Legislator Case Law & Legislation
7091ce77-528d-4c1f-a4fc-8f9e0510da87 AI generated

7091ce77-528d-4c1f-a4fc-8f9e0510da87 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7091ce77-528d-4c1f-a4fc-8f9e0510da87
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaivorykštė“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-217-440/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaigera“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ex Ante“, ieškinį atsakovams H. A., V. Ž. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“.

Legislator headnote

AI generated

7091ce77-528d-4c1f-a4fc-8f9e0510da87 · Lietuvos apeliacinis teismas: Jis sutiko padėti bendram įmonės labui, nors jau tuo metu Å iauliuose įmonė veiklos faktiÅ¡kai nevykdė, sandėliai buvo tuÅ¡ti, su klientais nebuvo dirbama. Sutikdamas pasiraÅ¡yti 911 801,03 Lt skolos perkėlimo trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“ sutartį, net neįtarė jokios apgaulės iÅ¡ akcininkų, kadangi akcininkai paprašė pagalbos, paaiÅ¡kino, kad sutartis reikalinga formaliai atlikti galutinius veiksmus, surinkti bei įforminti dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės vadovas H.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-869-241/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00321-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.1.5.6; 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaigera“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ex Ante“, atsakovo V.

Ž. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaivorykštė“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-217-440/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaigera“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ex Ante“, ieškinį atsakovams H. A., V. Ž. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vaivorykštė“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB ,,Vaigera“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ex Ante“, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti BUAB „Vaigera“ bankrotÄ tyčiniu ir priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų – buvusių įmonės vadovų H. A. ir V. Ž. 49 626,29 Eur žalos atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuo 1995 m. balandžio 11 d. iki 2000 m. kovo 29 d. H. A. buvo BUAB ,,Vaigera“ direktoriumi, o nuo 2000 m. kovo 29 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. įmonės vadovu buvo V. Ž. Pagal įmonės dokumentus BUAB „Vaigera“ negalėjo atsiskaityti su AB „Vilniaus bankas“, todėl akivaizdu, kad jau 2000 m. sausio mėn. įmonės vadovas H. A. turėjo žinoti apie BUAB „Vaigera“ nemokumÄ ir apie tai informuoti įmonės akcininkus, tačiau to nepadarė. 2000 m. buvo atleisti visi įmonės darbuotai, todėl nuo to laiko įmonė nebevykdė jokios Å«kinės komercinės veiklos ir jau 2000 m.

įmonės vadovai turėjo pareigÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau vietoje to sudarinėdavo įvarius sandorius, įskaitant dėl produkcijos pardavimo, už kÄ priimdavo dideles pinigų sumas, taip pat perleido trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“ reikalavimo teises į skolininkus, nors tokios skolos neegzistavo. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad laikotarpiu nuo ieÅ¡kovės faktinio nemokumo iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, t. y. nuo 2000 m. iki 2017 m. rugpjūčio 5 d., skolos tendencingai didėjo.

Vadovams nesiėmus veiksmų iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ ir kreditorių reikalavimams padidėjus, ieÅ¡kovei BUAB „Vaigera“ iÅ¡ viso buvo padaryta 49 626,29 Eur žala. Be to, nei vienas iÅ¡ vadovų bankroto administratorei neperdavė BUAB „Vaigera“ apskaitos dokumentų. Atsakovas H. A. taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad apskaitos dokumentus bÅ«tų perdavęs V. Ž. IeÅ¡kovės vertinimu, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais.

Abu atsakovai atliko iš esmės tuos pačius neteisėtus veiksmus – neinicijavo įmonės bankroto bylos ir neišsaugojo įmonės veiklos dokumentų, todėl abu atsako solidariai.

3. Atsakovas H. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat pareikÅ¡tiems reikalavimams prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas nurodė, kad kilus nesutarimams su akcininkais, jis 2000 m. kovo 7 d. buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų naujojo direktoriaus V. Ž. pasiraÅ¡ytu įsakymu ir paskirtas dirbti įmonės komercijos direktoriumi. Negaudamas atlyginimo už darbÄ , 2000 m. kovo 15 d. parašė pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2000 m. kovo 29 d. direktoriaus įsakymu buvo atleistas iÅ¡ darbo.

Po atleidimo iÅ¡ jo niekas neperėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, jie liko įmonės darbo vietoje. Ä®monės buhalterinės apskaitos dokumentais disponavo akcininkų paskirtas naujas BUAB „Vaigera“ direktorius V. Ž. Pažymėjo, kad įmonės veikla, atsiskaitymai turėjo bÅ«ti derinami su pagrindiniu akcininku UAB „VaivorykÅ¡tė“. Jei įmonė bÅ«tų buvusi nemoki, akcininkė bet kada galėjo inicijuoti įmonės bankrotÄ , tačiau to nedarė, nes įmonė iki jo darbo pabaigos nebuvo nemoki.

Kai jis buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, pradelstų reikalavimų, dėl kurių iÅ¡kelta bankroto byla, BUAB „Vaigera“ neturėjo, skola valstybės biudžetui atsirado už 2000 m. rugpjūčio mėn., antstolio A. B. finansinis reikalavimas atsirado vykdant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. spalio 3 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Apie skolos perkėlimo sutartį, kuri buvo pasiraÅ¡yta 2000 m. kovo 28 d. tarp UAB „Vaigera“ ir UAB „VaivorykÅ¡tė“, Å¡ios sutarties papildymus ir priedus atsakovui nebuvo žinoma.

Jis nesudarinėjo jokių įmonei nenaudingų sutarčių, niekam neperleido jokio įmonės turto, reikalavimo teisių, produkcijos.

4. Atsakovas V. Ž. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas nurodė, kad niekada nedirbo BUAB „Vaigera“ pagrindinėje įmonėje, o tik Å¡ios įmonės Vilniaus filiale, kuriam vadovavo nuo 1997 m. vasario 25 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. UAB „Vaigera“ akcininkai J. T. ir A. V., praradę pasitikėjimÄ H. A., kreipėsi į V. Ž. kaip į Vilniaus filialo vadovÄ praÅ¡ydami jo su savo darbuotojais atvažiuoti ir atlikti įmonėje inventorizacijÄ .

Jis sutiko padėti bendram įmonės labui, nors jau tuo metu Šiauliuose įmonė veiklos faktiškai nevykdė, sandėliai buvo tušti, su klientais nebuvo dirbama. Sutikdamas pasirašyti 911 801,03 Lt skolos perkėlimo trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“ sutartį, net neįtarė jokios apgaulės iš akcininkų, kadangi akcininkai paprašė pagalbos, paaiškino, kad sutartis reikalinga formaliai atlikti galutinius veiksmus, surinkti bei įforminti dokumentus, patvirtinančius, kad įmonės vadovas H.

A. iššvaistė įmonės turtÄ , todėl tai nebuvo jo kaip įmonės vadovo sprendimas. Pats UAB „VaivorykÅ¡tė“ prezidentas A. V. rengė visus skolos perkėlimo dokumentus, kuriuos V. Ž. tik pasirašė jo praÅ¡ymu. UAB „VaivorykÅ¡tė“ buvo informuota apie UAB „Vaigera“ tuometinę bÅ«klę bei susidariusias skolas, nes skolos ir susidarė dėl tų pačių akcininkų neteisėtų sprendimų bei veiksmų. Pažymėjo, kad pagal pateiktus dokumentus visos UAB „Vaigera“ skolos atsirado kai įmonės vadovu buvo atsakovas H.

A.

5. Trečiasis asmuo UAB „VaivorykÅ¡tė“ prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, kad atsakovas V. Ž. nepagrįstai teigia, kad jis buvo tik UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovu. Tokie jo paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja 2000 m. kovo 28 d. UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui, taip pat dokumentams, iÅ¡ kurių matyti, kad jis buvo paskirtas BUAB „Vaigera“ direktoriumi nuo 2000 m. kovo 7 d. iki 2000 m. gegužės ­31 d. Be to, joks protingas ir sÄ Å¾iningas žmogus nepasiraÅ¡inėtų įvairių sutarčių, ypač didelės vertės (911 801,03 Lt) skolos perkėlimo sutarties, kuria UAB „Vaigera“ perkėlė savo skolos AB „Vilniaus bankas“ likutį trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“.

Taigi atsakovas V. Ž. buvo paskutinis įmonės vadovas iki kol įmonė vykdė realiÄ veiklÄ . Pažymėjo, kad H. A. apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ patvirtina su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai, pagal kuriuos trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“ už skolÄ perleidus dalį UAB „Vaigera“ skolininkų, paaiÅ¡kėjo, kad jie su UAB „Vaigera“ yra atsiskaitę, nors UAB „Vaigera“ buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduojami kaip skolininkai, t. y. iÅ¡ tariamų skolininkų gauti pinigai buvo pasisavinti atsakovo H.

A. Be to, UAB „Vaigera“ susitarimai su UAB „VaivorykÅ¡tė“, įskaitant ir didžiulės vertės 2000 m. kovo ­28 d. paskolos sutarties sudarymas, buvo tik atsakovo H. A. neteisėtų veiksmų pasekmė, siekiant grÄ Å¾inti bankui UAB „Vaigera“ kreditÄ , kurį trečiasis asmuo buvo priverstas grÄ Å¾inti. Atkreipė dėmesį, kad byloje ieÅ¡kinį atsakovams pareiÅ¡kė ne įmonės akcininkai ar kreditoriai, tačiau bankroto administratorė, todėl teisė į ieÅ¡kinį atsirado tik bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Vaigera“ iÅ¡ atsakovo V. Ž. 4 970,11 Eur žalos atlyginimÄ , likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; iÅ¡ BUAB „Vaigera“ bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė atsakovui V. Ž. 1 080 Eur, H. A. 2 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; iÅ¡ atsakovo V. Ž. trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“ priteisė 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas nurodė, kad nors byloje nėra akcininkų protokolo, kuriuo V. Ž. buvo paskirtas UAB „Vaigera“ direktoriumi, tačiau tai, kad kituose protokoluose UAB „Vaigera“ akcininkai nurodo V. Ž. įmonės direktoriumi patvirtina faktÄ , jog akcininkai buvo paskyrę V. Ž. eiti Å¡ias pareigas. Aplinkybė, kad V. Ž. buvo Vilniaus filialo vadovas, sudaro pagrindÄ spręsti, kad atsakovas, turėdamas patirties, suprato savo veiksmus, jų svarbÄ , įskaitant UAB „Vaigera“ dokumentų pasiraÅ¡ymÄ .

Atsakovas H. A. taip pat nurodė, kad V. Ž. buvo paskirtas direktoriumi, kai jis buvo nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų. Å iÄ faktinę aplinkybę patvirtino ir liudytojas – akcininkas J. D. Byloje yra pateikta V. Ž. darbo knygelė, kurioje nurodyta, kad 2000 m. balandžio 30 d. jo darbo santykiai UAB „Vaigera“ Vilniaus filiale pasibaigė ir tęsiami UAB „Vaigera“ Å iauliuose. Pats V. Ž., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2000 m. kovo mėn. UAB „Vaigera“ akcininkų sprendimu įmonės direktorius H.

A. buvo nušalintas, todėl šias pareigas eiti buvo pavesta jam.

8. Teismas pažymėjo, kad ankstesnės Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) redakcijos tyčinio bankroto sÄ vokÄ apibrėžė kiek siauriau – įmonės privedimas prie bankroto tyčia, tačiau keičiantis Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalies redakcijoms, tyčinio bankroto sÄ voka iÅ¡ esmės nesikeitė. Kriterijai, kuriems esant konstatuojamas įmonės tyčinis bankrotas, nors ir nebuvo įtvirtinti įstatyme, tačiau buvo iÅ¡samiai detalizuoti ir aptarti kasacinio teismo praktikoje.

9. Teismas nurodė, kad siekiant konstatuoti įmonės vadovo veiksmų neteisėtumÄ , pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas. Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti aplinkybę, jog įmonė tapo nemoki ne vėliau kaip 2000 m. vasario mėn., iÅ¡ esmės nėra galimybės nustatyti ir įmonės finansinės padėties bei jos tikslaus nemokumo momentÄ . Turimi dokumentai nėra pakankami neabejotinoms iÅ¡vadoms padaryti. Ikiteisminio tyrimo, kurį inicijavo UAB „VaivorykÅ¡tė“, atlikimui buvo perduoti įmonės dokumentai.

Nutraukus ikiteisminį tyrimÄ dokumentai gražinti akcininkams, tačiau neaiÅ¡ku konkrečiai kuriam. Ikiteisminio tyrimo medžiaga sunaikinta 2017 m. gruodžio 4 d. įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateiktuose dokumentuose taip pat nurodyta, kokie dokumentai buvo teikiami mokestiniams patikrinimams, tačiau dokumentai nėra iÅ¡likę. Be į bylÄ pateiktų dokumentų nėra iÅ¡likę jokie kiti UAB „Vaigera“ dokumentai. Nors ieÅ¡kinyje nurodyta, kad iÅ¡ UAB „Vaigera“ per laikotarpį nuo 2000 iki 2001 m. civilinėse bylose priteista 64 973,71 Eur skola, tačiau pateikti duomenys neiÅ¡samÅ«s, juose nepakanka duomenų atsakovės įsiskolinimų susidarymo laikotarpiui nustatyti.

10. Teismas sprendė nesant pagrindo netikėti atsakovo H. A. paaiškinimais, jog jo žinioje buvę dokumentai buvo perduoti V. Ž. Byloje pateikti dokumentai apie V. Ž. priimtus sprendimus patvirtina, kad V. Ž. turėjo galimybę disponuoti įmonės dokumentais, nors ir nebuvo surašyti perdavimo aktai. Atleidus H. A. iš direktoriaus pareigų buvo atliekama inventorizacija. Jei nebūtų buvę dokumentų, nebūtų atlikta inventorizacija. Be to, dalis dokumentų buvo perduota trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“, nes buvo priimti sprendimai dėl įmonės skolininkų trečiajam asmeniui perleidimo, kurių skaičių, skolų dydžius, kitus duomenis turėjo pagrįsti pirminiai buhalteriniai dokumentai.

Teismas konstatavo, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms, kai H. A. buvo nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų ir vėliau atleistas iÅ¡ komercijos direktoriaus pareigų, jis neturėjo pareigos iÅ¡saugoti įmonės dokumentus, Å¡i pareiga perėjo naujam direktoriui V. Ž. Ir nors nurodoma, kad dokumentai gražinti akcininkams, V. Ž., bÅ«damas atsakingu ir rÅ«pestingu vadovu, turėjo pareigÄ pasirÅ«pinti UAB „Vaigera“ dokumentais bei turtu.

11. Teismo vertinimu, svarbūs sprendimai buvo priimti 2000 m. kovo 28 d., t. y. skolos perkėlimo sutartis tarp UAB „Vaigera“ ir UAB „Vaivorykštė“, taip pat 2000 m. kovo 30 d. papildymas prie skolos perkėlimo sutarties, kuria UAB „Vaigera“ įsipareigojo perleisti reikalavimo teises į trečiųjų asmenų skolas, atitinkamai vėlesni susitarimai prie skolos perkėlimo sutarties, kuriais UAB „Vaigera“ perleido reikalavimo teises į konkrečias savo skolininkų neįvykdytas prievoles trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“.

Pateiktus dokumentus pasirašė UAB „Vaigera“ direktorius atsakovas V. Ž., UAB „Vaivorykštė“ prezidentas J. T., prezidentas–direktorius A. V. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad minėtų sprendimų priėmime dalyvavo atsakovas H. A.. Tai, kad buvo priimti konkretūs sprendimai, iškeltas klausimas dėl nepasitikėjimo H. A., sudarytos minėtos sutartys, sprendimai priimti V. Ž. ir akcininko A. V., leidžia spręsti, kad akcininkams turėjo būti žinoma įmonės finansinė padėtis, jos veiklos perspektyvos.

12. Teismas nustatė, kad UAB „Vaigera“ 2000 m. pradžioje nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Å is turtas buvo parduotas kontrolinį akcijų paketÄ valdžiusių akcininkų sprendimu, dalis turto parduota trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“, kam atiteko kitas įmonės ilgalaikis turtas duomenų nėra. Kokia įmonės finansinė padėtis tuo metu buvo nėra galimybės nustatyti, tuo labiau daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl įmonės (ne)mokumo. Taigi nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad buvusio direktoriaus H. A. veiksmai gal bÅ«t neatitiko verslo rizikos ir įmonės interesų, buvo tyčiniai, siekiant įmonės nemokumo. Teismo vertinimu, atsakovas H. A. nėra atsakingas už priimtų sprendimų pasekmes ir neturėjo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

13. Teismas nurodė, kad kreditorės UAB „VaivorykÅ¡tė“ 911 801,03 Lt reikalavimas tikėtina susidarė pagal 2000 m. kovo 28 d. paskolos sutartį, kuria UAB „Vaigera“ įsipareigojo atsiskaityti su UAB „VaivorykÅ¡tė“ iki 2000 m. balandžio 10 d., tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, byloje nėra galimybės iÅ¡samiau įvertinti susidariusio įsiskolinimo, nes nėra pakankamai duomenų, tačiau atsižvelgiant į trečiojo asmens pateiktus duomenis, spręstina, kad V. Ž. ar juo labiau H. A. nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei, neturėjo įtakos trečiojo asmens kaip kreditoriaus reikalavimo padidėjimui. Be to, pats kreditorius nesikreipė į teismÄ dėl žalos atlyginimo ir nesiekė prisiteisti skolÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 44 656,18 Eur žalos, kuriÄ sudaro trečiojo asmens UAB „VaivorykÅ¡tė“ finansinis reikalavimas, atlyginimo yra nepagrįstas.

14. Teismas sprendė, kad pagal byloje esančių aplinkybių visumÄ ieÅ¡kinio dalis dėl 4 970,11 Eur žalos, kuriÄ sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Å iaulių skyriaus 4 702,56 Eur ir antstolio A. B. 267,55 Eur finansiniai reikalavimai, atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo V. Ž. yra pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad VSDFV Šiaulių skyriaus 3 746,23 Eur reikalavimas susidarė 2000 m. II ketvirtį ir dėl priskaičiuotų 956,33 Eur delspinigių iÅ¡augo iki 4 702,56 Eur. IeÅ¡kovės BUAB „Vaigera“ 267,55 Eur įsiskolinimas antstoliui A. B. susidarė pastarajam pradėjus vykdomÄ jÄ bylÄ Â pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000 m. spalio 3 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

15. Teismas nurodė, kad ieškinį atsakovams pareiškė bankroto administratorė. Jos teisė į ieškinį atsirado tik tuomet, kai buvo iškelta bankroto byla, t. y. 2017 m. liepos 25 d. Ieškinys pareikštas 2018 m. liepos 11 d., todėl ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo nepraleistas. Įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas nėra taikomas pareiškimams dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl senaties terminas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra prasidėjęs ir dėl to nesuėjęs. III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 16. IeÅ¡kovė BUAB ,,Vaigera“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ex Ante“, praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ Å¡alims, įrodinėjimo pareiga turėjo bÅ«ti priskirta bÅ«tent atsakovams. Vienasmeniai įmonės valdymo organai turėjo pateikti įrodymus, kad tinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, kad teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai.

Tokių įrodymų atsakovai nepateikė, todėl teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, yra nepagrįsta. 16.2. Atsakovas V. Ž. nurodė, kad jį neva atleido iÅ¡ pareigų, bet jis nenurodė nei kas jį atleido, nei kada, be to nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atitinkamai byloje nėra įrodymų nei kam atsakovas siÅ«lė perimti dokumentus, nei kam jis juos perdavė. Todėl bÅ«tent V. Ž. yra atsakingas už dokumentų neiÅ¡saugojimÄ , o vien tai yra pakankamas pagrindas jam, kaip ir H.

A., taikyti solidariÄ civilinę atsakomybę, taip pat pripažinti ieÅ¡kovės BUAB „Vaigera“ bankrotÄ tyčiniu. 16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties ir jos tikslaus nemokumo momento. Teismas nustatė, kad 2000 m. vasario 28 d. ieÅ¡kovės įsipareigojimai sudarė 673 917,29 Eur, o turtas sudarė tik 208 941,75 Eur. Å ių duomenų, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai pakako tiek ieÅ¡kovės finansinei padėčiai, tiek tiksliam nemokumo momentui nustatyti.

Be to, tuo metu kai įmonės vadovais buvo atsakovai, galiojo 1997 m. birželio 17 d. redakcijos ĮBĮ, kurio 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės nemokumas tai įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba jį viršija. Akivaizdu, kad 2000 m. vasario 28 d. ieškovė buvo nemoki, kadangi jos įsipareigojimai 3 kartus viršijo turto vertę. UAB „Vaigera“ buvo nemoki ir pagal 2001 m. kovo 20 d. redakcijos ĮBĮ, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai (142 907,31 Eur) viršijo pusę turto vertės (208 941,75 Eur). 16.4.

Ä®monės finansinė padėtis fiksuota konkrečia kalendorine data – 2000 m. vasario 28 d., todėl teismo iÅ¡vada, kad negalima nustatyti įmonės nemokumo momento, nepagrįsta. Nors teismas nurodė, kad 2000 m. kovo 28 d. buvo priimti svarbÅ«s sprendimai, kadangi buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, tai negatyviÄ ja prasme nepakeitė ieÅ¡kovės padėties, kadangi keitėsi tik įmonės kreditorius, bet ne kreditorinio įsiskolinimo dydis. Ä®monės finansinė padėtis nepagerėjo ir po 2000 m. kovo 7 d., kai vadovu tapo V.

Ž., kadangi 2000 m. balandžio 10 d. įmonės pradelsti įsipareigojimai padidėjo iki 406 983,14 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad tuo metu, kai įmonės vadovais buvo atsakovai, t. y. 2000 m. pradžioje, ieÅ¡kovės įsipareigojimai kelis kartus virÅ¡ijo turimÄ turtÄ ir ji buvo nemoki, todėl abu atsakovai turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. 16.5. Dokumentų neiÅ¡saugojo abu atsakovai, o ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad apskritai nėra sudarytų ir iÅ¡saugotų dokumentų už 1998 – 2000 m. laikotarpį, kai vadovo pareigas ėjo atsakovai.

Todėl prieÅ¡ingai nei nurodyta sprendime, nėra svarbu, kam įmonės dokumentai buvo perduoti po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kadangi realiai net nebuvo kÄ perduoti. Pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas ir nesivadovaudamas Å iaulių apygardos prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimu, kuriame aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai konstatuota, kad minėti veiksmai atitinka nusikaltimo (apgaulingo apskaitos tvarkymo) požymius, pažeidė civiliame procese įtvirtintÄ taisyklę dėl aukÅ¡tesnės galios įrodymų vertinimo ir sumenkino nurodyto įrodymo (nutarimo) galiÄ . 16.6.

Akivaizdu, kad nemokumas susidarė anksčiau nei 2000 m. kovo 28 d., o UAB „VaivorykÅ¡tė“ pradelstas reikalavimas atsirado vėliau, t. y. 2000 m. balandžio 10 d. Jeigu laiku ieÅ¡kovei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „VaivorykÅ¡tė“ nebÅ«tų perėmusi skolos ir tapusi kreditore. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas V. Ž. neįvykdė pareigos inicijuoti bankrotÄ , taip pat priteisė dalį žalos, bet nekonstatavo tyčinio bankroto Å¡iuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė, kodėl paties teismo pripažinti neteisėti V.

Ž. veiksmai nėra laikytini tyčiniu bankrotu, juo labiau, kad teismas pats nurodė, jog ieÅ¡kovės nemokumui įtakos turėjo 2000 m. kovo 28 d. ir vėliau atsakovo V. Ž. sudaryti sandoriai. 16.7. Teismas nutartimi patvirtino UAB „VaivorykÅ¡tė“ finansinį reikalavimÄ , jis yra galiojantis, Å¡ios teismo nutarties neginčijo nei atsakovai, nei kiti asmenys. UAB „VaivorykÅ¡tė“ reikalavimas susidarė ne anksčiau nei kitų kreditorių, t. y. 2000 m. balandžio 10 d., kuomet perėmus UAB „Vaigera“ kreditorinius įsipareigojimus iÅ¡ AB „Vilniaus bankas“, ieÅ¡kovei suėjo skolos trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“ grÄ Å¾inimo terminas.

Todėl teismo iÅ¡vada, kad nėra galimybės iÅ¡samiau įvertinti UAB „VaivorykÅ¡tė“ reikalavimo dėl duomenų nepakankamumo, nenurodant tokios iÅ¡vados motyvų, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Be to, teismui tvirtinant finansinį reikalavimÄ Å¡ių duomenų pakako, o priimant teismo sprendimÄ jau nebepakanka. Akivaizdu, kad AB „Vilniaus bankas“, tuo atveju jei UAB „VaivorykÅ¡tė“ nebÅ«tų sumokėjusi UAB „Vaigera“ kredito, bÅ«tų pradėjusi iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus.

Tačiau nėra jokių duomenų, kad UAB „VaivorykÅ¡tė“ ir AB „Vilniaus bankas“ kada nors bylinėjosi dėl nurodytos skolos. Jeigu trečiasis asmuo UAB „VaivorykÅ¡tė“ bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neobjektyvus, tai turėjo galimybę pareikÅ¡ti reikalavimÄ visa perimta suma (911 801,03 Lt arba 264 75,83 Eur), tačiau skolos dalį (640 000 Lt) UAB „VaivorykÅ¡tė“ perdavė UAB „Sibrila“, o dalį skolos sumokėjo iÅ¡ UAB „Vaigera“ perimti skolininkai.

17. Atsakovas V. Ž. atsiliepimu į ieÅ¡kovės BUAB ,,Vaigera“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ex Ante“, apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Byloje nėra įrodymų, kad įmonės apskaitos dokumentai bÅ«tų perduoti V. Ž.. PrieÅ¡ingai byloje yra pateikti įrodymai, kad įmonės vadovas H. A. naikino buhalterinius dokumentus. Be to, dokumentai iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo perduoti akcininkams. Tai, kad įmonės dokumentai buvo naikinami, netvarkingai iÅ¡mėtyti ir neiÅ¡saugoti tuo metu kai įmonės vadovo pareigas ėjo H.

A. patvirtina Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimas, o būtent A. V. apklausa, jog 2000 m. vasario 14 d. vakare BUAB „Vaigera“ patalpose jis aptiko H. A., kasininkę, finansininkę ir kitus darbuotojus naikinančius įmonės buhalterinius dokumentus. Taigi akivaizdu, kad dar iki 2000 m. vasario 14 d. ieškovės buhalterija buvo vedama ir saugoma netvarkingai kai bendrovės vadovu buvo H. A. 17.2. V. Ž., būdamas atsakingu BUAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovu, perdavė įmonės akcininkams A.

V. ir J. T. visus su filialu susijusius dokumentus. Šios aplinkybės neneigė ir A. V., nes jis pats patvirtino, kad Vilniaus filialo dokumentus, kuriuos bankroto administratorė gavo iš A. V. ir kuriuos pridėjo kaip priedus prie ieškinio, jis priėmė iš V. Ž. Todėl neabejotina, kad V. Ž. vos 3 ar 4 kartus atvykęs į Šiaulius, po inventorizacijos atlikimo neturėjo jokio tikslo bei pagrindo BUAB „Vaigera“ dokumentų neperduoti akcininkams. BUAB „Vaigera“ akcininkų nurodymu juos jiems perdavė. 17.3.

Vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodyta Ä®BÄ® redakcija, galiojusia nuo 1998 m. gruodžio 30 d. iki 2000 m. balandžio 19 d., įmonės vadovo pareigos tapus įmonei nemokiai reglamentuotos Ä®BÄ® 7 straipsnio 1 dalyje, t. y. įmonei tapus nemokiai, jos administracijos vadovas privalo per 10 dienų nuo finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį pateikimo mokesčių administratoriui dienos pateikti informacijÄ apie įmonės bÅ«klę Vyriausybės įgaliotai institucijai. Tuometiniame Ä®BÄ® nebuvo pareigos vadovui kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

NelogiÅ¡ka, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje savo reikalavimų pagrindimui rėmėsi teismų suformuota praktika galiojant 2001 m. kovo 20 d. Ä®BÄ® redakcijai, nors pati ieÅ¡kovė nesutinka, kad teismas nepagrįstai taikė bÅ«tent Å¡iÄ vėlesnę įstatymo redakcijÄ . 17.4. Teismas nei vienoje sprendimo dalyje nėra sutikęs, kad ieÅ¡kovės įsipareigojimai 2000 m. vasario 28 d. sudarė 673 917,29 Eur, o turtas sudarė 208 941,75 Eur. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų nustatyti, jog įmonė tapo nemoki ne vėliau kaip 2000 m. vasario mėn. Be to, ieÅ¡kovė nepagrindė kokiu pagrindu ir kas perleido įmonės turtÄ , nėra duomenų kam atiteko pinigai už parduotÄ turtÄ , už kokiÄ sumÄ buvo parduotas turtas.

Administratorė Å¡ių sandorių netikrino ir nesiaiÅ¡kino kam buvo panaudotos įmonės pinigai už parduotÄ turtÄ . Aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto. Ä®monės finansinė padėtis nepasikeitė, nes BUAB „Vaigera“ turėjo skolų bankui dar iÅ¡ 1998 m. paskolos sutarčių, todėl jos įsipareigojimai nedidėjo. 17.5. Aplinkybė, kad trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“ kaip kreditorei yra padaryta 44 656,18 Eur žala nėra pagrįsta jokiais pirminiais buhalteriniais dokumentais.

Byloje pateikta trečiojo asmens buhalterės sudaryta 2017 m. rugpjūčio 17 d. lentelė nepagrindžia reikalaujamos žalos dydžio. Galima sudaryti daug įvairių lentelių ir pateikti teismui, bet jose atsispindinčių sumų nėra kaip patikrinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai lentele nesivadovavo kaip pakankamu ir pagrįstu įrodymu žalos dydžiui pagrįsti. IÅ¡ pateiktos lentelės akivaizdu, kad reikalavimas siejamas su iÅ¡ banko paimta 911 801,03 Lt paskola. Tačiau ieÅ¡kovė, įrodinėdama žalÄ , turėjo pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Be to, ieškovė neatskleidė kaip nurodyta skola yra susijusi su atsakovu V. Ž.

18. Trečiasis asmuo UAB „VaivorykÅ¡tė“ atsiliepimu į ieÅ¡kovė BUAB ,,Vaigera“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti tenkinamas.

19. Atsakovas V. Ž. praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Esant ginčui dėl administracijos vadovo – direktoriaus įdarbinimo, pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) nuostatas turėjo patikrinti, ar tinkamas organas tinkamu bÅ«du priėmė administracijos vadovÄ .

Tačiau teismas tokios pareigos neatliko, priešingai, tik formaliais, įstatymu neparemtais motyvais ir pagrindais pripažino, kad V. Ž. neva nuo 2000 m. kovo 7 d. buvo UAB „Vaigera“ direktoriumi. VSDFV pateikti duomenys neatitinka Juridinių asmenų registro duomenų ir ieškovo socialinio draudimo pažymėjimo įrašų. Teismas atsakovo socialinio draudimo pažymėjime atliktus įrašus netinkamai interpretavo, nurodydamas, kad V. Ž. darbo santykiai Vilniaus filiale pasibaigė 2000 m. balandžio 30 d., o darbo santykiai tęsiami UAB „Vaigera“ Šiauliuose. 19.2.

Ä®raÅ¡as, kad darbo santykiai tęsiami, reiÅ¡kia, jog V. Ž. darbo santykiai tęsiami kaip į Vilniaus filialÄ priimto vadovo. V. Ž. socialinio draudimo pažymėjime nėra jokio kitokio įraÅ¡o, kad UAB „Vaigera“ Å iauliai jis dirbo nuo 2000 m. kovo 8 d. iki 2000 m. gegužės 31 d., kaip nurodo teismas. VSDFV Å iaulių skyriaus praneÅ¡imas apie apdraustojo socialiniu draudimu priėmimÄ Ä¯ darbÄ , kuriame nurodyta, kad 2000 m. kovo 7 d. V. Ž. yra priimamas į darbÄ UAB „Vaigera“ Å iauliai, nepatvirtina teismo pozicijos, kad atsakovas buvo priimtas eiti UAB „Vaigera“ administracijos vadovo pareigas.

Ginčo metu galiojantys darbo teisės aktai nesuteikė darbdaviui teisės pakeisti darbuotojo darbo sÄ lygas, keisti darbo vietÄ toje pačioje įmonėje ir toje pačioje vietovėje. 19.3. Pagal ABÄ® visuotinio akcininkų susirinkimo teisė rinkti administracijos vadovÄ nėra sÄ lygota jokiomis aplinkybėmis, taigi ji yra absoliuti. Svarbu tik tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas bÅ«tų priimtas laikantis jo priėmimui nustatytų procedÅ«ros reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tokių procedÅ«rų nebuvo laikomasi. 2000 m. kovo 28 d.

UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ pasirašė tik vienas akcininkas – J. D., kuris neturėjo balsų daugumos. Apklaustas liudytoju akcininkas J. D. nepatvirtino aplinkybių, kad jis bÅ«tų rinkęs V. Ž. eiti administracijos vadovo pareigas. Liudytojo A. V. parodymai, kad atsakovas V. Ž. buvo iÅ¡rinktas eiti administracijos vadovo pareigas, o akcininkų protokolas dėl V. Ž. iÅ¡rinkimo eiti tokias pareigas kažkur pasimetė, neatitinka tikrovės ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei kitų liudytojų parodymų. 19.4. 2000 m. kovo 28 d.

UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ V. Ž. ginčija atskiroje Å iaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-108-772/2020, kurioje taip pat praÅ¡o UAB „Vaigera“ faktiniais vadovais laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 14 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. pripažinti UAB „Vaigera“ akcininkus J. T., A. V. ir J. D. Taigi pareigÄ inicijuoti įmonės bankroto bylÄ turėjo nurodyti faktiniai įmonės vadovai (akcininkai). Byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie UAB „Vaigera“ 2000 – 2001 m. laikotarpiu civilinėse bylose priimtus sprendimus, kuriuose UAB „Vaigera“ atstovavo V.

K., A. S. Todėl akivaizdu, kad UAB „Vaigera“ ir po 2000 m. gegužės 31 d. vykdė savo veiklÄ . Byloje nenustatyta iki kada buvo vykdoma bendrovės veikla, tačiau yra pagrįstų raÅ¡ytinių įrodymų, kad civilinių bylų eigoje nuo 2000 m. gegužės 30 d. iki 2000 m. gruodžio 5 d. įmonei vadovavo kiti asmenys. Å ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos nustatinėjant galutinį UAB „Vaigera“ vadovÄ ir įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ . Tik nustačius Å¡ias aplinkybes, galima spręsti dėl atsakingų už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ asmenų civilinės atsakomybės. 19.5.

Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad V. Ž., bÅ«damas įmonės direktoriumi, turėjo pareigÄ iÅ¡saugoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Byloje liko nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai kam iÅ¡ akcininkų buvo grÄ Å¾inti UAB „Vaigera“ dokumentai, nors ikiteisminio tyrimo nutarime nurodyta, kad dokumentai grÄ Å¾inti akcininkams. IeÅ¡kovė pateikė teismui tik trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“ palankius dokumentus ir nesiėmė jokių veiksmų nustatyti kam iÅ¡ akcininkų įmonės dokumentai buvo perduoti. 19.6.

Administratorė apie sandorius, įmonės nemokumÄ bei tyčinį bankrotÄ sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. UAB „VaivorykÅ¡tė“ su 2017 m. rugpjūčio 25 d. praÅ¡ymu dėl įtraukimo į BUAB „Vaigera“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä pateikė bankroto administratorei visus dokumentus, kurių pagrindu prašė įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Byloje taip pat yra pateiktas 2017 m. gruodžio 1 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuo buvo nutarta įpareigoti administratorę kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo.

Taip pat byloje yra pateikta 2017 m. lapkričio 23 d. bankroto administratorės ataskaita, kurioje bankroto administratorė pažymėjo, kad ataskaitoje pateikta informacija pagrįsta administratorės iki 2017 m. lapkričio 23 d. gauta informacija ir dokumentais. Todėl prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra paduotas jau suėjus 6 mėnesių terminui, t. y. pavėluotai, nes ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir turtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas teismui tik 2018 m. liepos 11 d.

Todėl administratorė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Â kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei reikalauti žalos atlyginimo.

20. IeÅ¡kovė BUAB ,,Vaigera“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ex Ante“, atsiliepimu į atsakovo V. Ž. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina akcininkų valiÄ paskirti V. Ž. įmonės direktoriumi. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Vaigera“ nebuvo sudaryta valdyba ir kad vadovo paskyrimo bei atleidimo klausimai buvo priskiriami UAB „Vaigera“ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai.

Svarbiausias dokumentas, patvirtinantis akcininkų valiÄ , yra byloje pateiktas UAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame V. Ž. yra nurodytas kaip UAB „Vaigera“ direktorius. Taigi aplinkybė, kad patys akcininkai nurodė, jog V. Ž. yra įmonės direktorius, akivaizdžiai patvirtina faktÄ , kad akcininkai iki 2000 m. kovo 28 d. jau buvo paskyrę V. Ž. eiti Å¡ias pareigas. Negana to, pats atsakovas pasirašė nurodytÄ protokolÄ , o tai patvirtina, jog akcininkų susirinkimo protokolas jam buvo žinomas nuo tokio sprendimo priėmimo. 20.2.

Atsakovas V. Ž. klaidina teismÄ teigdamas, jog byloje liko nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai dėl konkretaus akcininko, kuriam buvo perduoti įmonės dokumentai po ikiteisminio tyrimo. Å iuo atveju nėra svarbu, kam po ikiteisminio tyrimo buvo atiduoti dokumentai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad nėra UAB „Vaigera“ buhalterinių dokumentų už 1998 – 2000 m. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti nei įmonės Å«kinės ir komercinės veiklos, turto apimties, nei kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡o.

Taigi faktinės aplinkybės, kam po ikiteisminio tyrimo buvo perduoti įmonės dokumentai, neturi jokios teisinės reikšmės, nes jeigu jie yra kažkam perduoti, remiantis tokiais dokumentais nei administratorė, nei teismas negalėtų padaryti kitokios išvados nei jų pagrindu Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime buvo konstatuota, kad 1998 m. – 2000 m. laikotarpiu apskaita įmonėje buvo tvarkoma apgaulingai. 20.3. Abu atsakovai byloje patvirtino, kad nei vienas iš jų jokių UAB ,,Vaigera“ dokumentų vienas kitam ar dar kam nors kitam neperdavė ir neišsaugojo.

Atsakovas H. A. pripažino, kad įmonės dokumentų neperdavė naujai paskirtam vadovui V. Ž., kuris patvirtino, jog jokių dokumentų iš H. A. neperėmė, taip pat baigdamas eiti vadovo pareigas 2000 m. gegužės 31 d. niekam jokių įmonės veiklos bei buhalterinių dokumentų neperdavė. Taigi tokiais savo veiksmais (neveikimu), atsakovas V. Ž. prisiėmė atitinkamas neigiamas savo elgesio pasekmes. 20.4. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas nėra taikomas pareiškimams dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pagal teismų praktikÄ , minėtoje Ä®BÄ® normoje įtvirtinta ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė yra taikoma ne visiems be iÅ¡imties bankroto administratoriaus reiÅ¡kiamiems reikalavimams, o tik tiems, kuriais ginčijami bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai. Å ioje byloje bankroto administratorė yra pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ BUAB „Vaigera“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu ir neginčija jokių sandorių. Todėl prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė negali bÅ«ti taikoma.

Be to, tik nuo įmonės vadovų pareigos perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui tinkamo įvykdymo momento prasideda ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyto 6 mėnesių termino eiga. Atsakovai nėra perdavę jokių dokumentų, todėl nėra prasidėjusi senaties termino eiga. 20.5. Jei teismas laikytų, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytas 6 mėnesių terminas gali būti taikomas, ir jei manytų, jog šis terminas yra praleistas, toks terminas privalėtų būti atnaujintas, kadangi nagrinėjamoje byloje egzistuoja viešasis interesas.

21. Trečiasis asmuo UAB „VaivorykÅ¡tė“ atsiliepimu į atsakovo V. Ž. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 21.1. Tai, jog atsakovas V. Ž. laikotarpiu nuo 2000 m. kovo 7 d. iki 2000 m. gegužės 31 d. buvo ieÅ¡kovės UAB „Vaigera“ direktoriumi, patvirtina ne tik 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurį jis pasirašė kaip ieÅ¡kovo direktorius, bet ir daugybė kitų to laikotarpio dokumentų. Atsakovas, kaip ieÅ¡kovės UAB „Vaigera“ direktorius, sudarė 2000 m. kovo 28 d. skolos perkėlimo sutartį ir jos priedus, iÅ¡leido 2000 m. kovo 9 d.

įsakymÄ dėl inventorizacinės komisijos sudarymo, 2000 m. kovo 9 d. įsakymÄ dėl piniginių lėšų iÅ¡skaitymų, pasirašė 2000 m. kovo 9 d. prekių nuraÅ¡ymo aktÄ , iÅ¡leido 2000 m. kovo 29 d. įsakymÄ dėl H. A. atleidimo iš darbo. Taigi atsakovas ne tik pasiraÅ¡inėjo dokumentus, bet ir elgėsi kaip direktorius. 21.2. Aplinkybė, kad atsakovas V. Ž., kaip ieÅ¡kovės BUAB „Vaigera“ direktorius, nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, neturi esminės reikÅ¡mės. Ä®raÅ¡ai vieÅ¡uose registruose atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ ir yra skirti tretiesiems asmenims, tačiau jie nenustato uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo santykių.

Be to, Å¡ios registracijos buvimas ar nebuvimas priklausė nuo paties atsakovo, kadangi bÅ«tent uždarosios akcinės bendrovės vadovas buvo ir yra atsakingas už duomenų teikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu atsakovas nepateikė atnaujintų duomenų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, visos tokio neveikimo pasekmės tenka atsakovui. 21.3. Atsakovo teiginiai, jog jis pasiraÅ¡ydavo iÅ¡ anksto jam akcininkų pateiktus dokumentus, nes vykdė tiesioginius jų nurodymus, nepaisydamas fakto, kad nėra įmonės direktorius, yra nelogiÅ¡ki.

Joks protingas, o juo labiau didelę patirtį įmonės vadovavime turintis asmuo, nebÅ«damas įmonės vadovu, nepasiraÅ¡inėtų įmonės dokumentų, neleistų savo kaip įmonės vadovo įsakymų dėl inventorizacijų ir įmonės darbuotojų atleidimo, taip pat nepasiraÅ¡inėtų VMI atliktų patikrinimų aktų ir neteigtų prokuratÅ«rai, jog yra direktorius. 21.4. Ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. rugsėjo 5 d. priimtame nutarime nurodyta, kad atliekant revizijÄ nebuvo galima nustatyti UAB „Vaigera“ veiklos rezultatų, nes nebuvo pateikti ne tik 1998 – 1999 m., bet ir 2000 m. 1-ojo ketvirčio veiklos, komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatai.

Nutarime nurodyta, kad negalima nustatyti įmonės veiklos finansinės bÅ«klės rezultatų ir įvertinti turto, nes nepateikti 2000 m. sausio – gegužės mėn. parduotų prekių savikainos, pirktų prekių, pardavimų, nuraÅ¡ymo, veiklos sÄ naudų apskaitos, pirkimo pardavimo PVM apskaitos bei pirkimo ir pardavimo PVM apskaitos registrai bei 2000 m. sausio – gegužės mėn. analitinės atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais, biudžetų registrai, nuo 2000 m. kovo l d. iki įmonės veiklos pabaigos sandėlio prekinės ataskaitos, kai kurie pirminiai buhalterinės apskaitos registrai.

Nutarime konstatuota, kad VSDFV administravimo skyrius informavo, jog apskaičiuoti mokėjimų dokumentų negalima, kadangi iki pat 2000 m. liepos 1 d. įmonės finansiniai dokumentai netvarkingai iÅ¡mėtyti ir neiÅ¡saugoti, o įmonės vadovu buvo atsakovas V. Ž. Taigi bÅ«tent jo veiksmai (neveikimas) lėmė žalos įmonei ir jos kreditoriams atsiradimÄ . 21.5. UAB „Vaigera“ turėjo net du pavaduotojus, t. y. V. K., kuris atstovavo įmonei net teismuose, bei S. P. Jei atsakovas V. Ž. bÅ«tų skiriamas ne tikruoju, o fiktyviu UAB „Vaigera“ direktoriumi, akivaizdu, kad to daryti nebuvo bÅ«tina vien todėl, kad Å¡ias pareigas galėjo eiti vienas iÅ¡ direktoriaus pavaduotojų.

Ä®monės direktoriaus skyrimas ir jo iÅ¡vieÅ¡inimas vieÅ¡uose registruose yra skirtingi dalykai, nes įmonės direktoriaus teisiniai santykiai atsiranda nuo jo faktinės darbo pradžios, o ne tuomet, kai pats įmonės direktorius apie tai praneÅ¡a valstybės institucijoms. 21.6. Atsakovas V. Ž. neįrodė kas ir kokiu dokumentu jį atleido iÅ¡ UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo direktoriaus pareigų. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ administracijos vadovas negali bÅ«ti kitos įmonės vadovu bei revizoriumi, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi filialas yra įmonės padalinys, neturintis juridinio asmens teisių, todėl atsakovas V.

Ž., bent jau trečiojo asmens duomenims, nebuvo jokios kitos įmonės vadovu, jo pareigos buvo tik sugretintos, t. y. būdamas UAB „Vaigera“ Vilniaus filialo vadovu, jis buvo ir UAB „Vaigera“ vadovu.

22. Trečiasis asmuo UAB „VaivorykÅ¡tė“ praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, pakeisti ir trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“, tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės BUAB „Vaigera“ apeliacinis skundas bÅ«tų patenkintas, priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės BUAB „Vaigera“ apeliacinis skundas nebÅ«tų patenkintas, trečiajam asmeniui priteisti 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 22.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas 50 procentų išspręstas ieškovės naudai ir 50 procentų atsakovo V. Ž. naudai. Tokiu atveju UAB „Vaivorykštė“, kaip trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, turėjo būti priteista 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“ priteisė tik 20 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, kad prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintas, o prašymas dėl žalos atlyginimo patenkintas tik iš dalies.

Tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimo rezultatas. Todėl negali būti taip, kad ginčas tuo pačiu teismo procesiniu sprendimu 50 procentų išsprendžiamas ieškovės naudai, tačiau trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, atžvilgiu ginčas išsprendžiamas 20 procentų.

23. IeÅ¡kovė BUAB ,,Vaigera“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ex Ante“, atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „VaivorykÅ¡tė“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas V. Ž. laimėjo bylÄ 50 procentų, dėl to liko neaiÅ¡ku, kodėl trečiajam asmeniui ieÅ¡kovės pusėje atlyginta tik 20 procentų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Dėl Å¡ios priežasties akivaizdu, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alims.

24. Atsakovas H. A. atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės BUAB ,,Vaigera“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Ex Ante“ ir trečiojo asmens UAB „VaivorykÅ¡tė“ apeliacinius skundus atmesti, atsakovo V. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. H. A. darbo laikotarpiu ieÅ¡kovė nebuvo nemoki, finansinė atskaitomybė, kuri buvo teikiama VMI, nerodė įmonės nemokumo.

Atsakovas nėra atsakingas už tai, kas vyko įmonėje po jo atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų, kai buvo perleidinėjamas įmonės turtas akcininkų, valdžiusių kontrolinį įmonės akcijų paketÄ , sprendimu. Naujai paskirtas direktorius, susipažinęs su paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentais, privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais įstatymais bei pateikti duomenis apie įmonės bÅ«klę. IeÅ¡kovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad UAB „Vaigera“, dirbant atsakovui H.

A., buvo nemoki ir direktorius nevykdė įstatymuose numatytų pareigų. Atsakovo H. A. vadovavimo laikotarpiu įmonės skolų VMI, VSDFV nebuvo, darbuotojams buvo mokami atlyginimai. Didžioji dalis prašomos priteisti žalos yra UAB „Vaivorykštė“ finansinis reikalavimas, kilęs iš pasirašytų susitarimų, kai atsakovas įmonėje nedirbo, skola susidarė, kai UAB „Vaigera“ perleido savo skolininkus, kurie vėliau neatsiskaitė su UAB „Vaivorykšte“, tačiau skolininku pagal sudarytus susitarimus liko UAB „Vaigera“. 24.2.

Atsakovas H. A., kaip įmonės vadovas, neatliko jokių tyčinių, sÄ moningų veiksmų, kurie bÅ«tų privedę įmonę prie bankroto. Atsakovo veiksmai nėra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su tuo, kad skolininkai neatsiskaitė (jiems bankrutavus, mirus ar dėl kitų priežasčių), o trečiasis asmuo UAB „VaivorykÅ¡tė“ perimtų skolų neiÅ¡siieÅ¡kojo. Ä®monė nuo pat veiklos pradžios, atsakovui H. A. vadovaujant, dirbo pelningai. Visos 1995 – 1998 m. pelno nuostolio ataskaitos ir balansai bÅ«davo pateikiami VMI. 1999 m. pelno nuostolio ataskaita ir balansas turėjo bÅ«ti pateikti po 2000 m. balandžio 1 d., todėl tai atlikti turėjo direktoriumi tapęs atsakovas V.

Ž. 24.3. UAB „Vaigera“ 2000 m. pradžioje nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Å is turtas buvo parduotas kontrolinį akcijų paketÄ valdžiusių akcininkų sprendimu, dalis turto parduota trečiajam asmeniui UAB „VaivorykÅ¡tė“. Kam atiteko kitas įmonės ilgalaikis turtas ieÅ¡kovė nesiaiÅ¡kino. H. A. valdoma įmonės akcijų dalis buvo maža, todėl jis kaip įmonės akcininkas negalėjo daryti įtakos įmonės veiklai, kontrolinis akcijų paketas buvo valdomas kitų akcininkų. 24.4.

AtsakovÄ H. A. atleidus iÅ¡ direktoriaus pareigų, įmonės sandėlyje ir parduotuvėse buvo prekių. Pagal sÄ raÅ¡Ä buvo prekių už 161 767,12 Lt. Šį faktÄ patvirtina ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai. Taip pat UAB „Vaigera“ turėjo skolininkų, kurie nebuvo atsiskaitę už parduotas prekes. Kaip matyti pagal skolų perkėlimo sutartis buvo perleistos įmonei priklausiusios reikalavimo teisės į skolininkus. Trečiais asmuo UAB „VaivorykÅ¡tė“ apmokėjo UAB „Vaigera“ skolÄ bankui (paskolos sutartį 911 801,03 Lt, skolos likutis 2008 m. spalio 31 d.

– 154 188,86 Lt (44 656,18 Eur)). Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų – pirminių buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų atsiimtos ar neatsiimtos skolos dydį. Teismas tai įvertino ir pagrįstai trečiojo asmens reikalavimo sumos nelaikė ieÅ¡kovei padaryta žala. 24.5. IeÅ¡kovės bankroto administratorė apie sandorius ir apie įmonės nemokumÄ ir galimai tyčinį bankrotÄ sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos. Dokumentus bankroto administratorei pateikė UAB „VaivorykÅ¡tė“ su 2017 m. rugpjūčio 25 d. praÅ¡ymu.

Byloje yra pateiktas ir 2017 m. gruodžio 1 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame kreditoriai nutarė įpareigoti administratorę kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo. IeÅ¡kinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo teismui paduotas 2018 m. liepos 11 d. praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl turėjo bÅ«ti atmestas. 24.6. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovas V. Ž. po H. A. atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų 2000 m. kovo 7 d. buvo paskirtas UAB „Vaigera“ administracijos vadovu – direktoriumi ir vykdė įmonės vadovo pareigas. 24.7.

Neturtinis reikalavimas dėl BUAB „Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo netenkintas, o reikalavimas dėl 49 626,29 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkintas tik iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei BUAB „Vaigera“ iÅ¡ atsakovo V. Ž. 4 970,11 Eur žalos atlyginimÄ , t. y. ieÅ¡kinys nuo pareikÅ¡to turtinio reikalavimo patenkintas tik 10 procentų. Kadangi turtinis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo tenkintas tik 10 procentų, todėl 10 procentų turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pusės trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 200 / 2 = 600 Eur).

Nuo 600 Eur sumos 10 procentų yra 60 Eur, o pirmosios instancijos teismo trečiajam asmeniui priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos net kelis kartus virÅ¡ija tenkinto ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl keisti skundžiamÄ sprendimÄ nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl ieškinio senaties 26. Pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovų H. A. ir V. Ž. prašymus taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams dėl BUAB „Vaigera“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovams pareiškė bankroto administratorė, todėl jos teisė į ieškinį atsirado tik tuomet, kai buvo iškelta bankroto byla, t. y. 2017 m. liepos 25 d. Kadangi ieškinys pareikštas 2018 m. liepos 11 d., todėl sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytas 6 mėnesių terminas nėra taikomas pareiškimams dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl senaties terminas šiam reikalavimui nelaikytinas prasidėjusiu, todėl nėra pasibaigęs.

27. Apeliaciniame skunde atsakovas V. Ž. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas. Apelianto nuomone, Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytas 6 mėnesių terminas yra taikomas ne tik bankroto administratoriaus ieÅ¡kiniams dėl sandorių nuginčijimo, tačiau ir pareiÅ¡kimams dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Skunde teigiama, kad ieÅ¡kovės bankroto administratorė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ Â kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei reikalauti žalos atlyginimo, kadangi ieÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2018 m. liepos 11 d., o dokumentus, kuriais grindžiamas ieÅ¡kinys, administratorė iÅ¡ trečiojo asmens UAB „VaivorykÅ¡tė“ perėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d., be to į bylÄ yra pateiktas 2017 m. gruodžio 1 d. pirmojo kreditorių susirinkimo, kuriame buvo nutarta įpareigoti administratorę kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo, protokolas.

28. Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta ieÅ¡kinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė yra taikoma ne visiems be iÅ¡imties bankroto administratoriaus reiÅ¡kiamiems reikalavimams, o tik tiems, kuriais ginčijami bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai. Tai, kad Å¡i taisyklė taikoma tik administratoriaus ieÅ¡kiniams dėl sandorių nuginčijimo, yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-363/2015; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, kt.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės bankroto administratorė pareiÅ¡kė reikalavimÄ ne dėl sandorių nuginčijimo, o dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ įmonės vadovų, todėl minėta norma netaikoma.

29. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio galiojusios ir galiojančios redakcijos nenustatė ir nenustato ieÅ¡kinio senaties ar kitokių (pavyzdžiui, procesinių) terminų pareiÅ¡kimams dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti, todėl tokių pareiÅ¡kimų teikimas terminu neribojamas; tyčinio bankroto klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-219/2020 30 punktas). Pažymėtina, kad senaties ar kitokių terminų pareiÅ¡kimams dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti nenumatė ir pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovų vadovavimo laikotarpiu galiojęs Ä®BÄ® (1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270). Taigi pirmosios instancijos teismas nurodytam ieÅ¡kinio reikalavimui pagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties.

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais atsisakyta taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir bankroto administratorės reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo. Skundžiamame sprendime teisingai nurodoma, kad Å¡iuo konkrečiu atveju aktuali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies nuostata dėl trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimams atlyginti žalÄ pareikÅ¡ti. Be to, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog kai administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas bÅ«tent nuo to momento, kai apie tokiÄ Å¾alÄ sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius.

Bet kuriuo atveju bankrutuojančios įmonės administratorius apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ sužino ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktas).

31. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, kadangi ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo 2018 m. liepos 11 d. pareiÅ¡kė bankroto administratorė, kurios teisė į ieÅ¡kinį atsirado ne anksčiau kaip 2017 m. liepos 25 d. Nustačius, jog ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas nesuėjus trejų metų terminui nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, net ir nesiaiÅ¡kinant, kada konkrečiai bankroto administratorė sužinojo ar turėjo sužinoti apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ , laikytina pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad senaties terminas nėra praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 34 punktas).

Dėl tyčinio bankroto 32. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti BUAB ,,Vaigera“ bankrotÄ tyčiniu buvo grindžiamas dviem pagrindais – dėl įmonės vadovo pareigų nevykdymo ir netinkamo įmonės apskaitos tvarkymo. Kaip įmonės vadovo pareigų nevykdymÄ bankroto administratorė nurodė nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir nuostolingÄ Ä¯monės veiklos tęsimÄ , tuo pačiu didinant BUAB ,,Vaigera“ nuostolius ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

Antrasis pagrindas buvo įrodinėjamas tuo, kad BUAB ,,Vaigera“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi netinkamai, be to, nei vienas iÅ¡ buvusių BUAB ,,Vaigera“ vadovų (atsakovų) neperdavė bankroto administratorei įmonės apskaitos dokumentų. Administratorės teigimu, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala kreditoriams, o dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti turto iššvaistymÄ .

33. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti BUAB ,,Vaigera“ bankrotÄ tyčiniu ir tokį savo sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvavo tuo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų nustatyti tikslų BUAB ,,Vaigera“ nemokumo momentÄ , atitinkamai vadovų pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentÄ . Teismas nurodė, kad nėra iÅ¡likę jokių kitų ieÅ¡kovės dokumentų, iÅ¡skyrus į bylÄ pateiktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje analizavo bylos faktines aplinkybes, susijusias su BUAB ,,Vaigera“ buhalterinių dokumentų disponavimu, konstatuodamas, kad atsakovas H. A. jo žinioje buvusius dokumentus perdavė atsakovui V. Ž., kuriam atsirado pareiga rÅ«pintis dokumentais bei įmonės turtu, tačiau Å¡ių aplinkybių tyčinio bankroto aspektu nevertino, taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu.

34. IeÅ¡kovė BUAB ,,Vaigera“ apeliaciniame skunde praÅ¡ydama panaikinti Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu iÅ¡ esmės nurodo, kad byloje yra duomenų, kurie leidžia nustatyti įmonės nemokumo momentÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad 2000 m. vasario 28 d. UAB ,,Vaigera“ buvo nemoki, kadangi nurodytu laikotarpiu įmonės įsipareigojimai sudarė 673 917,29 Eur, o turtas – 208 941,75 Eur, t. y. įmonės įsipareigojimai daugiau kaip tris kartus virÅ¡ijo turimo turto vertę.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai netyrė ir nevertino antrojo tyčinio bankroto pagrindo – netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir dokumentų neiÅ¡saugojimo (neperdavimo). IeÅ¡kovės teigimu, teismas neatsižvelgė į faktÄ , kad byloje yra duomenys, konkrečiai Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2000 m. UAB ,,Vaigera“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad tam, jog bÅ«tų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, bÅ«tinas Å¡iuo klausimu įstatymo leidėjo aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas pozicijos pareiÅ¡kimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015; 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015).

36. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ® yra ir proceso, ir materialiosios teisės normų. Pavyzdžiui, materialiosioms teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotÄ bankroto bylos inicijavimÄ , sÄ raÅ¡as ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylÄ nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslÄ â€“ ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė).

Todėl sÄ lygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobÅ«džio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo iÅ¡imtis. Taigi Ä®BÄ® įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio teismo praktikÄ ir ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. ieÅ¡kovei įrodinėjant, kad BUAB ,,Vaigera“ prie bankroto buvo privesta valdant atsakovams (nevėliau kaip iki 2000 m. gegužės 31 d.), konstatuoja, kad tyčinio bankroto požymiai turėjo bÅ«ti nustatinėjami pagal Å¡io sprendimo 29 punkte nurodytÄ Ä®BÄ® redakcijÄ (1997 m. birželio 17 d. Nr. VIII-270). Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 11 punktÄ (redakcija galiojusi nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d.) tyčinis bankrotas – privedimas įmonės prie bankroto tyčia, jei tuo padaroma turtinė žala kreditoriui, akcininkui ar kitam asmeniui.

Pagal Å¡io įstatymo 24 straipsnį, jeigu įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotÄ , administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 3 metų laikotarpį, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės interesams ar galėjusių turėti įtakos įmonės nemokumui, pripažinimo negaliojančiais.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 33 aprobuodamas teismų praktikos, nagrinėjant bankroto bylas, iÅ¡keltas pagal 1997 m. Ä®BÄ®, apibendrinimo apžvalgÄ , nurodė, kad nagrinėdami bankroto bylas teismai turėtų atkreipti daugiau dėmesio į tikrÄ sias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, t. y. ar įmonės bankroto nenulėmė sÄ moningas blogas jos valdymas, kuris gali reikÅ¡tis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek ir neveikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2002). Taigi, kaip matyti iÅ¡ kasacinio teismo Senato nutarimo ir vėlesnių Å¡io teismo nutarčių, kuriose daromos nuorodos į nutarimÄ , tyčinio bankroto požymiai, kurie vėliau įstatymų leidėjo buvo įtvirtinti pačiame Ä®BÄ®, kasacinio teismo praktikoje pradėti formuoti pagal Å¡ioje byloje taikytinÄ 1997 m. Ä®BÄ® redakcijÄ .

39. Pradėtoje formuoti kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimÄ reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Senato nutarime yra įvardyti tyčinio bankroto požymiai, t. y. aplinkybės, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004, kt.).

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

41. Kaip matyti iÅ¡ vėlesnio teisinio reglamentavimo, tyčinio bankroto apibrėžimas ir samprata, iÅ¡skyrus žalos kreditoriui, akcininkui ar kitiems asmenims sÄ lygos panaikinimÄ , iÅ¡ esmės nesikeitė. 2001 m. Ä®BÄ® (2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216) 2 straipsnio 12 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) tyčinį bankrotÄ apibrėžė kaip įmonės privedimÄ prie bankroto tyčia. Atitinkamai nesikeitė ir nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika, aiÅ¡kinanti tyčinio bankroto požymius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, kt.). Todėl 1997 m. Ä®BÄ® 2 straipsnio 11 punkto aiÅ¡kinimui yra aktuali ir vėlesnė kasacinio teismo praktika.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ Å¡io reglamentavimo aiÅ¡kinimo ir taikymo teismų praktikÄ , įvertinusi byloje esančių įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ BUAB ,,Vaigera“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia nustatyti tyčinio bankroto požymius – sÄ moningai blogÄ Ä¯monės valdymÄ , lėmusį įmonės nemokumÄ .

43. Iš byloje esančio Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimo matyti, kad 2000 m. liepos 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas UAB „Vaigera“ vadovo H. A. ir vyriausiosios finansininkės R. G. atžvilgiu dėl įmonės turto pasisavinimo ir išvaistymo, taip pat dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, kurie patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gegužės 1 d. UAB „Vaigera“ apskaita buvo tvarkoma apgaulingai – įmonėje be apskaitos buvo naudojamos piniginės lėšos, darbo užmokestis buvo mokamas be žiniaraščio, ūkinės operacijos buvo fiksuojamos tik dokumentais, dėl šių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galima nustatyti realių UAB „Vaigera“ pajamų ir išlaidų, nebuvo galima iš dalies įvertinti 1998 – 1999 m. ir 2000 m.

I-ojo ketvirčio įmonės veiklos, komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatų ir turto. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamai revizijai nebuvo pateikti (neiÅ¡saugoti) nurodyto laikotarpio parduotų prekių savikainos, pirktų prekių, pardavimų, nuraÅ¡ymo, veiklos sÄ naudų apskaitos, pirkimo ir pardavimo PVM apskaitos bei registrai, atsiskaitymų su tiekėjais, pirkėjais, biudžetu registrai, kai kurios sandėlio ataskaitos ir pirminiai buhalteriniai duomenys – kasos žurnalai, sÄ naudas pateisinantys dokumentai ir pan.

44. Kiti minėto ikiteisminio tyrimo metu surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ UAB „Vaigera“ kasos įmonės vadovams, akcininkams ir su akcininkais susijusiais asmenimis nenustatytas pagrindais buvo iÅ¡mokamos didelės grynųjų pinigų sumos, nurodytų operacijų tinkamai neįtraukiant į buhalterinės apskaitos dokumentus. IÅ¡ prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimo matyti, kad į ikiteisminio tyrimo medžiagÄ buvo pateiktas 2004 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės, atliktos baudžiamojoje byloje dėl UAB „VaivorykÅ¡tė“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo (bylos Nr. 40-9-004-2002), aktas.

Nurodytame ekspertizės akte pažymėta, kad UAB „VaivorykÅ¡tė“ kasos knygose neparodyta 530 621 Lt A. V. ir 503 000 Lt J. T. lėšų, iÅ¡mokėtų asmeninėms reikmėms. Akto prieduose apie UAB „VaivorykÅ¡tė“ pajamų pagal kasos dokumentų ir „juodosios“ buhalterijos lapus palyginimÄ už laikotarpi nuo 1999 m. birželio 1 d. iki 2000 m. vasario 29 d. ir nuo 2000 m. gegužės 2 d. iki 2000 m. spalio 31 d. matyti, kad UAB „Vaigera“ be apskaitos dokumentų pateikdavo UAB „VaivorykÅ¡tė“ grynuosius pinigus.

Aplinkybę, kad iš UAB „Vaigera“ kasos 1998-2000 metais įmonės vadovams, akcininkams ir su akcininkais susijusiems asmenims nenustatytais pagrindais buvo išmokamos didelės grynųjų pinigų sumos, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime dėl UAB „Vaigera“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo, taip pat dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo liudytojais apklaustų – UAB „Vaivorykštė“ kasininko J. L., UAB „Vaigera“ vyriausiosios buhalterės D. M., įmonės steigėjo J.

T., įtariamųjų H. A. ir R. G. parodymai. Liudytojų ir įtariamųjų parodymuose, be kita ko, pažymėta, kad UAB „Vaigera“ įstatinis kapitalas buvo didinamas tik fiktyviai (dokumentuose), faktiškai neįnešant piniginių lėšų.

45. IÅ¡ byloje esančio prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimo taip pat matyti, kad ikiteisminio tyrimo (jame atliktos revizijos) metu buvo surinkti duomenys, kad 1998 m. kovo 26 d. AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. 062980192 suteikė UAB „Vaigera“ kreditÄ â€“ 810 000 Lt paskolos AB „Šiaulių bankas“ dengimui ir apyvartinėms lėšoms. IÅ¡ revizijai pateiktų dokumentų nustatyta, kad įmonė gautÄ kreditÄ panaudojo pagal tikslinę paskirtį, t. y. padengė AB „Šiaulių bankas“ suteiktÄ paskolÄ â€“ pervedė mokėjimo pavedimais 555 000 Lt ir 260 000 Lt sumas. 1998 m. kovo 26 d.

AB „Vilniaus bankas“ pagal kredito sutartį Nr. 062980193 suteikė UAB „Vaigera“ 690 000 Lt kreditÄ apyvartinėms lėšoms papildyti. IÅ¡ revizijai pateiktų dokumentų nustatyta, kad iÅ¡ suteikto 690 000 Lt kredito pagal tikslinę paskirtį įmonė panaudojo tik 32,32 procentus lėšų, t. y. 223 000 Lt, kuriais apmokėjo už alkoholinius gėrimus AB „Vilniaus degtinė“ – 57 360,74 Lt ir AB „Anykščių vynas“ – 165 639,26 Lt, o 67,68 procentus lėšų, t. y. 467 002 Lt panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį – 1998 m. kovo 27 d.

– 1998 m. kovo 31 d. pagal keturis mokamuosius pavedimus pervedė į UAB „VaivorykÅ¡tė“ sÄ skaitÄ . Prokuroro nutarime pažymėta, kad atlikta dokumentinė revizija nenustatė fakto, kad UAB „VaivorykÅ¡tė“ bÅ«tų suteikusi UAB „Vaigera“ kokiÄ nors paskolÄ . Revizijos metu nustatyta, kad UAB „VaivorykÅ¡tė“ prekybos tabako gaminiais filialas 1997 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimu pervedė į UAB „Vaigera“ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 206 139,32 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta – apmokėjimas pagal sutartį.

Sutartis revizijai nepateikta, UAB „Vaigera“ kasos knygoje nėra įrašų apie UAB „VaivorykÅ¡tė“ suteiktÄ paskolÄ .

46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina BUAB „Vaigera“ tyčinio bankroto požymius, numatytus 1997 m. Ä®BÄ® 2 straipsnio 11 punkte ir Å¡io sprendimo 38 – 40 punktuose cituojamoje kasacinio teismo praktikoje. Faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad BUAB „Vaigera“ vykdoma veikla 2000 m. nutrÅ«ko ne dėl verslo nesėkmės, o dėl įmonės valdymo organų ir akcininkės UAB „VaivorykÅ¡tė“ atliekamų neteisėtų ir verslo logikai prieÅ¡taraujančių veiksmų, t. y. dėl apyvartinių lėšų išėmimo iÅ¡ kasos, nesant tam nei teisinio, nei ekonominio pagrindo, iÅ¡ankstino, tariamai numatomo, pelno paskirstymo akcininkams, įmonės lėšų panaudojimo vadovų ir akcininkų asmeniniams poreikiams tenkinti, banko paskolos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį – papildyti apyvartinėms lėšoms, o be pagrindo lėšas perduodant akcininkei UAB „VaivorykÅ¡tė“, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, įskaitant fiktyvų įstatinio kapitalo didinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriame yra tyčinį bankrotÄ pagrindžiantys duomenys. Nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra iÅ¡likusi (sunaikinta), o joje tirti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nenustatytam asmeniui – kažkuriam akcininkui ar akcininkams ir į Å¡iÄ civilinę bylÄ nepateikti, tačiau paties nutarimo pakanka pagrįsti nurodytas faktines aplinkybes.

Pažymėtina, kad prokuroro nutarime iÅ¡samiai apraÅ¡yta ikiteisminiame tyrime tirta faktinė bylos medžiaga, įskaitant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl tokių pirminių dokumentų nepateikimas į Å¡iÄ civilinę bylÄ neturi reikÅ¡mingos įtakos bylos faktinių aplinkybių nustatymui.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarime aprašyti rašytiniai įrodymai atitinka ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų ir įtariamųjų parodymus, neprieštarauja šioje civilinėje byloje pateiktiems duomenims, įskaitant Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto BUAB „Vaigera“ patikrinimo aktams. Nurodytu prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nutrauktas vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jau buvo suėjęs įstatyme nustatytas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas.

Ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Vaigera“ turto pasisavinimo ir iššvaistymo H. A. ir R. G. atžvilgiu buvo nutrauktas tyrimo metu nenustačius faktinių įmonės pajamų ir turto, negalint pagrįsti UAB „VaivorykÅ¡tė“ iniciatyva pareikÅ¡to kaltinimo įtariamiesiems, t. y. nustatyti, kad konkrečias pinigų sumas iÅ¡ kasos išėmė ar kitais bÅ«dais pasisavino ir tokiu bÅ«du akcininkei žalÄ padarė bÅ«tent H. A. ir R. G. Tačiau ikiteisminiame tyrime liko nepaneigti anksčiau aptarti duomenys dėl UAB „Vaigera“ apyvartinių lėšų išėmimo iÅ¡ kasos ir perdavimo akcininkei, nesant tam pagrindo ir kitos Å¡io sprendimo 46 punkte nurodytos aplinkybės. Be to, Å¡ie duomenys ikiteisminio tyrimo medžiagoje teisine prasme apskritai nebuvo vertinami, kadangi buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas J.

L. ir A. V. atžvilgiu (minėta baudžiamoji byla Nr. 40-9-004-2002).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Ä®monės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas.

Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Tyčinis bankrotas bus ir tuomet, kai įmonės dalininkai priima sprendimus ar atlieka veiksmus, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę bei verslÄ perkelti į kitÄ jų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1363/2012).

49. Kiti Å¡ioje civilinėje byloje esantys duomenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina BUAB „Vaigera“ tyčinio bankroto požymius, pagrindžia aplinkybes, kad įmonė ne tik buvo privesta prie bankroto tyčia, tačiau jai esant faktiÅ¡kai nemokiai, įmonės valdymo organai ir akcininkai priėmė sprendimus, kuriais dar labiau pablogino įmonės (jos kreditorių) padėtį, t. y. likęs įmonės turtas buvo perkeltas UAB „VaivorykÅ¡tė“. Nurodytas aplinkybes pagrindžia į bylÄ pateiktas UAB „Vaigera“ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, tos pačios dienos skolos perkėlimo sutartis, įmonės turto iÅ¡raÅ¡ai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų turinio iÅ¡ esmės nevertino, apsiribodamas bendro pobÅ«džio teiginiais, kad 2000 m. kovo 28 d. buvo priimti ieÅ¡kovei svarbÅ«s sprendimai.

50. IÅ¡ 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad UAB „Vaigera“ akcininkai, atsižvelgdami į tai, kad įmonė dėl prekinių – piniginių vertybių grobimo masto tapo nemoki ir negali grÄ Å¾inti AB „Vilniaus bankas“ iÅ¡ jo pagal 1998 m. kovo 26 d. kredito sutartis Nr. 062980192 ir 062980193 gautų paskolų, visÄ likusį 911 801,03 Lt įsiskolinimÄ bankui nusprendė perkelti UAB „VaivorykÅ¡tė“, esant jos ir banko sutikimui. Tuo pačiu protokolu akcininkai įpareigojo UAB „Vaigera“ direktorių V.

Ž. pasiraÅ¡yti įmonės vardu skolos perkėlimo sutartį. IÅ¡ 2000 m. kovo 28 d. skolos perkėlimo sutarties, sudarytos su UAB „VaivorykÅ¡tė“, matyti, kad už pastarosios perimtÄ prievolę bankui, UAB „Vaigera“ įsipareigojo perleisti visas turimas reikalavimo teises į neįvykdytas skolininkų prievoles (debitorinius reikalavimus) pagal atskirus susitarimus, taip pat visÄ likusį turtÄ , jei UAB „VaivorykÅ¡tė“ to pageidauja, ir atsiskaityti pinigais iki 2000 m. balandžio 10 d.

Pagal skolos perkėlimo sutarties priedus UAB „Vaigera“ perleido UAB „Vaivorykštė“ debitorinius reikalavimus į dešimtis skolininkų (klientų), kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 234 249,47 Lt.

51. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas sandoris buvo nenaudingas ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „VaivorykÅ¡tė“ ir su ja susijusi įmonė AB „Masada“ už ieÅ¡kovei suteiktÄ paskolÄ Ä¯keitė bankui joms priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, ieÅ¡kovei negalint vykdyti prievolių bankui, negrÄ Å¾intos paskolos likučio (911 801,03 Lt) iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas į UAB „VaivorykÅ¡tė“ ir AB „Masada“ turtÄ .

Tačiau UAB „VaivorykÅ¡tė“ pagal skolos perkėlimo sutartį perėmus UAB „Vaigera“ skolÄ ir turtÄ , atsirado galimybė padengti skolÄ pradinės skolininkės UAB „Vaigera“ turtu. Taigi, net nevertinant anksčiau nustatytų aplinkybių, kad nemaža dalis paskolos, gautos iÅ¡ banko, be pagrindo buvo perduota UAB „VaivorykÅ¡tė“, ieÅ¡kovės valdymo organai ir dalyviai (akcininkų susirinkimas) savo sprendimais sudarė nesÄ Å¾iningÄ galimybę įkaito davėjos UAB „VaivorykÅ¡tė“ prievolę bankui panaikinti ieÅ¡kovės UAB „Vaigera“ turtu (bent iÅ¡ dalies), taip iÅ¡saugant įkeistÄ turtÄ , atitinkamai pažeidžiant tuo metu jau savo įsipareigojimų nebegalinčios vykdyti UAB „Vaigera“ kreditorių interesus.

52. IÅ¡ byloje esančių nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB „VaivorykÅ¡tė“ perėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vaigera“ ir pastarosios turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . 2000 m. vasario 28 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria BUAB „Vaigera“ pardavė UAB „VaivorykÅ¡tė“ pastatÄ â€“ parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). 1999 m. liepos 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Vaigera“ pardavė UAB „VaivorykÅ¡tė“ pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Pirkimo–pardavimo sutartys į bylÄ nėra pateiktos, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir neiÅ¡likusių dokumentų nėra galimybės nustatyti, už kokiÄ kainÄ buvo perleistas nekilnojamasis turtas (pastatai), ar kaina apskritai buvo sumokėta. Ä® bylÄ pateiktas VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 9 d. iki 2001 m. birželio 13 d. buvo iÅ¡parduodamos ir UAB „Vaigera“ priklausančios transporto priemonės (lengvieji ir krovininiai automobiliai).

Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir (ar) buhalterinių dokumentų neiÅ¡saugojimo negalima nustatyti, kam ir už kokiÄ kainÄ buvo perleistos ieÅ¡kovei priklausiusios transporto priemonės.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslaus bendrovės nemokumo momento nustatymas nagrinėjamoje byloje yra apsunkintas dėl Å¡ioje byloje nustatyto aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų neiÅ¡saugojimo. Remiantis contra spoliatorem (prieÅ¡ pažeidėjÄ ) prezumpcija, Å¡aliai nepateikus ar atsisakius pateikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos jie bÅ«tų patvirtinę. Taigi, įrodinėjimo dėl įmonės valdymo organų neteisėtų veiksmų procesui nagrinėjamoje byloje esant apsunkintam, bet kokie likę neaiÅ¡kumai aiÅ¡kintini Å¡ių asmenų nenaudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-73-823/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019, kt.).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien ribota galimybe nustatyti tikslų BUAB „Vaigera“ nemokumo momentÄ , nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Kaip minėta, tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma, o ne pavieniai veiksmai ar aplinkybės. Å iuo atveju aptartos aplinkybės (jų visuma) patvirtina tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus 1997 m. birželio 17 d.

Ä®BÄ® 2 straipsnio 11 punkte, 24 straipsnyje. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2000 m. vidurio (kuomet įmonė nustojo vykdyti veiklÄ ) BUAB „Vaigera“ buvo sÄ moningai blogai valdoma, sudarant galimybę valdymo organams ir dalyviams pasisavinti (iššvaistyti) įmonės lėšas, netinkamai (apgaulingai) tvarkoma buhalterinė apskaita, siekiant nuslėpti lėšų pasisavinimÄ (iššvaistymÄ ). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Vaigera“ faktiÅ¡kai nemoki tapo ne vėliau kaip 2000 m. pradžioje.

Nurodytu laikotarpiu įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais – mokėti kredito įmokas bankui, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, valstybės biudžetu. Å ias aplinkybes patvirtina į bylÄ pateikti teismų procesiniai sprendimai, kuriais priteistos skolos tiekėjams, darbuotojų kreipimasis į Valstybinio socialinio fondo valdybÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, be kita ko, nurodant, kad UAB „Vaigera“ neatsiskaito, skolų valstybės biudžetui suvestinės, 2000 m. kovo 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame patys akcininkai nurodo, kad įmonė yra nemoki.

Nors bankroto administratorė nurodė konkrečiÄ Ä¯monės nemokumÄ datÄ (2000 m. vasario 28 d.) ir turto bei įsipareigojimų sumas (jų santykį), tačiau Å¡ie duomenys gauti vertinant tik nedidelę dalį BUAB „Vaigera“ dokumentų – įmonės turtas apskaičiuotas pagal iki perleidimo turėtus debitorinius įsipareigojimus ir inventorizacijos metu apraÅ¡ytas įmonės prekių atsargas, o įsipareigojimai apskaičiuoti pagal teismų procesiniais sprendimais priteistus skolų dydžius.

Nepaisant to, kad šie duomenys dėl apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos ir neišsaugotų dokumentų nėra tikslūs, t. y. nepagrindžia tikrosios tuo metu buvusios ieškovės finansinės padėties, tačiau neprieštarauja byloje esančių aplinkybių visumai, kuri leidžia teigti, kad BUAB „Vaigera“ faktiškai nemoki tapo 2000 m. pradžioje. Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo, todėl laikytini pakankamais įmonės nemokumo momentui pagrįsti.

55. Atskirai pažymėtina, kad 1997 m. birželio 17 d. Ä®BÄ® 2 straipsnio 11 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį – žalÄ pagrindžia ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir antstolio finansiniai reikalavimai, taip pat aplinkybė, kad UAB „Vaigera“ nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. siekė net 389 539,28 Lt. Nurodyta skola nėra įtraukta į ieÅ¡kovės finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä tik todėl, kad nepriemoka, suėjus penkerių metų mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminui, nuraÅ¡yta.

Dėl žalos atlyginimo 56. Juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organÄ , t. y. vadovÄ ) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 41 punktas).

57. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotÄ tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma iÅ¡vada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas bÅ«tent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis.

Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimÄ , atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu nesusiję su tyčiniu bankrotu – Å¡ie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų atlikti tyčinį bankrotÄ lėmę veiksmai. Dėl Å¡ios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kuriÄ lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali bÅ«ti paneigta Å¡iam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų bÅ«tų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimÄ .

Tokį įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimÄ kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam iÅ¡vengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad Å¡is asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl bÅ«tent Å¡is asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 47 punktÄ ).

Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos bankroto byloje) yra preziumuojamas.

Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti Å¡iÄ priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ , įrodinėdamas, kad įmonė nebÅ«tų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu (minėtos kasacinio teismo nutarties 48 punktas).

58. Pirmiau iÅ¡dėstyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai patvirtina, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu iÅ¡skirtinę) reikÅ¡mę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinų sÄ lygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste:

1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiÅ¡kia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali bÅ«ti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis);

2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡io, kaip bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – pripažinus bankrotÄ tyčiniu, preziumuojamas Å¡ių dviejų sÄ lygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikÅ¡mė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naÅ¡tos perskirstymÄ (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos Å¡alis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o Å¡is įrodinėjimo naÅ¡tos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiÅ¡kia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys.

Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas – ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį;

3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad juridinis asmuo gali bÅ«ti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotÄ tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 22 punktas).

59. Taigi civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui bÅ«dingas specifinis civilinės atsakomybės sÄ lygų, bÅ«tinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sÄ lygos – vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys – yra preziumuojamos. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti Å¡ias prezumpcijas, tačiau dar kartÄ akcentuotina, kad bÅ«tent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Å¡io sprendimo 58 punkte minėtos kasacinio teismo nutarties 23 punktas).

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , taip pat ieÅ¡kinio pateikimo aplinkybes, priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovų buvo praÅ¡oma ne bendraisiais vadovo civilinės atsakomybės pagrindais, o dėl tyčinio bankroto – sÄ moningai blogo įmonės valdymo, kuris sukėlė ieÅ¡kovės nemokumÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi abu reikalavimai buvo nagrinėjami vienoje byloje, todėl tik pirmosios instancijos teismui tinkamai iÅ¡sprendus tyčinio bankroto klausimÄ , galėjo bÅ«ti sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas priėjo prieÅ¡taringas iÅ¡vadas – reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu (kaip nustatyta, nepagrįstai) atmetė, o reikalavimÄ priteisti žalÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. nustatė žalÄ ir priteisė jos atlyginimÄ , nenustatęs ieÅ¡kiniu įrodinėjamų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir kaltės, be to, pažeisdamas Å¡io sprendimo 59 punkte nurodytÄ specifinį civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimo procesÄ .

61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakomybė už tyčinio bankroto sukėlimÄ numatyta ne tik juridinio asmens valdymo organams bet ir juridinio asmens dalyviams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotÄ kaip tyčinį, yra visiÅ¡kai tapatÅ«s tiems, kokie galėtų bÅ«ti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumÄ ir nesÄ Å¾iningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).

Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesÄ Å¾iningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos Å¡ios normos taikymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).

62. Byloje teisėjų kolegijos konstatuota, kad veiksmus, lėmusius ieÅ¡kovės tyčinį bankrotÄ , atliko ne tik įmonės valdymo organai, bet ir dalyviai (Å¡io sprendimo 46, 49-52 punktai). Esant Å¡ioms aplinkybėms, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bankrutavusios įmonės reikalavimÄ valdymo organams dėl žalos atlyginimo ir turėdamas pareigÄ tokio pobÅ«džio byloje bÅ«ti aktyvus, civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka turėjo spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovės dalyvių įtraukimo į bylos nagrinėjimÄ .

Neįtraukus nurodytų asmenų į bylÄ ir neįvertinus jų civilinės atsakomybės sÄ lygų, taip pat padarius kitus Å¡io sprendimo 60 punkte įvardintus pažeidimus, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, todėl yra pagrindas bylos dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl pažeidimų pobÅ«džio (bÅ«tinybės iÅ¡spręsti klausimÄ dėl akcininkų įtraukimo į bylÄ , trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo, Å¡ių asmenų iÅ¡klausymo, neiÅ¡tirtų civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo) ginčo klausimo iÅ¡sprendimas apeliacine tvarka yra negalimas.

63. Remdamasis Å¡io sprendimo 48 punkte nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju BUAB „Vaigera“ bankrotÄ tyčiniu buvo praÅ¡oma pripažinti tik dviem konkrečiais pagrindais, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ieÅ¡kovės bankroto administratorės pateiktų įrodymų visumÄ , įskaitant administratorės akcentuotÄ prokuroro nutarimÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta Å¡iame sprendime konstatuotais sÄ moningais įmonės valdymo organų ir akcininkų veiksmais – nepagrįstai pasisavinant įmonės kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ .

Po įmonės nemokumo atlikti neteisėti ar neatlikti teisėti veiksmai, įskaitant nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savaime bankroto (nemokumo) nesukelia, o tik gali pasunkinti jau nemokios įmonės finansinę padėtį, t. y. jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar kartÄ bÅ«ti privesta prie nemokumo. Taigi nagrinėjamoje byloje nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pareigos pažeidimas iÅ¡ esmės yra aktualus tik sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo, t. y. nustatinėjant atsakovais byloje įtrauktų ir trauktinių asmenų civilinės atsakomybės sÄ lygas, o ne konstatuojant tyčinį bankrotÄ .

Dėl bylos procesinės baigties 64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai netyrė ir nevertino visų bylos pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų faktinių duomenų, todėl nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, nurodyta skundžiamo sprendimo dalis naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas – BUAB ,,Vaigera“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo reikalavimÄ , neatskleidė bylos esmės, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti Å¡iÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir klausimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

65. Å is apeliacinės instancijos teismo sprendimas tyčinio bankroto pripažinimo dalyje sukelia teisines pasekmes, numatytas 1997 m. redakcijos Ä®BÄ®, kuris galiojo veiksmų atlikimo metu. Žalos atlyginimo ieÅ¡kinio reikalavimas turi bÅ«ti nagrinėjamas bendra tvarka nustatant ir įtraukiant į bylÄ atsakovais kaltus dėl žalos padarymo ieÅ¡kovei asmenis bei taikant ir CK reglamentuotus juridinio asmens dalyvio ir valdymo organo civilinės atsakomybės pagrindus. Tokiu atveju ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sudaryta galimybė reikÅ¡ti papildomus reikalavimus CPK nustatyta tvarka.

66. Esant tokiai bylos baigčiai teisėjų kolegija plačiau nevertina ir nepasisako dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės kilusio ginčo, kuris turės būti nagrinėjamas iš naujo pirmosios instancijos teisme, išsprendimui.

67. Teisėjų kolegija nesprendžia byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (paskirstymo) klausimo, nes Å¡is klausimas turės bÅ«ti iÅ¡spręstas bylos dalį iÅ¡ naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimÄ panaikinti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaigera“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ex Ante“ praÅ¡ymas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaigera“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaigera“ ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo ir iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teisėjai Danutė GasiÅ«nienė JÅ«ratė Varanauskaitė Vigintas ViÅ¡inskis