708bd85f-8afc-457a-898c-40327bd528cb · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėjas Alvydas Žerlauskas                                                    Civilinė byla Nr. 2A-1768-265/2012Teisėja Skaistė Valinskytė                                                                 (Proceso Nr. 2-38-3-00464-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8; 14.1; 14.7; 18.2.2; 44.2.4.2; 99.9; 121.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-68-884/2012 pagal ieÅ¡kovo V.

K. ieÅ¡kinį atsakovei V. K., vykdančiai individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovės (apeliantės) V. K. apeliacinį skundÄ dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovas 2011-12-15 Skuodo rajono apylinkės teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jo atleidimÄ 2011 m. rugsėjo 29 d. iÅ¡ mechanizatoriaus pareigų neteisėtu, grÄ Å¾inti jį į darbÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 15 200 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad pagal 2010 m. vasario 1 d. Å¡alių sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį tÄ pačiÄ dienÄ už Vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį buvo priimtas dirbti mechanizatoriumi, nustatant 8 valandų darbo dienÄ , 5 darbo dienas per savaitę. 2011 m. lapkričio 18 d. lankydamasis pas traumatologÄ sužinojo, kad nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių ir buvo informuotas, kad nuo 2011 rugsėjo 30 d. jis nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu.

Nuo pat priėmimo į darbÄ dienos tebedirba pas atsakovę, jokių darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs, nei apie pravaikÅ¡tas, nei apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavė įstatymų nustatyta tvarka jo neinformavo. Atsakovė jam nėra iÅ¡mokėjusi darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. Neteisėtai ir nepagrįstai nutraukdama su juo darbo sutartį atsakovė padarė jam ne mažesnę kaip 10 000 Lt neturtinę žalÄ , nes dėl to sveikatos priežiÅ«ros įstaiga atsisakė teikti ligonių kasų finansuojamas gydymo paslaugas, jis patyrė didelį stresÄ , pažeminimÄ ir nepatogumus.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas savo reikalavimus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, kad jis su atsakove susituokė 2000 m. gruodžio 28 d.

Atsakovės vardu registruotame Å«kyje dirbo neskaičiuodamas valandų, taip pat Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais, darbo sutartis buvo sudaryta, kad dirbdamas turėtų socialines garantijas, darbo užmokesčio negaudavo nei prieÅ¡ sutarties sudarymÄ , nei po to, kol santykiai su atsakove buvo geri. Ji nupirkdavo maisto, nebuvo problemų dėl rÅ«bų, apavo, nusipirkdavo iÅ¡ bendrų pinigų, kurių buvo grynais, taip pat nusiimdavo naudodamasis atsakovės kortele, kortelės paėmimas nebuvo kiekvienÄ kartÄ derinamas su atsakove, kol santykiai buvo normalÅ«s, nebuvo aktualu gauti kiekvienÄ mėnesį atlyginimÄ , Å«kyje dirbo visus mechanizatoriaus, visus fizinius, vyriÅ¡kus darbus, du kartus per dienÄ buvo vežami paÅ¡arai, iki 2010 metų vasaros visus darbus aptardavo kartu su atsakove, pablogėjus santykiams vadovavosi atsakovės nurodymais, po 2011 m. rugsėjo 29 d. jis ir toliau dirbo Å«kyje, nesuprato, kad bÅ«tų kas pasikeitę. 2011 m. rugsėjo 29 d. buvo teismo posėdis santuokos nutraukimo byloje, teisėjas klausė, ar jis yra dirbantis, atsakovė tai patvirtino, apie pravaikÅ¡tas ar atleidimÄ neprasitarė, kol nesikreipė į medicinos įstaigÄ , manė, kad dirba pagal darbo sutartį. 2011 m. spalio 30 d. susilaužė Å¡onkaulius, ligoninės priėmimo skyriuje iÅ¡rašė nedarbingumo pažymėjimÄ , po trijų dienų lankėsi pas gydytojÄ dėl pratęsimo, atsiradus kitiems skausmams, jį siuntė į ligoninę, registratÅ«roje pasakė, kad yra nedraustas ir paprašė susimokėti už paslaugas.

Å eimos gydytojai apie tai neužsiminė, dėl Å¡ių aplinkybių patyrė pažeminimÄ , buvo paskirti vaistai Å¡irdžiai, jie yra pasibaigę, be recepto negalima įsigyti, jaučia sveikatos pablogėjimÄ , pajamų neturi, gyvena skolon, pats sveikatos draudimo nemokėjo, nes reikia skolintis didesnę sumÄ . Jo asmeninė sÄ skaita atsakovei žinoma iÅ¡ santuokos nutraukimo bylos.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, įpareigoti atsakovÄ pasiraÅ¡yti reikiamus dokumentus bei nurodyti sÄ skaitÄ , kur reikia pervesti 1 484,04 Lt.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas neatvyko laiku į darbÄ kelias dienas iÅ¡ eilės, nebuvo tam praÅ¡ymo, atsakovė apie neatvykimo priežastis informuota nebuvo, dėl užrakintos technikos nebuvo galima dirbti Å«kyje, laiku nebuvo paÅ¡erti gyvuliai. Pažymėjo, jog praÅ¡ydamas priteisti darbo užmokestį ieÅ¡kovas siekia pasipelnyti, nes iki Å¡iol tebegyvena jos namuose, ieÅ¡kovas buvo atsakovės sutuoktinis, už perduotas lėšas niekada niekur nepasiraÅ¡ydavo, buvo susiklostę normalÅ«s pasitikėjimo santykiai, atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovui 1 484,04 Lt, nes ieÅ¡kovas neinformavo jos apie savo sÄ skaitÄ banke, kur galėtų pravesti pinigus, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, kad jų santykiai yra kaip besipykstančių sutuoktinių, ieÅ¡kovo darbe nebuvo rugsėjo 27, 28 dienomis, vakare su ieÅ¡kovu kieme susitikdavo, jis jai nieko nesiaiÅ¡kino, nežino, kodėl nepaprašė raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti, įsakymÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo parodė jam tos dienos vakare, jis neiÅ¡dirba tiek valandų, kiek priklauso, Å«kio technikos raktai tebėra pas ieÅ¡kovÄ , jis jų negrÄ Å¾ina.Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Pripažino V. K. atleidimÄ iÅ¡ mechanizatoriaus pareigų 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu iÅ¡ V. K. Å«kininkės Å«kio neteisėtu; priteisė V. K. iÅ¡ V. K. Å«kininkės Å«kio : 10 607,08 Lt (be mokesčių) darbo užmokesčio, 6 970 Lt (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. (nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos) iki 2012 m. birželio 21 d. (iki teismo sprendimo priėmimo dienos), vidutinį darbo dienos užmokestį – 38 Lt (su mokesčiais) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį po sprendimo priėmimo dienos (2012 m. birželio 12 d.) iki jo įvykdymo dienos, tai yra grÄ Å¾inimo į darbÄ , skaičiuojant penkias darbo dienas per savaitę, darbo dienos trukmę 8 val., 2 000 Lt neturtinę žalÄ , 2 414 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ V. K. Å«kininkės Å«kio valstybei 626 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, nurodant įmokos kodÄ 5660. Nurodė, jog pravaikÅ¡tų buvimo faktas nėra įrodytas, todėl ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu pripažintino neteisėtu. Pažymėjo, kad pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inus jį į darbÄ , priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos.

IeÅ¡kovui priteisė ir darbo užmokesčio (be mokesčių). Padarė iÅ¡vada, kad dėl neteisėto atleidimo ieÅ¡kovas neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . Atsižvelgė į minėtas aplinkybes bei į sprendime priteisiamų sumų dydį ir ieÅ¡kovui priteisė 2 000 Lt neturinės žalos. Apeliaciniame skunde apeliantė praÅ¡o Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-21 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, jog teismas, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisyklėmis, visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tyręs visus įrodymus negalėjo konstatuoti, jog remiantis tik liudytojų parodymais, kad pravaikÅ¡tų faktas nėra įrodytas. Pabrėžė, jog aplinkybė, kad dėl ieÅ¡kovo pravaikÅ¡tų apeliantė nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių, ar padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, nes tam, kad nusižengimÄ , kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, bÅ«tų galima kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų, nebÅ«tina nustatyti, ar darbdavys patyrė realiÄ turtinę žalÄ .

Vien faktas, jog paÅ¡arų gyvuliams netrÅ«ko, dar neįrodo, jog ieÅ¡kovas nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimo, bei buvo darbe 2011 m. rugsėjo 27-28 d. PaÅ¡arų galėjo užsilikti nuo kitų dienų, kai ieÅ¡kovas dar tinkamai vykdė jam pavestas darbines pareigas. Remiantis iÅ¡dėstytu akivaizdu, jog teismas negalėjo ir remiantis liudytojo A. R. parodymais konstatuoti, jog pravaikÅ¡tų faktas neįrodytas. IeÅ¡kovo argumentai dėl to, jog apie pravaikÅ¡tas, atleidimÄ iÅ¡ darbo jis nebuvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka, todėl atleidimas yra neteisėtas, yra nepagrįsti ir niekiniai.

IeÅ¡kovas pats atsisakė susipažinti su apeliantės aktu dėl darbuotojo neatvykimo į darbÄ , pats pasiaiÅ¡kinti nepanoro. Teismas iÅ¡ viso nevertino ir nepasisakė dėl tokių ieÅ¡kovo veiksmų, netyrė, ar nuolatinis darbo valandų neiÅ¡dirbimas, raktų nuo vienintelės Å«kio apdirbimo technikos pasisavinimas yra Å¡iukÅ¡tus darbo pažeidimas, atitinkantis įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sudėtį.

Teismo pareiga bylÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai ir objektyviai, iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimÄ pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotÄ sprendimÄ . Å iuo atveju manytina, kad teismas Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje neaptarta atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytos aplinkybės. Nurodė, jog ieÅ¡kovas vis dar gyvena pas apeliantę, kuri toliau už viskÄ moka, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo priteisti ieÅ¡kovui darbo užmokestį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., o 2012 m. birželio 21 d.

Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimas yra naikintinas ir dalyje, kuria priteista 10 607,08 Lt darbo užmokesčio. Teismas nepagrįstai senaties terminÄ pradėjo skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 21 d., kai ieÅ¡kovas gavo VSDFV Mažeikių skyriaus pažymÄ . Pabrėžtina, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. apeliantė, kieme sutikusi ieÅ¡kovÄ , norėjo įteikti įsakymÄ dėl atleidimo ir aktÄ dėl darbuotojo neatvykimo į darbÄ 2011 m. rugsėjo 27-28 d., tačiau ieÅ¡kovas atsisakė jį priimti.

Manytina, jog ieÅ¡kovas, praleidęs vieno mėnesio senaties terminÄ , sugalvojo iÅ¡siimti VSDFV Mažeikių skyriaus pažymÄ ir teigti, jog tik tada sužinojo apie atleidimÄ . Akivaizdu, jog ieÅ¡kovas nepatyrė didelių dvasinių sukrėtimų rinkdamas dokumentus iÅ¡ medicininių įstaigų, nes ir taip jose dažnai lankėsi dėl sveikatos sutrikimų, tai patvirtinta ir pačioje Skuodo rajono apylinkės teismo nutartyje. Taigi nors reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieÅ¡kovas ir patyrė tam tikrų rÅ«pesčių ir nepatogumų, tačiau tai buvo neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė siekiant ginti savo neva pažeistas teises ir teisėtus interesus.IeÅ¡kovas teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ .

Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-21 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog teismas, prieÅ¡ingai nei skundžiasi atsakovė, darbo ginÄÄ iÅ¡sprendė itin preciziÅ¡kai laikydamasis materialinės ir procesinės teisės reikalavimų, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IÅ¡ atsakovės darbuotojų liudijimų matyti, kad nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų nebuvo darbe per visÄ darbo laikÄ 2011 m. rugsėjo 27–28 dienomis, jau nekalbant apie tai, kad pravaikÅ¡tÄ bÅ«tų padaręs bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių dienų.

Byloje pateiktų įrodymų visiÅ¡kai užteko teismui konstatuoti, kad darbo užmokestis piniginėmis lėšomis už visÄ darbo sutarties su atsakove galiojimo laikotarpį ieÅ¡kovui nebuvo sumokėtas, todėl ir buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas priteisti jį visÄ . Mano, kad skundo argumentai dėl neturtinės žalos yra nepagrįsti lygiai taip pat, kaip ir kiti teiginiai, kadangi teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ ir pažeminimÄ .Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2010 m. vasario 1 d. darbo sutarties pagrindu pradėjo dirbti V. K. Å«kininkės Å«kyje mechanizatoriumi, darbdavė įsipareigojo mokėti nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, darbo dienos trukmė 8 val., 5 dienos per savaitę. Darbo sutartis buvo nutraukta 2011 m. rugsėjo 29 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (b. l. 36).

Teismas pažymi, jog vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo pareigų pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Å io straipsnio 2 dalies 9 punkte tiesiogiai nustatyta, kad neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) kvalifikuojamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) – pravaikÅ¡ta – įstatyme priskirtas prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotojÄ (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, turi bÅ«ti nustatytas Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „ Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „ Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ar tokio pažeidimo nepadarė, gali būti konstatuojama ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad : įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.).

Ä®rodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Nagrinėjamoje byloje Å¡alys remiasi liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė teismui pateikė AktÄ dėl darbuotojo neatvykimo į darbÄ , kuriame nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 27, 28 darbininkas V. K. be pateisinamos priežasties nebuvo darbe, Akte pasirašė atsakovė, D. A., R. M. (b. l. 33). Tačiau teismas pabrėžia, jog byloje yra ir kitų įrodymų, kuriuos bÅ«tina iÅ¡analizuoti ir įvertinti. 2012-05-11 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytojas D.

A. nurodė, kad dirbdamas telyčių šėriku jis savo darbo vietoje niekada nėra sutikęs ieÅ¡kovo, todėl nežino, buvo ar nebuvo darbe tÄ dienÄ , atsakovės paklaustas pasakė, kad dvi valandas ieÅ¡kovo nebuvo matęs, ir atsakovės papraÅ¡ytas pasirašė tik už tas dvi valandas, tačiau nesidomėjo dokumento turiniu ir tikrai nepatvirtino, kad ieÅ¡kovas nebuvo tas dvi dienas darbe be pateisinamos priežasties, kadangi nežino, kur ieÅ¡kovas buvo – gal namuose, gal kitur. Liudytoja R. M. nurodė, kad tÄ dienÄ pastebėjo, jog iÅ¡ ryto neįvežė paÅ¡arų.

IÅ¡ Å¡eimininkės girdėjo, kad gražiai atrodančios karvės davė mažiau pieno. Gal ir šėrikai skundėsi, kad truputį pieno buvo mažiau. Po ligos atsakovė verkdama prašė Akte pasiraÅ¡yti, todėl ji, nors ir labai nenorėdama, pasirašė. Liudytojas A. R. parodė, kad ieÅ¡kovas įveža paÅ¡arus karvėms, kurių šėriku jis dirba, pjauna, sėja – dirba visus Å«kio darbus su Å«kio technika. Spalio–gruodžio mėnesiais, kai karvių jau nebuvo lauke, atsakovė buvo atneÅ¡usi pasiraÅ¡yti kažkokį lapÄ ir sakė, kad kiti kalbėjo, jog lyg aÅ¡ ne­buvau darbe.

Bet jo žiniomis, ieÅ¡kovas nėra nebuvęs darbe. Liudytoja D. R. nurodė, kad ji dirba melžėja. Gyvuliai yra blizgantys. Ūkyje ieÅ¡kovo negali nematyti. IÅ¡ aukščiau nurodytų atsakovės darbuotojų liudijimų matyti, kad nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų nebuvo darbe per visÄ darbo laikÄ 2011 m. rugsėjo 27–28 dienomis, jau nekalbant apie tai, kad pravaikÅ¡tÄ bÅ«tų padaręs bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių dienų. Nurodytais argumentais remdamasi teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK įtvirtintų teisės normų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.

Nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nustatė reikÅ¡mingus Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti faktus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pravaikÅ¡tų faktas nėra įrodytas, todėl ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra neteisėtas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 189 straipsnis, CPK 197 straipsnis).Aktualu pažymėti, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal Å¡io DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).(CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad prieÅ¡ skiriant griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis).

Å io įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. PasiaiÅ¡kinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iÅ¡ tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimÄ , o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiÅ¡kinti, turi aiÅ¡kiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laikÄ , vietÄ , darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatyti protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui pateikti.

Taigi pasiaiÅ¡kinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiÅ¡kinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Ä®statymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudÄ ir be pasiaiÅ¡kinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių pasiaiÅ¡kinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ne tik ieÅ¡kovui nebuvo įteikti dokumentai apie darbo sutarties nutraukimÄ , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti. Tai jau neabejotinai yra grubus darbo sutarties procedÅ«rinis pažeidimas, todėl vien dėl minėto pažeidimo ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra neteisėtas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliacinis skundas paremtas argumentais dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, atskirų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priteistų iÅ¡mokų ieÅ¡kovui nepateikta, todėl kolegija dėl minėtų iÅ¡mokų nepasisako.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Pagal DK 297 straipsnio 1 dalį darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iÅ¡ darbo, turi teisę kreiptis į teismÄ per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad DK 297 straipsnio 1 dalies taikymui reikÅ¡mingas objektyvusis ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijus – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Ž. v. UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“, bylos Nr. 3K-3-203/2005; 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. O. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-39/2007). Tinkamo informavimo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo pareiga tenka darbdaviui. IeÅ¡kinio senaties termino pradžia pripažintinas momentas, kada darbuotojas sužino apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, gaudamas apie tokį faktÄ iÅ¡samiÄ informacijÄ . Vien abstraktaus sužinojimo apie įvykusį darbo santykių pasibaigimÄ nepakanka tam, kad darbuotojas galėtų ginti savo teises ar teisėtus interesus teisme.

Tik atleidimo iÅ¡ darbo teisinio pagrindo ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, darbdavio nurodytų įsakyme dėl tokio darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo, sužinojimas lemia galimybę darbuotojui ginti savo teises pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C. v. S. N. IÄ®, bylos Nr. 3K-3-115/2009). Vadovaudamasi DK 297 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į pirmiau nurodytÄ Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , kurios netaikyti ir (arba) nuo kurios nukrypti nagrinėjamu atveju pagrindo nenustatyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžia buvo nustatyta atsižvelgiant į Darbo kodekse įtvirtintÄ bÅ«tent objektyvųjį Å¡io termino pradžios kriterijų. Dėl to apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 29 d. atsisakė priimti dokumentus dėl atleidimo iÅ¡ darbo, todėl senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. Å ie apeliantės argumentai galėtų bÅ«ti vertinami kaip susiję tik su subjektyviuoju (o ne objektyviuoju) kriterijumi ieÅ¡kinio senaties termino pradžiai nustatyti.

Pažymėtina, kad teismai, aiÅ¡kindami ir taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis).Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas apie atleidimÄ iÅ¡ darbo sužinojo iÅ¡ 2011 m. lapkričio 21 d. VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos, todėl pagrįstai ir teisėtai netaikė ieÅ¡kinio senaties instituto (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V.

S. v. Lietuvos kariuomenė, byla Nr. 3K-3-204/2007). BylÄ nagrinėję teismas, nustatydamas darbdavio atsakomybės už padarytÄ neturtinę žalÄ sÄ lygas, ne iÅ¡ esmės, tačiau nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukÅ¡tynas“, byla Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

T. v. UAB ,,Plungės lagÅ«na“, byla Nr. 3K-3-27/2006). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas buvo neteisėtai atleistas tokiu pagrindu, kuris suponuoja itin neigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie asmenį, neigiamai paveikia jo reputacijÄ , sveikatos problemos atsirado bÅ«tent dėl darbdavės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, o kaip byloje nustatyta, tokiam atleidimui teisinio pagrindo nebuvo. Dėl to pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovui priteistos 2 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti yra nevisiÅ¡kai pagrįsta, todėl jos dydis mažintinas iki 500 Lt (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl tenkintina apeliacinio skundo dalis tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Juo praÅ¡o iÅ¡ apeliantės priteisti patirtas 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip savarankiÅ¡ko pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«do, procesinis sprendimas 75 procentais (dėl neturtinės žalos) priimtas jos naudai. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 638729 patvirtina, kad 2012-08-03 ieÅ¡kovas sumokėjo 1 500 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas (b. l. 167). Esant tokiems įrodymams bei nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, 25 procentais tenkintinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ , suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ iÅ¡ apeliantės priteisimo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 375 Lt (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnis).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimÄ pakeisti.Sumažinti V. K. priteistÄ neturtinę žalÄ iki 500 Lt.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti V. K. iÅ¡ V. K. Å«kininkės Å«kio 375 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                  Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjos                                                                                                            Irma Čuchraj     Danguolė Martinavičienė