2017-05-17 Nr. AB-10577-3-62-3-00405-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-473-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00405-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai antstolės A. A. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. K. toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos antstolės A. A. 50 Eur turtinės žalos ir 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo R. K. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš antstolės A. A. veiksmų išieškant pareiškėjo lėšas pagal Kauno apylinkės teismo vykdomuosius raštus.

Teismas nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, o viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Administracinis teismas nagrinėja suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, todėl skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui, kad gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas R. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2001 metais Lietuvoje negyveno, kai jam buvo paskirta 4,15 Eur skola 2001 m. liepos 17 d. vykdomuoju raštu už pašto išlaidas. Pareiškėjo manymu, Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai neišnagrinėjo jo skundo, o tik nurodė ABTĮ straipsnius, bet jų detaliai neaiškino, nenurodymas straipsnio dalių ir punktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš jo manymu neteisėtų antstolės veiksmų vykdymo procese.

Įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata, kad antstolių procesiniai veiksmai, susiję su sprendimų vykdymu nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną šiame teisme administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo skundą ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Antstolių veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Antstolių įstatymo 16 straipsnis bei Civilinio kodekso 6.263 straipsnis, o tokios bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartimi, kuria nuspręsta pareiškėjo skundo nepriimti, išaiškinta pareiškėjo teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė