Legislator Case Law & Legislation
P-442-232-12 AI generated

P-442-232-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number P-442-232-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R146-24/2012 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

P-442-232-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. P442-232/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00111-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Ž. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R146-24/2012 pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2012 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. Sp-265 „Dėl Klaipėdos apygardos teismo prašymo dėl kandidatės T. Ž. neliečiamybės“ (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-265), kuriuo nuspręsta duoti sutikimą kandidatę į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narius 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose T. Ž. iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pareiškėja nurodė, jog 2012 m. spalio 3 d. internete atsitiktinai rado informaciją apie tai, kad VRK 2012 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą panaikinti jos, politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatės į Seimą, teisinę neliečiamybę. Susipažinus su Sprendimo Nr. Sp-265 turiniu paaiškėjo, kad atsakovas Sprendimą Nr. Sp-265 priėmė tenkindamas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartyje pateiktą prašymą dėl kandidatės į Seimo narius T. Ž. teisinės neliečiamybės panaikinimo, t. y. davė sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį. Teigė, kad VRK skundžiamą sprendimą priėmė neužtikrindamas jos teisių ir teisėtų interesų apsaugos, nepranešė apie posėdį, nesuteikė galimybės dalyvauti ir apsiginti. Manė, kad VRK šiurkščiai pažeidė jos konstitucines teises, suvaržė rinkimų teises, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, priėmė šališką sprendimą. Sprendimas Nr. Sp-265 priimtas nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo ji būtų pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, o tai rodo, jog atsakovas pažeidė Konstitucijos 18 straipsnio, 20 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 5 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies, BK 2 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies l punkto, 336 straipsnio 2 dalies, Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės normų reikalavimus.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnį (2010 m. gegužės 18 d. įstatymo Nr. XI-815 redakcija), kuriame yra įtvirtinta kandidatų į Seimo narius neliečiamybė, kaip viena iš įstatymo numatytų kandidatų į Seimo narius veiklos garantijų. Pažymėjo, kad įgaliojimus VRK priimti sprendimą dėl sutikimo patraukti kandidatą į Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę suteikia Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 18 punktas, 8 dalies 4 punktas ir Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnis.

VRK posėdžių organizavimo tvarką, sprendimų priėmimo ir paskelbimo tvarką reglamentuoja Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 ir 12 straipsniai. Atsižvelgęs į minėtose normose įtvirtintą į teisinį reguliavimą bei ištyręs įrodymus, teismas sprendė, kad VRK, priimdama Sprendimą Nr. SP-265, veikė įstatymų jai suteiktos kompetencijos ribose, pranešimų apie posėdžius, sprendimų priėmimo bei paskelbimo tvarkos ir pareiškėjos teisių nepažeidė. Nustatė, kad 2012 m. rugsėjo 27 d., t. y. jau po to, kai buvo paskelbti 2012 m.

Seimo rinkimuose dalyvaujantys kandidatai ir kandidatų sąrašai, į VRK 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kreipėsi Klaipėdos apygardos teismas, kuris yra gavęs ir turi nagrinėti T. Ž. apeliacinį skundą dėl jos atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Minėta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 32 straipsnio ir Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašę spręsti klausimą dėl pareiškėjos teisinės neliečiamybės panaikinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-638-557/2012 ir leisti ją traukti baudžiamojon atsakomybėn. VRK pirmininko rašytiniu pavedimu klausimas dėl pareiškėjos teisinės neliečiamybės panaikinimo buvo įtrauktas į artimiausio (2012 m. spalio 2 d. 13.00 val.) VRK posėdžio darbotvarkę.

VRK interneto svetainės (www.vrk.lt) duomenys su nuoroda į elektroninę Seimo dokumentų bazę patvirtina, kad 2012 m. spalio 2 d. 13.00 valandos VRK posėdžio darbotvarkė buvo paskelbta Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2012 m. spalio 1 d., t. y. iki posėdžio likus vienai dienai. Pažymėjo, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsniu nustatytas teisinis reguliavimas suinteresuotiems VRK posėdžiais ir juose svarstomais klausimais asmenims suteikia plačias ir įvairias galimybes sužinoti apie šios komisijos posėdžius, juose dalyvauti, stebėti jų eigą ir sužinoti rezultatus.

Informacija apie VRK darbo organizavimą taip pat yra vieša. Todėl pareiškėja, tapusi kandidate į Seimo narius, turėjo pasirinkti kokiu būdu jai domėtis VRK skelbiama informacija. Teismas pabrėžė, kad įstatymas nenustato VRK pareigos asmeniškai informuoti asmenį (kandidatą į Seimo narius), dėl kurio prašoma taikyti Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, apie VRK posėdį. Todėl atsakovas, asmeniškai neinformavęs pareiškėjos apie vyksiantį posėdį, teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos teisių nepažeidė.

Iš 2012 m. spalio 2 d. posėdžio protokolo Nr. P-30 ir vaizdo įrašo, patalpinto atsakovo interneto svetainėje bei ginčijamo Sprendimo Nr. Sp-265 turinio teismas nustatė, kad pareiškėjos ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsakovui įvertinus Klaipėdos apygardos teismo pateiktus duomenis, vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsniu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsniu. Sprendimas Nr. Sp-265 priimtas vienbalsiai (Vyriausiosios rinkimų komisijos narių bendru sutarimu), o jo sprendžiamosios dalies formuluotė – duoti sutikimą kandidatę į Seimo narius 2012 m. spalio 14 d.

Seimo rinkimuose T. Ž. iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) patraukti baudžiamojon atsakomybėn – atitinka minėtų įstatymų VRK suteiktų įgaliojimų apimtį. Sprendimas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka buvo paskelbtas VRK interneto svetainėje su nuoroda į elektroninę Seimo dokumentų bazę. Pastebėjo, kad situacija, kad pareiškėjos (kandidatės į Seimo narius) atžvilgiu nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, tačiau yra neįsiteisėjęs ir pareiškėjos apeliacine tvarka apskųstas apkaltinamasis nuosprendis, o apeliacinį skundą turintis nagrinėti teismas kreipėsi į VRK dėl apeliacinį skundą padavusios pareiškėjos, kuri šiuo metu yra įgijusi kandidato į Seimo narius statusą, teisinės neliečiamybės panaikinimo, patenka į Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio reguliavimo sritį.

Taip pat akcentavo, kad VRK Sprendimas Nr. Sp-265 neapriboja pareiškėjos teisės dalyvauti 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimuose, todėl atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 2012 m. spalio 22 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas dėl administracinės bylos Nr. R146-24/2012 nagrinėjimo atnaujinimo, kuriuo ji iš esmės prašo atnaujinti administracinį procesą administracinėje byloje Nr. R146-24/2012.

Prašyme nurodo, kad byla buvo išnagrinėta be jos ir ją atstovaujančio advokato dalyvavimo, apie teismo posėdį pareiškėjai nepranešant, taip pažeidžiant pareiškėjos konstitucinės ir procesinės teisės ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prašymas netenkintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo konkrečių įstatyme apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų nenurodyta. Tačiau iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžiamas tuo, jog administracinė byla buvo išnagrinėta pareiškėjai bei ją atstovaujančiam advokatui nedalyvaujant bei pareiškėjai nepranešus apie teismo posėdžio, kuriame nagrinėta administracinė byla Nr. R146-24/2012, datą ir laiką.

Taigi pareiškėja savo prašymą grindžia teismo padarytais procesiniais pažeidimais. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje, išskyrus tuos atvejus, kai tai imperatyviai nurodyta įstatyme (pvz. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 8, 9 punktai). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P858-124/2010), ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato atskirus proceso atnaujinimo pagrindus dėl procesinės teisės normų pažeidimo: 1) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 6 punktas); 2) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktas); 3) sprendimas ar nutartis yra be motyvų (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas); 4) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktas). ABTĮ nenumato, kad kitoks procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas bylos procesui atnaujinti. Todėl nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo pagrindais negali būti laikomi ir pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. R146-24/2012 buvo padaryti jos nurodomi procesiniai pažeidimai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos T. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą T. Ž. administracinėje byloje Nr. R146-24/2012.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė