2023-05-08 Nr. AB-9800-3-62-3-01640-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1727-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01640-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), 448,95 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VMI prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėja 2023 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą VMI (antstolę, akcinę bendrovę „Swedbank“), sustabdyti nuskaitymą nuo banko sąskaitos. Jeigu teismas mano kitaip, priimti sprendimą savo nuožiūra.

Pareiškėja nurodo, kad antstolė nurašo pinigus nuo sąskaitos remiantis negaliojančiais VMI sprendimais. Nuo 2022 m. liepos mėnesio nėra dokumento (sprendimo), pagal kurį galima būtų nuskaityti pinigus. Be to, turi būti nurodyta suma, kiek kas mėnesį nuskaičiuoti nuo sąskaitos atsižvelgiant į gaunamas pajamas. Pareiškėja gyvena viena, nedirba, negauna kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją, vienišo asmens išmoką. Paaiškėjo aplinkybė, kad neperskaičiuojama, nepabaigiama skaičiuoti pensija yra nuskaitoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020; 2023 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-288-629/2023); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019).

Pažymėtina, kad byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėja kildino iš nepagrįstai išskaitytos 448,95 Eur sumos iš jos sąskaitos, atlyginimo. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad patyrė 448,95 Eur žalą, vykdant 2022 m. sausio 10 d. atsakovo nurodymą Nr. (23.31-08) 467-6768 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Pareiškėja 2023 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą VMI (antstolę, AB „Swedbank“), sustabdyti nuskaitymą nuo banko sąskaitos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu, todėl prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. V. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis