2017-02-01 Nr. AB-2477-3-62-3-01173-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-173-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01173-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. M., M. M., J. B., T. S., V. M., K. M., I. S. ir V. M. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. birželio 27 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“; 2) panaikinti atsakovo 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantiją Nr. 2750 nuomininkui (pareiškėjui), gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute; 3) panaikinti atsakovo 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) išnuomojimo“; 4) įpareigoti atsakovą pareiškėjui sudaryti sąlygas privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paaiškino, kad 1940 m. gruodžio 13 d. buvo nacionalizuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs A. M.. Pareiškėjas šiame name esančiame bute gyveno nuo 1994 m. vasario 15 d. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, manė, jog A. M. paveldėtojams teisės į nekilnojamąjį turtą turėjo būti ne atkurtos natūra, o išmokant kompensaciją, pareiškėjui leidžiant išsipirkti minėtą butą Lietuvos Respublikos valstybės paramos įstatyme nustatyta tvarka Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neteisėtais veiksmais siekė jį ir jo šeimą iškeldinti iš buto, be kita ko, 500 parų nutrakdamas vandens tiekimą ir išgriaudamas katilinę. Be to, atsakovas, išduodamas valstybės garantiją, vadovavosi netinkamai nustatyta buto verte ir ignoravo pareiškėjo pasirinkimą, kad jam būtų suteiktas mažesnės vertės gyvenamasis būstas, kompensuojant likusią dalį pinigais. Pareiškėjo vertinimu, jam atsakovo siūlytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo daug prastesnės būklės už dabartinį ir neatitiko pareiškėjo poreikių.

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą nedelsiant atstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), katilinės funkcijas, atstatant išgriautus kieto kuro ir dujinį šildymo katilus ir kitą pastato šiluminio mazgo inžinierinę įrangą. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė 1996 m. birželio 25 d. sutartimi, kuria nuomotojui (šiuo atveju – atsakovui) nustatyta pareiga užtikrinti, kad visuomet veiktų gyvenamojo namo ir gyvenamųjų patalpų inžineriniai įrengimai, ir pašalinti gyvenamajame name inžinerinių įrengimų gedimus ne vėliau nei per 3 dienas nuo pranešimo iš nuomininko (šiuo atveju – pareiškėjo) gavimo. Atsakovas, išgriaudamas katilinės centrinio šildymo katilus ir kitą šiluminio mazgo inžinerinę įrangą, iš pareiškėjo šeimos atėmė galimybę šildyti butą kietu ir dujiniu kuru iš pastato katilinės, taip sukeldamas grėsmę pareiškėjo šeimos, kurioje yra ir mažamečių vaikų, narių sveikatai, gyvybei bei kitiems teisėtiems interesams.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. Z. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nesusijusias su teismo žinion priimtais skundo reikalavimais, nes pateiktu prašymu iš esmės siekta įpareigoti atsakovą vykdyti 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų ūkio fondo namuose nuomos tipinės sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir atsakovo, sąlygas. Šioje byloje pareiškėjas ginčijo atsakovo administracinius aktus, tačiau ginčo dėl 1996 m. birželio 25 d. sudarytos nuomos sutarties nekėlė.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė taikyti priemones, kurios nebuvo numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatose. Reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti pastato katilinės funkcijas, katilus ir kitą inžinierinę šiluminio mazgo įrangą, t. y. iš esmės įpareigoti atsakovą įvykdyti nuomos sutarties sąlygas, galėtų būti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau ne reikalavimo užtikrinimo priemone ABTĮ 70 straipsnio prasme. Be to, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku buvo atsakovo aktai dėl valstybės garantijos suteikimo pareiškėjui bei įsakymas dėl patalpų išnuomojimo, o ne 1996 m. birželio 25 d. tarp pareiškėjo ir atsakovo sudaryta nuomos sutartis, kurios galimą nevykdymą iš esmės ir ginčijo pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas pareiškėjui išaiškino teisę dėl minėtos nuomos sutarties sąlygų galimo nevykdymo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas R. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad priežastimi, dėl kurios atsakovas nustojo vykdyti 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartyje nustatytas nuomotojo (šiuo atveju – atsakovo) pareigas, atsakovas 2010 m. gegužės 6 d. rašte nurodė valstybės garantijos pareiškėjo šeimai išdavimą ir įvykdymą. Kadangi ši valstybės garantija, jos išdavimas bei vykdymas yra apskųsti teismui, pareiškėjo nuomone, šia garantija grindžiami atsakovo veiksmai, t. y. atsakovo nusišalinimas nuo jam nuomos sutartyje nustatytos pareigos užtikrinti, kad visuomet veiktų gyvenamojo namo inžineriniai įrengimai, įvykdytas leidimu akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Kauno energija“ išgriauti pastato šiluminį mazgą ir išvogti visą šiluminio mazgo įrangą, nagrinėtinas toje pačioje administracinėje byloje. Pareiškėjo vertinimu, tai, ar pirmiau buvo priimtas įsakymas dėl valstybės garantijos išdavimo ir vykdymo, o tik po to buvo išgriauta katilinė, ar atvirkščiai, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta po 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. Z. prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją nedelsiant atstatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), katilinės funkcijas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino nustatęs, kad šis prašymas nebuvo susijęs su prašomais panaikinti administraciniais aktais.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir teigia, jog jo prašymas turėtų būti patenkintas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-702/2010, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima jomis piktnaudžiauti, naudotis ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Be to, teismas negali taikyti tokių reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-348/2012, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-614-520/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad atsakovas pažeidė 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartyje įtvirtintas pareigas, ir reikalavo įpareigoti atsakovą šias pareigas vykdyti. Atsakovo pareigų nevykdymas pasireiškė kieto kuro ir dujinio šildymo katilų ir kitos pastato šiluminio mazgo inžinerinės įrangos išgriovimu. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų (atsakovo 2010 m. gegužės 6 d. rašto Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, I t., b. l. 17-20) darytina išvada, kad minėti veiksmai buvo atlikti 2010 m. arba anksčiau. Tuo tarpu pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai buvo priimti atitinkamai 2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d., todėl šie aktai negali būti laikomi minėtų atsakovo veiksmų priežastimi. Tai, kad ginčijami atsakovo aktai buvo priimti po šiluminio mazgo išgriovimo, patvirtino ir pareiškėjas, atskirajame skunde (V t., b. l. 75-76), be kita ko, teigdamas, jog tai, kas laiko atžvilgiu buvo pirmiau – ginčijami administraciniai aktai ar minėti atsakovo veiksmai, – nėra reikšminga. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl ši aplinkybė nėra svarbi, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas. Be to, pareiškėjas skunde (patikslintame skunde) nesuformavo jokių reikalavimų, susijusių su 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi, taip pat su atsakovo veiksmais siekiant pareiškėją iškeldinti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas ar netaikymas nebūtų reikšmingas nustačius, kad dėl ginčijamų administracinių aktų galiojimo (vykdymo) pareiškėjas patirtų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šiluminiais mazgais ginčo bute negali naudotis jau daugiau nei šešerius metus.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su ginčo nagrinėjamoje byloje dalyku, todėl pareiškėjo prašymas yra netenkintinas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo R. Z. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė