuoktiniui. Tai patvirtina garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio tarp Å¡ių pareigÅ«nų ir nuteistosios ir jos sutuoktinio turinys (t. 2, b. l. 2).

Be to, Å¡is garsinis įrodymas, kurio turinį patvirtina kiti – objektyvÅ«s, nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s liudytojų – policijos pareigÅ«nų L. V., A. B., M. Ž. ir G. R. – parodymai, tik dar labiau sustiprina apygardos teismo įsitikinimÄ , jog prieÅ¡ingai nei teigia nuteistoji, ji, pamačiusi su sutuoktiniu namuose bendraujančius du asmenis, kurie prisistatę pareigÅ«nais, aiÅ¡kino atvykimo tikslÄ , iÅ¡ karto ėmė elgtis prieÅ¡iÅ¡kai ir net nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti neva jai neaiÅ¡kaus turinio nutarties teisėtumo.

Vietoje to, nuteistoji nuolat garsiai Å¡Å«kavo, o girdint tiek sutuoktiniui, tiek namuose buvusiam mažamečiam anÅ«kui, grasino pareigÅ«nams, vijo juos lauk, skatino sutuoktinį elgtis taip pat ir nesistengė iÅ¡girsti ramių, racionalių, protingų pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų dėl kratos atlikimo sÄ lygų ir pagrindų, jai kilsiančių pasekmių, neleidus atlikti kratos.Esant minėtoms, akivaizdžiai nepalankioms ir trukdančioms atlikti kratÄ aplinkybėms, pareigÅ«nai iÅ¡kvietė pastiprinimÄ iÅ¡ komisariato.

Atvykę uniformuoti pareigÅ«nai M. Ž. ir G. R. iÅ¡vydo agresyviai nusiteikusiÄ nuteistÄ jÄ , kuri toliau neleido atlikti kratos, stumdė pareigÅ«nus, įdrėskė pareigÅ«nui V. B. į rankÄ , nuolatos rėkė, užstojo duris, o pradėjus jai mėtyti į pareigÅ«nus stiklinius daiktus, M. Ž. papurÅ¡kė jai dujų. Tačiau nuteistoji toliau aktyviai prieÅ¡inosi, todėl pareigÅ«nai panaudojo prieÅ¡ jÄ kovinių imtynių veiksmus ir uždėjo antrankius. Tik iÅ¡vedus nuteistÄ jÄ Ä¯ laukÄ ir pasodinus į tarnybinį automobilį, toliau buvo netrukdomai atlikta krata.Nuteistoji neginčijo ir neginčija, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėja bei (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė prašė jos pateikti reikÅ¡mingus tyrimui finansinius dokumentus, metinių ataskaitų, deklaracijų, turto pirkimo–pardavimo ir kt. dokumentus.

Taigi nuteistoji žinojo, jog ji, kaip anksčiau buvusi bendruomenės pirmininkė, turi įvykdyti teisėtus dabartinės pirmininkės ir tyrėjos nurodymus, bÅ«ti pilietiÅ¡ka ir netrukdyti tyrimui bei pateikti praÅ¡omus dokumentus. Elgdamasi prieÅ¡ingai, nuteistoji turėjo suprasti, kad pareigÅ«nai tÄ dienÄ Ä¯ jos namus atvyko ne Å¡iaip sau, o turėdami tikslÄ savanoriÅ¡kai jos neperduotus dokumentus surasti ir paimti, panaudojus leistinÄ procesinę prievartos priemonę – kratÄ . Beje, iÅ¡ minėto garso įraÅ¡o aiÅ¡kiai girdėti, jog nuteistoji pripažino žinanti, kad turi pateikti dokumentus tyrėjai, tačiau tai, jos teigimu, ji padarysianti pati, kai suruoÅ¡ dokumentus.

Pažymėtina, jog priešingai, nei pareigūnams aiškino nuteistoji įvykio metu, jos dalyvavimas priimant nutartį nebuvo būtinas, o kratai atlikti jokia prokuroro sankcija ar skunde nurodomas atskiro pavedimo išdavimas nebuvo reikalingi.Aptartos įvykio situacijos aplinkybės leidžia nesutikti su gynėjo pozicija, jog nuteistoji yra „žmogus iš kaimo“, todėl neva ji klaidingai įvertinusi pareigūnų veiksmus. Tokie gynėjo argumentai nesumenkina nuteistosios padarytų nusikaltimų pavojingumo ir nesudaro pagrindo abejoti tuo, jog jos veiksmai prieš pareigūnus buvo vedami suvoktos nusikalstamos tiesioginės tyčios.

Nuteistoji suprato, kad veikia nusikalstamai, t. y. prieÅ¡inasi bÅ«tent policijos pareigÅ«nams, turėdamas rimtÄ ketinimÄ nuslėpti namuose laikomus dokumentus nuo tyrimo, ir norėjo taip veikti.IÅ¡ įvykio situacijos aplinkybių matyti, jog jokio neteisėto įsibrovimo į nuteistosios namus pareigÅ«nai nevykdė. Beje, nuteistosios sutuoktiniui A. R. atitinkamų abejonių pareigÅ«nų ketinimai ar jų asmens tapatybės nesukėlė. Be to, jis jokių bÅ«sto gynimo veiksmų neatliko, nors įvykio metu buvo Å¡alia žmonos bei pirmasis pasitiko, įleido ir bendravo su neuniformuotais pareigÅ«nais.

Todėl nuteistosios argumentai dėl neva gynimosi nuo apsiÅ¡aukėlių ar įsibrovėlių atmestini kaip nepagrįsti. Kiti nuteistosios skundo argumentai, t. y. dėl emocinio susijaudinimo ir nervinio streso įtakos jos elgesiui su pareigÅ«nais, vertinami kaip jos pačios neadekvataus, prieÅ¡ingo teisei ir pavojingo elgesio rezultatas, todėl nėra ir negali bÅ«ti aplinkybė, savaime Å¡alinanti jos tyčinę kaltę iÅ¡ jai inkriminuotų nusikaltimų sudėčių.Apibendrinusi iÅ¡dėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto skundžiamo nuosprendžio.

Apeliantų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti teismo nuosprendį ir nuteistÄ jÄ L. R. iÅ¡teisinti BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pripažinti, jog jos veikoje nėra jai inkriminuotų nusikaltimų (ar kurio iÅ¡ jų) sudėties. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai. Civilinės ieÅ¡kovės pateikti dokumentai patvirtina, jog pareigÅ«nui A.

B. už gydymÄ iÅ¡mokėta 12,19 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 57, 58–59). Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir minėtÄ sumÄ kaip žalÄ priteisė iÅ¡ nuteistosios Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios L. R. ir jos gynėjo advokato Vaclovo JanuÅ¡ausko apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai                                                                                 Dalius Jocys                Eduardas Maškevičius                Zigmas Pocius