2017-12-13 Nr. AB-23383-3-62-3-00746-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3012-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00746-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu ir skundo patikslinimu (I t., b. l. 4–9, 120–121) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai), 10 000 Eur neturtinei žalai ir 4 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki kreipimosi į teismą dienos buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 44. Bausmės atlikimo sąlygos nežmoniškos: suvalgius maistą iš valdiškų indų, pastarieji padedami prie kameros durų ant žemės, nors pareiškėjas prašo jų ant žemės nedėti; pasivaikščiojimui skirta tik viena valanda, kadangi pareiškėjui sumuštas dešinės kojos sąnarys, jis ilgiau kaip 15 min. negali vaikščioti dėl skausmų, pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra suoliuko, o pareigūnai neleidžia jam išsinešti antklodės, kad galėtų ją pasitiesti ir atsisėsti. Paaiškino, jog prieš patalpinant į baudos izoliatoriaus kameras ar kamerų tipo patalpas, privaloma atlikti pilną sanitarinį paruošimą, t. y. nuvesti į dušą, tačiau tai neatliekama. Vasaros metu pareigūnas M. P. uždaro virš kamerų durų esančią angą, todėl kameroje buvo labai tvanku, trūko oro, nes neveikia ventiliacija. Alytaus PN pareigūnai neleidžia grįžus etapu iš Kauno tardymo izoliatoriaus ar Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo nusiprausti po dušu, nors kitiems nuteistiesiems tai leidžiama. Nurodė, jog neleidžiama iš sandėlio pasiimti ten pasidėtų drabužių ir avalynės, rudens metu su plonais rūbais šalta. Pažymėjo, jog Alytaus PN parduotuvėje kainos per didelės, o Alytaus PN administracija į pareiškėjo rašytus skundus nereaguoja. Teigė, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 44 yra daug tarakonų, o pataisos namų administracija pareiškėjui neduoda jokių priemonių, kad būtų galima juos išnaikinti. Pataisos namai neišduoda antklodės užvalkalo. Nurodė, kad pareigūnas M. P. iš pareiškėjo paėmė vandens šildytuvą, todėl negalėjo išsivirti arbatos, kavos, kiaušinių, dešrelių, kruopų ir kt. Vandens šildytuvas pareiškėjui grąžintas tik po dviejų mėnesių. Pareiškėjas dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą – nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, negalėjo pailsėti, tapo dirglus, nervingas, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 38–42, 145–146) nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato suoliukų uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliuose. Uždaroje zonoje po kiekvieno maitinimo, maisto tvarkdarys privalo surinkti indus iš kamerų ir pristatyti į indų plovyklą, todėl pareiškėjo argumentai dėl indų neišnešimo, atmestini. Kameros yra vėdinamos atidarius langus, kaip tą numato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 24 punktas, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Kamerų tipo patalpoje Nr. 44 sanitariniame mazge įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, ir kamera Nr. 44 nebuvo tikrinama. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia teise nesinaudojo.

5. Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis normomis dėl nuteistųjų aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis. Pareiškėjas rašytinį prašymą dėl rūbų iš sandėlio atsiėmimo parašė 2015 m. spalio 6 d., o 2015 m. spalio 21 d. jam daiktai buvo išduoti. Alytaus PN yra sudarę sutartį su V. M. IĮ, pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus, todėl pareiškėjo teiginys dėl tarakonų gyvenamosiose patalpose, atmestinas. Vadovaujantis Alytaus PN direktoriaus nuteistųjų maudymosi duše grafiku, visi etapu grįžę nuteistieji maudosi duše nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Vadovaujantis BVK 62 straipsniu, nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. Nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. spalio 21 d. pareiškėjas naudojosi pataisos namų čiužiniu, antklode, pagalve, užvalkalais pagalvei ir paklodėmis.

6. Alytaus PN administracija niekada nežemino nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniškai. Pareiškėjui niekada nebuvo sudarytos išskirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sąlygos. Dėl pareiškėjo išgyventos depresijos, emocinių, dvasinių sukrėtimų duomenų nėra. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai apskaičiuotas.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu (II t., b. l. 13–19) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. spalio 7 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 44.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su indais, teismas nurodė, kad Alytaus PN direktorius 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1-323 patvirtino Valgyklos–virtuvės maisto išdavėjo–tvarkdario pareigybės aprašymą, kurio 7 punkte numatyta, jog uždarojoje zonoje po kiekvieno maitinimo surenkami indai iš kamerų ir pristatomi į indų plovyklą. Teismas pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenustato, kur, nuteistiems pavalgius, turi būti sudedami indai, todėl pareiškėjo atitinkamus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pasivaikščiojimo kiemeliais, teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 punkte numatyta, jog pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Higienos normos HN 76:2010 18.4 punktas numatė, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 11 d., 2015 m. rugsėjo 7 d., 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. rugsėjo 7 d. skundais kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl suoliukų neįrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose. Alytaus PN 2015 m. liepos 1 d. raštu Nr. 8-10257, 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 8-14148 ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 2S-3351 pateikė atsakymus į prieš tai paminėtus pareiškėjo skundus, kuriuose išsamiai, remdamiesi teisės aktais, paaiškino pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenumato suoliukų įrengimo laisvės atėmimo vietų pasivaikščiojimų kiemeliuose, todėl analizuojamus pareiškėjo skundo argumentus atmetė.

11. Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl sanitarinio švarinimo ir naudojimosi dušu po etapavimo, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte numatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Higienos normos HN 76:2010 68 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 punkte numatyta, kad nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas.

Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Byloje pateikti įrodymai (pareiškėjo 2015 m. birželio 22 d. skundas, 2015 m. birželio 11 d. skundas) patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl nesuteiktos galimybės po etapų nusiprausti po dušu. Alytaus PN 2015 m. birželio 19 d. raštu Nr. 8-9789, 2015 m. birželio 11 d. raštu Nr. 8-9276 ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 2S-3122 pateikė atsakymus į prieš tai paminėtus pareiškėjo skundus, kuriuose išsamiai, remdamiesi teisės aktais, nurodė dėl galimybės nusiprausti po dušu bei sanitarinio švarinimo atlikimo.

Alytaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 21 d. patvirtintame Nuteistųjų maudymosi duše grafike nurodyta, jog kamerų tipo patalpose bausmę atliekantys nuteistieji dušu naudojasi sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 14.00 val. iki 18.00 val., uždarojoje zonoje maudymosi laikas vienam nuteistajam – 15 minučių. Etapu atvykę nuteistieji duše maudosi nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Akivaizdu, kad leisti nuteistajam dažniau nei kartą į savaitę praustis po dušu yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl, teismo vertinimu, atsakovo atstovas prieš tai nurodytų teisės aktų nuostatų nepažeidė.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neneigė, kad buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu kartą per savaitę, nenustatė.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad vasaros metu pareigūnas M. P. uždaro virš kamerų durų esančią angą, todėl kameroje buvo labai tvanku, trūko oro, nes neveikia ventiliacija, teismas nurodė, kad Higienos normos HN 76:2010 24 punktas numatė, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 15 d. pateikė skundą Alytaus PN direktoriui dėl kamerų tipo patalpos kameros Nr. 44 uždaromos ventiliacinės angos. Su panašaus pobūdžio skundais pareiškėjas kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Alytaus PN 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. 8-11703 pateikė atsakymą į prieš tai paminėtą pareiškėjo skundą, nurodydami, kad kameroje Nr. 44 yra langas ir sanitariniame mazge įrengta ištraukiamojo vėdinimo sistema, todėl Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimai nepažeisti. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. 2S-3961 dėl pareiškėjo skundo nurodė, jog Alytaus PN direktorius raštu Nr. 11703 pateikė atsakymą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė teisės aktų reikalavimus dėl ventiliacijos įrengimo ir kamerų vėdinimo, pabrėžė, kad pareiškėjo kameroje vėdinimo sistemų pareigūnai (o taip pat ir pareigūnas M. P.) neuždarinėja. Iš aptartų įrodymų teismas padarė išvadą, kad byloje nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, įrodančių, jog Alytaus PN pareigūnai uždarinėtų vėdinimo sistemą kamerų tipo patalpoje Nr. 44.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tarakonais, teismas bylos medžiaga nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. pateikė skundus Alytaus PN direktoriui dėl kameroje esančių tarakonų, graužikų bei prašė išduoti priemonių jų naikinimui. Alytaus PN 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 8-14139, 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. 8-14797 pateikė atsakymus į pareiškėjo skundus dėl tarakonų bei nurodė, jog atsakingas už uždarąją zoną pareigūnas, įvertinęs dezinsekcinių priemonių būtinumą, jų į kamerą nedavė, nes kameroje jomis naikinti nėra ko, esant poreikiui gali būti iškviesta įmonė, turinti teisę įstaigoje atlikti dezinsekcijos darbus, o taip pat pažymėjo, jog pelės ir tarakonai naikinami pagal poreikį ir periodiškai, Alytaus PN yra sudarę sutartį su įmone, turinčia licenciją profilaktiniams dezinfekcijos, dezinsekcijos be deratizacijos darbams atlikti.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN kamerų tipo patalpos Nr. 44, kurioje jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, tarakonų ar graužikų buvimo (Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų). Teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl kamerų tipo patalpų buvusios blogos ventiliacijos, tarakonų, graužikų galėjo patirti papildomų nepatogumų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų (blogos ventiliacijos, tarakonų, graužikų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl kamerų tipo patalpoje Nr. 44 buvusios blogos ventiliacijos laikytini nepagrįstais. Atsakovo į bylą pateikti 2015 m. sausio 22 d., 2015 m. spalio 13 d., 2015 m. birželio 8 d., 2015 m. balandžio 27 d., 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. rugsėjo 16 d. dezinsekcijos darbų atlikimo aktai ir sąskaitos–faktūros už atliktus darbus teismui nekėlė abejonių, jog Alytaus PN nuolat atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl tarakonų, graužikų veisimosi laikytini nepagrįstais.

15. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sandėlyje esančiais jo daiktais, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 6 d. pateikė Alytaus PN direktoriui skundą dėl to, jog jam pareigūnas neleidžia pasiimti iš sandėlio asmeninių daiktų. Iš 2015 m. spalio 21 d. paaiškinimo matyti, jog minėtą dieną pareiškėjas visus jam priklausančius daiktus iš sandėlio bei kameros Nr. 44 pasiėmė, niekam pretenzijų neturėjo, pažymėjo, kad raštiško atsakymo nereikia, nes pravestas pokalbis, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su per didelėmis prekių kainomis pataisos namų parduotuvėje, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 25 d. skundu kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl pataisos namų parduotuvėje parduodamų prekių aukštų kainų. UAB „Pontem“ 2015 m. liepos 8 d. raštu Nr. 05-09-389 atsakė pareiškėjui į skundą, nurodydama, jog pasikeitus Alytaus PN esančios parduotuvės administratoriui, iš dalies pasikeitė ir prekių asortimentas bei buvo atliktas prekių kainų mažinimas. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog pataisos namų parduotuvėje parduodamų prekių kainos yra aukštos, tačiau nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus dėl šio teiginio, t. y. jis tiksliai nenurodė, kada ir kokias konkrečias prekes pirko ir kiek už jas sumokėjo, todėl, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo spręsti apie atsakovo veiksmų neteisėtumą ir pareiškėjo teisių pažeidimą.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, jog jam nebuvo išduotas antklodės užvalkalas, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose numatyta, jog kiekvienam suimtajam ar nuteistajam išduodama apvelkama patalynė (paklodė, užvalkalas pagalvei) bei kitas inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė, 2 rankšluosčiai). Iš byloje pateiktos pareiškėjo aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortelės matyti, kad ginčo laikotarpiu periodiškai pareiškėjui buvo išduota: čiužinys, antklodė, pagalvė, 2 vnt. užvalkalų pagalvei, 2 vnt. paklodžių, 2 vnt. rankšluosčių. Iš Alytaus PN 2016 m. spalio 19 d. rašto Nr. 363-1452 matyti, jog pareiškėjas pataisos namų išduodama patalyne naudojosi nuo 2015 m. gegužės 18 d., jam išduota – čiužinys (1 vnt.), antklodė (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.), užvalkalas pagalvei (2 vnt.), paklodė (2 vnt.), iki 2015 m. gegužės 18 d. pareiškėjas naudojosi nuosava asmenine patalyne (užvalkalais ir paklodėmis). Iš prieš tai aptarto teisinio reglamentavimo ir byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas teisės aktais nustatytą patalynės ir kito inventoriaus kiekį gavo, už gautus daiktus pasirašė, pasirašė, jog pretenzijų neturėjo, ir nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas pažeidė minėtų aktų nuostatas ir tuo pačiu pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl antklodės eksploatavimo be užvalkalų ir sanitarijos reikalavimų pažeidimų.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su vandens šildytuvu, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 8 d. ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. Alytaus PN direktoriui pateikė skundus dėl iš kameros paimto vandens šildytuvo, tačiau minėtų skundų antroje pusėje pareiškėjas pats nurodė, jog raštiškų atsakymų į skundus pateikti nereikia. Pagal pareiškėjo skunde nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Kitų objektyvių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo veiksmų neteisėtumą paimant vandens šildytuvą, byloje nepateikta. Todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

19. Teismas akcentavo, kad valstybės atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, konkrečiai žalai (pasekmėms) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad atsakovo veiksmai, iš kurių pareiškėjas kildina žalą, buvo atlikti vadovaujantis minėtais ginčo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. buvo teisėti. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų Alytaus PN ar atskirų jų pareigūnų neteisėtų veiksmų pažeidžiant pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, t. y. nenustačius nors vienos viešosios atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ir jo patikslinimu (II t., b. l. 22–24, 28) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Prašė užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje.

21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Ant savo prašymų dėl vandens šildytuvo ir drabužių išdavimo parašė, kad pretenzijų neturi tik todėl, kad šie daiktai jam buvo gražinti.

22. Iš į bylą pateiktų duomenų apie jo sveikatos būklę matyti, kad jis sirgo (duomenys neskelbtini), buvo skirtas gydymas. Dėl to, kad pareigūnas tyčia neišdavė jam drabužių, peršalo, karščiavo.

23. Grįžus į pataisos namus po etapavimo, nebuvo vedamas į dušą, nors pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 punktą turėjo būti vedamas. Pareiškėjas pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas juos netinkamai įvertino.

24. Pataisos namų pareigūnas paėmė iš jo vandens šildytuvą, o grąžino tik po 2 mėnesių visai kitą, tačiau iš jo sąskaitos atskaičiuodavo pinigus už neva sunaudotą elektros energiją, taip padarant jam 4 Eur dydžio nuostolių. Pareiškėjas pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas juos netinkamai įvertino.

25. Pateikė teismui gydytojų pažymas dėl kojos skausmų, kad negali ilgai vaikščioti, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino.

26. Pataisos namuose iš tiesų yra daug parazitų, pirmosios instancijos teismas to neįvertino ir nepagrįstai atmetė jo skundą.

27. Atsakovas atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą ir jo patikslinimą (II t., b. l. 32‑34, 36–38) prašė juos atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Alytaus PN periodiškai yra atliekami dezinfekcijos darbai, todėl tarakonų ir graužikų nėra. Sanitarinis švarinimas pareiškėjui buvo suteiktas kiekvieną kartą grįžus iš etapo. Suoliukų įrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nereglamentuoja, todėl atitinkami pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl Nutarties 21‑26 punktuose nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nes kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo pareiškėjas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde neginčytų aplinkybių, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

32. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 21 ir 24 punktuose nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 8 d. pateikė Alytaus PN skundą (I t., b. l. 130), be kita ko, dėl prieš mėnesį paimto vandens šildytuvo. Ant to paties prašymo (kitoje lapo pusėje) pareiškėjas 2015 m. birželio 10 d. patvirtinto, kad raštiško atsakymo nereikia. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 4 d. pateikė Alytaus PN skundą (I t., b. l. 131), nurodydamas, kad pretenzijų dėl paimto šildytuvo neturi, tačiau prieštarauja dėl už šildytuvo naudojimą nuo jo sąskaitos atskaičiuotų pinigų už suvartotą elektros energiją. Pareiškėjo teigimu, vandens šildytuvas iš jo buvo paimtas apytiksliai prieš du mėnesius (žr. Nutarties 2 p.). Kaip matyti iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio (I t., b. l. 127–129), pinigai už elektros energiją buvo nuskaičiuoti už kovo mėnesį, o vėliau – už birželio mėnesio 19 dienų. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog už nenaudojamą vandens šildytuvą iš jo sąskaitos buvo nuskaičiuojami pinigai už elektros energiją, yra nepagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas juos teisingai atmetė.

33. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 21 ir 22 punktuose nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 6 d. pateikė Alytaus PN skundą (I t., b. l. 204–205), kad, jam paprašius, nėra išduodami iš sandėlio jo asmeniniai, šaltesniam sezonui skirti drabužiai. Šiame skunde pareiškėjas 2015 m. spalio 21 d. padarė prierašą, kad „raštiško atsakymo nereikia, nes pravestas pokalbis“. Iš 2015 m. spalio 21 d. paaiškinimo (I t., b. l. 62) matyti, kad pareiškėjas daiktus iš sandėlio pasiėmė, taip pat nurodė „pretenzijų niekam neturiu“. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte nenurodyta, per kiek laiko asmeniui turi būti išduodami daiktai iš sandėlio, tačiau manytina, kad šis terminas turi būti protingas, daiktai turi būti išduodami be nepagrįsto delsimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui drabužiai buvo išduoti tik po 15 dienų po jo rašytinio skundo pateikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks Alytaus PN delsimas yra nepateisinamas, atsakovo atstovas tokio delsimo priežasčių nenurodė, juo labiau, kad, pareiškėjo teigimu, iš pradžių jis prašė žodžiu išduoti drabužius, o tik vėliau pateikė prieš tai paminėtą rašytinį skundą. Manytina, kad uždelstas drabužių iš sandėlio neišdavimas galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų, todėl nagrinėjamu atveju konstatuojami atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

34. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 23 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad pareiškėjas skundą pateikė dėl netinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki skundo teismui pateikimo dienos (2016 m. gegužės 2 d.; I t., b. l. 4, 35). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas iš Kauno tardymo izoliatoriaus grįžo du kartus: 2015 m. birželio 3 d. ir 2015 m. spalio 21 d. ( I t., b. l. 43). Pareiškėjas 2015 m. birželio 11 d. ir 2015 m. birželio 22 d. teikė Alytaus PN skundus, kad po etapavimo jam nesuteikiama galimybė nusiprausti po dušu (I t., b. l. 104, 195), tačiau Alytaus PN 2015 m. birželio 19 d. raštu Nr. 8-9789 „Dėl informacijos“ (I t., b. l. 103) jį atmetė nurodydamas, jog pareiškėjui sudaryta galimybė nusiprausti duše vieną kartą per savaitę. Iš Alytaus PN direktoriaus 2016 m. sausio 21 d. patvirtinto nuteistųjų maudymosi duše grafiko Nr. 4-701 4 punkto matyti, kad etapu atvykę nuteistieji maudosi duše nuo 15.30 val. iki 16.30 val. (I t., b. l. 148). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 punkte nurodyta, kad „nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis švarinimas. <...>“ Iš to, kas buvo išdėstyta prie tai, matyti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui du kartus grįžus iš kitos įstaigos nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, nors teisės aktai (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 p.) tokią teisę (ir pareigą – minėtą nuostatą skaitant kartu su taisyklių 255 punktu „Pataisos įstaigų personalas, lankytojai ir nuteistieji privalo griežtai laikytis higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų“) pareiškėjui numato. Kita vertus, byloje nesant duomenų, o ir pareiškėjui nesiskundus tuo, kad atsakovo atstovas nesudarė jam galimybės kartą per savaitę praustis duše (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 p.), vertinama, jog pareiškėjo galimybė palaikyti kūno švarą, t. y. naudotis dušu, nebuvo visiškai paneigta. Visgi konstatuotina, kad pareiškėjo teisė, numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 punkte, atvykus į pataisos įstaigą nusiprausti po dušu buvo pažeista.

35. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 26 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad iš dalies pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis šiuo aspektu (žr. Nutarties 13 ir 14 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, atsakovo atstovo paaiškinimai bei pateikti dokumentai patvirtina, jog pataisos namuose buvo parazitų (jei jų nebūtų, nereikėtų jų naikinti), tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime aptarti įrodymai patvirtina, jog Alytaus PN imasi priemonių, kad pataisos namuose nebūtų parazitų, reguliariai juos naikina. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN pareigūną žodžiu, taip pat į administraciją raštu dėl parazitų naikinimo, tačiau į šiuos jo prašymus atsižvelgta nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų dėl parazitų, todėl konstatuotina, jog jo teisė būti kalinamam higienos normas (Higienos normos HN 76:2010 60 p., Higienos normos HN 134:2015 20 p.) atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista.

36. Teisėjų kolegija, vertindama Nutarties 25 punkte nurodytus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis šiuo aspektu (žr. Nutarties 13 ir 14 p.). Nors byloje yra pateikti gydytojo įrašai apie tai, kad pareiškėjas skundėsi kelio skausmais (I t., b. l. 138, 139), tačiau gydytojas nustatė, jog sąnariai pakitę, nepaburkę, judesiai laisvi, neskausmingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesat jokios gydytojo rekomendacijos (nurodymo), pataisos įstaiga neturėjo jokio pagrindo spręsti pareiškėjo sėdėjimo pasivaikščiojimo kiemelyje klausimo. Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamus pareiškėjo argumentus teisingai atmetė kaip nepagrįstus.

37. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl Nutarties 33, 34 ir 35 punktuose nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturinę žalą.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

39. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

40. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d.).

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, tačiau netenkinant pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

S. D. apeliacinį skundą iš dalies tekinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti. S. D. skundą iš dalies tenkinti; pripažinti, kad S. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista; S. D. reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą pinigais atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius