7095a477-0bf3-4755-9d60-ccedcf21ffda · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P.Jaržemskis                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:44.2., 44.2.4.1., 44.5.2.17. (S)                                                                                                     VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G.

M. ir trečiojo asmens J. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4-486/2010 pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei G. M. dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo bei gaisro padarytos turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys L. K. ir J. M. bei pagal atsakovės G. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. K. dėl neteisėtos statybos ir pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys L. K., J. M., M.

N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė IeÅ¡kovas A. K. 2006-07-19 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2010-07-14 patikslino, praÅ¡ydamas įpareigoti G. M. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalį statinio, esančio 3 metrų atstumu nuo A. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, nugriauti, priteisti iÅ¡ G.

M. 45672 Lt gaisro metu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo kaimynė G. M. yra Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) savininkė, tačiau sodo namÄ ir garaÅ¾Ä ji stato ant A. K. priklausančios žemės sklypo ribos. Sutikimo dėl tokios statybos jis nėra davęs. IeÅ¡kovas teigia, jog G. M. vykdoma statyba pažeidė jo teises bei interesus, nes jau yra padarytas ir dar gali bÅ«ti padarytas neleistinas poveikis jo žemės sklypui ir jame esantys statiniai praras stabilumÄ . 2003-11-16 G.

M. sodo namelyje kilo gaisras ir dėl per mažo atstumo ugnis persimetė į ieÅ¡kovo sklypÄ , dėl ko sudegė namelio stogas, perdengimas, apdegė veranda bei daiktai. 2003-11-21 nutarimu ieÅ¡kovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-565-03 metu nustatyta, kad dėl sugadinto sodo namelio Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo padaryta 22360 Lt žala. G. M. daug kartų vieÅ¡ai prie kaimynų buvo pažadėjusi atlikti ieÅ¡kovo sodo namelio atstatymo darbus, tačiau iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos atstatymo darbai dar nepradėti, o sodo namelis jau daug kartų nukentėjo nuo drėgmės bei kitų veiksnių. 2006-04-26 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei raÅ¡tiÅ¡kÄ raginimÄ atlyginti gaisro metu padarytÄ turtinę žalÄ .

IeÅ¡kovas, įsitikinęs, kad atsakovė stato namelį, turėdama neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ , kreipėsi į Vilniaus administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2001-04-19 suderintÄ su savivaldybės vyriausiuoju architektu G. M. sodo namo su garažu ir Å«kiniu pastatu projekto (reg. Nr. 788) dalį dėl statybos ant sodininkų bendrijos ((duomenys neskelbtini) ribos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-16 sprendimu ieÅ¡kovo skundÄ patenkino visiÅ¡kai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-20 nutartimi G.

M. apeliacinį skundÄ atmetė (LR CK 4.103 str., 6.271 str., 6.250 str., 6.263 str., 6.266 str.).Atsakovė G. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydama, jog nesutinka ieÅ¡kovui atlyginti gaisro metu jo patirtÄ Å¾alÄ , praÅ¡ydama į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, patraukti L. K., nes bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos L. K. teisėms ir pareigoms. 2003-11-16 apie 1-2 val. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra ieÅ¡kovas, ir žemės sklype Nr. 128, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovei bei jos sutuoktiniui J.

M., esančiuose statiniuose kilo gaisras. Dėl kilusio gaisro Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tiek ieškovas, tiek atsakovės sutuoktinis buvo pripažinti nukentėjusiais. Dėl kilusio gaisro buvo įtartas benamis I. P., tačiau jo kaltė nebuvo įrodyta. Atsakovės kaltės dėl kilusio gaisro nėra. Atsakovė nesutinka nugriauti dalį statinio per 3 metrus nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Prieš statant statinį buvo parengta visa projektinė dokumentacija, gautas kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke prisistačiusios ieškovo motinos L.

K. sutikimas statyti statinį ant jos žemės sklypo ribos. Apie suteiktÄ leidimÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma (LR CK 1.5 str. 4 d., 4.96 str.).Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas ieÅ¡kinio reikalavimus spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Nurodė, kad priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų bei žalos nėra, nes žala buvo patirta ne dėl Vilniaus miesto savivaldybės iÅ¡duoto leidimo, o dėl 2003-11-16 gaisro atsakovės G.

M. sodo namelyje. IeÅ¡kovas privalėjo įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos faktÄ , tačiau jokiais įrodymais ar argumentais priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybės iÅ¡duoto statybos leidimo bei žalos ieÅ¡kovas neįrodė (LR CK 6.247 str., 6.253 str. 1 d.).Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2006-10-23 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė tenkinti ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentui, iÅ¡aiÅ¡kinant ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio atsisakymo procesines pasekmes bei tenkinti atsakovės praÅ¡ymus, patraukti trečiaisiais asmenimis L.

K., J. M. (1 t., b.l.56-58).Tretieji asmenys atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Atsakovė G. M. 2008-01-29 pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį 2008-02-06, 2009-12-24 patikslino, praÅ¡ydama pripažinti atsakovei G. M. teisę be ieÅ¡kovo A. K. sutikimo rengti ir derinti dokumentus pagal architektės R. S. 2005 m. parengtÄ projektÄ kitos (sodų) paskirties pastato ir pagalbinio Å«kinio pastato statybai žemės sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal 2001 m. su Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu L.

K. suderintÄ projektÄ sodo namÄ su garažu ir Å«kiniu pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas-(duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo J. M. statė gyvenamÄ jį namÄ , sublokuotÄ su garažu. Žemės sklypas, kuriame statomi statiniai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. M. ir J. M.. 2005-07-13 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas surašė statinio statybos sustabdymo aktÄ Nr. (101)-11.11-64, nustatydamas nukrypimus nuo projekto, savavaliÅ¡kai užstatytas antras aukÅ¡tas, pakeistas mansardos fasadas.

Dėl minėto fakto buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 500 Lt bauda. 2005-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas iÅ¡davė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ (reg. Nr. PS2568) projekto korektÅ«rai parengti. 2005 m. buvo parengta projekto korektÅ«ra. A. K. atsisakymas duoti sutikimÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Gyvenamasis namas visiÅ¡kai sublokuotas su garažu, buvo pradėtas statyti 2001 m. IeÅ¡kovas nuo statybų pradžios matė ir žinojo, kokioje vietoje rengiamas statyti, kokioje statomas ir koks statomas namas.

Jokių pretenzijų dėl namo, sublokuoto su garažu, atstumo iki žemės sklypo ribos ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė atsakovei. Patenkinus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, nebus galima tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalies dėl įpareigojimo nugriauti statinio dalį, kuri yra arčiau kaip 3 metrai nuo ieÅ¡kovui priklausančios žemės sklypo ribos. Atsakovė nurodė, jog siekia įteisinti pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ , sublokuotÄ su garažu (LR CK 1.64 str.).IeÅ¡kovas A. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti, kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2001 m. atsakovės G. M. statybos projektas (reg. Nr. 788) dalyje dėl statybos ant kaimyninio žemės sklypo Nr. 127, priklausančio A. K., ribos 2005-12-16 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1992-14/2005 buvo panaikintas, nes ne pats žemės sklypo savininkas A. K. davė sutikimÄ statyti statinius, nesilaikant įstatymo nustato 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, o sutikimas gautas apgaulės bÅ«du iÅ¡ ieÅ¡kovo motinos L. K.. IeÅ¡kovas pažymėjo, jog faktai bei aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami, nagrinėjant kitas bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Teismo kompetencijai nepriskirta piliečiams leisti, uždrausti arba įpareigoti piliečius duoti bet kada, bet kam, bet kokius sutikimus savo, ar pagal įgaliojimÄ atstovaujamų asmenų vardu, tuo labiau bet kokius sutikimus už pilietį. Teismas negali pakeisti teisės aktuose numatyto privalomo duoti žemės sklypo savininko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. O nesant gretimo savininko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, negali bÅ«ti suderinta ir patvirtinta ginčo pastatų projekto korektÅ«ra ant kaimyninio sklypo ribos, o tokio sutikimo ieÅ¡kovas nedavė ir neketino to daryti (LR CK 1.64 str. 1 d.).Trečiasis asmuo J.

M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ 2008-02-06 prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį tenkinti. Nurodė, jog su juo sutinka jame nurodytais motyvais. Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ 2008-02-06 prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija neturi duomenų, kad A. K. sodo namas ar jo du priestatai, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti savavaliÅ¡kai, t.y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ G. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ pakeisti į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos, nurodydamas, jog palaiko Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ . Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-03-23 rezoliucija nutarė trečiÄ jį asmenį Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ pakeisti į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos (2 t., b.l. 171).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010-10-27 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė:- Ä®pareigoti G. M. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalį statinio, esančio 3 metrų atstumu nuo A. K. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nugriauti;- A. K. ieÅ¡kinį dalyje dėl gaisro padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstÄ ;- G. M. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus;- Priteisti iÅ¡ G.

M. A. K. naudai 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio, priteisti iÅ¡ G. M. 186,64 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Nurodė, kad Liudytojas V. M. parodė, kad atsakovė G. M. yra jo sesuo. Liudytojas dažnai bÅ«davo pas seserį kai buvo statomas sodo namas su garažu. Kad vyksta statybos, matė ir ieÅ¡kovas A. K., kuris dažnai bÅ«davo kaimyniniame žemės sklype, tačiau jokių pretenzijų dėl vykstančių statybų A. K. nereiÅ¡kė. Po to, kai 2003 metais įvyko gaisras, A.

K. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, prasidėjo ginčai. Liudytojas S. M. parodė, kad jis yra trečiojo asmens J. M. brolis. Liudytojas padėjo J. M. statyti sodo namÄ su garažu. Kai vyko statybos, kaimyninio žemės sklypo savininkas buvo savo žemės sklype ir matė, kad vyksta statybos darbai, tačiau jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. Kodėl ieÅ¡kovas Å¡iuo metu ginčija pastatytų statinių teisėtumÄ , liudytojas nieko nežino. Liudytojas G. C. parodė, kad jis pažįsta J. M., o jis pats yra statybininkas pagal profesijÄ , todėl patardavo J.

M. statybos reikaluose. Liudytojui matant atsakovė G. M. tarėsi su kaimynu A. K., rodė jam savo statinių projektÄ bei kitus dokumentus, tačiau jokių pretenzijų iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nebuvo ir jis neprieÅ¡taravo dėl M. sodo namo su garažu statybos. Teismas nustatė, kad atsakovė G. M. ir trečiasis asmuo J. M. pagal 2001-04-19 suderintÄ projektÄ savo sodo namÄ ir su juo sublokuotu garažu pastatė ant A. K. priklausančios žemės sklypo ribos. G. M. ir J. M. savo statybos teisėtumÄ grindžia ieÅ¡kovo motinos L.

K., prisistačiusios tuomet žemės sklypo savininke, duotu raÅ¡tiÅ¡ku sutikimu statyti statinį ant A. K. žemės sklypo ribos. Pagal projekto suderinimo metu galiojusio LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992-12-15 įsakymo Nr. 243 „Miestų ir gyvenviečių sodybos (duomenys neskelbtini)“ sodo namui ir su juo sublokuotam garažui statyti buvo reikalingas gretimo sklypo savininko raÅ¡tiÅ¡kas sutikimas. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nuo 1994-08-24 yra ieÅ¡kovas A. K., kuris jokių sutikimų nebuvo ir nėra davęs. Kad tokį sutikimÄ davė ieÅ¡kovo motina L.

K., tai negali pakeisti teisės aktuose numatyto privalomo duoti žemės sklypo savininko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, žemės sklypo savininkas A. K. kreipėsi skundu į teismÄ dėl jo motinos duoto sutikimo panaikinimo bei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-16 sprendimu panaikino 2001-04-19 suderintÄ sodo namo su garažu ir Å«kinio pastato, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini), statybos projektÄ dalyje dėl statybos ant kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A.

K., ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-16 sprendimÄ paliko nepakeistu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-16 sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-20 nutartis yra įsiteisėję bei paminėti teismų priimti procesiniai dokumentai neginčijimai įrodo, kad G. ir J. M. pastatytas sodo namas su garažu ir Å«kio pastatu yra pastatyti nesilaikant įstatymo numatytų reikalavimų, t.y. paminėtų statinių statyba yra nelegali.

Teismas pažymėjo, jog Å¡i civilinė byla nagrinėjama Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme nuo 2006-07-19. Pasirengimo nagrinėti bylÄ bei bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡nagrinėtos visos galimybės iÅ¡spręsti šį ginÄÄ taikiai, tačiau ieÅ¡kovas A. K. tvirtai palaiko savo reikalavimus bei praÅ¡o teismo įpareigoti G. M. neteisėtai pastatytÄ dalį statinio, esančio 3 metrų atstumu nuo jo žemės sklypo, nugriauti. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė paminėjo, kad nuo 2010-10-01 pasikeitė Statybos įstatymo 28 str., kuris vėl leidžia paÅ¡alinti nukrypimus ne tik griaunant statinį, bet ir iÅ¡ naujo derinti, rengti statinio projektÄ ir toliau tęsti statybos darbus, tačiau nepaisant paminėto įstatymo pakeitimų, iÅ¡liko teisės norma, numatantį, kad dėl sodo namo ir sublokuotu su juo garažu statybai, arčiau negu 3 metrų atstumu nuo gretimo žemės sklypo galimi tik esant gretimo žemės sklypo savininko raÅ¡tiÅ¡kam sutikimui, o gretimo žemės sklypo savininkas A.

K. tokį sutikimÄ atsisako iÅ¡duoti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, remiantis ieÅ¡kovo pateikta statybos darbų sÄ mata, spręsti turtinės žalos dydžio klausimÄ nėra pagrindo. UAB „Priemiestis“ statybos remonto darbų sÄ mata buvo sudaryta 2007 metais, kai A. K. sodo namo dalis nebuvo įteisinta, reiÅ¡kia sÄ mata buvo sudaryta didesnei neįteisintai ieÅ¡kovo sodo namelio daliai. Pateiktoje sÄ matoje visiÅ¡kai neatsižvelgta į ieÅ¡kovui priklausančio sodo namelio nusidėvėjimÄ , kas yra reikÅ¡minga, sprendžiant žalos dydžio klausimÄ .

Be to, UAB „Priemiestis“ pagal pareikalavimÄ pateikė teismui pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad UAB „Priemiestis“ neturi teisės ir niekada nevertino nekilnojamam turtui padarytos žalos, todėl pateikta sÄ mata negali bÅ«ti vertinama, kaip padarytos žalos dydį ar pobÅ«dį fiksuojantis dokumentas (1 t., b.l. 192). Padaryta gaisro metu žala turi bÅ«ti paskaičiuota bei nustatyta kvalifikuoto specialisto, o tokių duomenų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė. Ä®statymas reglamentuoja sÄ lygas, kurioms esant, atsiranda civilinė atsakomybė.

Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė turi bÅ«ti neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-16 sprendimu patenkino A. K. skundÄ ir panaikino 2001-04-19 suderintÄ su savivaldybės vyriausiuoju architektu G. M. sodo namo su garažu ir Å«kinio pastato statybos projektÄ , kuris buvo parengtas esant L. K. sutikimui, dalyje dėl statybos ant kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A.

K., ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeista. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad G. M. ir J. M. sodo namas sublokuotas su garažu yra pastatytas ant ieÅ¡kovui A. K. priklausančio žemės sklypo ribos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t.y. nesant žemės sklypo savininko sutikimo. IeÅ¡kovas atsisako duoti sutikimÄ tokiai statybai ir tai yra A. K., kaip kaimyninio žemės klypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko teisė.

Be to, pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ kaimyninio žemės sklypo savininkas, prieÅ¡taraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimÄ (2010-07-08 nutartis bylos Nr. 3K-7-230/2010, LR CK 4.103 str. 1 d., 2 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė G. M. ir trečiasis asmuo J. M. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydami:I. Panaikinti iÅ¡ dalies Vilnius miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-27 sprendimÄ : - Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo patenkintas, įpareigojant nugriauti statinį, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti;- Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl pripažinimo teisės be ieÅ¡kovo A.

K. sutikimo rengti bei derinti sodo pastato ir Å«kio paskirties pastato statybos dokumentus buvo atmestas ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ;- Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. atsakovės G. M. bei trečiojo asmens J. M. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme;II. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-27 sprendimas iÅ¡ esmės turi bÅ«ti paliktas nepakeistas, praÅ¡o pakeisti šį teismo sprendimÄ , nustatant, jog statinys turi bÅ«ti nugriautas kaltų asmenų lėšomis, bei pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo dalyje - atsakovei G.

M. iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. priteisiant 750 Lt iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ atsakovės G. M. priteisiant 3/4 dalis teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų, o iÅ¡ ieÅ¡kovo - 1/4 dalį teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, t.y. vertino pavienes byloje nustatytas aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į įrodymų visetÄ , neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-16 sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas 2006-06-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, panaikino 2001-04-19 suderintÄ projektÄ dalyje dėl statybos ant A.

K. priklausančio žemės sklypo ribos, tačiau nenurodė šios neteisėtomis tapusių statybų padarinių šalinimo būdo. Vadovaujantis ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojusia ir šiuo metu galiojančia Statybos įstatymo redakcija (281 str. 2 d., 3 d.), neteisėto statinio nugriovimas yra išimtinė priemonė, taikytina nesant galimybės taikyti kitų neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių. Neteisėtas statinys yra griautinas tik tokiu atveju, jei statyba negalima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, statyba neprieštarauja aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar statyba negalima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ar statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog statybos ženkliai pažengusios, tai yra statinys nuo 2002-2003 m. yra visiškai pastatytas, tik iškilus ginčui su ieškovu, neįrengtas ir neįteisintas, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo J.

M. patirs labai daug neigiamų padarinių, griaudami visiÅ¡kai pastatytÄ pastatÄ . Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog apeliantė, vykdydama statybas, buvo sÄ Å¾ininga ir tame, jog buvo suderintas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis projektas, visiÅ¡kai nėra apeliantų kaltės. Atsakingos yra valstybės įgaliotos institucijos, o taip pat ieÅ¡kovas bei jo motina L. K., kurie esamÄ situacijÄ sÄ lygojo savo aplaidžiu, nerÅ«pestingu ir neatsakingu elgesiu. Sutikimas statybai ant žemės sklypo ribos buvo patvirtintas pas notarÄ , kuriame L.

K. patvirtino, jog ji yra žemės sklypo savininkė. Apeliantai savo žemės sklypÄ buvo įsigiję 2000-05-30, o sutikimas buvo pasiraÅ¡ytas 2001-04-24, todėl iki sutikimo pasiraÅ¡ymo apeliantai ir ieÅ¡kovas nebuvo ilgamečiai kaimynai. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad A. K. žinojo apie savo motinos duotÄ sutikimÄ ir tam pritarė. Byloje yra nustatyta, jog apeliantų namas, sublokuotas su garažu buvo pradėtas statyti 2001 m., o pastatytas 2002-2003 metais, bet ieÅ¡kovas statinio teisėtumÄ teismuose pradėjo ginčyti 2005 m, kai tarp apeliantų ir ieÅ¡kovo kilo konfliktas dėl įvykusio gaisro.

Apeliantės G. M. pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti jai teisę be ieÅ¡kovo A. K. sutikimo rengti ir derinti dokumentus pagal architektės R. S. 2005 m. parengtÄ projekto korektÅ«rÄ kitos paskirties pastato ir pagalbinio Å«kio pastato statybai, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, atitinka LR CK 1.138 str. nustatytus civilinių teisių gynimo bÅ«dus: pripažinti ginamas teises, jas apginti kitais įstatymo nustatytais bÅ«dais, bei neprieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, nagrinėjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2008-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2010-02-23 nutartis Nr. 3k-3-93/2010), formuodamas teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , yra pasakęs, jog nagrinėdamas bylas teismas taiko ir aiÅ¡kina teisės normas, kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teise. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, nes Å¡ioje byloje faktinės aplinkybės nėra tokios pačios.

Kita vertus minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, sprendžiant statybos teisėtumo klausimus, bÅ«tina vadovautis LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.64 str., 1.137 str., 1.138 str., LR Statybos įstatymo 281 str. 2 d., 3 d.).IeÅ¡kovas A. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad A. K. nei žodinio, nei raÅ¡ytinio sutikimo dėl statybos arčiau nei 3 metrai nuo ieÅ¡kovui nuosavybės teise nuo 1994-08-24 priklausančio žemės sklypo Nr. 127 ribos projekto derinimo metu nebuvo ir nėra davęs. Su tokia statyba nesutinka. 2001 m. atsakovės G. M. projektas dalyje dėl statybos ant kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., ribos dar 2005-12-16 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1992-14/2005 buvo panaikintas. 2006-06-20 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Teismo kompetencijai nepriskirta piliečiams leisti, uždrausti arba įpareigoti piliečiams duoti bet kada, bet kam ir bet kokius sutikimus savo, ar pagal įgaliojimÄ atstovaujamų asmenų vardu, tuo labiau duoti bet kokius sutikimus už pilietį. Trečiasis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-10-27 sprendimÄ . Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai iÅ¡tyrė visus įrodymus bei pagrįstai nustatė, kad atsakovų vykdomos statybos ant A.

K. priklausančios žemės sklypo ribos pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl statybos laikytinos savavaliÅ¡komis. Teismas pagrįstai pasisakė, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, kaimyninio sklypo savininkas, prieÅ¡taraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimÄ . Tretieji asmenys L. K., M. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas negali bloginti apeliantų padėties. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, o dėl atmesto ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovas įstatymų nustatyta tvarka nepateikė apeliacinio skundo. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija bylÄ nagrinėja apeliacinio skundo ribose dėl patenkinto ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti G.

M. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalį statinio, esančio 3 metrų atstumu nuo A. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo (CPK 313 str.). Ä®statymas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Dėl Å¡io įstatyminio draudimo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų reikalavimas, iÅ¡dėstytas apeliaciniame skunde, - nustatyti, jog statinys turi bÅ«ti nugriautas kaltų asmenų lėšomis, negali bÅ«ti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes tai yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Ä®statymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. Ä®statymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek vieÅ¡ajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. Tai, kad įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę įpareigoti statytojÄ statinį nugriauti, atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju, kai statytojas neturi nustatyta tvarka patvirtinto projekto ir negauna statybos leidimo, savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai ar jų dalis yra besÄ lygiÅ¡kai nugriaunami.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja CK 4.103 straipsnis, kuris 2006-10-17 įstatymu Nr. X-858 buvo pakeistas. Å is pakeitimas įsigaliojo nuo 2006-10-31 ir galiojo iki 2011-01-01 (2010 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XI-993). Byloje nagrinėjami teisiniai santykiai yra atsiradę iki nurodyto CK 4.103 straipsnio pakeitimo. Pagal bendrÄ sias materialinių teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisykles ginčui iÅ¡spręsti turi bÅ«ti taikomas nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo laiku galiojęs įstatymas – Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 2000-07-18 redakcija (įsigaliojusi 2001-07-01).

Pagal CK 4.103 straipsnio 3 d. 1 punktÄ teismas sprendimu gali įpareigoti statytojus reikiamai patvirtinti projektÄ , padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytÄ leidimÄ ar paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Kartu su įpareigojimu teismas nustato ir atitinkamÄ terminÄ jam įvykdyti. AiÅ¡kinant CK 4.103 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2000-07-18 įstatymo redakcija) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybė įpareigoti statytojÄ paÅ¡alinti konstatuotus statybos trÅ«kumus bei nustatyti terminÄ jiems paÅ¡alinti gali bÅ«ti įgyvendinta tik tada, kai objektyviai egzistuoja nustatytų trÅ«kumų paÅ¡alinimo galimybė.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių objektyviÄ galimybę reikiamai patvirtinti projektÄ , padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytÄ leidimÄ ir ieÅ¡kovo A.

K. sutikimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas įpareigojimas atsakovei G. M. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalį statinio, esančio 3 metrų atstumu nuo A. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti, yra teisėtas ir pagrįstas pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (2000-07-18 įstatymo redakcija). Tai, kad nagrinėjamos bylos apeliacinėje instancijoje metu galiojanti Statybos įstatymo redakcija (281 str. 2 d., 3 d.) numato kelis statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«dus, nesuteikia apeliantams jokių teisinių privilegijų, nes nagrinėjamai bylai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kad ieÅ¡kovas A.

K. nesutinka dėl to, kad dalis ginčo statinio būtų 3 metrų atstumu nuo A. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė yra esminė, parenkant ir taikant statybos padarinių šalinimo priemones, nes A. K. neturi pareigos įrodinėti, kokių neigiamų padarinių jam sukėlė statybos, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų tarp kaimyninių sklypų. Dėl to teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, nes jos išaiškinimai yra susiję su statybomis, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų tarp kaimyninių sklypų. Ta aplinkybė, kad 2001 m. atsakovės G.

M. statybos projektas dalyje dėl statybos ant kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., ribos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1992-14/2005 buvo panaikintas, o 2006-06-20 nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikÅ¡mę (CPK 182 str. 2 p.), nes atsirado teisinis pagrindas taikyti neteisėtos statybos dalies padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ pagal faktinę situacijÄ .Teisėjų kolegija nevertina apeliantų argumentų dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-16 sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-20 nutartyje nenurodytas Å¡ios neteisėtomis tapusios statybų dalies padarinių Å¡alinimo bÅ«das, nes apeliantai siekia apeliacinio skundo argumentais revizuoti įsiteisėjusius galutinius teismų procesinius sprendimus, kurie yra privalomi visiems subjektams (CPK 18 str.).Pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti, ar statyba galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ar statyba prieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, nes nagrinėjamai bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡minga esminė aplinkybė yra kaimyninio sklypo savininko A.

K. nesutikimas dėl to, kad dalis ginčo statinio būtų 3 metrų atstumu nuo A. K. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), todėl nėra vertinami apeliantų argumentai dėl to, ar tame, jog buvo suderintas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis projektas, yra apeliantų kaltė.Atsižvelgiant į tai, kad nėra nagrinėjamas apeliantų naujas reikalavimas, išdėstytas apeliaciniame skunde, - nustatyti, jog statinys turi būti nugriautas kaltų asmenų lėšomis, teisėjų kolegija nevertina apeliantų argumentų dėl to, kokie asmenys ar valstybės institucijos yra kalti dėl 2001 m. atsakovės G.

M. statybos projekto suderinimo. Tai, kad apeliantė G. M. mano, kad architektės R. S. 2005 m. parengta projekto korektūra kitos paskirties pastato ir pagalbinio ūkio pastato statybai jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra atlikta pagal tai, kaip statinys yra faktiškai pastatytas, ir yra tinkamas jos civilinių teisių gynimo būdas, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį, nes kaimyninio sklypo savininkas A. K. nesutinka dėl to, kad dalis ginčo statinio būtų 3 metrų atstumu nuo A.

K. žemės sklypo Nr. 127. Nagrinėjamu atveju netaikytini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutarties Nr. 3K-3-58/2008, 2008-02-25 nutarties Nr. 3K-3-133/2008, 2009-06-08 nutarties Nr. 3K-3-252/2009 ir 2010-02-23 nutarties Nr. 3k-3-93/2010 iÅ¡aiÅ¡kinimai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 str., kadangi teismas byloje surinktų įrodymų visumÄ Ä¯vertino tinkamai ir nepažeidė LR CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , bei tinkamai iÅ¡dėstė, kokiais įrodymais bei argumentais grindė savo padarytas iÅ¡vadas dėl dalies ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo, įvardindamas, kokiais įstatymais bei teisės aktais rėmėsi, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ (CPK 270 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė proporcingumo principÄ , paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių, nes bylÄ iÅ¡ esmės laimėjo ieÅ¡kovas, todėl jis neturi atlyginti atsakovei G.

M., kurios prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmestas, jokių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ta aplinkybė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmestas, sudarė teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovės G. M. 186,64 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai, nes tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, įtvirtintus civiliniame procese (CPK 3 str. 1 d.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iÅ¡ esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jie neįgijo pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes teismui ieškovas nepateikė įrodymų, kad jas patyrė (CPK 80 str., 888 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u t a r i a: Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimÄ nepakeistÄ .                           Kolegijos pirmininkė                       Neringa Å vedienė Teisėjos                                                                                                                Zita Smirnovienė                                                                                                                                    Aldona Tilindienė