Legislator Case Law & Legislation
7098733b-844d-4db3-a7cd-ed69bbf1f780 AI generated

7098733b-844d-4db3-a7cd-ed69bbf1f780 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7098733b-844d-4db3-a7cd-ed69bbf1f780
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-6074-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00709-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. O. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas E. O. praÅ¡o priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už laikymÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis nuo 2014-05-20 iki 2014-09-20 (b. l. 1–2).

Legislator headnote

AI generated

7098733b-844d-4db3-a7cd-ed69bbf1f780 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pabrėžia, jog pasivaikščiojimas yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus.Pažymėjo, kad Higienos normos 24 punkte teigiama, jog gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-6074-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00709-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. O. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas E. O. praÅ¡o priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už laikymÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis nuo 2014-05-20 iki 2014-09-20 (b. l. 1–2).

PaaiÅ¡kino, kad minėtu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, be to buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kamerose tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas nedidele sienele, tai neužtikrinimo privatumo. Kamerose nuo lubų luposi tinkas ir dažai, buvo didelė drėgmė, buvo kenkėjų ir sklido nemalonus kvapas, oro temperatÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų.

Dėl tokių LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturinę žalÄ , t. y. didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pasitikėjimÄ savimi.Atsakovės atsakovė LukiÅ¡kių TI-K nesutinka su skundu. Atsiliepime (b. l. 7–13) nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014-05-19 iki 2014-09-20 ir nuo   2015-12-31 iki 2016-01-21. Atsakovės įgaliota institucija atkreipia dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI–K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ .

Maksimaliai tardymo izoliatoriuje leistina laikyti 625 asmenis. Neneigė, jog Å¡i norma virÅ¡ijama, dažniausiai laikoma iki 1 000 asmenų. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI–K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. LukiÅ¡kių TI–K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiaus, o, vykdydama teismų nuosprendžius ir nutartis, jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Tvirtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublik?s suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų suimtųjų ir nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.Pažymi, kad dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos, ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau siekiama, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Pabrėžė, jog administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose.Atsakovės įgaliotas atstovas nurodė, kad kameros remontuojamos pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, o taip pat ir griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl suremontuotose LukiÅ¡kių TI–K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Atsiliepime nurodo, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodyta, kaip turi bÅ«ti įrengtos tardymo izoliatorių kameros. Atkreipia dėmesį, kad kamerų plotas mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti papildomas spinteles, lentynas, kitus baldus. PaaiÅ¡kina, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu bÅ«du, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose.

Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijas. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ įstaigoje laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai, pasak atsakovės atstovo, atitinka higienos normų reikalavimus. Atsiliepime nurodyta, jog vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas mėnesio pradžioje ir viduryje pagal LR teisingumo ministro 2001-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas.“ Pasivaikščiojimas organizuojamas vienu metu visiems vienoje kameroje esantiems suimtiesiems kasdien po vienÄ valandÄ gryname ore.

Pabrėžia, jog pasivaikščiojimas yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus.Pažymėjo, kad Higienos normos 24 punkte teigiama, jog gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Lukiškių TI–K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Atkreipė dėmesį, kad skundžiamuoju laikotarpiu Lukiškių TI–K tam tikrais periodais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, tam tikru metu pareiškėjo nebuvo įstaigoje.

Pasak atsakovės įgalioto atstovo, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, trÅ«ksta konkretumo. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovės atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės sÄ skaita.LukiÅ¡kių TI–K teigimu, sprendžiant skundo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad atsakovės įgaliotos institucijos pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad ginčo atveju nėra visų įstatyme numatytų sÄ lygų, kurioms esant kyla valstybės civilinė atsakomybė.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje spręstinas ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo matyti, kad reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nuo 2014-05-20 iki 2014-09-20. Nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytu atveju.Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b.

Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, sprendimuose ne kartÄ nurodė, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios higienos normas.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

PareiÅ¡kėjas neginčija LukiÅ¡kių TI–K pateiktų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus (b. l. 7–8). Teismas neturi pagrindo Å¡iais duomenimis abejoti. Pateikta informacija patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose su kitais, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas ne visada siekė 3,60 m2, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės. Pateiktų duomenų analizė liudija, kad nuo 2014-05-20 iki 2014-09-20 teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis iÅ¡ viso jis buvo laikomas 113 dienas, kai vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, negu nustatyta Ä®sakymo 1.3.1 p.Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, t. y. pažeidžiant normatyvines vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįstas.

Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų Pareiškėjas nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas nedidele sienele, tai neužtikrinimo privatumo. Kamerose nuo lubų luposi tinkas ir dažai, buvo didelė drėgmė, buvo kenkėjų ir sklido nemalonus kvapas, oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų.Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI–K gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos reikalavimus.Atsižvelgtina į tai, kad dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nulemti vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimu ir nenagrinėtini kaip savarankiški.

Pažymėtina, kad kitos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės (nuo sienų lupasi tinkas ir dažai, didelė drėgmė, kenkėjų bÅ«vimas, reikalavimų neatitinkanti temperatÅ«ra) iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas kildina jam padarytÄ neturtinę žalÄ , yra grindžiamos ne teismui teikiamais įrodymais, o bendro pobÅ«džio teiginiais.IÅ¡ kitos pusės, atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – VVSC) patikrinimo aktus (b. l. 18–20, 24–30), tačiau iÅ¡ Å¡ių patikrinimo aktų matyti, kad VVSC patikrinimai atlikti ne tuo metu, kada pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tam tikrose kamerose, arba ne tose kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas tuo metu buvo laikomas.

Kitų įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl netinkamų sÄ lygų, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų teikęs skundus LukiÅ¡kių TI–K administracijai ar kitoms įstaigoms.Pagal Higienos normos 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo kalinimo minėtomis sÄ lygomis trukmę (113 parÄ ), konstatuotina, kad dėl kalinimo perpildytose kamerose kilę nepatogumui užsitęsė pernelyg ilgai, jų intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias (Konvencijos 3 str.), todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kurie negali bÅ«ti kompensuojami vien tik jo teisių pažeidimo pripažinimu.

IÅ¡ kitos pusės, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikymo nustatytomis sÄ lygomis patyrė pasitikėjimÄ savimi, o tai, teismo vertinimu, negali bÅ«ti vertinama, kaip neturtinė žala. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis buvo laikomas beveik visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ .Ä®vertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, jo praÅ¡oma priteisti 22 000 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, neadekvati patirtiems iÅ¡gyvenimams.Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 1 200 Eur kompensacija bus pakankama patirtai neturtinei žalai atlyginti.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 4 d. numatyta, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: iÅ¡laidas, kurias turėjo rengdamas ir raÅ¡tu pateikdamas teismui dokumentus; kitas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje iÅ¡laidas už laikÄ , kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies (6 %), konstatuotina, jog atsakovė turi teisę į 94 % patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Atsakovės atstovė praÅ¡o priteisti 1,26 Eur iÅ¡laidų, kurios patirtos rengiant dokumentų kopijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr. 1039, 6 p. vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimas – 0,15 Lt. Å ios tvarkos 6 punkte nurodytas kainas kiekvienų metų sausio 1 d.

įstaigos indeksuoja pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtÄ kainų indeksÄ (7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė pateikė 21 lapÄ bylos medžiagos, jos praÅ¡ymas tenkintinas ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistina 1,18 Eur (1,26 Eur x 96 %) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. O. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti E. O. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti atsakovės Lietuvos valstybės naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,18 Eur (vienÄ eurÄ aÅ¡tuoniolika centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                               RÅ«ta Miliuvienė