2016-11-09 Nr. AB-21282-3-62-3-00457-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-527-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00457-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Kelių policijos valdybą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka išnagrinėti jos 2016 m. vasario 9 d. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį S. J. T. atžvilgiu, priimant procesinį sprendimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 15, 18 straipsniais, nustatė, jog pareiškėja siekia, kad institucija, į kurią ji kreipiasi, administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenį, kuris, jos vertinimu, padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė nustatyta ATPK 145 straipsnio 2 dalyje (automobilių kelių, jų statinių ir įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių kelių eismui sudarymas). Teismas darė išvadą, kad pareiškėja kelia ginčą ne dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje, bet kaip administracinių teisės pažeidimų bylas tiriančio ir nagrinėjančio subjekto (organo) įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimu. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai / neveikimas tiriant ar / ir nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas administraciniams teismams negali būti skundžiami, nes tokių bylų nagrinėjimas nėra priskirtas šių teismų kompetencijai.

Teismas rėmėsi ATPK 291, 292, 309 straipsniais ir darė išvadą, kad, nors ATPK nėra tiesiogiai nurodyta, jog gali būti skundžiami ATPK nurodytų organų (pareigūnų) veiksmai / neveikimas atsisakius iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, tokie sprendimai (veiksmai) taip pat gal būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui pagal ATPK 281 straipsnyje nustatytas taisykles.

Kadangi skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl teismas jį atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, teismas jai grąžino 2016 m. kovo 25 d. sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

II. Pareiškėja S. G. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad skundžia atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimą (2016 m. vasario 9 d. prašymo neišnagrinėjimą teisės aktų nustatyta tvarka), o ne atsakovo veikimą – sprendimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Pareiškėja vadovaujasi ABTĮ 90 straipsniu ir pažymi, kad iš skundo dalyko akivaizdu, jog ji siekia, kad ATPK nustatyta tvarka atsakovas dėl jos 2016 m. vasario 9 d. prašymo priimtų procesinį sprendimą, kurį pareiškėja galėtų apskųsti bendrosios kompetencijos teismui, vadovaujantis ATPK, tuo atveju, jei būtų atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo Komisariato Kelių policijos valdybą ATPK nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 9 d. prašymą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį S. J. T. atžvilgiu, priimant procesinį sprendimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015 ir kt.). Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Taigi, atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos skundžiamas Komisariato Kelių policijos valdybos neveikimas negali būti administracinės bylos dalyku.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, neveikimo viešojo administravimo srityje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje apibrėžtos bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Kadangi administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl valstybinio administravimo subjektų neveikimo teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėja teigia Komisariato Kelių policijos valdybą neatlikus veiksmų, kuriuos pastaroji, reaguodamas į pareiškėjos 2016 m. vasario 9 d. prašymą, privalėjo atlikti, ir prašo įpareigoti juos atlikti, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad klausimas, ar pareiškėjos 2016 m. vasario 9 d. prašymo pagrindu turėjo/neturėjo būti atliekami pareiškėjos nurodyti veiksmai, nėra reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjos skundo priėmimo, kadangi tai susiję su reikalavimo pagrįstumo išsprendimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas faktinėms bylos aplinkybėms ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos S. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė