7097f285-cb5d-42a4-8a90-be0948ea8318 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1330/2012Procesinio sprendimo kategorija 44.2, 44.5.2.1, 44.5.2.17, 24.2, 24.3.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo GailiÅ«no ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų G.

S. ir akcinės bendrovės SEB banko bei ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stagena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-74-450/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stagena“ ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui ir G. S. dėl žalos atlyginimo. Tretieji asmenys – G. B. ir S. V..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Stagena“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams AB SEB bankui ir G. S., kurį patikslinęs, prašė jam iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 2 228 903,51 Lt žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „Stagena“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , 2007 m. sausio 11 d. nutartimi UAB „Stagena“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „Stagena“ kreditorių su jų finansiniais reikalavimais sÄ raÅ¡Ä .

Bendra visų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 3 471 189,25 Lt. Šiuo metu BUAB „Stagena“ yra atsiskaičiusi su pirmos eilės kreditoriais (darbuotojais). Su antrosios ir trečiosios eilės kreditoriais bendrovė yra neatsiskaičiusi. Antrosios eilės kreditoriams bendrovė yra skolinga 104 460,40 Lt, o trečiosios eilės kreditoriams – 2 201 063,26 Lt. Be to, bendrovė turi finansinių įsipareigojimų atsakovui AB SEB bankui 1 597 410,26 Lt, kurie yra užtikrinti įkeitimu (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis).

Anot ieÅ¡kovo, BUAB „Stagena“ nepajėgi padengti savo finansinių įsipareigojimų ir tokia finansinė padėtis susidarė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas G. S. nuo 2002 m. kovo 19 d. iki 2005 m. gruodžio mėnesio buvo UAB „Stagena“ direktorius. Jam priklausė 50 procentų UAB „Stagena“ akcijų. 2005 metais UAB „Stagena“ finansinė padėtis buvo bloga. Atsakovas G. S. sÄ moningai pablogino bendrovės finansinę padėtį bei padarė žalÄ bendrovei. 2005 m. rugsėjo mėn. bendrovė UAB „Stagena“ buvo įsiskolinusi savo tiekėjams 3 101 154 Lt, be to, turėjo 614 969 Lt įsiskolinimÄ lizingo bendrovei.

Tačiau atsakovas G. S. sÄ moningai siekė dar labiau pabloginti įmonės finansinę padėtį, kas nulėmė įmonės bankrotÄ . 2005 m. rugsėjo 21 d. G. S., atstovaudamas UAB „Stagena“, su UAB „Neries verslas“ sudarė mainų sutartį, kuria iÅ¡mainė bendrovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - gamybines patalpas (unikalus Nr. 1096-7019-6026:0009), esančias Pramonės g. 97, Vilniuje. Mainų sutartyje Å¡ios patalpos buvo įvertintos 340 000 Lt. Pažymėjo, kad Å¡iose patalpose UAB „Stagena“ vykdė gamybÄ , t. y. perdirbo mėsÄ .

Tai buvo vienintelės bendrovės patalpos, kuriose buvo vykdoma bendrovės veikla. Å iuo sandoriu, pasak ieÅ¡kovo, atsakovas G. S. paliko bendrovę be gamybos patalpų, faktiÅ¡kai sužlugdė bendrovės veiklÄ . Mainų sutartimi vietoj veikiančio mėsos perdirbimo cecho patalpų UAB „Stagena“ iÅ¡ UAB „Neries verslas“ įgijo daug didesnio ploto, bet nepritaikytas gamybai sandėlio patalpas, esančias tuo pačiu adresu - Pramonės g. 97, Vilniuje. Už Å¡ias nepritaikytas bendrovės veiklai patalpas atsakovas G.

S. bendrovės vardu įsipareigojo sumokėti 1 110 000 Lt priemokÄ . Bendrovė Å¡iuo sandoriu neteko gamybai tinkamų patalpų, turėjo nutraukti Å«kinę veiklÄ ir įsipareigojo sumokėti UAB „Neries verslas“ 1 110 000 Lt priemokÄ , kuriÄ privalėjo skolintis iÅ¡ banko ir tokiu bÅ«du padidino savo finansinius įsipareigojimus 1 110 000 Lt dydžiu. IeÅ¡kovo vertinimu, bendrovei buvo padaryta žala ne tik atsakovo G. S. neteisėtais veiksmais, bet ir kitų asmenų kaltais veiksmais. Anot jo, 2005 m. rugsėjo 21 d. mainų sutartis su UAB „Neries verslas“ nebÅ«tų sudaryta ir bendrovė nebÅ«tų patyrusi žalos, jeigu atsakovo AB SEB banko darbuotojai bÅ«tų tinkamai atlikę savo pareigas, nebÅ«tų pažeidę kredito suteikimo tvarkos ir sÄ lygų. 2005 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas AB SEB bankas, veikdamas per savo atstovÄ , tuometinio AB SEB Vilniaus banko Naujamiesčio filialo direktorių G.

B., sudarė su UAB „Stagena“ kredito sutartį Nr. 1760507122052-10, pagal kuriÄ bankas įsipareigojo suteikti 1 949 000 Lt kreditÄ pastato - sandėlio, esančio Pramonės g. 97, Vilniuje, ir 0,311 ha ploto žemės sklypo, dalies nuomos teisės pirkimui iÅ¡ UAB „Neries verslas“. Pastato pirkimui buvo skirta 1 110 000 Lt kredito lėšų. Kreditavimo sutarties 8.3 punkte numatyta, kad atsakovas AB SEB bankas kredito dalį, skirtÄ nekilnojamojo turto pirkimui, t. y. 1 110 000 Lt, iÅ¡mokės į kredito gavėjo (UAB „Stagena“) nurodytÄ nekilnojamojo turto pardavėjo banko sÄ skaitÄ tik po to, kai kredito gavėjas įvykdys eilę sÄ lygų: perkamas nekilnojamasis turtas bus atlaisvintas nuo visų galimų disponavimo juo apribojimų; kredito gavėjas hipotekos ir įkeitimo lakÅ¡tais įkeis bankui nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; kredito gavėjas pateiks bankui pasiraÅ¡ytÄ su banku laidavimo sutartį; kredito gavėjo akcininkai padidins įmonės įstatinį kapitalÄ ne mažesne kaip 58 000 Lt suma, kapitalizuojant akcininkų paskolas kredito gavėjui; pateiks bankui UAB „Žemės Å«kio paskolų garantijų fondo“ sprendimÄ suteikti 43,04 procento negrÄ Å¾into kredito sumos garantijÄ .

Å ių sÄ lygų UAB „Stagena“, atstovaujama atsakovo G. S., neįvykdė, todėl atsakovas AB SEB bankas negalėjo pervesti į kredito gavėjo nurodytÄ nekilnojamojo turto perleidėjo UAB „Neries verslas“ sÄ skaitÄ 1 110 000 Lt kredito sumos. Dėl atsakovo AB SEB banko darbuotojo G. B. neteisėtų kaltų veiksmų 1 110 000 Lt kredito suma buvo pervesta UAB „Neries verslas“. Tokiu bÅ«du UAB „Stagena“ buvo padaryta 1 110 000 Lt žala. IeÅ¡kovo nuomone, bendrovei žala atsirado dėl G.

B. veiksmų, padarytų tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Nurodė, kad kreditavimo sutarties 9 dalis, kuri reglamentavo kredito dokumentus, numatė, kad kredito gavėjas privalo pateikti bankui savo įstatus, įregistruotus juridinių asmenų registre, ir pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Stagena“ ir UAB „Neries verslas“. Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas AB SEB bankas neturėjo teisės suteikti kreditÄ .IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad kreditavimo sutarties 10.2. punktas reguliavo kredito gavėjo įsipareigojimus kredito galiojimo laikotarpiu laikytis tam tikrų finansinių rodiklių.

Atsakovas AB SEB bankas Å¡io punkto pagrindu galėjo kelti kredito gavėjui tam tikrus finansinės drausmės reikalavimus ir kontroliuoti finansinių prievolių vykdymÄ . Tačiau atsakovas AB SEB bankas jokių finansinių rodiklių, kurių turėtų laikytis skolininkas UAB „Stagena“, nenustatė. Å ios aplinkybės, pasak ieÅ¡kovo, patvirtina, kad atsakingi banko darbuotojai aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas. Atsakovas AB SEB bankas aplaidžiai atliko savo pareigÄ Ä¯vertinti UAB „Stagena“ finansinę padėtį.

Tai, anot ieÅ¡kovo, patvirtina 2005 m. spalio 31 d. UAB „Stagena“ pelno-nuostolių ataskaita. Pagal šį dokumentÄ 2005 m. spalio 31 d. UAB „Stagena“ turėjo 703 180 Lt nuostolių. Pagal UAB „Stagena“ balansÄ 2005 m. spalio 31 d. įmonės turtas ir gautinos sumos sudarė 4 902 448 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 253 920 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 330 771 Lt. Å ias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartis iÅ¡kelti UAB „Stagena“ bankroto bylÄ .

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad AB SEB banko darbuotojai žinojo, jog bendrovė bus nepajėgi grÄ Å¾inti kreditÄ ir padarė žalÄ ne tik ieÅ¡kovui, bet ir bankui. Bankas, nustatęs, kad paskola bus panaudota ne pastato pirkimui-pardavimui, o mainams, privalėjo atsisakyti suteikti kreditÄ . IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad 2005 m. gruodžio 8 d. atsakovas G. S., atstovaudamas bendrovę, sudarė su atsakovu AB SEB banku 2002 m. spalio 1 d. kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimÄ Nr. 5, kuriuo Å¡alys konstatavo, kad bendrovė 2005 m. gruodžio 8 d. yra skolinga bankui 153 180 Lt.

Å iuo sutarties pakeitimu Å¡alys susitarė padidinti kredito sumÄ iki 330 456 Lt. Sutartyje buvo numatyta, kad padidintas kreditas yra suteiktas tam tikrai paskirčiai - t. y. atsiskaitymui su tiekėju Vokietijos Federacinės Respublikos firma Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG pagal tarptautinio faktoringo sutartį. Be to, 2005 m. gruodžio 8 d. sutarties pakeitime konstatuota, kad bendrovės įsiskolinimo suma padidėjo iki 483 636 Lt. Šį kreditÄ bendrovė įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2006 m. kovo 6 d., kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui įkeitė bankui bendrovei priklausantį turtÄ - sandėlio pastatÄ (unikalus Nr. 1096-7019-6137), esantį Pramonės g. 97, Vilniuje, kurio vertė yra 1 499 000 Lt.

Taip pat bankui buvo įkeistos 0,311 ha žemės sklypo dalies, esančios Pramonės g. 97, Vilniuje, turtinės nuomos teisės, kurių vertė – 1 000 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 5 padidino įmonės skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui 330 456 Lt. Pažymėjo, kad 2005 m. spalio 31 d. UAB „Stagena“ turėjo 703 180 Lt nuostolių, o pagal jos balansÄ 2005 m. spalio 31 d. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 5 253 920 Lt. Be to, įmonės daugiau nei tris mėnesius pradelstos skolos virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2005 m. gruodžio 2 d.

UAB „Stagena“ akcininkas ir direktorius G. S. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ . Be to, UAB „Stagena“ po 2005 m. rugsėjo mėn. nevykdė jokios Å«kinės veiklos. Todėl atsakovo AB SEB banko darbuotojai negalėjo sudaryti kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimo Nr. 5 ir papildomai iÅ¡duoti 330 456 Lt. IeÅ¡kovo nuomone, AB SEB banko Vilniaus Naujamiesčio filialo direktoriaus G. B. veiksmais bendrovei buvo padaryta 330 456 Lt žalos. Tai, pasak ieÅ¡kovo, patvirtina aplinkybė, kad sekančiÄ dienÄ po pakeitimo Nr. 5 sutarties pasiraÅ¡ymo AB SEB bankas 2005 m. gruodžio 9 d. sudarė su UAB „Stagena“ reikalavimo teisių perleidimo - sutartį    Nr. 1, kuria Å¡alys konstatavo, kad „pradinis kreditorius neturi pakankamai lėšų bei turto ir todėl negali tinkamai vykdyti savo prievolių Naujajam kreditoriui pagal aukščiau įvardytÄ kreditavimo sutartį“.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Stagena“ įsipareigojo perleisti ir perduoti AB SEB Vilniaus bankui visas reikalavimo teises į pinigines lėšas ir mokėjimus iÅ¡ savo skolininkų 483 636,00 Lt sumai. IeÅ¡kovo vertinimu, Å¡i sutartis buvo įvykdyta, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Be to, Å¡ios sutarties sudarymas aiÅ¡kiai parodo, kad AB SEB Vilniaus bankas, sudarydamas 2005 m. gruodžio 8 d. pakeitimo Nr. 5 sutartį, suprato ir žinojo, jog UAB „Stagena“ bus nepajėgi grÄ Å¾inti naujai suteikto kredito.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad BUAB „Stagena“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti 2005 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1 negaliojančia ir taikyti restitucijÄ . Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-78-45/07, buvo patvirtinta taikos sutartis. Å ia sutartimi atsakovas AB SEB Vilniaus bankas pripažino, kad 2005 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 yra neteisėta ir negalioja.

Å alys susitarė taikyti restitucijÄ . Todėl, ieÅ¡kovo nuomone, ir vėlesni AB SEB Vilniaus banko veiksmai patvirtina, kad tiek 2005 m. gruodžio 8 d., tiek 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos. IeÅ¡kovo įsitikinimu, kreditorius AB SEB bankas pažeidė prievolę ir privalo atlyginti ieÅ¡kovui nuostolius, kurie sudaro 2 228 903 51 Lt ir kuriuos privalo sumokėti savo antros ir trečios eilės kreditoriams.Pasak ieÅ¡kovo, atsakovų veiksmai nulėmė ieÅ¡kovo nemokumÄ .

Vienintelis ieÅ¡kovo BUAB „Stagena“ turimas turtas yra pastatas - sandėlis, esantis Pramonės g. 97, Vilniuje, kuris įkeistas AB SEB bankui. AB SEB banko 1 597 410,26 Lt dydžio finansinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu. Å iuo metu pastatas parduotas už 216 700 Lt. Atsakovai G. S. ir AB SEB bankas, atstovaujamas darbuotojo G. B., sudarydami ir vykdydami 2005 m. rugpjūčio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10 bei kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimÄ Nr. 5 (2005 m. gruodžio 8 d.), ieÅ¡kovo vertinimu, veikė, pažeisdami CK 6.263, 1.5, 2.87, 6.264, 6.883 straipsnius bei bendro pobÅ«džio pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovui nebÅ«tų padaryta žala vien tik atsakovo G. S. veiksmais, jeigu atsakovas AB SEB Vilniaus bankas nebÅ«tų atlikęs neteisėtos veikos. Pasak ieÅ¡kovo, tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovų G. S. ir AB SEB Vilniaus banko veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu atnaujino ieÅ¡kovui BUAB „Stagena“ praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Stagena“ iÅ¡ atsakovų AB SEB banko ir G. S. solidariai 1 440 456 Lt nuostoliams atlyginti. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė ir priteisė iÅ¡ atsakovų AB SEB banko ir G. S. lygiomis dalimis 18 565,56 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , o iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Stagena“ atsakovui AB SEB bankui – 1 000 Lt, trečiajam asmeniui be savarankiÅ¡kų reikalavimų G. B. – 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, vertindamas ginčijamus sandorius, pirmiausia pripažino, kad jau 2005 metais UAB „Stagena“ finansinė padėtis buvo bloga.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, atsižvelgęs į byloje pateiktus bendrovės finansinius duomenis, 2005 m. gruodžio 2 d. bendrovės vadovo G. S. Vilniaus apygardos teismui pateikto pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos UAB „Stagena“ iÅ¡kėlimo ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria UAB „Stagena“ iÅ¡kelta bankroto byla, turinį. Taip pat pažymėjo, kad mainų sutarties pagrindu iÅ¡mainytos patalpos - pastatas- sandėlys visiÅ¡kai nebuvo pritaikytas bendrovės vykdomai veiklai, t. y. jis reikalavo papildomų investicijų tinkamoms gamybos priemonėms įdiegti (mėsos gamybai), tokiems darbams atlikti bÅ«tų reikalingos ir gana didelės laiko sÄ naudos.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Mainų sutarties 5.2 punktÄ UAB „Stagena“ buvo įsipareigojusi atlaisvinti patalpas per 6 mėnesius, tuo tarpu mainomos patalpos bÅ«tų atlaisvintos po mėnesio. Be to, teismo nuomone, mainų sutartyje numatytas terminas (praktiÅ¡kai penki mėnesiai) sandėliui paruoÅ¡ti į gamybines patalpas, žinant bendrovės finansinę padėtį, nebuvo protingas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Mainų sutartyje nurodytas terminas, per kurį UAB „Stagena“ turėjo perduoti patalpas, t. y. per tÄ patį laikotarpį ir atlikti remonto darbus, nebuvo tikslus.

Anot teismo, aplinkybė, jog iÅ¡mainytos patalpos buvo didesnio ploto ir vien dėl to buvo sudarytos sÄ lygos verslo plėtrai, pati savaime nieko nereiÅ¡kia, kadangi iÅ¡mainytas pastatas - sandėlys visiÅ¡kai nebuvo pritaikytas bendrovės veiklai. Teismo nuomone, bendrovės gamybos nutraukimas reiÅ¡kė jos veiklos nevykdymÄ , tuo pačiu finansinių resursų stokÄ . Teismas atmetė atsakovo AB SEB banko argumentÄ , kad vien iÅ¡ Å¡io iÅ¡mainyto pastato, jei jis bÅ«tų laiku parduotas, bÅ«tų užtekę atsiskaitymui su visais kreditoriais ir pažymėjo, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto procedÅ«ros vykdomos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, be to, AB SEB bankas, kaip vienas iÅ¡ didžiausių kreditorių bankroto byloje, taip pat turėjo galimybes nulemti tokio turto „savalaikį“ pardavimÄ .

Taip pat teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ sudarant mainų sandorį, bendrovės akcininkai (tame tarpe ir G. S.) buvo nusprendę pirkti patalpas, bet ne sudaryti mainų sutartį. Nors atsakovai teigia, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama sudaryti sÄ lygas verslo plėtrai, tačiau, teismo nuomone, įvertinus Å¡iuos sandorius, darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų bent pradėti remonto (rekonstrukcijos) darbai, ir Å¡i aplinkybė patvirtina, kad G.

S., sudarydamas mainų bei kreditavimo sutartis, ne tik nesiekė verslÄ plėsti ir toliau jį vystyti, bet pagal kredito sutartį gautomis lėšomis padidino bendrovės finansinius įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas G. S. vietoje iÅ¡mainytų bendrovei patalpų remonto ir verslo plėtros 2005 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė dar vienÄ kredito sutarties pakeitimÄ Nr. 5 su AB SEB banku dėl papildomos 330 456 Lt dydžio kredito sumos, įkeitė turtÄ ir 2005 m. gruodžio 9 d. su AB SEB banku UAB „Stagena“ vardu sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.

1. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1 turinį, teismas konstatavo, jog bendrovės vadovas Å¡iais veiksmais pažeidė kitų kreditorių interesus ir tokie vadovo ir banko veiksmai patvirtina, kad abi Å¡alys žinojo apie bendrovės UAB „Stagena“ nemokumÄ . Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas vadovo pareigas vykdė nerÅ«pestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuodamas sudarant sandorius, žinodamas apie bendrovės sunkiÄ finansinę padėtį ir sudarydamas mainų bei kreditavimo sandorius, nepagerino veiklos apimčių bei padidino įsiskolinimÄ bankui, todėl yra pagrindas teigti, kad bendrovės vadovo veiksmai buvo neteisėti - pažeidžiantys jo teisinę pareigÄ veikti bendrovės naudai.

Teismas, atsižvelgęs į 2005 m. rugpjūčio 16 d. tarp AB SEB banko ir UAB „Stagena“ sudarytos kredito sutarties Nr. 1760507122052-10 8.3 punkte nustatytas sÄ lygas, sprendė, jog bankas reikalavo Å¡ių sÄ lygų iÅ¡pildymo „perkamam“ nekilnojamam turtui, patys bendrovės akcininkai taip pat buvo nutarę pirkti nekilnojamÄ turtÄ , tačiau buvo sudaryta mainų sutartis. Teismas pažymėjo, kad lėšos, skirtos pastato remontui, pagal Å¡alių susitarimÄ turėjo bÅ«ti naudojamos perkamam, o ne mainomam, turtui.

Be to, bankas reikalavo, kad perkamas nekilnojamasis turtas bÅ«tų atlaisvintas nuo visų galimų disponavimo juo apribojimų, tačiau UAB „Neries verslas“ priklausęs mainomas turtas pastatas - sandėlis, esantis Pramonės g. 97, Vilniuje, buvo įkeistas AB Ūkio bankui ir kredito suteikimo dienai Å¡is įkeitimas nebuvo panaikintas (hipoteka galiojo iki 2005 m. spalio 24 d.), todėl nebuvo iÅ¡pildyta ir Å¡i banko kreditavimo sutarties sÄ lyga. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono kredito komiteto 2005 m. liepos 29 d. posėdžio protokolo Nr. 117-663 4 dalies 8 punktu AB SEB bankas reikalavo pateikti asmeninį akcininko G.

S. laidavimÄ , tačiau 2005 m. spalio 4 d. laidavimo sutarties 4 punkte G. S. įsipareigodamas visos banko prievolės visiÅ¡kam įvykdymui laiduoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jokio jam nuosavybės teise priklausančio turto nenurodė. Pažymėjo, kad banko darbuotojai, turėdami pareigÄ patikrinti kokiu turtu pagal kredito komiteto nutarimÄ G. S. galėjo laiduoti už prievolės bankui įvykdymÄ , to nepadarė, nors tokiÄ pareigÄ , turėjo ir pagal kreditų suteikimo reikalavimus (64.3 p.).

Pasak teismo, pagal kreditų suteikimo reikalavimus, banko darbuotojai privalėjo patikrinti įmonės finansinius duomenis, tuo tarpu pateikta paraiÅ¡ka, finansinės atskaitomybės duomenys, Verslo trumpas apraÅ¡ymas pasiraÅ¡yti tik paties G. S., be bendrovės finansininko paraÅ¡o. Teismas nustatė, kad UAB „Stagena“ įsipareigojo pasiraÅ¡yti faktoringo sutarties pakeitimÄ , protokole buvo iÅ¡dėstytos pakeitimo sÄ lygos, tačiau tokios sÄ lygos įvykdytos nebuvo, todėl dėl atsakovo AB SEB banko darbuotojo G.

B. neteisėtų kaltų veiksmų 1 110 000 Lt kredito suma buvo pervesta UAB „Neries verslas“ ir tokiu bÅ«du UAB „Stagena“ buvo padaryta 1 110 000 Lt žala. Anot teismo, atsakovas AB SEB bankas neturėjo teisės suteikti kreditÄ , nes Kreditavimo sutarties 10.2. punkto pagrindu jis galėjo kelti kredito gavėjui tam tikrus finansinės drausmės reikalavimus ir kontroliuoti finansinių prievolių vykdymÄ . Tačiau bankas jokių finansinių rodiklių, kurių turėtų laikytis skolininkas UAB „Stagena“, nenustatė.

Å ios aplinkybės, pasak teismo, patvirtina, kad atsakingi banko darbuotojai aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas. Teismas, atsižvelgęs į 2005 m. spalio 31 d. UAB „Stagena“ pelno-nuostolių ataskaitos ir balanso duomenis, taip pat į Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartį, kuria nutarta UAB „Stagena“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , pripažino, kad atsakovas AB SEB bankas aplaidžiai atliko savo pareigas įvertinti UAB „Stagena“ finansinę padėtį, banko darbuotojai žinojo, kad bendrovė bus nepajėgi grÄ Å¾inti kredito ir padarė žalÄ ne tik ieÅ¡kovui, bet ir bankui.

Pasak teismo, bankas, nustatęs, kad paskola bus panaudota ne pastato pirkimui-pardavimui, o mainams, privalėjo atsisakyti suteikti kreditÄ (CK 6.883 str. 1 d., 6.877 str.).Teismas, vertindamas 2005 m. gruodžio 8 d. 2002-10-01 kreditavimo sutarties pakeitimÄ Nr. 5, pažymėjo, jog Å¡is sandoris buvo sudarytas tada, kai G. S., kaip UAB „Stagena“ vadovas, jau buvo kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (2005 m. gruodžio 2 d.) ir apie tokį pareiÅ¡kimÄ bankas žinojo. Todėl teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad bankas žinojo apie blogÄ finansinę bendrovės padėtį.

Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad bankas žinojo apie realiÄ UAB „Stagena“ finansinę padėtį, jis 2005 m. gruodžio 8 d. sudarė su UAB „Stagena“ kredito sutarties pakeitimÄ Nr. 5, pagal kurį dar iÅ¡davė 330 450 Lt kreditÄ , tuo iÅ¡ esmės padidino įmonės skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui. Teismas, atsižvelgęs į UAB „Stagena“ finansinius duomenis 2005 m. spalio 31 d. bei į tai, kad UAB „Stagena“ po 2005 m. rugsėjo mėn. nevykdė jokios Å«kinės veiklos, pripažino, jog atsakovo AB SEB banko darbuotojai negalėjo sudaryti kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 Pakeitimo Nr. 5 ir papildomai iÅ¡duoti 330 456 Lt kreditÄ .

Pažymėjo, kad dėl papildomo kredito iÅ¡davimo nėra pateiktas joks UAB „Stagena“ praÅ¡ymas bei nėra Å¡iuo klausimu priimto akcininkų sprendimo, todėl G. B. veiksmais bendrovei buvo padaryta 330 456 Lt žala. Teismas, sutiko su banku, jog jis 2005 m. gruodžio 12 d. pervedė pinigus pagal 2005 m. gruodžio 8 d. pakeitime 5 numatytÄ tikslinę paskirtį, tačiau pažymėjo, kad nuraÅ¡ant pinigus, bankas turėjo laikytis CK 6.923 straipsnyje numatyto lėšų nuraÅ¡ymo eiliÅ¡kumo. Pasak teismo, pervesdamas pinigus, bankas suteikė prioritetÄ vienam iÅ¡ kreditorių, tokiu bÅ«du pažeisdamas kitų kreditorių interesus.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, 6.279 straipsnio 1 dalimi ir 6.263 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad tiek bendrovės vadovas, tiek AB SEB bankas, atlikę neteisėtus bendrus veiksmus, privalo atlyginti ieÅ¡kovui padarytus nuostolius solidariai. Nurodė, kad galutiniai naudos gavėjai pagal ieÅ¡kinį yra ne įmonė, o jos kreditoriai, t. y. tie asmenys, kurių teisių apsaugai pareikÅ¡tas toks ieÅ¡kinys. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas prašė priteisti 2 228 903,51 Lt nuostolių atlyginimo, kuriuos sudaro suma, kuriÄ bankrutuojanti įmonė privalo sumokėti savo antros ir trečios eilės kreditoriams, tačiau pripažino, jog nuostolių dydžio apskaičiavimas antros ir trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma nėra teisingas.

Teismas, įvertinęs tai, kad neteisėti bendri atsakovų G. S., AB SEB banko veiksmai atsirado sudarant Mainų sutartį ir iÅ¡ dalies bankui finansuojant 1 110 000 Lt sumÄ , taip pat Pakeitimu Nr. 5 bankas papildomai suteikus 330 456 Lt kreditÄ , pripažino, jog bÅ«tent Å¡ios sumos ir sudaro ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteisė iÅ¡ viso 1 440 456 Lt nuostoliams atlyginti.   Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto byla UAB „Stagena“ iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2006 m. sausio 3 d., laikė, kad ieÅ¡kovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, apie menamÄ teisės pažeidimÄ (sandorius, iÅ¡ kurių kildina žalÄ ) sužinojo bÅ«tent 2006 m. sausio 3 d.

Nurodė, kad vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieÅ¡kovas reikalavimus dėl žalos atlyginimo teisme turėjo teisę pareikÅ¡ti iki 2009 m. sausio  3 d., tačiau ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2009 m. sausio 12 d., todėl buvo praleistas senaties terminas. Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, kad administratorius atstovauja visų kreditorių interesus, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo ir priteistos žalos dydis bus panaudotas kreditoriniams reikalavimams padengti, byloje yra vieÅ¡as interesas, teismas sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 str. 2 d.).

             III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas G. S. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas ieÅ¡kinį, kuris, anot apelianto, neatitinka ieÅ¡kiniui keliamų reikalavimų, numatytų CPK, suteikė ieÅ¡kovui privilegijas vien tik dėl to, kad ieÅ¡kovÄ atstovauja administratorius, ginantis UAB „Stagena“ kreditorių interesus.

Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, materialinės teisės normas, reguliuojančias nuostolių atlyginimÄ , sutarčių teisės bei jų aiÅ¡kinimo nuostatas, sprendimÄ grindė spėjimais ir prielaidomis.Aplinkybė, jog G. S. pablogino bendrovės finansinę padėtį, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. PrieÅ¡ingai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2007 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡vada Nr. 140-(1344)-IS1-6621 patvirtina, jog sandoriai buvo sudaryti teisėtai, nepažeidžiant bendrovės interesų.

Be to, atlikus ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-70646-05 dėl    G. S. veiksmų, jam vadovaujant bendrovei, tyrimas 2010 m. gruodžio 1 d. buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. UAB „Stagena“ 2005 m. gruodžio 2 d. atsisakė 839 000 Lt kredito dalies, kuri buvo skirta pastato remontui, nes neplanavo atlikti remonto. Pasinaudojusi kreditu, bendrovė įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl negalima teigti, kad kreditavimo sutartis sukėlė nuostolius. Anot apelianto, įgytas sandėlis, esant norui ir reikalui, galėjo bÅ«ti parduotas ir už jį bÅ«tų gauta nemaža pinigų suma, nes sandėlio vertė buvo nemaža, į jį buvo iÅ¡mainytos bendrovės turimos mažesnės patalpos.

Nepagrįstai ieÅ¡kovas teigia, jog UAB „Stagena“ neįvykdė kredito suteikimo sÄ lygų. Perkamas turtas buvo be apribojimų, jį bendrovė bankui įkeitė, buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis, padidintas įmonės įstatinis kapitalas, pateiktas UAB ,,Žemės Å«kio paskolų garantijų fondo“ sprendimas suteikti 43,04 proc. negrÄ Å¾into kredito sumos garantijÄ .Nepagrįstai ieÅ¡kovas nurodė, jog UAB „Stagena“ ir UAB „Neries verslas“ nesudarė pirkimo – pardavimo sutarties, todėl bankas neteisėtai pervedė pinigus, nors Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2007 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡vada Nr. 140-(1344)-IS1-6621 įrodo kitkÄ .

Å ios aplinkybės teismas neįvertino.2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties pakeitimu kredito suma buvo padidinta     330 456 Lt atsiskaitymui su Vokietijos firma Meekem Verstandschlachterei Gmbh&Co KG, pažymėtina, kas ir buvo padaryta. Skola vis tiek bÅ«tų buvusi, jeigu ir nebÅ«tų sudaryta kreditavimo sutartis, todėl nėra pagrindo to priskirti prie nuostolių.Aplinkybė, jog bankas 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytÄ reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino neteistėta, nepatvirtina, jog ir kreditavimo sutartys buvo neteisėtos, nes jos kitoje civilinėje byloje nebuvo ginčijamos.Nors ieÅ¡kovas savo reikalavimo pagrįstumÄ grindžia CK 6.263 straipsniu, tačiau jis neįrodinėjo civilinės atsakomybės sÄ lygų, jų nenustatinėjo ir pats teismas.

IeÅ¡kovas nenurodė, kas sudaro 2 228 903,51 Lt nuostolius, kokie konkretÅ«s atsakovų veiksmai nulėmė tokių nuostolių atsiradimÄ , koks yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų veiksmų ir žalos, kokia atsakovų kaltė. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bankas atliko visus reikalingus veiksmus, kad bÅ«tų iÅ¡duotas kreditas.Imant iÅ¡ banko kreditÄ 2005 m. rugpjūčio mėnesį, buvo siekiama pataisyti įmonės finansinę padėtį ir tai patvirtina įmonės 2005 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita.Teismas neturėjo atnaujinti ieÅ¡kovui praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

Pats administratorius pripažino, kad visus bendrovės dokumentus gavo 2006 sausio 18 d., todėl 3 metų laiko tarpas nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tinkamai atliekant savo pareigas, tikrai buvo pakankamas laikotarpis ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Pažymėtina, kad senaties terminas buvo suėjęs net ir jį pradedant skaičiuoti nuo dokumentų gavimo (2006-01-08), nors ant paties ieÅ¡kinio datos nėra, o ieÅ¡kinio padavimo dienÄ ieÅ¡kovai nurodo 2009 m. sausio 12 d., o SEB bankas atsiliepime – 2009 m. sausio 22 d.

Todėl kyla abejonių dėl pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senatį buvimo. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas BUAB „Stagena“ praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovų AB SEB banko ir G. S. ieÅ¡kovui solidariai priteista 1 440 456 Lt nuostoliams atlyginti, priteistÄ sumÄ nuostoliams atlyginti padidinant iki 2 228 903 Lt. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Byloje nekilo ginčo, jog bankrutuojanti įmonė yra skolinga antros ir trečios eilės kreditoriams 2 228 903 Lt.

Bylos nagrinėjimo metu BUAB „Stagena“ pardavė už 216 700 Lt bendrovei priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Pramonės g. 97, Vilniuje, kuris buvo įkeistas AB SEB bankui. Å i aplinkybė nepakeitė ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos, nes piniginės lėšos, gautos pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo iÅ¡mokėtos įkaito turėtojui - AB SEB bankui. Antros ir trečios eilės kreditorių reikalavimai dėl bendrovei priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo nesumažėjo.Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė CK 6.249 ir 6.251 straipsnius ir neteisingai nustatė ieÅ¡kovui padarytų nuostolių dydį.

Anot apelianto, bendrovės patirti nuostoliai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra daug didesni, nei iÅ¡duoti bendrovei kreditai. Kreditų iÅ¡davimas bendrovei nebuvo naudingas, nes vienu atveju, iÅ¡duodant kreditÄ pagal mainų sutartį ieÅ¡kovas neteko gamybos patalpų, gautus pagal kredito sutartį pinigus pervedė UAB „Neries verslas“ už nepritaikytÄ bendrovės veiklai pastatÄ bei padidino bendrovės įsiskolinimÄ AB SEB bankui, užtikrindamas šį įsiskolinimÄ vieninteliu turimu nekilnojamu turtu.

Kitu atveju, gautas kreditas, jau esant G. S. praÅ¡ymui iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ , buvo neteisėtai pervestas Vokietijos įmonei ir tuo padidintas ieÅ¡kovo įsiskolinimas AB SEB bankui, papildomai šį įsiskolinimÄ užtikrinant nekilnojamojo turto įkeitimu. Anot apelianto, neteisėtai iÅ¡duodant Å¡iuos kreditus, buvo padaryta žala ne tik įmonei, bet ir kitiems ieÅ¡kovo kreditoriams, su kuriais BUAB „Stagena“ negali atsiskaityti.Teismas nepagrįstai sumažino patirtų nuostolių dydį ir netinkamai taikė CK 6.249 ir 6.251 straipsnių nuostatas.

IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų UAB ,,Stagena“ patyrė bankrotÄ . Todėl ieÅ¡kovo nurodyta nuostolių suma yra reali ir yra priežastiniame ryÅ¡yje su atsakovų neteisėtais veiksmais. Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bankui pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė, praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminas, kÄ pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Tačiau teismas nepateikė konkrečių, detalesnių argumentų, dėl kurių ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, tik apsiribojo vieÅ¡o intereso prioritetu. Be to, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nenurodė ieÅ¡kinio senaties praleidimÄ pateisinančių aplinkybių.Administratorius veikė aplaidžiai ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido iÅ¡imtinai dėl savo kaltės. Administratorius ieÅ¡kovo dokumentus perėmė 2006 m. sausio 18 d., todėl jis turėjo visÄ maksimalų leistinÄ trejų metų laikotarpį pareikÅ¡ti atsakovui reikalavimus dėl tariamos žalos atlyginimo.

Be to, kaip matyti iÅ¡ 2008 m. lapkričio 20 d. ieÅ¡kovo kreditorių komiteto posėdžio protokolo Nr. 8, ieÅ¡kovo administratorius buvo įpareigotas kreiptis su ieÅ¡kiniu dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovo pagal 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties pakeitimÄ bei 2005 m. rugpjūčio     16 d. kreditavimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovo vardu veikė ne tik administratorius, bet ir profesionali advokatė, todėl ieÅ¡kovas, veikdamas per profesionalius atstovus, turėjo visas galimybes ieÅ¡kinį pateikti laiku, bet to nepadarė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovo atstovė Vida Kisielienė ir ieÅ¡kovo kreditorių atstovė S. E. Å alÅ«gaitė, bÅ«damos tos pačios kontoros partnerės, disponavo ta pačia, su nagrinėjama byla susijusia informacija, todėl ieÅ¡kovo atstovė gerai žinojo ieÅ¡kovo situacijÄ .Teismas, spręsdamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimÄ , neatsižvelgė į tai, kad skirtingai nei kitiems fiziniams asmenims, verslininkams yra keliami padidinto apdairumo, rÅ«pestingumo ir atidumo kriterijai, kad svarbu įvertinti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Be to, doktrinoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimo, svarbių priežasčių buvimas yra siejamas tik su fiziniu asmeniu, o tuo atveju, kai ieÅ¡kovas yra juridinis asmuo, tokie atvejai netaikytini apskritai, nes juridinis asmuo paprastai turi ne vienÄ , o kelis valdymo organus, t. y. juridinis asmuo visada gali įgyvendinti savo teises laiku, nepraleisdamas įstatymo nustatytų terminų. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises laiku, juo labiau jis buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų.IeÅ¡kovas turėjo įsigyti naujas patalpas:

1) Kaip atsakovas G. S. nurodė 2011 m. birželio 29d. teismo posėdžio metu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo išvadoje pripažino, kad ieškovas toliau nebegalės savo veiklos tęsti senose patalpose.

2) Kaip matyti iÅ¡Â Â Â 2005 m. liepos 18 d. ieÅ¡kovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 125, ieÅ¡kovo akcininkai nusprendė, kad tinkamiausias bÅ«das iÅ¡saugoti, plėtoti ir vystyti verslÄ yra naujų patalpų veiklai vykdyti įsigijimas.Bankas, remdamasis jam pateiktais ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentais, priėmė pagrįstÄ sprendimÄ finansuoti mainų sutartį. Tiek iÅ¡ iki 2005 m. rugpjūčio mėnesio, tiek iÅ¡ 2005 m. rugsėjo 30 dienai sudarytų finansinių atskaitomybės dokumentų nebuvo matyti, jog bendrovės finansinė padėtis buvo bloga.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateikta UAB „Stagena“ finansinė atskaitomybė 2005 m. spalio 30 dienai atsakovui pateikta nebuvo, su ja atsakovas susipažino tik bylos nagrinėjimo eigoje. Å ie dokumentai nepasiraÅ¡yti G. S. Pagal kredito sutarties sÄ lygas UAB „Stagena“ finansinę atskaitomybę privalėjo pateikti kas kalendorinį ketvirtį, t. y. kitas intervalas, kada turėjo bÅ«ti pateikta finansinė atskaitomybė, turėjo bÅ«ti 2005 m. gruodžio 31 d. Be to, mainų sutartis nėra nuginčyta ir galioja, vadinasi, ji yra teisėta ir Å¡ia sutartimi jokios menamos žalos ieÅ¡kovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti padaryta.Pagal mainų sandorį gautos patalpos ieÅ¡kovui buvo vertingos.

Pagal 2007 m. balandžio  4 d. preliminariÄ iÅ¡vadÄ Nr. 07-04-23 dėl nekilnojamojo turto vertės, t. y. sudarytÄ praėjus 1,5 metų po bankroto bylos iÅ¡kėlimo BUAB „Stagena“, yra nurodyta, kad Patalpų 2 vertė rinkos požiÅ«riu ir toliau iÅ¡liko didelė - sudaro 1 300 000 Lt.Skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo nustatytas protingas terminas ieÅ¡kovui įsikurti pagal mainų sutartį įgytose patalpose. Teismas, vadovaudamasis 2005 m. liepos atsakovo Vilniaus regioninio kredito komiteto posėdžio protokolu Nr. 117-663, nepagrįstai teigia, jog protokolas pagrindžia, kad įgytų patalpų remontui mažiausiai reikės ne 6 mėnesių, t. y. iki   2006 m. kovo 21 d. (kaip nurodyta mainų sutartyje), o ilgesnio - pagal protokolÄ iki 2006 m. kovo 31 d.

Pažymėtina, kad mainų sutartyje ir protokole nurodyti terminai beveik sutampa, todėl teismo argumentas dėl per trumpo termino ieÅ¡kovui persikelti vykdyti veiklÄ pagal mainų sutartį į įgytas patalpas yra atmestinas. Be to, posėdžio protokolas Nr. 117-663 yra vidinis atsakovo dokumentas ir skirtas tik AB SEB banko rizikai valdyti ir tik nustato sÄ lygas, kurioms esant bankas bÅ«tų pasirengęs finansuoti ieÅ¡kovÄ . Teismas sprendime klaidingai teigia, kad mainų sutartis buvo ieÅ¡kovo gamybinės veiklos nutraukimo priežastis.

Å itÄ prielaidÄ paneigia G. S. ir S. V. teisme duoti paaiÅ¡kinimai bei 2005 m. spalio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita.Teismas sprendime klaidingai nurodo, kad vien tik ta aplinkybė, jog nebuvo atlikti įgytų patalpų remonto (rekonstrukcijos) darbai, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina faktÄ , kad atsakovas G. S. patalpų įsigijimu nesiekė ieÅ¡kovo verslo toliau plėtoti ir vystyti. Ä® bylÄ pateiktas 2005 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡ime nurodyta, kad ieÅ¡kovas atsisakė 839 000 Lt pagal kreditavimo sutartį patalpų remonto darbams todėl, kad laikinai pablogėjo įmonės finansinė padėtis, o Å¡iai pagerėjus - dėl kredito iÅ¡davimo ieÅ¡kovas kreipsis ateityje.Ginčo sutarčių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo mokus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas G. S. ir bankas, sudarydami ginčijamus sandorius, žinojo, kad ieÅ¡kovas yra nemokus, todėl Å¡ių sandorių negalėjo sudaryti. Atsakovo nuomone, tam, kad bÅ«tų įrodytas ieÅ¡kovo nemokumas, ieÅ¡kovas turėjo pateikti tai įrodančias specialistų ar auditorių iÅ¡vadas apie nemokumÄ , tačiau jų nepateikė. Be to, teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ skirti byloje finansinę ekspertizę ir pats padarė nekvalifikuotas iÅ¡vadas.

Byloje esantys įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai liudija, kad žalÄ menamai sukėlusių veiksmų atlikimo metu ieÅ¡kovas buvo mokus.Teismas, atsižvelgęs į tai, kad buvo sudaryta ne pirkimo-pardavimo sutartis, kaip to reikalavo Kreditavo sutarties 8.3 punktas, bet Mainų sutartis, nepagrįstai pripažino, jog bankas neteisėtai suteikė ieÅ¡kovui kreditÄ . Tokiu bÅ«du teismas prioritetÄ suteikė sutarties formai, o ne jos turiniui ir ekonominiam-teisiniam rezultatui. Be to, kaip nustatyta byloje, banko pagal Kreditavimo sutartį suteiktos lėšos buvo panaudotos tikslingai – jomis buvo sumokėta už patalpų įsigijimÄ (tai patvirtina 2007 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1344)-IS1-6621). Be to, CK 6.877 ir 6.883 straipsniai neįpareigoja apelianto nefinansuoti mainų sutarties.IeÅ¡kovas įvykdė Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 8.3 punktÄ . Bankas niekaip nebuvo teisiÅ¡kai apribotas iÅ¡mokėti paskolos lėšas, nepriklausomai nuo to, ar UAB „Stagena“ paskolos gavimo sÄ lygas įvykdo ar ne (CK 6.193 str.). Pats bankas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vertindamas ekonomines ir teisines rizikas, savo nuožiÅ«ra ir savo rizika sprendžia - pasitikėti kredito gavėju ar ne, suteikti jam paskolos lėšas ar nesuteikti.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditavimo sutartimi kreditas ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodamas todėl, kad įgytų patalpų įkeitimas AB Ūkio bankui kreditavimo sutarties sudarymo metu dar nebuvo panaikintas. Atsakovas, vadovaudamasis ieÅ¡kovo interesais bei CK 1.5 straipsniais, kreditÄ suteikė, o pats tikslas iÅ¡registruoti įkeitimÄ buvo bet kokiu atveju pasiektas 2005 m. spalio 24 d. Atsakovo įsitikinimu, vien tik dėl formalaus pirminio įkeitimo AB Ūkio bankui egzistavimo bÅ«tų buvę neprotinga, neteisinga, nesÄ Å¾ininga (CK 1.5 str.) kredito ieÅ¡kovui nesuteikti.Nepagrįsti teismo argumentai, kad pateikta atsakovo G.

S. laidavimo sutartis Nr. 1760507122052-10/1 neatitiko reikalavimų, nurodytų Kreditavimo sutarties 7.4. punkte, ir todėl suponavo iÅ¡duoto kredito neteisėtumÄ . VisiÅ¡kai atmestini teismo argumentai, kad Laidavimo sutartis netinkama todėl, kad joje neidentifikuotas konkretus G. S. turtas, kadangi toks imperatyvus reikalavimas nėra numatytas jokiame teisės akte, Kreditavimo sutartyje. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo atstovai nesidomėjo G. S. galimybėmis įvykdyti Laidavimo sutartį (CPK 263 str.).Teismas nepagrįstai nurodė, kad bankas negalėjo ieÅ¡kovui iÅ¡duoti kredito, kadangi „finansininkės atskaitomybės duomenys <...> buvo pasiraÅ¡yti tik paties G.

S., be bendrovės finansininko paraÅ¡o“. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas tokio pobÅ«džio dokumentams numato tik privalomÄ Ä¯monės vadovo pasiraÅ¡ymÄ (Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 str., 1-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 4.4 str.).Atmestina teismo iÅ¡vada, kad pagal 2005 m. liepos 29 d. Vilniaus regioninio kredito komiteto posėdžio protokolÄ Nr. 117-663 tam, kad atsakovas (bankas) suteiktų ieÅ¡kovui kreditÄ pagal Kreditavimo sutartį, iÅ¡ jo yra reikalaujama „pasiraÅ¡yti faktoringo sutarties pakeitimÄ â€œ.

Tačiau reikalavimas „pasiraÅ¡yti faktoringo sutarties pakeitimÄ â€œ buvo priskiriamas Å¡iai faktoringo sutarčiai, o ne Kreditavimo sutarčiai, todėl nėra ir nebuvo jokia sÄ lyga kreditui pagal Kreditavimo sutartį gauti.Nepagrįsti teismo teiginiai, kad bankas, iÅ¡duodamas kreditÄ , galimai netinkamai įvertino ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant į 2005 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis.Kreditavimo sutarties pakeitimas buvo sudarytas teisėtai, ieÅ¡kovui siekiant atsiskaityti su savo kreditoriumi.

Nepagrįstas yra teismo sprendimo teiginys, kad atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas ir jau sudarydamas su ieÅ¡kovu pakeitimÄ Å¾inojo apie pastarojo nemokumÄ . Teismas tariamÄ atsakovo žinojimÄ apie ieÅ¡kovo nemokumÄ nepagrįstai kildina iÅ¡ 2005 m. gruodžio 5 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡imo apie pablogėjusiÄ finansinę bÅ«klę ir keičiamus įmonės planus, kai ieÅ¡kovas atsisakė likusios 839 000 Lt kredito dalies. 2005 m. gruodžio 5 d. praneÅ¡imas nepateikia jokios informacijos, kad įmonė yra ar bus ateityje nemoki.

Be to, bankas, sudarydamas pakeitimÄ ir iÅ¡mokėdamas jo pagrindu lėšas, nežinojo apie ieÅ¡kovui keliamÄ bankroto bylÄ . Atsakovas apie ieÅ¡kovui keliamÄ bankroto bylÄ sužinojo 2011 m. gruodžio 14 d. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo G. S. siÅ«lomas bankroto administratorius gali sukliudyti iÅ¡aiÅ¡kinti bankroto priežastis ir tinkamai atstovauti kreditorių interesus, atsakovas pasiÅ«lė kitÄ bankroto administratoriaus kandidatÅ«rÄ . Nors prie 2005 m. gruodžio 14 d. praneÅ¡imo buvo pridėtas 2005 m. gruodžio 9 d.

UAB „BÅ«rai“ sutikimas administruoti ieÅ¡kovÄ , Å¡is sutikimas niekaip neįrodo, kad atsakovas žinojo apie ieÅ¡kovo bylos iÅ¡kėlimÄ 2005 m. gruodžio 9 d.Nepagrįstos yra teismo iÅ¡vados, kad atsakovas negalėjo pervesti lėšų Vokietijos bendrovei, o turėjo pareigÄ laikytis CK 6.923 numatytų lėšų nuraÅ¡ymo eiliÅ¡kumo. Pagal teismų praktikÄ CK 6.923 straipsnyje numatyta pareiga laikytis lėšų nuraÅ¡ymo eiliÅ¡kumo yra taikoma tik pačiam skolininkui (t. y. ji negali bÅ«ti taikoma atsakovui, kuris nėra Vokietijos bendrovės skolininkas).

IeÅ¡kovas pripažino 325 318,25 Lt skolÄ atsakovui pagal pakeitimÄ , nes Å¡iai sumai atsakovo kreditorinis reikalavimas ieÅ¡kovo bankroto byloje buvo padidintas. Vadinasi, iÅ¡ pakeitimo kilusios sumos įtraukimas į kreditorių sÄ raÅ¡Ä reiÅ¡kia ieÅ¡kovo pripažinimÄ , kad tai jis pažeidė pakeitimo sutartį ir yra skolingas AB SEB bankui, o ne atsakovas.Bankroto byloje įsiteisėjusi nutartis patvirtinti banko kreditorinį reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ ginčijamų sutarčių, turi res judicata galiÄ , ji yra priimta toms pačioms Å¡alims tuo pačiu pagrindu.

Todėl nagrinėjamai bylai galioja bankroto byloje nustatytas faktas, kad ieÅ¡kovas savo prievoles pagal kreditavimo sutartį bei pakeitimÄ vykdė tinkamai ir savo veiksmais jokios žalos atsakovui nepadarė.Bankui nekyla nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Be to, nebuvo įrodyta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Pats ieÅ¡kovas yra kaltas dėl savo aplaidumo, parduodant turtÄ vieÅ¡osiose varžytynėse. Todėl net jei ir bÅ«tų (nors nėra) kreditoriniai reikalavimai laikomi ieÅ¡kovo patirta žala, tai bÅ«tent pats ieÅ¡kovas yra kaltas dėl tokios žalos atsiradimo, nes tinkamai, laiku ir už teisingÄ kainÄ nerealizavo įgytų patalpų.IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad nėra jokių galimybių patenkinti esamų kreditorių reikalavimų, nes nėra aiÅ¡ku, kur dingo 2005 m. spalio 31 d. balanse nurodytas turtas.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas ir jo administratorius elgėsi aplaidžiai bei pažeidė kreditorių teises patys, galimai iÅ¡Å¡vaistydami ieÅ¡kovo turtÄ ir Å¡ioje byloje nepagrįstai siekia gauti lėšas atsakovo sÄ skaita.Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad bankas su G. S. yra solidariai atsakingi už ieÅ¡kovo tariamai padarytÄ Å¾alÄ . Bankui apskirtai negali bÅ«ti taikoma atsakomybė.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , turėjo neigiamÄ požiÅ«rį banko atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas atsakovo nesÄ Å¾iningumui įrodyti nekorektiÅ¡kai vadovavosi 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nei Å¡ioje nutartyje, nei taikos sutartyje nėra jokių užuominų apie kokius nors neteisėtus banko veiksmus ar jų pripažinimÄ . Ginčas toje byloje kilęs visai iÅ¡ kitų sutarčių, nei Å¡ioje byloje nagrinėjamos sutartys. Civilinė byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi ji yra sudėtinga, didelės apimties, gali bÅ«ti reikÅ¡minga teisminės praktikos formavimui, didelė ieÅ¡kinio ir ginčijama suma, be to, atsakovui pateiktus audito iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo mokumo, kils bÅ«tinybė jÄ paaiÅ¡kinti ir žodžiu, todėl gali tekti į teismo posėdį kviesti ir iÅ¡vados rengėjus.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo BUAB „Stagena“ apeliacinį skundÄ atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ , priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo BUAB „Stagena“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovo prievolės kreditoriams negali bÅ«ti laikomos jo patirtais nuostoliais. Tokia žala ar nuostoliai, kaip juos apibrėžia ieÅ¡kovas, niekaip neatitinka žalos (nuostolių) sÄ vokos įstatymo bei teismų praktikos prasme.IeÅ¡kovas yra kaltas dėl galimai pažeistų kreditorių interesų.

Pats ieÅ¡kovas iÅ¡Å¡vaistė turimÄ turtÄ ir Å¡iuo metu neturi galimybės patenkinti kreditorių reikalavimų.Bankas žalos ieÅ¡kovui nesukėlė. Nebuvo nustatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos.Kadangi byla yra sudėtinga, didelės apimties, gali bÅ«ti reikÅ¡minga teisminės praktikos formavimui, ginčas vyksta dėl didelės sumos, byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsiliepimu į G. S. apeliacinį skundÄ atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o atsakovo G. S. apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria buvo iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, Å¡ioje dalyje priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:Atsakovas pagrįstai teigia, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas buvo nepagrįstai atnaujintas vien tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovÄ atstovauja bankroto administratorius. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių realių ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ pateisinančių priežasčių, kas yra neteisėta ir nepagrįsta (LR CK 1.131 str.).Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ ir priimdamas sprendimÄ , netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius banko bei atsakovo pozicijų teisingumÄ .Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bankas ir atsakovas sukėlė ieÅ¡kovui žalÄ , nors ieÅ¡kovas apskritai nepagrindė ir neįrodė bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, o bÅ«tent - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io (LR CK 6.245 - 6.249 str.).

Atsiliepimu į G. S. ir AB SEB banko apeliacinius skundus ieÅ¡kovas BUAB „Stagena“ praÅ¡o atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir pakeisti ieÅ¡kovo skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį. Nurodo, kad jis neprieÅ¡tarauja, jog apeliaciniai skundai bÅ«tų nagrinėjami žodinio proceso tvarka.AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:IeÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, netinkamai taikė Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcijas, nes jis privalėjo vadovautis Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcija, kuri galiojo ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ , o ne įstatymo redakcija, galiojusia UAB „Stagena“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ .

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , esant vieÅ¡am interesui ir svarbioms priežastims. Atsakovas AB SEB bankas nepagrįstai teigia, kad UAB „Stagena“ priklausiusiose senose gamybinėse patalpose, esančiose Pramonės g. 97, Vilniuje, nebuvo galima tęsti bendrovės veiklos. G. S. žodiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti prilyginami liudytojo parodymams. UAB „Stagena“ dėl mainų sandorio ne tik neteko gamybai tinkamų patalpų, nutraukė savo veiklÄ , bet ir sumokėjo UAB „Neries verslas“ virÅ¡ vieno milijono litų, tokiu bÅ«du įsigydama prievolę AB SEB bankui, kurios negalėjo įvykdyti, nes negalėjo vykdyti Å«kinės veiklos.Atsakovai nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovas įgijo vertingÄ turtÄ už 1 500 000 Lt.

Sudaryta mainų sutartis BUAB „Stagena“ padarė žalÄ , nes įgytas nepritaikytas gamybai nekilnojamasis turtas buvo iÅ¡ karto įkeistas AB SEB bankui už suteiktÄ kreditÄ . Be to, atsakovas G. S. taip pat nesiėmė jokių veiksmų šį pastatÄ parduoti ir atsiskaityti su AB SEB banku bei kitais kreditoriais. Nepagrįstai teigiama, kad bendrovė po mainų sutarties gavo iÅ¡ pardavimo 11 398 545 Lt pardavimo pajamų, nes tai neatitinka nei finansinių dokumentų, nei faktinių aplinkybių.Atsakovas G.

S. neketino rekonstruoti ir pritaikyti įgytų patalpų UAB „Stagena veiklai, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuo 2005 m. rugsėjo 21 d. iki gruodžio mėn. atsakovas neatliko jokių realių veiksmų.Banko teiginiai, jog 2005 m. rugsėjo mėn. buvo pakankami rodikliai iÅ¡duoti UAB „Stagena“ kreditÄ , prieÅ¡tarauja Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutarčiai, kuria UAB „Stagena“ buvo iÅ¡kelta bankroto byloje. Bankas nepagrįstai teigia, jog kredito sutartyje buvo numatytas kredito tikslas - patalpų įsigijimui.

Tai neatitinka 2005 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutarties Nr. 1760507122052-10 3 punkto.CK 6.877 ir 6.883 straipsniai įpareigojo bankÄ nefinansuoti mainų sutarties įgyvendinimo. Vilniaus apygardos teismas neprivalėjo vadovautis 2007 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vada Nr. 140- (1344)-IS 1-6621, nes ikiteisminio tyrimo metu specialistui nebuvo pateikta visa medžiaga ir jis negalėjo įvertinti 2007 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teismo patvirtintos taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-78-45/07.Bankas nepagrįstai teigia, jog atsakovas nepažeidė 2005 m. rugpjūčio 16 d. kredito sutarties specialiosios dalies 8.3.1. punktÄ .

Å iame punkte nurodytos sÄ lygos imperatyvios.Laidavimo sutartis buvo sudaryta tik formaliai, sutarties Å¡alims iÅ¡ anksto žinant, kad realiai G. S. negali laiduoti už minėtÄ kreditÄ , nes neturi jokio turto.AB SEB bankas nepagrįstai teigia, kad 2005 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono kredito komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl 2001 m. gruodžio 17 d. faktoringo sutarties pakeitimo. Minėta faktoringo sutartis 2007 m. liepos 29 d. posėdyje nebuvo svarstyta. 2005 m. gruodžio 8 d. kredito sutarties Nr. 1750207121412-10 Pakeitimas Nr. 5 patvirtina atsakovo AB SEB banko nesÄ Å¾iningumÄ bei kaltus Å¡io atsakovo darbuotojų veiksmus.

Sudarant šį sutarties pakeitimÄ , bendrovės įsiskolinimas padidėjo 330 456 Lt. Kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui buvo pakartotinai įkeistas bendrovei priklausantis turtas - sandėlio pastatas, nebuvo gautas UAB „Stagena“ praÅ¡ymas iÅ¡duoti papildomÄ kreditÄ , nebuvo pateikti jokie bendrovės dokumentai, banko darbuotojai neatliko jokio Å¡ios bendrovės finansinės veiklos patikrinimo, bankas žinojo apie UAB „Stagena“ nemokumÄ .Sudarant 2005 m. gruodžio 8 d. kredito sutarties PakeitimÄ Nr. 5, buvo siekiama ne atsiskaityti su Vokietijos kompanija Meemken Versandschlachterei Gmbh & Co KG, o pažeidžiant kitų kreditorių reikalavimus, buvo siekiama užtikrinti atsakovo AB SEB banko kreditorinius reikalavimus nekilnojamuoju turtu.Atsakovas AB SEB bankas ir teismas nepagrįstai teigia, kad 2005 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu buvo pervesti pinigai.

IeÅ¡kovas BUAB „Stagena“ praÅ¡o iÅ¡eiti iÅ¡ pateikto jo apeliacinio skundo ribų, esant vieÅ¡ajam interesui, ir Å¡ioje dalyje Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ pakeisti, nustatant, kad 2005 m. gruodžio 12 d. nebuvo pervesti pinigai Vokietijos kompanijai Meemken. RaÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė tokias iÅ¡vadas, yra paties atsakovo AB SEB banko vidaus dokumentai. Vilniaus apygardos teismas tinkamai pagrindė sprendimÄ CK 6.923 straipsnio nuostatomis. Atsakovui AB SEB bankui buvo privaloma CK 6.923 straipsnyje numatyta lėšų nuraÅ¡ymo iÅ¡ sÄ skaitos eilės tvarka.

Atsakovų G. S. ir AB SEB banko atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė, o G. S., kaip bendrovės vadovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. Nepagrįstai bankas apeliaciniame skunde teigia, jog yra dingusi dalis bendrovės turto. Atsakovas AB SEB bankas, kaip BUAB „Stagena“ kreditorius, nei karto nėra apskundęs administratoriaus veiksmų dėl netinkamo BUAB „Stagena“ turto valdymo ar išeikvojimo. Bankas neskundė kreditorių komiteto nutarimo dėl pastato pardavimo, nors buvo apie tai informuotas.

DeklaratyvÅ«s apeliacinio skundo teiginiai, kad administratorius galimai iÅ¡Å¡vaistė BUAB „Stagena“ turtÄ , yra neparemti jokiais įrodymais.Banko apeliacinio skundo nurodyti argumentai apie tendencingÄ teismo elgesį, prieÅ¡taringÄ atsakovo interesams, yra siejami tik su įrodymų vertinimu ir negali bÅ«ti pagrindas teisėjÄ nuÅ¡alinti (CPK 65 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja:Atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini, ieÅ¡kovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimas naikintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas BUAB „Stagena“ 2 228 903,51 Lt žalÄ kildina iÅ¡ atsakovų, t. y. buvusio UAB „Stagena“ vadovo G. S. ir AB SEB banko darbuotojų, jo manymu, neteisėtų veiksmų.Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala ir nuostoliai. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas.

Nesant Å¡ių sÄ lygų negali bÅ«ti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. BÅ«tinybę nustatyti Å¡ias sÄ lygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. ir kt. v. M. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-214/2012).Kalbant apie bendrovės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui;

įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas;

žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).

Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatÄ , bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo reikalavimų pagrįstumÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad atsakovas G.

S., kaip buvęs ieÅ¡kovo vadovas, netinkamai vykdydamas iÅ¡ įstatymo kylančias pareigas, o bÅ«tent pažeisdamas CK 6.263, 2.87 straipsnių reikalavimus, padarė žalos bendrovei. Taip pat, ieÅ¡kovo nuomone, žala bendrovei buvo padaryta ir atsakovo AB SEB banko darbuotojų (tarp jų ir banko filialo direktoriaus G. B.) veiksmais, suteikiant ieÅ¡kovui kreditus, nes tokiu bÅ«du buvo pažeisti CK 6.877 straipsnio 1 dalies, CK 6.877 ir 6.923 straipsnių reikalavimai. Teisėjų kolegija, prieÅ¡ vertindama skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymi, jog ieÅ¡kovas BUAB ,,Stagena“ yra likviduojama dėl bankroto bendrovė ir dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamas ginčas susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartÄ savo sprendimuose yra pažymėjęs kasacinis teismas, tokiose bylose yra vieÅ¡asis interesas ir teismas privalo bÅ«ti aktyvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-22/2010).

Tačiau Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti absoliutinama. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iÅ¡ bylos Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė, yra nurodęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009). Taigi bankrutuojanti (bankrutavusi) bendrovė, kaip savarankiÅ¡ka proceso Å¡alis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu bÅ«du, privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, iÅ¡ įrodymų visumos privalo daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų faktų, kurie yra įrodinėjimo dalykas konkrečioje byloje, buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 13 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.).

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje taip pat yra aktualÅ«s kasacinio teismo nurodymai dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimo taisyklių, tame tarpe – įrodymų pakankamumo taisyklės, aiÅ¡kinimÄ bei taikymÄ . Taigi minimu klausimu kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiÅ¡kia, kad iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė tris sandorius, kuriuos sudarant bendrovei buvo padaryta žala: 2005 m. rugsėjo 21 d. Mainų sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Stagena“, atstovaujamo    G. S., ir UAB „Neries verslas“ (7-19 b. l., 1 t.), tarp UAB „Stagena“ ir atsakovo AB SEB banko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarytÄ kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10 (24-27 b. l., 1 t.),   2005 m. gruodžio 8 d. sudarytÄ 2002 m. spalio 1 d. kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimÄ Nr. 5 (28-29 b. l., 1 t.).Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi (20-21 b. l., 1 t.) UAB „Stagena“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , motyvuodamas tuo, jog įvertinus bendrovės finansinius duomenis (tarp jų balansÄ 2005 m. spalio 31 d.), darytina iÅ¡vada, jog įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir daugiau kaip tris mėnesius pradelstos skolos virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kadangi Å¡i nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai sprendė, jog nereikia įrodinėti Å¡ioje nutartyje nustatytų aplinkybių.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra visos atsakovų solidariosios civilinės atsakomybėms sÄ lygos, tik ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti žalos dydį sumažino iki 1 440 456 Lt, kuriÄ , anot teismo, sudaro atsakovo AB SEB banko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 1760507122052-10 pagrindu iÅ¡duoto ieÅ¡kovui 1 110 000 Lt kredito suma ir 2005 m. gruodžio 8 d. kredito sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimo Nr. 5 pagrindu padidintas bendrovės įsiskolinimas 330 456 Lt.

Kaip jau minėta aukščiau, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti tam tikro dydžio žalos atlyginimÄ gali bÅ«ti patenkintas tik tokiu atveju, kai yra įrodomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinių skundų argumentus ir byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant įrodytas visas atsakovų solidarios atsakomybės sÄ lygas. Dėl buvusio bendrovės vadovo ir AB SEB banko darbuotojų veiksmų, sudarant 2005 m. rugsėjo 21 d.

Mainų sutartį ir 2005 m. rugpjūčio 16 d. kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10 Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, aptariama mainų sutartimi UAB „Stagena“ iÅ¡mainė bendrovei priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ - gamybines patalpas (unikalus Nr. 1096-7019-6026:0009), esančias Pramonės g. 97, Vilnius (sutartyje įvertintos 340 000 Lt suma), į pastatÄ -sandėlį, esantį Pramonės g. 97, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 1096-7019-6137 (sutartyje įvertintos 1 500 000 Lt suma) (7-19 b. l., 1 t.).

Tarp ieškovo ir banko 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarytos kreditavimo sutarties paskirtis - pastato-sandėlio, esančio Pramonės g. 97, Vilniuje, ir 0,311 ha žemės sklypo dalies nuomos teisės pirkimui iš UAB „Neries verslas“, bei perkamo pastato remontui (Kreditavimo sutarties specialios dalies 3 p., 24 b. l., 1 t.). Bankas įsipareigojo finansuoti  1 110 000 Lt pastato ir žemės sklypo dalies nuomos teisės pirkimui ir 839 000 Lt remonto darbams (Kreditavimo sutarties specialios dalies 3 p., 24 b. l., 1 t.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad G. S., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie sunkiÄ bendrovės finansinę padėtį, tačiau vis tiek sudarydamas mainų sutartį bei minėtÄ kreditavimo sutartį, ne tik nesiekė verslÄ plėsti ir toliau jį vystyti, bet pagal kredito sutartį gautomis lėšomis tik padidino bendrovės finansinius įsipareigojimus ir tokiu bÅ«du pažeidė kitų kreditorių interesus. Tokius atsakovo veiksmus teismas laikė prieÅ¡ingais CK 2.87 straipsnyje nurodytoms pareigoms, pažeidžiančiais jo teisinę pareigÄ veikti bendrovės naudai.Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo teismui konstatuoti G.

S. neteisėtus veiksmus, t. y. netinkamÄ jo, kaip vadovo, iÅ¡ įstatymo kylančių pareigų vykdymÄ . Tai, kad buvo įsigytos iÅ¡ esmės bendrovės veiklai nepritaikytos patalpos, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, savaime nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du buvęs vadovas siekė labiau apsunkinti įmonės finansinę bÅ«klę. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto trumpo verslo apraÅ¡ymo (218-221 b. l., 1 t.), kuris buvo pateiktas bankui, siekiant gauti kreditÄ naujoms patalpoms įsigyti, vadovas nurodė, jog didesnių patalpų įsigijimas buvo reikalingas, nes dėl gamybinio ploto trÅ«kumo bendrovė praranda tokias apyvartos bei pelno augimo galimybes:

žalios mėsos vakuumavimÄ ; giluminių Å¡aldymo darbų atlikimÄ (pagal ES fasavimo reikalavimus įmonė neturi pakankamo gamybinio ploto, kas riboja bendrovės galimybes pardavinėti Å¡aldytÄ mėsÄ ES Å¡alyse); galvijų iÅ¡pjaustymo darbų atlikimÄ ; kiaulienos bei galvijų skerdienos prekybÄ Lietuvoje, eksportavimÄ , importavimÄ (prekyba kiaulienos bei galvijų skerdiena leis padidinti apyvartas apie 200 proc.). Taip pat verslo apraÅ¡yme nurodyta, kad antrÄ Ä¯sigyjamo pastato aukÅ¡tÄ Ä¯monė planavo iÅ¡nuomoti, o trečiÄ â€“ nuomoti arba parduoti esant, palankiausiai situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, gautas lėšas nukreipiant kredito dalies grÄ Å¾inimui (219 b. l., 1 t.).

Taigi, akivaizdu, jog įsigyjamos naujos patalpos buvo nukreiptos ne tik plėsti gamybÄ , bet ir gauti papildomas, su tiesiogine gamybine veikla nesusijusias pajamas, nuomojant dalį patalpų ar juos parduodant ateityje palankesnėmis sÄ lygomis. Å ios aplinkybės patvirtina, jog esant bendrovės sunkiai finansinei padėčiai (8-11 b. l., 2 t.), buvo siekiama, kad ji iÅ¡liktu rinkos dalyviu, o ne, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, pabloginti jos padėtį ir nutraukti jos veiklÄ . Atkreiptinas dėmesį ir į tai, kad nors bendrovei atsirado naujų įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutartį, tačiau mainų sutarties pagrindu buvo įsigytos vertingesnės patalpos, tokiu bÅ«du padidinant pačios bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertę (2007 m. balandžio 4 d. preliminarioje iÅ¡vadoje Nr. 07-04-23 dėl nekilnojamojo turto vertės yra nurodyta, kad pagal nuomos sutartį ieÅ¡kovo įsigyto turto vertė 2007 m. balandžio 2 dienai buvo 1 300 000 Lt, Å¡i iÅ¡vada bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčijama (225-226 b. l., 1 t.).Teisėjų kolegija pritaria atsakovo AB SEB banko apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog mainų sutartis buvo ieÅ¡kovo gamybinės veiklos nutraukimo priežastis.

Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tokias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas. Tai, kad po kelių mėnesių vadovas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ (22-23 b. l., 1 t.), ir tai, kad pareiÅ¡kime vadovas nurodė, jog bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, savaime neįrodo, jog nuo mainų sutarties sudarymo bendrovė nebevykdė veiklos. Be to, ieÅ¡kovas savo senas patalpas UAB „Neries verslas“ įsipareigojo atlaisvinti per 6 mėnesius (Mainų sutarties 5.2 p.), taigi, per tÄ laiko tarpÄ bendrovė toliau galėjo vykdyti savo veiklÄ ankstesnėse patalpose.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog mainų sutartyje nurodytas 6 mėnesių atlaisvinimo terminas savaime nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas per tÄ laikÄ turėjo atlikti remonto darbus. Kita vertus, tai kad 2005 m. liepos 29 d. Vilniaus regioninio kredito komiteto posėdžio protokolu Nr. 117-663 (222-223 b. l., 1 t.) buvo numatyta, kad remonto darbai bÅ«tų įvykdyti iki 2006 m. kovo 31 d., savaime nepatvirtina, jog per tokį laikÄ vadovas nesitikėjo atlikti tokių darbų. Be to, kaip pats bankas nurodė apeliaciniame skunde, Å¡is protokolas yra vidinis atsakovo dokumentas ir skirtas tik AB SEB banko rizikai valdyti ir tik nustato sÄ lygas, kurioms esant bankas bÅ«tų pasirengęs finansuoti ieÅ¡kovÄ .

Taigi, tai nepaneigia fakto, jog Å¡is terminas galėjo bÅ«ti pratęstas. Be to, pirmosios instancijos teismas, vien tik atsižvelgdamas į remontui atlikti nustatytÄ terminÄ , neturėdamas kitokių duomenų (kokie tiksliai remonto darbai turėjo bÅ«ti atlikti ir kokio ploto patalpos bus pritaikytos gamybai ir pan.), neturėjo pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog tokio termino nebÅ«tų pakakę atlikti remonto darbus. Taip pat Å¡iuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovas vėliau atsisakė banko finansavimo remonto darbams atlikti (po kelių mėnesių nuo mainų sutarties sudarymo, 63 b. l., 1 t.).

Pirmosios instancijos teismas tokį vadovo elgesį vertina nesÄ Å¾iningu ir patvirtinančiu, jog patalpos buvo įsigytos, nesiekiant plėsti veiklos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors toks elgesys kelia abejonių, ar atsakovas G. S. tinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, tačiau kita vertus, tokie jo veiksmai įrodo, kad jis, ketindamas kreiptis į teismÄ dėl UAB „Stagena“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, siekė iÅ¡vengti dar didesnių bankui įsipareigojimų, kas paneigia jo nesÄ Å¾iningumÄ .

Taip pat pritartina atsakovo AB SEB banko teiginiui, jog ta aplinkybė, kad iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo atlikti jokie įgytų patalpų remonto darbai, vienareikÅ¡miÅ¡kai negali patvirtinti fakto, jog atsakovas G. S. patalpų įsigijimu nesiekė ieÅ¡kovo verslo toliau plėtoti ir vystyti. Visų pirma, nuo mainų sutarties sudarymo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo praėjęs palyginus mažas laiko tarpas, žinant, kad bendrovė turėjo susirasti rangovus, paruoÅ¡ti remonto techninius projektus ir remonto sÄ matas (Kreditavimo sutarties Nr. 1760507122052-10 9.3 p.).

Antra, Å¡is faktas nebeturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi, kaip jau minėta, banko finansavimo remontui atlikti buvo atsisakyta.     Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas).

Greitas verslo subjekto paÅ¡alinimas iÅ¡ rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1817/2012). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors atsakovas G. S. sudarė su banku kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10 ir mainų sutartį, esant gana sunkiai UAB „Stagena“ finansinei padėčiai, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo G.

S. veiksmai buvo nesÄ Å¾iningi ir neteisėti – pažeidžiantys jo teisinę pareigÄ veikti bendrovės naudai, nes, kaip jau aptarta aukščiau, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog vadovas siekė atgaivinti bendrovės veiklÄ , be to, buvo įsigytas didesnės vertės turtas, kuris padidino įmonės turimo turto vertę. Vadovo nesÄ Å¾iningumÄ ir jo veiksmų neteisėtumÄ paneigia ir tai, kad jis atsisakė priimti iÅ¡ banko kredito dalį, skirtÄ naujų patalpų remontui.

Taigi, vadovautis vien ta aplinkybe, jog bendrovė sandorių sudarymo metu turėjo didelių įsipareigojimų kreditoriams ir kad įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria UAB „Stagena“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, konstatuota, jog bendrovės daugiau kaip tris mėnesius pradelstos skolos virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, neturėtų bÅ«ti vertinama kaip pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog mainų sutartimi ir kreditavimo sutartimi buvo ketinama visiÅ¡kai sužlugdyti bendrovę, nes nepaneigta, kad vadovas, padidindamas turimo turto vertę ir siekdamas plėsti įmonės veiklÄ , nors, galbÅ«t, nepakankamai apskaičiavęs rizikos laipsnio, siekė pagerinti jos padėtį.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog AB SEB banko darbuotojai, sudarydami su ieÅ¡kovu UAB „Stagena“ kreditavimo sutartį Nr. 1760507122052-10, veikė neteisėtai ir tokiu bÅ«du UAB „Stagena“ padarė 1 110 000 Lt žalÄ .

Banko neteisėtus veiksmus teismas iÅ¡ esmės kildino iÅ¡ to, kad kreditas buvo suteiktas, neįvykdžius Kreditavimo sutarties 8.3 punkte nurodytų sÄ lygų, nepatikrinus UAB „Stagena“ finansinių duomenų ir tokiu bÅ«du neįvertinus bendrovės finansinės padėties, nenustačius finansinių rodiklių, kurių turėtų laikytis skolininkas UAB „Stagena“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo AB SEB banko darbuotojai, už kurių padarytÄ Å¾alÄ turėtų atsakyti pats bankas, pažeidė CK 6.883 straipsnio 1 dalį ir 6.877 straipsnį.Teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog ta aplinkybė, kad buvo sudaryta ne pirkimo – pardavimo sutartis, kaip to reikalavo Kreditavimo sutarties          Nr. 1760507122052-10 8.3 punktas, bet mainų sutartis, įrodo, jog bankas neteisėtai suteikė ieÅ¡kovui kreditÄ , o privalėjo atsisakyti jį suteikti.

Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo bankas, Å¡iuo atveju teisinę reikÅ¡mę turi tai, jog banko suteiktas kreditas buvo panaudotas patalpų įsigijimui, o ne kitoms reikmėms, neatitinkančioms kreditavimo sutartyje nurodytos paskirties, o kokia forma toks įsigijimas buvo įformintas (pirkimo – pardavimo sutartimi ar mainų sutartis) esmės nekeičia ir nesudaro pagrindo banko ar buvusio įmonės vadovo veiksmus laikyti neteisėtais. Å ios aplinkybės patvirtina, jog CK 6.877 straipsnio, reglamentuojančio tikslinę paskolÄ , nuostatos nebuvo pažeistos.CK 6.883 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo suteikti ar priimti kreditÄ pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisakyti suteikti kredito gavėjui sutartyje numatytÄ kreditÄ , jeigu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, akivaizdžiai patvirtinančios, kad suteiktas kreditas nebus laiku grÄ Å¾intas.

Taigi, toks teisinis reglamentavimas, kaip pagrįstai pažymėjo AB SEB bankas savo apeliaciniame skunde, neįpareigoja banko nesuteikti kredito, o tik suteikia jam tokiÄ teisę.Kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria nutarta UAB „Stagena“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nurodė, jog įvertinus bendrovės finansinius duomenis (tarp jų balansÄ 2005 m. spalio 31 d.), darytina iÅ¡vada, jog įmonė neatsiskaito su kreditoriais ir daugiau kaip tris mėnesius pradelstos skolos virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kaip matyti iÅ¡ UAB „Stagena“ 2005 m. rugsėjo 30 d. balanso (10-11 b. l., 2 t.) duomenų, kredito suteikimo metu bendrovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau kredito suteikimas naujoms patalpoms įsigyti, esant tokioms aplinkybėms, savaime negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu tokius banko veiksmus laikyti neteisėtais ir sukėlusiais kokiÄ nors žalÄ UAB „Stagena“.

Kaip jau minėta aukščiau, bendrovė įsigijo vertingesnį turtÄ . Be to, byloje yra duomenų, įrodančių, kad UAB „Stagena“ vadovas, įsigydamas naujas patalpas, tikėjosi tokiu bÅ«du pagerinti bendrovės padėtį, praplėsti jos veiklÄ , gauti papildomų pajamų. Apie tai bendrovė bankÄ informavo prie paraiÅ¡kos Å¡ioje nutartyje jau minėtame pridėtame trumpame verslo apraÅ¡yme (218-221 b. l., 1 t.). Be to, kaip patvirtino pirmosios instancijos teismas, prie paraiÅ¡kos buvo pridėti finansinės atskaitomybės duomenys, verslo trumpas apraÅ¡ymas, todėl nėra pagrindo teigti, jog bankas neįvertino UAB „Stagena“ finansinės padėties.

Šiuo atveju bankas savo rizika sprendžia, ar esant tokiai bendrovės padėčiai, jis suteiks ar nesuteiks kredito. Pažymėtina, kad šiuo atveju bankui nebuvo pagrindo nepasitikėti UAB „Stagena“ pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie buvo pasirašyti tik vadovo        G. S., be bendrovės finansininko parašo, nes vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, įmonės finansinę atskaitomybę pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė).

Pirmosios instancijos teismas neteisėtais banko darbuotojų veiksmais taip pat pripažino, pasak jo, netinkamÄ Kreditavimo sutarties Nr. 1760507122052-10 8.3.1., 8.2.1. sÄ lygų įgyvendinimÄ , t. y. kad perkamas nekilnojamasis turtas bÅ«tų atlaisvintas nuo visų galimų disponavimo juo apribojimų, kad kredito gavėjas pateiktų bankui pasiraÅ¡ytÄ su banku laidavimo sutartį. Atsižvelgdama į Å¡iuos pirmosios instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors kredito suteikimo dienÄ UAB „Neries verslas“ priklausęs mainomas turtas pastatas-sandėlis, esantis Pramonės g. 97, Vilniuje, buvo įkeistas AB Ūkio bankui ir kredito suteikimo dienai Å¡is įkeitimas nebuvo panaikintas, tačiau kaip, ir nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡is reikalavimas buvo patenkintas vėliau – Å¡is įkeitimas buvo panaikintas 2005 m. spalio 24 d. (207 b. l., 2 t.).

Taigi, banko iÅ¡kelta sÄ lyga buvo bet kokiu atveju įvykdyta. Taip pat buvo sudaryta laidavimo sutartis (12-13 b. l., 2 t.), kuria G. S. įsipareigojo UAB „Stagena“ prievolių įvykdymÄ bankui laiduoti visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Å iuo atveju tai, kad laidavimo sutartyje nebuvo nurodytas konkretus laiduotojo turtas, savaime nesudaro pagrindo kreditavimo sutartį laikyti neteisėta. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog banko darbuotojai nebuvo patikrinę jo mokumo (CPK 263 str.).

Teismas taip pat nenurodė, kokių duomenų pagrindu jis padarė iÅ¡vadÄ , jog banko darbuotojai nebuvo atlikę tokio laiduotojo finansinės bÅ«klės patikrinimo. Vien tik ta aplinkybė, jog G. S. valdė 50 proc. UAB „Stagena“ akcijų, o bendrovė turėjo finansinių sunkumų, savaime neįrodo, jog darbuotojai nepatikrino laiduotojo finansinių pajėgumų, ar kad laiduotojas nesugebės nors iÅ¡ dalies patenkinti UAB „Stagena“ neįvykdytas prievoles. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Stagena“ prievolių pagal aptariamÄ kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ir įkeitimu (25 b. l., 1 t., 130-132 b. l., 2 t.), ir garantija (25 b. l., 1 t., 224 b. l., 1 t.).

Taigi, ieÅ¡kovo prievolių bankui pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas net trimis bÅ«dais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kreditavimo sutarties 8.3 punkte tarp sÄ lygų, kurias privalu įvykdyti tam, kad bÅ«tų iÅ¡mokėtas kreditas, nebuvo nurodytas įpareigojimas pasiraÅ¡yti faktoringo sutarties pakeitimÄ . Be to, iÅ¡ 2005 m. liepos 29 d. Kredito komiteto posėdžio protokolo Nr. 117-663 (222 b. l., 1 t.) turinio matyti, jog faktoringo sutarties pakeitimo pasiraÅ¡ymas nebuvo siejamas su kredito suteikimu.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatyti finansinius rodiklius, kurių turi laikytis skolininkas, yra banko teisė, o ne pareiga. Å iuo atveju aptariamoje sutartyje tai nebuvo padaryta, tačiau tai taip pat nelemia pačios kreditavimo sutarties neteisėtumo ir banko darbuotojų nesÄ Å¾iningumÄ .Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog faktiniai bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo banko darbuotojų veiksmus pripažinti neteisėtais ar nesÄ Å¾iningais UAB „Stagena“ atžvilgiu, tuo labiau, kad kredito pagalba bendrovė įsigijo naujas patalpas, tokiu bÅ«du padidindama turimÄ turtÄ , todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad atsakovas AB SEB bankas aplaidžiai atliko savo pareigas, žinojo, kad bendrovė nepajėgi grÄ Å¾inti kredito ir padarė žalÄ ieÅ¡kovui, nėra pagrįsta ir nesudaro pagrindo pripažinti šį atsakovÄ atsakingu už ieÅ¡kovo ir/ ar jo kreditorių patirtÄ Å¾alÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Å¡iuo atveju didžiausiÄ teisinę reikÅ¡mę, vertinant atsakovų veiksmus, turi tai, kad ieÅ¡kovas ne tik, neįrodė, jog aukščiau aptartais veiksmais buvo veikiama prieÅ¡ bendrovės interesus, siekiama pažeisti bendrovės kreditorių interesus, kad buvo pažeistos kredito suteikimÄ reglamentuojančios banko vidaus taisyklės ir teisės normos, bet taip pat nebuvo įrodyta, kokia žala ir kokio dydžio ji buvo padaryta bendrovei aptariamais sandoriais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant civilinės atsakomybės už buvusio bendrovės vadovo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , taikymo klausimÄ , vertinant, ar yra visos bÅ«tinosios tokios atsakomybės taikymo sÄ lygos, bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar ieÅ¡kinyje nurodyti atsakovų veiksmai buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovų pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), bet ir tai, ar bendrovei iÅ¡ tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado bÅ«tent dėl tokių atsakovų veiksmų (CK 6.246-6.249 str.).

Å ioms aplinkybėms nustatyti neiÅ¡vengiamai bÅ«tina tirti ieÅ¡kovo nurodytų sandorių, kuriais, pasak jo, buvęs bendrovės vadovas pažeidė fiduciarinę pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir protingai, sudarymo aplinkybes, tarp jų ir tai, ar iÅ¡ tiesų Å¡iais sandoriais buvo įsigytas bendrovės veiklos neatitinkantis ir bevertis turtas ir tuo padaryta žala. Nenustačius, kad įsigytas turtas buvo bevertis ar mažesnės vertės, nei už jį sumokėta kaina, neatitinkantis bendrovės veiklos, pagrindo taikyti civilinę atsakomybę nebÅ«tų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡ galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina iÅ¡vada, jog, siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje surinktų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo G. S. ir AB SEB banko darbuotojų veiksmų, sudarant manų sutartį ir kreditavimo sutartį, laikyti neteisėtais. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nebuvo įrodyta, jog apskritai minėtais sandoriais buvo padaryta kokia nors žala bendrovei. Kaip jau nustatyta, minėtų sutarčių pagrindu buvo įsigytos naujos, didesnės patalpos.

IeÅ¡kovas neįrodinėjo, jog Å¡ios patalpos buvo bevertės. Å ių aplinkybių nenustatinėjo ir pats pirmosios instancijos teismas. Tai, kad jų paskirtis neatitiko bendrovės veiklos, kaip jau nustatyta aukščiau, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi dalį patalpų buvo siekiama nuomoti ir perparduoti, o dalį – pritaikyti bendrovės veiklai. Nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta, kad bendrovė, kaip privatus juridinis asmuo, turintis pagrindinį veiklos tikslÄ - pelno siekimÄ , minėtus sandorius sudarė, siekdama optimizuoti veiklos iÅ¡laidas bei praplėsti vykdomÄ Å«kinę veiklÄ ir gauti papildomo pelno.

Pažymėtina ir tai, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo bendrovė bÅ«tent ir įsigijo vertingesnį turtÄ .Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliais), negautos pajamos. Jeigu atsakingas asmuo iÅ¡ neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali bÅ«ti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.).

Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos), taip pat negautos pajamos, tačiau nagrinėjamu atveju ir Å¡i žala nebuvo įrodyta.Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui UAB „Stagena“ padaryta žala pripažino 1 110 000 Lt sumÄ , kuri ieÅ¡kovui buvo suteikta kaip kreditas naujos patalpoms įsigyti. Teisėjų kolegija tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ laiko nepagrįsta. Å iuo atveju Å¡i suma kaip tik buvo panaudota bendrovės naudai – t. y. ji buvo investuota bendrovės turtui padidinti, todėl ji negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovo žala.

Kredito dydžio suma padidėjusi įsipareigojimų suma bankui negali bÅ«ti laikoma žala, kadangi adekvačia suma buvo padidinta bendrovės turto vertė. Priteisdamas banko suteikto kredito sumÄ , kaip ieÅ¡kovui atsiradusiÄ Å¾alÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nemotyvavo, kokiu pagrindu bankas, suteikęs kreditÄ bendrovei, ir tokiu bÅ«du padidinęs bendrovės turto vertę, vėl turėtų atsakyti bendrovei tokio paties dydžio suma, kuri realiai buvo panaudota bendrovės naudai. Nenustačius, kad konkretÅ«s ieÅ¡kovo nurodyti sandoriai, jų vykdymas padarė bendrovei žalos, teigti, jog tokių sandorių visumos įvertinimas leistų daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad juos sudarydami ir vykdydami, atsakovai veikė neteisėtai ir taip padarė žalos, nėra pagrindo.

Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovų apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai, jog jiems negali kilti civilinė atsakomybė, kadangi nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, iÅ¡ esmės yra pagrįsti. Dėl buvusio bendrovės vadovo ir AB SEB banko darbuotojų veiksmų, sudarant 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimÄ Nr. 5    Kaip matyti iÅ¡ 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. 1750207121412-10 pakeitimo Nr. 5 turinio, Å¡ios sutarties Å¡alys sutarė, kad bankas kredito limitÄ , turėtÄ ankstesne sutartimi, performina į kreditÄ ir padidina kredito suma - 330 456 Lt, kurios tikslinė paskirtis - atsiskaitymas su tiekėju Vokietijos firma Meemken Versandschlachterei Gmbh Q Co KG pagal tarptautinio faktoringo sutartį (sutarties 3 p.).

Šį kreditÄ UAB „Stagena“ įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2006 m. kovo 6 d. Kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui atsakovas G. S. įkeitė bankui bendrovei priklausantį turtÄ â€“ sandėlio pastatÄ (unikalus Nr. 1096-7019-6137), esantį Pramonės g. 97, Vilniuje, taip pat 0,311 ha žemės sklypo dalies, esančios Pramonės g. 97, Vilniuje, turtinės nuomos teisės (28 b. l., 1 t., 203 b. l., 2 t.).Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog G. S. ir AB SEB banko darbuotojai elgėsi neteisėtai, nes UAB „Stagena“ suteikė kreditÄ , žinodami apie bendrovės nemokumÄ (bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ), ir tokiu bÅ«du padidino įmonės skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui 330 456 Lt suma, kuri, pasak teismo, laikytina bendrovės patirta žala.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, aptariamas kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 5 buvo pasiraÅ¡ytas 2005 m. gruodžio 8 d., kai G. S. jau buvo kreipęsis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Stagena“ (pareiÅ¡kimas teisme gautas 2005 m. gruodžio 2 d., 22 b. l., 1 t.). Anot pirmosios instancijos teismo, tai, kad bankui buvo žinoma apie kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Stagena“, įrodo UAB „Stagena“ 2005 m. gruodžio 5 d. praneÅ¡imas banko Vilniaus Naujamiesčio filialui (63 b. l., 1 t.) ir prie banko praÅ¡ymo, adresuoto bankroto bylÄ nagrinėsiančiam teismui (1 b. l., 3 t.), pateiktas UAB „BÅ«rai“ 2005 m. gruodžio 9 d. sutikimas (2 b. l., 3 t.), nes bent 2005 m. gruodžio 8 d. bankas turėjo kreiptis į administratorių UAB „BÅ«rai“, kad gautų jo sutikimÄ dėl bankroto administravimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pačiame UAB „Stagena“ 2005 m. gruodžio 5 d. praneÅ¡ime AB SEB banko Vilniaus Naujamiesčio Filialui nebuvo nurodyta, jog yra kreiptasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog iÅ¡ jo bankas sužinojo apie kreipimÄ si į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kita vertus, prie banko praÅ¡ymo, adresuoto bankroto bylÄ nagrinėsiančiam teismui, pateiktas UAB „BÅ«rai“ 2005 m. gruodžio 9 d. sutikimas leidžia manyti, jog bankas sandorio sudarymo metu tikėtinai jau žinojo apie kreipimÄ si į teismÄ dėl UAB „Stagena“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

AB SEB bankas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis apie ieÅ¡kovui keliamÄ bankroto bylÄ sužinojo 2011 m. gruodžio 14 d., tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Taip pat AB SEB bankas nepateikė duomenų, įrodančių, jog pats bankroto administratorius UAB „BÅ«rai“ bankui pasisiÅ«lė teikti bankroto administravimo paslaugas.Kaip matyti iÅ¡ 2005 m. spalio 9 d. pavedimo (221-222 b. l., 2 t.), 94 117,80 EUR (325 318,25 litų) bankas 2005 m. gruodžio 12 d. pervedė pagal tikslinę paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pinigai buvo pervesti pagal Kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 5 tikslinę paskirtį, ir tai, anot jo, įrodo raÅ¡ytiniai įrodymai: 2005 m. gruodžio 9 d. UAB „Stagena“ PraÅ¡ymas pirkti-parduoti užsienio valiutÄ 94 117,80 Eur sumai; 2005 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymas, 2005 m. gruodžio 12 d. pavedimas (26, 27, 29 b. l., 3 t.). IeÅ¡kovas BUAB „Stagena“ atsiliepime į apeliacinius skundus pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ jo apeliacinio skundo ribų, esant vieÅ¡ajam interesui, ir pripažinti, jog 2005 m. gruodžio 12 d. nebuvo pervesti pinigai Vokietijos kompanijai, kaip tai pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

Nurodo, kad jis kreipėsi į Lietuvos bankÄ su praÅ¡ymu patikrinti dokumentų, kurių pagrindu buvo padarytos minėtos iÅ¡vados, teisėtumo.Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimo ribas apeliacine tvarka nustato apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.). Å iuo atveju ieÅ¡kovas minėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų apeliaciniu skundu neskundė, be to, ieÅ¡kovas nepateikė teismų jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog vis dėlto iÅ¡ banko kreditas nebuvo panaudotas pagal tikslinę paskirtį, todėl minėtas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atmestinas.Banko nesÄ Å¾iningumÄ ir aptariamo sandorio neteisėtumÄ teismas siejo ir su kitoje civilinėje byloje teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi.

Teismo patvirtintoje taikos sutartyje, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, AB SEB Vilniaus bankas pripažino, kad 2005 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 1 (kuri buvo sudaryta iÅ¡ karto po aptariamo sandorio pasiraÅ¡ymo) netenka galios, o ne tai, kad ji yra neteisėta (128-129 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡i taikos sutarties sÄ lyga sudaro pagrindÄ atitinkamai ir Kreditavimo sutarties pakeitimÄ Nr. 5 laikyti neteisėtu.

Taikos sutartis ir aptariamas sandoris yra du skirtingi sandoriai, net ir pripažinus tolimesnį sandorį neteisėtu (tačiau kitoje civilinėje byloje reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta netekusi galios), tai automatiÅ¡kai negalėtų bÅ«ti laikoma pagrindu pripažinti kreditavimo sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ ar jo neteisėtumÄ . Å iuo atveju atskirai turi bÅ«ti aiÅ¡kinamasi, ar yra pagrindų, leidžiančių pripažinti ir Kreditavimo sutarties pakeitimÄ Nr. 5 neteisėtu.Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tiek buvęs UAB „Stagena“ vadovas G.

S., tiek AB SEB bankas, sudarydami Kreditavimo sutarties PakeitimÄ Nr. 5, žinojo apie kreipimÄ si dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo. IÅ¡ esmės, esant tokiai UAB „Stagena“ faktinei bÅ«klei, gauto kredito panaudojimas vieno iÅ¡ ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimui patenkinti laikytinas pažeidžiančiu kitų ieÅ¡kovo kreditorių interesus, kadangi iÅ¡ esmės buvo pažeistas Ä®BÄ® numatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumas. IeÅ¡kovas paties kreditavimo sutarties Pakeitimo Nr. 5 galiojimo nagrinėjamoje byloje neginčija ir nėra pateikta duomenų, jog Å¡is sandoris yra pripažintas negaliojančiu.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo sandoriu buvo padaryta bendrovei žala, lygi papildomai suteiktam kreditui, kadangi Å¡is kreditas buvo panaudotas bendrovės naudai – buvo atsiskaityta su vienu iÅ¡ ieÅ¡kovo kreditorių. Taigi, sandoris iÅ¡ esmės buvo naudingas pačiai bendrovei.Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bankas, pervesdamas pinigus pagal kreditavimo sutarties pakeitimÄ Nr. 5, pažeidė CK 6.923 straipsnį, kadangi Å¡is straipsnis nagrinėjamu atveju banko atžvilgiu netaikomas.

Å iuo atveju minėtame straipsnyje nurodytÄ lėšų nuraÅ¡ymo eiliÅ¡kumÄ iÅ¡ esmės pažeidė G. S., atstovaudamas ieÅ¡kovÄ , kaip Vokietijos firmos Meemken Versandschlachterei Gmbh Q Co KG skolininkÄ , tačiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste kreditas negali bÅ«ti laikomas bendrovės žala, nes jis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytos žalos sampratos. Taip pat pažymėtina, jog bankas apskritai negali bÅ«ti laikomas padaręs kokiÄ nors žalÄ , sudarydamas kreditavimo sutarties pakeitimÄ Â Â Nr. 5, kadangi jis kreditÄ suteikė bendrovei su konkrečia Å¡io kredito tiksline paskirtimi, ir jo nepasisavino.

Vadinasi, nebuvo įrodyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – žala.Teisėjų kolegija, be kitko, atmeta banko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, kadangi jie siejami tik su įrodymų vertinimu. Be to, jau buvo kreiptasi dėl teisėjos nuÅ¡alinimo, tačiau nebuvo nustatytas pagrindas tenkinti tokį praÅ¡ymÄ (26-28, 31-32 b. l., 2 t.). Dėl BUAB „Stagena“ apeliacinio skundo IeÅ¡kovas, nesutikdamas su teismo sprendimu priteista žalos suma, teigia, jog bendrovės patirtų nuostolių dydis susideda iÅ¡ pinigų sumos, kuriÄ ji privalo sumokėti savo antros ir trečios eilės kreditoriams.

Anot jo, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė CK 6.249 ir 6.251 straipsnius ir neteisingai nustatė ieÅ¡kovui padarytų nuostolių dydį, bendrovės patirti nuostoliai dėl neteisėtų atsakovų veiksmų esÄ daug didesni, nei iÅ¡duoti bendrovei kreditai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Stagena“ buvo iÅ¡kelta teismo 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi, o 2006 m. kovo 30 d. nutartimi (30 b. l., 1 t.) patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir Å¡ie nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga numatyta Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas ar savininkas privalo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å io straipsnio 4 dalis (įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) nustato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintys teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Å is straipsnis iÅ¡ esmės suteikia galimybę bankroto administratoriui kreiptis bankrutuojančios įmonės vardu su ieÅ¡kiniu dėl žalos, kuri atitinka nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumÄ , atlyginimo, įrodinėjant, jog bÅ«tent tokio dydžio žala buvo padaryta bendrovei buvusiam vadovui laiku nepasikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas materialinius teisinius reikalavimus, minėtu pagrindu nesivadovavo ir neįrodinėjo Å¡ios įmonės vadovo pareigos netinkamo vykdymo.Kaip jau nustatyta aukščiau, ieÅ¡kovo nurodytu faktiniu ir teisiniu pagrindu ieÅ¡kinio tenkinti negalima, kadangi nebuvo įrodytos atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos (pagrinde nebuvo įrodyta realios žalos atsiradimo sÄ lyga), taigi Å¡iuo atveju nebuvo nustatytas pagrindas priteisti bet kokio dydžio žalÄ .Dėl kitų ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi apie juos buvo plačiau pasisakyta, vertinant kiekvienÄ sandorį atskirai.

Dėl ieÅ¡kinio senaties Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau jį atnaujino, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra ginamas vieÅ¡as interesas ir į tai, kad bankroto administratorius visus bendrovės dokumentus gavo ne iÅ¡ karto po nutarties iÅ¡kelti UAB „Stagena“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, o vėliau.Apeliantas AB SEB bankas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, jog teismas nepateikė konkrečių argumentų, dėl kurių praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, o ieÅ¡kovas nenurodė ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių.

Anot jo, ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti ieškinį laiku, tuo labiau, kad BUAB „Stagena“, be bankroto administratoriaus, atstovavo ir advokatė. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog verslininkams yra keliami didesni reikalavimai, įgyvendinant teises ir pareigas.Apeliantas G. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog administratoriui buvo pakankamas laiko tarpas ieškiniui pareikšti, ir pažymi, kad senaties terminas buvo suėjęs, net jį pradedant skaičiuoti nuo dokumentų gavimo (2006 m. sausio 8 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2008 m. liepos 1 d., t. y. įstatymo redakcijÄ , galiojusiÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, kurioje įtvirtinta, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, o ne redakcijÄ , galiojusiÄ nuo 2008 m. liepos 1 d., kurioje nustatyta, kad bankroto administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos, kaip tai teigia BUAB „Stagena“ savo atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus.

Nagrinėjamu atveju bankroto byla UAB „Stagena“ iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo    2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2006 m. sausio 3 d. (20-21 b. l., 1 t., informacinės teismų sistemos Liteko duomenys). IÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir paskyrus bankroto administratorių, pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatÄ Å¡iam atsirado pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimÄ laikyta, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos. Taigi ieÅ¡kinio senaties terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Stagena“ įsiteisėjimo dienos ir baigėsi atitinkamai po trejų metų (CK 1.125 str. 8 d.), t. y. 2009 m. sausio 3 d., o pats ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2009 m. sausio 12 d. (1 b. l., 1 t.). Taigi, pagrįstai teismas pripažino, jog buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Kita vertus, įstatymas numato galimybę atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.).Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieÅ¡kovo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; kt.).Kaip nustatyta byloje, bankroto administratorius bendrovės dokumentus perėmė 2006 m. sausio 18 d. po atliktos inventorizacijos (130-131, 132-142 b. l., 1 t.).

Be to, byloje yra duomenų, įrodančių, jog bankroto administratoriui ir tada buvo perduota ne visa dokumentacija, susijusi su ginčo sandoriais, todėl jam teko kreiptis į patį AB SEB bankÄ dėl reikalingų dokumentų kopijų pateikimo (180-181 b. l., 1 t.). Taigi, nuo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius neturėjo galimybės susipažinti su visa ieÅ¡kiniui paruoÅ¡ti reikalinga dokumentacija. Todėl nėra pagrindo teigti, jog bankroto administratorius ir ieÅ¡kovÄ atstovaujanti advokatė netinkamai vykdė savo pareigas ir dirbo aplaidžiai.

Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kiniu yra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl siekdamas užtikrinti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl kitų atsakovų argumentų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo nepagrįstumu, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi jie nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei padarytos aukščiau, iÅ¡vadas.

Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ esmės nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikina, iÅ¡spręsdama bylÄ iÅ¡ esmės - ieÅ¡kinį atmesdama visiÅ¡kai (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .Atsakovas AB SEB bankas pateikė duomenis, kad patyrė 4 649,43 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (118-124 b. l., 2 t.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus duomenis ir į bylos sudėtingumÄ , sprendžia, jog Å¡ios banko praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93, 98 str.).Trečiasis asmuo G. B. už advokato pagalbÄ sumokėjo 1 000 Lt (77 b. l., 112 b. l., 1 t.).

Tokia suma atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93, 98 str.).Byloje yra duomenų, jog trečiojo asmens S. V. atstovė advokatė Virginija BalčiÅ«nienė už dokumentų kopijavimÄ sumokėjo 63,75 Lt (87, 97, 98 b. l., 2 t.), tačiau byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, jog Å¡ias advokatės iÅ¡laidas trečiasis asmuo advokatei yra padengęs, todėl Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos trečiajam asmeniui nepriteistinos (CPK 93 str.).IeÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl iÅ¡ jo nepriteisiamas žyminis mokestis ir ir iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.Atsakovų praÅ¡ymai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinami, jiems nepateikus tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų (CPK 93, 98 str.).

Atsakovai pareiÅ¡kė praÅ¡ymus apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieÅ¡kovas Å¡iems praÅ¡ymams neprieÅ¡taravo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo Å¡iuos praÅ¡ymus tenkinti nėra. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad byla yra nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, neatima apeliantams galimybės pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei, jų nuomone bÅ«tinus, įrodymus iki civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir raÅ¡ytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Taigi, nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar tinkamai nustatė ir įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Dėl naujo raÅ¡ytinio įrodymo Atsakovas AB SEB bankas nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ prijungti naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2012 m. balandžio 27 d.

UAB „Stagena“ finansinio patikrinimo ataskaitÄ (179 b. l., 3 t.). CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytus atvejus. Pastarųjų atvejų (pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti ar tokių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau) nenustatyta. Nors minėta turto vertinimo ataskaita suraÅ¡yta po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tokio įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs tenkinti praÅ¡ymus skirti byloje ekspertizę, taigi, žinodamas teismo pozicijÄ , atsakovas turėjo galimybę savo iniciatyva pateikti jam svarbiais klausimais ekspertų iÅ¡vadas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau jÄ pateikė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Todėl teisėjų kolegija apelianto praÅ¡ymo prijungti naujai teikiamÄ Ä¯rodymÄ netenkino. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ ir ir priimti naujÄ sprendimÄ .             IeÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Stagena“ (į. k. 124140766, adresas – R.

Jankausko g. 6D, Vilnius) trečiajam asmeniui G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini, gyv. (duomenys neskelbtini)) 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Stagena“ (į. k. 124140766, adresas – R. Jankausko g. 6D, Vilnius) atsakovui AB SEB bankui (į. k. 112021238, adresas – Gedimino pr. 12, Vilnius) 4 649,43 Lt (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis litus ir keturiasdeÅ¡imt tris centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Teisėjai                                                                                             Alė Bukavinienė                                                                                                         Algirdas GailiÅ«nas                                                                                                                                                                                                                 Donatas Å ernas